Įžvalgos

Geroji Naujiena: „Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 14 d. 4:09

1     

    

Geroji Naujiena: „Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius“

Mylimieji! Ženkite prie Viešpaties, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
Todėl Rašte pasakyta: „Štai aš dedu Sione rinktinį akmenį, brangų kertinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas“.
Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems „tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu“, „suklupimo akmeniu ir pasipiktinimo uola“.
Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. (1 Pt 2, 4–9)

* * *

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: ‘Einu jums vietos paruošti!’? Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš. Kur aš einu, jūs žinote kelią“.
Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai iš kur žinosime kelią?“
Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“.
Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“.
Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’? Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų!
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą“. (Jn 14, 1–12)

Švęsdami penktąjį Velykų sekmadienį dalykimės Dievo vaikų džiaugsmu: esame pašaukti iš savo tamsybių į Jo nuostabią šviesą. Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime: per Sūnų apreikštas Tėvo pažinimas tegul pašalina iš mūsų širdžių baimę ir tepalaimina, kad mūsų tikėjimo, vilties ir meilės darbai duotų vaisių.

Viešpatie, išaugink iš mūsų bendruomenės išmintingų lyderių – kad vadovautųsi jie ne šio pasaulio galios logika ir neatmestų Kristaus, kertinio akmens, kad nepristigtų jie drąsos priimti Dievo žodį, kad nužengęs į jų širdis jis liktų veiksmingas.

Išklausyk ir mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą už visus tuos, kurie yra persekiojami dėl savo įsitikinimų, sloginami nevilties, vienatvės ar skurdo, piktojo puolami ar Tavęs nepažindami jaučiasi apleisti – Viešpatie, duok, kad mūsų širdys užsidegtų, kad kai gyvieji akmenys statydintumės į dvasinius namus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Mons. Artūras Jagelavičius. „Tegul neišsigąsta jūsų širdys!“

Mano Tėvo namuose daug buveinių. „Einu jums vietos paruošti!“ Kiekvienas trokštame jaukios, gerumo ir meilės kupinos vietos. Tokia vieta žemėje gali būti tėvų namai, kur gyvena mūsų šeima. Tokia vieta gali būti namai, kuriuose mes gyvename, kur visada traukia sugrįžti. Tačiau ne visada šis poreikis būna patenkintas: ne visi turi savo namus, kai kurių žmonių šeimos laimė sudužusi, sielą prislėgusi vienatvė. Kita vertus, net ir laimingiausias žmogus, turintis puikius namus, supranta, jog anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai visa tai teks palikti, ir šios mintys liūdina. Jėzus šio sekmadienio Evangelijoje kreipiasi į mus: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Mano Tėvo namuose daug buveinių. Einu jums vietos paruošti!“ Kaip paguodžiančiai skamba šie Jėzaus žodžiai. Pats Išganytojas rūpinasi, kad mes amžinybėje būtume laimingi, kad kiekvienam iš mūsų ten būtų vieta. Tai nepaprasta buveinė, nes joje gyvena Dievas. Tai ta vidinė būsena, kuomet Dievo artumoje žmogus bus laimingiausias.

Kaip mums patekti į šią dangiškąją buveinę? Vaikas atsakytų labai paprastai – reikia numirti. Tačiau suaugęs žmogus supranta, jog norint pasiekti laimingą amžinybę neužtenka numirti. Dar reikia šios žemės gyvenimą nugyventi šventai, t. y. vykdant Dievo valią. Kartą mačiau itališką atviruką, kuriame nufotografuotas gražus namelis kalnuose. Atviruko apačioje užrašas bylojo, kad namą, kuriame gyvensime amžinybė- je, mes pradedame statyti jau čia, žemėje. Išties mes savo gyvenimu statome amžinąjį savo likimą. Nuo to, ant ko statysime ir iš ko statysime, priklausys, ar būsime amžinybėje laimingi. Kristus yra mūsų tikėjimo ir mūsų gyvenimo uola, ant kurios pastatę savo gyvenimą būsime tikrai laimingi. Savo amžinybės buveinę statome iš gerų darbų. Ypač tų, kuriuos pats Kristus išvardija kaip gailestingumo darbus artimui. Šeimos paprastai stropiai renkasi ir tarpusavyje aptaria, iš kokių statybinių medžiagų statys savo namus. Kad taip kiekvienas žmogus uoliai ir nuosekliai statytų amžinojo gyvenimo namą! Kiekvienas krikščionis yra savo dvasinio gyvenimo statytojas. Jis privalo laikytis šio pastato statybai duotų įsakymų ir nurodymų – dešimties Dievo įsakymų, Kristaus evangelinių patarimų, didžiųjų dorybių: visa tai garantuoja pastato amžinybėje tvirtumą ir mūsų laimę.

Šv. Augustinas aiškina, jog Kristus, pažadėjęs amžinąjį gyvenimą, nurodė ir kelią, kaip tą gyvenimą pasiekti. Nuo mūsų priklauso, ar užimsime savo vietą amžinybėje, ar ta vieta liks amžiams tuščia.

Todėl turime melsti Viešpatį sau išminties ir atkaklumo nepaliaujamai statydintis į Viešpaties rūmus. Apaštalas Paulius ragina: „Siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje“ (Kol 3, 1–2). Ištardamas žodžius: „Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš“ (Jn 14, 3), Jėzus atskleidžia, kad Dievas yra labai artimas. Jėzus atveria žmonijai begalinę antgamtinę perspektyvą – dieviškąjį gyvenimą. Žmogiškasis tikslas glūdi Dieve, būti Dievo artumoje. „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 6). Tikinčiajam, priimančiam šiuos Jėzaus žodžius, istorija turi prasmę, gyvenimas nėra absurdiškas. Laimingi Kristų pasirinkę: tada jų Kelias – tikras, Tiesa – tikra, Gyvenimas – kaip šaltinis.

Viešpatie Jėzau, būk mūsų vadu bei mokytoju kelyje į tobulumą. Vadovauk mūsų širdims ir parodyk, kas jose tau nepatinka. Nuvesk mus į laimingesnį gyvenimą šioje žemėje ir pilnutinę laimę amžinybėje.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Sunku suprasti       2017-05-15 8:16

amžinybę.


Rekomenduojame

2017-ųjų Laisvės premija skirta laisvės gynėjai, politinei kalinei s. Nijolei Sadūnaitei. Sveikiname!

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ar laisvoje visuomenėje reikalingi draudimai? Atsakymas A. Tereškinui

Andrius Narbekovas. Transseksualizmas – medicininiai ir etiniai aspektai

Dešimtmetį skurdinami aukštųjų mokyklų dėstytojai: padėtis katastrofiška

EP reakcija į „Rojaus popierius“: raudona kortelė padedantiems slėpti mokesčius

Vytautas Radžvilas. Nekalti žaidimai?

Algimantas Rusteika. Apie pasaulį anapus ekrano

Europos Parlamentas griežtina poziciją dėl Lenkijos

Pirmoji pasaulyje „gyvybės vizas“ žydams išdavė Lietuva, bet pasaulis to nežino

Pirmą kartą Danijos teismas už teroristinius nusikaltimus atėmė pilietybę

Kviečiame paremti Andriaus Švarplio peticiją – apginkime ir krikščioniškų pažiūrų Seimo nario žodžio laisvę

Karolis Kaupinis. Viešas laiškas tiems, kuriems rūpi

1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus siūloma palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse

Vytautas Radžvilas. Prigimties pabaiga

Dr. Ignas Kalpokas. Kodėl socialiniai tinklai tapo politikos technologijų dalimi?

Povilas Urbšys. Esu seksistas ir mužikas

Žilvinas Nečiūnas. Kas „gelbėja“ Gedimino kalną

Andrius Navickas. Sutrikusio žmogaus žalojimas nėra rūpestis jo teisėmis ir laisve

Apie Dainiaus Kepenio „lengvatikystę“, arba Kokia argumento „atsimena iš pasakojimų“ vertė?

Savo parašu paremkime Aldonos Jankevičienės peticiją: apginkime tuos, kurie žuvo vardan Tėvynės, pareikalaukime teisingumo

Rita Miliūnaitė. Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Mihailas Neamţu. Sorosas ar Tocquevilleʾis?

Kas pagimdė medikų bruzdėjimus?

Giulio Meotti. Naujoji oficiali Europos istorija: krikščionybė trinama, islamas propaguojamas

Eugenija Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: Kaip bendrauti su kontroversiškais žurnalistais. Patarimai priešiškiems propagandistams ir agitatoriams

Kokį užnugarį turi Lietuvos juodintojai?

Vydas Astas. Didvyrių aikštėje nesivoliojama

Irena Vasinauskaitė. Atsitiktinumas ar sąmoningas tiesos slėpimas?

Vytautas Radžvilas. Valdo nematoma baimės ranka

Vytautas Sinica. Siūlomos Civilinio kodekso pataisos sieks uždrausti Lietuvoje lyties keitimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.