Įžvalgos

Geroji Naujiena: „Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 14 d. 3:09

1     

    

Geroji Naujiena: „Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius“

Mylimieji! Ženkite prie Viešpaties, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
Todėl Rašte pasakyta: „Štai aš dedu Sione rinktinį akmenį, brangų kertinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas“.
Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems „tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu“, „suklupimo akmeniu ir pasipiktinimo uola“.
Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. (1 Pt 2, 4–9)

* * *

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: ‘Einu jums vietos paruošti!’? Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš. Kur aš einu, jūs žinote kelią“.
Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai iš kur žinosime kelią?“
Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“.
Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“.
Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’? Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų!
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą“. (Jn 14, 1–12)

Švęsdami penktąjį Velykų sekmadienį dalykimės Dievo vaikų džiaugsmu: esame pašaukti iš savo tamsybių į Jo nuostabią šviesą. Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime: per Sūnų apreikštas Tėvo pažinimas tegul pašalina iš mūsų širdžių baimę ir tepalaimina, kad mūsų tikėjimo, vilties ir meilės darbai duotų vaisių.

Viešpatie, išaugink iš mūsų bendruomenės išmintingų lyderių – kad vadovautųsi jie ne šio pasaulio galios logika ir neatmestų Kristaus, kertinio akmens, kad nepristigtų jie drąsos priimti Dievo žodį, kad nužengęs į jų širdis jis liktų veiksmingas.

Išklausyk ir mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą už visus tuos, kurie yra persekiojami dėl savo įsitikinimų, sloginami nevilties, vienatvės ar skurdo, piktojo puolami ar Tavęs nepažindami jaučiasi apleisti – Viešpatie, duok, kad mūsų širdys užsidegtų, kad kai gyvieji akmenys statydintumės į dvasinius namus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Mons. Artūras Jagelavičius. „Tegul neišsigąsta jūsų širdys!“

Mano Tėvo namuose daug buveinių. „Einu jums vietos paruošti!“ Kiekvienas trokštame jaukios, gerumo ir meilės kupinos vietos. Tokia vieta žemėje gali būti tėvų namai, kur gyvena mūsų šeima. Tokia vieta gali būti namai, kuriuose mes gyvename, kur visada traukia sugrįžti. Tačiau ne visada šis poreikis būna patenkintas: ne visi turi savo namus, kai kurių žmonių šeimos laimė sudužusi, sielą prislėgusi vienatvė. Kita vertus, net ir laimingiausias žmogus, turintis puikius namus, supranta, jog anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai visa tai teks palikti, ir šios mintys liūdina. Jėzus šio sekmadienio Evangelijoje kreipiasi į mus: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Einu jums vietos paruošti!“ Kaip paguodžiančiai skamba šie Jėzaus žodžiai. Pats Išganytojas rūpinasi, kad mes amžinybėje būtume laimingi, kad kiekvienam iš mūsų ten būtų vieta. Tai nepaprasta buveinė, nes joje gyvena Dievas. Tai ta vidinė būsena, kuomet Dievo artumoje žmogus bus laimingiausias.

Kaip mums patekti į šią dangiškąją buveinę? Vaikas atsakytų labai paprastai – reikia numirti. Tačiau suaugęs žmogus supranta, jog norint pasiekti laimingą amžinybę neužtenka numirti. Dar reikia šios žemės gyvenimą nugyventi šventai, t. y. vykdant Dievo valią. Kartą mačiau itališką atviruką, kuriame nufotografuotas gražus namelis kalnuose. Atviruko apačioje užrašas bylojo, kad namą, kuriame gyvensime amžinybė- je, mes pradedame statyti jau čia, žemėje. Išties mes savo gyvenimu statome amžinąjį savo likimą. Nuo to, ant ko statysime ir iš ko statysime, priklausys, ar būsime amžinybėje laimingi. Kristus yra mūsų tikėjimo ir mūsų gyvenimo uola, ant kurios pastatę savo gyvenimą būsime tikrai laimingi. Savo amžinybės buveinę statome iš gerų darbų. Ypač tų, kuriuos pats Kristus išvardija kaip gailestingumo darbus artimui. Šeimos paprastai stropiai renkasi ir tarpusavyje aptaria, iš kokių statybinių medžiagų statys savo namus. Kad taip kiekvienas žmogus uoliai ir nuosekliai statytų amžinojo gyvenimo namą! Kiekvienas krikščionis yra savo dvasinio gyvenimo statytojas. Jis privalo laikytis šio pastato statybai duotų įsakymų ir nurodymų – dešimties Dievo įsakymų, Kristaus evangelinių patarimų, didžiųjų dorybių: visa tai garantuoja pastato amžinybėje tvirtumą ir mūsų laimę.

Šv. Augustinas aiškina, jog Kristus, pažadėjęs amžinąjį gyvenimą, nurodė ir kelią, kaip tą gyvenimą pasiekti. Nuo mūsų priklauso, ar užimsime savo vietą amžinybėje, ar ta vieta liks amžiams tuščia.

Todėl turime melsti Viešpatį sau išminties ir atkaklumo nepaliaujamai statydintis į Viešpaties rūmus. Apaštalas Paulius ragina: „Siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ (Kol 3, 1–2). Ištardamas žodžius: „Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš“ (Jn 14, 3), Jėzus atskleidžia, kad Dievas yra labai artimas. Jėzus atveria žmonijai begalinę antgamtinę perspektyvą – dieviškąjį gyvenimą. Žmogiškasis tikslas glūdi Dieve, būti Dievo artumoje. „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 6). Tikinčiajam, priimančiam šiuos Jėzaus žodžius, istorija turi prasmę, gyvenimas nėra absurdiškas. Laimingi Kristų pasirinkę: tada jų Kelias – tikras, Tiesa – tikra, Gyvenimas – kaip šaltinis.

Viešpatie Jėzau, būk mūsų vadu bei mokytoju kelyje į tobulumą. Vadovauk mūsų širdims ir parodyk, kas jose tau nepatinka. Nuvesk mus į laimingesnį gyvenimą šioje žemėje ir pilnutinę laimę amžinybėje.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Sunku suprasti       2017-05-15 7:16

amžinybę.


Rekomenduojame

Diskusija tęsiasi. Patvorinis Krescencijus Stoškus: Žiniasklaida: kodėl nuo jos jau dažnai tenka bėgti?

Aukštojo mokslo reforma. ŠMM siūlomas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planas

Eugenijus Jovaiša. Kokia bus aukštojo mokslo pertvarka?

Dar kartą apie istorinę atmintį: ar istorija gali tapti ginklu?

VLKK neišplėtė siūlomų asmenvardžių rašybos išimčių, arba Kaip radosi ‘fake news’

Dalius Stancikas. Skverneliai

Liberalai siūlo įteisinti nesusituokusių porų partnerystę ir nediskriminuoti lyties pagrindu

Europos Komisija Lietuvai: „Daugiau investuokite į žmones“

Pagaliau: ir didžioji žiniasklaida prakalbo apie elito pasaulyje išsikerojusią pedofiliją

Aušra Pocienė. Kas slypi smurto prieš moteris prevencijai skirtoje Stambulo konvencijoje?

Liutauro Stoškaus replika apie Seimo nario – gero ir atviro žmogaus – Kazio Starkevičiaus pasigraudenimus

Vytautas Sinica. Valstybingumo išbandymas „trimis raidėmis“ (atsakymas A. Nikžentaičiui)

Liudvikas Jakimavičius. Savijauta (patikslinta)

Tarptautinis valiutos fondas: socialinės atskirties Lietuvoje analizė

Geroji Naujiena: Nepaliksiu jūsų našlaičiais. Tėvas duos jums kitą Globėją – Tiesos Dvasią

Algimantas Rusteika. Kai reformų troškulys virsta dar didesnės, bet jau „teisingos“ kontrolės ilgesiu

Reportažas iš pilietinio meno akcijos „Neužmiršim – nesitrauksim“ – Garliavos šturmo penktųjų minėjimo metinių

Kiek sąžininga ir išties objektyvi yra Lietuvos žiniasklaida?

Mokslininkai: „anti-trumpiškųjų medijų“ tendencingumas milžiniškas

Tony Blairo interviu – ką jis sako apie ES politinio elito intelektualinę ir moralinę būklę?

Kuršėnų mokyklos auklėtinės konfliktas su mokytoja: klausimų daugiau nei atsakymų

Algimantas Rusteika. Déjà vu

Lietuvoje vyraujantis reikalavimas slėpti atlyginimą norvegams kelia juoką

Lenkija: migrantų priėmimas yra blogiau nei ES sankcijos

Alvydas Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai

Ramutė Bingelienė. Apie „šventinį patriotizmą“ ir jo ginamą „laisvę pasirinkti“

Ar krikščionys laisvi kalbėti apie tai, kas jiems rūpi?

Simonas Dailidė. Kalėjimas „Rokenrolui“!

Andrius Švarplys. Neliečiamieji

Vincentas Vobolevičius. Vyriausybės abrakadabra

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.