Įžvalgos

Geroji Naujiena: „Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 14 d. 4:09

1     

    

Geroji Naujiena: „Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius“

Mylimieji! Ženkite prie Viešpaties, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
Todėl Rašte pasakyta: „Štai aš dedu Sione rinktinį akmenį, brangų kertinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas“.
Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems „tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu“, „suklupimo akmeniu ir pasipiktinimo uola“.
Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. (1 Pt 2, 4–9)

* * *

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: ‘Einu jums vietos paruošti!’? Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš. Kur aš einu, jūs žinote kelią“.
Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai iš kur žinosime kelią?“
Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“.
Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“.
Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’? Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų!
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą“. (Jn 14, 1–12)

Švęsdami penktąjį Velykų sekmadienį dalykimės Dievo vaikų džiaugsmu: esame pašaukti iš savo tamsybių į Jo nuostabią šviesą. Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime: per Sūnų apreikštas Tėvo pažinimas tegul pašalina iš mūsų širdžių baimę ir tepalaimina, kad mūsų tikėjimo, vilties ir meilės darbai duotų vaisių.

Viešpatie, išaugink iš mūsų bendruomenės išmintingų lyderių – kad vadovautųsi jie ne šio pasaulio galios logika ir neatmestų Kristaus, kertinio akmens, kad nepristigtų jie drąsos priimti Dievo žodį, kad nužengęs į jų širdis jis liktų veiksmingas.

Išklausyk ir mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą už visus tuos, kurie yra persekiojami dėl savo įsitikinimų, sloginami nevilties, vienatvės ar skurdo, piktojo puolami ar Tavęs nepažindami jaučiasi apleisti – Viešpatie, duok, kad mūsų širdys užsidegtų, kad kai gyvieji akmenys statydintumės į dvasinius namus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Mons. Artūras Jagelavičius. „Tegul neišsigąsta jūsų širdys!“

Mano Tėvo namuose daug buveinių. „Einu jums vietos paruošti!“ Kiekvienas trokštame jaukios, gerumo ir meilės kupinos vietos. Tokia vieta žemėje gali būti tėvų namai, kur gyvena mūsų šeima. Tokia vieta gali būti namai, kuriuose mes gyvename, kur visada traukia sugrįžti. Tačiau ne visada šis poreikis būna patenkintas: ne visi turi savo namus, kai kurių žmonių šeimos laimė sudužusi, sielą prislėgusi vienatvė. Kita vertus, net ir laimingiausias žmogus, turintis puikius namus, supranta, jog anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai visa tai teks palikti, ir šios mintys liūdina. Jėzus šio sekmadienio Evangelijoje kreipiasi į mus: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Einu jums vietos paruošti!“ Kaip paguodžiančiai skamba šie Jėzaus žodžiai. Pats Išganytojas rūpinasi, kad mes amžinybėje būtume laimingi, kad kiekvienam iš mūsų ten būtų vieta. Tai nepaprasta buveinė, nes joje gyvena Dievas. Tai ta vidinė būsena, kuomet Dievo artumoje žmogus bus laimingiausias.

Kaip mums patekti į šią dangiškąją buveinę? Vaikas atsakytų labai paprastai – reikia numirti. Tačiau suaugęs žmogus supranta, jog norint pasiekti laimingą amžinybę neužtenka numirti. Dar reikia šios žemės gyvenimą nugyventi šventai, t. y. vykdant Dievo valią. Kartą mačiau itališką atviruką, kuriame nufotografuotas gražus namelis kalnuose. Atviruko apačioje užrašas bylojo, kad namą, kuriame gyvensime amžinybė- je, mes pradedame statyti jau čia, žemėje. Išties mes savo gyvenimu statome amžinąjį savo likimą. Nuo to, ant ko statysime ir iš ko statysime, priklausys, ar būsime amžinybėje laimingi. Kristus yra mūsų tikėjimo ir mūsų gyvenimo uola, ant kurios pastatę savo gyvenimą būsime tikrai laimingi. Savo amžinybės buveinę statome iš gerų darbų. Ypač tų, kuriuos pats Kristus išvardija kaip gailestingumo darbus artimui. Šeimos paprastai stropiai renkasi ir tarpusavyje aptaria, iš kokių statybinių medžiagų statys savo namus. Kad taip kiekvienas žmogus uoliai ir nuosekliai statytų amžinojo gyvenimo namą! Kiekvienas krikščionis yra savo dvasinio gyvenimo statytojas. Jis privalo laikytis šio pastato statybai duotų įsakymų ir nurodymų – dešimties Dievo įsakymų, Kristaus evangelinių patarimų, didžiųjų dorybių: visa tai garantuoja pastato amžinybėje tvirtumą ir mūsų laimę.

Šv. Augustinas aiškina, jog Kristus, pažadėjęs amžinąjį gyvenimą, nurodė ir kelią, kaip tą gyvenimą pasiekti. Nuo mūsų priklauso, ar užimsime savo vietą amžinybėje, ar ta vieta liks amžiams tuščia.

Todėl turime melsti Viešpatį sau išminties ir atkaklumo nepaliaujamai statydintis į Viešpaties rūmus. Apaštalas Paulius ragina: „Siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ (Kol 3, 1–2). Ištardamas žodžius: „Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš“ (Jn 14, 3), Jėzus atskleidžia, kad Dievas yra labai artimas. Jėzus atveria žmonijai begalinę antgamtinę perspektyvą – dieviškąjį gyvenimą. Žmogiškasis tikslas glūdi Dieve, būti Dievo artumoje. „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 6). Tikinčiajam, priimančiam šiuos Jėzaus žodžius, istorija turi prasmę, gyvenimas nėra absurdiškas. Laimingi Kristų pasirinkę: tada jų Kelias – tikras, Tiesa – tikra, Gyvenimas – kaip šaltinis.

Viešpatie Jėzau, būk mūsų vadu bei mokytoju kelyje į tobulumą. Vadovauk mūsų širdims ir parodyk, kas jose tau nepatinka. Nuvesk mus į laimingesnį gyvenimą šioje žemėje ir pilnutinę laimę amžinybėje.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Sunku suprasti       2017-05-15 8:16

amžinybę.


Rekomenduojame

Romualdas Ozolas. Išsivadavimas: jėgų struktūra ir sąveika (II)

JAV kartu su sąjungininkais smogė taikiniams Sirijoje: kitos išeities nebuvo. Rusija perspėjo: bus pasekmių

Darbo inspektoriai nutarė įsitikinti patys? Ilonos Tiknienės liudijimas apie Meškuičių gimnazijos profsąjungos narių persekiojimą

Dainius Paukštė. Pirmasis žvilgsnis į Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją

Kauno forumo DEKLARACIJA: kauniečiai už gyvąją Lietuvą

Andrius Švarplys. Apie Gorį – Platono olą Gruzijoje

Algimantas Rusteika. Steigiamas Kauno forumas: dabar ir vėl yra Pradžia

Apskritojo stalo diskusija „Partizaninio karo problematika istoriografijoje“. Vidmanto Valiušaičio komentaras

Vytautas Radžvilas: „Lietuvos naikintojai turi suprasti – žaidimas baigtas“

Advokatas Šarūnas Vilčinskas. Galimi sunkumai Čikagoje

Dr. Vaidotas Vaičaitis: teisingumo jausmą reikia ne tik turėti, bet ir mokytis jį atpažinti

Algimantas Zolubas. Žirgelis Lietuvoje

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (III)

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

Rumunijos piliečių iniciatyva surengti referendumą dėl santuokos apibrėžimo (video)

Valdas Vasiliauskas. Autobusas be keleivių. Kas?

Verta prisiminti. Antanas Maceina. Dabartiniai mūsų rūpesčiai

Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis raportuoja: „Pasiekėme istorinių rezultatų“

Dalia Staponkutė. O medžiai buvo dideli…

Romualdas Ozolas. Išsivadavimas: jėgų struktūra ir sąveika (I)

Siūlome prisiminti. Viktoras Orbanas Lietuvoje: 2012-ųjų kalbos ir tyla 2018-aisiais

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: „Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje“

Kam partijos ištaškė beveik 7 milijonus

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (II)

Justas Mundeikis. Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Viktoro Orbano partija rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą

Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

Vytautas Sinica. Apie genderizmą (ilgas)

Vytautas Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta?

Algimantas Rusteika. Durniasklaida

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.