Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Kelkitės, nebijokite!“

Tiesos.lt redakcija   2020 m. kovo 8 d. 8:27

41     

    

Geroji Naujiena: „Kelkitės, nebijokite!“

Dievo tautos protėvio Abraomo pašaukimas

Viešpats bylojo Abramui: „Išeik iš savojo krašto, iš savo gimtinės, iš tėvo namų, ir kelkis į šalį, kurią tau parodysiu! Iš tavęs padarysiu aš didelę tautą. Aš laiminsiu tave ir išaukštinsiu tavąjį vardą. Tu būsi palaima. Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimins, o kas tave keiks, tą aš prakeiksiu. Per tave bus palaimintos visos žemės giminės“. Ir Abramas iškeliavo, kaip Viešpats jam buvo paliepęs. (Pr 12, 1–4a)

* * *

Viešpatie, būki tu mums gailestingas

mes gi taip tavim tikim.
Viešpaties žodis teisingas,

tikras jo darbas kiekvienas.
Brangi jam teisė ir teisingumas,
o jo malonių pilna yra žemė. –
Viešpaties akys žvelgia į tuos, kur jo bijo,

kurie tikis jojo malonės.
Jis jų gyvybę nuo mirties saugo
ir bado metu pamaitina. –
Mes jo didžiai išsiilgę,

jis mūsų rėmėjas ir skydas.
Viešpatie, būki tu mums gailestingas,
mes gi taip tavim tikim. (Ps 32, 4–5. 18–20. 22)

* * *

Dievas mus pašaukia ir nušviečia

Mylimasis! Drauge su manimi kentėk Evangelijos labui jėga Dievo, kuris mus išgelbėjo bei pašaukė į šventąjį pašaukimą, ne atsižvelgdamas į mūsų darbus, bet savo laisvu nutarimu bei malone, kuri dovanota mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus. Ji dabar tapo regima, pasirodžius mūsų Išganytojui Kristui Jėzui, kuris sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evangelija. (2 Tim 1, 8b–10)

* * *

Jo veidas sužibo kaip saulė

Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną.
Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa.
Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo.
Tuomet Petras kreipėsi į Jėzų: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“. Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite!“
Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūpsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.
Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių“. (Mt 17, 1–9)

* * *

Šiandien Evangelija ir vėl ragina gręžtis į Viešpatį ir Juo kliautis, Jo klausyti. Dieve, stiprink visus tiesos ieškančius žmones: atsimainęs Jėzus teapšviečia jų akis.
Melsdamiesi asmeniškai ar bendruomenėje ir už Lietuvą Tiesoje prašykime dangiškąjį Tėvą išminties ir drąsos malonės – kad nepaniekintume Jo dovanų ir atsilieptume į Jo pašaukimą, kad nenusigręžtume nuo artimo savo ir patys neliktume klaidoje, kad keltumės ir su pasitikėjimu stoję Jo akivaizdon būtume apšviesti ir nebeklaidžiotume tamsybėse. Teapsaugo Jis mus ir nuo nusiminimo, ir nuo paikų minčių, ir nuo nemeilės bei pagiežos.
Dieve, parvesk mūsų brolius ir seseris į Tėvynę ir suteik pasiryžimo įsišaknyti tėvų žemėje, ją puoselėti ir branginti, joje siekti teisingumo ir trokšti to, kas įprasmina šį laikinąjį gyvenimą, kad pelnytume Tavo malonę – amžinąsias Velykas. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen
.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui: priimkite Dievo malonę

 

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Sunkus egzaminas
Homilija

Gavėnios antrojo sekmadienio Mišių Evangelija pasakoja apie Jėzaus atsimainymą ant Taboro kalno. Trys mokiniai – Petras, Jokūbas ir Jonas – matė dieviškai spindintį Jėzaus veidą, ir tas reginys buvo labai žavus, tiesiog nustelbė tai, apie ką Jėzus kalbėjo su Moze ir Eliju. O jie kalbėjo apie netolimą Jėzaus kančią ir mirtį Jeruzalėje. Evangelistas Lukas aiškiai tai pamini: „Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje“ (Lk 9, 30–31). Mokiniai tarsi negirdėjo kalbos apie būsimą kančią. Petras nenori eiti į Jeruzalę, nori likti čia, ant Taboro kalno, todėl siūlo: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“ (Mt 17, 4). Siūlymas pastatyti palapines – tai siūlymas čia ilgiau pasilikti.

Mokinių elgesys primena mūsų visų elgesį: nuo sunkių dalykų bėgame, apie juos nenorime nieko girdėti ir vis ieškome to, kas malonu, kas džiugina ar stebina.

Evangelistas pabrėžia, kas šio nuostabaus reginio metu buvo ypač svarbu: iš debesies pasigirdo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ (Mt 17, 5). Šitas „klausykite jo“ reiškė: klausykite jo ne tik tuomet, kai jis kalba apie mylintį dangaus Tėvą, bet ir tuomet, kai jis kalba apie kryžių. Jėzus prieš kelias dienas buvo kalbėjęs: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės“ (Lk 9, 23–24)
.
Praeis visai nedaug laiko, ir Jėzus tuos pačius tris mokinius nusives ant Alyvų kalno. Paprašys jų pabudėti ir melstis, o pats pasitraukęs į sodo gilumą melsis ir net krauju prakaituos, žinodamas, kad jau prisiartino kryžiaus valanda. Mokiniai ką tik buvo girdėję Jėzaus atsisveikinimo žodžius Vakarienbutyje. Ir ką dabar jie darys, paraginti budėti ir melstis? Jie miegos. Atėjęs Jėzus rado juos miegančius ir paragino: „Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Mt 26, 41). Tačiau mokiniai ir vėl užmigo. Trečią kartą atėjęs pas mokinius Jėzus tarė: „Jūs vis dar miegate ir ilsitės… Štai atėjo valanda, kai Žmogaus Sūnus atiduodamas į nusidėjėlių rankas. Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat“ (Mt 26, 45–46).

Jei mokiniai būtų paklaũsę Jėzaus, raginančio budėti, tikriausiai Petras Kajafo kieme nebūtų Jėzaus išsigynęs. Tikriausiai ir mokiniai būtų ne išsibėgioję, bet drauge su Marija stovėję prie mirštančio Mokytojo.

Savo tikėjimo kelionėje mes taip pat patiriame džiaugsmingų išgyvenimų, kai buvimas su Jėzumi teikia džiaugsmą, tačiau neišvengiame ir tokių momentų, kurie primena Jėzaus agoniją Alyvų sode ar mirtį ant Kalvarijos kalno. Apaštalų miegas kančią išgyvenančio Jėzaus artumoje teprimena mums, kad visuomet reikia Jėzaus klausyti ir nemiegoti – ir džiaugsmo, ir skausmo valandomis. Tokia yra šio antrojo gavėnios sekmadienio pamoka. Pats Gavėnios metas yra tarsi nuolatinis dangaus Tėvo raginimas melstis ir budėti, nes „dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“.

Petras, išėjęs Jėzaus atsimainymo ir kančios mokyklą ir laukdamas mirties nuosprendžio, parašys pirmiesiems krikščionims įsidėmėtinus žodžius: „Žinau, kad veikiai ateis mano padangtės nugriovimo metas, kaip ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus yra man apreiškęs. Bet aš pasistengsiu, kad ir man iškeliavus jūs kiekvienu metu galėtumėte tai prisiminti. Mat mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę jo didybę liudytojai“ (2 Pt 1, 14–16).

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pamasčiau,        2020-03-12 14:00

kodėl turtuolis tapo nejautriu kito žmogaus kančiai. Manau, kad Dievas visiems siunčia ženklų, betar juos įvertiname? Ypač aktualūs ženklai yra, kai vyksta skaudūs nutikimai. Štai čia įvyksta lūžis žmoguje, kuriuo keliu pasuka, tuo plačiuoju ar siauruoju. Platusis kelias, tai tas, kad aššššš dabar žinau kaip nereikia tokioje padėtyje atsidurti ir imu kaupti viską, kas mano galva duoda saugumą. Siaurasis kelias, tai ne save pamatyti nuskriaustu, bet matyti kitą žmogų, t.y. įsijausti į priešininko būseną, t.y. ką Jėzus vadina - artimo meile.

cha, to s.m.       2020-03-12 13:51

man taip pat labai smagu, kad nesivaidena čia tos piktosios dvasios. O tai vis nukreipdavo mintis į anų rašliavą ir dažnai, nebesimąsto apie sakralius dalykus.

s.m.       2020-03-12 6:18

b8siu nepopuliarus, - ačiū komitetui, kad nors kovo 11-tą nepaleido nuo lenciūgo savo stasių, milaičių, prašalaičių ir kitų kurtų.

Mąstau       2020-03-12 5:52

Prašyti žmogiškam vargui jautrios ir gebančios su kitais dalytis širdies

Jėzus nori sujudinti, sukrėsti mano širdį jautrumu. Pasakoja man apie dviejų kategorijų žmones: apie neturtingus ir nejautrius žmogiškam skurdui. Kas labiausiai mane sujaudina, o kas pykdo šitame pasakojime?

*

Prisiminsiu visus „Lozorius“, kurie gyvena mano aplinkoje ir kuriuos kasdien sutinku. Kokia yra didžiausia jų nelaimė – materialinė, moralinė ar dvasinė? Ar bandžiau kokiu nors būdu jiems padėti? Kaip? Kur apsileidau? Pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Kuo mano dalia yra panaši į Lozoriaus likimą? Koks didžiausias mano sielvartas? Kaip jį priimu? Kaip pakeliu? Išsipasakosiu apie tai Jėzui. Kur jaučiuosi vienišiausias, labiausiai atstumtas? Ką galiu pasakyti apie savo kantrybę?

*

„Mirė elgeta… Mirė taip pat ir turtuolis…“. Mirties akivaizdoje turtai nieko nereiškia. Vienintelė vertybė yra meilė. Tik ji yra amžina. Kas mano didžiausia gyvenimo vertybė? Pasistengsiu tai atvirai įvardyti.

*

Ilgiau sustosiu prie gąsdinančio turtuolio likimo. Šaltas ir besąlygiškas egoizmas gyvenime amžinybėje gali pasikeisti į pražūtingą ir deginančią vienatvę. Nuoširdžiai prašysiu Jėzaus, kad apsaugotų mano širdį nuo nejautraus ir šalto abejingumo.

*

„Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso.“ Prisiminsiu Šventojo Rašto žodžius, kurie labiausiai kvietė mane į atsivertimą. Kaip atsakiau į juos? Ką jie pakeitė mano gyvenime?

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi atskleisiu giliausius savo širdies troškimus ir prisirišimus. Pripažinsiu savo prisirišimus, kurie uždaro mane nuo kitų. Dienai bėgant dažnai kartosiu: „Jėzau, išmokyk mane gyventi dėl kitų!“ 
Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-03-12 5:51

Komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

Palyginimas apie elgetą Lozorių ir beširdį turtuolį visais laikais jaudino žmonių širdis ir vaizduotę taip, kad ši istorija praaugo palyginimo ribas: elgeta Lozorius laikomas šventuoju ir jo kultas gyvas Lotynų Amerikoje, o lazaretai viduramžiais atliko šiuolaikinių ligoninių ir vargšų prieglaudų funkcijas.

Viena aišku, turtuolis, kurio vardas neminimas, pragare ne todėl, kad buvo turtingas, o Lozorius Dangų užsitarnavo ne dėl savo neturto, – klasių kovos modelis čia netinka. Turtuolis nubaustas, nes buvo nejautrus artimui, kurį pažinojo (juk kreipdamasis į Abraomą, jis žino elgetos vardą). Rūpindamasis vien savimi, gyvendamas vien sau, jis jau gyveno pragare, nes tai aukščiausia egoizmo forma.

Palyginimas baigiasi lyg ir nepalikdamas vilties: „Perdėm jau klastinga širdis ir sugedusi – kas gi ją perprasti gali?“ (I skaitinys), tačiau kaip ir kiekvienas palyginimas jis yra įspėjimas ir pamokymas.

Išgirskime, supraskime.
Bernardinai.lt

II Gavėnios ketvirtadienio Evangelija       2020-03-12 5:49

(Plg. Lk 8, 15)

  Palaiminti, kurie išsaugo Dievo žodį geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu.

Evangelija (Lk 16, 19–31)

  Jėzus kalbėjo fariziejams:
  „Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis.
  Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė taipogi turtuolis ir buvo palaidotas.
  Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. Jis sušuko: ‘Tėve, Abraomai, pasigalėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šioje liepsnoje’.
  Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius “ tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus’.
  Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus: aš gi turiu penkis brolius. Tegul juos įspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą’. Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!’ Anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš numirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų’. Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų“.
Katalikai.lt

II Gavėnios ketvirtadienio Dievo Žodžio       2020-03-12 5:49

Psalmė (Ps 1, 1–4. 6)

P. – Laimingas žmogus, kuris Viešpačiu tiki.

  Laimingas, kuris neklauso piktų patarimų,
  nestoja ant paklydėlių kelio,
  nesėdi su nepraustaburniais.
  Viešpaties mėgsta Teisyną,
  mąsto jį dieną ir naktį. – P.

  Jis – kaip tas medis, prie upelio sodintas,
  duos gerą derlių, metui atėjus,
  nevysta jo lapai;
  visi darbai jo sėkmingi. – P.

  Ne taip su bedieviais, ne taip!
  Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
  Į teisiųjų gyvenimo kelią Viešpats žiūri maloniai,
  o kelias bedievių į pražūtį veda. – P.

II Gavėnios ketvirtadienio Dievo Žodžio       2020-03-12 5:48

Skaitinys (Jer 7, 5–10)

  Štai ką sako Viešpats:
  „Prakeiktas žmogus, kurs žmonėmis pasikliauja ir silpną kūną sau atrama laiko, kurio širdis nusigręžia nuo Dievo. Toksai – kaip tas plikas tyrų krūmokšnis: niekada nesulaukdamas gero, jis skursta sausrotoj dykynėj, druskėtoje žemėj, kur niekas negali gyventi.
  Laimingas žmogus, kurs Dievu pasikliauja ir visko iš Viešpaties vilias. Jisai – kaip tas medis, prie upės sodintas ir leidžiąs šaknis į drėkinamą žemę: jam nieko nereikia bijotis, nė kaitrai užėjus – žaliuoja jo lapai; sausringų metų jisai nepabūgsta ir vedęs vaisius nenustoja.
  Perdėm jau klastinga širdis ir sugedusi – kas gi ją perprasti gali? Aš, Viešpats, perprantu širdį ir ištiriu inkstus, idant kiekvienam atsilyginčiau pagal jo kelius, pagal darbo vaisius“.

Mąstymas       2020-03-11 5:55

Prašyti nuolankios, sugebančios nuolankiai tarnauti, širdies

Jėzus ir dvylika apaštalų keliauja į Jeruzalę. Pasistengsiu būti arti jų. Įsiklausysiu į Mokytojo žodžius. Jis išaiškina jiems įvykius, kurie netrukus įvyks Jo gyvenime. Buvimas kartu su Jėzumi veda mus, kaip ir Jį, atmetimo, pajuokos ir kančios keliu. Ar sutinku su tokiu vedimu? Atskleisiu Jėzui savo nuogąstavimus ir pasipriešinimą.

*

„Trečiąją dieną prisikels.“ Jėzaus žodžiai apie kančią galiausiai yra gyvenimo žodžiai. Jie visada veda į gyvenimą. Atnaujinsiu savo tikėjimą Dievo žodžiu. Ką norėčiau pagilinti savo susitikimuose su Dievo žodžiu?

*

Įsiklausysiu į žodžius motinos, kuri su sūnumis prisiartina prie Jėzaus. Atkreipsiu dėmesį, kokie jie kontrastiški Jėzaus žodžiams. Troškimais ir mintimis jie yra toli nuo Jėzaus, kuris ruošiasi kančiai. Ar neslopinu Jėzaus įkvėpimų, pasilikdamas ties savo planais ir lūkesčiais?

*

Jėzus kreipiasi į mane: „Ar gali gerti taurę, kurią aš gersiu?“ Giliai apmąstysiu šį klausimą. Ar esu pasiruošęs, kad ir kas benutiktų, dalytis savo likimu su Jėzumi? Jėzus garantuoja, kad būdamas su Juo sugebėsiu visur sekti Jį.

*

Atsistosiu tarp supykusių mokinių. Juos apima pavydo ir konkurencijos dvasia. Jie pasijuto tų dviejų brolių aplenkti. Peržvelgsiu savo santykius bendruomenėje, šeimoje ir darbe. Ar sugebu džiaugtis savo artimųjų pasiekimais?

*

Jėzus pasivadina mokinius pas save. Jis nori jiems į širdį įdėti tai, kas sudaro Evangelijos esmę. Jis sako taip pat ir man: „Mokykis iš manęs, kaip tarnauti kitiems, netgi išsižadant savo asmeninio gyvenimo.“

*

Pulsiu ant kelių priešais Jėzų ir kontempliuosiu Jo nuolankumą ir beribį pasiaukojimą. Padėsiu galvą ant Jėzaus kelių kartodamas:

„Jėzau, išgydyk mane iš mano puikybės ir duok man nuolankią ir kupiną pasiaukojimo širdį.“
Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-03-11 5:54

Komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

Nuo seniausių laikų gavėnios metas Bažnyčioje yra skirtas pažinti save Dievo akivaizdoje. Kol gyvename apsupti pasaulio reikalų, pataikaudami sau, atrodo, kad esame labai geri ir beveik šventi. Tačiau jei pamėginame sustoti, atsitraukti ir nutilti, jei bandome karaliukui, gyvenančiam mumyse, pasakyti ne, iškart pamatome kitą savo pusę.

Štai ir mokiniai, išgirdę, kad jų Mokytojas kentėsiąs, jie suskuba užsitikrinti šiltas vieteles Jo karalystėje – juk paskui gali būti per vėlu. Į tai Viešpats tik atsiliepia: „Nežinote, ko prašote.“

Visada mes aklai trokšime įvertinimo, galios, garbės. Tas, kuris sugeba pažaboti šią jėgą ir paversti ją tarnavimu ir nuolankumu, tas tikrai laimi kovą ir paveldi Dangaus karalystę.

Laimi tas, kuris stoja į kovą, o ne tas, kuris jaučiasi laimingas prie Egipto mėsos katilų.
Bernardinai.lt

II Gavėnios trečiadienio Evangelija       2020-03-11 5:53

(Jn 8, 12b)

  Aš – pasaulio šviesa, – sako Viešpats. –
  Kas seka manimi, turės gyvenimo šviesą.

Evangelija (Mt 20, 17–28)

  Prieš išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems: „Štai mes keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas į aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų rankas. Jie pasmerks jį mirti, atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels iš numirusių“.
  Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pripuolusi prie jo kojų, norėjo kažko paprašyti.
  Jėzus paklausė ją: „Ko nori?“
  Toji atsakė?: „Sakyk, kad šiuodu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje“.
  Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“
  Jie atsakė:“Galime“.
  Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta“.
  Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių. O Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad pagonių valdovai pavergia tautas ir didikai joms viešpatauja. Jūsų tarpe neturi taip būti. Jei kas iš jūsų nori būti didesnis, tebūnie jūsų tarnas, ir kas panorės būti pirmas, tebūnie jūsų vergas.
  Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkimo už daugelį“.

II Gavėnios trečiadienio Dievo Žodžio       2020-03-11 5:52

Psalmė (Ps 30, 5–6. 14–16)

P. – Gelbėk mane, Viešpatie: esi gailestingas!

  Išpainiosi tu iš pinklių, man priraizgytų;
  tu gi esi mano tvirtybė.
  Į tavo rankas pavedu savo gyvybę,
  mane išvaduosi, Dieve ištikimasis. – P.

  Girdžiu, mane daugelis plūsta: iš visur siaubas.
  Būriuojas prieš mano gyvybę, atimt ją kėsinas. – P.

  Bet aš tavimi, Viešpatie, kliaujuos,
  sakau: „Tu man Dievas.
  Tik tavo rankose mano likimas.
  Išgelbėk mane nuo priešo kėslų, nuo mano engėjų. – P.

II Gavėnios trečiadienio Dievo Žodžio       2020-03-11 5:51

Skaitinys (Jer 18, 18–20)

  Pranašo priešai kalbėjo: „Ateikite, ir susitarkime prieš Jeremiją! Juk kunigui niekad nepristigs nurodymo, išminčiui – patarimo, ir pranašui – žodžio. Ateikite, ir jį sumušime jo paties žodžiais, atkreipkime dėmesį į visa, ką tik jis sako!“
  Jeremijas meldėsi: „Atkreipk į mane, Viešpatie, dėmesį: išgirsk, ką šneka mano priešai! Kas gi už gera blogu atsiteisia? O jie man iškasė duobę. Atmink, kaip stovėdavau tavo akivaizdoj, kad juos užtarčiau ir tavo rūstybę nuo jų nukreipčiau“.

Popiežius Pranciškus       2020-03-10 20:59

„Melskime Viešpatį taip pat už mūsų kunigus, kad jie išdrįstų išeiti ir lankyti ligonius, jiems atneštų stiprinantį Dievo žodį ir Eucharistiją, ir kad palydėtų medicinos darbuotojus ir savanorius jiems vykdant savo uždavinius.“
      Viešpats gali tavo gyvenimą pakeisti iš raudona į baltą.

Vakar Dievo Žodis mokė kaip atpažinti savo nuodėmes ir jas išpažinti ne vien protu, bet ir širdimi, gėdos jausmu – gėdos kaip kilniausio nusistatymo dėl mūsų nuodėmių Dievo akivaizdoje. Šiandien Viešpats prašo visų mūsų, nusidėjėlių, šnekėtis su Juo, nes nuodėmė mus uždaro mumyse pačiuose, ji paslepia mus arba tiesą apie mūsų nuodėmę mumyse. Panašiai kaip Adomui ir Ievai: kai nusidėjėlis susigėdija, jis ima slapstytis. O Viešpats šaukia: „ateikite, pasitarkime, pasišnekėkime apie tavo nuodėmę, tavo situaciją. Nebijokite, ateikite. Aš visą galiu pakeisti.“

Popiežius Pranciškus homilijoje Šv. Mortos namų koplyčioje kalbėjo apie pirmajame Mišių skaitinyje girdėtą pasakojimą iš Izaijo knygos apie Izraelio nuodėmingumą. Jame sakoma:

Klausykitės Viešpats žodžio, Sodomos valdovai, išgirskite, ko mūsų Dievas moko, jūs, Gomoros žmonės! Nusiplaukite ir būkite švarūs! Pašalinkite savo darbų blogį man iš akių, liaukitės darę pikta, mokykitės gera daryti. Atsidėkite teisingumui, padėkite engiamajam, užstokite našlaitį, ginkite našlės bylą“. Viešpats sako: „Eikit šen, drauge pasvarstykime: esate paraudę nuo nuodėmių, aš jus išbaltinsiu kaip sniegą. Nors jūsų nuodėmės ir yra raudonos it kraujas, jos gali tapti baltos kaip vilna. Jeigu jūs dėsitės į širdį ir paklusite, valgysite krašto gėrybes, bet jeigu atsisakote paklusti, sudoros jus kalavijas“. – Juk pats Viešpats kalbėjo!  (Iz 1, 10. 16–20).

Viešpats kviečia atiduoti jam savo nuodėmes, tačiau visuomet gresia pavojus užmerkti akis: užuot nuėję pas Viešpatį su Juo išsikalbėti elgiamės tarsi būtume nenusidėjėliai. Viešpats dėl to pasmerkė rašto žinovus. Apie tai pasakoja antradienio Mišių Evangelija: „Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos ‘rabi’.“

„Mes pratę savo širdies tiesą uždengti tuštybe, tačiau tuštybė niekuomet negydo. Tuštybė net nuodinga, ji užkrečia širdį, ją taip sukietina, kad liepia neiti pas Viešpatį, o pasilikti savimi!“

„Tuštybė kaip tik tinkamiausia vieta užsidaryti nuo kviečiančio Viešpaties. Nors Viešpaties kvietimas yra tėvo, brolio kvietimas. Jis ragina: ateikite, kalbėkimės. Aš galiu tavo gyvenimą pakeisti iš raudona į baltą.“

Popiežius užbaigė Mišių homilija raginimu, kad šis Viešpaties žodis būtų tikros maldos padrąsinimu: kad mūsų malda būtų tikra malda, joje atsispindėtų mūsų tikrovė, mūsų nuodėmė, mūsų vargas. (SAK / VaticanNews)

Jan       2020-03-10 14:48

Manau kad šitaip Jėzus ir nori pamokyti mus, kad ne tas krikščionis, kuris tik apeigas atlikinėja,bet tas, kuris pats savo gyvenimu liudija sekimą Jėzumi, t.y. liudija savimi, savo gyvenimu.

Tikrai taip       2020-03-10 12:39

Kun. Robertai. Šioje žemėje nėra ir nebus šventųjų kastos.  Šventėjimą lydi kryžius, kuris tokį žmogų padaro pasauliui pasibjaurėtinu, nevertu dėmesio, stumdomu ir apkalbomis palydinčiu. Yra istorijos praktikos patikrintą, jei tik apsigaubsi šventojo aureole, tai Dievas nuo tokio tuoj pasislepia. Taip ir prasideda “tamsiosios naktys” sieloje. Tiesa yra viena, tad iki paskutinio atokvėpio, einant šventumo keliu, privalu siekti kas dieną tik TIESOS ir ją liudyti, kad ir kaip tai būtų man/tau neparanku. Aišku, taip save pasmerki pasauliui būti nemylimu ir nekenčiamu. Tiesos ir tik tiesos siekimas kiekviename žingsnyje, yra kasdieninis Dievo valios vykdymas.

Mąstymas       2020-03-10 5:52

Prašyti nuolankios ir savęs neieškančios širdies

Prisiartinsiu prie Jėzaus kaip mokinys prie savo Mokytojo, kad galėčiau Jo klausytis. Jis nori man parodyti tikrą evangelinio mokinio paveikslą ir įspėti, kas jį gadina ir daro netikrą.

*

Jėzus įspėja mane dėl dviveidiško gyvenimo: „Jie kalba, bet nedaro“. Tokia laikysena veda prie dar blogesnės – kitiems krauna naštas, „o patys nenori jų nė pirštu pajudinti“.

*

Kokia patirtis atgyja manyje, kai girdžiu šį Jėzaus perspėjimą? Ar mano vidus ko nors man neprimena? Atversiu Jėzui savo dvasios vidų. Ko norėčiau dabar Jo paprašyti?

*

Jėzus parodo man ir kitus pavojus, į kuriuos gali pakliūti ypač tie, kurie turi mokyti kitus. Tai puikybė ir išdidumas. Šie pavojai gali turėti įvairius „veidus“: tuštybė, veikimas dėl pasirodymo, savo vertumo, titulų iškėlimas.

*

Ar esu laisvas nuo laikysenų, apie kurias kalba Jėzus? Pažvelgsiu į save: koks aš esu įvairiose savo tarnystės aplinkybėse, šeimoje, bendruomenėje ir pokalbiuose su kitais žmonėmis?

*

Jėzus parodo man, kokiu būdu galiu tapti laisvas nuo puikybės ir tuštybės. Viskas priklauso nuo tikros mano draugystės su Dievu Tėvu ir Jėzumi. Jeigu jie bus mano gyvenime patys svarbiausi, aš patirsiu pilną žmogišką orumą. Visa kita man bus mažiau svarbu.

*

Paprašysiu Šventosios Dvasios, kad atvertų mane Dievo Tėvo ir Jėzaus meilei ir kad melstųsi manyje ir su manimi tokiais žodžiais:

„Tėve, esi mano vienintelis Tėvas! Jėzau, esi vienintelis mano Viešpats ir Mokytojas“! 

Kartosiu tuos žodžius tol, kol pajusiu, kad jie pripildo visą mane.
Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-03-10 5:51

Komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

Jėzaus aštri kritika to meto religiniams lyderiams, dažniausiai pusiau juokais, pusiau rimtai pritaikoma dabarties „dvasiniam elitui“: vyskupams, kunigams, vienuoliams. Juk nereikia toli ieškoti tokių, kurie ir dabar viena šneka, o kita daro, kurie iš kitų reikalauja šventumo aukštumų, o patys mielai voliojasi nuodėmės purve.

O kaip dažnai mūsų susibūrimuose, pokalbiams pasisukus apie Bažnyčios hierarchiją, pasipila nuoskaudų, nusivylimų ir neteisintų lūkesčių akmenys į ganytojų daržus.

Tačiau ar Jėzus, kalbėdamas šiuos žodžius, buvo vienas iš mūsų, besipiktinančiųjų? Ir taip, ir ne. Išganytojas buvo realistas, regintis žmogaus širdies nepastovumą ir silpnumą. Jis nepaliko receptų knygos kaip pasidaryti šventam (kai kas to labai norėtų), – ne, Jis atėjo mūsų išganyti, nes žinojo, kad to savo jėgomis padaryti neįstengsime. Nesiklausdami prie Jo, neklausydami ir nepaklusdami, mes galime tik save pražudyti ir, deja, kartais tai sėkmingai darome.

Šioje žemėje nėra ir nebus šventųjų kastos, kuri būtų apsaugota nuo nuodėmių užkrato ir kovos su jomis. Pastarųjų dienų skandalai Bažnyčioje ir nekanonizuotų šventųjų nuopuolis mums parodė, kad tai yra tiesa: visi esame mokiniai, visiems reikia Išganytojo Kristaus, visi turime šaukti vienintelio Tėvo.
Bernardinai.lt

II Gavėnios antradienio Evangelija       2020-03-10 5:50

(Ez 18, 31)

  Nusimeskite visas savo nuodėmes, – sako Viešpats, – ir sukurkite naują sau širdį ir dvasią.

Evangelija (Mt 23, 1–12)

  Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius:
  „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia,darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.
  Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmąsias kėdes sinagogose, mėgsta sveikinimus turgaus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos ‘rabi’.
  O jūs nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno savo tarpe nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus.
  Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“.
Katalikai.lt

II Gavėnios antradienio Dievo Žodžio       2020-03-10 5:49

Psalmė (Ps 49, 8–9. 16–17. 21. 23)

P. – Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą.

  Ne dėl aukų aš tave barsiu:
  deginamąsias aukas visuomet man aukoji.
  Iš tavo tvarto nereikia man veršio,
  nei ožio iš tavo bandos. – P.

  „Kam dar tu įsakus mano skaičiuoji,
  kam dar tavo burna mano sutartį mini,
  jei tu mano tvarkos laikytis nenori,
  jei sviedi šalin mano žodį? – P.

  Šitaip elgies ir manai – aš tylėsiu?!
  Manai, kad aš panašus į tave būsiu?
  Kas šlovinimo auką aukoja, tas mano gerbėjas.
  Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą“. – P.

II Gavėnios antradienio Dievo Žodžio       2020-03-10 5:48

Skaitinys (Iz 1, 10. 16–20)

  Klausykitės Viešpaties žodžio, Sodomos valdovai, išgirsk mūsų Dievo įsakymą, Gomoros tauta:
  „Nusiplaukite, apsivalykite! Pašalinkite man iš akių piktus savo darbus! Nustokite darę bloga! Išmokite gera daryti! Ugdykite teisę! Padėkite engiamiesiems! Globokite našlaičius! Užstokite našles!
  Ateikite, ir atsiteiskime, – sako Viešpats. – Tegu jūsų nuodėmės būtų raudonos tartum šarlachas, – taps baltos kaip sniegas. Tegu jos kaip purpuras būtų raudonos, – taps baltos kaip vilna.
  Jeigu sutiksite ir paklausysite, – jūs sudorosite šalies gėrybes. Bet jei nesutiksite ir priešgyniausite, – jus sudoros kalavijas. Tikrai taip kalbėjo Viešpaties lūpos“.

Popiežius Pranciškus       2020-03-9 21:17

Pirmadienio rytą Vatikano Šv. Mortos namų koplyčioje popiežius Pranciškus aukojo Mišias už visus, kas kenčia dėl koronaviruso.

Šiomis dienomis aukosiu Mišias už sergančiuosius, už medikus, slaugytojus, savanorius, kurie tiek daug padeda, šeimų narius, senelius, kalinius, sakė popiežius Mišių pradžioje. Šią savaitę melskimės visi kartu. Kreipkimės į Viešpatį karšta malda: „Viešpatie, gelbėk mane, būk man maloningas! Mano kojos eina tiesiu keliu. Bendrijoje Viešpatį girsiu“.

Pirmadienio rytą aukotų Mišių homilijoje Šventasis Tėvas komentavo pirmajame skaitinyje pranašo Danieliaus lūpomis visos Dievo tautos vardu tariamą nuodėmių išpažinimą. „Viešpatie, mes darėme nuodėmes ir neteisybes, pamynėme ištikimybę ir kėlėme maištą: mes pažeidinėjome įsakymus ir potvarkius. Neklausėme tavo tarnų pranašų, kurie tavo vardu kalbėjo mūsų karaliams ir vyresniesiems, mūsų tėvams ir visiems šalies gyventojams.“

Pranašas Dievo tautos vardu išpažįsta nuodėmes, visų vardu prisipažįsta, kad padaryta daug nusižengimų. Ir mes, sakė popiežius, kai rengiamės Susitaikinimo sakramentui, turime atidžiai peržvelgti savo sąžinę ir nuoširdžiai Viešpaties akivaizdoje prisipažinti, kad esame nusidėję. Tikra išpažintis visada turi prasidėti širdyje. Išpažintis – tai ne nuodėmių išvardinimas nuodėmklausiui. Išpažintis – tai pirmiausiai širdyje gimstantis prisipažinimas, kad esame nusidėję.

Apie tai mums šiandien kalba ir Danielius:  „Viešpatie, tu teisus; bet mums šiandien tikra gėda“. Turime prašyti Viešpatį malonės, kad sugebėtume gėdytis dėl savo nuodėmių, sakė Pranciškus. Jie žmogus praranda gėdos jausmą – jis liaujasi gerbęs kitus ir pats praranda moralinį autoritetą. Apie tokį žmogų sakoma, kad jis – begėdis. Dėl to Dievo akivaizdoje turime išpažinti, kad jis vienas yra teisus, o mums gėda dėl mūsų nuodėmių. Kai mes ne tik atsimename savo nuodėmės, bet ir dėl jų gėdijamės, toks mūsų nusiteikimas pasiekia Dievo širdį ir jis mus apdovanoja savo gailestingumu. „Į Dievo gailestingumą vedantis kelias – su gėda išpažinti, ką blogo esame padarę“, – sakė popiežius. „Tuomet ir išpažintis nebus tik nuodėmių sąrašas, bet nuoširdus gailestis ir gėda, kad nusikaltome geram, gailestingam ir teisingam Dievui.“

„Šiandien melskime gėdos malonės, gėdos dėl mūsų nuodėmių. Viešpats mums tesuteikia šią malonę“, – baigė homiliją Pranciškus. (JM / VaticanNews)

Nuoširdus polėkis kito link       2020-03-9 19:42

Jei tu labai gailestingas, rasi didį gailestingumą; jei mažai - mažai jo rasi; jei tu be gailesčio - ir sau pačiam jo nerasi.
  Tą gailestingumą turime patirti ir juo gyventi savo viduje, savo giliojoje valioje taip, kad jaustume gilią ir nuoširdžią užuojautą savo artimui visur, kur tik matome jį viduje ar išoriškai kenčiant, ir kad su širdingu gailesčiu prašytume Dievo jį paguosti.
  Jeigu gali jam išoriškai pagelbėti kokiu nors patarimu ar dovana, žodžiais ar veiksmais, padarysi tai tiek, kiek leidžia galimybės. Jeigu negali nuveikti daug, tai padaryk bent ką nors - vidinio ar išorinio gailestingumo darbą, ar bent jau pasakyk jam gerą žodį. Šitaip elgdamasis, atliksi jam savo pareigą ir rasi gailestingąjį Dievą.
Johanas Tauleris (1300-1361) - Strasbūre gyvenęs domininkonas, žymus pamokslininkas, mokytojo Ekharto mokinys, priklausęs Pareinės mistikų srovei.

O man       2020-03-9 12:07

labai padeda pamąstymai iš kasdienapmastau.lt. Tai lyg visos Evangelijos “pačiupinėjimas” išsinagrinėjimas. Juk gera Dievo žodį kas dieną apmąstyti ir su juo praleisti visą dieną.

Ner       2020-03-9 12:02

Siaip, jei neapleidziu maldos, visada gaunu sirdyje pamoka, kaip tureciu pasielgti. Tai lyg nuojata ir kartu lydinti stipri mintis pamokanti, kas ir kaip. Manu, kad visa ko blogybe yra puikybe. Jei nera to siaubuno,tai joks izeidinejimas manes ir neuzgauna. Daznai pats sau sakau, na kaip ar patiko, kaip tave pabjaurojo ir pats atsakau, nelabai. Tada sakau, taip tau ir reikia manoji puikybe, vertas buvai antausio. Geriau is saves pasijuokti, t.y. daug sveikiau.

>>> Jan       2020-03-9 11:35

pritariu. Nėra geriau, kaip savo viduje turėti ramybę. Tenka, kartais įsivelti ir man į nemalonias situacijas. Mintyse dažnai praplaukia visokių minčių, bet ... jas taip ir paleidžiu, t.y. ne “seivinu”.

Jan       2020-03-9 11:24

Pasakysiu ką pat esu patyrusi. Atleidimas yra reikalingas man pačiai, nes pyktis pasiliekantis mano širdyje tai, lyg akmenys draskantys savo briaunomis ir sukeliantys sąžinės deginimą. Visas šis krovinys sukelia net ligas. Kai tai patikėjau, tai niekada nepasilieku su su šiuo šlamštu. Labai padeda nuoširdi išpažintis. Kad ir koks kunigas klausykloje sėdėtų, bet man tai nuostabiai galioja, lyg būtų atliktos egzorco pamaldos. Aš, paprasčiausiai, tampu visiškai laisvu žmogumi.

Kas trukdo mylėti artimą?       2020-03-9 10:46

Manau, kad tik - susirūpinimas savimi.

Gerai sakoma,       2020-03-9 10:03

kad geriausias saikas meilei matuoti yra saiko neturėjimas.

Mąstymas       2020-03-9 5:55

Prašyti malonės, kad sugebėčiau mylėti ir atleisti kiekvienoje situacijoje

Prisiartinsiu prie Jėzaus, kad galėčiau klausytis Jo paraginimų ir patarimų. Paprašysiu, kad duotų man atvirą ir Jėzaus žodžius priimančią širdį. Pastebėsiu, kad kiekviename Jo patarime yra paslėptas laimingo gyvenimo pažadas. Jėzus duoda man patarimus, kaip visada būti laimingam.

*

„Būkite gailestingi, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra gailestingas“. Viską aš gaunu iš Tėvo dovanai: gyvenimą ir visą, net ir mažiausią, jame esantį gėrį. Jėzus nori, kad mylėčiau taip, kaip myli Tėvas: netgi tuos, apie kuriuos galvoju, kad jie to nėra verti. Prisiminsiu Jėzaus akivaizdoje tuos žmones, kuriuos man sunkiausia mylėti.

*

„Neteiskite ir nebūsite teisiami“. Jėzus duoda man gyvenimiškos išminties pamoką: kai pradedu teisti kitus, tada patenku į užburtą kritikos ir teisimo ratą. Neaplenks jis ir manęs, nes nesu laisvas nuo klaidų ir kalčių. Paprašysiu Jėzaus, kad išlaisvintų mano širdį nuo kitų teisimo.

*

„Nesmerkite ir nebūsite pasmerkti“. Dievas kasdien man duoda galimybę sugrįžti pas Jį. Jis trokšta mano išganymo, o ne pasmerkimo. Jis yra kantrus ir atlaidus man. Dievas nori, kad ir aš toks pat būčiau su savo artimu. Ar aš taip darau?

*

„Atleiskite, ir jums bus atleista“. Ar mano gyvenime yra žmonių, kuriems nenoriu atleisti? Ko norėčiau dabar Jėzaus paprašyti?

*

„Duokite, ir jums bus duota“. Jeigu dalinsies savimi su kitais, tai patirsi jų meilę. Jeigu užsidarysi savo egoizme, tai prarasi galimybę patirti kitų gerumą.

*

Prisiartinsiu prie Jėzaus su visu savo gyvenimu. Prašysiu, kad Jis persmelktų mane iki gelmių savo meile ir padarytų mano širdį mylinčią, atleidžiančią ir gailestingą.
Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-03-9 5:52

Komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

Šiandien girdimi Jėzaus pamokymai yra aiškūs ir tikslūs kaip Paltaroko katekizmas, iš kurio rengėmės Pirmajai Komunijai. Įvairios grupės, dažnai priešingų idėjinių nuostatų, mielai tarsi vėliavą kelią Mokytojo žodžius: „Neteiskite, ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.“

Tačiau apsižvalgę aplink save, o svarbiausia – įdėmiau įsižiūrėję į save, mes pamatysime, kad nei gailestingumo, nei atlaidumo, nei dosnumo nepadaugėja vien tik ištarus šiuos Jėzaus žodžius.

Esame kviečiami būti gailestingi, atleidžiantys, neteisiantys ne todėl, kad taip patogiau ar siekiant atitikti politinio korektiškumo taisykles, bet todėl, kad Dangiškasis Tėvas yra gailestingas ir atlaidus.

Būti tokie kaip Tėvas – štai mūsų gyvenimo misija. Tik iš Tėvo semiamas gailestingumas yra tikras, tik iš Jo ateinantis atleidimas perkeičia ir išgydo.

Kitu atveju šie Jėzaus žodžiai lieka nieko nesakančiomis banalybėmis, panašiai kaip „visi esame žmonės“ ar „meilė yra meilė“.
Bernardinai.lt

II Gavėnios pirmadienio Evangelija       2020-03-9 5:50

(Jn 6, 63b. 68b.)

  Viešpatie, tavo žodžiai, yra dvasia ir gyvenimas. Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

Evangelija (Lk 6, 36–38)

  Jėzus bylojo:
  „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite, ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.
  Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į glėbį. Kokiu saiku jūs seikite, tokiu jums bus atseikėta.“

II Gavėnios pirmadienio Dievo Žodžio       2020-03-9 5:49

Psalmė (Ps 78, 8–9. 11. 13)

P. – Viešpatie, mokėk mums ne pagal mūsų kaltybes.

  Mums neminėk mūsų senolių kaltybių,
  Skubėk gailestingai mūsų prikelti,
  Nes mes tapome visiški skurdžiai. – P.

  Mūsų Gelbėtojau, Dieve, padėk mums:
  Garbė bus tavo vardui!
  Mus išvaduoki, atleisk mūsų kaltybe,
  Kad skambėtų šlovė tavo vardui. – P.

  Belaisvių raudos tave tepasiekia,
  Ir galinga ranka išgelbėki pasmerktus mirti.
  O mes, tavo žmonės, tavo ganyklų avelės,
  Tau amžiais dėkosim,
  Kartų kartoms teiksim tau šlovę. – P.

II Gavėnios pirmadėnio Dievo Žodžio       2020-03-9 5:48

Skaitinys(Dan 9, 4b–10)

  Danielius meldėsi:
  „Viešpatie, didis ir nuogąstį keliantis Dieve! Tu saugoji sandorą ir palankumą tiems, kurie tave myli ir laikosi tavo įsakymų.
  Mes darėme nuodėmes ir neteisybes, pamynėme ištikimybę ir kėlėme maištą: mes pažeidinėjome įsakymus ir potvarkius. Neklausėme tavo tarnų pranašų, kurie tavo vardu kalbėjo mūsų karaliams ir vyresniesiems, mūsų tėvams ir visiems šalies gyventojams.
  Viešpatie, tu teisus; bet šiandien tikra gėda mums, Judo žmonėms, Jeruzalės gyventojams ir visiems izraelitams, ar jie būtų arti ar toli visose šalyse, kuriosna esi juos išvaręs, nes jie sulaužė tau ištikimybę.
  Tikrai mums gėda, Viešpatie, gėda mūsų karaliams, didžiūnams ir protėviams dėl to, kad tau nusidėjome. Bet Viešpats, mūsų Dievas, yra gailestingas ir maloningas. Prieš jį mes kėlėme maištą. Neklausėm Viešpaties, savo Dievo, balso, nevykdėme jojo nurodymų, kurių jis mums davė per savo tarnus pranašus“.

Popiežius sekmadienio vidudienį:        2020-03-8 21:32

Esame Kristaus šlovės liudytojai.
Sekmadienio vidudienio maldos susitikimo šv. Petro aikštėje metu popiežius Pranciškus kalbėjo apie tai, ką mums reiškia Jėzaus atsimainymas, apie kurį pasakoja antrojo gavėnios sekmadienio Evangelija. Viena, tai leidžia geriau pažinti Mokytoją, antra, tai primena, jog esame išsirinkti ne dėl mūsų nuopelnų, o dėl Dievo malonės. Todėl neprasminga teisinti savo neveiklumą sugebėjimų arba kompetencijos stoka.

Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną, užsivedė ant aukšto kalno – Dievo artumo simbolio, kad jie geriau pažintų Jo asmens slėpinį, kad geriau suprastų, kad Jis turės kentėti, mirti ir prisikelti.

  „Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa (Mt 17, 2)“

Nuostabaus atsimainymo įvykio metu, pasak popiežiaus Pranciškaus, mokiniai buvo pakviesti Jėzuje atpažinti Dievo Sūnų ir suprasti, kad žmogiškasis aspektas neišreiškia visos tikrovės. Jų akims atsivėrė antgamtinis, dieviškas Jėzaus apsektas, o balsas iš aukštybių – Tėvo balsas – pakviečia juo sekti ir patvirtina tai, kas įvyko krikšto prie Jordano upės metu.

Popiežius Pranciškus pasiūlė atkreipti dėmesį į mokinius, kuriuos Jėzus pakvietė su savimi. Tai Petras, kuris išbandymo akimirką išsižadės Jėzaus. Arba du broliai, Jokūbas ir Petras, kurie paikai prašė jiems užtikrinti pirmąsias vietas Jėzaus karalystėje. Tačiau jiems buvo skirta privilegija tapti atsimainymo liudininkais. Nes Jėzus renkasi ne pagal žmogiškus kriterijus, o pagal savo meilės planą. Tai laisvas ir besąlygiškas pasirinkimas, dieviška draugystė, už kurią nereikia susimokėti. Ir šiandien Viešpats kai kuriuos kviečia tapti Jo liudininkais, kaip kadaise tuos tris mokinius. Būti liudininkais yra dovana, kurios nenusipelnėme: jaučiamės netinkami, bet negalime pasišalinti teisindamiesi nesugebėjimu.

Nors nebuvome ant Taboro kalno ir nematėme savo akimis kaip saulė švytinčio Jėzaus veido, tačiau gavome dovanai išganymo Žodį ir tikėjimą, įvairiais būdais patyrėme susitikimo su Jėzumi džiaugsmą.

Pasaulyje, kuriame Dievo šviesa yra temdoma egoizmo, godumo, kasdienių rūpesčių, ir mums Jėzus sako: „Kelkitės, nebijokite!“ Dažnai sakome, kad neturime laiko maldai, kad nesame tinkami vienai ar kitai tarnystei parapijoje, kad negalime atsiliepti į kitų prašymus. Bet neturime pamiršti, sakė popiežius, jog krikštas ir sutvirtinimas mus padarė liudytojais ne dėl mūsų sugebėjimų, o Šventosios Dvasios dovana. Popiežius meldė, kad Marijos užtarimu gavėnios metu būtume paklusnūs Dvasiai ir galėtume ryžtingai eiti atsivertimo keliu. (RK / Vatican News)

Ner       2020-03-8 21:27

Baime yra baisus dalykas. Tik, tai reiskia, kad esame labai toli nuo Dievo. Korones bijo tie, kam ji yra tapusi dievu.

Šiandien       2020-03-8 21:13

kunigas per pamokslą uždavė klausimą, kaip aš jausčiausi Jėzaus užkalbintas, ar išsigąsčiau, ką pasakyčiau. Manau, kad tik mylinti širdis neišsigąstų, juk, kai myli baimės nebėra, t.y. savo mylimąjį visiškai pažįsti. Manau, kad tada jausčiau tik didelę begalinę meilę sklindančią iš jo.

Esmė ir buvo ta,       2020-03-8 21:06

kad Jėzus priėjo ir palietė juos. Svarbiausia yra, po pirma, Jėzaus prisilietimas.  Jam prisilietus žmogus ima keistis, ima kitaip matyti, t.y. širdimi matyti, girdėti. Nors,  Jėzų suėmus, mokiniai Jo išsigina ir išsibėgioja.

Jan       2020-03-8 20:53

O stai Jezaus mokiniai pamate Jo dieviska didybe, puole kniubsti, nes labai issigando. Truko jiems tokio Abramo tikejimo.

Jan       2020-03-8 20:44

Pamastant, ka reiskia Abramui iseiti is savo krasto, is savo gimines, is tevo namu? Stai cia drasa ir absoliutus pasitikejimas Dievu.

Ačiū        2020-03-8 16:37

Kard. Sigitui Tamkevičiui už labai prasmingas mintis. Tikėjimo kelionėje labai didelę reikšmę turi buvimas maldoje. Be jos mūsų mintys yra, kaip voratinklis sklaidomas vėjo. Buvimas maldoje, tai buvimas akivaizdoje Dievo. Viešpats būtinai mus pastiprina ženklais, bet mes vis tiek turime nuolat melstis.


Rekomenduojame

Rasa Čepaitienė.  Karantinas (II): kinų pavasaris

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 24-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Vladimiras Laučius. Koronavirusas rodo tikrąjį mūsų veidą

Ar tikslinga dėvėti namuose pasiūtą kaukę? Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informacija

Roberto de Mattei. Nauji scenarijai koronaviruso eroje

Pasaulio sveikatos organizacija: Kas yra COVID-19 ir kaip TU turėtum elgtis (video)

Vytautas Sinica. Tikrai rimtų iššūkių akivaizdoje turime tik save – savo valstybę ir jos galimybes

Dvaro medikas skėlė iš peties. Audriaus Bačiulio ir Vytauto Sinicos komentarai

Nacionalinio susivienijimo pareiškimas „Dėl būtinybės krizės sąlygomis vadovautis konstitucine valdžios ir demokratinio valdymo samprata“

Liudvikas Jakimavičius. Progresas ir jo rogutės

Geroji Naujiena: Akli mes ar kalti? arba Jo Teismo belaukiant

Junkimės į bendrą maldą stebėdami šv. Mišių transliaciją per televiziją, radiją ar internetu

Andrius Švarplys. 4 klausimai

Visuotiniai ypatingi atlaidai tikintiesiems

Tomas Pueyo. Koronavirusas: Kodėl turime veikti žaibiškai?

Vytautas Rubavičius. Civilizacinis Karūnuotojo veidrodis

Verta pamatyti ir ... pasigrožėti: pandeminė Roma

Rimantas Rubavičius. Apie virusus ir Žemaitiją

Nida Vasiliauskaitė. Penketas su COVID-19 susijusių faktų. Išvada?

Algimantas Rusteika. Dramblių dalybos prasidėjo

Andrius Švarplys. Kas ir kaip išduoda demokratiją?

Patrick Deneen. Kaip universitetai tapo globalizuoto elito kadrų „kalykla“

Povilas Gylys. Paryžiaus tribunolas ir Ingrida Šimonytė

„Iš savo varpinės“: žmonių perteklius planetoje – ar išnyks žmonija?

Laimonas Kairiūkštis. Lietuvoje krizė – nėra ekonomistų

Audrius Bačiulis. Kodėl Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos parengtis nuteikia optimistiškai

Ramūnas Karbauskis. Kodėl opozicijos lyderis konservatorius G. Landsbergis taip nori įvesti nepaprastąją padėtį, nors tam nėra teisinio pagrindo?

Šakalienei, Armonaitei, Anūkui, Maldeikienei ir pan. – žiūrėti 3 kartus per dieną prieš valgį, po valgio – pakartoti

Liutauras Stoškus. Dešiniojo pusrutulio lubos

Audrius Bačiulis. Kaip gaminamos Fake News

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.