Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys“

Tiesos.lt redakcija   2016 m. rugsėjo 4 d. 0:54

7     

    

Geroji Naujiena: „Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys“

Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: „Jei kas ateina pas mane, bet nebrangina manęs labiau už savo tėvą, motiną, žmoną, vaikus, brolius, seseris ir netgi savo gyvybę, – negali būti mano mokinys. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.

Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.

Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?! Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos. Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys“. (Lk 14, 25–33)

Dosnusis ir radikalusis Dievas kviečia mus į naują gyvenimą jau dabar, ne tik po mirties – atsiliepkime į šį kvietimą meilės Jam ir artimui darbais. Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėse melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje prašykime Jį suteikti ir išminties pažinti, kam esame šaukiami, ir ištvermės nepaliauti žengti Jo keliu ir nesidairyti atgalios. Ir tenesustabdo mūsų baimė būti pasaulyje prieštaravimo ženklu – semkimės jėgų ir iš šventosios Motinos Teresės: ji nepabūgo nei priešiškumų ir apkalbų, net atviro šmeižto, nei dvasinės nakties. Tesustiprina mus šie jos žodžiai:
                Žmonės būna neprotingi, nelogiški ir egoistai,
                VIS DĖLTO MYLĖK JUOS.
                Jei darai gera, žmonės tau prikiš egoistinius ar slaptus motyvus,
                VIS DĖLTO MYLĖK JUOS.
                Sąžiningumas ir atvirumas daro tave pažeidžiamą,
                VIS DĖLTO BŪK SĄŽININGAS IR ATVIRAS.
                Ką ilgus metus kūrei, gali būti sunaikinta per vieną dieną,
                VIS DĖLTO KURK!
                Tavo pagalba tikrai reikalinga, bet žmonės gali tave persekioti, kad jiems padedi,
                VIS DĖLTO PADĖK!
                Atiduok pasauliui, ką turi geriausia, ir tau bus išdaužyti dantys,
                VIS DĖLTO ATIDUOK PASAULIUI, KĄ TURI GERIAUSIA.

* * *

Mons. Artūras Jagelavičius. Dvasinio gyvenimo svarstyklės

Gerai žinome, jog kiekvienas daiktas turi savo vertę ir atitinkamą kainą, svarbumą, autentiškumą ir t. t. Kultūra, menas, auklėjimas, išsilavinimas, sportas taip pat turi savo vertę. Ir dvasinis gyvenimas turi savo kainą, net nepalyginamai daug kartų didesnę už kitas mūsų vertybes.

Tačiau „kai mus užvaldo daiktai, tampame labai neturtingi. Privalome išsilaisvinti iš daiktų, kad būtume pilni Dievo“ (Motina Teresė iš Kalkutos). Mada, malonumai, visiška laisvė, turto turėjimas… Mes prikuriame naujų stabų, kuriems esame pasiruošę aukoti viską manydami, jog nuo to priklauso mūsų laisvė. Taip pradingsta iš akiračio fundamentalios vertybės: ištikimybė, draugystė, atleidimas, tikėjimas.

Gausios minios ėjo paskui Jėzų. Motyvai sekti Jėzumi buvo įvairūs ir gal net nenuoširdūs ir lengvabūdiški, todėl Jėzus labai radikaliais žodžiais apibrėžia, ko reikia asmeniui, einančiam paskui Jį.

Pirma, neapkęsti savo motinos, tėvo, sutuoktinio, vaikų, brolių ir seserų (plg. Lk 14, 26). Negi Jėzus skelbė ne meilę, bet neapykantą? Norint suprasti šiuos šio sekmadienio Evangelijos žodžius, reikia prisiminti didįjį Įsakymą: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu savo protu“ (Lk 10, 27). Dievas nereikalauja negalimų dalykų. Mylėti Dievą visa savo esybe nereiškia palikti žemę, tėvus, vaikus ar pareigas ir sudėjus rankas nieko neveikiant laukti Dievo Karalystės. Štai kodėl Jėzus kviečia mylėti kiekvieną žmogų, taip pat ir namiškius, taip, kaip Jis mylėjo. Tačiau iš Jėzaus žodžių aišku, kad joks prisirišimas, netgi prie šeimos, negali būti stipresnis už atsidavimą Jam. Nors ir visus mylėdami ir gerbdami, nė vieno neišskirdami iš savo meilės, Kristų turime mylėti labiausiai. Iš daugelio šventųjų gyvenimo matyti, kad Jėzaus mokinys kartais susiduria su šeimos narių prieštaravimais. Jėzaus mokinys turi atmesti šeimos spaudimą, tačiau nepaliauti jos mylėjęs. Nes kai tėvą ar motiną, žmoną ar mylimąją mylime labiau už Dievą, t. y. kai dėl jų net ryžtamės nuodėmę padaryti – mes esame jau nebe Kristaus. Kai mylime daiktus, idėjas labiau negu Dievą – esame stabmeldžiai. Meilė iš išskaičiavimo – ne meilė. Kristus pamokslavo apie meilę. Jis meilę nori padaryti dvasinio gyvenimo svarstyklėmis, kuriomis sveriama, kas labiau vertinamas Dievas ar žmogus, t. y. ar tėvas, motina, brolis, sesuo ir pati gyvybė, ar Dievas. Jėzus nekviečia neapkęsti savo tėvų ir giminaičių, bet pabrėžia, jog vardan Dievo Karalystės net mūsų svarbiausi ir reikšmingiausi jausmai gyvenime nublanksta, ir meilė artimiesiems neturi būti kliūtis.

Antra, „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mk 8, 34). Kryžius, apie kurį šiandien Evangelijoje kalba Jėzus, yra ne tik kančia ir skausmai, bet ir visa tai, ko turėtume atsisakyti dėl ištikimybės Jėzui. Štai kodėl Jėzus praėjusiais sekmadieniais Evangelijoje kalbėjo apie Dangaus Karalystę, pasiekiamą braunantis pro ankštus vartus, praktikuojant nusižeminimą, atsisakant savo egoizmo ir savimeilės, o tai labai nelengvi žmogui žingsniai.

Trečia, kodėl Jėzus liepia gerai apskaičiuoti prieš pradedant Juo sekti? Žinome, kaip svarbu planuoti pasaulio ateitį. O ar planuojame savo ateitį Dievo Karalystėje? Ar stengiamės laimėti dangų, ar plušame tik dėl praeinančių dalykų? Dažnai pamąstykime apie mums Dievo duotą laiką, gabumus ir lobį. Ar tu juos panaudoji kraudamasis lobį danguje (plg. Mt 6, 19–20)? Ar noriai atiduodi tai, ko Dievas prašo, iš meilės Jam? Norėdami būti Jėzaus mokiniai, gerai pasverkime, ar galime Jį mylėti, visiškai atsiduoti ir paklusti Jam. Meilė nori visumos ir nesavanaudiškumo. Jėzus neina į jokius kompromisus, reikalaudamas išsilaisvinti iš visko, kas trukdo krikščioniškam gyvenimui. Jei norime sekti Jėzumi iki galo, turime apsvarstyti, kiek tai mums atsieis. Įsivaizduok norįs pasistatyti savo svajonių namą. Kiek jis tau kainuotų? Ar turi reikalingų medžiagų, išteklių? Ko esi pasiryžęs atsisakyti kitose srityse, kad įgytum tokį namą? Deramai planuodamas išvengsi pernelyg didelių išlaidų, nebūsi priverstas parduoti nebaigto statyti namo ir neprarasi jau pastatyto. O kaip pavienis žmogus konkrečiame savo gyvenime realizuoja Dievo Karalystės kūrimo uždavinį? Į šį klausimą atsako antroji mūsų Evangelijos skaitinio dalis. Kiekvienas turi „atsisėsti ir pamąstyti“: kur mano vieta? Kokie mano gabumai ir polinkiai? Kam esu tinkamas? Kokią Dievas man yra davęs charizmą? Į kokias aplinkybes turiu atsižvelgti? Ar išgyvenu tiesioginį Dievo šaukimą? Gal reikės atsiliepti visišku pasišventimu Bažnyčios tarnystei. Dar dažniau mano elgesį lems konkretus pašaukimas: būti Kristaus mokiniu būnant tėvu ar motina, auklėtoju ar pramonininku, politiku ar valdžios žmogumi. O gal būnant ligoniu, invalidu, pensininku? Sugebėkime pasirinkti Kristų iš visų pasaulyje žmogų supančių dalykų. Įsimylėkime Kristų!

baznycioszinios.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

TamNieko baisaus        2016-09-5 12:10

>“Nieko baisaus     2016-09-4 19:26” ir ko tamstą taip traukia abraominės religijos? Varpos apipjaustymo nebijai?
Kodėl nenori sekti protėvių lietuvių vedistine pasulėžiūra?

Nieko baisaus       2016-09-4 19:26

Vis vien galime būti Pranašo Mohamedo mokiniai.

Iš kun. Roberto Urbonavičiaus homilijos       2016-09-4 17:06

“Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.“, todėl:
Jėzus nėra VIENAS IŠ... Jis yra VIENINTELIS.
Tikėjimas Juo pareikalauja viso žmogaus.
Negali būti Jo mokinys tik sekmadienį per Mišias ar maldos grupelės metu.
Esame išgelbėti Kryžiaus išmintimi.

>sunku visus mylėti        2016-09-4 16:53

Taip, teisingai rašote, kad l. sunku, bet
“reikia mylėti pedofilus, komunistus, pederastus ir kgbistus” (nuodėmingus asmenis),
tačiau negalima mylėti pedofilijos, komunizmo, pederastijos ar kgb
(negalima mylėti nuodėmės).

nu ir užsimanė       2016-09-4 13:58

O mums ir nereikia. Užsimanė kad dar kryžius neštume.

sunku visus mylėti       2016-09-4 10:15

tame tarpe reikia mylėti pedofilus, komunistus, pederastus ir kgbistus.
sunku, bet taip reikia

Platonas       2016-09-4 8:11

“Tai kas mylima, dažnai apakina tą, kuris myli”, Platonas.


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.