Įžvalgos

Geroji Naujiena: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugsėjo 3 d. 3:52

4     

    

Geroji Naujiena: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras“

Mane tu patraukei, Viešpatie, ir aš esu suviliotas. Mane tu nutvėrei ir nugalėjai. Kasdieną esu aš pajuokiamas, kiekvienas mane pašiepia. Kada tik kalbu, turiu šaukti, „Smurtas ir priespauda“ rėkti. Mat Viešpaties žodis man panieką neša, patyčias kasdieną. Buvau benusprendžiąs: „Daugiau apie jį negalvosiu ir jojo vardu nekalbėsiu“. Bet man buvo taip, lyg ugnis širdyje kad liepsnotų, mano viduje uždaryta. Ir aš kankinausi, norėdamas ją sulaikyti, tačiau neįstengiau. (Jer 20, 7–9)

* * *

Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.

Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“.

Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?

Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus (Mt 16, 21–27).

Apmąstydami šio sekmadienio Gerąją Naujieną apie kelią, kuris į išganymą veda, kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: kad pažinę Jėzaus asmenį ir išpažinę Jį Kristumi, gyvojo Dievo Sūnumi, leistumės Jo suvedžiojami, kad žengdami įkandin Jo ieškotume Tėvo valios, kad pažinę, kokia yra viltis, į kurią esame pašaukti, neišsigąstume Jo Kryžiaus naštos.

Dieve, duok savo malonių, kurių taip reikia einant Kryžiaus keliu, suteik drąsos išpažinti savo krikščioniškąjį tikėjimą ir ryžto dėl jo susigrumti su šio pasaulio galingaisiais, kad įsišakniję Tavo Tiesoje neišsigąstume galios tų, kurie negali nužudyti sielos, kad šių laikų pervartose stiprintume vieni kitus ir drąsintume.

Dieve, išklausyk mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą ir už visus tuos, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo ir įsitikinimų, kamuojami karų ir bado, skurdo ir nevilties, piktojo puolami ar Tavęs nepažindami jaučiasi apleisti – tepalengvina jų kryžių broliška meilė. Ir tesustiprina mus visus palaimintojo ir kankinio Teofiliaus Matulionio ryžtas patikėti viltimi net ir tada, kai, atrodo, nėra jokios vilties.

Viešpatie, duok mūsų Tautai išmintingų lyderių – kad vadovautųsi jie ne galios logika ir siektų ne valdyti, o tarnauti. Kad rastųsi tvirto tikėjimo ganytojų, kurie palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkvėpti, eitų savo gerojo ganytojo pareigas drąsiai skelbdami Dievo žodį ir ieškodami Jo Tiesos.

Duok, kad ir mes, Tiesos.lt bendruomenė, brangintume savo, Dievo vaikų, laisvę ir augtume tikėjimo, vilties ir meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Kan. Andriejus Sabaliauskas. Negi bus ir atlygis?

Leistų man – tuojau padaryčiau tvarką! Ne kartą tenka išgirsti tokią poziciją. Tvarką Jėzaus Kristaus gyvenime norėjo padaryti ir apaštalas Petras. Jis patarinėja Jėzui Kristui – Mesijui, Dievui! Ne jis vienas. Net ir tvirto tikėjimo žmonės linkę analizuoti Dievo veiklą ir, neabejodami savo kompetentingumu, patarti, kaip Jis turėtų veikti.

Ne vienas iš mūsų esame pagalvojęs – Dievas yra meilė, o aplink mus tiek daug skausmo, kančios, beprasmių mirčių ir žūčių. Dievas yra taikos nešėjas, o pasaulyje nesiliauja įvairiausi karai. Dievas yra gydanti meilė, tačiau kiek mums brangių, svarbių, jaunų žmonių ar net kūdikių miršta nuo įvairiausių nepagydomų sunkių ligų. Būtume mes Dievo vietoje – tikrai padarytume tvarką arba bent jau Jam atitinkamai patartume. Taip yra todėl, kad mes vis mąstome „ne apie tai, kas Dievo, bet apie tai, kas žmonių“ (plg. Mt 16, 23). Rūpime mes patys sau. Kol galiu gyventi ramiai ir saugiai, gal Dievui ir neturiu kokių nors didelių priekaištų, tačiau vos tik ištinka kas nors netikėto ir nelengvo, tuojau klausiu – kodėl Dieve? Kodėl man? Argi taip galima su manimi elgtis?

Apaštalas Petras taip pat buvo susirūpinęs savimi. Kol Mokytojas kartu – ramu, juk buvo bendra kasa, žmonės renkasi miniomis, duona padauginama, audros nuraminamos, uošvė pagydyta ir dar daug kitų privalumų. Gyvenimas pasidaro sudėtingas, kai Mesijas prabyla, kad juos paliks. Juk tokiu savo elgesiu akivaizdžiai sukels jam ir kitiems apaštalams pavojų. Na jau ne, to tai jau nebus. Argi negana, kad jie paliko savo namus, ūkius, vaikus, turtą, o dabar dar kalbama ir apie gyvybės paaukojimą. Taip negali atsitikti. Apaštalai, tarp jų ir Petras, projektavo savo gyvenimą, kai bus atkurta Izraelio karalystė ir jiems priklausys neprastos privilegijos, nes jie seka būsimuoju Karaliumi. Ir staiga – Jis bus nužudytas, o tai reiškia, kad viskas prarasta, ne, to negali būti!

Deja, mūsų projektai – ne Jo projektai, o Jo projektai – ne mūsų. Gyvybė dėl kilnaus tikslo aukojama nuolat: juk gimdanti moteris gali gyvybę prarasti dėl naujagimio, gydytojas, gydydamas ligonį, gali užsikrėsti sunkia, nepagydoma liga, viešojo transporto vairuotojas – bet kada patekti į avariją ir žūti – daugybė pavyzdžių iš mūsų kasdieninio gyvenimo. Gyvybės kaina visada akivaizdžiai svarbi kuriant gyvenimą ir santykius su kitais žmonėmis. Dievas yra teisingumas – atlyginantis Dievas. Kas nebijo aukotis dėl Dievo reikalų, to Jis niekada nepaliks. Kas vykdo Dievo valią, pasitiki Juo ir nesiima patarinėti Jam ar padaryti tvarką pasaulyje. Svarbu išgelbėti savo gyvybę Dangaus Karalystei, o, anot apaštalo Pauliaus, mes pateksime ten tik per daugelį vargų. Už tuos vargus mums tikrai bus atlyginta, nes Jis atlygins kiekvienam asmeniškai, pagal mūsų elgesį (plg. Mt 16, 27).

Pasirodo, žmogus, kuris kliaujasi tik Dievu ir Jo teisingumu, visada yra laimėtojas, nors, pasaulio akimis žiūrint, taip ir neatrodo. Vieną iš tokių pavyzdžių – šiais metais palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas kankinys Teofilius Matulionis. Jo nesugundė žemiškieji gėriai, jis pasikliovė Viešpačiu, ir štai atlygis su kaupu – jis palaimintasis, kad šiandien galėtų padėti mums atiduoti save didesnei Dievo garbei.

Nesaugokime savo gyvybės dėl savęs pačių – ji mums nepriklauso. Leiskime savo gyvenimą perkeisti Jam, kad mus panaudotų savo užmojams įgyvendinti, ir mes tikrai neprarasime už tai mums priklausančio atlygio. Amen.

baznycioszinios.lt

Tomas Kempietis. „Teišsižada pats savęs“


Jėzus: „Mano sūnau, palik save, atrasi mane. Visko išsižadėk, net savo valios, o viską laimėsi. Kai tik būsi savęs visiškai išsižadėjęs, tuoj gausi gausių malonių.“

Mokinys: „Viešpatie, ko aš turiu išsižadėti ir kiek kartų?“

Jėzus: „Visada, kiekvieną valandą, didžių ir mažų dalykų. Aš nedarau jokių išimčių ir reikalauju visiško atsidavimo. Kaip galėtumei būti mano, o aš tavo, jei viduje ir išorėje nesi laisvas nuo savo valios? Juo greičiau šitą savo valios atsakymą įvykdysi, juo daugiau turėsi ramybės; juo tas atsisakymas bus tobulesnis ir nuoširdesnis, juo man būsi malonesnis ir juo daugiau iš manęs laimėsi.

Yra žmonių, kurie tik dalinai savęs teišsižada, nes jie nevisiškai pasitiki Dievu ir dar patys nori tvarkyti savo reikalus. Kai kurie pradžioje visko išsižada, bet, pagundai užėjus, jie vėl atsiima savo pažadą. Tokie žmonės nedaro beveik jokios pažangos tobulybėje. Nei pirmieji, nei antrieji niekad neturės pilnos širdies laisvės; aš juos priimsiu į savo draugystę tik tada, kada jie visiškai savęs išsižadės nuolatine savęs auka; kito kelio su manimi susivienyti nėra.

Aš jau tau sakiau daug kartų ir dabar dar kartą pakartoju: palik save, išsižadėk savęs, ir turėsi didelę vidujinę ramybę. Atiduok viską, kad gautum viską; nieko neieškok, nieko nereikalauk, tik būk stipriai prie manęs prisiglaudęs ir mane turėsi. Tavo širdis bus laisva ir tamsumos bus išblaškytos. Tavo pastangos, tavo maldos, tavo norai sieks tik vieno tikslo: išsižadėti savo reikalų, sekti Jėzų ir numirti sau, kad amžinai gyventum man. Tada pranyks visos tuščios mintys, nereikalingi rūpesčiai ir neramumai, perdėtos baimės ir netvarkinga meilė.“

Tomas Kempietis, Kristaus sekimas, XIV a.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas       2017-09-4 10:12

Visuotinė moderniųjų amžių mada - palikti D-vui didžiąją raidę tik šiame žodyje (bet ir tai su tolerancija - tą žodį, skirtą pagonių dievams, irgi rašyti iš didžiosios raidės.
Oficialioje Rubšio Biblijoje net ir žodis “Jis” apie D-vą ir JHS rašomas iš mažosios raidės!
Tačiau senais “fanatikų fundamentalistų” laikais iš didžiosios raidės rašyta Aš, Mane, Man, Mane, Manimi, Manyje, jei cituojami D-vo žodžiai. Kaip matome, net ir šiame tekste to nebėra.

Vaidui VDS       2017-09-3 14:15

tamsta darai nuodėmę - pats atidirbinėji savo sektai, tai ir kitus tuo pačiu teplioji.

VaidasVDS       2017-09-3 13:50

Nelabai noriu rašinėti šiose sekmadieninėse temose, nes jos, kaip suprantu, yra tam tikra portalo “duoklė” kažkokiai krikščioniškai organizacijai.
Bet Džeikas uždavė klausimą, todėl pateiksiu savo komentarą.
Visų pirma, Urantijos Knygos pagalba noriu patikslinti tai, kas ir kaip vyko per tą šiokį tokį nesusipratimą:
“Jėzus pasakė: “Mano sielos broliai, būtent tai, kad jūs išpažinote, jog aš esu Dievo Sūnus, mane ir suvaržo, jog imčiau jums atskleisti tiesą apie Žmogaus Sūnaus savęs padovanojimo žemėje pabaigą. Jūs atkakliai tebesilaikote tokio tikėjimo, jog aš esu Mesijas, ir nenorite atsisakyti tokios idėjos, jog Mesijas turi užimti sostą Jeruzalėje; dėl to aš ir toliau jums sakau, jog Žmogaus Sūnus netrukus turi eiti į Jeruzalę, daug ką iškentėti, būti atstumtas raštininkų, senolių, ir vyriausiųjų šventikų, ir po viso šito turi būti nužudytas ir iš mirusiųjų turi prisikelti. Ir jums aš kalbu ne parabole; aš jums sakau tiesą, kad šitiems įvykiams galėtumėte pasirengti, kada jie netikėtai mus užgrius.” Ir nors jis dar tebekalbėjo, bet Petras energingai žengė prie jo, uždėjo savo ranką ant Mokytojo peties, ir tarė: “Mokytojau, mes visiškai nenorime su tavimi ginčytis, bet aš pareiškiu, jog šito tikrai tau niekada neatsitiks.”
    Petras šitą pasakė, nes Jėzų jis mylėjo; bet Mokytojo žmogiškoji prigimtis šituose geranoriškuose meilės žodžiuose suvokė klastingą pagundos užuominą, kad jis pakeistų savąją nuostatą dėl to, jog iki galo įvykdytų žemiškąjį savęs padovanojimą sutinkamai su Rojaus Tėvo valia. Ir būtent dėl to, kad jis pastebėjo tą pavojų, jeigu jis leistųsi net ir dėl jį mylinčių ir ištikimų draugų užuominos atsisakyti savosios nuostatos, jis atsisuko į Petrą ir kitus apaštalus, tardamas: “Stokis už manęs. Tu priešininko dvasios gelbėtojau, gundytojau. Kada tu kalbi šitaip, tada tu esi ne mano pusėje, tada tu greičiau esi mūsų priešų pusėje. Šitokiu būdu tu iš tikrųjų savąją meilę man paverti didžiuliu kliuviniu vykdant Tėvo valią. Galvokite ne apie žmonių kelius, bet geriau apie Dievo valią.”
    Kada jie atsitokėjo po pirminio šoko, išgirdę Jėzaus geliantį priekaištą, ir prieš jiems tęsiant kelionę, Jėzus kalbėjo toliau: “Jeigu bet kuris žmogus norėtų eiti paskui mane, tuomet tegul jis nekreipia dėmesio į save, tegul kasdien vykdo savo pareigas, ir tegul eina drauge su manimi. Kadangi, kas beišsaugotų savąją gyvybę savanaudiškai, tas ją tikrai praras, bet kas beprarastų savąją gyvybę mano labui ir evangelijos labui, tas tikrai ją išsaugos. Kokia gi iš to nauda žmogui, jeigu jis laimės visą pasaulį, bet praras savo paties sielą? Ką gi žmogus norėtų atiduoti už amžinąjį gyvenimą? Nesigėdykite manęs ir manųjų žodžių šitoje nuodėmingoje ir apgavikiškoje kartoje, net ir taip, kaip aš nesigėdysiu jus pripažinti tada, kada šlovėje pasirodysiu prieš savąjį Tėvą visų dangiškųjų gausybių akivaizdoje. Nežiūrint šito, daugelis iš jūsų dabar stovinčių prieš mane, tikrai neparagaus mirties iki to meto, kada pamatys, kaip šitoji karalystė ateina su galia.”
——
Taigi, Džeikai,
Dievas visada teisia teisingai, nes Jėzus yra pasakęs ir taip (NT neužfiksuota): “Manasis Tėvas žiūri į žmonių širdis ir sprendžia pagal jų vidinius troškimus ir nuoširdžius ketinimus.”
Nebus pavarytas nei vienas nuo Jo, jei jo ketinimai buvo geri ir nuoširdūs. Nors priimti žmogišką sprendimą ir bus labai sunku. Tuo atveju dvasine prasme reikėtų atsižvelgti į du pagrindinius dalykus:
1) ar galima palengvinti ir (ar) išgydyti žmogaus kančią;
2) ar dar reikia (galima) imtis kokių nors priemonių, kad žmogus sugebėtų geriau pažinti ir suvokti Dievą (priklauso nuo žmogaus sugebėjimo sveikai mąstyti ir paties žmogaus noro ta tema dar mąstyti).
Be abejo, kuomet tai perleidžiama spręsti kokiems nors konsiliumams, įmanomi įvairiausi žmogiški piktnaudžiavimai ir klaidingi sprendimai.

Dzeikas       2017-09-3 12:15

Man visada buvo misle sie Apvaizdos zodziai.Kai klausdavau broliu Kristuje ka tai galetu reiksti, daznas lengva ranka pataisydavo “tureta omenyj gyvybe.Taip bibliniais laikais ja vadindavo(siela(n) t.y.)”. Ir cia pat apsisuke sakydavo, kad nereikia interpretuoti Viespats, o skaityti taip, kaip parasyta. Nesmerkiu ju , nes ir pats nesu sventas ir tas taisykles buna pazeidziu savaime aisku savo subjektyvios nuomuones naudai.
Taip pat sutiksime, kad siaip skaitalioti Zodi - tuscias uzsiemimas.Skaitai, kad panaudotum, jei krikscioniu esi.
Dabar ziurime i musu slaugos ar vezininku ligonines.Matome zmones daznai kankinamus skausmo ir svajojancius apie mirti kaip isganyma. Gydytojas zmoniu istatymo saistomas negali padeti zmogui iseiti.Juolab tas daznai ir praso ir troksta to. Taciau tokia profesija LEIDZIA ta padaryti isvengus atsakomybes zmoniu teismui.Visi gi zinome. Arba motina susaldziusi savo apsigimusi kudiki.Persalo, susirgo plauciu uzdegimu ir mire.
Tiek gydytojas , tiek motina tarkim buvo krikscionys ir ZINOJO atsakomybe Apvaizdai.Aiskiai pazeistas “nezudyk”. Jeigu zinojo, tai zino ir atsakomybe - prazudo savo siela. Ir VISVIEN padeda zmogui iseiti apsaugant ji nuo kanciu. Kartoju: APSAUGANT ARTIMA NUO KANCIU. O ne pasilengvinant sau buti ar buiti.
Ir stai stos Dievo teisman (teis uz darbus kaip pasakyta) 2 (du): vienas sakys “Viespatie, nezudziau to zmogaus nors jis kentejo ir maldavo.Slaugiau kol jis mire kanciose”. Kitas: “Viespatie.Nutraukiau jo buti siame pasaulyje, nes pats atsidures jo vietoje neistverciau ir pakelciau ranka pries save.Isgelbejau jo siela, nes jam paciam nereikejo to daryti”.
Ir kuris is ju bus Visagalio palaimoje ir kuris bus pavarytas nuo Jo ir Ji mylynciu puotos?


Rekomenduojame

Nigelas Farage’as Europos Komisijos pirmininkui J.-C. Junckeriui: „Jūs nieko nepasimokėte!“

J.-Cl. Junckeris: „Pernai teturėjom dvi galimybes: drauge parengti konstruktyvią Europos darbotvarkę arba išsiskirstyti. Aš pasirinkau vienybę“

Vengrijos vyskupas: popiežius yra neteisus dėl pabėgėlių, tai invazija

Scott Yenor. Biologinė ir socialinė lytis bei kultūrinių karų kilmė (I dalis)

Vytautas Sinica. Traukis, Radžvilai!

Algimantas Rusteika. Iš struktūrinių frontų

Skandalas. Norvegijos tarnybos „Barnevernet“ užkulisiai: pelnas didesnis net už naftos įmonių

Jonas Grigas. Akademinė „skelbk arba žūk“ kultūra vertina tik mokslo publikacijas

Kęstutis Navakas. Ąžuolyną pavers disneilendu?

„NE Stambulo konvencijai!“: paraginkime laišku Europos Parlamento narius ryžtingai atmesti Stambulo konvenciją

Naujienos iš propagandos frontų: manevrai „Rinkimai“ prasideda. Pirmieji Algimanto Rusteikos komentarai iš užfrontės

Kodėl tauta negali atleisti Vytautui Landsbergiui „už kolūkius“?

Vytautas Sinica. Apie politikų dviveidystę, arba „Kieno gyvybė brangesnė“?

Romas Lazutka apie tuščias kalbas be faktų: „Jei sovietmetis yra lygiava, Lietuvą tektų pripažinti labiausiai sovietine“

Algimantas Zolubas. LR Seimo kėslas Lietuvoje statyti babelio bokštą

Audrius Bačiulis. Kaip gaminamos Fake News: „Deutsche Welle“ ir „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ atvejis

Geroji Naujiena: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu …“, arba Kaip nepralaimėti brolio

Norvegiškasis vaiko teisių apsaugos modelis Lietuvoje jau pareikalavo pirmos aukos – kas dabar prisiims atsakomybę?

Pigių dujų mitas

Algimantas Rusteika. Kalno „darkytojų“ melas ekspertų akimis

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas toliau tirs Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymus

Kūdikių kūno dalių pardavimą užfiksavęs aktyvistas laimėjo kovą teisme

Lietuvos vyskupai kviečia melstis už taiką: „Su pasitikėjimu ir viltimi kreipkimės į mūsų Motiną, Lietuvos Globėją ir Taikos Karalienę“

Marius Markuckas. Radžviliada, arba Kas liko iš politikos mokslų Lietuvoje?

Ąžuolyno rododendrizacija (2). Danguolė Liagienė: Dendrologinė klaida būtų fatališka

Ąžuolyno „kraštovaizdiniai kirtimai“: Kauno savivaldybė keičia taktiką?

JK premjerė Theresa May raginama atskleisti nuslėptą tiesą apie imigracijos poveikį atlyginimams

Vengrija: „ES „žagina“ savo pačios įstatymus ir vertybes“

Tomas Baranauskas. Gedimino kalno papėdėje įvykdytas baisus nusikaltimas

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės iš filosofijos studijų perspektyvos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.