Įžvalgos

Geroji Naujiena: kaip netapti suklupimo akmeniu

Tiesos.lt redakcija   2015 m. rugsėjo 27 d. 2:49

5     

    

Geroji Naujiena: kaip netapti suklupimo akmeniu

„Jonas tarė Jėzui: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“.

Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus! Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio“.

„Kas papiktintų vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų daug geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir įmestų į jūrą. Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nusikirsk ją! Verčiau tau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį“.

Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, – nusikirsk ją, nes geriau tau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą.

O jei tave gundo nusidėti tavoji akis, – išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į pragarą, kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta.“ (Mk 9, 38–43.45.47–48)

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje prašykime Jėzaus Kristaus gailestingumo, kad netaptume papiktinimu kitiems, ir atsivertimo malonės.

Mons. Artūras Jagelavičius. Nebūkime suklupimo akmeniu

Vienas žmogus piktina kitą ne tada, kai jį supykdo savo nedoru elgesiu, bet tada, kai kitą žmogų dvasiškai apiplėšia padarydamas jį blogesnį, negu kad jis yra pirmiau buvęs, tai reiškia, jog papiktinimu jis įveda kitą žmogų į nuodėmę arba sumažina jo atsparumą nuodėmei.

Atsparumas nuodėmei labai yra panašus į kūno atsparumą ligoms. Kol žmogus sveikas, jis lengvai išvengia ligų: nekenkia jam nei šaltis, nei prastesnis maistas, jis viską lengvai perneša. Sveikatai nusilpus, sumažėja ir atsparumas pavojams, todėl žmogus priverstas saugotis tų dalykų, kurių pirmiau nesisaugojo.

Panašiai atsitinka ir su dvasine mūsų sveikata, su atsparumu nuodėmei. Kol mūsų dvasinė būsena tvirta, ne bet kokia pagunda gali kelti pavojų, nes ji yra lengvai nugalima. Bet kai sielos sveikata sumenksta, pavojingos pasidaro net ir menkiausios pagundos, žmogus pasidaro panašus į nendrę, kuri linksta nuo mažiausio vėjo pūstelėjimo.

Nesuskaičiuojama yra papiktinimų žala. Jie yra bloga sėkla, nešanti daugybę vaisių, kurie dažnai dar blogesni už papiktinimą. Deja, žmogus yra labiau prieinamas piktoms įtakoms nei geroms. Iš čia kyla didelė blogo pavyzdžio galia. Juk dažnai girdime: „Ir kiti taip daro.“ Papiktinimo žala sunkiai beatitaisoma. Kas grąžins papiktintai sielai prarastąjį nekaltumą? Kas ją išvaduos nuo nedorų įvaizdžių, kylančių iš papiktinimo? Kas pašalins nepalankumą geram, pritarus papiktinimams? Kas įstengs susekti visas papiktinimo aukas ir joms grąžinti gerą valią, kurią jos prarado? Tai nebeįmanoma.

Nors tas, kuris sunkiai piktino kitus, ir atsiverstų, tačiau kaipgi jis atvers visus, kuriems buvo žeidžiantis akmuo?

Kad toks piktinimo darbas yra galimas, liudija kasdieninis gyvenimas: kasdien tūkstančiai žmonių yra įtraukiami į bjaurias nuodėmes, jų atsparumas nuodėmei silpsta. Žmonės saugosi padegėjų, vagių, žmogžudžių, tačiau, keista, kai jie visiškai nesisaugo tų, kurie juos įveda į nuodėmę.

Tą bloginimo darbą atlieka pirmiausia atskiri žmonės, kurie savo elgesiu ir kalbomis užgauna tikėjimą, pakerta doros pamatus, giria ir idealizuoja piktadarius – nusikaltėlius, o dorus ir tikinčius žmones žemina ir pašiepia. Tą patį blogą darbą atlieka ir prastos knygos, žurnalai, neskaisčios mados, susirinkimai, pasilinksminimai, iš kurių žmogus išeina blogiau nusiteikęs, nuodėmingai susitepęs. „Vargas pasauliui dėl papiktinimų!“ – perspėja Kristus. Šv. Augustinas sako: „Negalvok, kad neesi žmogžudys, jeigu tu artimą įvedi į nuodėmę, juk tu sužeidi artimo sielą, tu pagrobi tai, kas priklauso amžinybei.“

Piktinasi žmogus ne tada, kai matydamas pasaulio piktus darbus, pajunta širdgėlą ir pasibjaurėjimą tais dalykais, bet tada, kuomet taip apsipranta su kitų blogais pavyzdžiais, kad nustoja matęs juose ką nors blogo. Taip žmogus yra išvedamas iš gero kelio. Mūsų visuomenėje yra aukštos moralės ir tvirtos valios žmonių, kurie nesiduoda klaidinami. Neretai pamaldūs žmonės, matydami ar girdėdami papiktinimus, užsidega uolumu, atgailauja, kad atlygintų Dievui už daromas Viešpaties garbei skriaudas.

Pasitaiko ir tokių žmonių, kurie piktinasi kito žmogaus gerais darbais. Panašiai piktinosi fariziejai Kristaus mokymu, jo darbais: „Tuomet priėję mokiniai pranešė: Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino išgirdę tuos žodžius?“ (Mt 15, 12). Piktinasi ir šykštuolis artimo dosnumu, ir pavydus – kito pasisekimu, ir tinginys – kito darbštumu. Tai pagedusių žmonių pasipiktinimai, todėl nėra reikalo jų paisyti ir dėl pašaipų mesti gerų darbų, nes ir Kristus jų nepaisė ir neapleido nė vieno gero darbo, kad įtiktų fariziejams.

Kristus, kuris atėjo atitaisyti nuodėmės padarytos žalos, davė įsakymą mylėti artimą kaip save, vadinasi, linkėti artimui to gėrio, kurio linkime sau. Toks linkėjimas įpareigoja vengti papiktinimų, nes jie apiplėšia artimą dvasiškai, o kartais užkerta kelią į Dievo palaimą.

Šv. kun. Jonas Boskas taip kalbėjo vienam kunigui, kuris rengėsi vaikams vesti rekolekcijas: „Skatink jaunimą vengti blogų kalbų. Pasakyk jiems, kad kun. Boskas perskaitė per savo gyvenimą labai daug knygų ir pasakė labai daug pamokslų, bet ne viską prisimena. Tačiau negali pamiršti netinkamo žodžio, kurį jam pasakė draugas, kai jie abu buvo tik 7 metų vaikai. O dabar man 60 metų ir aš tą žodį vis dar atsimenu.“

„Vargas pasauliui dėl papiktinimų!“ – perspėja Kristus. Manau, jog nemažai iš jūsų esate ką nors negražaus girdėję ar matę ir negalite pamiršti. Melskitės ir stenkitės pamiršti, negalvoti apie tai ir jūs gyvenime išvengsite daug nuodėmių ir nemalonumų.

Šiandien pasižadame, Viešpatie, ne tik vengti visokio papiktinimo, bet ir melstis už papiktintojus ir papiktintuosius, kad jie atsiverstų ir išvengtų tų bausmių, kurias Tavo Sūnus Jėzus Kristus paskelbė papiktintojams

baznycioszinios.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

pagalvojimui       2015-09-27 16:45

Klausimas :  Kodėl pasakoje “auksinė žuvelė” būtent “auksinė” žuvelė  pildė norus ir kodėl aplink vaizduojamojo galvą geltona spalva?

apie        2015-09-27 15:28

Kristus buvo rabis-mokytojas.
Rabis- mokytojas Kristaus sakė : „Jūs pažinsit   t i e s ą,    t i e s a ,  padarys jus   l a i s v u s “ 8 : 32 ev.pagal. Joną,44“ „Jūsų tėvas –velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė  t i e s o s, jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis yra melagis ir melo tėvas.“8 :44 ev. pagal Joną.
Tačiau nugalabiją mokytoją/ rabį Kristų toliau įtikinėja : „ 10 Ir šlovė pagarba bei ramybė kiekvienam, kuris daro gera, pirma žydui, paskui graikui.11 Juk Dievas nėra šališkas“ 2 : 10,11 Pauliaus laiškas Romiečiams

Nepapiktink - gausi savęs dovaną       2015-09-27 13:40

Retas šiuolaikinis žmogus turi amžinybės perspektyvą ir suvokia, kad jo amžinasis likimas sprendžiasi per santykį su kitu, su artimu.
Plačiai diegiama individo savirealizacijos strategija yra klaidinga iš esmės, nes yra egoistiškai motyvuota.
Atvirkščiai, pasitarnavimas pirmiausiai artimui, pagalba jam laimėti amžinąjį gyvenimą, nuolatinis budėjimas ir pastangos jo nepapiktinti (mons. Artūro Jagelavičiaus akcentas), ir tau pačiam labiausiai padeda tapti tuo, kas esi (gauti “savirealizaciją” kaip dovaną).
Išmintingam žmogui nekyla noras griebti į rankas smuiką, jei jis jo net tinkamai paimti nemoka, ir pradėti “savirealizaciją”.

Tai juk mirtinas perspėjimas genderistams       2015-09-27 12:10

jau papiktinusių daugybę iš prigimties tyrų vaikų ir viskam atvirų jaunuolių:
„Kas papiktintų vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų daug geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir įmestų į jūrą.”

Prie ko cia Dievas?       2015-09-27 11:22

Doevas globoja savo Tauta.Tuos kurie pripazysya Dievo visavaldyste ir vykdo Dievo valia.O pasaulis yra Setono rankose!Melas,vagystes,paleistuvystes,neapykanta Setono rankose ir pasaulio zmones pataikaujantys Setonui eina kart su Setonu i sunaikinima.Skaitykite Biblija.Ten parasyta jog per Armagedona bus sunaikintos visos pasaulio valdzios ir zmones tarnaujantys pasaulio blogybem!!!


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. „Tokios protkrušystės gal galėtume tikėtis Mozambike ar Šiaurės Korėjoj“

Vidas Rachlevičius. Stebint Brexit‘o batalijas Briuselyje ir Britanijoje neapleidžia „déjà vu“

Rasa Baločkaitė. Šliaužiantis totalitarizmas, arba Kairiosios minties vingiai

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ kreipimasis į premjerą

Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija pripažino…

In memoriam dr. Augustinui Idzeliui. Vidmanto Valiušaičio atsisveikinimo žodis ir interviu „Tautos atsakas sovietams – sukilimas“

Andrejus Gaidamavičius. Tarp mitų ir tikrovės: atsakymai Aidui Pivoriūnui

Andrius Tapinas: TS-LKD – mūsų partija

Algimantas Rusteika. Ko trokšta – apie tą meluoja

Liutauras Stoškus. Sakote „iškertamas tik vienas procentas per metus“? Tuomet išmeskit iš namų lovą ir įsitikinsite, daug tai ar mažai

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II)

Gintautas Kniukšta. „Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite“

Patriotinės organizacijos kviečia į piketą prie URM: Pone ministre, jei turite savigarbos – atsiprašykite, jei ne – atsistatydinkite

Vladimiras Laučius. Apie europiečių dviveidišką „žaliąją“ politiką

Algimantas Zolubas. Kilnus reiškinys

Geroji Naujiena: Kad būtume laisvi pasirinkti ne turėti, o būti

Algimantas Rusteika. Visuomeninio transliuotojo tyla – irgi žinia: pabaigos pradžia jau arti

Apginkime Lietuvos miškus: žygis už Labanorą –  žygis už Lietuvos ateitį

Ženevos pareiškimas: turime suprasti, kas iš tiesų yra žmogaus teisės

Karolis Venckus: „Mama yra be galo stipri, tačiau sėdėti kalėjime už nieką nėra malonu“

Algimantas Rusteika. LRT dabar – svarbiausias valstybės klausimas

Letas Palmaitis. Kas kieno brolis („Visos religijos yra geros“ tema)

Jurga Lago. Kaip iš dvasios ubago tampama tikru ubagu

Andrius Švarplys. Apie Lietuvą, „privažiavusią prie rampos“

Vytautas Radžvilas. LRT depolitizavimo spektaklis turi baigtis

Seime buvo svarstomos parlamentinio tyrimo išvados dėl LRT veiklos

Labanoro Žygis – Ateik ir Pamatyk Pats!

Mindaugas Kubilius. Valstybės gyvasties klausimas: ar išsivaduosime iš „mužikų“?

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.