Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Kad būtume laisvi pasirinkti ne turėti, o būti

Tiesos.lt redakcija   2018 m. spalio 14 d. 10:02

1     

    

Geroji Naujiena: Kad būtume laisvi pasirinkti ne turėti, o būti

Išminčiai neprilygsta nė didžiausi turtai

Prašiau supratimo – ir buvo man duotas;
šaukiaus išminties – pas mane ji atėjo.
Bandžiau ją palygint su skeptrais ir sostais,
bet jai neprilygo nė turtai didžiausi.
Prieš ją net brangiausiais akmuo tėra niekis,
ir auksas – tik smėlis, sidabras – tik molis.
Aš ją pamylėjau labiau už sveikatą
ir išvaizdą gražią;
jinai man brangesnė už šviesą skaisčiausią,
nes jos spindesys neužgesta per amžius.
Su ja man atėjo visokios gėrybės:
didžiausios vertybės jos rankose buvo. (Išm 7, 7–11)

* * *

Viešpatie, mus atgaivinki savo malone, ir džiūgausim, kol gyvuosim

Išmokyki mus suskaičiuot, kiek dienų mūsų amžiuj,
kad mūsų širdis išmintinga paliktų.
Viešpatie, grįžki! – Ar dar ilgai delsi?
Būki savo tarnams gailestingas. –

Mus atgaivinki savo malone,
ir šūkausim, džiūgausim
per dienų dienas, kol gyvuosim.
Palinksminki mus už vargo dienas, mums tavo lemtas,
už tuos metus, kur tiek matėm nelaimių. –

Lai patiria tavo tarnai tavųjų darbų didingumą,
tavąją garbę – jų sūnūs.
Būk, Viešpatie Dieve, mums geras,
padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus,
mūsų rankų darbus palaimink! – (Ps 89, 12–17)

 

* * *

Dievo žodis teisia širdies sumanymus bei mintis

Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis. Jam nėra jokių paslėptų padarų, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą. (Žyd 4, 12–13)

 

* * *

Parduok visa, ką turi, ir sek paskui mane

Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. Žinai įsakymus: ‘Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’“.
Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės“.
Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, ir išdalyk vargšams; taip įsigysi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui mane“. Po šitų žodžių tasai apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.
Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!“
Mokiniai buvo priblokšti jo žodžių.
Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Vaikeliai, kaip sunku patekti į Dievo karalystę! Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę“.
Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: „Kas tada galės išsigelbėti?“
Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma“.
Tada Petras ėmė jam sakyti: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave“.
Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir ateisiančiu laiku – amžinojo gyvenimo“. (Mk 10, 17–30)

 

* * *

Dieve, melsdami Tavo išminties renkantis kelią: savo tiesa ir meile išgydyk mus nuo širdies kietumo ir sugrąžink į mūsų sužeistas širdis pasitikėjimą ir viltį, kad priimtume savo, Dievo vaikų, laisvę – laisvę nuo nuodėmės ir nemeilės, kaip Tavo dovaną būti – turėti gyvenimo apsčiai.

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomeniškai meldžiame ir už Lietuvą Tiesoje: suteik mūsų Tėvynei atsivertimo malonę, savo gailestingumu, gerasis Dieve, išgydyk ją nuo nemeilės ir nevilties, nuo nesantaikos ir susipriešinimų. Duok, kad ir mes, bendrystės Jėzuje suburti ir atkurti, kaip vieno kūno nariai, vykdytume Tavo Žodį. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Klemensas Aleksandrietis († apie 215). Kas galės išsigelbėti?

Net ir mokiniai pradžioje išsigando ir buvo sukrėsti. Ką gi išgirdę? Argi todėl, kad ir jie turėjo daug turto? Bet juk jie seniai paliko net ir prastus tinklus, ir pigias meškeres, ir paprastas valteles, kurias vienas teturėjo. Tai kodėl išsigandę sako: „Kas gali būti išgelbėtas“ (plg. Mk 10, 26)?

Būdami mokiniai, jie gerai išgirdo, ką Viešpats buvo neaiškiai pasakęs palyginimu, ir pajuto žodžių gilumą. Kadangi neturėjo turto, vylėsi būti išganyti, o kai suprato, kad nėra iki galo atsikratę aistrų (mat jie buvo ką tik pažinę mokslą ir neseniai įrašyti į Išganytojo būrį), buvo labai sukrėsti ir nusiminė nė ką mažiau už aną turtuolį, baisiai prisirišusį prie savo turtų, kuriuos vertino labiau už amžinąjį gyvenimą.

Mokiniai išties turėjo dėl ko pajusti didžiausią baimę: jei ir tas, kuris turi daug turtų, ir tas, kas savo įsčiose nešiojasi aistras, yra turtingi, jie vienodai bus išvaryti iš dangaus karalystės. Mat išganymas yra skirtas tyroms ir beaistrėms sieloms.

O Viešpats atsako: „Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui“ (plg. Lk 18, 27).

Tai ir vėl yra kupina didžios išminties: kai žmogus pats vienas vargsta ir stengiasi neturėti aistrų, jis nieko nepasiekia, o kai tampa aišku, kad jis to labai trokšta ir stengiasi, atėjus Dievo galios pagalbai, jis viską įveikia. Dievas įkvepia norinčias sielas. O jeigu veržlumas sumažėja, susilpnėja ir Dievo duota dvasia. Mat gelbėti tuos, kurie nenori būti išgelbėti, būtų prievartos darbas, o tuos, kurie patys pasirinko išganymą – malonės.

Dievo karalystė yra ne tinginių ir miegalių, bet „smarkieji ją sau grobia“ (Mt 11, 12). Tik ši jėga yra graži, jėga, kuri taikoma Dievui ir grobia iš jo gyvenimą. O jis, pažindamas tuos, kurie tvirtai, net per jėgą, laikosi savo, nusileidžia ir pasiduoda. Nes Dievas džiaugiasi, kai yra taip nugalimas.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Aciu       2018-10-14 11:47

uz sekmadenines Dieviskas ismintis.Jos teikia vilti ir ramybe.


Rekomenduojame

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Rasa Čepaitienė. Apie marginalus

Valdas Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas. Neįmanomybės istorija: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.