Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Kovokime šauniąją tikėjimo kovą, užsikariaukime amžinąjį gyvenimą – jam esame pašaukti

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugsėjo 29 d. 13:52

6     

    

Geroji Naujiena: Kovokime šauniąją tikėjimo kovą, užsikariaukime amžinąjį gyvenimą – jam esame pašaukti

Lėbautojai eisite dabar į tremtį

Vargas be rūpesčių gyvenantiems Sione ir saugiai besijaučiantiems Samarijos kalne! Jūs gulite drambliakaulio lovose ir drybsote ant savo pagalvių. Jūs valgyti imatės iš bandos avinėlių, iš tvarto nupenėtų veršelių. Jūs rėkaujate skambindami arfomis, manydami sudedą kaip Dovydas giesmes. Jūs geriate vyną iš didelių taurių, tepatės geriausiu aliejumi ir nesisielojate dėl Juozapo žlugimo. Todėl jūs išeisite dabar į tremtį visų tremtinių priekyje. Pasibaigė dykaduonių siautimas. (Am 6, 1a. 4–7)

* * *

Mano siela, Viešpatį garbink!

Amžiais Viešpats laikos teisybės,
gina reikmes nekaltų prispaustųjų,
alkaniems parūpina duonos.
Kalinius iš pančių Viešpats vaduoja.

Akliesiems šviesą Viešpats grąžina,
klumpantiems padeda Viešpats vėl atsistoti,
myli Viešpats žmones teisingus.
Viešpats sergi svetimšalio žingsnį.

Našlaitį, našlę globoja,
o nedoriesiems užkerta kelią.
Viešpats yra amžių valdovas, –
jis tavo Dievas, Sione!

 

* * *

Išlaikyk įsakymą, iki pasirodant Viešpačiui

Tu, Dievo žmogau, siek teisumo, maldingumo, tikėjimo, meilės, ištvermės, romumo. Kovok šauniąją tikėjimo kovą, užsikariauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir kurį puikiai išpažinai daugelio liudytojų akyse. Aš tau įsakau dėl Dievo, kuris visiems teikia gyvybę, ir dėl Kristaus Jėzaus, kuris prie Poncijaus Piloto pateikė gerą išpažinimą, kad išlaikytum įsakymą be dėmės ir be priekaišto iki pasirodant mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui. Jį savo laiku apreikš palaimintasis, vienintelis Valdovas, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats, vienatinis Nemirtingasis, kuris gyvena neprieinamoje šviesoje, kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti. Jam šlovė ir amžinoji valdžia! Amen. (1 Tim 6, 11–16)

 

* * *

Tu atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti

Jėzus pasakė fariziejams: „Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė taipogi turtuolis ir buvo palaidotas. Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. Jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje’. Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus’.

Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus: aš gi turiu penkis brolius – tegul juos įspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą’. Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!’ O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų’. Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’“ (Lk 16, 19–31).

 

* * *

Dieve, Tu savo visagalybę labiausiai parodai pasigailėdamas ir atleisdamas, tad nenugręžk savo Veido ir nuo mūsų – sočių ir sau pakankamų, savo teisume suklupusių. Atkurk mumyse savo paveikslą, sutvirtink visus, kovojančius gerąją tikėjimo kovą, siekiančius pažinti savo pašaukimą ir jo siekti.
Kiekvienas asmeniškai ir bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje – tegul visi jos vaikai nepadalyta širdimi eina Tavo Tiesos nušviestais takais tarnauti Tau ir artimui savo.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui: Vargas be rūpesčių gyvenantiems…

 

 

* * *

Šv. Faustina Kovalska († 1938). Pragaro kančios

Angelo nuvesta šiandien buvau pragaro gelmėse. Tai didžiulės bausmės vieta, koks baisingai didelis yra jo plotas. Kančių rūšys, kokias regėjau: pirmoji kančia, kurią sudaro pragaras, yra Dievo praradimas; antroji – nuolatiniai sąžinės priekaištai; trečioji – šis likimas jau niekada nepasikeis; ketvirtoji kančia – ugnis, kuri persmelks sielą, bet jos nesunaikins, tai baisi kančia, tai grynai dvasinė ugnis, uždegta Dievo pykčio; penktoji kančia – nuolatinė tamsa, baisi dusinanti smarvė, ir nors yra tamsu, šėtonai bei pasmerktosios sielos mato vieni kitus ir mato visą savo bei kitų blogį; šeštoji kančia – nuolatinė šėtonų draugija; septintoji kančia – baisi neviltis, Dievo nekentimas, piktžodžiavimai, keiksmai, šventvagystės. Tai kančios, kurias visi pasmerktieji kenčia kartu, bet tai nėra kančių pabaiga. Yra sieloms atskirų kankinimų, kurie yra pojūčių kankinimai: kuo kiekviena siela nusidėdavo, tuo dabar neapsakomai baisiai kankinama. Tai baisūs požemiai, bausmės prarajos, kur kiekviena kančia skiriasi nuo kitos; numirčiau matydama tokias baisias kančias, jei manęs nepalaikytų Dievo visagalybė. Težino nusidėjėlis: kokiu pojūčiu nusideda, tokiu bus kankinamas visą amžinybę. Rašau tai Dievui liepus, kad nė viena siela neatsikalbinėtų, jog nėra pragaro, arba tuo, kad ten niekas nebuvo ir nežino, kaip ten yra.

Aš, sesuo Faustina, Dievo liepimu buvau pragaro gelmėse tam, idant kalbėčiau sieloms ir liudyčiau, kad pragaras yra. Apie tai dabar kalbėti negaliu, turiu Dievo nurodymą, kad tai palikčiau užrašyta. Šėtonai buvo pilni neapykantos man, bet dėl Dievo įsakymo privalėjo man paklusti. Tai, ką užrašiau, yra menkas šešėlis dalykų, kuriuos mačiau. Viena pastebėjau: ten yra daugiausiai sielų, kurios netikėjo, kad pragaras yra. Kai atsipeikėjau, negalėjau atsigauti iš siaubo, kaip baisiai ten sielos kenčia, todėl dar karščiau meldžiuosi už nusidėjėlių atsivertimą, nuolat maldauju jiems Dievo gailestingumo. O mano Jėzau, geriau iki pasaulio pabaigos būti kankinamai baisiausių kančių, negu bent menkiausia nuodėme Tave įžeisti.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Gaila,       2019-10-3 15:27

labai gaila to turčiaus, nes vargšelis sako tiesą, kurią sužinojo numiręs ir prašo įspėti brolius apie tokią baigtį. Tik jis nežino, kad jis buvo piktojo pavergtas dar gyvas būdamas, o tokiam nėra, visiškai nėra šansų pamatyti ar suvokti išgirstą kitokią tiesą, realią tikrovę. Tokie nugyvena gyvenimą ir nežino, kad buvo šėtono “supakuotas” taip, kad jau žemėje kęsdamas vienatvę, nors buvo ne vienas, tuštumą, pavydą, nerimą, pyktį, pagiežą, mirties baimę, godulį ir t.t. tą patį turės ir po mirties, nes anapilin gali pasiimti tik dvasinį turtą, o jo štai toks.

Ką sako KBK Katekizmas       2019-10-1 9:55

apie mirtį? “I. Žmogaus individualusis teismas

1021S-208Y-157Mirtis užbaigia žmogaus gyvenimą – tą laiką, kuriame dar galima priimti arba atmesti Kristuje apreikštą Dievo malonę.607
1038
Naujajame Testamente kalbama apie teismą pirmiausia kaip apie galutinį susitikimą su Kristumi Jo antrojo atėjimo metu, bet sykiu nekart tvirtinama,
679
kad kiekvienam iškart po mirties bus atlyginta už jo darbus ir tikėjimą. Palyginimas apie vargšą Lozorių,608 Kristaus žodžiai, tarti nuo kryžiaus gerajam nusikaltėliui,609 ir kiti Naujojo Testamento tekstai610 liudija galutinį sielos likimą,611 kuris gali būti ne visiems vienodas.

1022S-208Y-157
393
Kiekvieno žmogaus nemirtingoji siela mirties valandą gauna amžinąjį atlygį, kai individualiajame teisme jo gyvenimas sugretinamas su Kristumi: tai arba išskaistinimas,612 arba tuoj pat gaunama į dangų įžengiančiųjų palaima613, arba iškart amžinas pasmerkimas.614

  1470
  Savo gyvenimo vakarą būsime teisiami pagal tai, kaip mylėjome.615”

>>>na, neeeeeeeeeeee       2019-09-30 19:39

Geriau panagrinėk save. Nerimas, nemiga, baimė, viskas blogai, vienišumas nors esi ne vienas ir t.t. Štai tamstos “pragaras”  jau šiame gyvenime, o kas bus senatvėje? O šėtonas darbuojasi ir užrakina žmogelį po vieną savyje taip, kad jau nieko nebemato. Štai tokia realybė ir niekur nuo to nepabėgsi, kad ir kaip save apgaudinėtumei, kad viskas yra gerai, o bus dar geriau. Pats žinai, kad bus tik dar blogiau.

ah1       2019-09-30 17:39

gazdinimai gazdinimai ir gazdinimai. Nu a gražu gazdinti?

Manau,       2019-09-30 9:46

kad “pavergtas” ar apsėstas žmogus tikrai nebemato net šalia gyvenančio net artimiausio žmogaus.

Klausimas,       2019-09-29 21:48

o kas yra ta “žiojanti neperžengiama bedugnė”? Kodėl gobšuolis nieko nebemato aplinkui? Kodėl Jėzus negalėjo padėti   godumo apsėstam savo apaštalui Judui Iskarijotui? Girdėjau, kad godumo apsėdimas yra vienintelė nuodėmė, kuri nebe išgydoma. Manau, kad galima būti turtingu, bet neprisirišusiam prie savo turto, tokios buvo Jėzų šelpusios turtingos moterys. Šios dienos Evangelijos turčius buvo pavergtas taip, kad vargšelis nebegalėjo išsigelbėti, t.y. taip iklimpęs, kad jau pragaro baisumus kentė gyvendamas, t.y. baimę, pagiežą, neviltį, dvasinį šaltį, jėgų išsekimą ir t.t. Štai ši dvasinė būsena ir yra pragaras, kuris uždaro ausis, akis, aptemdo protą, sukausto visą  žmogų. Toks žmogus niekada nesuvoks, kad jis jau negrįžtamai pavergtas.


Rekomenduojame

Liutauras Stoškus. Seimo komitete svarstytas Žemės gelmių įstatymas

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.