Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji naujiena: Kaip iškovoti gerą kovą – išsaugoti tikėjimą

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 27 d. 11:06

65     

    

Geroji naujiena: Kaip iškovoti gerą kovą – išsaugoti tikėjimą

Varguolio maldavimas debesis skrodžia

Teisėjas bešalis yra Viešpats Dievas:
asmens jis nežiūri, lengvatų neteikia.
Nėra nusistatęs prieš vargšą, beturtį –
išklauso, kai kreipias į jį skriaudžiamasis.
Išgirsta našlaičio pagalbos šaukimą,
našlės dejones ir skundus sielvartingus.
Tada pasibaigia vargai spaudžiamųjų,
nutyla, nurimsta šauksmai engiamųjų.
Varguolio maldavimas debesis skrodžia
ir tol nenutyla, kol tikslą pasiekia.
Jis tol nepaliauja, kol Dievas išklauso
ir atkuria teisę, atstato teisybę. (Sir 35, 15b–17. 20–22a)

* * *

Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo

Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
mano burna šlovins jį nuolat.
Tuo mano siela didžiuojas.
Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias.

Nuo piktavalių nusigręš Viešpaties veidas,
ir nieks nebeminės žemėj jų vardo.
Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta,
iš visų nelaimių juos gelbi.

Artimas Viešpats sugrudusiai širdžiai,
išvargintas sielas pagydo.
Viešpats vaduoja saviškių gyvybę.
Sveikas išlieka, kuris prie jo glaudžias (Ps 33, 2–3. 17–19. 23).

 

* * *

Manęs laukia teisumo vainikas

Mylimasis! Aš jau esu atnašaujamas, ir mano iškeliavimas arti. Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išsaugojau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats, teisingasis Teisėjas, – ir ne tik man, bet ir visiems, kurie su meile laukia jo pasirodant. Mano pirmajame apsigynime nė vieno nebuvo su manimi, visi mane paliko. Tenebus jiems tatai palaikyta nusikaltimu!

Viešpats buvo su manimi ir mane sustiprino, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir visos tautos ją išgirstų; jis mane ištraukė iš liūto nasrų. Viešpats mane vėl ištrauks iš visų piktų kėslų ir išgelbės, paimdamas į savo dangiškąją karalystę.

Jam garbė per amžių amžius! Amen. (2 Tim 4, 6–8. 16–18)

 

* * *

Muitininkas nuėjo į namus nuteisintas, ne fariziejus

Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas.

Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’.

O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’

Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“. (Lk 18, 9–14)

 

* * *

Visagali amžinasis Dieve! Sustiprink mūsų tikėjimą, viltį ir meilę, o kad pasiektume, ką žadi, išmokyk mylėti, ką liepi.
Visi drauge – bendruomenėje ar likę vienumoje – melskimės ir už Lietuvą Tiesoje. Tegul Dievo malonė sustiprina mus krikščioniško gyvenimo kovai ir išlaiko ištikimus iki galo.
Tepasigaili Dievas tautų, kurių įstatymai bejėgiams nekaltiems kūdikiams atima teisę gyventi. Teišgirsta Teisingasis Teisėjas vargšų ir nelaimingųjų balsą, našlių ir našlaičių skundą, nuo karo ar bado kenčiančių tautų šauksmą, teapgina jis persekiojamų savo liudytojų teises.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui – kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas

 

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2019-11-1 15:47

neturėk kitų dievų tik mane vieną, aš esu kuris esu - Yra, Esa, S, as(š) laikas s- L, as(š), s- El, as(š) - S. Sūduvos/ Jotvingijos/ Godvingijos senojoje tarmėje nebuvo šnypštukų ir garso T, tikėtina kad ir J įvedė atėjūnai nes Gintaras - Jantar-iu, Godvingija - Jotvingija, - “vingis” - mėlyno Nemuno vingis tapo “kraštu”..., na o visų didžiausias ežeras Suduvoje/ Jotvingijoje/ Godvingijoje - Vištyčiu/visųdidžiausiu, Kybartai - k prusai, vartai į  prūsiją...  Nebereikalo E.Kantas nurodė kad suduvių/ jotvingių/ godvingių kalba raktas į visa ką.

ah1       2019-11-1 14:42

nu va ir atėjo laikas prisiminti mirusius - vėl visi esame ir paklūstame Brahmai/ Laikui, viską metame ir lekiame parodydami svietui kad prisimename artimuosius - kol prisimename artimuosius tol jie su mumis energetinio Brahma /Laiko - PRS plotmėje.

ah1       2019-11-1 14:30

Suduva/J-Gotvingija, Lietuva yra po aukščiausios esybės Brahma/Laiko ženklais - Gedimino stulpais, svastikos, kryžiaus;  kryžius taip pat yra laiko ženklas - sujungtos keturios l - laikas, simbolizuojantis kad laikas yra/esti visur - visose keturiose pasaulio šalyse šiaurėje, rytuose, pietuose, vakaruose - jis yra tarmiškai Yra - Esa, Isa, abraviaūra S.  S formos sagės randamos nuo Indijos iki Suduvos/J-Gotvingijos/ Lieuvos, S raide žymimas laikas sekundė - jis Yra/ Esa, S.
Kam kariauti dėl laiko?

> Vaidui Vds       2019-11-1 11:56

,,Žmogau, iš kur pas tave tiek pykčio ir neapykantos?” Teisingai žmonės sako: kuo pats kvepia, tuo kitą tepa. Jeigu tu neskiri pykčio ir neapykantos nuo gailesčio ir užuojautos - TAU - tai tu beviltiškas. Pasilik savo sapnuose.

Jota       2019-11-1 10:03

Jūs esate stabų garbintojai, o ne krikščionys. Jūsų popiežius meldžiasi pagonių stabams, o jūs apsimetate, kad nieko tokio nėra arba priimate šitą stabmeldystę. Gėda!

Šiandien švenčiame Visų Šventųjų dieną       2019-11-1 8:42

vyskupas Kęstutis Kėvalas sako, kad - šios šventės tikslas yra prisiminti, kad Bažnyčia yra džiaugsmo bendruomenė, nes jai priklauso dideli, nepaprastai gražūs žmonės, kuriems pasisekė savo gyvenime pilnatviškai pritaikyti Jėzaus Evangeliją. Šie žmonės labai rimtai priėmė Jėzaus pasiūlymą, pritaikė jį savo konkrečiame gyvenime, konkrečioje aplinkoje. Jie savo gyvenime išskleidė Jėzaus gyvenimą, tiesiog Jį įkūnijo – į laiką, į save, ir tas Jėzaus žinios džiaugsmas arba spindėjimas regimai apsireiškė toje vietoje, tame krašte, tuo metu. Šventieji yra tarsi Jėzaus pratęsimas.

Ką reiškia šventumas       2019-11-1 8:38

atsako vyskupas Kęstutis Kėvalas - Man žodį šventas labai gražiai paaiškina angliškas žodis holy, kuris semantiškai labai panašus į žodį whole, t. y. pilnas. Šventumas yra žmogiškos prigimties klestėjimo pilnatvė. Kai žmogiška prigimtis suklesti savo pačioje gražiausioje raiškoje. Jeigu mes sukurti pagal Dievo paveikslą, tai tas paveikslas pilnatviškai pasireiškia per šventąjį, nes jame praktiškai spindi Dievo įsikūnijimas. Šita pilnatvė rodo, kad žmogus pajėgus Dievo malonę priimti ne iš dalies, ne sąlygiškai, bet tiesiog besąlygiškai arba be saiko. O tada Viešpats tam žmogų lieja malonę: pagauna vėją ir tada eina taip, kad visus „normalius“ išgąsdina. Nors iš tikrųjų šventieji yra patys normaliausi žmonės. Žmogus turėtų taip atrodyti, tai yra normalus žmogus – šventas. O jeigu nesi normalus, nepilnas, ne pagal Dievo standartą, tai tu esi nenormalus, tau kažko trūksta: stokoji valios arba laisvės atsiliepti į malonę, arba trūksta supratimo, entuziazmo. Kaip ir pica – jeigu vieną gabaliuką išimu, yra trūkumas, nėra pilnatvės. O kai visi gabaliukai sudėti – matome visumą. Per šventuosius matoma žmogaus prigimties visuma.

Šiai dienai skirti       2019-11-1 7:34

skaitiniai įvedantys į Evangeliją:
Apr 7, 2–4. 9–14   Aš, Jonas, išvydau kitą angelą, pakylantį nuo saulėtekio, turintį Gyvojo Dievo antspaudą. Jis šaukė skardžiu balsu keturiems angelams, kuriems buvo leista kenkti žemei ir jūrai: „Nekenkite nei žemei, nei jūrai, nei medžiams, kol paženklinsime antspaudu savo Dievo tarnų kaktas!“ Ir aš išgirdau paženklintųjų skaičių: šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai paženklintųjų iš visų Izraelio vaikų giminių.
  Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose. Jie šaukė skambiu balsu: „Šlovė už išgelbėjimą mūsų Dievui, sėdinčiam soste, ir Avinėliui!“
  Visi angelai, stovintys aplink sostą, vyresniuosius ir keturias būtybes, parpuolė prieš sostą veidais žemėn ir pagarbino Dievą, giedodami: „Amen! Palaima, ir šlovė, ir išmintis, ir dėka, ir garbė, ir galybė, ir stiprybė mūsų Dievui per amžių amžius! Amen!“
  Tuomet vienas iš vyresniųjų ėmė man kalbėti: „Kas tokie yra ir iš kur atėjo tie, kurie apsivilkę baltais apsiaustais?“
Aš jam atsakiau: „Mano viešpatie, tu žinai“.
  Jis man tarė: „Jie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio kraujyje“.
Ps 23, 1–6
Viešpaties žemė – ir kas tik ant žemės,
visas pasaulis ir kas jame gyva.
Juk tai jis jį virš jūrų pastatė,
virš upių tvirtą sukūrė. – 
Kas įžengs į Viešpaties būstą?
Kas drįs jo šventykloj pabūti?
Žmogus, kurio rankos nekaltos,
kuris turi sąžinę gryną. –
Viešpats šitokį laimins,
Gelbėtojas Dievas atlygins.
Šitokie žmonės – tikri jo gerbėjai,
jie išsiilgę Viešpaties veido.
1 Jn 3, 1–3   Mylimieji!
  Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino.
  Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad kai pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra.
  Kiekvienas, kas turi jame tokią viltį, skaistina pats save, nes ir jis yra skaistus.
Mt 11, 28   Aleliuja. – Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti:
              aš jus atgaivinsiu,– sako Viešpats.

Šiai dienai skirta       2019-11-1 7:32

Evangelija Mt 5, 1–12a
  Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Jėzus prabilęs mokė:
  „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė.
  Palaiminti, kurie liūdi: jie bus paguosti.
  Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.
  Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės: jie bus pasotinti.
  Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.
  Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.
  Palaiminti taikdariai: jei bus vadinami Dievo vaikais.
  Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės: jų yra dangaus karalystė.
  Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“.

ah1>2019-10-31 22:23       2019-11-1 0:04

Dėl KAIROS. Pagal sūduvių/ godų / lietuvių veda snuneštas į Indiją  aukščiausa esybė Brahma/Laikas skiriama į dvi rūšis. VISUR esantis Brachma/Laikas žymimas keturiomis sujungtomis L-eL, o Svastika yra kairinė ir dešininė, žiūrint iš kurios pusės žiūrėsi. Viena Brahmo/ Laiko prasmė  energetinė (Purusa - PRS)- dvasinė pradžia kosmoso, visatos sąmonė, pasulis idėjų,prasmių, kita pradxana - materijos, viena “nemirštanti” kita ” mirštanti” / einanti į tamsą,juodumą,KAIRon - kinietiškai JUODIEJI - “KAIRĖN” kinieiškai ;Na o pagal Bibliją  tai JAHVĖ  veikė rytuose - būtent ten rytuose JAHVĖ  darė Adomą, o rytuose kaip žinia kinai gyvena. Kinai/ Cinai/ Sinai dėl grimo dėsnio K-C-S , kaip pavadinsi taip nepagadisni. Cina-go -  Sina jo dėl grimo dėsnio C-S, g-j , štai ir gaunasi Sinajus minimas biblijoje. Go-ga ir ma-go-ga. Rytai. Rytų pietuose - Kinų Miauo-jiečiai ir kinų kalbos susišaukimo su senąją hebrajų biblijine kalba paaiškinimo. Sūduviškai, godiškai, lietuviškai - karas tai blogis ir asocijuojasi su juoduma, mirtimi, juodosiomis jėgomis vienu žodžiu “KAIRĖN”- juodieji kinietiškai. Na ir žinoma Kiniečių , Korėjos, Derbento, Tbilisio siena- os sutampamai todėl neatsitiktinai skiriančios Baisu/ baltą ir Kair- juodų/ tamsių pasaulius.  Tai tiek Brahma/Laiko, Biblijos, sūduviškos/godiškos/ lietuviškos pasaulėžiūros, Kinijos, žemėlapių ir senosios hebrajų biblijinės, sūduvos, godų, lietuvių, kinų, miauo kalbų sintezėje.

ah1>2019-10-31 22:23       2019-10-31 22:56

va, va . Būtent chronos. Laiko. Nemunas irgi prieš Memelio pavadinimą  kažkada vadinosi Chronas - laikas, pagal senuosius žemėlapius. Kai ateidavo laikas/ chrona amžinybės laikan/žmogus numirdavo,suduviai, godai būdami indoeiuropiečiais arba atvirkščiai, pagal senuosius papročius, kurie dar išlikę Indijoje, paleisdavo Chronan. Na kad indai numirėlius paleidžia amžinybės laikan/chronan in upę turbūt nenaujiena. Na o kad nuo La t pasikartojančios esamos ligos vadinamos chroniškomis turbūt irgi ne naujiena.

Jota       2019-10-31 22:24

Jei tokie komentarai, tai apie tikėjimą nebėra ko kalbėti.

ah1>2019-10-31 21:54       2019-10-31 22:23

Amžinasis gyvenimas ir yra laikas: praeitis , dabartis, ateitis - arba nuolatinės kaitos dėsnis. Nuolatinės kaitos dėsnis tai ir yra amžinasis gyvenimas, na o kad būtų aiškiau - tai va pavyzdys : kai numiršti tave “suvalgo” kirmėlytė, tave “suvalgo"medžio šaknys…tu tiesiog transformuojuosi į ką nors ir toliau gyveni. Dievas laikas yra visur ir tu esi Dieve ir tu pats esi Dievas, ir Kristus Dievas, ir Onutė Dievas ir Petrutė Dievas ir Jonukas Dievas, ir karvutė Dievas ir žaltys Dievas…  Todėl lietuviai/sūduviai/ godai ir buvo tolerantiški visokios rūšies dievams - nes Brahma/Laikas yra visur ir visame kame, nes viskas yra aukščiausioje esybėje Brahmane/Laike ir viskas yra Laikas/ Brahmanas/L/ Elis, ir net Kristus šaukėsi L/Elio

Aš raginu, jog mūsų chronos virstų kairos,       2019-10-31 22:21

kad mes taptume gyvi dvasiškai. Ištraukos iš naujojo testamento:• “... ką dar pasakyti, man neužtektų laiko, jei imčiau pasakoti apie Baraką, Samsoną, Dovydą, Samuelį ir pranašus. Man neužtektų chronos.” (iš laiško hebrajams)• “Eikite į miestą, pas tokį žmogų ir sakykite jam: mokytojas sako: mano metas arti. Pas tave švęsiu Paschą su savo mokiniais.”• Jėzaus žodžiai: mano kairos arti.• Paskutinė vakarienė- Pascha- kairos.
• “Žiūrėkite, budėkite ir melskitės – nes nežinote kada ateis laikas.”

ah1       2019-10-31 22:04

galit tikėti galit netikėti nuo to niekas nepasikeis - sūduvių/lietuvių/ godų aukščiausia esybė Laikas/L/EL buvo, yra ir bus. Tai kam dar kovot dėl to kas neginčijama? Net Jėzus pripažino L - Elį. Keturios sujungtos L(El) sudaro svastiką. Svastika kaip laiko ženklas, naudota Žiemos rūmų grindyse su atitinkamais kitais ženklais, kada ir kaip atitinkamus Žiemos rūmų kambarius naudoti. Kas nebuvo Žiemos rūmuose Leningrade/ Petrograde - būtinai aplankykit ir atkreikpkit dėmesį į  svastikos ženklus grindyse, langus, duris, ir su kokiais papildomais ženklais naudojamos svastikos grindyse, lubose/ sienose… Kai norima ką nors paslėpti - padedama pačioje matomiausioje vietoje…

Na, neeee       2019-10-31 21:54

Pas Dievą laiko nėra, kas vadinama KAIROS laiku.
Graikų kalboje, kuria yra užrašytas naujasis testamentas, žodis laikas turi du žodžius: chronos ir kairos,kurie kartais naudojami sinonimiškai, bet turi skirtumų.Pvz. Lietuvių kalboje: laikas ir metas,kuriuos dažnai naudojame, kaip sinonimus.

Kairos – tai laikas, kaip ypatinga akimirka.• Kairos kalba apie laiko kokybę.• Kairos kalba apie dabartį.
Teologai sako: “amžinas dabar” – kaip ir amžinybė. Amžinybėje laiko nebėra.Jėzus sako: “amžinasis gyvenimas”. Amžinybė nėra chronologinė, ji yra Kristologinė, susijusi su Kristaus pažinimu.
• Chronos – mes klausiame kiek laiko?• Kairos – kaip jūs praleidote laiką? Koks tai buvo laikas? Kaip tau sekėsi? Klausiama ne ką darei, o ką išgyvenai.

ah1       2019-10-31 21:04

Sūduviai/lietuviai/godai nuneštose vedose į Indiją pažymi Aukščiausią būtybę Brahmą/ Laiką - visų upanišadų pagrindas yra Brahma/ Laikas, Brahmanas/ Laikas aukščiausia tikrovė - visa kilo iš Brahmano/Laiko ir visa susijungia į Brahmaną/Laiką, jis - Brahma/Laikas yra Kūrėjas ir tai yra Gedimino - God/ Laiką  įamžinantys stulpai :  trys elementai - Praeitis, Dabartis, Ateitis apjungti ketvirtuoju elementu Laiku/Brahmanu, nesnusakomu, neapčiuopamu, nepavaizduojamu bet esančiu - o dabar pasižiūrėkit į Gedimino/Laiko/ Brahmano stulpus ir tuščią kvadratą viduryje - Laiką - nenuskaomą, nepavaidzuojamą, nenudrožiamą, nenulipdomą  bet esantį - Jis Brahma/Laikas buvo, yra ir bus, Arba jis tiesiog L (laikas) el/ El/ Elis Biblijinis, Pradžios knygos. L, El, Elis didysis visa ko kūrėjas pagal Bibliją ir sūduvių/lieuvių/ godų  nuneštas upanišadas Į Indiją.

dar daugiau       2019-10-31 20:28

O Lietuvoje garbinamas Rūpintojėlis? Marija Gimbutienė iškėlė hipotezę, jog siužetas pasiskolintas iš ikikrikščioniškosios Europos, todėl kad analogijų aptinkama Senosios Europos kultūriniuose sluoksniuose. Gali būti, jog Rūpintojėlio siužetas žinotas ir Lietuvoje iki Krikščionybės, tik sukrikščionėjo XVIII–XIX a. Lietuvoje įsitvirtinant krikščioniškoms pažiūroms kaimo pasaulėjautoje. Lietuvių (ypač žemaičių) tautodailė pasižymi itin didele Rūpintojėlių gausa ir siužetine įvairove. Rūpintojėlį galima laikyti, anot Pauliaus Galaunės, simbolinančiu kontempliacinę tautos susikaupusią nuotaiką ir jos būdą.

to 2019-10-31 17:56       2019-10-31 20:21

lefebristai ir yra patys didžiausi fariziejai. Jie toliau savo nosies nieko nemato. Gėda. Aš visiškai palaikau Popiežių Pranciškų, kuris atvėrė Amazonėje pačią didžiausią žaizdą žmonijoje, kur žmogus yra niekas, bet ir gamta piniguočiams taip pat yra tik pasipelnymo šaltinis. Tautos tradicija yra neatskiriama nuo tautos, bet Amazonijos katalikai išpažįsta Jėzų Kristų ir Jį myli. Lietuvoje taip pat yra liaudiškos tradicijos ir jos labai gražiai dera su krikščionybe. Afrikoje garbinamas Dievas šokant Bažnyčioje ir su savita apranga. Atmink, žmogau, kad Jėzui reikia mūsų širdies, o ne išorės. Tai fariziejams reikalinga išorė ir jie tam prikūrė tūkstančius įstatymų.

Jota       2019-10-31 17:56
Vaidui,       2019-10-31 14:54

Jėzus yra Dievo Sūnus pasiaukojęs dėl mūsų visų, gyvas, amžinai spindintis neblėstančios Dievo Tėvo meilės mums visiems, visai žmonijai ir visai kūrinijai, įrodymas. Popiežius Pranciškus rašė: “Šis tikėjimo perdavimas, Bažnyčios misijos šerdis, vyksta užkrečiant meile, kai džiaugsmu ir entuziazmu išreiškiama atrasta pilnatviška gyvenimo prasmė. Tikėjimo skleidimui patraukimu reikia atvirų, meilės išplėstų širdžių.” mila

Vaidui,       2019-10-31 14:34

Kuo skiriasi krikščionybė nuo kitų religijų? Kitų religijų dievai mokina patiems pasiekti dangaus karalystę, o krikščionis besąlygiškai pasitikėdami Jėzaus Kristaus mirtimi ir prisikėlimu, seka Jo nurodytu keliu. Kad ir šios dienos Evangelijoje Jėzus skundžiasi ” Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, tarsi višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!”, t.y. nepasitiki Dievu jiems atsiuntusio net savo Sūnų. Taip, taip, Vaidai, tavo pasirinktas mokytojas siūlo platųjį kelią, o Jėzus sako, kad į dangaus karalystę veda siauras kelias. Tavasis moko apeiti visus nesusipratimus, jei tik įmanoma, o tai reiškia, jei tavęs neliečia, tai užsidenk akis, užsikišk ausis ir viskas bus gerai, bet juk todėl šiame pasaulyje ir darosi tie baisūs dalykai, kai net iš vaikų daromas verslas. mila.

Tvankstas       2019-10-31 13:01

Įdomiai diskusija vyksta - kas daugiau pacituos žydų liaudies pasakų, dar cituotoja,-a pastoviai slepiasi bevardystėje.

Evangeliją komentuoja kun. Rytis Baltrušaitis       2019-10-31 10:16

Šiandienos Evangelijos ištraukoje susiduriame su kelių Jėzui prijaučiančių fariziejų įspėjimu, kad Erodas rengiasi jį nužudyti, ir paties Jėzaus ryžtu tęsti savo misiją tokios realios grėsmės gyvybei akivaizdoje.
Jėzui, kurio misija ir tikslas – Dievo karalystės įkūrimas, net Erodo noras jį pražudyti nėra kliūtis veikti savo Tėvo vardu.
Ir čia surandame skirtumą tarp žmonių, esančių panašiose situacijose, kurie turi atlikti kokią nors misiją, bet jų gyvybei gresia pavojus, ir tarp Jėzaus, kurio gyvybei iškilusi reali grėsmė. Žmonės paprastai veikia pasislėpę, bando atlikti daugybę operacijų ir išlikti nepastebėti, nes bijo mirties, bijo tam tikro nepatogumo. Jėzus atvirkščiai – būdamas tikras, kad per jį yra vykdomas paties Tėvo užmojis – nesislapsto, nebando veikti prietemoje, tyliai apeidamas nepatogius asmenis. Ne. Jis patį Erodą išvadina lape ir jam pažada, kad neatsisakys savo misijos, bet dar labiau sustiprins savo ryžtą ir drąsiai kreips žingsnius į Jeruzalę, į tą lemtingą miestą, kaip savo kelionės tikslą.
Kaip dažnai mes taip elgiamės ir jaučiamės? Paprieštaravimas mūsų idėjoms, veikimo planui, paprastai užgauna mūsų ambicijas, mūsų ego, ir mes stengiamės pasiekti savo, kad bet kokia kaina apgintume idėją ir teisumą. Mes save giname. ...

Evangeliją komentuoja kun. Rytis Baltrušaitis       2019-10-31 10:15

...O Jėzus? Jėzus ne save išstato, ne savo asmenį, gebėjimus ir užmojus gina, bet Tėvo jam patikėtą planą, nes jei būtų gynęs save, tai daugybę kartų galėjo pasirašyti po siūlymais išvengti kančios ir mirties.
Tai ir yra esminis skirtumas, kad jis žvelgia meilės, bet ne naudos žvilgsniu. Kad jis mąsto maldoje suvoktomis Tėvo mintimis, bet ne savo gebėjimų rokiruotėmis. Jėzui rūpi ir širdį skauda dėl Jeruzalės, bet ne dėl savęs paties.
Ir tai mus veda į suvokimą, kodėl kartais pačios geriausios idėjos, tam tikri pastoraciniai sumanymai nepasiekia tikslo, atneša mums liūdesį ir dažnai nusivylimą bei norą viską mesti. Taip nutinka todėl, kad mes remiamės vien tik savo valia, savo gebėjimais, savo įžvalgomis. Trūksta to garstyčios grūdelio, kuris yra Tėvo valia, pasėjimo širdies dirvoje.
Ir nors negirdime Jėzaus tiesiogiai sakant, jog tai Tėvo valios išpildymas, bet jaučiame, kad jo ryžtas ir noras surinkti Jeruzalės vaikus tarsi višta savo viščiukus po sparnais eina iš labai glaudaus maldos, minties ir širdies santykio su visa palaikančiu Tėvu.
Mokykimės iš Jėzaus pirmiausia pasirūpinti viščiukais, o ne savo sumanymų įgyvendinimu. Ir gal kartais mūsų veikime jis nesimatys, bet ateis laikas, kada tarsime: Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu.

Dievo žodis       2019-10-31 6:53

Rom 8, 31b–39   Broliai!
  jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus,– kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo? Kas bekaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus?
  Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?
  Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.
Ps 108, 21–22. 26–27. 30–31
  Išgelbėk mane, Viešpatie, juk tu maloningas.

  Tu, Dieve, palaikyk mane dėlei savo vardo,
  gelbėk dėlei savo gailestingumo.
  Juk aš vargšas, beturtis,
  mano širdis kupina baimės. –

  Padėk man, Viešpatie Dieve,
  išgelbėk mane! Juk tu maloningas.
  Težino, jog tai bus ranka tavo,
  tai tavo, Viešpatie, darbas. –

  Viešpačiui aš savo burna džiugiai dėkosiu,
  šlovinsiu jį, susirinkus daugybei.
  Juk vargšo pusėj jis stovi,
  ir gina jį nuo smerkėjų. –

Lk 19, 38
  Aleliuja. – Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu!
              Ramybė danguje, šlovė aukštybėse! –

Dievo žodis       2019-10-31 6:51

Lk 13, 31–35   Atėjo keli farziejai ir įspėjo Jėzų: „Eik iš čia, pasišalink, nes Erodas nori tave nužudyti“.
  Jis atsakė jiems: “Keliaukite ir pasakykite tam lapei: ‘Štai aš išvarinėju demonus ir gydau šiandien, tai darysiu ir rytoj, o trečią dieną būsiu visa atlikęs. Bet šiandien, ir rytoj, ir poryt aš turiu keliauti – nedera gi pranašui žūti ne Jeruzalėje’.
  Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, tarsi višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!
  Štai paliekami jums jūsų namai. Ir aš sakau jums: jūs manęs nebematysite, kol ateis laikas, kada imkite šaukti: ‘Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu’”

Vaidui Vds       2019-10-30 17:11

Nė vieno tavo teiginio nėra nei teisingo, nei protingo, nei kilnaus, todėl net diskutuoti nėra apie ką. Žinai, kodėl? Nes viskas pastatyta ant kreivų pamatų. Ant smėlio.
Pirma. Dievas nesiunčia žmonėms psichikos ligų, nes Jis yra Meilė ir Išmintis.
Antra. Todėl Dievas nekalba žmonėms per psichikos ligonius nei per sapną, nei kaip kitaip. O jei kalba ne Dievas, tada - kas?
Trečia. Kol tu dešimtmečiais žaidei savo smėlio dėžėje ir savimi gėrėjaisi, pasaulis gerokai pažengė į priekį, o tu atsilikai šviesmečiais. Ar bent numanai, koks primityvas tu atrodai labiau pažengusiems žmonėms?
Ketvirta. Kalbi lyg būtum Dievas ir viską žinotum, o esi save įsimylėjęs Niekas. Fariziejus. Neįkyrėk žmonėms. Kai Dievas tave pasišauks, teks antramečiauti, jei esi tik klystantis, o ne sąmoningas piktavalis, brukantis šėtono bibliją vietoj Šventųjų Raštų - senųjų ir naujesnių. Bet didesnė tikimybė, kad esi įsijungęs susinaikinimo programą. Savo valia, iš begalinės puikybės. Tada pezėsi savo nesąmones kol numirsi, o paskui viskas pasibaigs. Tavęs tiesiog nebeliks. Amžiams. Ir tavo šėtono biblija po tavo ir Jakubėno mirties neturi jokių galimybių išlikti nei paklausi, nei populiari. Judu tiesiog pataikėt ant bangos, kai Blogis Lietuvoje triumfavo. Dabar judviejų laikas jau praeina, nors tu to dar ir nesuvoki.
Penkta. Jei bent dienai išliptum iš savo smėlio dėžės, gal rastum ką paskaityti arba koks filmukas užkliūtų. Pats įsitikintum, kad tebegyveni akmens amžiuje, kai vienintelis interesas buvo išgyventi, o kaip ir dėl ko - nesvarbu.

mila.       2019-10-30 14:04

O tiek nedaug tereikia, paprašyti Jo meilės. Jėzaus Meilė yra ne ta kuria mes mylime, bet - AGAPE. Žmogus, kol jos neturės, tol jis ir pats savęs nemyli, nei kitus gali mylėti. Prašykime tos malonės, o Jis visada išklauso.

kun. Ramūno Mizgirio homilija       2019-10-30 11:39

“Neįvardintas žmogus, kuris gali reprezentuoti kiekvieną iš mūsų, užduoda Jėzui klausimą: „Kas bus išganytas?“ Po šiuo klausimu slypi pamatinis žmogaus troškimas – „būti su Dievu“. Taigi anksčiau ar vėliau kiekvienas susiduria su šiuo klausimu. Verta atkreipti dėmesį, kad klausimas užduodamas Jėzui keliaujant į Jeruzalę, kur bus atbaigtas išganymo darbas nusidėjėliams: tiek žydams, tiek ir pagonims. Galutinis atsakymas duodamas Velykų slėpinyje: „Dievas panorėjo Kristuje apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darydamas jo kryžiaus krauju taiką, – per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje“ (Kol 1, 19–20). Vilties dėka žinome, jog Viešpats nori savo gailestingumu galutinai išgydyti sužeistas ir nužemintas širdis, visa tai, ką žmogus savo bedievyste sugadino, – ir kad taip jis atkuria naują pasaulį ir naują žmoniją, galutinai sutaikindamas juos savo meile.

kun. Ramūno Mizgirio homilija       2019-10-30 11:38

Viešpats Jėzus yra vartai, pro kuriuos patenkama į Dievo Karalystę. Ir šie vartai dabar jau visada atviri. Jėzaus Kristaus dėka mes pažinome Dievo meilę, taip sakant, prisiartinome prie dieviškos Karalystės tikrovės. Išganymas yra Dievo dovana, kurią jis dovanoja visiems žmonėms (1 Tim 2, 4). Bandyti patiems, savo jėgomis, įeiti į Dievo Karalystę – neįmanoma.

Tik išmokę į viską žvelgti Šventosios Dvasios šviesoje, pažinsime, kad viskas yra malonė. Viskas yra dovana. Gerai įsimąsčius pasirodo, kad – istorijoje, taip pat mūsų gyvenime – veikiame ne tiek mes, bet visų pirma Dievas: „Meilė – ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes“ (1 Jn 4, 10). Dievas yra absoliučiai svarbiausias veikėjas, kuriantis viską kaip malonės dovaną, audžiantis savo išganymo planą ir įgyvendinantis jį dėl mūsų per savo Sūnų Jėzų. Iš mūsų kantriai viliamasi, kad mes visa tai pripažintume, su dėkingumu priimtume ir tai laikytume gyriaus ir didžiulio džiaugsmo pagrindu.

Cha,       2019-10-30 9:59

vadinasi, vien tik draugystės neužtenka, kad durys atsivertų į Dangaus Karalystę?

Šiandien Dievas mus moko       2019-10-30 7:13

Rom 8, 26–30

  Broliai!
  Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais maldavimais. Širdžių Tyrėjas žino Dvasios siekimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą.
  Be to, mes žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems.
  O kuriuos jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašiais į jo Sūnaus pavidalą, kad šis būtų pirmgimis iš daugelio brolių. Kuriuos jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir nuteisino; kuriuos nuteisino, tuos ir išaukštino.
(Ps 12, 4–6)

  Pažvelk, išklausyk mane, Viešpatie Dieve!
  Apšviesk man akis, kad mirties miegu neužmigčiau.
  Lai priešai nešaukia: „Pergalė mūsų!“
  Tegu nesidžiaugia engėjai, kad aš jau pražuvęs. –

  Tikiu, kad tu man gailestingas.
  Džiaugiuosi tavo pagalba.
  Viešpačiui giesmes giedosiu:
  kiek jis man gera padarė! –
– Dievas pašaukė mus per Evangeliją,
              kad įgytume mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbę.

Šiandien Dievas mus moko       2019-10-30 7:09

Lk 13, 22–30 “Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus ir keliavo į Jeruzalę.
  Kažkas jį paklausė: “Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?”
  Jis pasakė jiems: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.
  Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke, jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, atidaryk mums!’ O jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’.
  Tada jūs imsite dėstyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse…’ O jis jums tars: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’
  Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan. Ir ateis žmonės iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje. Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmųjų, kurie bus paskutiniai”.”

ah1 >2019-10-29 10:21       2019-10-29 21:33

Ne sveikiems reikia gydytojo, o ligoniams mokė mokytojas/ rabis Jėzus.  Jei sergi - gydykis Jėzumi - va kokia Jėzaus filosofija. “Kas nesilaiko Kristaus mokslo neturi Dievo” Antrasis Jn. laiškas 9, Biblija. Sveikiems gydytojo nereikia.

Šiaip,       2019-10-29 21:08

toje situacijoje gal padėtų, bet tai būtų žiaurus žingsnis atgal, nes ne ten bėda.

Popiežius       2019-10-29 20:43

imasi celibato.

Nusivylęs katalikas       2019-10-29 19:34

Dėkoju kolegai, tiek daug dėmesio skyrusiam mano asmenybei. Kai kas panašu į tiesą, kai kas - nelabai. Kas aš iš tikrųjų esu? Nuo pat vaikystės, labiausiai - tai teta kartojo, kad aš esu katalikas ( ir todėl privalau daryti tą, tą, ir tą ). Ir aš tuo patikėjau. Šiaipjau ,,katalikas” yra tiktai etiketė, kurią esu ant savęs užsiklijavęs ir kurios nematau prasmės keisti. O kas aš iš tikrųjų esu -  tam geriausiai tiktų Vydūno pasakyti žodžiai ,,spindulys esmi begalinės šviesos”.

mila.       2019-10-29 15:50

Mano gyvenime nereikėjo blaškytis tarp visokių religijų. Džiaugiuosi, kad turėjau tikėjimą, labai stiprų tikėjimą. Manau, kad tam padėjo tėvų, senelių šaknys, ypač žemaitės babūnės, kuri sakė man labai myliu Dievą. Dabar ir aš ne tik sakau, bet ir iš tikro labai myliu Jėzų ir turiu asmeninį 10 metų santykį su Viešpačiu. Per šią meilę gavau laisvę, absoliučią dvasinę laisvę, ramybę, džiaugsmą, pilnatvę. Tik asmeninis santykis, t.y. meilė Dievui atveda į Dievo Karalystę. Juk ir šv. Paulius rašė 1 laiške korntiečiams” Pirmasis laiškas korintiečiams:

Himnas meilei
Aš trokštu jums nurodyti

dar prakilnesnį kelią:

Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,

bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau

žvangantis varis ir skambantys cimbolai.

Ir jei turėčiau pranašystės dovaną

ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;

jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,

tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.

Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,

jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,

bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.

Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;

meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.

Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,

nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,

nesidžiaugia neteisybe,

su džiaugsmu pritaria tiesai.

Ji visa pakelia, visa tiki,

viskuo viliasi ir visa ištveria.

Meilė niekada nesibaigia.

Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas.  Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.  Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.  Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

Vaidai,       2019-10-29 15:38

Buvo tokios ideologijos, kurios be Dievo kūrė ale religiją “komunistų partiją” ir joje CK su sau parankia ideologija ir tikslais. Matome kuo tai pavirto pas mus, Š.Korėjoje ir kt. Jau sakiau, kad velnias taip pat yra dvasia ir net šio pasaulio karalaitis. Tik Jėzus mus atpirko savo mirtimi ir prisikėlimu. Siūlau geriau įsiskaityti čia žemiau parašyta ištrauka iš Popiežiau emerito Benedikto XVI minčių apie tai “Kaip kalbėti apie Dievą?    2019-10-29 12:10”

mila.       2019-10-29 13:11

Manau, kad fariziejai yra visi, kurie gyvena dar viduramžiais, t.y. kurie vis dar yra įsikibę į tai, kas yra materialu, pradedant nuo savęs, t.y. savo ašššššššš ir baigiant viskuo ką užčiuopia. Jėzus liepia sekti laiko ženklus, kurie rėkte rėkia, kad viskas kas materialu nebetenka prasmės.  Laikas ir tas taip sutrumpėjo, kad žiū..., o čia jau pabaiga, tad ką su savimi pasiimsi į Dangaus Karalystę? Negi nematote, kad kuo daugiau turite savęs, tuo labiau sergate įvairiausiomis ligomis, priklausomybėmis.  Jei neduosime tam “raugui” gyventi mumyse, tai ir liksite lyg žvėriukai uždaryti savame narve,  į kurį patys ir įlindote.

Vaidai Vds,       2019-10-29 12:39

tu irgi fariziejus. Fariziejų fariziejus.

Dar kelios mintys apie Dievo Karalystę.       2019-10-29 12:16

kun. Ernesto Maslianiko. Kitas pavyzdys yra susijęs su raugu, kurio galia, sujungta su miltais, vaizduoja stiprią Karalystę, kurios atėjimo visi laukė. Raugas tešlos paruošimo pradžioje buvo laikomas ne itin švarus ir netgi galintis sugesti. Dievo Karalystė prasideda nuo tam tikro sugedimo, kuris vėliau turi pasiduoti permainoms. Todėl ji prasideda neišvaizdžiai ir savąją pilnatvę pasiekia per Jėzaus mirtį bei prisikėlimą. Miltai simbolizuoja religinę bendruomenę, kurioje turi apsireikšti Dievo galia visoje savo pilnatvėje. Tačiau Dievo Karalystė vis tiek lieka paslėpta nuo išmintingųjų ir gudriųjų. Per Jėzaus žodžius ir veiksmus ji yra skelbiama tiems, kurie ne tik turi akis ir ausis, bet ir sugeba įžvelgti bei išgirsti.

Dievo Karalystė, panašiai kaip raugas, veikia ir pasiekia savo tikslą, nepaisant visų sunkumų. Dievas juk prižiūri savosios Karalystės augimą ir veda ją į pilnatvę. Jos atėjimas yra nepajudinamas ir paslaptingas, kaip ir pjūtis, kuri ateina po sėjos. Žmonės, kurie įtiki, nėra nuosavybė tų, kurie jiems skelbia Gerąją Naujieną, jie tiesiog yra Dievo vaikai. O Dievas jų gyvenime daro tai, ko negali padaryti joks žmogus. Būtent tokia yra Dievo Karalystė. Iš pradžių atrodytų - maža, smulki ir nereikšminga, bet vėliau ji išauga į nuostabią užuovėją visiems, kuriems Dievas tampa svarbus ir reikalingas.”

> Nusivylusiam nekatalikui 10:51       2019-10-29 12:15

O nenorėtum palaukti, kol kas nors paklaus apie tą tavo ypatingą tikėjimą? Primesti save ten, kur esi svetimas - bergždžias reikalas, nes efektas bus tik priešingas. Tai tik tuščias bandymas susireikšminti. Ir jokia čia drąsa. Tik įkyrumas. Drąsa būtų, jei prisistatytum vardu ir pavarde, bet to niekas čia iš tavęs nereikalauja. Drąsa būtų prisistatyti tuo, kuo iš tikrųjų esi, o ne ,,kataliku”. Čia tradicinės krikščionybės puslapis. Jis natūraliai numirs, jei niekam nebus reikalingas. O tavęs čia niekas nuo dėmesio stokos sindromo nepagydys. Jei neturi artimųjų, kurie užpildytų šią tuštumą, dar yra psichologai. Bet užvis efektyviausia būtų sėsti ant nusiraminimo kėdutės ir kreiptis į save, į savo sielą - tą dieviškąją dalelytę, esančią kiekvieno žmogaus širdyje. Ir visi atsakymai ateis. Jei ne šiandien, tai po metų ar dar vėliau - tada, kai jau būsi pasirengęs klausytis. Bet jei iš principo esi nusistatęs viską neigti, tai niekas ir nepadės. Tapsi zyzliu seniu, visiems besiskundžiančiu: ,,Ir kaip aš galiu būti laimingas, jei tuoj mirsiu, ir mane suės kirminai”. Ir suės. Jei numarinsi sielą, tai nieko daugiau ir nebeliks. Renkiesi tu pats. Ir netiesa, kad Dievas jau prieš milijardus metų ,,žinojo”, kad štai toks ir toks ,,katalikas” XXI amžiuje turi tapti žmogžudžiu ar paleistuviu, kaip esi rašęs. Visada yra ir kitas variantas. Tiesiog nebūk amžinas ,,antramečiautojas”. Tereikia atsisakyti puikybės. Tiek nedaug.

Kaip kalbėti apie Dievą?       2019-10-29 12:10

“Kalbėti apie Dievą pirmiausia reiškia aiškiai įsivaizduoti, kokią žinią mes turime skelbti mūsų laikų vyrams ir moterims: Dievas, kurį turime skelbti, nėra abstrakti hipotezė, bet konkretus egzistuojantis Dievas, įžengęs į istoriją ir esantis istorijoje, tai Jėzaus Kristaus Dievas kaip atsakas į svarbius klausimus, kodėl gyvename ir kaip teisingai gyventi. Todėl norint kalbėti apie Dievą reikia būti susipažinusiam su Jėzumi ir Jo Evangelija, asmeniškai ir tikrai pažinti Dievą ir jausti karštą aistrą Jo išganymo planui nepasiduodant sėkmės pagundai, bet sekant paties Dievo metodu. O Dievo metodas yra nusižeminimas: Dievas tampa vienu iš mūsų; tai Dievas įgyvendina įsikūnydamas paprastuose Nazareto namuose ir gimdamas Betliejaus grotoje; šis metodas pateiktas palyginime apie garstyčios grūdą. Reikia nesibaiminti kuklių mažų žingsnelių ir pasitikėti lėtu į miltus įmaišyto raugo veikimu (plg. Mt 13, 33). Kai kalbame apie Dievą, vadovaujami Šventosios Dvasios, vykdome evangelizaciją, turime atgauti paprastumą, grįžti prie skelbimo esmės - Gerosios Naujienos apie Dievą, kuris yra realus ir konkretus, domisi mumis, yra Dievas - Meilė, prisiartinęs prie mūsų Jėzuje Kristuje ligi kryžiaus mirties ir prisikėlimu dovanojęs mums viltį bei atvėręs naują gyvenimą, kuris neturi pabaigos, amžiną gyvenimą, tikrąjį gyvenimą. Popiežius emeritas Benediktas XVI. iš šios dienos “magnificat” knyg.

LK 13, 18-21. Grūdas išaugo į medį.       2019-10-29 11:47

kun. Nerijus Pipiras: Dievo Karalystė. Šie keletas žodžių visais laikais žmogui asocijuojasi su slėpiniu, ilgesiu. Norisi žinoti, kaip ji atrodo, kokia ten santvarka, koks laiko skaičiavimas ar įstatymai ten veikia, kokios tos Karalystės geografinės sienos ir kodėl apie ją nekalba žinių laidos, kodėl jos neafišuoja interneto portalai.
Tačiau iš tiesų apie šią Karalystę yra nemažai kalbama. Galėtume sakyti, kad Naujajame Testamente yra atskleistos visos jos kortos. Jėzus Dangaus Karalystės šydą  praskleidžia po truputėlį. Taip, kad žmogus suprastų. Taip, kad jaustųsi visateisiu jos piliečiu. Taigi, nuo kur prasideda, kur plyti ši Karalystė? Ir apskritai, kas ji yra?
Atsakymas į šiuos, ar bent jau panašius klausimus, Jėzus pateikia du trumpus, visiems suprantamus palyginimus. Dievo karalystės pradžia - mažytis sėklos grūdas. Jos pradžia Dievo iniciatyvoje, įrašytoje į žmogaus širdį jį kuriant. Žmogus gyvena šios Karalystės ilgesiu ir atėjus laikui, joje gali atrasti prasmę  pailsindamas nuo ieškojimų pervargusią galvą. Kartu labai svarbu nepamiršti, kad Dangaus Karalystės ilgesys turi užimti centrinę vietą gyvenime. Šiuo šventu ilgesiu reikia matuoti visus laimėjimus, ieškojimus, pasiryžimus. Jame turime ieškoti ir atsakymų į gyvenimo prasmės klausimus, nes Karalystės raugas, Dieviškosios Rankos įmaišytas į žmogiškąją būtį, turi visur prasiskverbti ir viską apimti.”

Į ką panaši Dievo karalystė?       2019-10-29 11:06

LK 13, 18-21 “Jėzus kalbėjo: “Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo man ją palyginti? Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Jis išaugo į medį, ir padangių sparnuočiai susisuko lizdus jo šakose”.
  Jis vėl tarė: “Su kuo kuo man palyginti Dievo karalystę? Ji panaši į raugą, kurį ėmusi moteris įmaišė į tris saikus miltų, ir nuo jo viskas įrūgo”.”

>ah1        2019-10-29 10:21

Netikėdamas Kristų ir taip esate miręs,
tad skersti Jus ir taip nėra kaip.
Būti paskerstam Jums nėra pavojaus. Guodžia?
Kokia klaiki neatsivertusiųjų protų tamsa,
kuri tariasi esanti šviesa ir laisvė!
Dieve, padėk!

ah1       2019-10-28 22:34

Filisofija piemenų ir avių tarnaujanti mamonai. Žmogus dar turi galimybę pasirinkti arba galvoji arba gyveni kaip avis ir rytoj piemuo tave paskers - ir nesvarbu kas tas piemuo - klimatas, oligarchatas ar kitkas, bet filosofijos piemuo ir avys finalas būtent toks.

Kaip filme       2019-10-28 11:44

Sako s. Danguolė Gervytė RA: “Maldoje eikime jo link ir stenkimės paliesti, kad išgydytų nuo mūsų silpno tikėjimo. O paskui liudykime apie patirtas malones.

Kaip filme       2019-10-28 11:42

Vasarą  ir sekuliarėjančioje Bažnyčioje vis dar pasitaiko minių. Grūdasi žmonės atlaiduose prie altorių su stebuklingais paveikslais, prie šventų relikvijų ar krakmolinių saldainių šventoriuje. Gerai, kad dar grūdasi, kad minia stengiasi paliesti, nes mums reikia ne teorinio, o „pačiupinėjamo“ tikėjimo. Tokia minią ir „pačiupinėjamą“ tikėjimą galima pamatyti Šiluvos atlaiduose. Buvimas toje minioje užkrečia, dalyvaudami mokomės tikėti, kaip ir melsdamiesi – melstis. Todėl labai svarbu liudyti apie patirtas malones, juk kartais pagydomas iškreiptas sielos veidas, išlaisvinamas asmuo. Tik ne visi tai pastebi, bet jeigu žinotų, stebėtųsi ne mažiau kaip Evangelijos stebuklų liudininkai. Galime tik įsivaizduoti, koks kiltų chaosas pamačius Jėzų Šiluvos minioje. O juk jis YRA ten, Eucharistijoje, bendruomenėje, mažutėlių tikėjime, kiekvieno ilgesyje.

Kaip filme       2019-10-28 11:38

Pirmoje dalyje – Jėzaus malda ant kalno. Nieko nevyksta, tvyro kažkokia paslaptis, maža išorinio veiksmo. Paskui seka apaštalų paskyrimas ir ramūs stambiais planais apaštalų veidai kalno fone. Antroje dalyje prasideda veiksmas. Mokiniams nesuspėjus nusileisti, juos užspaudžia minia. Daug kadrų iš nugaros, nes prieiti nebeįmanoma, daug detalių, kaip visi siekia paliesti drabužį. Baisūs apsėstųjų veidai ir dar įspūdingesnė nuostaba matant pagydytuosius.

Nusivylęs katalikas       2019-10-28 10:51

Aš netrolinu. Aš tiesiog nebijodamas dalinuosi savo tikėjimu.

Meditacija       2019-10-28 10:47

“Šventumas yra jūsų siekis. Meilės tobulumas - galutinis tikslas. Nesustokite ties šventumo priemonėmis, paversdami jas stabais. Nelaikykite priemonių tikslu, juo labiautikslo - priemone. Nepadarykite priemonių savo siekiu ir galutiniu tikslu. Nesinaudokite šventumu kaip priemone, turėdami kitų ketinimų. Malda jus pašventina, nešventinkite jos. Pasnikas jus sustiprina, jo nesudievinkite. Apsimarinimai jus apvalo, jų negarbinkite. Jūsų giesmės skirtos šlovinti Viešpatį, o ne kad šlovintumėte jas. Nepakeiskite Kristaus kalbomis apie Jį, nes tuomet garbinsite tai, ką jūs sakote. Nesusitelkite ties pačiu kalbėjimu, nes žodis niekada nebus svarbesnis už mintį, kurią jis išreiškia, o mintis - už joje esančią tiesą. Niekada seifas nebus svarbesnis už jame laikomas brangenybes, taurė už joje esantį vyną, nei duonos parduotuvė už duoną, nei tabernakulis už Švenčiausiąjį Sakramentą. Krikščionybė nėra nei nei šventyklos, nei knygos religija. Krikščionybė yra pats Jėzaus Kristaus asmuo. Veidrodis, atspindintis šviesą, nėra šviesa. Reikia atskirti veidrodį ir šviesą, kurią jis atspindi. Nesusitelkite į veidrodį. Atgręžkite savo širdys į šviesą. Ieškodami priebėgos pas Dievą, nesislėpkite nuo savęs. Neprašykime priglobsčio pas Dievą, bėgdami patys nuo savęs. Dievas nori, jog atsiduotume Jam tokie, kokie esate, kad jus išaukštintų ir pašventintų. Neleikite pasauliui jūsų stumti link Dievo. Leiskite Dievui jus patraukti prie savęs.“kun. Šv. Sarbelijus Machlufas (1828-1898) iš “Magnificat” leidinuko.

Kadangi šiandien Katalikų Bažnyčia       2019-10-28 10:06

švenčia apaštalus Šv. Simoną ir Judą Tadą, tad Evangelija Lk 6, 12–19 yra skirta jiems:  Tomis dienomis Jėzus užkopė į kalną melstis. Ten jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui.
  Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika, pavadindamas juos apaštalais: Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą ir Joną, Pilypą ir Baltramiejų, Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju, Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, vėliau tapusį išdaviku.
  Jis nužengė su jais nuo kalno ir apsistojo lygioje vietoje. Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio, kurie susirinko jo pasiklausyti ir pasigydyti nuo savo ligų. Buvo pagydomi netyrųjų dvasių varginamieji.
  Visa minia stengėsi jį paliesti, nes iš jo ėjo galia ir visus gydė.

Nusivylusiam nekatalikui       2019-10-28 9:51

Netrolink, ir niekas neminusuos.

Nusivylęs katalikas - minusuotojams       2019-10-28 8:30

...Bet užtai jums bus proga pasididžiuoti, kokie geri katalikai jūs esate ( o va, Nusivylęs katalikas bei ah1 - kokie blogi ), kaip gerai išmanote Dievo žodį, kaip puikiai žinote, ko Dievui reikia, kas jam patinka ir kas ne, galėtumėte ir pasvajoti po mirties apie kokią šiltą vietelę Rojaus kamputyje…

N u s i v y l ę s katalike,       2019-10-27 22:54

ar žinote, kad nusivylimas yra nuodėmė, o užleistas, virtęs nuolatine būsena - sunki nuodėmė? Jūsų komentarai yra tokios sunkiai sergančios sielos simptomai, bet Jūs, rašinėdamas čia pagoniškus blėnius, tuo net didžiuojatės?
Dieve, paisgailėk mūsų, kaip šiandienos muitininko, nusidėjėlių!

Štai vargšas šaukės ir Viešpats išgirdo       2019-10-27 20:17

Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
mano burna šlovins jį nuolat.
Tuo mano siela didžiuojas.
Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias.

Nuo piktavalių nusigręš Viešpaties veidas,
ir nieks nebeminės žemėj jų vardo.
Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta,
iš visų nelaimių juos gelbi.

Artimas Viešpats sugrudusiai širdžiai,
išvargintas sielas pagydo.
Viešpats vaduoja saviškių gyvybę.
Sveikas išlieka, kuris prie jo glaudžias (Ps 33, 2–3. 17–19. 23).

ah1> 2019-10-27 18:33       2019-10-27 18:42

Dvasia tai tiesa pagal Bibliją arba tiesa - vedizmas/ateizmas/ laiko patikrintas žinojimas, susiformavęs nuolat pasikartojančiais pavyzdžiais

Nusivylęs katalikas       2019-10-27 18:33

Skaitinys iš šios dienos lietuviškojo Šventojo rašto: http://alkas.lt/2019/10/27/sekmadienio-sakme-pasakojimas-apie-dvasias/

Tikrai taip,        2019-10-27 16:57

Štai toks yra mūsų Dangiškasis Tėvas -
“Varguolio maldavimas debesis skrodžia
Teisėjas bešalis yra Viešpats Dievas:
asmens jis nežiūri, lengvatų neteikia.
Nėra nusistatęs prieš vargšą, beturtį –
išklauso, kai kreipias į jį skriaudžiamasis.
Išgirsta našlaičio pagalbos šaukimą,
našlės dejones ir skundus sielvartingus.
Tada pasibaigia vargai spaudžiamųjų,
nutyla, nurimsta šauksmai engiamųjų.
Varguolio maldavimas debesis skrodžia
ir tol nenutyla, kol tikslą pasiekia.
Jis tol nepaliauja, kol Dievas išklauso
ir atkuria teisę, atstato teisybę.” (Sir 35, 15b–17. 20–22a)

ah1       2019-10-27 14:48

kai esi mažas kaip Raudonkepureaitė ir gelbstintis nuo ketinančio tave suėsti belieka kelti triukšmą kad stiprūs ir ginkluoti ateitų į pagalbą kaip Raudonkepuraitės atveju pasakoje Raudonkepuraitė, ir šis vedizmas/ žinojimas perduotas per Raudonkepuraitės pasaką taikomas praktiškai Lietuvoje:  nuolat garsiai šaukiant ” rusai puola” prisišauktas “NATO”. Va pavyzdys žinojimo/vedizmo taikymo Lietuvoje atvejis eilinį kartą pritaikytas praktikoje ir liudijantis kad vedizmas/ žinojimas veikia.

ah1       2019-10-27 14:10

o man kaip prie gamtos tai prasmingesnės vaikystėje girdėtos pasakos, kad ir apie Raudonkepuraitę kuri dar vaikystėje buvo man mįslė - klausiau mamos nes man ta pasaka tai buvo kažkokia nesąmonė - klausiau kodėl Raudonkepuraitė  šnekasi miške su vilku, bet vilkas miške kai niekas netrukdo net neketina ėsti Raudonkepuraitės o suėsti Raudonkepuraitę planuoja po to kai suėda senelę, o mama atsakydavo kad tokia pasaka, taip nuo senų laikų pasakojama ir taip turi būti, pasakojimo keisti nevalia. Ir tik dabar ateina suvokimas kokir išminties lobiai užkoduoti pasakoje Raudonkepuraitė ir nuo vaikystės perduodama vaikams pasakų pavidalu - rūpinkis senesniais ir vaikais 9 Raudonkepuraitė eina lankyti sergančios senelės ir neša maisto, mama rūpinasi savo vaiku, savo vaiką saugoja saugoja nuo blogio aprengdama mergaitę raudonai, kai nesisaugoji nuo piktų jėgų - jos tykoja tave suėsti, ten kur ” akūlos” ten vienas lauke ne karys - laimi stipriųjų apsiginklavusių sąjunga. Tikėk žinojimu/ vedizmu/ laiko patikrintomis žiniomis ir laimėsi. Nebūk avim nes piemuo kirps ir suės. 

Nusivylęs katalikas       2019-10-27 13:33

Va čia mes esame įvaryti į dvigubus, trigubus ar penkiagubus spąstus. Tikrajam Dievui vienodai brangus tiek savimi pasitikintis fariziejus, tiek ir bandantis save suvokti muitininkas, o taip pat ir musulmonas, ir bedievis, ir paleistuvis, ir žmogžudys. Dievas dar prieš milijardus metų žinojo, koks bus va šitas žmogus, kaip jis pasielgs tuo ar kitu laiko momentu. Dar daugiau, prieš prasidėdamas žmogus jau apsisprendė, kas jis bus Žemėje: praktikuojantis katalikas, vagis, brudas ar dar kas nors. Gal dėl to ir Jėzus Kristus kvietė mylėti kiekvieną žmogų.Na, o katalikų bažnyčia visus prievartauja elgtis teisingai: krikštyti vaikus, eiti į bažnyčią, išpažinties, komunijos, garbinti Dievą bei kitus katalikiško panteono narius. Nors yra labai aiškiai pasakyta, pagal kokius kriterijus žmonės bus skirstomi į kairę ir dešinę. Ir ten jokio religingumo visai nėra. Elgiantis teisingai, pagal taisykles, žmogus gundomas pomirtiniu Rojumi ar gąsdinamas pragaru ( nors vis daugiau žmonių suvokia, kad tikrasis pragaras yra čia - Žemėje ).
Na, o tikroji žmogaus vertybė yra jo sąmoningumas, susivokimas, kas ir koks jis yra. Apie tai kalba daug kas: pradedant Jėzumi Kristumi ( kad ir šioje Evangelijoje ) ar Buda, baigiant Vydūnu, Aleksandru Žarskumi ar Dainiumi Razausku.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Ką reiškia žodis „bėglys (-ė)“?

Saulius Linkus. Įdomus tas teisingumas…

Povilas Gylys. Apie mirtiną pavojų Neringai Venckienei

Algimantas Rusteika. Nebijokite

Verta prisiminti, kaip Garliavos antpuolį 2012-ųjų gegužės 17-ąją komentavo Vytautas Landsbergis ir kaip Gintaras Černiauskas

Geroji naujiena: Kad būtume Prisikėlimo vaikai

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: „Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje…“

Kaip LRT propaguojamą surogaciją traktuoja „pasenę, neatitinkantys šių dienų realijų“ LR įstatymai

Algimantas Rusteika. Pasaka apie ponus ir runkelius

Neringa Venckienė suimta 2 mėnesiams. „Tai absurdas“, – teigia advokatas Marijus Velička

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Darius Kuolys. Svarbūs Lietuvos švietimo duomenys

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos pareiškimas dėl 2020 metų valstybės biudžeto

Vytautas Sinica. Naujam pasauliui naujas žodynas: nuo patriotizmo iki Vyčio

Andrius Švarplys. N. Venckienė atgabenama į Lietuvą. Yra tik dvi išeitys: bloga ir blogesnė. Geros nėra

Apie Neringos Venckienės ekstradiciją JAV žiniasklaidoje

Ar tikrai? Valdas Vižinis. „Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą...“

Rimantas Jokimaitis. Štandartenfiurerio ir jo laikų istorijos, arba Pasakojimas apie Lietuvos žydų žudiką

Atminties šviesa neišvydusiems saulės šviesos

Ramūnas Aušrotas. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas bus labai svarbus

Alvydas Jokubaitis. Ar religija yra ideologija?

Tėvai reikalauja teisės neleisti vaikų į pamokas apie LGBT santykius

Algimantas Rusteika. Kas darys sistemines reformas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.