Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Kad Dievo išmintis apsigyventų ir mūsų tautoje

Tiesos.lt redakcija   2020 m. sausio 5 d. 15:28

56     

    

Geroji Naujiena: Kad Dievo išmintis apsigyventų ir mūsų tautoje

Dievo išmintis apsigyveno išrinktojoje tautoje

Išmintis pati gieda savo šlovės giesmę
ir savimi didžiuojasi savo tautoje.
Aukščiausiojo bendrijoje atveria burną
ir didžiuojasi jo Galybių artume:
Tada Visatos Kūrėjas davė man savo įsakymą,
ir mano Kūrėjas parinko vietą mano padangtei,
tardamas: ‘Jokūbe turi statytis buveinę,
Izraelyje turi turėti savo paveldą’.
Pradžioje, prieš visus amžius, jis mane sukūrė,
ir per visus amžius nenustosiu būti.
Šventojoje Padangtėje jam tarnavau
tada Zione užėmiau savo vietą.
Taip mieste, kurį jis myli,
man davė poilsio vietą, –
Jeruzalėje yra mano valda.
Įleidau šaknis garbingoje tautoje,
VIEŠPATIES dalyje yra mano paveldas. (Sir 24, 1–2. 8–12)

* * *

Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų

Šlovink VIEŠPATĮ, Jeruzale!
Šlovink savo Dievą, Zione!
Juk jis stiprina tavo vartų skląsčius,
palaimą teikia tavo vaikams.
Sukuria taiką prie tavo ribų,
sotina tave geriausiais kviečiais.
Siunčia savo žodį žemei,
ir ką jis įsako, greitai įvyksta.
Jis paskelbė savo žodį Jokūbui,
savo įstatus ir įsakus Izraeliui.
To jis nepadarė jokiai kitai tautai, –
jo įsakų jos nežino.
Šlovinkite VIEŠPATĮ! (Ps 147, 12–13. 14–15. 19–20)

* * *

Jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų tapti jam įsūniais

Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui,,kuris palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje, mus išsirinkdamas jame prieš pasaulio sukūrimą, kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoje.,Iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu,jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais savo malonės kilnumo šlovei.Ja jis apipylė mus dėl Mylimojo.

Todėl ir aš, išgirdęs apie jūsų tikėjimą Viešpačiu Jėzumi ir apie jūsų meilę visiems šventiesiems, nesiliauju dėkojęs už jus, prisimindamas jus ir melsdamas, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, garbės Tėvas, suteiktų jums išminties ir apreiškimo Dvasią ir jūs galėtumėte jį pažinti; kad apšviestų jūsų širdies akis ir jūs pažintumėte, kokia yra viltis, į kurią jūs esate pašaukti, koks jo šventųjų garbingo paveldo turtas. (Ef 1, 3–6. 15–18)

* * *

Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų

Pradžioje buvo Žodis.
Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą.
Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.
Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.
Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.

Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.

Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.
Jonas apie jį liudija ir šaukia: „Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau; tas, kuris paskui mane ateis, pirmiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis“.
Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gave malonę po malonės. Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų. Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė. (Jn 1, 1–18)

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui: nuodėmės tamsa neleidžia pažinti Dievo

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Elenos Spirgevičiūtės kankinystės minėjimas
Homilija

Eigulių kapinėse ant vieno paminklo yra iškaltas užrašas: „Jums – kankinių vainikas, mums – tautos garbė. Jų tauri garbė ir plieninė valia buvo galingesnė už mirtį“. Paminklo priekyje iškaltos pavardės: Stasė Žukaitė ir Elena Spirgevičiūtė ir užrašas: „Tragiškai žuvo gindamos mergaitės garbę 1944 m. sausio 3 d. ir palikdamos nepamirštamą didžių lietuvaičių paveikslą savo tautai“.

Apaštalas Paulius laiške efeziečiams rašė: „Garbė Dievui, kuris išsirinko mus prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti jo akivaizdoje“ (Ef 1,3). Apaštalas meldė krikščionims išminties pažinti Jėzų Kristų ir jiems skirtą garbingą paveldėjimą.

Tikėjimo kankinė Elena tikėjimo pradmenis gavo tėvų namuose; „Saulės“ gimnazijoje juos stiprino ir ugdė seserys kazimierietės. Prieš pamokas ji dažnai užsukdavo į Prisikėlimo bažnyčią, kad galėtų priimti šv. Komuniją. Anuomet Komunijos priėmimo dienomis reikėdavo likti be pusryčių, nes nuo vidurnakčio buvo privalomas pasninkas.

Elenutė dvasiniams dalykams buvo labai imli; anksti jos dvasinio gyvenimo centru tapo Jėzus Kristus. Jos dienoraštyje randame įrašytą mintį: „Laimingas žmogus, kuris myli Kristų. Koks jis tada gražus. Tikroji laimė yra Kristus“. Jauna gimnazistė žavėjosi Dievo Motina Marija; ją žavėjo Marijos kuklumas ir skaistumas ir ji pati siekė būti panaši į Mariją. Dienoraštyje moksleivė rašė: „Rankas ištiesus į Mariją meldžiuosi. Aš maldauju jos gerumo, skaistumo, švelnumo. Ji man suteiks, nes mane myli… Per Mariją, Jėzų tapsiu gera ir skaisti“.

Jauna mergaitė pradėjo svajoti net apie visišką pasišventimą: „O kad greičiau baigtųsi karas – baigčiau gimnaziją ir eičiau ten, Tėve, arčiau tavęs… Aš noriu turėti gražų vidų…“ Deja, pikti žmonės svajones apie Dievui pašvęstą gyvenimą nutraukė.

1944 m. sausio 3-iosios vakarą į Spirgevičių namus Kaune įsibrovė policininkais pasivadinę vyrai; iš tikrųjų tai buvo raudonieji partizanai. Įsibrovėliai gėrė degtinę ir siautėjo. Bandžiusią pabėgti ir šauktis pagalbos Elenos tetą Stasę vienas iš įsibrovėlių nušovė. Po to atėjūnai bandė priversti Eleną Spirgevičiūtę pasiduoti jų norams, priešingu atveju grasino nužudyti: „Mes nejuokaujam! Viena jau guli nušauta ir tau taip bus“. Tačiau mergina laikėsi tvirtai ir drąsiai: „Aš geriau mirsiu…“ Ji buvo aiškiai apsisprendusi geriau mirti, bet ne nusidėti. Atsisveikino su namiškiais, palaimindama juos kryžiaus ženklu. Paskutiniai jos žodžiai buvo: „Aš mirsiu, o jūs gyvensite“. Vienas iš piktadarių nusivedė Eleną į kambarį ir tuojau pasigirdo šūvis, užantspaudavęs mergaitės herojišką ištikimybę tikėjimui ir dorai.

Elena Spirgevičiūtė mums yra labai artima. Ji buvo panaši į kitas savo laikmečio mergaites: žavėjosi gražia žmogiška meile, bet drauge veržėsi į dvasinio gyvenimo aukštumas.

Elenos Spirgevičiūtės pavyzdys ypač yra svarbus šiandien, nes dabartinė kultūra per medijas perša hedonistinį gyvenimo būdą – sau nieko neatsakyti ir tenkinti visus norus bei aistras. Ši kultūra suniekina žmogaus orumą, iškreipia tikrą meilę ir palieka jaunus žmones dvasiškai sužeistus. Šiandien jaunimui ypač sunku susiorientuoti, kaip reikia gyventi laisvėje ir kokias vertybes pasirinkti.

Laikmetis, kai būsimoji kankinė mokėsi ir brendo dvasia, Lietuvai buvo ypač sunkus. Tik ką buvo praūžusi sovietinė okupacija su žmonių žudynėmis Rainiuose, Pravieniškėse, Petrašiūnuose ir kt. vietovėse; tūkstančius ištrėmė į Sibirą. Nacių okupaciją su getais ir žydų žudynėmis nežadėjo nieko gero. Į rytus nusiritusi karo mašina žadėjo grįžti atgal. Iš tų sumaišties dienų mums yra išlikęs Elenos Spirgevičiūtės dienoraštis, kuris atskleidžia jaunos kaunietės dvasinį kilnumą bei grožį; ji viską mokėjo sverti evangelijos šviesoje.

Tik laiko klausimas, kada Elena Spirgevičiūtė bus paskelbta palaimintąja. Turėsime palaimintąją lietuvaitę kankinę už mergaitiškąjį skaistumą; jos pavyzdys dar labiau švies ir kiekvienam primins, kad žmogaus gyvenime pačios didžiausios vertybės yra gilus, sąmoningas tikėjimas bei aukštai iškelta moralinė kartelė. Už šias vertybes galima paaukoti ir gyvybę.

Melskimės vieni už kitus; melskimės už mūsų dienų pasimetusius žmones, ypač jaunimą, kad jie pakeltų akis nuo žemės į dangų.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Selvarasu       2020-01-29 15:49

Noriu pasidalinti savo nuostabiu liudijimu, kaip susigrąžinau savo gyvenimo vyrą, noriu pasakyti pasaulio žmonėms, kad internete yra tikras rašybos ratukas ir jis yra galingas bei tikras, Jo vardas Baba Wale Wiseman, jis padėjo Neseniai aš vėl sujungiau savo santykius su savo vyru, kuris mane išmetė. Kai aš susisiekiau su Wiseman, jis pasakė man meilės burtą, o mano vyras, kuris teigė, kad neturi su manimi nieko bendra, vėl paskambino man ir pradėjo manęs elgetauti. Visiems, kurie skaito šį straipsnį ir kuriems reikalinga pagalba „Wiseman“ taip pat gali pasiūlyti bet kokios rūšies pagalbą, pavyzdžiui, santuokos ir santykių suvienijimą, visų rūšių ligų išgydymą, teismo bylas, nėštumo burtą, dabar mes labai džiaugiamės savimi. Wisemanas priverčia jį suvokti, kiek mes vienas kito mylime ir mums jo reikia. Šis vyras yra tikras ir geras. Jis taip pat gali padėti sutvarkyti nutrūkusį santykį. Aš turėjau savo vyrą atgal! Tai buvo tarsi stebuklas! Jokių konsultacijų dėl vedybų, o meilės gyvenime mums sekasi labai gerai. Kreipkitės į šį puikų vyrą, jei kiltų problemų dėl ilgalaikio sprendimo
elektroniniu paštu: .(JavaScript must be enabled to view this email address)
„WhatsApp“: +2348136951551
„Viber“: +2348136951551

Evangeliją komentuoja       2020-01-12 10:01

Mons. Adolfas Grušas
MYLIMI DIEVO VAIKAI

Jėzus stoja į vieną eilę su nusidėjėliais… Jis, tikrasis Dievo Sūnus, atsiduria eilės gale, kaip pats menkiausias iš visų. Biblijos žinovai teigia, kad šis Išganytojo poelgis ženklina Jo troškimą ateiti į pasaulį, pradedant nuo pačių menkiausiųjų, kad nė vienas negalėtų jaustis svetimas ar atstumtas. Neveltui ir popiežius Pranciškus, kartais gal ir piktindamas labai gerai apie savo šventumą galvojančius katalikus, taip pat stengiasi būti kartu su tais, kurie kenčia ir jaučiasi atstumti visuomenės.

Kita vertus Jėzus, įsimaišęs į nusidėjėlių minią, atrodo kažkiek lyg ir ne savo vietoje. To nesuprato ir Jonas Krikštytojas, kuris norėjo atsisakyti krikštyti Jėzų, tačiau Viešpats pats pasakė jam, kad reikia atlikti tai, kas yra teisinga: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui.“ Naujasis, Jėzaus į pasaulį atneštas teisumas ir yra tas sukrėtimas, kuris panaikina atstumą tarp Švaraus ir suteptųjų, tarp Dievo ir žmogaus.

Ir štai „atsivėrė dangus ir jis pamatė Dievo Dvasią, nusileidžiančią tarsi balandį ir plevenančią virš jo“. Tai meilės pilnatvės, Dievo gyvenimo ir energijos išraiška, kurią patvirtina ir pasigirdęs dangiškojo Tėvo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“. Visi tie nepaprasti įvykiai atsitiko anaiptol ne šventoje vietoje, aptvertoje aukštais mūrais. Ten, žmonių gyvenimo sūkuryje, kur buvo pilna nuodėmingų žmonių, tiesa, tuo momentu pasiryžusių pripažinti savo nuodėmes, tačiau vėliau vėl grįžusių į savo nuodėmingą kasdienybę (kaip tai panašu į mūsų dienų atgailautojus!), iš dangaus pasigirdo Dievo meilės liudijimas, ten virš Jėzaus išsiskleidė Dievo Dvasia.

Drauge šie ženklai yra skirti ir mums, nes tai, ką Tėvas sako Jėzui, yra ir kiekvieno mūsų dalia. Tai emocingai patvirtino ir pats Išganytojas prieš savo kančią: „Kad pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai“. Dievas myli mus taip, kaip mylėjo Jėzų, su tokiu pačiu įkarščiu, su tokia pat aistra. Kiekvienas mūsų yra Dievui svarbus, kiekvienas yra Jo mylimas vaikas. Tai labai svarbu, bet drauge sunkiai suprantama: dangaus Tėvui aš esu toks pat, kaip Jėzus, man skirtas tas pats meilės liudijimas, tie patys trys žodžiai – Sūnus, mylimasis, gėriuosi…

Pirmasis žodis – Sūnus. Biblinėje kalboje „sūnumi“ vadinamas tas, kuris vykdo Tėvo darbus, daro tą patį, ką daro tėvas ir stengiasi būti į jį panašus. Šia prasme, atrodytų, lyg nieko naujo ir nesužinome. Žinome savo pareigą sekti Viešpaties nurodytu keliu, elgtis pagal Jo valią, drauge suvokdami, kaip tai kartais yra sunku. Vadovaujantis žmogiška logika, panašu, kad iš tiesų esame labai nepaklusnūs vaikai.

Viską į savo vietas sustato antrasis žodis – mylimasis. Jame telpa nuostabus dalykas: dar prieš mums pradedant darbą, mums tai suvokiant, ar ne, bet kiekvieną rytą, kai tik pabundame Dievui mūsų vienintelis vardas yra „Mylimasis“. Dievas myli mus neužsitarnauta, išankstine, niekuo nepagrįsta meile. Tikriausiai ir to nesuprantame, nes patys nemokame taip mylėti. Mums visuomet reikia, kad būtų „už ką“ mylėti, tuo tarpu Dievas myli, žinodamas, kad, galbūt, to nėra ir nebus, tačiau savo meile skatina žmogų į gera.

Trečiasis, gana neįprastas ir retokai, norint nusakyti tarpusavio santykius, vartojamas žodis – gėriuosi. Jame slypi dar kitos emocijos: man patinki, esu laimingas, man gera būti su tavimi. Visiškai suprantama, kai šis žodis ištariamas Jėzaus atžvilgiu, tačiau kokį džiaugsmą, kokį pasitenkinimą gali jausti dangaus Tėvas, bendraudamas su manimi, palūžusia nendre, kuriai nuolat gresia pavojus visiškai nulūžti?! Kam Jam reikalingas toks smilkstantis dagtis?! Ir vis dėlto, tariant Šventojo Rašto žodžiais, Dievui „be galo džiugu lankytis pas žmones“, vadinasi, Jam gera būti su manimi…

Kiekvieno mūsų krikšto dieną, taip, kaip kad tai įvyko prie Jordano, mums irgi buvo pasakyta: „Mano vaike, esi panašus į mane, myliu tave, tu esi mano džiaugsmas. Tavyje slypi dangaus alsavimas, tave supa Dievo Dvasia, kuri tave formuoja, perkeičia mintis, jausmus, viltis, leidžia priartėti prie manęs“.

Todėl gera kiekvieną, gal ir net patį tamsiausią rytą, pradėti naują dieną, įsiklausius į Tėvo balsą: „Mano vaike, mano meile, mano džiaugsme“. Tada pasitraukia supantys šešėliai ir pajuntame mus supančios meilės sparnus…

KRISTAUS KRIKŠTAS       2020-01-12 9:56

    EVANGELIJA (Mt 3, 13–17)

  Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jonas jį atkalbinėjo: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu
ateini pas mane!“
  Bet Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“. Tada Jonas sutiko.
Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, nusileidžiantį tarsi
balandį ir plevenančią virš jo. O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“.

KRISTAUS KRIKŠTAS       2020-01-12 9:53

  I skaitinys Iz 42, 1–4. 6–7

  Štai ką sako Viešpats:
  „Štai mano tarnas, kurį aš remiu, – mano išrinktinis, kuriuo aš gėriuosi. Suteikiau jam savo dvasios, kad neštų tautoms teisingumą. Jis nerėks, nekels triukšmo, ir gatvėje nesigirdės jo balso. Jis nenulauš palinkusios nendrės, neužgesins rusenančio dagčio; jis ištikimai neš teisybę. Jisai nenuvargs, nepails, kol žemėje įkurs teisingumą. Ir lauks jo nurodymų salos.
  Aš, Viešpats, pašaukiau tave teisingumui, paimsiu tave už rankos ir ginsiu. Tave padarysiu sandora tautai, šviesa
pagonims – neregių akims atverti, belaisviams iš kalėjimo išvesti, tamsiojoje sėdintiems suimtiesiems paleisti“.

  Psalmė (Ps 28, 1a ir 2. 3ac–4. 3b ir 9b–10)

  Viešpats laimins savo tautą, teiks jai ramybę.

  Jūs, Dievo sūnūs, šlovinkit Viešpatį,
  šlovinkit Dievo didingąjį vardą,
  garbinkit jį iškilmingai.

  Virš vandenų pasigirsta Viešpaties balsas!
  Viešpats viršum vandenynų plačiųjų!
  Viešpaties balsas galingas!
  Skardus Viešpaties balsas!

  Dievo didybė sugriaudžia!
  Ir jo šventovėj – „Šlovė!“ visi šaukia.
  Viešpaties sostas virš tvano,
  jis viešpataus kaip Valdovas per amžius.

  II skaitinys Apd 10, 34–38

  Atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų, aš dabar suprantu, jog Dievas nėra žmonėms šališkas. Jam brangus bet kurios
tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.
  Jis pasiuntė savo žodį Izraelio vaikams ir per Mesiją Jėzų paskelbė taiką. Šitas yra visų Viešpats. Jūs žinote, kas yra
įvykę visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos po Jono skelbtojo krikšto. Kalbama apie Jėzų iš Nazareto, kaip Dievas jį
patepė Šventąja Dvasia ir galybe, kaip jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas
buvo su juo“.

Sutinku        2020-01-11 21:11

su kunigo žodžiais, kad tik tikėjimo galia į Jėzų, mus išgydo ir padaro laisvu žmogumi nuo nuodėmės raupsų.

Kun. Kęstutis Dvareckas       2020-01-11 19:43

„Viešpatie, jei tik panorėsi, gali padaryti mane švarų!“ (12 eil.)

Šiandien Jėzus kalba mums apie tikėjimo galią. Jis yra Išgydymas, Išgelbėjimas, - bet tokį Jį patirti galime tik tuomet, kai įtikime.
Tikėjimas yra vartai į Jo pažinimą. Galime ilgai domėtis Jėzumi, rinkti visą įmanomą informaciją, klausytis liudijimų, nuomonių, - galime Jį pažinti kaip istorinę asmenybę, bet patirti Jį kaip Gyvąjį Dievą, atsigaivinti Jame kaip beribės Meilės šaltinyje galėsime tik tikėdami ištarę: „Viešpatie, jei tik panorėsi, gali padaryti mane švarų!“
„Noriu, būk švarus!“ (13 eil.) – taria Jėzus raupsuotam vyrui, kartoja kiekvienam iš mūsų, nes Jis atėjo ir vis iš naujo ateina, kad mūsų džiaugsmui nieko netrūktų... (plg. Jn 15, 11).
Esame pakviestieji į švarumą, tobulėjimą, šventėjimą... Jis, Emanuelis, yra su mumis. Jis visada UŽ mus, Jis neatšaukiamai NORI, kad būtume švarūs…
Pasigailėk mūsų, Viešpatie ,- leiski patikėti… kad Tau norint, Tau tariant žodį, mūsų siela pasveiktų...

ah1       2020-01-11 14:45

gyvenk tinkamai ir nereikės gydytojo. Kvietimas ateiti gydytis reiškia ne ką kitą o atnešimą pinigų gydytojui, “Jėzaus”  kvietimas ateiti pasigydyti - tai “Jėzaus” verslas, na kaip kašpirovskių  visokiausių - atnešk pinigų pagydysiu. Tikroji malda ir gydymasis - eik į savo kambarėlį, užsirakink ir melskis, tai yra būk pats sau dievu, pats sau padėk nes Jūs patys esate dievai.

Jan       2020-01-11 12:55

Aš žinau, kad tais laikais, raupsai buvo pats baisiausias nuosprendis žmogui. Ne tik, kad visiškas supuvimas be jokios pagalbos, bet ir būti atstumtam nuo visko, kas žmogiška. Užsidengus veidą drabužiu ir pamačius praeinant žmogų rėkti “esu nešvarus”. Ir visiškai pritariu tai minčiai, kad tai tolygu nuodėmei, kurios žmogus negali, nepajėgia atsikratyti savo jėgomis. Manau, kad tik labai, labai panorėjus, labai gailintis dėl jos, reikia prašyti Dievo išgydymo. Kas iš to, jei žmogus nuėjęs išpažinties ar dar gudriau pats sau išpažinęs, kaip kai kurie sako, tuoj ima ir pamiršta. Tad toks vėl ją daro ir taip gyvena su savo prasmirdusiais, dvokiančiais raupsais. Taip, taip ir toks dar vaidina save “ORIU” žmogumi. Nori oriai gyventi ir oriai numirti, bet išeina, kaip toje psalmėje - dvesia lyg gyvulys.

O kas yra raupsai?       2020-01-11 10:20

Manau, kad šiais laikais, laisvai galime dėti lygybės ženklą, kad tai mūsų daroma nuodėmė. Ar ne todėl vaikštome su “kaukėmis”, t.y. savo oria išvaizda, nors viduje esame pilni godumo, gobšumo, gašlumo, neapykantos ir t.t. Ar ne todėl bijome ateiti į Bažnyčią ir išpažinti savo nuodėmių? Ar ne todėl renkamės visokias kitas religijas, kur nereikia išpažinties, t.y. pripažinti, kad esu “raupsuotas”? Tai ir yra svarbiausia mūsų gyvenimo klaida, dėl kurios mes nepakilsime iki dvasinio lygmens ir dvėsime, kaip gyvuliai, nesupratę kodėl gyvenome ir dėl ko gyvenome. Todėl mes ir bijome mirties, nes nėra kam likti gyvu, nes “gyvo”, išliekančio nieko neįgijome.

Evangelijos komentaras       2020-01-11 5:56

Viešpatie, jei tik panorėsi, gali padaryti mane švarų! (Lk 5, 12)

Drovėdamasis savo raupsais nusėto kūno žmogus puolė Jėzui po kojų. Jis žinojo, kad jei yra bent lašelis vilties būti išgydytam, Jėzus tai padarys. Minia iš jo juoksis? Reikalaus eiti šalin, kol dar nėra „švarus“? Nesvarbu. Jis bet kokia kaina norėjo prieiti prie šio mokytojo. Jėzus nedvejodamas apmalšino vargšo baimę ir gėdą. „Žinoma, aš noriu tave išgydyti!“ Tą akimirką šio žmogaus gyvenimas buvo perkeistas. Ne tik jo kūnas išgijo, bet sugrįžo ir viltis. Jis patyrė, kad Dievas jo neatstūmė, bet visuomet mylėjo.

Šventajame Rašte yra daugybė vietų, kur kalbama apie Jėzaus užuojautą ir meilę. Skaitydami jas tarsi girdime Jėzaus balsą: „Aš noriu tave išgydyti. Ateik pas mane.“ Melsdamiesi patirsime Jo prisilietimą, nes Jis geriausiai žino, kas mumyse – mūsų dvasioje, prote bei kūne – turi išgyti.

Be to, į Jėzų galime kreiptis daugel kartų. Taip vis labiau atsiveriame Jo prisilietimui, Jo perkeičiančiai galiai bei suvokiame, kad Jis yra šalia mūsų. Jis išlaisvins mūsų širdis džiaugtis, netgi jei būsime prislėgti sunkumų ar išbandymų. Jis pripildys mus užuojautos ir savo beribe meile stiprins mūsų tikėjimą. Tuomet mūsų baimes nustelbs augantis pasitikėjimas Kristumi. Jis padės mums labiau atsiverti Šventajai Dvasiai. Tada neištversime nekalbėję kitiems apie mus išgydžiusią Jėzaus meilę, malonę bei rūpestį.

Jėzus girdi mus ir atsiliepia į visas mūsų maldas. Tai tiesa! Galime ilgai nesuvokti Jo veikimo mumyse, bet tai nepaneigia, kad Jis visuomet yra su mumis. Tad neabejodami atiduokite Jam savo kūną, širdį bei visas savo patirtis. Jėzus nori apreikšti jums savo beribę meilę, todėl kad ir į kokią situaciją patektumėte, Jis mokys jus, padės jums suvokti Jo planą bei troškimus. Tad netgi jausdamiesi raupsuoti dėl savo nuodėmių nesidrovėkime pulti Jėzui po kojomis. Jis mūsų neapvils.

Jėzau, Tu visados esi gailestingas ir kupinas užuojautos. Šaukiuosi Tavęs, nes esi patikimas ir ištikimas. Kviečiu Tave į savo gyvenimą. Gydyk mane ir pripildyk vilties.

„Žodis tarp mūsų“, 2014 sausis–vasaris

Penktadienis po Kristaus Apsireiškimo       2020-01-11 5:52

Jėzus skelbė karalystės Evangeliją ir gydė žmonėse visokias negales.  Aleliuja.

Evangelija (Lk 5, 12–16)

  Bebūnant Jėzui viename mieste, atėjo vyras, visas raupsuotas. Pamatęs Jėzų, jis parpuolė ant žemės ir maldavo: „Viešpatie, jei tik panorėsi, tu gali padaryti mane švarų!“ Jėzus, ištiesęs ranką, palietė raupsuotąjį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir bematant raupsai pranyko.
  O Jėzus jam liepė niekam šito nepasakoti: „Tik nueik, pasirodyk kunigui ir atiduok auką už pagijimą, kaip Mozės įsakyta,
jiems paliudyti“.
  Tačiau garsas apie jį sklido vis plačiau ir gausingi būriai rinkdavosi pasiklausyti bei pasigydyti nuo savo ligų. O jis
traukdavosi į nuošalesnes vietas melstis.

Penktadienis po Kristaus Apsireiškimo       2020-01-11 5:51

Skaitinys (1 Jn 5, 5–13)

  Mylimieji!
  Kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?!
  Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują: Jėzus Kristus; nė vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai
paliudija, nes Dvasia yra tiesa. Mat yra trys liudytojai: Dvasia, vanduo ir kraujas, ir šie trys sutaria.
  Jeigu priimame žmonių liudijimą, tai Dievo liudijimas yra didesnis. O Dievo liudijimas yra toksai: jis yra paliudijęs apie
savo Sūnų. Kas tiki Dievo Sūnų, tas turi savyje Dievo liudijimą. Kas Dievu netiki, tas jį melagiu laiko, nes nepatikėjo
liudijimu, kurį Dievas davė savo Sūnui.
  O liudijimas toks: Dievas mums suteikė amžinąjį gyvenimą, ir tas gyvenimas yra jo Sūnuje. Kas turi Sūnų, turi gyvenimą.
Kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi gyvenimo.
  Aš tai parašiau jums, įtikėjusiems Dievo Sūnaus vardą, kad žinotumėte turį amžinąjį gyvenimą.

Psalmė (Ps 147, 12–15. 19–20)

Šlovink, Jeruzale, Viešpatį.
 

  Šlovink, Jeruzale, Viešpatį,
  savo Dievą garbink, Sione!
  Jis tavo vartams skląsčius padarė,
  tavo vaikams jis duoda palaimą.

  Tavo riboms duoda ramybę,
  sotina tave kviečių derlium.
  Jis savo žodį siunčia į žemę, –
  sparčiai jo įsakymas skrieja.

  Jokūbo vaikams savo žodį paskelbė,
  Izraeliui savo įstatymus ir priesakus davė.
  Kitoms tautoms jis to nepadarė,
  nė vienai iš jų neapreiškė savo sprendimų.

Pamąstymas       2020-01-10 10:03

Ir patys darykime, ką Jisai daro.
  Mylimieji, jeigu tik tikėjimo ir išminties šviesoje suprastume, kaip buvome pradžių pradžioje sukurti, pamatytume, jog žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą (Pr 1, 27), idant būtume panašūs į savo Kūrėją bei įgimtu kilnumu savyje, lyg veidrodyje, atspindėtume jo dieviškąjį gerumą. Šį panašumą Viešpaties malonė mumyse kas dieną atkuria, nes tą, kuris parpuolė per pirmąjį Adomą, jinai pakelia per antrąjį.
  Gi mūsų atkūrimo priežastis tėra vien Dievo gailestingumas; juk mes jo nemylėtume, jeigu jis nebūtų mūsų pirmas pamilęs (plg. 1 Jn 4, 19) ir jeigu savo tiesos šviesa nebūtų išsklaidęs mūsų nežinojimo tamsybių. Štai dėl ko - iš meilės mums - Dievas atkuria mus pagal savo paveikslą ir, trokšdamas išvysti mumyse savo gerumo atspindį, duoda mums priemones patiems daryti tai, ką jisai daro. Jis gi įžiebia mūsų proto žiburį ir uždega mus meilės liepsna, kad ir mes jį mylėtume, ir ne tik jį, bet ir visus kuriuos jis myli..
Šv. Leonas Didysis. Iš “Magnificat”

Ir patys darykime, ką Jisai daro.       2020-01-10 10:00

Mylimieji, jeigu tik tikėjimo ir išminties šviesoje suprastume, kaip buvome pradžių pradžioje sukurti, pamatytume, jog žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą (Pr 1, 27), idant būtume panašūs į savo Kūrėją bei įgimtu kilnumu savyje, lyg veidrodyje, atspindėtume jo dieviškąjį gerumą. Šį panašumą Viešpaties malonė mumyse kas dieną atkuria, nes tą, kuris parpuolė per pirmąjį Adomą, jinai pakelia per antrąjį.
  Gi mūsų atkūrimo priežastis tėra vien Dievo gailestingumas; juk mes jo nemylėtume, jeigu jis nebūtų mūsų pirmas pamilęs (plg. 1 Jn 4, 19) ir jeigu savo tiesos šviesa nebūtų išsklaidęs mūsų nežinojimo tamsybių. Štai dėl ko - iš meilės mums - Dievas atkuria mus pagal savo paveikslą ir, trokšdamas išvysti mumyse savo gerumo atspindį, duoda mums priemones patiems daryti tai, ką jisai daro. Jis gi įžiebia mūsų proto žiburį ir uždega mus meilės liepsna, kad ir mes jį mylėtume, ir ne tik jį, bet ir visus kuriuos jis myli..
Šv. Leonas Didysis. Iš “Magnificat”

Ketvirtadienis po Kristaus Apreiškimo       2020-01-10 5:55

Aleliuja. – Viešpats mane pasiuntė nešti geros naujienos vargdieniams,
              skelbti belaisviams išvadavimo. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 4, 14–22a)

  Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją ir visame krašte pasklido apie jį garsas. Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų
gerbiamas.
  Jėzus atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šeštadienį, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta:
  „Viešpaties Dvasia su manim, nes jis patepė mane, kad neščiau gerą naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams
išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningų Viešpaties metų“.
  Užvertęs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį.
  Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais
žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų.

Ketvirtadienio po Kristaus Apreiškimo       2020-01-10 5:53

Skaitinys (1 Jn 4, 19–5, 4)

  Mylimieji!
  Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo. Jei kas sakytų: „Aš myliu Dievą“, o savo brolio nekęstų, – tasai melagis. Kas
nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato. Taigi mes turime jo įsakymą, kad kas myli Dievą, mylėtų
ir savo brolį.
Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Dievą Gimdytoją, myli ir iš jo
gimusįjį. Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir jo įsakymus vykdome.
  Nes tai ir yra Dievo meilė – jo įsakymus vykdyti. O jo įsakymai nėra sunkūs. Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali
pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas!

Atliepiamoji psalmė (Ps 71, 1–2. 14–15. 17)

P. Visos žemės tautos tave garbins, Viešpatie.

  O Dieve, savo išmintį duoki valdovui,
  tam sūnui karaliaus įdiek teisingumą,
  kad jis valdytų savo tautą kaip dera,
  būtų teisingas savo vargdieniams. – P.

  Gelbės juos iš prispaudėjų, skriaudikų,
  brangi jam bus jų gyvybė.
  Ir žmonės visada už jį melsis,
  dienų dienomis skelbs jo garbę. – P.

  Palaimintas bus jo vardas per amžius,
  kolei saulė švies – bus jis šlovingas.
  Per jį palaimą atras visos gentys pasaulio,
  turės visos tautos jį šlovint. – P.

ah1       2020-01-9 21:39

Jėzus/ Jašua/ “Jahvė gelbėja” atnešį gerąją naujieną - Jūs esate dievai, bet Jūs netikite Jėzumi/ Jašua/ “Jahvė gelbėja”, todėl kad jūsų tėvas velnias, galvažudys ir melagis, jame niekada nebuvo tiesos o ką sako Jėzus jūs netikite, skaitykit Bibliją/ Šventą raštą  būtent taip parašyta Šventam rašte - Jūs esate dievai - tai pagrindinė naujiena.

ah1       2020-01-9 17:49

ne JAHVĖ, ne Jėzus/ Ješua/ “Jahvė gelbėja”  bet Jūs esate dievai, o Jėzus atėjo išgelgėti ir gelbėjo nuo viendievystės.

Copy pastintojas Nr. 2       2020-01-9 12:30
Ką apie tai mąsto       2020-01-8 11:02

kun. Kęstutis Dvareckas?
“Kaskart, kai Jėzus kalba apie valtį, mąstau apie gyvenimą - visada esu pakeliui, irkluojantis amžinybės kranto link…
Dienos it irklų mostas pamažėl plukdo arčiau mirties, vis gilyn į Gyvenimą. Guodžia žinia, kad, man irkluojant, Jėzus maldoje yra Tas, kuris trokšta, kad man pasisektų, kuris meldžiasi, kad man pavyktų... (plg. 46 eil. )
Dar džiugiau, kai Jis eina paskui (plg. 48 eil.) mano gyvenimo valtį gydydamas mano nerangių pastangų - mylėt, gyventi, būti kartu - sužeistuosius, - tai tikrasis paguodos šaltinis…

„Buvo bepraeinąs pro šalį”(48 eil.) - gal kelio praminti, kaip giedame bažnyčioje…

Mokiniai pamanė, kad ateinantis Jėzus - Meilė - šmėkla… (49 eil.) Ir išsigandę šaukė... Ką?..
Kai trapiu dienų vandens paviršiumi artinasi melstasis, išsiilgtasis Išgelbėjimas, sunku Juo tikėti, norisi šaukti, ir, pasigailėk manęs, Viešpatie, - ne iš laimės…

Jėzus pastebėjęs mokinių vargą irkluojant (48 eil.) kreipia savo žingsnius jų link… Ech, kad kiekvieną sunkumą priimčiau kaip artėjančio Dievo pranašą..

Neabejingas Dievas, nepraeina pro šalį, - tardamas - „Drąsos, tai aš. Nebijokite” (50 eil.) - lipa į valtį, kad su Juo, per Jį ir Jame irtumės į gilumą... namų link…”

Kodėl mokiniai taip apstulbo,       2020-01-8 10:15

kai Jėzus sutramdė audrą? Morkus rašo, kad taip atsitiko, nes jų širdys tebebuvo nenuovokios (plg. Mk 6, 52). Net išvydę duonos padauginimo stebuklą, mokiniai ne visai suprato, kas yra Jėzus. Netgi kai Jėzus prisikėlė, daugelis jų vis tiek netikėjo (plg. Mk 16, 11). Tačiau, nors mokiniai buvo silpni, jie išliko atkaklūs. Kas jiems padėjo žengti pirmyn? Kas teikė jėgų dėti šiandienės Bažnyčios pamatus?

Vienintelis įtikimas atsakymas į šį klausimą: Dievas atėjo pas juos! Mokiniams gūžiantis valtyje, Jėzus atėjo pas juos ir tarė: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“ (Mk 6, 50). Kai mokiniams buvo sunku patikėti, kad Jėzus prisikėlė, Jis jiems pasirodė, papriekaištavo ir liepė eiti skelbti Evangelijos (plg. Mk 16, 14–19). Tokią milžinišką įtaką pasauliui padarė ne įstabus mokinių iškalbingumas ar didžiulė drąsa. Stiprybės ir narsos mokiniams nuolat teikė su jais esantis Dievas!

Dažnai esame kaip mokiniai, išsekinti grumtynių su gyvenimo audromis. Užklupus sunkumams manome juos įveiksiantys skirdami daugiau laiko ir dėdami didesnes pastangas. Bet tada suvokiame, kad „ne kariuomenės dydis apsaugo karalius, nė galiūnai neišsigelbsti didele jėga“ (Ps 33, 16). Matome, kokios ribotos mūsų galios, ir žinome, jog tik vienas Dievas gali mums padėti.

Nors Jo ir neregite, žinokite, kad Jėzus viską pastebi jūsų gyvenime. Jis jus stebi, kaip stebėjo apaštalus nuo kranto, pasirengęs ateiti į pagalbą. Palyginti su apaštalais, Jėzus yra netgi arčiau jūsų. Per Šventąją Dvasią Jėzus jau yra jumyse. Jis trokšta suteikti jums stiprybės, dvasios ir kūno sveikatos, ramybės ir kitų jums reikalingų dovanų. Jūs – Jo vaikas, todėl prašykite Jį pagalbos. Nurimę savo širdyje, išgirsite Jį sakant: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“

Viešpatie Jėzau, padėk man įgauti drąsos. Negaliu to padaryti vienas. Atsiųsk man savo Dvasią, kad galėčiau vaikščioti Tavo tiesoje, meilėje ir stiprybėje. Jėzau, pasitikiu Tavimi!

„Žodis tarp mūsų“

Trečiadienis po Kristaus Apsireiškimo       2020-01-8 5:51

Aleliuja. – Garbė tau, Kristau, paskelbtam pagonims,
              Garbė tau, Kristau, įtikėtam pasaulyje.  Aleliuja.

Evangelija (Mk 6, 45–52)

  Jėzus privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą prie Betsaidos, kol jis atleisiąs žmones. Juos
atleidęs, jis užkopė į kalną melstis.
  Kai sutemo, valtis buvo ežero viduryje, o Jėzus pats vienas ant kranto. Matydamas, kad mokiniai vargsta besiirdami, –
nes vėjas buvo jiems priešingas, – apie ketvirtą nakties sargybą jis ateina pas juos, žengdamas ežero paviršiumi, ir buvo
bepraeinąs pro šalį.
  Šie, pamatę jį einant ežero paviršiumi, pamanė, jog tai šmėkla, ir ėmė šaukti. Mat visi jį regėjo ir išsigando. Bet jis tuojau
juos prakalbino: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“ Tada jis įlipo pas juos į valtį ir vėjas liovėsi pūtęs.
  Mokiniai dar labiau stebėjosi, nes visiškai nebuvo supratę duonos stebuklo ir jų širdis tebebuvo nenuovoki.

Trečiadienio po Kristaus Apsireiškimo       2020-01-8 5:50

Skaitinys
(1 Jn 4, 11–18)

  Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. Dievo niekas niekuomet nėra matęs. Jei
mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir jo meilė mumyse tobula tampa.
  Iš to pažįstame, kad pasiliekame jame ir jis mumyse: jis yra davęs mums savo Dvasios. Taigi mes matėme ir liudijame,
kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Išgelbėtoją.
  Kas išpažįsta, jog Jėzus yra Dievo Sūnus, Dievas tame ir jis Dieve pasilieka. Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria
Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame.
  Tuo meilė pasiekia mumyse tobulumą, kad mes turime džiugų pasitikėjimą teismo dieną, nes koks jis yra, tokie ir mes
esame šiame pasaulyje. Nebėra meilėje baimės, bet tobula meilė stumia baimę šalin. Baimė yra bausmė, ir kas bijo, tas dar
netobulai myli.

Psalmė (Ps 71, 1–2. 10–11. 12–13)

Visos žemės tautos tave garbins, Viešpatie.

  O Dieve, savo išmintį duoki valdovui,
  tam sūnui karaliaus įdiek teisingumą,
  kad jis valdytų savo tautą kaip dera,
  būtų teisingas savo vargdieniams.

  Salų ir Tarsio valdovai jam mokės duoklę,
  dovanas neš jam Arabijos, Sabos valdovai!
  Visi valdovai parpuolę jį garbins,
  tarnaus visi jam pagonys.

  Jis juk vaduos pagalbos maldaujantį vargšą,
  tą nelaimingą, kuriam nepadeda niekas.
  Jis gailės vargšo, beturčio
  ir savo varguoliams gelbės gyvybę.

ah1>2020-01-7 21:42       2020-01-8 0:18

va, va - jūs esate dievai, mokė Jėzus/Jašua/“Jahvė gelbėja”-“Minia išmoksta pamoką ir dalijasi savo menkais maisto ištekliais. Jie sužino, kad turi maisto daugiau, nei pakanka, kad pamaitintų kiekvieną, ir likučių pakanka dvylikai pintinių – visoms Izraelio giminėms.” Kai kiekvienas žmogus kitoje gyvastyje matys dievą, gerbs kaip dievą, elgsis kaip su dievu visiems visko pakaks ir bus ramu va.

Man rodos,       2020-01-7 23:58

Antanas = Jota = Nijolė Aleinikova. Ta pati demagogija, tas pats antiekumenizmas, tas pats agresyvus pravoslavijos brukimas, tas pats katalikybės niekinimas.

Kvailas tu,        2020-01-7 23:49

Antanai. Arba piktavalis.

Mano Viešpats       2020-01-7 20:42

Jėzus yra piemuo, kuris dėsto ilgus mokymus avims! O kai ateina vėlus metas, ir jos atsiduria toli nuo namų, jis jas maitina. Jis moko apaštalauti - surenka maistą, laimina ir laužo, dalija jį minioje. Minia išmoksta pamoką ir dalijasi savo menkais maisto ištekliais. Jie sužino, kad turi maisto daugiau, nei pakanka, kad pamaitintų kiekvieną, ir likučių pakanka dvylikai pintinių – visoms Izraelio giminėms.

Visi tie sulaužyti duonos bei žuvies gabalėliai, likučiai nuo 5000 vyrų bei penkis ar šešis kart tiek moterų ir vaikų - iš viso 30 000… Tai naujasis egzodas, išėjimas iš vergijos. Kelias – tai dalijimasis dėkingume. Tai viena iš Jėzaus svarbiausių pamokų. Tai Eucharistija ir būdas būti pasaulyje. Elizabeth Ann Seton sekė savo mokytojo pėdomis, maitindama ir mokydama savo šeimą bei daugelį tūkstančių mokinių savo bendruomenėje. Ar mes mokome, dalydamiesi savo ištekliais?

Iš Bible Diary 2005. Megan McKenna
Vertė Viktorija Trublenkovaitė

Bernardinai.lt

ah1       2020-01-7 19:28

tai kad dievas VIEŠPATS negelbėja tai reiškia kad dievo VIEŠPATS nėra arba velnias būtent taip net Jėzui, kurio tikras vardas Ješuai/“Jahvė gelbėja” atrodė, nes sakė kad Jūsų tėvas velnias,melagis ir galvažudys, jame niekada nebvo tiesos ir kad raštuose parašyta kad esate dievai, visi dievai ( pagal Bibliją) o ne vienas vienintelis, visi dievai - aišku? Aišku,tiems,kurie laikote Ješua/ “Jahvė gelbėja"dievu? Visi esate dievai. O kas prieštarauja Ješua/ “Jahvė gelgėja” to tėvas velnias, galvažudys, melo tėvas, kuriame niekada nebuvo tiesos, ir Jėzus,Jašua/“Jahvė gelbėja”, atėjo išvaduoti nuo melo kad dievas vienas VIEŠPATS, dievai esate visi - to mokė Jėzus/ Jašua/ “Jahvė gelbėja”.

Popiežius pasveikino       2020-01-7 19:10

Rytų Bažnyčių brolius ir sesris su Kalėdomis.
Popiežius palinkėjo Kristaus Išganytojo šviesos ir taikos Rytų Bažnyčioms, kurios antradienį, sausio 7 d., švenčia Kalėdas.

Popiežius po Trijų Karalių iškilmės vidudienio maldos Šv. Petro aikštėje sakė, kad jo mintys šiandien ypač skirtos Rytų Bažnyčių broliams ir seserims, katalikams ir ortodoksams, kurių daugelis antradienį švenčia Viešpaties gimimo šventę. „Jiems ir jų bendruomenėms linkime Kristaus Išganytojo šviesos ir taikos“, – sakė Pranciškus ir pakvietė susirinkusiuosius pasveikinti plojimu Kalėdas švenčiančius Rytų Bažnyčių katalikus ir ortodoksus.

Pamąstymai        2020-01-7 19:05

Ar kada pamąstai, ką reiškia ganytojui rūpintis avimis? Mes spėriai susikuriame ramumos ir tylumos, žaliuojančių pievų ir banguojančių kalvų vaizdinius. Tačiau ne viskas yra taip ramu ir tylu. Jei piemeniui nepavyksta suvaryti savo kaimenės krūvon ir ginti ją norima kryptimi, avys išsibarstys katra kur. Beje, avys nėra labai sumanios. Tinkamai neganomos avys nuklys parupšnoti viliojančių, tačiau joms kenksmingų žolelių. Pasiklydusi dykumoje avis ėstų viską, ką įmanytų, netgi piktžoles bei kitą netinkamą ėdesį.

Ką tai sako mums? Kadangi Jėzus yra Gerasis Ganytojas, Jis nori, kad mes valgytume tinkamą maistą. Žinoma, nesame kvaili gyvūnai kaip avys. Bet jei nesileidžiame Jėzaus vedami, klaidžiosime abejonių, egoizmo, puikybės ar baimės pievose.

Jėzus nori, kad Jį sektume, nes žino, kas mus sotina, ir trokšta duoti mums gerų dalykų. Jis nori maitinti mus dangiškuoju savo Kūno ir Kraujo maistu – Eucharistija. Jis žino, kad valgydami Jo maistą prarasime norą maitintis pasaulio „maistu“ – tokia pasaulėžiūra, kuri mus paikina ir silpnina.

Evangelistas Morkus sako, kad Jėzaus duotą duoną valgę žmonės buvo „pasotinti“ (Mk 6, 42). Jėzus pasotins ir mus. Jausime Jo meilę savo širdies gelmėse. Jo ramybė perskverbs mūsų mintis, nutildys baimes. Patirsime džiaugsmą žinodami, kad Kristus yra mumyse. Rasime atsakymus užgriuvus sunkiausiems išbandymams ir problemoms. Ir būtent todėl, kad Jėzus yra mūsų Ganytojas ir Vedlys.

Prisimink tai eidamas į šv. Mišias. Šlovindamas Viešpatį giesmėmis, klausydamasis Jo žodžio ir priimdamas Jį Komunijoje prašyk, kad Jis pripildytų tave. Dėkok Jam, kad tave veda, ir sakyk norįs likti su Juo ir būti saugus Jo kaimenėje.

Dėkoju Tau, Jėzau, kad esi mano Gerasis Ganytojas, kad duodi man taip reikalingo dvasinio maisto. Viešpatie, noriu būti Tavo pasotintas.
Bernardinai.lt

Troliai raminkitės       2020-01-7 18:09

O gal čia vienas trolis Nijolė Aleinikova su Jota, Antanas, ah1 ir bevardis pavadinimais, užsuka čia, savo juodą darbą padaryti? Tamstelių užduotis kelti rietenas ir “varyti” trolio dainelę, t.y. teršti katalikišką rubriką. Pilno proto žmogus nelenda ten, kur ne jam skirta tema, o čia kaip ant tyčių prasideda nuo Jotos, po to atsakas ir taip visada. Negi jūs manote, kad nesuprantame?

Antanas       2020-01-7 17:18

Žinoma, Jota kalta! Ji kalba kategoriškai, piktai, nepakenčia, jei kas jai prieštarauja. Tačiau pažiūrėkite, ką jūs patys rašot:  partinės mokyklos ir KGB auklėtinė (įrodymai?),  Jos tikslas - iš pradžių ,,odin gosudarj, odna vera”, o paskui jau ir nauja ateistinė TSRS.” (įrodymai?) “gyvuliškos neapykantos katalikybei, lietuvybei, Dievo žodžiui, net ekumenizmui?” Kur ji ką nors panašaus sakė? Ir toliau paskaitykite 16:01 komentarą, jis visas pilnas neapykantos ir išgalvotų kaltinimų. Taip, Jota kalta, kad sukėlė tokią jūsų reakciją. Tačiau ir jūs pasistenkite ją suprasti.

Kad Jota neapkenčia ekumenizmo, tikiu. Bet jei mes pradėtume kalbėti, KAS iš tikrųjų yra ekumenizmas, KAS slypi po šiuo gražiu pavadinimu, manau, kad išsigąstume. Man atrodo, dėl to ir Jota įniršusi puola ant jūsų, nes mato, KUO jūs iš tiesų tikite. Ekumenizmas, dangstydamasis draugyste ir brolybe su kitų konfesijų krikščionimis, iš tikrųjų yra ABEJINGUMAS ir Kristui, ir klystančiam artimui, nes mes abejingai paliekame jį jo klaidoje. Mes sutinkam su kitų klaidomis, kalbame jiems apie meilę ir draugystę, tačiau tylime apie tai, kad jis klaidingai išpažįsta savo tikėjimą. Juk velnias Kristui irgi citavo Šventąjį Raštą. Ar Kristus priėmė jo pasiūlymus arba abejingai nutylėjo? Ne, Ji sakė “eik šalin, šėtone”. Abejingumas baisiau už mirtį. Abejinguosius, t.y. drungnuosius, Dievas “išspjauna iš savo burnos”, t.y. pasmerkia į pragaro ugnį. Jota, matydama tokią perspektyvą, niršta.  Abejingumas yra meilės priešingybė, tikėjimo priešingybė, gyvenimo priešingybė. Ekumenizmas ragina draugiškai bendrauti su protestantais, su musulmonais, budistais… net melstis su jais. Ar mūsų seneliai ir tėvai ką nors panašaus darė? Juk visas Šventasis Raštas prieštarauja ekumenizmui! Net pati pirmoji psalmė psalmyne kalba prieš ekumenizmą:

“Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimą,
kas neina nusidėjėlių keliu
ir nebendrauja su pašaipūnais,
bet Viešpaties Įstatymu džiaugiasi”

Pagalvokite, kas iš tikrųjų myli ir kas neapkenčia?

> Jotai 15:07       2020-01-7 16:46

Tai važiuok į tą savo ruskyną ir ten pati klausykis nors apvirsdama. Kur laki, ten ir lok. Kodėl tavo būda vis dar čia, jei taip visko čia nekenti? Juk ten su savo barzdylomis būtum kur kas laimingesnė. O ir Vovočka arčiau - galėtum į rankutę pakštelėti.

> Jan       2020-01-7 15:01

Diskutuodama su partinės mokyklos ir KGB auklėtine tik veltui gaištate laiką. Jos tikslas - iš pradžių ,,odin gosudarj, odna vera”, o paskui jau ir nauja ateistinė TSRS. Ji nesupranta, kad ta imperija jau seniai lavonas, kad ir kiek į uodegą pūstum. Negi nematote jos gyvuliškos neapykantos katalikybei, lietuvybei, Dievo žodžiui, net ekumenizmui? Kas ją labiausiai siutina? Ogi citatos iš Šv. Rašto. Ji labai trokšta ,,diskusijų”, nes, matyt, vis dar turi išsaugojusi demagogijų rinkinius iš senų ateizmo vadovėlių. Ar kada matėte ją kalbančią normalaus žmogaus tonu? Štai ji provokuodama klausia, ar esame patyrę duonos padauginimo stebuklą. Taigi ji save tapatina su Kristumi. Atsieit, jei ji nemoka, tai ir Kristus nemokėjo. Darykite išvadas.

Jan       2020-01-7 14:14

Suprantu, kad tai, ko nesate patyrę, jums sukelia pyktį, bet pabandykite Dievą priimti širdimi, tik ten Jis randamas.

Jan       2020-01-7 14:10

Myliu Jėzų labiau už save pačią. Seniai atidaviau Jam visą save, o Jis man padovanojo savo Meilę ir viską, kas telpa joje. Esu laimingiausias žmogus pasaulyje. O, taip!

Jota       2020-01-7 14:07
Jota       2020-01-7 14:03

Tai jūs iš Dievo žodžio citatų padarote morgą, dėl to manote, kad ir kiti lavonai. Nes iš kur tokia neapykanta? O apsigręžę kalbate apie meilę. Brrr.

Jan       2020-01-7 13:47

Taip, ir giliai esu įsitikinusi, kad tai tikrų tikriausias stebuklas. Kuo daugiau išdalini savęs, “švelnukų”, nuoširdžios šypsenos, tuo daugiau jų gauni, kaip ir su pasidalinimu tuo ko turi. Niekada nepajutau stygiaus, o atvirkščiai, turiu kuo pasidalinti ne tik su artimaisiais, bet ir su svetimu. Gyvenime turėjau materialinių bėdų, bet Dievas davė ir tokį žmogų, kuris labai padėjo. Niekada nesigailėjau būti dosni.

Klausimas       2020-01-7 13:17

Ar esate kada nors patyrę, realiai pajutę “duonos padauginimo” stebuklą savo gyvenime?

Jotai       2020-01-7 12:22

Gyvasis lavonas vis dar pajėgia piktintis Dievo žodžiu.

Aleliuja       2020-01-7 11:39

“Viešpats mane pasiuntė nešti gerosios naujienos vargdieniams.”(Lk 4,18-19) Aleliuja.

Jota       2020-01-7 11:18

Ligoniams citavimo karštinė nepraeina.

Antradienis po Kristaus Apsireiškimo       2020-01-7 4:48


(Lk 4, 18–19)

Aleliuja. – Viešpats mane pasiuntė nešti geros naujienos vargdieniams,
              skelbti belaisviams išvadavimo. – Aleliuja.
EVANGELIJA
(Mk 6, 34–44)

  Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos ilgai mokyti.
  Dienai baigiantis, prisiartino prie jo mokiniai ir prašė: „Ši vieta tuščia, ir jau vėlyvas laikas. Paleisk juos, kad, pasklidę
po aplinkinius vienkiemius bei kaimus, jie nusipirktų valgyti“.
  Bet Jėzus tarė: „tai jūs duokite jiems valgyti“.
  Mokiniai tada teiraujasi: „Gal mums eiti ir nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“
  Jis sako: „O kiek turite duonos? Nueikite ir pažiūrėkite“.
  Patikrinę jie atsako: „Penkis kepaliukus ir dvi žuvis“.
  Tuomet jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios vejos. Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt
žmonių.
  Jėzus paėmė penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo laiminimo maldą, laužė duoną ir davė
mokiniams, kad išdalytų žmonėms. Jis taip pat liepė visiems padalyti tas dvi žuvis. Ir visi privalgė iki soties. Jie dar
pririnko dvylika pilnų pintinių duonos gabaliukų ir žuvies likučių. O valgytojų buvo penki tūkstančiai vyrų.

Antradienis po Kristaus Apsireiškimo       2020-01-7 4:45

Skaitinys (1 Jn 4, 7–10)

  Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas
nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė.
  O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė –
ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.

      Palmė (Ps 71, 1–4. 7–8)

  Visos žemės tautos tave garbins, Viešpatie.

  O Dieve, savo išmintį duoki valdovui,
  tam sūnui karaliaus įdiek teisingumą,
  kad jis valdytų savo tautą kaip dera,
  būtų teisingas tavo vargdieniams.

  Ramybė ateis mūsų šaliai kalnuotai,
  teisybė – mūsų kalneliams.
  Jis globos dorus pažemintus žmones,
  beturčius jis gelbės savuosius.

  Klestės jo dienomis teisingumas,
  gražiausia ramybė – kol švies padangėj mėnulis.
  Jis viešpataus nuo Jūros lig Jūros,
  nuo Upės ligi žemės skritulio krašto.

Trys Karaliai       2020-01-6 6:17

Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti. – Aleliuja.

Evangelija (Mt 2, 1–12)

  Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“.
  Tai išgirdęs, karalius Erodas apstulbo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas.
  Tie jam atsakė: Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: ‘Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp garsiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis valdovas, kuris ganys mano tautą – Izraelį’ “.
  Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn.
  Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidarė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.
  Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, jie kitu keliu pasuko į savo kraštą.

Trys Karaliai       2020-01-6 6:15

Dievo Žodžis.
Pirmasis skaitinys (Iz 60, 1–6)

  Kelkis, nušvisk, Siono kalne, nes tavo šviesa jau ateina ir Viešpaties šlovė ant tavęs suspindi. Žemę štai sutemos gaubia, tautas tamsybė dar dengia. Tačiau virš tavęs Viešpats jau spindi, tau jo šlovė apsireiškia.
  Tautos keliaus prie tavosios šviesos, karaliai – prie tau užtekėjusio spindesio. Pakelki akis, pažvelki aplinkui: visi štai renkasi pas tave keliauti. Tavo sūnūs atvyks iš toli, tavo dukros ant rankų bus nešamos.
  Tada tu dairysies ir spinduliuosi, širdis tau iš džiaugsmo virpės ir ims plėstis, nes plauks į tave jūros turtai, suplūs pas tave tautų lobiai. Apguls tave kupranugarių daugybė, Midijano ir Efos vienkupriai. Atvyks visi iš Sabos, auksu ir smilkalais nešini, skelbdami šlovinguosius Viešpaties darbus.

    Psalmė (Ps 71, 1–2. 7–8. 10–13)

Viešpatie, tave garbins visos žemės tautos.

  O Dieve, savo išmintį duoki valdovui,
  tam sūnui karaliaus įdiek teisingumą,
  kad jis valdytų tautą kaip dera,
  būtų teisingas tavo vargdieniams.

  Klestės jo dienomis teisingumas,
  gražiausia ramybė – kol švies padangėj mėnulis.
  Jis viešpataus nuo Jūros lig Jūros,
  nuo Upės ligi žemės skritulio krašto.

  Salų ir Tarsio valdovai jam mokės duoklę,
  dovanas neš jam Arabijos, Sabos valdovai!
  Visi valdovai parpuolę jį garbins,
  tarnaus visi jam pagonys.

  Jis juk vaduos pagalbos maldaujantį vargšą,
  tą nelaimingą, kuriam nepadeda niekas.
  Jis gailės vargšo, beturčio
  ir savo varguoliams gelbės gyvybę. 

Antrasis skaitinys (Ef 3, 2–3a. 5–6)

  Broliai!
  Jūs esate girdėję, kokia malonės tarnyba Dievo man suteikta jūsų labui: apreiškimu buvo man atskleista paslaptis, kuri ankstyvesnėms žmonių vaikų kartoms nebuvo paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios atskleista jo šventiesiems apaštalams ir pranašams; pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai, priklauso bendram kūnui ir drauge laukia pažado Kristuje Jėzuje iš Evangelijos.

ah1       2020-01-6 0:09

Jei būtų dievas tai būtų išgelbėjęs, o tai kad neišgelbėjo reiškia kad dievo nėra.

> 23:05       2020-01-5 22:42

Ačiū Monsinjorui už Šviesą.

Štai kodėl jūs, genderistai ir sorošistai,       2020-01-5 22:36

vien po Elenos Spirgevičiūtės kankinystės - nelygstamos pergalės prieš jus,
tvirtai galime tarti: „Jūs mirsite, o mes gyvensime“. Lietuvos - nepavergsite.

Rytoj švęsime Viešpaties Ąpsireiškimą       2020-01-5 22:05

KELIAS PAS KŪDIKĮ

Viešpaties Apsireiškimo iškilmė yra tikroji džiaugsmo ir vilties šventė. Šiandien mes girdime mus skirtą žinią: Dievas atėjo pas visus žmones. Jį gali surasti ir, atrodytų, labai nuo Jo nutolę žmonės, gyvenantys taip, tarsi Dievo nebūtų ir mes, įsivaizduojantys, kad jau viską žinome apie Dievą ir Jo planus. Kiekvienam mūsų yra skirtas savas kelias. Dievas pasiekia žmogų ir tada, kai jis gyvena tik savo namuose, net nemėgindamas ieškoti kelio į šventovę. Taip yra todėl, kad Viešpats į pasaulį atėjo paprastuose namuose, o ne šventykloje, pasirinko mažąjį Betliejų, o ne Jeruzalės rūmus. Nuo pat pradžios Erodas ir visi jo pasekėjai stengėsi užtverti kelią Dievo atneštajai tiesai, tačiau sugebėjo kai kada šią žinią pristabdyti, bet niekuomet nepajėgė jai visiškai sutrukdyti. Dievo tiesa visuomet laimi, nors kam nors ir atrodo, kad ji silpna, kaip Betliejaus Kūdikis…

Trijų išminčių kelionė – tai Dievo ieškančios sielos istorija, žinia, ko reikia, norint patirti Dievo artumą.

Pirmasis žingsnis nusakomas pirmajame Mišių skaitinyje girdima Izaijo pranašyste: „Pakelki akis, pažvelki aplinkui“. Šis pamokymas byloja apie sugebėjimą išeiti už jau žinomų schemų ribų, nebijoti eiti paskui svajonę, paklusti širdies balsui, mėginti pažvelgti toliau, negu matėme iki tol.

Tada reikia leistis kelionėn, nes Viešpatį įmanoma susitikti tik kelyje, protingai vertinant tai, ką jame sutinkame ir drauge klausant širdies balso. Būtina ieškoti žinių apie Dievą: knygose ir žmonėse.

Trečiasis žingsnis: keliauti kartu su Išminčiais. Kažin ar tie išminčiai, kurie atėjo pasveikinti gimusio Jėzaus, buvo trys, nes Evangelija nenusako konkretaus skaičiaus. Veikiau tai pamokymas, kad visuomet reikia būti drauge su kitais, kurie irgi žvelgia ta pačia kryptimi, kurie stebi dangų ir mato kūriniją, atidžiai tyrinėja žvaigždes ir yra dėmesingi vienas kitam.

Ketvirtasis žingsnis: niekuomet nereikia bijoti suklysti. Išminčių kelionė buvo kupina klaidų: jie atvyko į kitą miestą, negu reikėjo, kalbėjosi apie kūdikį su kūdikių žudiku, pametė iš savo akiračio žvaigždę, ieškojo karaliaus, o rado varguolių kūdikį. Vis dėlto jie nenusiminė ir nepasidavė klaidoms, bet rado savyje begalinę kantrybę vis pradėti iš naujo, kol vėl suspindėjusi žvaigždė pripildė jų širdis neapsakomu džiaugsmu. Dievas ir patraukia žmones tuo, kad teikia jiems džiaugsmą.

„Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija“. Jie pamatė, kad ne vien tik Dievas yra toks, kaip mes, ne vien tik Jis yra su mumis, bet suprato, kad Jis yra mažiausias tarp mūsų.

Šią akimirką norėtųsi paklausti kiekvieno draugo, teologų, poetų, mokslininkų ir darbininkų, pagaliau, paties savęs: „Ar jau radome Kūdikį?“

O gal pas Jį vedanti žvaigždė dar nenušvito?…

mons. Adolfas Grušas

ah1>2020-01-5 21:45       2020-01-5 21:58

Hebrajai Izraelio netiki kad Dievas Jėzus/Jėšua/“Jahvė gelbėja” Mašiahas ir laukia ateinant tikro Mašiaho, o alma/ jauna moteris pagimdžiusi vaiką turi duoti vardą vaikui Emanuelis/ “Dievas su mumis” pagal Bibliją, Šventą raštą. Ir kad hebrajai žino ką daro aš net neabejoju.

> 21:45       2020-01-5 21:32

Tas neišmanėlis čia yra ne tam, kad ką nors pradėtų išmanyti, bet tik tam, kad trolintų. Jūs vargstate, dedate daugybę nuorodų, o jis tik juokiasi. Tokia jau ta žmogiškoji tamsa. Ir ji savimi patenkinta. Siųskite kuo toliau, kad nenuodytų sielos. Galite dėti minusą net neskaitęs, nuodėmės nepadarysite, arba tiesiog nereaguoti. Šiame portale ,,darbuojasi” ir daugiau tokių parazitų, deja.

Nuostabi šios dienos Evangelija       2020-01-5 20:51

Ji kalba apie Žodžio galią, kuris tampa kūnu. Kiek daug pas mus pažeriama pažadų, o darbai byloja apie kitką.  Retorinį meną įvaldęs žmogėnas, tuoj veržiasi prie valdiško “lovio”, žarsto pažadais, o kai tik ten atsiduria, kaip tyčia viską pamiršta. Nebe reikalo Dievas įspėja žiūrėti į jų darbus, o ne kas ką kalba.

Neiušmanėliui 18:49       2020-01-5 20:45

arba tokiu apsimetančiam: Senojo Testamento eilutes, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai kalba apie ateisiantį pažadėtąjį Gelbėtoją, Mesiją: Pr 3, 15; 12, 1-3; 22, 1-18 (žr. Gal 3, 8); 49, 10; Iš 12; Kun 16; Įst 18, 15-19 (žr. Iš 33, 17-33); 2 Sam 7, 12-17; Ps 2, 1-12; 16, 7-11; 22, 23; 110, 1 (žr. Mt 22, 41-45); 118, 22; Iz 7, 14; 9, 1-7; 52, 13-53, 12; Jer 23, 1-6; 32, 37-40; 33, 6-9. 14-18; Dan 2, 31-45; 7, 13-14; 9, 24-27; Mich 5, 2-5; Zach 9, 9; 13, 7; 14, 1-11.

Šios pranašystės kalba arba apie Jo pirmąjį atėjimą, arba apie antrąjį, arba apie juos abu

ah1       2020-01-5 17:49

“VIEŠPATIES dalyje yra mano paveldas.”  (Sir 24, 1–2. 8–12)  “JAHVĖS dalyje yra mano paveldas. (Sir 24, 1–2. 8–12),”Šlovinkite VIEŠPATĮ! (Ps 147, 12–13. 14–15. 19–20)”,
“Šlovinkite JAHVĘ”! (Ps 147, 12–13. 14–15. 19–20),”Šlovink VIEŠPATĮ, Jeruzale!” “Šlovink JAHVĘ, Jeruzale!” va taip turėtų būti nes Biblijoje, Šventam rašte parašyta kad vietoj žodžio “JAHVĖ”  Biblijoje, Šventam rašte parašyta žodis “VIEŠPATS”.


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.