Įžvalgos

Geroji Naujiena: „Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują, tas pasilieka manyje ir aš jame“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. birželio 3 d. 4:14

11     

    

Geroji Naujiena: „Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują, tas pasilieka manyje ir aš jame“

Tai kraujas sandoros, kurią su jumis sudarė Viešpats

Atėjęs Mozė persakė tautai visus Viešpaties žodžius ir potvarkius. Tauta vieningai pareiškė: „Mes vykdysim visa, ką Viešpats įsakė!“ Tada visus Viešpaties žodžius Mozė užrašė. Pakilęs dar ankstų rytą, jis kalno papėdėje pastatė altorių ir dvylika akmeninių šulų sulig dvylika Izraelio giminių. Po to jis pasiuntė jaunuosius Izraelio vyrus, ir tie aukojo deginamąsias atnašas ir pjovė kruvinąsias aukas – jautukus kaip išganymo auką Viešpačiui. Paėmęs pusę kraujo, Mozė supylė į dubenį. Kita puse kraujo apšlakstė altorių. Po to jis paėmė sandoros raštą ir balsiai perskaitė tautai. Jie atsiliepė: „Laikysimės visko, ką Viešpats įsakė, ir būsime jam paklusnūs!“ Paėmęs kraujo, Mozė apšlakstė juo tautą, sakydamas: „Tai kraujas sandoros, kurią su jumis Viešpats sudarė visų šitų žodžių pagrindu“. (Iš 24, 3–8)

* * *

Išganymo taurę pakelsiu, Viešpaties vardą kartosiu

Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu
už visa gera, ką man padarė?
Išganymo taurę pakelsiu,
Viešpaties vardą kartosiu. –

Viešpaties akyse didžiai brangūs
mirštantys jo teisieji.
Viešpatie, aš tavo tarnas, – sūnus tavosios tarnaitės.
Tu mano pančius sutraukei. –

Aš Viešpačiui įžadus atitesėsiu
prieš visą jo tautą
Viešpaties būsto atšlainiuos,
vidury Jeruzalės miesto. (Ps 115, 12–13. 15–16. 18–19)

 

* * *

Kristaus kraujas nuvalys mūsų sąžinę

Broliai! Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos, taipogi ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą. Ir jeigu ožių bei jaučių kraujas ir telyčios pelenai, kuriais apšlakstomi suteptieji, pašventina ir suteikia kūno švarumą, tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad galėtume tarnauti gyvajam Dievui. Ir todėl jis yra naujosios Sandoros tarpininkas, kad, įvykus mirčiai, kuria jis iškentėjo pirmojoje Sandoroje padarytiems nusikaltimams atpirkti, pašauktieji gautų žadėtą amžinąjį palikimą. (Žyd 9, 11–15)

 

* * *

Devintinių sekvencija

Nuo saulėtojo Siono iškilmingo himno tonai
šlovina Ganytoją.
Šiandien himnai paslaptingi skelbia duoną nemirtingą,
ypatingos prigimties.
Gyvą duoną, gyvą vyną Jėzus mokiniams dalino,
liepdamas dalint kitiems.
Ir todėl giesmė džiaugsminga, iškilni, giliai prasminga
šviesą pažeria mintims.
Minima diena didžioji, šventės sukaktis šviesioji –
įsteigimas paslapties.
Naujo amžiaus atėjimas, naujo priesako skelbimas
užbaigė senus laikus.
Vietoj atvaizdo – tikrovė, vietoj praeities – naujovė,
tarsi saulė po nakties.
Vakarienėj paslaptingoj Kristaus auką išganingą
įsteigė visiems laikams.
Švęsti duoną, švęsti vyną, skelbti Kristaus atminimą
liepia priesakas kilnus.
Jo galybėje – tikrumas: duona keičiasi į Kūną,
vynas tampa jo Krauju.
Jo žodžiu Bažnyčia tiki – jog nematomi dalykai
iš tiesų gyvi aukoj.
Paslėpta esmė didinga, išorės ženkluos skirtinguos
slypi vienas turinys.
Kraujas – gėrimas slaptingas, Kūnas – maistas nemirtingas, –
visas Kristus abiejuos.
Jis nedalomas ir sveikas, net dalijamas nekeičia
vieneto esmės gilios.
Ima vienas, ima šimtas – Kūno prigimtis nekinta,
pasilieka ta pati.
Tik veikimas jos skirtingas: ji geriesiems palaiminga,
o blogiesiems – pražūtis.
Nuostabus toksai likimas: ir palaima, ir žlugimas
iš šaltinio to paties.
Jis išlieka paplotėly, ir mažiausiam trupinėly, –
visas Kristus, garbe žėrįs, – garbink ir neabejok!
Nieks negali jo pažeisti, ženklo turinio pakeisti,
ženklą galime paliesti, bet esmė nesumažės.
† Angelų šlovingą duoną, mylimiems vaikams malonę
duoda vargšams į kelionę, tik ne pajuokai – piktiems.
Ji – tikrovė tų šešėlių: manos tautai Izraelio,
jų Velykų avinėlio, Izaoko atnašos.
O Ganytojau meilingas, Jėzau, būk mums gailestingas,
Tu ganyk mus, Tu mus ginki,
amžiams laime apdalinki,
ten, kur nebebus mirties.
Visažini, visagali, žmogų gelbstintis bedalį,
amžinon puoton pakviesk mus
ir namiškiais padaryk mus
su šventaisiais danguje.

 

* * *

„Tai mano kūnas, tai mano kraujas“

Pirmąją Neraugintos Duonos dieną, kada aukojamas Velykų avinėlis, mokiniai sako Jėzui: „Kur paruošti tau Velykų vakarienę?“

Jis išsiunčia du mokinius, tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite iš paskos ir, kur jis nuves, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur man skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’ Jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Ten ir paruoškite mums.“ Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip buvo sakęs Jėzus, ir paruošė Velykų stalą.

Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duonos sukalbėjo laiminimo maldą, laužė ją ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems pasakė: „Tai mano kraujas, naujosios sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje.“

Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną. (Mk 14, 12–16. 22–26)

 

* * *

Šiandien minėdami Eucharistijos įsteigimą, Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, kitaip –  Devintines, dar ir dar kartą esame kviečiami į bendrystę su Jėzumi, o per Jį – ir su Tėvu. Šios dienos evangelinė žinia, Jėzaus atnešta į pasaulį ir jam paskelbta: Dievas mums dovanoja save – Pats, visą... Jis yra ir mūsų kelionės tikslas, ir kelias – tasai, kuris moko, kad tikrasis santykis su kitais įvardijamas ne žodžiais „turėti“ ar „gauti“, bet kilniuoju „atiduoti“: „Tai mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas“… Ir kad geriausias būdas atsiliepti į šį kvietimą – tai gyventi su Juo ir Jame: „Imkite ir būsite gyvi!“…

Sudabartindami šią išganingąją Jėzaus auką – gyvybės pergalę prieš mirtį, kiekvienas asmeniškai ir bendruomeniškai melskimės ir už Lietuvą Tiesoje. Suteik, Viešpatie, mūsų tautai išminties ieškoti Tavo valios ir drąsos liudyti Tave, duok ryžto sekti Tavimi ir pamokyk, kaip veikliai mylėti artimą.

Viešpatie, maloningai pažvelk ir į Tiesos.lt bendruomenę, besidalijančią Tavo dovanomis: nuvalyk bet kokį kūno ir sielos blogį, pašalink visas kliūtis, skiriančias nuo Tavęs ir Tavo tiesos.

Meldžiame, būk maloningas ir mūsų Tėvams, kurių dieną šiandien švenčiame. Savo pasiaukojimu ir dosnia meile jie leido mums Tave pažinti: paguosk vienišus, artimųjų netekusius, pradžiugink liūdinčius, gydyk ligų užkluptus, suteik vilties nusivylusiems, o mirusiems – duok amžinąjį atilsį. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Dievas pasilieka konkrečiu pavidalu

 

 

* * *

Mons. Vytautas Grigaravičius. Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas

Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Šventosios Dvasios Atsiuntimu baigėsi velykinis laikas. Šis, antrasis eilinio laiko sekmadienis, pašvęstas Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo pagarbinimui, primena, kad Velykų laikas niekada nesibaigia.

Kiekvienos šv. Mišios yra mūsų Viešpaties Kristaus aukos ant kryžiaus ir Jo Prisikėlimo sudabartinimas. Daugiau nei du tūkstantmečiai mus skiria nuo to laiko, kai pats Dievas buvo nužengęs į žemę, tapo žmogumi, mokė žmones gyventi meilėje ir vienybėje su Dievu ir tarp savęs.

Jėzaus įsikūnijimas, Jo tapimas žmogumi, išreiškia Jo solidarumą su žmogumi. Jis atsistojo į vieną gretą su nusidėjėliais, kad būtų Jono Krikštytojo pakrikštytas, nors buvo be menkiausios nuodėmės. Kaip žinia, Jam išlipus po krikšto iš vandens, pasigirdo Tėvo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi gėriuosi“ (Mk 1, 11). Jėzus, būdamas Dievu, tapo Žmogumi, kad per brolybę su mumis apreikštų Dievo meilę, kurią pažino būdamas arti Tėvo.

Jėzaus žmogiškumas yra mūsų įdievinimo pagrindas. Jono Evangelijoje skaitome Kristaus maldos žodžius: „Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse (...) ir , kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę (Jn 17, 21–23).

Prieš palikdamas šį pasaulį atsisveikinimo kalboje su mokiniais sakė: „Aš esu gyvoji duona, kurs nužengiau iš dangaus. Kas valgys tos duonos, bus gyvas per amžius“ (Jn 6, 51). „Kas valgo mano Kūną, tas pasilieka manyje ir aš jame“ (Jn 5, 56).

Evangelistas Morkus gražina mus atgal į tą vakarą, kai Kristus žinodamas, kad atėjo valanda Jam iš šio pasaulio sugrįžti pas Tėvą, pirmiausia Paskutinės vakarienės metu numazgojo mokiniams kojas ir davė meilės įsakymą. Norėdamas palikti jiems tos meilės įrodymą, Kristus įsteigė Eucharistiją: „paėmęs duonos sukalbėjo laiminimo maldą, laužė ją ir davė mokiniams ,tardamas: ‚Imkite, tai mano kūnas!‘ Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems (...) ir pasakė: ‚Tai mano kraujas, naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį‘“ (Mk 14, 22–24).

Kaskart artindamiesi priimti Kristaus Kūną Šv. Komunijoje, ar susimąstome, kad tai Viešpats asmeniškai dovanoja save kiekvienam iš mūsų?

Švęsdami Eucharistiją mes turime atsiminti, kad Dievas siuntė Jėzų mus išvaduoti iš tamsybių karalystės ir savo gyvybės kaina sumokėti už mūsų išgelbėjimą. Jėzus kalbėjo: „Žmogaus Sūnus atėjo (...) savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mt 20, 28).

Priimdami Švč. Komuniją atsiminkime Jėzaus žaizdotą Kūną, Jo Kraują ištekėjusį iš perdurto šono, Jo kryžiaus kelią ir kančią – ne tiek fizinę, kiek dvasinę – dėl žmogaus aklumo, nenoro priimti meilės dovaną ir suvokti mastą aukos vardan jo išganymo.

Matykime skausmą ir neviltį Jo veide, jei dar šiandien esame silpnatikiai, jei dar vis nepasitikime, nejaučiame spinduliuojančios meilės iš brangiausios, vienintelės, niekada neišduodančios širdies. Juk reikia tiek nedaug, kad galėtume būti ramūs ir saugūs dėl savo ateities, – tai tikėti. Tik tas „kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“ (Jn 6,47), – sako Kristus.

Pagaliau, mylimieji, ar prisimename, kad valgydami Jėzaus Kūną ir gerdami Jo Kraują, esame išgydomi iš visų dvasinių ligų, perkeičiami naujam gyvenimui, sustiprinami tikėjime, paguodžiami neviltyje ir suvienijami su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir su visa krikščioniško pasaulio bendruomene?

Viena jauna moteris kartą pasakė kitai: „Aš gerbiu tavo tikėjimą, tačiau man yra sunku tikėti, kad Bažnyčia yra Kristaus Kūnas, kai matau, kaip kai kurie krikščionys gyvena, kaip elgiasi kai kurie kunigai“.

Brangieji, argi norėtumėte dėl kai kurių paklydusių išsižadėti To, Kuris dėl mūsų atsisakė savo dieviškojo sosto, užgimė Betliejaus tvartelio skurde, 40 dienų ir naktų pasninkavo nieko nevalgydamas ir negerdamas, leidosi šėtono gundomas, kad išmokytų mus kaip nugalėti jo pinkles? Argi norite atsisakyti brangiausios dovanos, kurią kasdien mums dovanoja Jėzus, įsikūnijęs Švč. Sakramente?

Dažniau pakelkime akis į nukryžiuotąjį Atpirkėją, kuris čia ant kryžiaus iš meilės mums paaukojo viską: savo garbę, savo laimę, savo gyvybę. Tas pats Dievas, tapęs meilės kaliniu altoriaus Švč. Sakramente, kantriai laukia ir kviečia mus: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28).

Šiandien beveik visų miestų, miestelių ir kaimų centrinėmis gatvėmis nusidrieks iškilmingos, šventinės kunigų, tikinčiųjų procesijos, kurių priekyje su Švč. Sakramentu, brangiausiuoju Bažnyčios turtu, eis vyriausias bendruomenės kunigas – arkivyskupas, vyskupas arba klebonas.

Ši diena – viena iš nedaugelių, kai mūsų Viešpats apleidžia savo nuolatinę buveinę – tabernakulį – ir žygiuoja kartu su tūkstantinėmis miniomis paprastas, mylintis ir viską dovanojantis, kviečiantis atsiverti, įtikėti bei perkeisti save. Kviečiu jus visus įsilieti į šią procesiją ir džiaugsmingai liudyti savo tikėjimą, šlovinimo giesme pagarbinti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Amen.

prisikelimas.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas       2018-06-9 15:37

Eucharistija yra būtent jungimosi su Išganytoju dovana, kuri vyksta per valgymą, kaip kad ir ankstesnių D-vo aukomis pasižyminčių Sandorų (su Nojumi, Abraomu, Moze) metu. Gal kam norisi interpretuoti kitaip - tuomet pirma reikia argumentuotai paneigti aukojimo ir sandoros sudarymo ryšį. Suprantu, kad dar yra dvasinė Komunija, bet apie tai dabar nekalbama.
Dėl skirtingų interpretacijų niekas nesiginčys. Tačiau aišku, kad galima atsekti, kur interpretacijose buvo daromos klaidos (ar sąmoningi ideologiniai iškraipymai), o tai liečia Tekstą, kuris, deja, akivaizdžiai pasiduoda interpretacijoms:
http://biblija.versme.lt -
171 - 177 puslapių komentarai yra jau patikslinti!

Ką mes galim žinot?       2018-06-8 16:50

Ginčai…. Net daug apsiskaitę ir išmanantys tikintys žmonės - viens kitą atstumia. Juk yra vienas Šventas Raštas ir Jūs remiatės tuo pačiu, bet nerandate sutarimo…  Ar nepagalvojate, kad galbūt nei vienas nei kitas neesate tikrai teisus. Pamenu, kai literatūros pamokose mokytoja aiškindavo ką norėjo tuo ar kitu pasakyti jau seniai miręs poetas. Šiurpdavau nuo to. Tuo labiau Kaip galima aiškinti tai ką norėjo pasakyti Dievas.Tik galime numanyti bet ne savo ribotu protu suprasti. Net kunigai tas pačias Rašto vietas skirtingai komentuoja. kaip galima per užrašytą žodį ir dar tiek kartų perrašytą ir verstą daugelio- teigti , kad aš tai žinau geriau. Juk Dievo Tiesa- mums tik kaip slėpinys. Tik nujausti galime… Arba melstis ir prašyti, kad suteiktų malonę ir atskleistų. Paskaitykite Egziuperi “Citadelę” apie “žodžių vėją”  Nepasitikėkit tuo vėju, bandykit įsiklausyti širdimi… Gal ir aš klystu, bet jau daugiau nebebijau Dievo, nes pamilau Jį visa širdimi ir patikėjau, kad jis mane myli.  Ir man nereikia nei citatų,  nei argumentų, nei savo teisingo žinojimo. Juk ir Jūs visi mylite Dievą, tai ko ginčijatės- tiesiog sakykit, kaip suprantat ir viens kito nenuteisinėkit. Dievas - nuteis. O dėl marginalo 3punkto: Ženklas gal yra valgymo procesas, o ne Eucharistija, nes Eucharistija tikrai yra Jėzus.

Marginalas Vaidui ir kt.       2018-06-8 14:12

Kad darkart būtų aišku: nediskutuoju su jota, nes ji yra belzebubo ordininko gerbėja, praradusi protą per Pr 12:3. Su ja diskutuoti yra nuodėmė, bet atremti jos durnumą yra pareiga. Gailiuosi iki šiol neradęs laiko pasirausti Kavkazcentro reportažuose apie Odesą, kas ką ten degino: ji kartoja ruskiškus melus.
Keista, kad dar nekartoja jų apie Kačinskio nužudymą, čia naujesnė medžiaga:
http://www.kavkazcenter.com/russ/content/2018/06/07/116892/katyn-2—polskaya-komissiya-nashla-sledy-vzryva-na-oblomkakh-samoleta-lekha-kachinskogo.shtml

VaidasVDS       2018-06-7 16:43

Viena išmintinga Knyga pasakoja taip:
——
Kada Jėzui jie atnešė trečiąją taurę vyno, “palaiminimo taurę,” jis pakilo nuo kušetės ir, paėmęs taurę į rankas, ją palaimino, tardamas: “Paimkite šią taurę, jūs visi, ir išgerkite iš jos. Ji bus mano atminimo taurė. Tai yra naujosios malonės ir tiesos tvarkos palaiminimo taurė. Ji bus jums dieviškosios Tiesos Dvasios padovanojimo ir tarnavimo simboliu. Ir aš daugiau nebegersiu šios taurės su jumis iki tol, kol ją gersiu su jumis jau naujame pavidale Tėvo amžinojoje karalystėje.”
...
Sukurdamas šią atminimo vakarienę, Mokytojas, koks visuomet buvo jo įprotis, pasinaudojo parabolėmis ir simboliais. Jis pasinaudojo simboliais, kadangi norėjo atskleisti kai kurias didingas dvasines tiesas tokiu būdu, kad jo pasekėjams būtų sunku suteikti jo žodžiams griežtai apibrėžtus aiškinimus ir neabejotinas prasmes. Tokiu būdu jis siekė užkirsti kelią tam, kad vėlesnės kartos jo mokymų nenuskurdintų ir jo dvasinių prasmių nesupančiotų tradicijų ir dogmų negyvomis grandinėmis. Sukurdamas vieninteles apeigas arba sakramentą, susijusį su visa jo gyvenimo misija, Jėzus visapusiškai stengėsi pasiūlyti savas prasmes, nesusiejant paties savęs su tiksliais apibrėžimais. Jis nenorėjo sugriauti individualios dieviškos komunijos sampratos, nustatydamas tikslią formą; jis nenorėjo apriboti ir tikinčiojo dvasinės vaizduotės, formaliai ją suvaržydamas. Tikriau, jis stengėsi iš naujo gimstančiai žmogaus sielai suteikti naujos ir gyvos dvasinės laisvės džiaugsmingus sparnus.
    Nepaisant Mokytojo pastangų tokiu būdu sukurti šį naująjį atminimo sakramentą, per įsiterpiančius amžius jo pasekėjai sutrukdė jo noro išsipildymui tuo, kad tos jo paskutinės nakties materialaus kūno pavidale paprastas dvasinis simbolizmas buvo pažemintas iki tikslių aiškinimų ir buvo pateikiamas kaip nustatyta formulė, turinti beveik matematinį tikslumą. Nei vienas Jėzaus mokymas netapo labiau standartizuota-tradicija kaip šis. 
    Jei tokios atminimo vakarienės dalyviai tiki Sūnumi ir pažįsta Dievą, tai jiems nereikia sieti jos simbolizmo su kokiais nors žmogiškais naiviais klaidingais aiškinimais apie dieviškojo buvimo prasmę, nes visais tokiais atvejais Mokytojas iš tikrųjų dalyvauja. Atminimo vakarienė yra tikinčiojo simbolinis susitikimas su Mykolu. Kada jūs tampate dvasiškai sąmoningais, tuomet jūs iš tiesų jaučiate Sūnus dalyvavimą, ir jo dvasia broliaujasi su jūsų viduje esančiu savojo Tėvo fragmentu.
...
Kada Jėzus sukūrė atminimo vakarienę, tuomet apaštalams tarė: “Ir kiekvieną kartą, kada jūs tai darysite, darykite tai mano atminimui. Ir prisimindami mane, iš pradžių prisiminkite mano gyvenimą materialaus kūno pavidale, prisiminkite, jog aš kažkada buvau drauge su jumis, o tuomet, tikėjimo dėka, įžvelkite, kad jūs visi kada nors vakarieniausite su manimi Tėvo amžinojoje karalystėje. Tai yra naujos Velykos, kurias aš palieku jums: atminimą apie mano pasišventusį gyvenimą, amžinosios tiesos žodį; ir taip pat apie manąją meilę jums, manosios Tiesos Dvasios išliejimą visiems materialiems kūnams.”
    Ir jie užbaigė šią senųjų, tačiau bekraujų, Velykų šventimą, sukurdami naują atminimo vakarienės inauguraciją ir visi drauge sugiedodami šimtas aštuonioliktąją Psalmę.
—-

Lyg ir nėra reklamos :(
—-

Jota       2018-06-7 8:17

Tai kam tuomet meluojate savo Mokytojui ir pataikaudamas dėkojate jam, juo labiau, kad nuo seno jį pažįstate?

Taip, jūs nediskutuojate su manim, nes esate pilnas puikybės ir išdidumo. Skaičiau propatrijoj dabar publikuojamą Solovjovo pasakojimą apie Antikristą, kai ką pacituosiu (čia iš IV d.):

“Nuo neatmenamų laikų subyrėjote į įvairias konfesijas ir frakcijas, todėl gali būti, kad neturite vieno bendro traukos objekto”.

“Bet jei jūs negalite susitarti tarpusavyje, aš tikiuosi sutaikyti jus parodydamas jums vienodą meilę ir vienodą pasirengimą patenkinti tikrąjį kiekvienos frakcijos siekį”.


“O šiandien kartu su krikščioniškojo archeologijos muziejaus steigimu pasirašiau ir dekretą dėl pasaulinio instituto įsteigimo laisvam Šventojo Rašto tyrinėjimui visais aspektais ir visomis kryptimis ir paskyriau metinį pusantro milijono markių biudžetą.”


Ar jūs čia neatpažįstate KAI KO? Net ištisų frazių...
Ir ar jūsų tikrasis mokytojas nėra Jn 8,44?

Marginalas       2018-06-6 18:40

Su jota nediskutuoju, tegu sau džiaugiasi mano “patikėjimu”. Mokytoją pažįstu dar nuo tada, kada maketavau jam darbus, jis nebūtų kvailai rašęs “Mano Sūnau”.

Jota       2018-06-6 11:16

Bet vis dėlto patikėjote?:)  http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/geroji-naujiena-visi-kurie-vadovaujasi-dievo-dvasia-yra-dievo-vaikai1
Galėjot ir pats susivokti, kad Apr 7,9 nesuskaitomybė nėra absoliuti (kaip 144 tūkst.), bet santykinė. Milžiniškos minios sudėtis nurodo jos bendražmogišką charakterį. Čia turimi galvoje visi mirę krikščionys, vienu ar kitu būdu pasiekę šventumą (“privačiai asmeniškai Kristaus išgelbėtieji”? Plg. Apr 6,9).


Niekas niekur nesubyrėjo ir nebankrutavo. Mes matome kitą variantą, o ne “apokaliptinį sinagoginių žydų atsivertimą”.

Šv. Jeronimas Bibliją vertė 40 metų. Pavydėtinas jūsų pasitikėjimas.

Marginalas       2018-06-5 15:20

Mokytojas nebūtų rašęs absurdų dėl Apr 7, “veidukas” tinka mokinei.

Mokytojas       2018-06-5 8:49

wink

Marginalas dėl kanibalo       2018-06-4 18:11

Tegu “Nekanibalai” kalba ką nori, tačiau problema yra, kad patys krikščionys per 2000 metų nesutaria dėl SVARBIAUSIO Sakramento suvokimo. Sutarti sunku, kadangi nuo pat krikščionybės išplitimo tarp nežydų Judėjai (tiek Pirmajai krikščioniškai, tiek dar neatsivertusiai farisiejiškai, tiek priešiškai Erodų sadukėjiškai) priešingoje Romos karo pusėje ėmė nykti dvasiniai ryšiai su pirmaisiais krikščionimis, o tuo pačiu ir su Sandorų kaitos reiškiniu. Krikščionys nežydai nieko nežinojo apie D-vo Sandoras, Tora buvo prieinama tik graikų kalba siauram ratui, net įžymiausios asmenybės buvo įsitikinę, kad dabar nežydai yra išrinktieji, o visi žydai yra “nukryžiavę Viešpatį” (nebuvo ir spaudos, kad būtų visiems prieinami tik vėliau išplite Apaštalų darbai, iš kurių aišku, kokia grėsminga sadukėjams buvo plintanti krikščionybė ir kokie buvo jos mastai).
Todėl KAS iš nežydų galėjo suvokti:
1) kad Aukojimas yra aiškiai išreikšta archainė Sandoros sudarymo forma, kada “ratifikavimą” atitinka bendras aukos suvalgymas, įpareigojantis dalyvius sutikti būti sudraskytiems, kaip anas paaukotas nekaltas gyvūnas, už jo kraujo praliejimą pažeidus Sutartį,
2) kad Viešpaties Savęs paaukojimas atstoja visas kitas aukas, bet savo esme irgi siusijęs su (Naujosios) Sandoros sudarymu, kuris šiuo atveju tęsiasi anapus laiko ir galioja VISADA,
3) kad paaukotas Vieną Kartą, Jo Kūnas gali būti VISADA suvalgomas tik Mistinio Ženklo pavidalu, Kuris pilnai atitinka faktinį Kūną, o tam Ženklui parinkta Dangiškoji Mana ŠIAI DIENAI, su kuria Viešpats Save tapatino,
3) kad kažkoks ankstyvas pirminio Mato redaktorius graikas iš pagonių, visada gėrusių aukų kraują, pertaise Mt 27-28 pagal 26, nes neišmanydamas abraominio Šaltinio, net nežinojo, kad žydams griežtai uždrausta gerti kraują, o per aukojimus kraujas arba buvo išliejamas ant žemės, arba juo buvo apšlakstomi žmonės (plg. ir laiminamąjį nesusipratėlių šaukimą “Jo Kraujas ant mūsų ir mūsų vaikų!”), o Pats Viešpats niekad nebūtų tokio sakinio sakęs mokiniams, nes tai pagoniškas visos istorijos nepaisymas ir atmetimas, be to, patys mokiniai būtų buvę apstulbę ir jiems būtų reikėję aiškinti, jei būta tikrai taip,
4) kad autentiški Viešpaties žodžiai išliko Pauliaus laiške 1 Kor 11:25 ” „Ši Taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“ - apie Taurę, kurią reikės gerti, Viešpats kalbėjo tiek Getsemanės sode, tiek mokiniams, kad jie tikrai gers, turėdamas galvoje KANČIĄ.
Taigi Duona, kaip Mistinis Ženklas, visiškai atitinka Tikrąjį Aukos Kūną, Kuriame tikintieji surenkami į Ekklesiją (Bažnyčią), o Vynas, kaip Mistinis Ženklas, visiškai atitinka Tikrąją Kančią, kuria esantis Sandaroje sutinka dalytis su Viešpačiu Golgotos Kryžiuje, šitaip pačiu gyvenimu būdamas kasdienėje Komunijoje su Juo.
Todėl gėrimas iš Taurės yra šiurpiai atsakingas, nes asmuo retai pamąsto, kam šiuo veiksmu pasiryžta.
Užtat, deja, bobučių suvokimas, kad žmogus išganomas suvalgęs gabaliuką D-vo ir atsigėręs Jo Kraujo, yra tikrai pagoniškas, o tai intuityviai jaučia ir daugelis protestantų apkaltindami Bažnyčią “kanibalizmu” (kai kurie dar sumanė aiškinti Eucharistuinę Duoną kaip Žodį, Bibliją, nuo kurios tikintysis atriekia po gabaliuką).
Beje, ketvirtoji tradicinio paschalinio žydų sederio taurė (“lygiai taip po Vakarienės”) irgi vadinama “Išganymo taure”.

Ne kanibalas       2018-06-3 21:36

Koks baisus publikacijos pavadinimas.


Rekomenduojame

Nuo bačkos. Mantas Adomėnas. Ar Lietuva tebėra „nepriklausoma demokratinė respublika?“

Algimantas Rusteika: „Įsitaisykit patogiai: Show must go on. O viskuo, kuo reikia, pasirūpins specialiosios tarnybos“

Vytautas Radžvilas. Kalba prieš aušrą: apie šunišką ir žmogišką laisvę

7 metus trukusi Gimdymų namuose byla baigta: Aukščiausiasis Teismas išteisino Jurgitą Švedienę bei Dalią Jakaitę

Vladimiras Laučius: šių metų Dalios Grybauskaitės atradimas – Lietuvoje knibždėte knibžda vidaus priešų...

Aušra Maldeikienė. 2018 birželis: ar pilietinio pasipriešinimo sąjūdžiai sugriaus Potiomkino kaimo bastionus?

Krescencijus Stoškus. Tarp embriono ir Fausto

Nuo bačkos. Sadauskas ir Juknevičienė: augančios europietiškos Lietuvos priešai buriasi aplink Juozaitį, kad padėtų Karbauskiui

Prezidentės metinis pranešimas: ką pasakė, o ką nutylėjo Dalia Grybauskaitė?

Algimantas Rusteika. Apie politikus ir biurokratus

Ar geri tėvai turėtų duoti berniukui lėlę, kai jis prašo kardo?

Prezidentės devintojo metinio pranešimo išvakarėse Prezidentūra pristato Dalios Grybauskaitės „darbus Lietuvai“

Verta prisiminti. Arvydo Juozaičio kalba 1989-ųjų roko marše: Lietuvos valstybei – TAIP!

„Su Lisabonos sutartimi ES nuvažiavo nuo bėgių“ – Švedijos demokratai ją sieks persvarstyti ir ketina rengti referendumą dėl ES

Žymūs visuomenės veikėjai ragina Arvydą Juozaitį dalyvauti Prezidento rinkimuose: „Lietuvai reikia Atgimimo prezidento“

Raimondas Kuodis Andriui Navickui: „Leo epopėjoj konservatoriai krito veidu į substanciją, deja“

Neregėti kirtimai: masiškai pjaunamas nacionalinis Dzūkijos parkas – elitinių Europos parkų dalis ar stichinė dykynė? (video)

Povilas Urbšys: „Nuogąstavimai, kad VSD tyrimas bus akių dūmimas – pasitvirtino“

Austrija uždarys užsienio valstybių finansuojamas mečetes ir deportuos imamus

Stambulo konvencija iš arti: manote, šįkart Seimas balsuos sąmoningai, perskaitęs visą, ne tik pavadinimą ar preambulę?

Geroji Naujiena. Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina

Doug Mainwaring. Planuotos tėvystės organizacija dangsto seksualinius nusikaltimus?

Raimondas Navickas. Neturit pingų naujiems automobiliams? Tuomet mokėsite dar ir mokestį

Algimantas Rusteika. Kaip valstiečiai pasirūpins ūkininkais ir pagaliau Lietuvoj atsiras regioninė politika

Irena Vasinauskaitė. Sustabdykime vietinės valdžios patyčias iš paprasto žmogaus

ESTT sprendimo dėl vienalyčių santuokų reziumė

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Feministės, nustokite menkinti moteris. Atsakymas Sandrai Vilimaitei

Verta prisiminti. Vytautas Rubavičius. VSD vėdinimui – „Privacy Act“ įrangą

Atodangų metas. Patvirtinta: praėjusią savaitę Vilniuje rasti partizanų vado A.Ramanausko-Vanago palaikai

Andrius Švarplys apie biurokratinį terorą, kurio šaukiasi JT ekspertė Dalia Leinartė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.