Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Kad Tiesos Dvasia mus vestų į tiesos pilnatvę

Tiesos.lt redakcija   2021 m. gegužės 23 d. 1:34

40     

    

Geroji Naujiena: Kad Tiesos Dvasia mus vestų į tiesos pilnatvę

Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.

Jeruzalėje gyveno žydų ir pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi. Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant.

Lyg nesavi ir nustėrę jie klausinėjo:

„Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo krašto kalba?! Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai, – mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis.“ (Apd 2, 1–11)

* * *

Viešpatie, atsiųsk savo Dvasią ir atnaujinki žemės veidą

Tu, mano siela, Viešpatį šlovink!
Viešpatie Dieve, koks esi didis.
Viešpatie, kokia daugybė tavų sutvėrimų!
Juos išmintingai sukūrei, jų pilna žemė.
Tau pasislėpus, jie išsigąsta,
krinta, kai atimi kvapą, ir dulkėmis virsta.
Atsiunti tu savo Dvasią, ir kyla gyvybė,
ir atnaujini žemės veidą.
Šlovinkim viešpatį amžiais,
kad jisai džiaugtųsi savo kūryba.
Tebus malonus jam mano gyrius,
ir aš Viešpačiu džiaugsiuos (Ps 103, 1. 24. 29–31. 34).

 

* * *

Dvasios vaisiai

Broliai! Gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams. Mat kūno geismai priešingi dvasiai, o dvasios – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte. Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje.

Kūno darbai gerai žinomi; tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, smaguriavimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.

Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais.
Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią.

Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems! (Gal 5, 16–25)

* * *

Sekvencija

Dvasia, Viešpatie, ateik, spindulių dangaus mums teik,
žemės klystkelius nušviesk!
Tėve vargstančių, nuženk, savo dovanas dalink,
mūsų dvasią atgaivink!
Sielų Tu ramintojas, svečias atlankytojas,
mielas atgaivintojas!
Darbuose Tu – poilsis, kaitroje Tu – atvėsis,
Tu paguoda liūdesy!
O šviesybe amžina, skaidrink sielos gilumą,
stiprinki tikėjimą!
Be tavųjų dovanų viskas žmoguje skurdu,
viskas – atvira žaizda.
Nuvalyk, kas sutepta, laistyk, kas išdeginta,
gydyk tai, kas sužeista.
Atitrauk mus nuo klaidų, dvasios šalty duok jėgų,
tiesink vingius mūs takų!
Duok mums, mylintiems tave, tikintiems tava galia,
dovanų septynetą!
Duok dorybių atpildą, siųsk laimingą pabaigą,
kviesk į džiaugsmą amžiną!

* * *

Tiesos Dvasia jus ves į tiesos pilnatvę

Jėzus bylojo savo mokiniams: „Kai ateis Globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, – jis toliau liudys apie mane. Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi esate buvę“.

Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas dar turi įvykti. Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.

Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“ (Jn 15, 26–27; 16, 12–15).

* * *

Pasitikėdami Kristaus pažadu atsiųsti mums Globėją kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje junkimės maldoje už Lietuvą Tiesoje – tepripildo Jis mus savo malonių ir tenumalšina Šventoji Dvasia mūsų sielų troškulį, kad ir iš mūsų širdžių trykštų gyvojo vandens versmės.

Kartu su visa Bažnyčia melskime:

Šventoji Dvasia – Tiesos Šaltini, Dievo Kvėpavime – Gyvybės Davėjau!
Nustebink mane kasdieniame gyvenime.
Stebėk mane, net ir mano sumanymus.
Perkeisk mane ir mano pažinimą.
Pripildyk mane visų savo dovanų.
Panardink mane, kad būčiau švarus.
Pažadink mano talentą, kad juo naudočiausi.
Veik manyje, kad aš išnykčiau.
Suteik man charizmą, kad Tave liudyčiau.
Sugauk mane, jei aš sprunku.
Įkvėpk mane, jei aš be tikslo klaidžioju.
Paragink mane, jei aš apsileidžiu.
Įkvėpk mane, kai aš kuriu.
Pasitik mane, kai Tavęs ieškau.
Eik šalia manęs, kai aš susirūpinęs.
Duok man supratimą, kai nesuprantu.
Pajudink mane, kai sustingstu.
Įeik į mane, kai esu neryžtingas.
Padaryk mane kilnų, kai esu gundomas.
Sušildyk mane, kai sušąlu.
Užtvindyk mane, kai esu savimi patenkintas.
Pripildyk mane, kai pasidarau tuščias.
Pradžiugink mane, kai esu liūdnas.
Apkabink mane, kai esu vienišas.
Melskis manyje, kai neturiu žodžių.
Paguoski mane, kai esu apleistas.
Pagydyk mane, kai susergu.
Palaikyk mane, kai griūvu.
Paslėpk mane, kai neturiu apsaugos.
Apglėbk mane, kai ilgiuosi.
Džiaukis manyje, kai Tave myliu
.“

* * *

Sigitas Tamkevičius. Viešpatie, atsiųsk savo Dvasią!  
Sekminių sekmadienis

Artėjant išsiskyrimo metui Jėzus, matydamas nuliūdusius savo mokinius, pažadėjo nepalikti jų vienų, bet atsiųsti Globėją – Šventąją Dvasią: „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius,– Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti“ (Jn 14, 16–17). Jėzus paaiškino mokiniams, ką duos toji Tiesos Dvasia: „Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ (Jn 14, 26).

Po Jėzaus įžengimo į dangų mokiniai meldėsi ir laukė jo pažado išsipildymo. Apaštalų darbų knygoje pasakojama, kaip tai įvyko: „Visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2, 1–4).

Prieš Sekmines mes su visa Bažnyčia meldžiamės ir laukiame Šventosios Dvasios atėjimo. Žmonės kartais norėtų mãtomai patirti Šventosios Dvasios atėjimą – gauti kalbų, pranašystės dovaną ar kažką panašaus, ką gavo apaštalai. Buvę bailūs, daug ko nesuprasdavę, ką kalbėdavo Galilėjos Mokytojas, Jėzaus mokiniai po Sekminių neatpažįstamai pasikeitė. Net susidurdami su dideliu pasaulio priešiškumu, jie drąsiai skelbė Evangeliją ir liudijo apie Jėzaus prisikėlimą, ir tokiu būdu augino Jėzaus draugų būrį.

Svarbiausia Sekminių žinia: dangaus Tėvas siunčia Tiesos Dvasią, nešančią mums pačią reikalingiausią malonę – suvokimą, kad Jėzus mus myli ir nori mus lydėti per visą gyvenimą iki palaimingo susitikimo danguje. Tuomet tolimas ir mažai pažįstamas Jėzus tampa artimas mūsų draugas ir bendrakeleivis. Šis Jėzaus artumo išgyvenimas iš esmės keičia žmogaus gyvenimą – padeda eiti šventumo keliu.

Mes pažįstame daugelį šventųjų – šv. Pranciškų Asyžietį, šv. Antaną Paduvietį, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlę, palaimintąjį Jurgį Matulaitį, palaimintąjį Teofilių Matulionį ir kitus, kuriais žavimės, bet kuriais, atrodo, neįmanoma sekti; jie tarsi būtų ne šio pasaulio gyventojai. Iš tikrųjų, jie buvo visiškai tokie, kaip ir mes visi – buvo gundomi į pikta, ne visada jų gyvenime švietė saulė, bet jie turėjo jėgų nugalėti blogį ir ryžtingai eiti Jėzaus rodomu keliu. Tą jėgą jiems teikė Šventoji Dvasia, padėdama megzti artimą draugystę su Jėzumi.

Dievas yra amžinas ir nesikeičiantis; kaip jis veikė apaštalų laikais, taip veikia ir nūnai, tik reikia leisti jam veikti. Jei mes leidžiame savo gyvenime veikti Šventajai Dvasiai, ji subrandina mumyse vaisius, apie kuriuos kalba apaštalas Paulius: „Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais“ (Gal 5, 22–24).

Švęsdami Sekmines, mes turime ne tik prisiminti mūsų gyvenimą veikiančią Šventąją Dvasią, bet ir pamąstyti, kiek leidžiame jai veikti. Jeigu Jėzus mums yra artimas ir brangus, jei savo elgesį deriname ne su pasaulio nuomone, bet su Jėzaus Evangelija, tuomet Šventoji Dvasia veikia mumyse. Ir atvirkščiai, jei mums yra svarbu, ką pasakys apie mūsų veiksmus ne Jėzus, bet žmonės, tuomet Šventoji Dvasia tyli. Ar ji kalbės, ar tylės, viskas priklauso nuo mūsų.

Aplink save visuomenėje matome labai daug pykčio, nesąžiningumo, godumo, netyrumo, ir esame gundomi būti kaip visi. Nepasiduoti blogio įtakai įmanoma tik tuo atveju, kai jaučiame šalia savęs esantį Jėzų. Šventoji Dvasia padeda jausti Jėzaus artumą ir blogį nugalėti gerumu. Visai panašiai, kaip tai darė palaimintasis arkivyskupas Jurgis, kuris net savo gyvenimo šūkiu pasirinko Blogį nugalėk gerumu!

Viešpatie, atsiųsk savo Dvasią ir atnaujink žemės veidą! Atnaujink ir mano sielos veidą!

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VIII eilinės savaitės šeštadienio Evangelijos       2021-05-29 8:11

Skaitinį komentuoja kun. Linas Šipavičius MIC

Šios dienos Evangelijoje – šventyklos tematiką, kurioje Jėzus apreiškia savo galią. Apreiškimas baigiamas ilgu klausymu, į kurį atsakyti turime mes patys ir kuris viską paaiškina ir apibendrina, jog Jėzus yra Viešpats.

…vaikščiojant po šventyklą… Atėjęs šventyklos aplankyti Jėzus paskutinį kartą vaikšto po ją. Po dienos bus naujoji šventykla, ja taps aukštutinis kambarys, kuriame save atiduos apaštalams, kad visada pasiliktų su jais ir juose. Tai yra eucharistijos slėpinys, kuris yra ištęstas nuo Paskutinės vakarienės iki mūsų dienų.

…nė aš nesakysiu… Tai išankstinė sąlyga norintiems pažinti Jėzų kaip Dievo Sūnų ir patirti Jo išganymo jėgą. Kas manosi esąs teisus ir nenori atsiversti, negauna iš Jėzaus atsakymo. Jėzus yra silpnųjų ir nusidėjėlių Viešpats.

Tie pradėjo tartis… Aukštieji kunigai, Rašto aiškintojai ir seniūnai neatsako Jėzui, o užsidaro savyje. Jų kalba nėra dialogas. Tai monologas to, kuris ieško ne tiesos, o stengiasi apginti savo interesus. Viena vertus, nenori atsiversti, kita vertus, nenori prarasti religingos liaudies palankumo, manydami, kad visada išliks autoritetais būdami laurų viršūnėje.

…Mes nežinome… Kai nenorime pasikeisti ir įsileisti kitą žmogų į savo ratą, viską nutraukiame šiuo tragišku žodžiu nežinau. Jis rodo ne tiek nežinojimą, kiek savo nuomonės nenorėjimą keistis.

…Tai nė aš nesakysiu, kokia galia tai darau. Jėzus negali atsakyti tam, kuris nėra pasirengęs sekti Juo ir pakeisti savo gyvenimą. Ši tyla yra pastebima ir Jo teismo metu. Tačiau taip Jėzus parodo gailestingumą. Jis nesigina mus kaltindamas ir nesiteisina mus teisdamas, bet tyli. Dievo tyla yra iškalbingiausias Jo žodis. Dievas šaukia apie besąlygišką meilę, kurią nuolat mums siūlo, laukdamas mūsų atsakymo į Jo kvietimą.

Bernardinai.lt

VIII eilinės savaitės šeštadienio Evangelijos       2021-05-29 8:10

Mąstymas
Prašyti paprastumo ir natūralumo susitikimuose su Jėzumi

Šios dienos Evangelija kviečia įsigilinti į žodį, kuris kalba apie nuoširdumą ir tiesumą Jėzaus atžvilgiu. Pradėsiu karštu prašymu, kad Šventoji Dvasia suteiktų man atvirumo tiesos pažinime apie mano santykius su Jėzumi.

*

Kunigai ir Rašto aiškintojai yra pasipiktinę Jėzaus, kuris išvarė prekiautojus iš šventovės, elgesiu. Jie neklausia, ką galėtu reikšti jiems tas ženklas, bet nukreipia žvilgsnį nuo savęs ir atakuoja Jėzų klausimais.

*

Jėzus paliko man Evangelijoje daug ženklų ir žodžių, kuriais nori mane vesti į apvalymą ir atsivertimą. Jis vartoja stiprius žodžius, kad išplėštų mane iš pasitenkinimo savimi ir klaidingo teisumo būsenos. Ar leidžiu Jėzui nepritarti mano blogiems poelgiams? Ar neužslopinu Jo žodžių?

*

Jėzus pastebi, kad pašnekovai savo klausimais bando pabėgti nuo įvykio, kurio buvo liudininkai, esmės.  Jis bando atvesti juos į teisingą kelią, todėl užduoda klausimą, kad padėtų jiems vienareikšmiškai pasisakyti už tiesą.

*

Jėzus trokšta išpuoselėti manyje tiesos ir nuoseklumo laikyseną Jo akivaizdoje. Ar pasiduodu Jo auklėjimui? Ar neracionalizuoju iššūkių, kuriuos Jis man palieka savo Žodyje?

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus pašnekovų elgesį. Jie neieško tiesos, bet nori tiktai savo tiesos patvirtinimo, grįsdami ją kitų nuomone. Jie yra įkalinti savo puikybėje, todėl prasilenkia su Jėzumi ir Jo Žodžiu.

*

Jėzus radikaliai sako ‚ne‘ dviprasmiškumui ir apsimetinėjimui. Jis nesutinka su tariamais susitikimais, kuriuose išskirtinai susitelkiu ties savimi. Kartais Jis tyli, kad duotų man laiko savo laikysenos pakeitimui. Savo širdyje kartosiu maldą:

„Saugok mane, Jėzau, nuo melo ir pasipūtimo“.

Kasdienapmastau.lt

VIII eilinės savaitės šeštadienio       2021-05-29 8:09

Evangelija (Mk 11, 27–33)

  Jėzui vaikščiojant po šventyklą, prie jo prieina aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir seniūnų ir klausia: „Kokią teisę turi taip daryti? Kas tau davė galią tai daryti?“
  Jėzus jiems atsakė: „Aš taipogi noriu paklausti jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir aš jums atsakysiu, kokia galia tai darau. Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“
  Tie pradėjo tartis: „Jei pasakysime - iš dangaus, tai jis mus klaus: ‘Kodėl tada juo netikėjote?’ Pasakytume - iš žmonių…“    Bet jie bijojo liaudies, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas. Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“.
  Tada Jėzus tarė: „Tai ir aš jums nesakysiu, kokia galia tai darau“.
  Katalikai.lt

VIII eilinės savaitės šeštadienis       2021-05-29 8:08

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 8–11)

P.  Įsakymai Viešpaties tiesūs, džiugina širdis.

  Tobulas Viešpaties duotas Teisynas:
  jis dvasią gaivina.
  Pasakymas Viešpaties tvirtas,
  išminties moko varguolį. - P.

  Įsakymai Viešpaties tiesūs, džiugina širdis,
  paliepimas Viešpaties tyras,
  akims duoda šviesybę. - P.

  Viešpaties baimė gryna, tveria per amžius,
  Viešpaties sprendimai tikri,
  visi aliai vieno teisingi. - P.

  Daug brangesni jie už auksą, už tyriausiąjį auksą,
  saldesni jie už medų, tą korio skystį. - P.

Posmelis prieš evangeliją (Kol 3, 16-17)

P.  Aleliuja. - Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai.
                Per Kristų dėkokite Dievui Tėvui. - P. Aleliuja.

VIII eilinės savaitės šeštadienis       2021-05-29 8:07

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Sir 51, 12–20)

  Tave, mano Viešpatie, šlovinti trokštu,
  giedodamas aukštinsiu tavąjį vardą.
  Kai jaunas buvau, nekeliavęs dar niekur,
  viešai išminties maldoje aš ieškojau.
  Prie vartų šventyklos išmokau ją vertint,
  todėl iki galo jos siekt pasiryžau.
  Nelyginant kekė pradėjusi sirpti,
  ji džiugino mano pražydusią širdį. -
  Visad mano kojos tiesiu keliu žengė,
  ėjau jos pėdom nuo pat savo jaunystės.
  Nors man ir trumpai jos teteko klausytis,
  bet daug supratau aš ir daug ko išmokau.
  Jos padedamas aš žengiau vis į priekį. -
  Tad šlovinsiu tą, kurs man išmintį davė.
  Aš uoliai svarsčiau, kaip išmokt jos galėčiau,
  to gėrio siekimas nebuvo apviltas.
  Visa širdimi aš dėl josios kovojau,
  laikytis Įstatymo stengiausi stropiai.
  Aš kėliau į dangų rankas ilgesingai,
  verkiau iš troškimo daugiau sužinoti.
  Kreipiau savo sielą į išmintį šventą
  ir ją suradau tokią skaisčią ir tyrą.
  Į ją nuo pradžios aš lenkiau savo širdį,
  tikiuos - ir manęs niekada neapleis ji.

VIII eilinės savaitės penktadienio Evangelijos       2021-05-28 8:25

Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

Visada, skaitydamas šią Evangelijos ištrauką, savęs klausiu, kodėl Jėzus prakeikė figmedį, neradęs ant jo vaisių, nors tam dar nebuvo laikas? Iš pirmo žvilgsnio viskas čia atrodo nelogiška, tačiau taip nėra. Figos paprastai sunoksta tik birželį, tačiau vaisių pumpurai ant šakų atsiranda jau vasario mėnesį, likus dviem mėnesiams iki lapų pasirodymo ant medžio balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Sulapojusiame figmedyje jau turėtų būti ir figų. Taigi, kai kovo pabaigoje Jėzus pamatė jau lapus išleidusį medį, reiškia, kad jis sulapojo per anksti. Jėzus turėjo teisę tikėtis, kad jis anksčiau duos ir vaisių. O visa tai rodo, kad figmedis buvo nevaisingas.
Mes žinome, kad ši situacija įvyko per paskutinį prieš mirtį Jėzaus buvimą Jeruzalėje. Maždaug prieš tris mėnesius Jėzus papasakojo palyginimą apie nevaisingą figmedį, kuriam buvo duota papildomai laiko duoti vaisių. Matydamas daugybę žmonių, jau atvykusių į Velykų šventes ir besiklausiančių Jėzaus, bet nieko nedarančių su savo gyvenimu, ir kurie netrukus, aukštųjų kunigų papirkti, šauks: „Ant kryžiaus jį!“, Jėzus turėjo priešaky nevaisinga figmedį. Klausyti Jėzaus pamokymų – taip, bet atsiversti – ne. Dar blogiau, Jėzus šventykloje randa pardavėjus, kurie maldos namus pavertė plėšikų lindyne!

Šios dienos Evangelijoje Jėzaus laikas žemėje beveik pasibaigęs. Žydų ir mūsų laikas irgi pasibaigs. Tad čia verta paklausti, ar mano pirmasis uolumas, susižavėjimas Jėzumi nėra kartais panašus į figmedį, kuris prieš laiką davė lapus, bet nesubrandino vaisių? Galvoju apie pandemiją ir apie tai, kas po jos bus. Visur jau matosi, kad „uolių“ tikinčiųjų bažnyčiose trūksta. Patogiau likti namuose ir geriausiu atveju užmesti akį į Mišių transliaciją. Gausus tikinčiųjų būrys jau sumažėjo, bet tolstama nuo Dievo ne vien tokiu būdu. Taip gražu išleisti gražius lapus! Pravartu prisiminti, kad Jėzus ieškos ne lapų, o vaisių. „Turėkite tikėjimą Dievu!“ Bet tikėjimas be darbų negyvas (Jok 2, 26).

O aš? Koks aš esu figmedis?
Bernardinai.lt

VIII eilinės savaitės penktadienio Evangelijos       2021-05-28 8:21

Mąstymas
Prašyti stiprybės abejonių valandą ir visiško atsidavimo Jėzui

Šiandieninė evangelija persmelkia savo radikalumu. Jėzaus laikysena, Jo gestai ir žodžiai pastato mane prieš mano tikėjimą ir religingumą.

*

Jėzaus mokinys, kurio religingumas neveda į gyvenimo pasikeitimą,  yra panašus į medį su lapais, kuris neturi vaisių. Atkreipsiu dėmesį į savo dvasinį gyvenimą. Kokį procesą jame dabar pastebiu: vystymąsi ar apmirimą?

*

Evangelijos ištrauka apie figos medį primena man, kad Jėzus yra vaisingumo šaltinis. Be Jo negaliu nešti jokio vaisiaus. Jėzus nori, kad aš remčiausi Juo. Kur dažniausiai ieškau sau paramos?

*

Įeisiu į šventyklą. Žvelgsiu į Jėzų, kuris griežtai tvarkosi su prekiautojais. Išgirsiu Jo pilnus gailesčio ir skausmo žodžius. Jėzus išvalo šventyklą, kurią žmonės pavertė turgaus aikšte.

*

Aš esu Dievo šventovė. Kaip sureaguotų Jėzus, jeigu įeitų šiandien į mano širdies šventyklą? Ar „neprekiauju“ evangelinėmis vertybėmis? Prašysiu Jėzaus, kad padėtų man pastebėti, kas labiausiai Jį liūdina mano širdyje.

*

Išgirsiu, kaip Jėzus asmeniškai man sako: „Turėk tikėjimą į Dievą“. Pažvelgsiu į savo maldą. Kokiu būdu išgyvenu savo patirtis? Ar pasitikiu Dievu? Kas manyje vyrauja: tikėjimas, pasitikėjimas ar abejonė?

*

Visa širdimi kreipsiuosi į Jėzų ir kartosiu: „Jėzau, pasitikiu Tavimi. Esi mano patikimiausias ramstis“.

Kasdienapmastau.lt

VIII eilinės savaitės penktadienio       2021-05-28 8:17

Evangelija (Mk 11, 11–25)

  Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs,– kadangi buvo jau vakaro valanda,– jis su Dvylika išėjo į Betaniją.
  Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus buvo alkanas. Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, jis priėjo pažiūrėti, gal ką nors ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, jis nerado nieko, tiktai lapus, nes buvo dar ne figų metas. Tuomet jis tarė medžiui: „Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus“. Jo mokiniai tai girdėjo.
  Ir jie ateina į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus ir neleido nešti rakandų per šventyklą. Jis mokė ir skelbė: „Argi neparašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms’!? O jūs pavertėte juos plėšikų lindyne“.
  Tai išgirdę, aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai tarėsi, kaip jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės žavėjosi jo mokslu.
  Atėjus vakarui, Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto. Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiuvęs iš pat šaknų.      Prisiminęs Petras tarė Jėzui: „Rabi, štai figmedis, kurį tu prakeikei, nudžiuvo“.
  Jėzus jiems atsakė: „Turėkite tikėjimo Dievu! Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako,– tai jam ir įvyktų. Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus.
  Eidami melstis, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas danguje jums atleistų jūsų nusižengimus!“
  Katalikai.lt

VIII eilinės savaitės penktadienio       2021-05-28 8:16

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 149, 1–6. 9)

P.  Myli Viešpats savo tautą.

  Viešpačiui naują giesmę giedokit,
  garbinkit jį, susibūrę šventieji!
  Savo Kūrėju, Izraeli, žavėkis,
  džiūgaukit, Jeruzalės sūnūs,
  turėdami tokį valdovą. – P.

  Šlovinkit, Viešpatį, susibūrę ratelin,
  muškite būgnais, kankliuokit!
  Myli jisai savo tautą,
  pergale puošia silpnuosius. – P.

  Džiaugsmas, garbė jums, šventieji,
  linksmybė jūsų buveinėj.
  Valiuodami garbinkit Dievą:
  tai jums garbė bus, Dievo šventieji. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 16)

P.  Aleliuja. – Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių
                ir jūsų vaisiai išliktų,– sako Viešpats. – P. Aleliuja.

VIII eilinės savaitės penktadienio       2021-05-28 8:16

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Sir 44, 1. 9–13)

  Norėč apdainuoti garbinguosius vyrus -
  šlovinguosius protėvius mūsų.
  Iš jų kai kurių nebeatmena niekas,
  visi juos užmiršo, jiems mirus.
  Jie buvo lyg niekad nebūtų gyvenę
  nei patys, nei jų tikri sūnūs.
  Bet jie buvo žmonės, daug gero nuveikę,
  ir šito nereikia užmiršti.
  Jų palikuonys yra didelis turtas,
  kurį po savęs jie paliko.
  Kaip laikės Įstatymo jųjų senoliai,
  taip ištikimi jam vaikaičiai.
  Todėl giminė jų išlieka per amžius,
  todėl jos šlovė neišblėsta.

Popiežiaus Pranciškaus katechezė       2021-05-27 11:10

Malda – atvertimas į Dievą
I. Trečiadienio rytą popiežius Pranciškus bendrojoje audiencijoje Šv. Damazo aikštėje kalbėjo apie maldos prašymų išsipildymą, kuris nebūtinai įvyksta staiga ar akivaizdžiai. Pasak Pranciškaus, kartais meldžiamės manydami galį atversti Dievą, palenkti jį mūsų prašymams. Tačiau iš tiesų maldoje Dievas turi atversti mus, ne mes jį.
Mes meldžiamės, prašome, tačiau kartais gali atrodyti, kad mūsų maldos lieka neišklausytos – tai, ko prašėme sau ar kitiems, nevirsta tikrove.  O jeigu meldėme dėl kilnios priežasties – tai galėtų būti prašymas dėl ligonio sveikatos ar kad pasibaigtų karas – neišsipildymas gali sukelti mūsų pasipiktinimą. Pavyzdžiui, meldžiamės, kad pasibaigtų karai, šiuo metu vykstantys daugelyje pasaulio vietovių, – prisiminkime Jemeną, Siriją, kitus kraštus, kur karai tęsiasi daugelį metų. Meldžiamės už karų kankinamus kraštus, meldžiamės, bet karai nesibaigia. Kaip taip gali būti? Kai kas net atsisako toliau melstis, įsitikinę, kad malda nebuvo išklausyta. „Taigi, jei Dievas yra Tėvas, kodėl jis neišklauso?“, – klausė popiežius.
Pasak jo, Bažnyčios katekizme galime rasti gerą paaiškinimą šiuo klausimu. Ten sakoma, kad reikia saugotis neautentiškos tikėjimo patirties pavojaus, o santykį su Dievu laikyti kone magija. Malda nėra stebuklinga lazdelė, malda – tai dialogas su Dievu. Iš tiesų, kai meldžiamės, yra pavojus, kad ne mes tarnaujame Dievui, o laukiame, kad jis tarnautų mums. Tokia malda norime pakreipti dalykus pagal mūsų planą, nepripažįstant kitų planų, o tik mūsų užgaidas. Jėzus labai išmintingai į mūsų lūpas įdėjo „Tėve mūsų“ maldą. Tai prašymų malda, kurios pirmoje dalyje kreipiamasi į Dievą. Joje prašome, kad būtų įgyvendintas ne mūsų projektas, o Dievo valia pasaulio atžvilgiu. Geriau leiskime jam veiki: „Teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia“.
Pasak apaštalo Pauliaus, mes net nežinome, ko derėtų prašyti. Kai meldžiamės, turime būti nuolankūs. Turime pirma apsispręsti, ko derėtų prašyti, ir kad Dievas leistų tai suprasti, jis žino. Kai meldžiamės, turime būti nuolankūs, kad mūsų žodžiai iš tikrųjų būtų malda, o ne gyrimasis, kurį Dievas atmeta. Galima melstis ir dėl klaidingų motyvų. Pavyzdžiui, kad būtų nugalėtas priešas kare, nepagalvojus, ką Dievas mano apie tą karą. Labai lengva užrašyti ant plakato: „Dievas su mumis!“ Daugeliui labai rūpi užsitikrinti, kad Dievas yra jų pusėje, tačiau nedaugelis pasirūpina pasitikrinti, ar jie iš tikrųjų yra su Dievu. Tai Dievas maldoje turi mus atversti, o ne mes jį, sakė popiežius.

Popiežiaus Pranciškaus katechezė       2021-05-27 11:09

Malda – atvertimas į Dievą
II. „Nueinu pasimelsti, bet tu, Viešpatie, atversk mano širdį, kad prašyčiau to, kas tinkama, to, kas geriau mano dvasinei sveikatai.“
Tačiau pasipiktinimas išlieka: kodėl kartais būna, kad, kai žmonės meldžiasi nuolankia širdimi, kai prašo dalykų, kurie tinka Dievo karalystei, kai motina meldžiasi už sergantį sūnų, atrodo, kad Dievas vis dėlto neišklauso? Pasak popiežiaus, norint atsakyti, reikia ramiai susikaupus pamąstyti, ką sako Evangelija. Pasakojimuose apie Jėzaus gyvenimą yra daug maldų – daugelis kūnu ar dvasia sužeistų asmenų prašo išgydymo. Vieni prašo išgydyti luošą draugą, tėvai ir motinos Jėzui atveda sergančius sūnus ir dukras. Tai skausmo persmelktos maldos, galingas choras balsų, prašančių: „Pasigailėk mūsų!“
Matome, jog kartais Jėzus išklauso tuoj pat, kitais atvejais – vėliau. Gali atrodyti, kad Dievas neatsiliepia. Kanaanietė meldžia Jėzų dėl dukters, tačiau turi ilgai prašyti, kol bus išklausyta; paralyžiuotajam, kurį atnešė keturi jo draugai, Jėzus pirma atleidžia jo nuodėmes, o tik paskui pagydo kūno žaizdas. Todėl kartais sprendimas nebūna tiesioginis. Kiek kartų ir mes tai patiriame: prašome malonės, stebuklo, bet niekas neįvyksta. Paskui, su laiku, viskas išsisprendžia, bet pagal Dievo planą, ne taip, kaip mes norėjome. Dievo laikas nėra mūsų laikas.
Šiuo požiūriu verta prisiminti Jajiro atvejį, tęsė Pranciškus. Jajiras, su skaudančia širdimi atėjęs pas Jėzų, karštai maldavo, kad jis ateitų ir ant mirštančios dukrelės uždėtų rankas. Mokytojas sutinka, pakeliui į Jajiro namus įvyksta dar vienas pagijimas, tačiau pasiekia žinia, kad Jajiro duktė mirė. Atrodo, kad tai viskas, tačiau Jėzus padrąsina: „Vien tikėk!“. Būtent tikėjimas palaiko maldą. Iš tiesų, Jėzus prikels mergaitę iš mirties miego. Tačiau Jajiras kurį laiką turėjo eiti per tamsą, pasikliaudamas vien tikėjimo liepsnele.
Viešpatie, suteik tikėjimą! Leisk, kad jis augtų. To prašykime. Jėzus Evangelijoje sako, kad tikėjimas išjudina kalnus, sakė Pranciškus. Taip pat Jėzaus maldos kreipimasis į Tėvą Getsemanės sode, atrodo, lieka neišklausytas. Sūnus turės iki galo išgerti kančios taurę. Tačiau Didysis šeštadienis nėra paskutinis žodis, nes trečiąją dieną – sekmadienį – įvyksta prisikėlimas. Blogis yra priešpaskutinės dienos viešpats, bet niekad nebūna paskutinės dienos viešpačiu, nes ši diena priklauso vien Dievui ir tai diena, kai išsipildys visi žmonijos išganymo troškimai.
Mokykimės nuolankios kantrybės sulaukti Viešpaties malonės, laukti iki paskutinės dienos. Dažnai priešpaskutinė diena būna baisi, nes žmonijos kentėjimai baisūs. Tačiau Viešpats yra, paskutiniąją dieną jis viską išsprendžia. (SAK / Vatican News)

Mons. Vytautas Grigaravičius       2021-05-27 8:37

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
I. Kiekvienos šv. Mišios yra mūsų Viešpaties Kristaus aukos ant kryžiaus ir Jo Prisikėlimo sudabartinimas. Daugiau nei du tūkstantmečiai mus skiria nuo to laiko, kai pats Dievas buvo nužengęs į žemę, tapo žmogumi, mokė žmones gyventi meilėje ir vienybėje su Dievu ir tarp savęs.
Jėzaus įsikūnijimas, Jo tapimas žmogumi, išreiškia Jo solidarumą su žmogumi. Jis atsistojo į vieną gretą su nusidėjėliais, kad būtų Jono Krikštytojo pakrikštytas, nors buvo be menkiausios nuodėmės. Kaip žinia, Jam išlipus po krikšto iš vandens, pasigirdo Tėvo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi gėriuosi“ (Mk 1, 11). Jėzus, būdamas Dievu, tapo Žmogumi, kad per brolybę su mumis apreikštų Dievo meilę, kurią pažino būdamas arti Tėvo.
Jėzaus žmogiškumas yra mūsų įdievinimo pagrindas. Jono Evangelijoje skaitome Kristaus maldos žodžius: „Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse (...) ir , kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę (Jn 17, 21–23).
Prieš palikdamas šį pasaulį atsisveikinimo kalboje su mokiniais sakė: „Aš esu gyvoji duona, kurs nužengiau iš dangaus. Kas valgys tos duonos, bus gyvas per amžius“ (Jn 6, 51). „Kas valgo mano Kūną, tas pasilieka manyje ir aš jame“ (Jn 5, 56).
Evangelistas Morkus gražina mus atgal į tą vakarą, kai Kristus žinodamas, kad atėjo valanda Jam iš šio pasaulio sugrįžti pas Tėvą, pirmiausia Paskutinės vakarienės metu numazgojo mokiniams kojas ir davė meilės įsakymą. Norėdamas palikti jiems tos meilės įrodymą, Kristus įsteigė Eucharistiją: „paėmęs duonos sukalbėjo laiminimo maldą, laužė ją ir davė mokiniams ,tardamas: ‚Imkite, tai mano kūnas!‘ Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems (...) ir pasakė: ‚Tai mano kraujas, naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį‘“ (Mk 14, 22–24).
Kaskart artindamiesi priimti Kristaus Kūną Šv. Komunijoje, ar susimąstome, kad tai Viešpats asmeniškai dovanoja save kiekvienam iš mūsų?

Mons. Vytautas Grigaravičius       2021-05-27 8:36

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
II. Švęsdami Eucharistiją mes turime atsiminti, kad Dievas siuntė Jėzų mus išvaduoti iš tamsybių karalystės ir savo gyvybės kaina sumokėti už mūsų išgelbėjimą. Jėzus kalbėjo: „Žmogaus Sūnus atėjo (...) savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mt 20, 28).
Priimdami Švč. Komuniją atsiminkime Jėzaus žaizdotą Kūną, Jo Kraują ištekėjusį iš perdurto šono, Jo kryžiaus kelią ir kančią – ne tiek fizinę, kiek dvasinę – dėl žmogaus aklumo, nenoro priimti meilės dovaną ir suvokti mastą aukos vardan jo išganymo.
Matykime skausmą ir neviltį Jo veide, jei dar šiandien esame silpnatikiai, jei dar vis nepasitikime, nejaučiame spinduliuojančios meilės iš brangiausios, vienintelės, niekada neišduodančios širdies. Juk reikia tiek nedaug, kad galėtume būti ramūs ir saugūs dėl savo ateities, – tai tikėti. Tik tas „kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą“ (Jn 6,47), – sako Kristus.
Pagaliau, mylimieji, ar prisimename, kad valgydami Jėzaus Kūną ir gerdami Jo Kraują, esame išgydomi iš visų dvasinių ligų, perkeičiami naujam gyvenimui, sustiprinami tikėjime, paguodžiami neviltyje ir suvienijami su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir su visa krikščioniško pasaulio bendruomene?
Viena jauna moteris kartą pasakė kitai: „Aš gerbiu tavo tikėjimą, tačiau man yra sunku tikėti, kad Bažnyčia yra Kristaus Kūnas, kai matau, kaip kai kurie krikščionys gyvena, kaip elgiasi kai kurie kunigai“.
Brangieji, argi norėtumėte dėl kai kurių paklydusių išsižadėti To, Kuris dėl mūsų atsisakė savo dieviškojo sosto, užgimė Betliejaus tvartelio skurde, 40 dienų ir naktų pasninkavo nieko nevalgydamas ir negerdamas, leidosi šėtono gundomas, kad išmokytų mus kaip nugalėti jo pinkles? Argi norite atsisakyti brangiausios dovanos, kurią kasdien mums dovanoja Jėzus, įsikūnijęs Švč. Sakramente?
Dažniau pakelkime akis į nukryžiuotąjį Atpirkėją, kuris čia ant kryžiaus iš meilės mums paaukojo viską: savo garbę, savo laimę, savo gyvybę. Tas pats Dievas, tapęs meilės kaliniu altoriaus Švč. Sakramente, kantriai laukia ir kviečia mus: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28).
Amen.
prisikelimas.lt

Ketvirtadienis po Sekminių       2021-05-27 8:20

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Šventė

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Robertas Urbonavičius

Šiandienos šventės ištakos – Ispanijos kontempliatyvios Kristaus Kunigo seserų oblačių vienuolijoje, besimeldžiančioje už kunigų ir kunigystės kandidatų šventėjimą. Pirmiausia šventė plito ispaniškai kalbančių katalikų šalyse, nuo 1973 m. nustatyta jos šventimo data liturginiame kalendoriuje: ketvirtadienis po Sekminių. Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu atskirų šalių vyskupų konferencijoms buvo leista įsivesti šią šventę.

Pašaukimų ir kunigystės krizėje Bažnyčia kviečia žvelgti į tikrą ir vienintelį kunigą – Viešpatį Jėzų, iš kurio ateina kiekviena kunigystė: tiek sakramentinė, tiek karališkoji (kiekvieno pakrikštytojo). Tik Kristuje, tik su Kristumi ir tik dėl Kristaus krikščioniškoji kunigystė turi prasmę ir tikslą. Kunigas nėra vien bendruomenės lyderis, nėra vien socialinis darbuotojas, nėra vien geras psichologas, nėra vien išmintingas dvasingumo ekspertas. Pirmiausia jis Kunigo Kristaus ikona, tas, kuris leidžia Kristui įžengti į mūsų kasdienybę per sakramentinį gyvenimą. Klausimai apie celibato naštą, klerikalizmą, konformizmą tampa nebeaktualūs, kai kunigystę išgyvename Kristaus slėpinyje.

Bernardinai.lt

Ketvirtadienis po Sekminių       2021-05-27 8:12

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Šventė

Posmelis prieš Evangeliją (Žyd 5, 8–9)

P. Aleliuja. –
Būdamas Sūnus, jis savo kentėjimuose išmoko klusnumo ir, visiems, kurie jo klauso, tapo amžinojo išganymo priežastimi. –
P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 14, 22–25)

  Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. 25 Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“.
Katalikai.lt

Ketvirtadienis po Sekminių       2021-05-27 8:08

<B> Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Antrasis skaitinys (Žyd 10, 11–18)</B?

  Kiekvienas kunigas diena iš dienos stoja tarnauti ir daug kartų atnašauja tas pačias aukas, kurios niekuomet negali panaikinti nuodėmių. O šitas, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje, laukdamas, „kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų“. Vienintele atnaša jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius.
  Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi: „Štai Sandora, kurią aš su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: – Aš duosiu savo įstatymus jų širdims ir juos įrašysiu jų mintyse, ir daugiau nebeprisiminsiu jų nuodėmių nei jų nedorybių“.
  O kur jos atleistos, ten nebereikia aukos už nuodėmes

Ketvirtadienis po Sekminių       2021-05-27 8:07

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Atliepiamoji psalmė (Ps 109, 1. 2. 3; P.: 4b)

P.  Tu Kunigas amžiais kaip Melchizedekas.

  Dievas sako mano Valdovui: „Sėskis mano dešinėje,
  kolei patiesiu tavo priešus
  tarsi pakojį po tavo kojų“. – P.

  Dievas duos tau Siono kalne valdovo lazdą,
  ir tu savo priešus valdysi. – P.

  Nuo gimimo šventuose kalnuose viešpatausi,
  iš pat įsčių, nuo aušros savo jaunystės. – P.

Ketvirtadienis po Sekminių       2021-05-27 8:06

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Pirmasis skaitinys (Jer 31, 31-34)

  „Ateina štai dienos, - tai Viešpaties žodis, - kada su Izraelio namais, su Judo namais, aš sudarysiu naują sandorą. Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jųjų tėvais, kada aš paėmiau juos už rankos, kad išvesčiau iš Egipto žemės. Jie gi sulaužė manąją sandorą, tuo tarpu aš buvau jų valdovas, - tai Viešpaties žodis. -
  Bet štai kokią sandorą aš sudarysiu su Izraelio namais, toms dienoms praėjus, - tai Viešpaties žodis: - Aš savo įstatymą įdėsiu į jų vidų, jiems įrašysiu į širdį; aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.
  Ir jie nebemokys daugiau vienas kito, brolis brolio, ir nebesakys: ‘Pažinkite Viešpatį!’, bet visi, maži ir dideli, pažins mane patys, - tai Viešpaties žodis, - nes aš dovanosiu jiems ir daugiau nebeatminsiu jų nuodėmės“.

Siaip       2021-05-26 13:28

cia nedaug trokstanciu Dievo Zodzio paskaityti. Man tai patinka, kad kas dien gali Ji paskaityti ir seimoje keliais sakiniais padiskutuoti. Tada ir pasaulio rupesciai kitaip matosi.

Cha >>>       2021-05-26 13:03

Geriau veliau, nei niekad.smile

Pagaliau.       2021-05-26 13:00

Aciu. Maniau, kad siandien nebesulauksime Dievo Zodzio.

VIII eilinės savaitės trečiadienio       2021-05-26 12:31

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti gilaus susivienijimo su Jėzumi abejonių akimirkose

Pabandysiu įsijausti į Jono ir Jokūbo išgyvenimus. Išvysiu kaip jie prieina prie Jėzaus ir prašo, kad amžinybėje galėtų būti arčiausiai Jo. Ar yra manyje panašus troškimas? Ar ilgiuosi Jėzau artumo? Kaip to artumo ieškau kasdien?

*

„Ko norite, kad jums padaryčiau?“ Jėzus ragina mane prašyti. Galiu būti tikras, jog kada tik prisiartinu prie Jo maldoje, Jis pirmas laukia manęs pasiruošęs išklausyti mano prašymus.

*

„Nežinote, ko prašote“. Jėzus leidžia man įsisąmoninti, kad tai, ko ne kartą primygtinai prašau, nėra man iki galo žinoma. Aš matau tik vieną realybės pusę – savo poreikius. O Jis žino kitą pusę – Tėvo valią, kuri ieško mano gėrio. Ar tikiu, kad Jis geriausiai žino, kas man yra gera?

*

Įsivaizduosiu Dievo Tėvo, kuris ruošia man vietą amžinybėje, paveikslą. Įsisąmoninsiu, kad Jis kasdien apie mane galvoja ir kasdien manęs laukia. Prisiartinsiu prie Jo kaip vaikas prie mylimo Tėvo. Su meile prašysiu, kad saugotų mane ir mano vietą amžinybėje.

*

Nežinau, kokia yra mano išbandymų taurė, kurią dar turėsiu išgerti gyvenime. Pagalvosiu, kad ją man paruošė Jėzus, kuris visada trokšta man gėrio. Karštoje maldoje prašysiu Jo, kad su meile priimčiau viską, ką Jis paruošia man kiekvieną dieną.

*

Jėzus parodo man evangelinį kelią į dangų. Tai yra tarnystės kelias, laisvas nuo nesveiko lenktyniavimo ir savęs išaukštinimo. Jėzus įspėja mane, kad nepasiduočiau šio pasaulio dvasiai, kuri demonstruoja savo valdžią ir jėgą kitiems.

*

Pamatysiu save susitikimuose su artimaisiais, tarp kasdienybės užsiėmimų. Kas nusveria manyje: gerumo ir tarnystės laikysena, ar lenktyniavimas ir susitelkimas į save? Ko norėčiau prašyti Jėzaus?

Kasdienapmastau.lt

VIII eilinės savaitės trečiadienio       2021-05-26 12:30

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB

Būti Kristaus apaštalu, ganytoju, vadovauti kaimenei, mokyti kitus, duoti pastabas ar patarimus, būti gerbiamam dėl Jėzaus ir tarnystės Jam, būti matomam, būti liudytoju Dievo darbų ar stebuklų, būti išrinktuoju ir Jėzaus mylimu mokiniu. Ko daugiau reikia! Trūksta ne tik Jokūbo ir Jono, bet ir mūsų puikybei dar vieno dalyko: padaryk, kad užimtume pačias svarbiausias vietas Tavo Karalystėje, Tavo šlovėje.

Iš tikrųjų Zebediejaus sūnūs nežinojo, ko prašė… Tai Jėzaus žodžiai. Tai tiesa. Tačiau gal ir tu panašiai galvoji? Ar esi jais pasipiktinęs? Norėtum juos pasmerkti?

Nepasiduok ir tu savo puikybei, nesistenk savo papiktinimu uždengti savo nesveikų ambicijų. Negalvok esąs geresnis!

Koks esi, kai kreivai žiūri į savo artimą, savo brolį ar priešą, politiką ar savo kleboną, geresnį, gabesnį, gudresnį ar turtingesnį už tave, girtuoklį ar sukčių? Kai smerki kitą ir esi negailestingas jam? Ar kai pasąmoningai nori išaukštinti save ir pasirodyti geresnis, teisingesnis, nuolankesnis, nori visiems vadovauti arba kad visada būtų, kaip tu nori, ir pyksti, kai tavęs nebeklauso ir tau nebepaklūsta?

Palik savo nesveikas ambicijas ir tapk tarnu – kaip Jėzus pasiaukok, duok iš savęs viską, kas gera, džiaukis galimybe daryti gera ir nelauk atpildo. Džiaukis, kai dėl Jėzaus vardo, dėl teisingumo galėsi dalyvauti Jo kryžiuje. Pripažįstu, tai nelengva. Todėl prašau užtarimo Tos, kuri Dievui pasakė: Štai aš Viešpaties tarnaitė. Teesie pagal Tavo žodį.

Bernardinai.lt

VIII eilinės savaitės trečiadienio       2021-05-26 12:29

Evangelija
Evangelija (Mk 10, 32–45)

  Jėzui ir mokiniams bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus vis ėjo priekyje, taip kad mokiniai stebėjosi, o einantys iš paskos nerimavo.  Vėl susišaukęs Dvylika, ėmė jiems sakyti, kas jo laukia:
  „Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto aiškintojams; jie nuteis jį mirti ir perduos pagonims, o tie išjuoks jį, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, bet po trijų dienų jis prisikels“.
  Čia prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime“.
  Jis atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?“
  Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“
  Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“
  Jie sako: „Galime“.
  Bet Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs taipogi būsite pakrikštyti. Tačiau ne mano reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje,– tai bus tiems, kuriems paskirta“.
  Tai išgirdę, dešimtis supyko ant Jokūbo ir Jono. Pasišaukęs mokinius, Jėzus prabilo: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, engia jas, ir jų didžiūnai rodo joms savo galią. Ne taip bus su jumis! Kas iš jūsų įsigeis būti didžiausias, bus jūsų tarnas, ir kas panorės tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas. Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam būtų tarnaujama, bet kad pats tarnautų ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų“.
  Katalikai.lt

VIII eilinės savaitės trečiadienio       2021-05-26 12:28

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 78, 8–9. 11. 13)

P.  Gelbėk mus, Dieve, visatos Valdove!

  Mums neminėk mūsų senolių kaltybių,
  skubėk gailestingai mūsų prikelti,
  nes mes tapome visiški skurdžiai. – P.

  Mūsų Gelbėtojau, Dieve, padėk mums:
  garbė bus tavo vardui!
  Mus išvaduoki, atleiski mūsų kaltybes,
  kad skambėtų šlovė tavo vardui. – P.

  Belaisvių raudos tave tepasiekia,
  ir galinga ranka išgelbėki pasmerktus mirti. – P.

  O mes, tavo žmonės, tavo ganyklų avelės,
  tau amžiais dėkosim,
  kartų kartomis teiksim tau šlovę. –P.

Posmelis prieš evangeliją (Mk 10, 45)

P.  Aleliuja. – Žmogaus Sūnus atėjo, kad pats tarnautų
                ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų. – P. Aleliuja.

VIII eilinės savaitės trečiadienio       2021-05-26 12:27

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Sir 36, 1–2. 4–6. 10–17)

  Išgelbėk mus, Dieve, visatos Valdove!
  Tegul visos tautos tavęs ims bijotis,
  tegul jos supranta, kaip mes jau supratom:
  nėra kito Dievo, tiktai Viešpats vienas.
  Tu vėlei parodyk ženklų ir stebuklų.
  Surinki Jokūbo gentis ir paskirstyk
  senovės dienom paveldėtąjį turtą!
  Tu pasigailėki tautos savo vardo –
  pirmagimio savo sūnaus Izraelio.
  Ir pasigailėk savo šventojo miesto
  Jeruzalės – vietos, kur tavo buveinė!
  Te Siono kalne garbė tavo spindi,
  ir tavo šventykloj šlovė tavo skamba!
  Parodyk, kad mes tau pirmadarai esam,
  įvykdyk, kas tavo vardu pranašauta.
  Atlyginki tiesiems, kurie tavim vilias,
  idant pranašai pasirodytų teisūs.
  Tu savo tarnus pagal tai išklausyki,
  kaip Aaronas laimino tavąją tautą.
  Lig pakraščio žemės visi tesupranta,
  kad tu esi Viešpats ir amžinas Dievas.

VIII eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-05-25 8:23

Mąstymas
Prašyti dosnumo ir didžiadvasiškumo Jėzaus sekime

Sustosiu ties Petro žodžiais. Jis supranta, jog paliko viską, kad būtų su Jėzumi. Galbūt ilgesnį laiką Petras nešioja savyje troškimą pasakyti tai garsiai.

*

Petras pasidalija su Jėzumi tuo, kas neduoda ramybės. Koks yra mano didžiausias išsižadėjimas, susijęs su Jėzaus pasirinkimu? Ar norėčiau Jam dabar apie tai pasakyti?

*

„Štai mes viską palikome…“. Kokios reakcijos gimsta manyje, kada išgirstu šiuos Petro žodžius? Ar galėčiau ir aš Jėzui panašiai pasakyti? Ar esu pasiruošęs viską dėl Jo palikti?

*

Įsiklausysiu į Jėzaus atsakymą. Jis kreipiasi į mane asmeniškai ir klausia, ar sugebu dėl Jo palikti… Ilgiau sustosiu prie vertybių, kurias Jėzus išvardina. Paklausiu savo širdies, koks yra didžiausias jos turtas.

*

Jėzus pažada man, kad jeigu būsiu Jam dosnus, Jis bus šimtą kartų dosnesnis. Ar galiu pasakyti, kad Jėzaus pažadas jau kada nors išsipildė mano gyvenime? Prisiminsiu tai su visomis smulkmenomis.

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus žodžius: „...kartu su persekiojimais…“. Jie gali praslysti pro mano akis. Jėzus kalba atvirai, kad bus dosnus man jau čia žemėje, bet nereiškia, kad apsaugos mane nuo išbandymų ir kentėjimų. Betgi Jo dosnumas yra amžinas, o mano kentėjimai laikini.

*

Pasilaikymas sau pirmos vietos – didžiausia pagunda Jėzaus mokiniams. Karštoje maldoje kartosiu:

„Jėzau, man užtenka Tavęs. Mokyk mane nuolankumo“.

Kasdienapmastau.lt

VIII eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-05-25 8:22

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

„Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave.“ – Kodėl palikote? Kas vertė apaštalus sumokėti tokią didelę kainą, kad būtų su Kristumi?

Tikrai ne Jėzus, o pačių apaštalų meilė. Tokiu atveju Petro klausimas praranda prasmę. „Palikti viską“ tampa ja nebe auka, o dovana. Įsivaizduokime panašų klausimą tarp sužadėtinių: „Aš palikau televizorių, meškeres, kompiuterį arba siuvinėjimą, o savo laiką atidaviau tau – ką už tai gausiu?“ Jau gavai, jau leidi laiką su mylimu žmogumi, atidėjai į šalį menkesnes vertybes, kad gautum kažką didesnio. Taigi, „gyvenimo aukos dėl Dievo“ klausimas gali būti labai nevienareikšmiškas.

Dievas tikrai nori žmogaus aukos. Jis pakvietė Abraomą, liepdamas palikti savąjį kraštą ir sekti, kur jis nuves. Liepė Izraelio tautai išeiti iš sočios Egipto žemės ir sekti jį į dykumą, kuri iš tiesų buvo kelias į Dievo pažado žemę. Jėzus aiškiai pakvietė apaštalus palikti savo namus ir šeimas, kad sektų jį ir būtų su juo. Tačiau kiekvienu atveju Dievas kviečia ne atsisakyti dalykų, kurie nepatenkina, neužpildo tikruoju turiniu žmogaus gyvenimo, o pasirinkti jį patį, jo bendrystę ir meilę. Pasiaukojimas, atsisakymas vardan Dievo savo esme visada yra pasirinkimas pačių tikriausiųjų ir brangiausiųjų vertybių, didesnių už tai, ko atsisakoma.

Todėl krikščioniui netinka su liūdesiu žvelgti į tai, ko atsisakė vardan Kristaus ir jo Karalystės, o reikia džiaugtis, kad gali jį pasirinkti, kad pasaulio vilionės nepajėgia jam sukliudyti.

Bernardinai.lt

VIII eilinės savaitės antradienio       2021-05-25 8:19

Evangelija (Mk 10, 28–31)

  Petras ėmė Jėzui sakyti: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave“.
  Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir ateisiančiu laiku – amžinojo gyvenimo.
  Vis dėlto daug pirmųjų bus paskutiniai ir daug paskutinių – pirmieji“.
  Katalikai.lt

VIII eilinės savaitės antradienio       2021-05-25 8:18

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 5–8. 14. 23)

P.  Kas tiesiai žygiuoja, tam Dievas parodys išganymą.

  „Surinkite šičion visus mano šventuosius,
  kurie su manim Sandorą darė, aukodami auką“.
  Štai jau skelbia dangus jo teisingumą:
  pats Dievas pradeda teismą! – P.

  „Pasiklausyk, mano tauta, aš tau kalbėsiu,
  barsiu tave, Izraeli:
  juk Dievas tau – tai aš, tikrasai Dievas.
  Ne dėl aukų aš tave barsiu:
  deginamąsias aukas visuomet man aukoji. – P.

  Padėkos auką Dievui aukoki,
  Aukščiausiajam padarytus įžadus vykdyk!
  Kas šlovinimo auką aukoja,
  tas mano gerbėjas.
  Kas tiesiai žygiuoja,
  tam parodysiu Dievo išganymą“. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 11, 25)

P.  Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
                kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja

VIII eilinės savaitės antradienio       2021-05-25 8:17

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Sir 35, 1–12)

  Kas laikos Įstatymo, – daug atnašauja,
  kas vykdo įsakymus, – degina auką.
  Juk meilės darbai – tai atnašos valgių,
  o išmalda padėkos auką atstoja.
  Kas pameta pikta, tas Viešpačiui mielas,
  kas pameta skriaudą, tas atgailą daro.
  Nedrįsk tuščiomis pasirodyti Dievui,
  nes taip patvarkyta, kad reikia aukoti.
  Teisuolio gi atnašos aukurą puošia,
  jų kvapas pasiekia Aukščiausiojo sostą.
  Teisuolio auka maloni yra Dievui,
  jo dovanas Viešpats gerai įsidėmi.
  Tad dosniai aukodamas Viešpatį garbink,
  tegul tavo rankos nebūna šykštuolės.
  Daryk gerus darbus giedrai nusiteikęs,
  linksmai, su džiaugsmu atiduok dešimtinę.
  Kaip Dievas tau duoda, ir tu jam taip duoki –
  pagal savo išgales dosniai ir noriai.
  Juk Viešpats – mėgėjas atlyginti gausiai,
  jis viską grąžins tau net septyneriopai.
  Neduoki jam kyšio, nes jis nepriims jo,
  nedėki vilčių į aukas neteisėtas.
  Prigrobtos gėrybės – netinkamos aukai,
  nes Viešpats – Teisėjas bešalis, teisingas.

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina       2021-05-24 8:46

Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

Marija buvo Jėzaus Motina, bet kodėl Ji yra vadinama ir Bažnyčios motina? Šios dienos Evangelijos ištrauka perduoda mums Jėzaus testamentą. Iš vienos pusės atrodo natūralu, kad netikėtai suimtas Jėzus neturėjo laiko pasirūpinti savo motina ir, mirties valandą apie ją galvodamas, paveda apaštalo Jono globai. Jis nori, kad Ji būtų jam arti kaip motina. O mes gerai prisimename Jo žodžius, kad jo Motina ir Jo broliai bei seserys, tai visi, kurie vykdo Dievo valią (žr. Mt 3, 33). Taigi, nustatydamas šeimyniškus ryšis tarp Marijos ir Jono, Jis nustato ryšį ir tarp Marijos bei kiekvieno Jį tikinčiojo. Mirštantis ant kryžiaus Jėzus davė mums Mariją kaip mūsų Motiną!
Yra dar ir kita priežastis. Ši Marijos šventė yra nustatyta diena po Sekminių, po Šventosios Dvasios atsiuntimo, dienos, kai gimė Bažnyčia jau kaip sąmoninga tikinčiųjų bendruomenė, suvienyta Dvasios malone. Marija buvo kartu su apaštalais, Ta, kuri jau buvo gavusi Šventąją Dvasią apreiškimo akimirką ir nuo tada liko „malonės pilnoji“. Ta Marija, pilna Šventosios Dvasios malonės, prašo tos Dvasios apaštalams ir Jėzaus mokiniams. Marija įvykdo Jėzaus paskutinį troškimą: tapo Jono ir per jį visų tikinčiųjų dvasine Motina. Ta, kuri pagimdė Jėzų, buvo ir prie Bažnyčios gimimo.

Man tai labai džiugi Marijos šventė. Galiu kreiptis į Ją: mano Mama! Galiu, kaip Jos vaikas prie Jos prisiglausti, galiu paprašyti užtarimo, galiu Jai palikti visas bėdas. Ir žinau, kad neliksiu vienišas. Ir žinau, kad Ji nepaliks tiktai sau mano paslapčių, mano bėdų. Žinau, kad kaip Galilėjos Kano vestuvėse Ji užtars pas Savo Sūnų! Ir žinau, kad po Jos motiniška globa Bažnyčia yra saugi!
Bernardinai.lt

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina       2021-05-24 8:45

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti malonės mylėti Jėzų taip, kaip Jį mylėjo Marija

Jonas vienintelis iš evangelistų aprašo ypatingą Jėzaus susitikimą su Marija Golgotoje. Atsistosiu kartu su Sopulingąja Marija ir mylimuoju mokiniu po kryžiumi. Melsiu šventąjį Joną, kad išprašytų man šio įvykio kontempliacijos malonę.

*

Jonas pirmiausia atkreipia mano dėmesį į Jėzaus žvilgsnį. Įsivaizduosiu Jo kruviną, iškankintą veidą ir Jo meilės kupiną, iki gelmių perveriantį žvilgsnį. Jis žvelgia į savo Motiną ir į mokinį. Taip pat žvelgia ir į mane. Savo žvilgsniu Jėzus apima visus be išimties.

*

Kontempliuosiu Jėzaus žvilgsnį. Kiek kartų žvelgiu į Nukryžiuotąjį, tiek kartų galiu pasakyti, kad Jis žvelgia į mane. Esu Jo mylimasis mokinys. Jis nori, kad patikėčiau, jog Jis miršta už mane ir dėl manęs. Ar tuo tikiu?

*

Nukryžiuotas Jėzus nuo kryžiaus kalba savo Motinai apie mane. Rodo į mane ir sako: „Štai tavo sūnus“. Nukryžiuotasis atiduoda už mane savo gyvybę ir man atiduoda savo Motiną. Jis galvoja apie mane iki galo.

*

Kartu su Motina priglusiu prie Jėzaus kojų. Kontempliuosiu Jo meilę. Dėkosiu Jam už Mariją, nes Jos motiniškame žvilgsnyje visada galiu pajusti jautrumą ir meilę.

*

Jėzus dūsta, jam trūksta oro, bet sukaupęs paskutines jėgas, Jis kreipiasi į mane. Atkreipia mano žvilgsnį į Mariją ir sako: „Štai tavo Motina“. Prisiartinsiu prie Marijos, prisiglausiu prie Jos sopulingos širdies ir Jėzaus akivaizdoje išpažinsiu: „Esi mano Motina“.

*

Priimsiu Mariją į savo kasdienybę. Parodysiu jai vietas ir asmenis, kuriuos labiausiai myliu, ir tuos žmones, kurie man suteikia daugiausia skausmo.

Kaip vaikas kartosiu:

„Išmokyk mane mylėti Jėzų ir tuos, su kuriais gyvenu kasdienybėje“.

Kasdienapmastau.lt

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina       2021-05-24 8:42

minime pirmadienį po Sekminių.
EVANGELIJA Jn19,25-34
Jėzus ir Motina

Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.

Jėzaus mirtis

Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, ir kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“

Tenai stovėjo indas, pilnas perrūgusio vyno. Jie pakėlė ant yzopo vytelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie jo lūpų. Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią.

Kadangi buvo Prisirengimo diena ir žydai nenorėjo, kad kūnai liktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didelės šventės diena, – jie prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti. Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su juo nukryžiuoti. Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų,  tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina       2021-05-24 8:38

minime pirmadienį po Sekminių.
Skaitinys Pr_3,9-15.20

Bet VIEŠPATS Dievas pašaukė žmogų ir paklausė: „Kur tu esi?“ Jis atsiliepė: „Išgirdau tavo garsą sode ir nusigandau, nes buvau nuogas, todėl pasislėpiau“.  {Dievas} jo klausė: „Kas gi tau pasakė, kad tu nuogas? Ar valgei vaisių nuo medžio, kurio vaisių buvau tau įsakęs nevalgyti?“  Žmogus atsakė: „Moteris, kurią tu man davei būti su manimi, man davė vaisių nuo to medžio, aš ir valgiau“. VIEŠPATS Dievas kreipėsi į moterį: „Kodėl tu taip padarei?“ Moteris atsakė: „Žaltys mane apgavo, aš ir valgiau“.  VIEŠPATS Dievas tarė žalčiui:

„Kadangi tu taip padarei,

esi prakeiktas

tarp visų gyvulių ir

tarp visų žvėrių.

Ant pilvo šliaužiosi

ir dulkes ėsi

visas savo gyvenimo dienas.

Aš sukelsiu priešiškumą

tarp tavęs ir moters,

tarp tavo palikuonių ir jos palikuonių;

jis kirs tau per galvą,

o tu kirsi jam į kulną“.
Žmogus pavadino savo žmoną Eva, nes ji buvo visų gyvųjų motina.

Švč. Mergelė Marija, Bažnyčios Motina       2021-05-24 8:32

minime pirmadienį po Sekminių.
Pirmasis skaitinys Apd 1, 12–14

Tuomet jie sugrįžo į Jeruzalę iš vadinamojo Alyvų kalno, buvusio netoliese – kiek leidžiama nueiti šabo dieną.

Parėję jie susirinko aukštutiniame kambaryje, kur buvo apsistoję. Ten buvo Petras ir Jonas, Jokūbas ir Andriejus, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Simonas Uolusis ir Judas, Jokūbo brolis. Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei jo broliais.

Popiežius Pranciškus       2021-05-23 14:28

Skelbkime džiaugsmą, o ne dejuokime dėl nesėkmių
Sekmadienio rytą Šv. Petro bazilikoje popiežius Pranciškus aukojo Šventosios Dvasios atsiuntimo – Sekminių – iškilmės Mišias.

„Ateis globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo“ (Jn 15, 26), – Jėzus pažada savo mokiniams atsiųsti didžiąja dovaną, dovanų dovaną, sakė popiežius, atkreipdamas dėmesį į Šventajai Dvasiai suteiktą titulą, kuris originaliame Evangelijos pagal Joną tekste nusakomas graikų kalbos žodžiu „parakletos“. Šis žodis reiškia visų pirma du dalykus – guodėją ir gynėją (advokatą).

Šventoji Dvasia yra mūsų guodėja, sakė Pranciškus. Mums visiems reikia paguodos, ypač tokiais, kaip dabartiniai, laikais. Mes dažnai pasitenkiname žemiškosiomis paguodomis, kurios greit praeina, palikdamos tuštumą. Iš tiesų, sakė popiežius, žemiškosios paguodos yra kaip nuskausminantys vaistai, kurie leidžia trumpam užmiršti skausmą, bet nepagydo. Tik Šventoji Dvasia, kuri aplanko mūsų sielą, gali pagydyti dvasines ligas.

„Broli, sese“, – sakė Šventasis Tėvas, – „jei bijai tamsos ir vienatvės, jei tave slegia viltį atimanti našta, jei tavo širdį degina skausminga žaizda, jei nerandi išeities, – atsiverk Šventąją Dvasiai.“  Popiežius ragino žiūrėti į apaštalus: jie buvo išsigandę, pasislėpę už užrakintų durų, prieš akis turėjo tik savo silpnumą ir nesėkmes, tačiau kai jie gavo Šventąją Dvasią, viskas pasikeitė. Problemos ir jų pačių trūkumai liko tie patys, tačiau jie jau nebijojo, jautė, kad juos perkeitė Dievo paguoda ir degė troškimu tąja paguoda dalytis su kitais.

Ir mes esame pašaukti liudyti Dvasią guodėją, guosti kitus. Dvasia guodėja sako Bažnyčiai, kad šiandien metas guosti. „Turime skelbti džiugią Evangelijos žinią, o ne kovoti su pagonybe“, – sakė popiežius. „Turime kitiems nešti Prisikėlimo džiaugsmą, o ne dejuoti dėl sekuliarizacijos dramos. Turime mylėti pasaulį, bet nesupasaulėti.  Turime liudyti gailestingumą, o ne reikalauti, kad kiti laikytųsi taisyklių ir normų.“

Šventoji Dvasia yra mūsų gynėja, advokatė, tęsė popiežius, atkreipdamas dėmesį, kad Jėzaus laikais gynėjo teisme vaidmuo buvo kitoks, negu šiandien. Tai laikais gynėjas nekalbėdavo teisiamojo vardu, bet jam patardavo, kaip pačiam gintis. Kokių patarimų mums šiandien duoda Dvasia Gynėja? Visų pirma ji mums sako: „Gyvenk dabartyje!“ Ne praeityje ir ne ateityje, bet šiandien turime daryti gera, paversti savo gyvenimą dovana kitiems.

Kitas patarimas: „Matyk visumą!“ Šventoji Dvasia ugdo vieningą įvairovę, ne uždarus individus, bet bendruomenę, susidedančią iš įvairių narių, turinčių skirtingas charizmas. Šventoji Dvasia kuria vienybę, santarvę, įvairovės darną, skatina mus suvokti save kaip brolius ir seseris, vieno Kūno narius. Piktoji dvasia siekia mūsų skirtumus paversti priešiškumu, nori, kad mūsų skirtumai taptų ideologijomis. Turime sakyti „ne“ ideologijoms, „taip“ – vienybei.

Galiausiai trečiasis Dvasios gynėjos patarimas: Dievas tebūna svarbesnis už tavąjį „aš“. Tai, pabrėžė Pranciškus, galioja kiekvienam iš mūsų, galioja ir Bažnyčiai, kuri yra ne žmonių organizacija, bet Dvasios šventovė.

Sekminių Mišių homiliją popiežius baigė malda, kad Šventoji Dvasia, mūsų širdžių guodėja, padarytų mus savo paguodos skelbėjais. Kad ji, mūsų gynėja, skatintų mus būti Dievo liudytojais, vienybės pranašais, atnaujinančios malonės apaštalais. (JM / Vatican News)

Mons. Adolfas Grušas       2021-05-23 14:26

Dvasios pavasaris

Šiandien Bažnyčia kalba apie Dvasią: slėpiningą pasaulio širdį, virš bedugnės dvelkiantį vėją, liepsną erškėčių krūme, Meilę, viršijančią bet kokią kitą meilę. Dvasia – tai aukščiausias Dievo pasireiškimas, Jo meilės gyvenimo liepsnojantis išsiliejimas mumyse. Be Dvasios krikščionybė būtų ne kas kita, kaip tik sausa doktrina, Bažnyčia sumenkėtų iki įstatymų kodeksu tvarkomos organizacijos, moralė liktų tik nesuprantamais samprotavimais, kryžius tikrai visų būtų laikomas beprotybe, o Kristus liktų tik viena iš garsių praeities asmenybių.

Šiandien Dievo Žodis mums siūlo ištirti kitokius kelius, pamėginti pasaulyje ir savo gyvenime įžvelgti kitas, ryškesnes spalvas. Sekminių Žodžio liturgijos skaitiniai yra įvaizdžiai, kuriais žmogui mėginama papasakoti nenusakomą dalyką: Šventąją Dvasią – Dievo alsavimą, esantį visur ir visuose. Netenka nė kalbėti apie nusižeminimą, kurį įkūnija Šventoji Dvasia, netgi neturinti savo vardo, nes visas Dievas yra Dvasia, visas Dievas yra Šventas. Šventosios Dvasios neįmanoma įsivaizduoti kitaip, kaip tik per įvairius simbolius. Kaip tik todėl Dvasia reiškia laisvę, kaip kad laisvas yra vėjas, kuriam niekas negali nieko įsakyti. Dvasia pranoksta bet kokius žmogaus sugalvotus paaiškinimus ir keliauja tolyn, ten kur yra Jos namai.

Evangelija sako, kad Dvasia aplankė mokinius Velykų dienos vakare, kartu su Viešpaties Kristaus ramybės atodūsiu: „Jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią“.

Pagal Apaštalų Darbų knygos aprašymą, praėjus penkiasdešimčiai dienų ta pati Dvasia nusileido ant apaštalų, kaip nepaprasta jėga, energija, vėtra, atverianti širdies duris, ir Žodžio ugnis, siunčianti mokinius skelbti Evangeliją.

Apaštalas Paulius antrajame Mišių skaitinyje dalijasi savo patirtimi, pagal kurią Dvasia reiškia grožį, talentą, kiekvienam tikinčiajam suteiktą būdingą charizmą, tuo tarpu atliepiamojoje psalmėje įkvėptasis autorius primena amžinai ateinančią Dvasią: nuo pradžios ir per amžius. Visur Dvasia kuria gyvybę, netgi ir tada, kai jaučiamės išsekę, kai aplinkui save ir savyje nebematome nieko gražaus, kai visas gyvenimas atrodo tuščias ir bevaisis.

Tiek daug apibūdinimų, jie visi teisingi, tačiau, remdamiesi jais, tikrai neatsakysime į klausimą, kas yra Šventoji Dvasia. Ji yra kiekvienas iš šių dalykų, yra viskas kartu ir tai, ko nė nesugebame suvokti…

Todėl mes tikrai su pirmąją Sekminių dieną Jeruzalėje susirinkusiais žmonėmis, besiklausiusiais pirmojo šventojo Petro pamokslo, galime su nuostaba kartoti: „Kaip gi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?“ Iš tiesų visa tai vyksta ir dabar, bažnyčiose ir už jų sienų, nes Dvasia ir toliau kreipiasi tiesiogiai į kiekvieno žmogaus širdį, kiekvieną mūsų kviesdama į vienybę, taiką, džiaugsmą, meilę, sutelkdama visus Kristuje, kuriame atrandame savo žmogystės pilnatvę.

Šventoji Dvasia palaiko visa, kas mums yra brangu, o mes priimame Ją, kaip brangią dovaną.

Žinoma, ir mums, kaip apaštalams, kartais yra labai sunku pasiryžti ir palikti Paskutinės vakarienės kambarį, kur taip saugu ir paprasta būti su savaisiais, tačiau Dvasia, nuolanki ir ryžtinga, stipresnė už mūsų nuovargį, ragina mus eiti pirmyn. Kaip vėjas Ji rodo mums kelią, išpučia mūsų gyvenimų laivų bures, išblaško mirties pelenus ir visur skleidžia gaivų pavasario kvapą.

Ir tada ateina dvasios pavasaris…

Evangelijos       2021-05-23 6:24

Mąstymas
Prašyti Šventajai Dvasiai atviros širdies ir atsidavimo Jos įkvėpimams

Apaštalų užsidarymas ir baimė parodo, koks yra gyvenimas be Jėzaus ir Jo Dvasios. Kitiems žmonėms ir gyvenimui galiu atsiverti tiek, kiek turiu savyje Šventosios Dvasios jėgos. Joje gyvenu, judu ir esu.

*

Kiekvieną dieną Jėzus ateina į mano rūpesčius, sunkias patirtis ir sako: „Ramybė tau“. Jis nori aplankyti mane su savo ramybe ir duoti man savo Dvasios džiaugsmo būtent tada, kai mane užvaldo baimės ir įvairiausi nuogąstavimai.

*

Negalėsiu išgirsti Jo balso ir priimti Jo Dvasios, jeigu neturėsiu artimo ryšio su Jėzumi patirties. Nuo mano maldos gilumo priklausys mano jautrumas Jėzaus įkvėpimams išbandymų momentais.

*

Jėzus kasdieną parodo man savo rankas ir šoną – savo gyvybės ir galios ženklus. Prisiminsiu suspaudimo momentus, kuriuose aiškiai patyriau Jo paguodą. Apie tas situacijas pasikalbėsiu su Jėzumi. Pašlovinsiu Jį už tas dienas.

*

„Imkite Šventąją Dvasią...“. Įsivaizduosiu Jėzų, kuris ateina pas mane, kad išlietų man savo Dvasią. Įsisąmoninsiu, kad lygiai taip Jis artinasi prie manęs kiekvienoje maldoje ir priimant kiekvieną sakramentą. Kasdieną galiu būti pripildytas Jo Dvasios.

*

Visagalė Dvasia nesuteiks man jėgų, jeigu Jos nepriimsiu. Ji paklūsta mano apsisprendimui, netgi ir tada, kai tai liečia nuodėmių atleidimą. Ar neatmetu Jos įkvėpimų? Ką galiu pasakyti apie savo asmeninę maldą ir sakramentinį gyvenimą?

*

Paprašysiu, kad Jėzus įkvėptų manyje negęstantį Šventosios Dvasios troškimą, kad visada Jos trokščiau ir atsiverčiau Jos galiai. Prašysiu Jėzaus, kad padėtų man vadovautis Jo Dvasios įkvėpimais.

Kasdienapmastau.lt

Rekomenduojame

Pasaulinio atgarsio susilaukusi byla Suomijoje: krikščionys persekiojami dėl tikėjimo

Jurga Lago. Apie skiepus ir degančias eglutes

Žymusis dr. J. Peterson: privalomas vakcinavimas nuo COVID-19 yra totalitarinių valstybių imitavimas

Suomija gali stabdyti ES vertimą skiepytis

Vytautas Sinica. Pakalbėkim apie iš esmės nusikalstamus iš esmės nusikaltėlių siūlymus

Ramūnas Aušrotas. Nestereotipiniai lyčių vaidmenys – už ką siekiama kovoti?

Bandoma juodinti laisvės kovotoją

Viljama Sudikienė. Europos nacionalistai buria naują aljansą Varšuvoje

Vaidotas A. Vaičaitis. Konstitucinis Teismas ir „galimybių pasas“

Ar turėčiau paskiepyti savo vaiką naujomis vakcinomis nuo COVID-19?

Iš interneto platybių. Iškrito pirmasis sniegas!

Ir vėl pinigai atiminėjami iš Lietuvos regionų…

Tomas Baranauskas. Gal žinot gerą lietuvišką atitikmenį?

Fox News: Viktoras Orbanas – vakarietiškas konservatorius ar totalitarinis banditas?

Vytautas Sinica. Psichologija remiasi nužmoginta žmogaus samprata

Indijos Aukščiausiajam teismui pateiktas pirmasis pasaulyje ieškinys dėl nužudymo vakcina Bilui Geitsui ir Adarui Pūnavalai

Asta Višinskaitė – Katutė. Jeigu kas nors ims plūsti mane ar prigimtinės šeimos palaikytojus, tai nepateks į neapykantos supratimą

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Parazitinių idėjų pandemija

Povilas Žumbakis. Mama bears revoliucija

Nepaisant išteisinimo, K. Rittenhouse istorija įrodo, kad JAV tebėra žiniasklaidos valdoma valstybė

Pandemijos valdymas ir STI siūlomi žingsniai (II): gydymo rekomendacijos sergantiems

Dauguma JAV katalikų ir protestantų teigia: nebūtina tikėti Dievą, norint pasiekti dangų

Éric Zemmour: „Mes neleisime mūsų pakeisti svetimais žmonėmis“

Kardinolas R. Sarah: Europa gali išvengti savidestrukcijos vystydama Afriką

Prof. Arūnas Gumuliauskas. Lapkričio įvykių apžvalga

Linas Karpavičius. Skiepo vaidmuo yra „botago“ vaidmuo skaitmenizuojant mūsų visų gyvenimą

Sės ar nesės? Galingos teisėsaugos pajėgos kasasi po Remigijumi Šimašiumi

Pasaulio Ekonomikos forumas atšaukia visus viešus renginius dėl grasinimų susidoroti

Asta Višinskaitė-Katutė. Šiandien pasaulinė AIDS diena: kol dar galime apie tai kalbėtis, netylėkime

Vytautas Sinica. Iš anksto aiškus pinigų išmetimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.