Demokratija ir valdymas, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“

Tiesos.lt redakcija   2016 m. spalio 23 d. 0:31

6     

    

Geroji Naujiena: „Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“

Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:

„Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’.

O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’

Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“. (Lk 18, 9–14)

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės už Lietuvą Tiesoje. Kad taptume Dievo gailestingumo bei meilės liudytojais, įsileiskime į savo gyvenimą Tą, kuris yra didesnis ir už mūsų nuodėmę, ir už mūsų puikybę, Tą, kuris perkeičia mūsų širdis ir išlygina kelius. Ir tik pažinę tiesą apie save – esame riboti ir silpni – suprasime ir kitką: esame nuteisinami ne dėl savo nuopelnų, o „dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo“ (Rom 3, 25).

Mons. Artūras Jagelavičius. Malda – tiesos veidrodis

Šio sekmadienio Evangelija mums pateikia du tikėjimo ir maldos modelius. Fariziejus stovi priešais patį save. Jis saugus savo gerume ir teisume ir todėl lengvai smerkia kitus. Muitininkas, jausdamas savo nevertumą, negali pasitikėti pačiu savimi. Jis save kaltina ir šaukiasi Dievo gailestingumo.

Fariziejus nestovi Dievo akivaizdoje, jis kalbasi ne su Dievu, bet pats su savimi. Jo malda – monologas. Atrodo, lyg ir dėkoja Dievui, tačiau iš tikrųjų giria pats save. Jis pasisavina Dievo jam suteiktas dovanas ir jas laiko savo nuopelnais, garbina ne Dievą, bet pats save. Fariziejus smerkia klystančius brolius ir visiškai jų nemyli. Čia jis daro didžiausią klaidą: jei malda nėra nusižeminusi, žmogus atsiskiria nuo Dievo ir brolių. Jis lyg stabas atsistoja Dievo vietoje girdamas ir liaupsindamas pats save. Išoriškai fariziejus buvo pavyzdingas tikintysis, bet viduje savo jausmais buvo labai nutolęs nuo Dievo dvasios, kuri nieko neteisia ir nesmerkia. Malda yra tiesos veidrodis: melsdamiesi turime pamatyti, kokie mes esame nuodėmingi, o ne kiti. Nėra maldos be tikro nusižeminimo, kuris padeda atskleisti savo nuodėmingumą. Malda – tai visų pirma savęs revizija Dievo akivaizdoje. Muitininkas meldėsi nusižeminęs: jo malda siekė giliausias ir slapčiausias sielos gelmes. Tokia malda apšviečia ir nuskaistina žmogų. Maldoje susitinka Dievo gailestingumas ir žmogaus nuodėmingumas. Nusižeminimas yra vienintelė realybė, galinti paveikti Dievo gailestingumą. Nuteisinimas kyla iš nusižeminusio šauksmo pasigailėti. Savo teisumo ar gerumo prezumpcija čia negali nieko padėti. Teisusis tol nėra nuteisinamas, kol nepripažįsta savo nuodėmių. Be nusižeminimo nepažintume nei savęs, nei Dievo ir pasiliktume blogio įtakoje. Knygos „Kristaus sekimas“ autorius sako: „Iš tikrųjų yra geresnis nusižeminęs kaimietis, kuris Dievui tarnauja, negu išdidus filosofas, kuris, pats save užmiršęs, žvaigždžių takus tyrinėja.“

O kaip yra mūsų gyvenime? Vienas sako: man sąžinė nieko nepriekaištauja. Taip, kartais suklystu, nusidedu, bet nepadarau didelės blogybės nei Dievui, nei žmonėms. Man nėra reikalo eiti išpažinties, nes neturiu už ką Dievo prašyti atleidimo. Tai miesčioniško tikėjimo pavyzdys.

Kitas sako: einu į Mišias, meldžiuosi, atlieku pareigas, net labdarai sušelpiu… ko jūs iš manęs dar norite? Tai, ko reikalaujama, viską atlieku ir laikau save praktikuojančiu kataliku. Taip tiki tas, kuris su Dievu atsiskaito lyg su buhalteriu.

Muitininkas, bijodamas iš gėdos net akis į dangų pakelti, mušasi į krūtinę maldaudamas: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!“ Panašiai po stebuklingos žvejybos puolęs į kojas Jėzui pasakė Simonas Petras: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš nusidėjėlis!“

Jėzus šiandien mus perspėja, kad nematuotume ir nevertintume savęs lygindami su kitais, nes tuomet labai lengva pasiduoti fariziejaus pagundai liaupsinti save pasikėlus į puikybę: „Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės, – plėšikai, sukčiai, svetimautojai, arba kaip šis va muitininkas.“

Knygos „Kristaus sekimas“ autorius sako: „Nemanyk esąs geresnis už kitus, kad kartais nepasirodytum blogesnis Dievo akyse, kuris visa žino, kas yra žmoguje… Nekenks tau nieko, jei laikysi save žemesniu už kitus; o daug gali kenkti, jei palaikysi save bent kiek geresniu už kitą... Pasižiūrėk pats į save, o venk kitų pasielgimus teisti. Veltui žmogus darbuojasi kitus teisdamas, nes dažnai klysta ir lengvai nusideda.“ Blogiausia, kas gali mums atsitikti, tai, kad netaptume gyvenime muitininkais nusidėjėliais, o bažnyčioje fariziejais – tai būtų pats blogiausias variantas. Fariziejus ir šiandien labai gajus. Fariziejiškam žmogui Dievo nereikia: jam užtenka savęs, užtenka mokslo ir technikos pažangos, politikos arba valdžios – kitokio išganymo jam nereikia.

Malda atidengia tikrąją sielos būklę. Ji kyla iš širdies. Maldoje dalyvauja visas žmogus: jo kūnas ir jo dvasia, jo protas ir jo valia, jo judesiai ir laikysena. Tačiau visų pirma meldžiasi širdis. Iš besimeldžiančiojo lūpų teka žodžiai, užgimę širdyje. Kūnas privalo atspindėti sielos stovėseną Dievo akivaizdoje. Mintys, jausmai, vidiniai motyvai ir sprendimai besimeldžiant privalo turėti šaltinį Šventojoje Dvasioje, didžiojoje maldos Mokytojoje. Širdimi mes laikome ne žmogaus jausmingumą, bet jo visą vidinį pasaulį, tą neliečiamą žmogaus vidaus tabernakulį, kuriame jis esti pats su savimi. Jame žmogus save atskleidžia Dievui – visą tiesą apie save, savo nuodėmes, kaltes, ydas – nusižemindamas ir atgailaudamas. Mes privalome rūpintis, kad malda kiltų pirmiausia iš mūsų širdies, antraip ji pavirs kažkuo labai įprastu ir nuobodžiu, tuščiu pasigyrimu neatveriant Dievui tikrojo savojo „aš“. Kartais mes taip tankiai tariame maldos žodžius, jog mūsų lūpų čepsėjimą girdi net kunigas prie altoriaus, bet neleidžiame Dievui į mus prabilti. Tiesiog jam nėra kaip įsiterpti, nes mūsų malda dažnai būna pokalbis su savimi. Į Dievo balsą neįsiklausome. Melskimės, brangieji, atvira širdimi, kadangi Dievas mūsų klauso savo kupina gailestingumo ir meilės širdimi.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tamosius       2016-10-31 1:03

Ir toliau melskites ir atgailaukite vergai uz padarytas nuodemes smile nu kas cia per briedas? Jezus buvo mokytojas, vienas is pirmuju praregejusiu ir supratusiu kas istikruju vyksta smile Na pagalvokime , kam jis taip sudetingai snekejo na kam ? na kodel tokiais ne kiekvienam suprantamais issireiskimais ? Gal todel, kad jau ir tais laikais valdziazmogiai naudojo cenzura? Jis negalejo tiesiogiai imti ir issakyti visko, nes butu buves nulinciuotas dar greiciau. Va o snekedamas “koduotai” jis islose laiko ir perdave daug ziniu ateities kartoms smile Ir ten nera dalyko, kad jum reikia tiketi aklai dievu, ten pasakyta aiskiai, buk zmogumi, tau duota dievo dvasia, mastyk, svieskis, atrask save, sujunk su aplinka ir tapsi praregejusiu. Nei daugiau nei maziau. Tai tiek liaudis. Viskas slypi jumyse, tik reikia pradeti ieskoti. Bet ne svajoti, kaip kad cia sakoma, o daryti eiti stengtis ir daryti, remiantis paprastu dalyku: vengti kas yra blogai ir siekti to kas yra gerai.

VaidasVDS       2016-10-24 8:59

Na ir vėl šiek tiek netiksli Jėzaus pasakyta frazė.
Tikrovėje Jėzus sakė taip:
“Neužmirškite, kiekvienas, kuris išaukština save pats, tikrai bus pažemintas, tuo tarpu tas, kuris tikrai nusižemina, iš tikrųjų bus išaukštintas.” Šaltinis (Urantijos Knyga).
Atrodo labai nedidelis pakeitimas “save žemina”, bet kaip smarkiai keičiasi prasmė.
Na kam reikia žeminti save? Kokia to prasmė?
Jokios.
Tačiau iš tiesų kartais tenka nusižeminti.
Prieš kvailius, prieš valdovus, prieš priešus.
Nusižeminti, tai dar nereiškia sutikti ar pritarti kvailiams, valdovams, priešams. Nusižeminant galima išlikti oriu, tačiau žeminant save oriu išlikti negalima.
Žeminti save galima tik darant blogus darbus ar gailintis dėl blogai padarytų darbų. Bet tam skirta atgaila, o ne savęs žeminimas…

Svarbiausia yra       2016-10-23 21:06

save žeminti. Tai puiki naujiena.

Jėzus Kristus       2016-10-23 19:15

Būkite amžini vergai. Jūs - niekas, šlamštas, šiukšlės.

Pijokėliai       2016-10-23 18:36

tikrai suųgeba pasakyti,kad aš negeras.Kartais ir apsiverkia.Jie iš tiesų tokiomis akimirkomis arčiau Dievo.Kartais pravartu pasimokyti ir iš jų paties svarbiausio.Gal dėl to dabar jų tiek daug tarp mūsų Dievo valia,kad mokytumėmės.Kai mes tapsime atviresni Dievui,ne melui,tai girtuoklėlių sumažės.Reikia pasimelsti už juos,kokį kryžių jie neša.

Stasys       2016-10-23 10:40

Pvz., masiulis ....

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.