Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“ (Lk 17, 19)

Tiesos.lt redakcija   2016 m. spalio 8 d. 22:44

11     

    

Geroji Naujiena: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“ (Lk 17, 19)

Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.

Įeinantį į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“

Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko.

Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.

Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!“

Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“. (Lk 17, 11–19)

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje prašykime malonės atpažinti sutiktame Jėzuje Dievą, o savyje – Dievo vaiką. Kad ir kaip klystame, klumpame, prašykime: teišgydo Jis mūsų netikėjimą. Sukurti pagal Jo paveikslą ir panašumą su pasitikėjimu kilkime į tikėjimo ir susitaikinimo kelionę: gavome didžiausią dovaną – tikėjimą, dėkinga širdimi šlovinkime Dievą, savo meilę parodžiusį iki galo ir sugrąžinusį mums gyvenimą.

Br. Ramūnas Mizgiris OFM. Tikėjimas skleidžiasi dėkojant

Šio sekmadienio pirmajame skaitinyje pranašas Eliša kviečia sirą Naamaną, sergantį raupsų liga, išsimaudyti Jordano upėje (plg. 2 Kar 5, 9–17). Tai nuoroda į Krikšto sakramentą, kuris ir mus atgimdė naujam gyvenimui. Išties, kaip Naamanas buvo išgydytas iš raupsų, taip pakrikštytas žmogus yra apvalomas nuo savo nuodėmių. Elišos kvietimas, kad Naamanas išsimaudytų septynis kartus Jordane, yra išsilaisvinimo iš septynių svarbiausių ydų – puikybės, gobšumo, gašlumo, rūstumo, pavydo, rajumo ir tingumo – simbolis. Pirmaisiais Bažnyčios amžiais katechumenai, pasiruošę priimti Krikštą, nulipdavo į krikštyklos vandenis septyniais laiptais, taip parodydami, jog visiškai atsižada piktosios dvasios, jos darbų ir vilionių. Taigi Krikštu esame „nuplauti, pašventinti, nuteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia“ (1 Kor 6, 11). Ir vis dėlto nuodėmė dar tiesia savo mirties čiuptuvus link mūsų sielos, siekdama užkrėsti ją savo raupsais. Esame dažnai kaip tie dešimt šios dienos Evangelijos raupsuotųjų, kurie šaukia atsigręžę į Jėzų: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ (Lk 17, 13). Tolesniame krikščionių gyvenime tai lyg antrasis atsivertimas priimant Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą, atsivertimo kova siekiant šventumo ir amžinojo gyvenimo, į kuriuos Viešpats mus nuolat kviečia.

Jėzus ir dešimt raupsuotųjų susitiko tarp Samarijos ir Galilėjos. Evangelistas Lukas turbūt neatsitiktinai pažymi, kad sergantieji buvo vyrai. Dešimt ir dar vyrai yra besimeldžiančios bendruomenės simbolis: kad Šabo dieną sinagogoje įvyktų pamaldos, turi būti bent dešimt vyrų, jei yra bent vienu mažiau, maldos susirinkimas atšaukiamas ir visi išsiskirsto namo. Gerai, kad krikščionys šios tradicijos neperėmė: šiandien Lietuvos kai kuriose kaimo parapijose sekmadienį dažnai šv. Mišių nebūtų ne dėl kunigo, bet būtent dėl tikinčių vyrų stygiaus. Kaip žinome, žydai nebendravo su samariečiais, tačiau šioje raupsuotųjų grupėje mažiausiai bent vienas buvo samarietis, „svetimtautis“ (Lk 17, 18). Bendra gyvenimo kančia dažniausia sugriauna religines ir tautines sienas. Raupsai privertė juos užmiršti, kad vienas iš jų yra samarietis, o kiti žydai; jie žinojo tik tai, kad juos vienija skausmas ir jiems visiems reikia pagalbos. Potvyniui užliejus žemę, laukiniai žvėrys ieško išsigelbėjimo. Tada ant kalvų galima išvysti taikiai šalia vienas kito stovinčius žvėris, kurie kitu laiku bei kitomis aplinkybėmis vieni kitus medžioja. Taip ir žmones vienija vien tik bendras jų poreikis Dievo, kuris vienintelis gali suteikti išganymą ir gyvenimo pilnatvę. Jėzui praeinant raupsuotieji stovėjo atokiau. „Kiekvieno raupsų liga sergančio drabužiai turi būti suplyšę ir galvos plaukai sutaršyti. Jis turės prisidengti burną ir šaukti: ‚Nešvarus, nešvarus!‘ Visą laiką, kol bus raupsuotas, jis bus nešvarus. Būdamas nešvarus, jis turi gyventi atskirai, – jo gyvenvietė turi būti už stovyklos“ (Kun 13, 45–46). Įstatyme nebuvo nurodytas atstumas, tačiau, remiantis kai kuriais istoriniais šaltiniais, raupsuotasis, stovintis priešvėjinėje pusėje, turėjo būti apie 45 metrus nuo neužkrėsto žmogaus. Todėl evangelistas Lukas pažymi, kad Jėzaus sutikti raupsuotieji, norėdami būti išgirsti ir pastebėti, garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ (Lk 17, 13).

Nežinome, kada buvo išgydyti raupsuotieji. Gal jau pirmomis kelionės į Jeruzalę valandomis, o gal vėliau. Suprantama, jog raupsuotieji, kuriuos Jėzus siuntė pas šventyklos kunigus paliudyti savo išgijimo, rizikuoja. Po dviejų ar trijų kelionės dienų jie gali pasijusti apgauti, nes patikėjo nežinia kieno žodžiais. Jie taip pat rizikuoja, jog bus pavaryti namo, jei pasirodys, kad jų išgijimas netikras. Tikėti, vadinasi, leistis į ilgą išbandymų kelionę pasitikint Jėzaus žodžiais.

Iš dešimties raupsuotųjų tik vienas sugrįžo padėkoti. Jėzus tai pastebi: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!” (Lk 17, 17–18). Svarbu ne vien tik vykdyti Jėzaus įsakymą, bet dar svarbiau yra paliudyti dėkingumą. Krikščioniško maldingumo viršūnė yra šv. Mišios, dar vadinamos graikišku žodžiu Eucharistija, o tai ir reiškia „dėkojimas“. Greičiausiai ir šiandien Lietuvoje iš dešimties pakrikštytųjų tik vienas ateina sekmadienį į bažnyčią švęsti Eucharistijos. Deja, ir iš tų atėjusiųjų didesnė dalis yra linkę veikiau prašyti malonių, o ne dėkoti už jas. Atė- jusiajam padėkoti Viešpats tarė: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“ (Lk 17, 19). Samarietis patyrė du išgijimus: vienas, išorinis, kūno; kitas, giluminis, palietęs asmens vidų, kurį Biblija nusako žodžiu „širdis“, ir būtent iš ten šis pagijimas plinta po visą žmogaus egzistenciją. Visiškas ir galutinis pagijimas yra išganymas, tai daug daugiau negu kūno sveikata, tai išties naujas ir visavertis gyvenimas. Be to, čia Jėzus, kaip ir kitais atvejais, pasako: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Tikėjimas – žmogaus atsivėrimas Viešpaties malonei – gelbsti žmogų, atkuria tikrąjį santykį su Dievu, kitais ir savimi. O tikėjimas skleidžiasi dėkojant. Kas, kaip išgydytas samarietis, moka dėkoti, tas parodo, kad viskas yra dovana, kuri, kad ir atėjusi per žmones ar gamtą, galiausiai yra iš Dievo.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ar žinote       2016-10-21 14:44

„6:19 Ar nežinote,  kad Jūsų kūnas yra šventovė  jumyse gyvenančios Šventosios dvasios…“ Pirmasis laiškas korintiečiams 6:19, Biblija arba Šventasisi raštas

Ar nežinote kad Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji dvasia, kuri gyvena Jumyse pagal Bibliją, Pirmasis laiškas korintiečiams 6:19?

“T a v o   tikėjimas išgelbėjo t a v e“

“6 11 Vienasis Dievas, slypintis kiekvienoje būtybėje, visa ką persmelkiantis, kiekvienos bytybės P a t s”, Svet-as-va-tara Upanisada.

pats       2016-10-12 10:40

tu pats išsigelbėjai, gelbėtojas esi tu pats : “T a v o   tikėjimas išgelbėjo tave“

Ἡ βασιλεία τοῦ Θεοῦ ἐντός ὑμῶν ἐστι       2016-10-11 11:15

Jei pratęstume ir pasakitytume tai kas parašyta Luko ev. tolėliau 17:19 - graikų k. rastume :Kristus sakė savo mokiniams - «Ἡ βασιλεία τοῦ Θεοῦ ἐντός ὑμῶν ἐστι» (Λκ 17, 20-21), “Dievo karalystė ji tokia jumyse” Esti “, ir nebūtina mokėti graikų kalbą, skaitykit lietuviškai graikškas raides ir suprasit: 
βασιλεία  - karalystė  , τοῦ- tavo, Θεου – Dievo,  eντός  - ji tokia , υμών – jumyse , εστι -esti.
«Ἡ βασιλεία τοῦ Θεοῦ ἐντός ὑμῶν ἐστι» - Karalystė Dievo Jumyse Esti.
Jėzus nieko naujo nepasakė - “Dievo karalystė Jumyse Esti ” - dar protėvių upanišadose parašyta : “6 11 Vienasis Dievas, slypintis kiekvienoje būtybėje, visa ką persmelkiantis, kiekvienos bytybės Pats”, Svet-as-va-tara Upanisada.
Baltas aš tikrai tariu.

Nėra       2016-10-10 10:07

Dievo nėra ir niekas iš Dievo neateina ir nėra ko dėkoti tam kurio nėra ir gyventi iliuzijų pasaulyje ir tai dar anais laikais žinojo devyni iš dešimties- kas ir sakoma straipsnyje.
Bet melas pakeitė tiesą, susikūrė Biblijinė civilizacija kurios tikslas viską sunaikinti paliekant 144 tūkst. žydų, po 12 tūkst. iš kiekvienos 12 žydų genčių, kurie nesusitepę moterimis.
Ar ne dėl tikėjimo kad bus išgelbėi 144 tūkst. žydų, po 12 tūkst. iš kiekvienos 12 žydų genčių, kurie nesusitepę moterimis, įteisnami tarp vyrų sekso santykiai per išmatų iųėjimo žarną, kad vyrai nebūtų susitepę moterimis ir būtų tarp išrinktųjų? 

Geroji Naujiena       2016-10-10 3:21

Lietuvos sąrašas prie lovio nepateko! smile

Letui Palmaičiui       2016-10-9 17:54

Vienintelis atėjęs padėkoti Jėzui buvo samarietis.
Tuomet Jėzus liūdnai konstatavo:
„Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis”.  Būtent samariečiui ir buvo skirti jo širdį (visą asmenį), ne tik išorę - kūną, išgydantys Išganytojo išrišimo žodžiai: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave”.

Labai geri pamokslai.       2016-10-9 16:10

Norisi padėkoti .

tai kad       2016-10-9 12:39

Viltis durnių motina - lietuvių liaudies išmintis.

kelkis, eik        2016-10-9 10:37

su padeka buvusiai valdziai kelkis ir eik balsuoti uz naujaja…
ner to blogo, kas neiseitu i gera…

Dzeikas       2016-10-9 9:48

Atsiprasau, priburiau kazka ne ta ir komentaras atsidure ne ten kur turi buti.
Redaktoriau, pasalinkite prasau mano komentarus siam straipsniui.

Dzeikas       2016-10-9 9:44

Drasus gi tas Popiezius.
Jam pasake, kad jei druska nesudo, tai kam ji betinkama, - nebent ismest.
O jis vistiek barsto ne druska, o miltus, tema neleidzia pasakyti is kur.
Neginciju to kas pasakyta: bet kuri ideologija yra antrine greta Dievo ir Jo zodzio, Jo Dvasios.Ir Ja ir Jo zodziu turime vadovautis sekdami musu pasirinkta(n)ja ideologija.Jeigu matome ,kad galai nesueina - turime sekti Ji atsisakydami ar koreaguodami MUSU ideologija.Atsisakydami, net zinant ,kad isgirsime oponentu “ka jis gali protingo pasakyt? Vakar sake taip, siandien anaip”.
Bet gal tada gal tepasiima Popiezius parapija kokioj Italijos Regio di Calabria ar lietuviskoje Kalvarijoje ir pamokslauja katechezinius dalykus parapijonims.Tikrai butu tinkamoj vietoj,tinkamu metu ir tinkami zodziai.
Dabar gi naujoviski sodomitai puola Jo avis is visu pusiu, tikejimo broliai zusta uz Ji Artimuosiuose Rytuose nesitraukdami i salyginai saugia ir socia Europa, o popiezius mums katechizuoja,girdi fanatikais nebukim.
Kartais galvoji ta girdedamas, ar nesapnuoju


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.