Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Jo klausykime!

Tiesos.lt siūlo   2021 m. vasario 28 d. 2:02

20     

    

Geroji Naujiena: Jo klausykime!

Mūsų tikėjimo tėvo Abraomo auka

Norėdamas išbandyti Abraomą, Dievas užkalbino: „Abraomai!“
Tasai atsiliepė: „Aš čia“.
Tada Dievas kalbėjo: „Paimk savo sūnų, savo vienturtį, kurį tu myli, Izaoką, nuvyk į Morijos žemę ir ten ant kalno, kurį tau parodysiu, jį paaukok kaip deginamąją auką!“
Atėjus į Dievo nurodytą vietą, Abraomas pastatė aukurą, sukrovė ant jo malkas. Abraomas jau ištiesė ranką ir paėmė peilį sūnui žudyti. T
ada iš dangaus sušuko jam Viešpaties angelas: „Abraomai, Abraomai!“
Tasai atsiliepė: „Aš čia!“
Anas kalbėjo: „Nekelk prieš berniuką rankos ir niekuo neskriausk jo! Dabar aš žinau, kad esi atsidavęs Dievui ir nepagailėjai man savo vienturčio“.
Pakėlęs akis, Abraomas pamatė: už jo – avinas buvo ragais įsipynęs brūzgyne.
Nuėjęs ištraukė jį ir vietoj sūnaus paaukojo kaip deginamąją auką.

O Viešpaties angelas antrą kartą sušuko iš dangaus Abraomui, sakydamas: „Prisiekiu pačiu savimi­ – Viešpaties žodis: kadangi tu šitaip pasielgei – nepagailėjai man savo vienturčio sūnaus, – tave aš gausiai palaiminsiu ir tavo palikuonis padarysiu skaitlingus kaip dangaus žvaigždes ir kaip jūros pakraščio smiltis. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus. Per tavo palikuonis bus palaimintos visos žemės tautos, nes tu paklausei mano balso“ (Pr 22, 1–2. 9a. 10–13. 15–18).

* * *

Vaikščiosiu aš akivaizdoj Dievo, pasauly – tarpe gyvųjų
Nors pasiklioviau, betgi kalbėjau:
esu baisiai prislėgtas!
Viešpaties akyse didžiai brangūs
mirštantys jo teisieji. –
Viešpatie, aš tavo tarnas,
tavo tarnas – sūnus tavosios tarnaitės.
Tu mano pančius sutraukei.
Tau padėkos auką aukosiu,
šauksiuosi Viešpaties vardo. –
Aš Viešpačiui įžadus atitesėsiu
prieš visą jo tautą
Viešpaties būsto atšlainiuos,
vidury Jeruzalės miesto (Ps 115, 10. 15–19).

* * *

Dievas nepagailėjo nė savo Sūnaus

Broliai! Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, – kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo? Kas bekaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus? (Rom 8, 31b–34)

* * *

Šitas mano mylimasis Sūnus

Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus atskirai į aukštą kalną.
Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje.
Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kuriedu kalbėjosi su Jėzumi.
Petras ir sako Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“.
Jis nesižinojo, ką sakąs, nes jie buvo persigandę.
Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“
Ir tuojau, vėl apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų.
Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia „prisikelti iš numirusių“ (Mk 9, 2–10).

* * *

Dėkojimo giesmė: Kristaus atsimainymas

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visada ir visur tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jis, paskelbęs mokiniams apie jo laukiančią mirtį, ant švento kalno jiems leido išvysti savo didingumą, kai Įstatymas ir Pranašai paliudijo, kad per kančią einama į garbingą prisikėlimą. Todėl mes drauge su dangaus galybėmis čia, žemėje, garbiname tavo didybę nepaliaujama giesme: Šventas…

 

* * *

Dieve, įsakęs klausyti Tavo mylimojo Sūnaus, prabilk į mūsų sąžines ir nuskaidrink dvasios žvilgsnį, kad galėtume išvysti dangiškąją Tavo garbę ir ja džiaugtis.
Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Viešpatie leisk mūsų tautai atsitiesti, suteik atsivertimo malonę mūsų atstovams ir vadovams.
Melskimės ir už persekiojamus krikščionis, už žmones, kurie alksta teisumo ir duonos, už ligonius ir visus sielvartaujančius žmones. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

 

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Jėzaus atsimainymas
2 gavėnios sekmadienis

Jėzus savo mokiniams kalbėjo, kad norint sekti paskui jį reikia išsižadėti savęs ir nešti savo kryžių, o Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti; jis bus atmestas, nužudytas, bet po trijų dienų prisikels (plg. Mk 8, 31.34). Tokios Jėzaus kalbos mokiniams buvo sunkiai suprantamos ir visiškai nepriimtinos, todėl Petras net ėmė drausti, kad Mokytojas taip nekalbėtų, – šitaip negali nutikti. Jėzus subarė Petrą, kad jis mąsto ne Dievo, bet žmonių mintimis. Dievo mintys buvo dovanoti žmonėms gyvenimą, Jėzui einant per neturtą, pažeminimus, kančią, mirtį ir prisikėlimą, o žmogaus mintys – tapti laimingiems be kryžiaus, bet su valdžios ir turtų pagalba. Jėzaus mokiniai mąstė apie tokį mesiją, kuris nugalės visus priešus ir sukurs žmonėms gerovę pasitelkdamas turtus ir valdžios galią.

Jėzaus atsimainymas, įvykęs netrukus po šių sunkių kalbų, turėjo tikslą įtikinti mokinius, kad jie pradėtų mąstyti Dievo mintimis, ir parengti juos būsimiems išbandymams. Dėl to Jėzus užsivedė tris mokinius – Petrą, Jokūbą ir Joną – nuošaliai ant aukšto kalno ir atsimainė jų akivaizdoje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kurie kalbėjosi su Jėzumi (plg. Mk 9, 2.4). Evangelistas Lukas šį pasakojimą papildo reikšminga pastaba: „Jie kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje“ (Lk 9, 31). Tai reiškia, jog kalbėjo apie Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą.

Petras, sužavėtas dieviško reginio, sušuko: „Rabi, gera mums čia būti!“ Čia taip ir norisi paklausti: Petrai, ar tu girdėjai, apie ką Jėzus kalbėjo su Moze ir Eliju? Juk jie kalbėjo apie būsimą Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą!

Ne tik Petras, bet ir mes visi tokie esame: tai, kas mums malonu, tuojau išgirstame, o kas sunku, nors ir labai reikalinga, praleidžiame negirdomis. Jei Petras būtų įsiklausęs, ką atsimainymo metu kalbėjo Jėzus su Moze ir Eliju, tikriausiai Kajafo kieme nebūtų tris kartus išsigynęs kenčiančio savo Mokytojo.

Jėzaus atsimainymo pasakojime yra dar viena svarbi detalė: „Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ (Mk 9, 7). Klausyti Jėzaus reiškia tapti jo mokiniu, eiti ten, kur jis kviečia, daryti tai, ko jis moko. Klausyti Jėzaus – tai atsisakyti egoizmo ir rinktis meilės, tarnavimo bei aukos kelią. Šis kelias mūsų savanaudiškai prigimčiai sunkiai priimtinas, nes mes norėtume tapti laimingi be kryžiaus. Tačiau jis yra vienintelis, vedęs Jėzų į prisikėlimą ir mus galintis nuvesti į prisikėlimą amžinajam gyvenimui Dievo artumoje.

Greitai Jėzus šiuos tris mokinius pakvies būti jo maldos ir kančios liudininkais Alyvų kalne. Čia Petras nepasakys: „Mokytojau, mums čia gera būti“, bet užmigs, kai Jėzaus veidu riedės kruvino prakaito lašai. Jėzus pažadins miegantį Petrą ir pasakys: „Simonai, tu miegi? Neįstengei nė vienos valandos pabudėti? Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėt į pagundą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Mk 14, 37–38). Jėzus tris kartus ragins budėti ir melstis, o mokiniai tris kartus užmigs ir kančios egzamino neišlaikys.
Dievo žodis moko, kad reikia ne tik klausytis, ką Jėzus kalba, bet ir maldoje budėti, kad atėjus sunkiai valandai neišsigąstume ir nepabėgtume nuo jo.

Šią Dievo žodžio pamoką buvo gerai išmokęs mūsų palaimintasis Teofilius. Didžiausių pavojų akivaizdoje, kai grėsė nelaisvė ir galima mirtis, jis maldoje budėjo ir tvirtai laikėsi Jėzaus rankos, todėl perėjo Solovkas, katorgą Ledianoje Pole miškuose, ilgą kalinimą Vladimiro kalėjime ir atsilaikė; šiandien jis džiaugiasi Dievo artumu.

Tepadeda Dievas kiekvienam iš mūsų gerai išmokti Dievo žodžio pamoką, kad į garbę galima nueiti tik budėjimo ir kryžiaus keliu.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

II Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis        2021-03-3 5:44

Evangelijos komentaro autorė – ses. Aušra Liutkevičiūtė, CC

Ne taip, kaip atrodo

Šios dienos skaitiniai pilni paradoksų – viskas ne taip, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo.
Štai Jeremijo priešai sako: „Atkreipkime dėmesį į viską, ką tik jis sako!“ Nuostabu, ar ne? Kuris nenorėtų, kad mūsų kas taip klausytų? Gaudytų, gertų kiekvieną mūsų žodį? Kas gi nenorėtų būti taip išgirstas?.. Tačiau visa pasikeičia, kai žinome už to esantį KODĖL – kodėl jie taip klauso. Ir tada tas klausymas visai kitoks tampa: ne tam, kad suprastų, ne tam, kad dialoge galėtų keistis ir augti į tiesą – deja! „Ateikite, ir jį sumuškime jo paties žodžiais, atkreipkime dėmesį į visą, ką tik jis sako!“

Jėzus tuo tarpu yra draugų, mokinių apsuptas. Ar tai apsaugo nuo žmogiškosios prigimties paradoksų? Ne! Jis ką tik atvėrė jiems savo širdį, atskleidė giliausią paslaptį – papasakojo, kaip Jis mirs ir kaip prisikels. Jis pamažu juos ruošia atsiskyrimui, kuris juos paaugins ir įgalins stotis ant savų kojų ir skelbti Evangeliją. Ką daro mokiniai? Ir dar kokie – Jo mylimasis mokinys ir jo brolis, kuris pirmasis iš apaštalų guldys už tikėjimą galvą?! Žaidžia politinius žaidimus. Ar jie išvis klausėsi, ką Jėzus jiems kalbėjo, ar buvo kaip Pinkis ir Makaulė taip įsitraukę į rezgimą plano, kaip užvaldyti pasaulį, kad nepastebėjo atvertos savo Mokytojo širdies?

Jų motina ateina ir prašo parpuldama Jėzui po kojomis. Pritrenkiantis nuolankumas! Ar aš drįsčiau kitiems stebint parpulti maldaudamas (-a) kažkam po kojų?.. Na, paprastai tokiais atvejais Jėzus meiliai pažvelgia, ištiesia ranką ar bent jau teikiasi pagaliau atkreipti dėmesį. Ir pats Jėzus juk skatino: „Parašykite, ir jums bus duota… Ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu.“ Bet šįsyk Jo atsakymas gan atšiaurus: „Ko nori?“ Kas ne taip? Ogi kad ji neatsako, ko ji nori. Ji atneša ne savo prašymą, bet sūnų, vargšę seną motiną prikursčiusių, nes kai tik prasideda reikalo detalesnis aptarimas, motinos nelieka, ji tarsi ištirpsta – su Jėzumi dialoguoja patys Jonas ir Jokūbas. Jie nori garbės, o Jėzus kalba apie taurę kančios, kurią teks pakelti, net kai jie prie jos nebesiverš, jie nori pirmų vietų, o Jėzus juos kviečia Jo pavyzdžiu priimti tarno ar net vergo laikyseną. Regis, visiškas nesusišnekėjimas.
Paskutinis paradoksas: „Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant brolių.“ Ko jie supyko – kad tie du nesiklauso Mokytojo, kad nesupranta Jo mokslo, kad užgavo Jam širdį, kad yra prasti mokiniai ir netikę draugai? Ne! Anaiptol! Priminimas – taip galėjęs pagalvoti mylimasis mokinys tuo metu buvo užsiėmęs konspiracija. Tai ko supyko ta dešimtis? Ogi, kad patys tokio gero plano laiku nesurezgė, ir Jonas su Jokūbu juos aplenkė!

Kas belieka Jėzui sakyti ir daryti tokioje situacijoje? Melstis Tėvui. Galima ir dienos psalmės žodžiais: „Gelbėk mane, Viešpatie, esi gailestingas! Išpainiosi tu iš pinklių, man priraizgytų; tu gi esi mano tvirtybė. Į tavo rankas pavedu savo gyvybę, mane išvaduosi, Dieve, ištikimasis.“

Jei pasijusime, kad ir mūsų kas nors taip įdėmiai klausosi kaip Jeremijo arba kad mus supa ir spaudžia stipriai suinteresuotų draugų būrys, ši malda psalme gali tapti mūsų.
Bernardinai.lt

II Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis        2021-03-3 5:41

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti nuolankios, sugebančios nuolankiai tarnauti, širdies

Jėzus ir dvylika apaštalų keliauja į Jeruzalę. Pasistengsiu būti arti jų. Įsiklausysiu į Mokytojo žodžius. Jis išaiškina jiems įvykius, kurie netrukus įvyks Jo gyvenime. Buvimas kartu su Jėzumi veda mus, kaip ir Jį, atmetimo, pajuokos ir kančios keliu. Ar sutinku su tokiu vedimu? Atskleisiu Jėzui savo nuogąstavimus ir pasipriešinimą.

*

„Trečiąją dieną prisikels.“ Jėzaus žodžiai apie kančią galiausiai yra gyvenimo žodžiai. Jie visada veda į gyvenimą. Atnaujinsiu savo tikėjimą Dievo žodžiu. Ką norėčiau pagilinti savo susitikimuose su Dievo žodžiu?

*

Įsiklausysiu į žodžius motinos, kuri su sūnumis prisiartina prie Jėzaus. Atkreipsiu dėmesį, kokie jie kontrastiški Jėzaus žodžiams. Troškimais ir mintimis jie yra toli nuo Jėzaus, kuris ruošiasi kančiai. Ar neslopinu Jėzaus įkvėpimų, pasilikdamas ties savo planais ir lūkesčiais?

*

Jėzus kreipiasi į mane: „Ar gali gerti taurę, kurią aš gersiu?“ Giliai apmąstysiu šį klausimą. Ar esu pasiruošęs, kad ir kas benutiktų, dalytis savo likimu su Jėzumi? Jėzus garantuoja, kad būdamas su Juo sugebėsiu visur sekti Jį.

*

Atsistosiu tarp supykusių mokinių. Juos apima pavydo ir konkurencijos dvasia. Jie pasijuto tų dviejų brolių aplenkti. Peržvelgsiu savo santykius bendruomenėje, šeimoje ir darbe. Ar sugebu džiaugtis savo artimųjų pasiekimais?

*

Jėzus pasivadina mokinius pas save. Jis nori jiems į širdį įdėti tai, kas sudaro Evangelijos esmę. Jis sako taip pat ir man: „Mokykis iš manęs, kaip tarnauti kitiems, netgi išsižadant savo asmeninio gyvenimo.“

*

Pulsiu ant kelių priešais Jėzų ir kontempliuosiu Jo nuolankumą ir beribį pasiaukojimą. Padėsiu galvą ant Jėzaus kelių kartodamas:

„Jėzau, išgydyk mane iš mano puikybės ir duok man nuolankią ir kupiną pasiaukojimo širdį.“

Kasdienapmastau.lt

II Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis        2021-03-3 5:39

Evangelija (Mt 20, 17–28)

  Prieš išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems: „Štai mes keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas į aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų rankas. Jie pasmerks jį mirti, atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels iš numirusių“.
  Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pripuolusi prie jo kojų, norėjo kažko paprašyti.
  Jėzus paklausė ją: „Ko nori?“
  Toji atsakė?: „Sakyk, kad šiuodu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje“.
  Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“
  Jie atsakė: „Galime“.
  Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta“.
  Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių. O Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad pagonių valdovai pavergia tautas ir didikai joms viešpatauja. Jūsų tarpe neturi taip būti. Jei kas iš jūsų nori būti didesnis, tebūnie jūsų tarnas, ir kas panorės būti pirmas, tebūnie jūsų vergas.
  Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkimo už daugelį“.
Katalikai.lt

II Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis        2021-03-3 5:39

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 30, 5–6. 14–16)

P. – Gelbėk mane, Viešpatie: esi gailestingas!

  Išpainiosi tu iš pinklių, man priraizgytų;
  tu gi esi mano tvirtybė.
  Į tavo rankas pavedu savo gyvybę,
  mane išvaduosi, Dieve ištikimasis. – P.

  Girdžiu, mane daugelis plūsta: iš visur siaubas.
  Būriuojas prieš mano gyvybę, atimt ją kėsinas. – P.

  Bet aš tavimi, Viešpatie, kliaujuos,
  sakau: „Tu man Dievas.
  Tik tavo rankose mano likimas.
  Išgelbėk mane nuo priešo kėslų, nuo mano engėjų. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 8, 12b)

  Aš – pasaulio šviesa, – sako Viešpats. –
  Kas seka manimi, turės gyvenimo šviesą.

II Gavėnios savaitė (KV) Trečiadienis        2021-03-3 5:38

Dievo Žodis
Skaitinys (Jer 18, 18–20)

  Pranašo priešai kalbėjo: „Ateikite, ir susitarkime prieš Jeremiją! Juk kunigui niekad nepristigs nurodymo, išminčiui – patarimo, ir pranašui – žodžio. Ateikite, ir jį sumušime jo paties žodžiais, atkreipkime dėmesį į visa, ką tik jis sako!“
  Jeremijas meldėsi: „Atkreipk į mane, Viešpatie, dėmesį: išgirsk, ką šneka mano priešai! Kas gi už gera blogu atsiteisia? O jie man iškasė duobę. Atmink, kaip stovėdavau tavo akivaizdoj, kad juos užtarčiau ir tavo rūstybę nuo jų nukreipčiau“.

II Gavėnios savaitės (KV) antradienio        2021-03-2 5:53

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM
Kiekvienas Šventojo Rašto žodis, kurį išgirstame per liturginius metus, skirtas be išimties visiems tikintiesiems: tiek Dievo žodį skelbiančiam kunigui, tiek žmonėms, kuriems jis skelbiamas. Tačiau šios dienos Evangelijos tekstas daugiausia sukasi apie kunigus, perspėja juos, kad nebūtų veidmainiai.
Tačiau ar tikintieji turi neklausyti to, ko kunigai moko, net jeigu kartais ir matosi jų nešventas gyvenimas? Jėzus sako: „Visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi“ (Mt 23, 3).
Kita vertus, mes visi per krikštą tapome kunigiškosios tautos nariai. Visi pagal savo pašaukimą ir galimybes prisiėmėme Dievo žodžio skelbimo tarnystę ir turime prašyti Šventosios Dvasios, kad kuo mažiau mumyse būtų dviveidiškumo.
Kaip girdėjome, Jėzus liepė vienas kito nevadinti mokytoju, o verčiau – broliu, nes tėra vienas Mokytojas, o mes visi broliai. Šiais žodžiais Jėzus nepaneigė mokymo tarnystės, nė savo žodžių:
„Kas jūsų klauso, manęs klauso“ (Lk 10, 16) arba „Ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite, bus atrišta ir danguje“ (Mt 18, 18) ir „Padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mt 28, 19).
Jėzus savo žodžiais nori išvaduoti mus nuo mokymo iš aukšto ir tarsi iš tolo. Evangelijos mokytojas pirmiausia yra nuolankumo mokytojas. Jis prisimena, kad joks mokinys nėra didesnis už savo mokytoją (Jn 13, 16) ir stengiasi mokydamas atskleisti ne save, bet savo mokytoją.
Taip pat svarbu suprasti, kad rūbas ar skambūs žodžiai negali pridengti vidinės tuštumos. Turime būti „atpažinti“ iš tų vertybių, kurias nešiojamės savo širdyje, o ne iš to, ką dėvime ant savo pečių. Nes – pasak Dykumos vienuolių – žmogus, nešiojantis tam tikrą drabužį (pvz., juodus marškinius su balta kaklajuoste ar vienuolio abitą), nebūtinai yra Dievą neš(ioj)antis žmogus.
Galime būti įspūdingų religinių renginių – procesijų, maldingų kelionių, įvairių viešų pamaldumų – dalyviai, galime turėti automobilyje arba ant kaklo pasikabinę įspūdingą kryžių, tačiau neturėti paprastumo ir asmeninio ryšio su Jėzumi.
Vienintelis mūsų Mokytojas, Kristus, kviečia mus nedaryti perskyros tarp kalbėjimo ir darymo, tarp pasirodymo ir buvimo, tarp išorės ir vidaus. Tai nėra lengva. Juk mus nuolat tyko troškimas „sublizgėti“ savo ir kitų akyse.
Tik kasdien ir nuoširdžiai atsigręždami į Viešpatį, kuris yra romus ir nuolankios širdies (Mt 11, 28–30), mes galime pamažu tapti tikrais krikščionimis, sugebančiais ne vien tik klausytis ir aiškinti Dievo žodį, bet ir juo gyventi.
Bernardinai.lt

II Gavėnios savaitės (KV) antradienio       2021-03-2 5:51

Evangelija (Mt 23, 1–12)

  Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius:
  „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia,darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.
  Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmąsias kėdes sinagogose, mėgsta sveikinimus turgaus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos ‘rabi’.
  O jūs nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno savo tarpe nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus.
  Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“.
  Katalikai.lt

II Gavėnios savaitės (KV) antradienio       2021-03-2 5:50

<Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 8–9. 16–17. 21. 23)</B>

P. – Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą.

  Ne dėl aukų aš tave barsiu:
  deginamąsias aukas visuomet man aukoji.
  Iš tavo tvarto nereikia man veršio,
  nei ožio iš tavo bandos. – P.

  „Kam dar tu įsakus mano skaičiuoji,
  kam dar tavo burna mano sutartį mini,
  jei tu mano tvarkos laikytis nenori,
  jei sviedi šalin mano žodį? – P.

  Šitaip elgies ir manai – aš tylėsiu?!
  Manai, kad aš panašus į tave būsiu?
  Kas šlovinimo auką aukoja, tas mano gerbėjas.
  Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą“. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ez 18, 31)

  Nusimeskite visas savo nuodėmes, – sako Viešpats, – ir sukurkite naują sau širdį ir dvasią.

II Gavėnios savaitės (KV) antradienio       2021-03-2 5:49

<Dievo Žodis
Skaitinys (Iz 1, 10. 16–20)</B>

  Klausykitės Viešpaties žodžio, Sodomos valdovai, išgirsk mūsų Dievo įsakymą, Gomoros tauta:
  „Nusiplaukite, apsivalykite! Pašalinkite man iš akių piktus savo darbus! Nustokite darę bloga! Išmokite gera daryti! Ugdykite teisę! Padėkite engiamiesiems! Globokite našlaičius! Užstokite našles!
  Ateikite, ir atsiteiskime, – sako Viešpats. – Tegu jūsų nuodėmės būtų raudonos tartum šarlachas, – taps baltos kaip sniegas. Tegu jos kaip purpuras būtų raudonos, – taps baltos kaip vilna.
  Jeigu sutiksite ir paklausysite, – jūs sudorosite šalies gėrybes. Bet jei nesutiksite ir priešgyniausite, – jus sudoros kalavijas. Tikrai taip kalbėjo Viešpaties lūpos“.

Ses. Gintautė Giedrimaitė, CC       2021-03-1 13:37

Evangelistas Lukas, dažnai pristatomas, kaip geriausiai atskleidęs Jėzaus gailestingumo žinią, šioje trumpoje Kalno pamokslo ištraukoje tarsi pateikia gailestingumo apibrėžimą.

Tikriausiai visiems gana priimtinas požiūris, kad krikščioniui yra būdingas gailestingas elgesys. Bet ne visada tai pavyksta gal ir todėl, kad ne visi vienodai suvokiame gailestingumo sąvoką. Vieniems gailestingumas siejasi su užuojauta vargšui ar su paguoda, patirta silpnumo akimirką, kiti gailestingumą sieja su atgaila ir išpažintimi, dar kiti – su gerais darbais.

Jėzus nurodo pavyzdį būti gailestingiems – „kaip Tėvas“… Ir tai atrodo dar labiau nepasiekiama. Tačiau jei pažvelgsime paprasčiau, prisiminsime primityviausią tiesą, kad gyvenime vaikai pirmiausia visko mokosi iš tėvų. O tėvai dažniausiai trokšta, kad jų vaikai augdami išsiskleistų, išvystytų savo gebėjimus, ir kantriai juos lydi tame kelyje. Tad Jėzaus pateiktame tėviško gailestingumo pavyzdyje galime atpažinti Jo kvietimą į kiekvieną žmogų žvelgti laiminančiu žvilgsniu ir su didele kantrybe.

Iš kur tos kantrybės pasisemti? Man atrodo, svarbu atpažinti Dievo kantrybės ir ištikimybės ženklus mūsų gyvenime, nepaliauti Jo ieškoti ir prieštaringiausiose situacijose, o juk jose Jisai tikrai dalyvauja kartu. Jėzus – kančios „ekspertas“: „Būdamas Sūnus, jis savo kentėjimuose išmoko klusnumo“ (Žyd 5, 8). Dievui rūpi mūsų vargai, nupuolimai, nes per tai Jis geriausiai gali apreikšti savo gailestingumą. Jam atiduokime savo rūpesčius, nerimą bei skaudulius ir likime atviri dėkingumo už Dievo kantrybę ir ištikimybę malonei.
Manau, kad ši malonė turėtų padėti kovoje su noru kitus teisti ir smerkti. Kaip dangiškasis Tėvas pagarbiai žvelgia ir remia mūsų mažus žingsnius Jo linkui, su tokia pagarba esame kviečiami ir mes susitikti kiekvieną. Suprantu, kad kartais ir didžiausios išugdytos kantrybės ir pagarbumo dorybės negelbsti artimo meilės kelyje ir tada turime progą žengti dievišką žingsnį – atleisti. Gal būtent per atleidimą mūsų gailestingumas tampa panašiausias į Dangaus Tėvo!?

Šioje trumpoje Evangelijos ištraukoje Jėzus kviečia duoti neskaičiuojant. Tokio davimo pavyzdys yra ir minėtas atleidimas, gali būti ir patarnavimas ar bet koks gestas, kuris neieško savęs, bet veikia dėl artimojo gėrio.

Kantrybė, pagarba, atleidimas ir nesuinteresuotas davimas galėtų būti tie žingsniai, kuriais einame gavėnios keliu, ir būkime tikri, kad Dangaus Tėvas remia mus ir kaip niekad yra arti.
Bernardinai.lt

II Gavėnios savaitės (KV) pirmadienio Evangelijos       2021-03-1 5:55

Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas SJ
Šioje Evangelijos ištraukoje Jėzus kalba apie meilę priešams. Tai sunkiausias jo reikalavimas.
Neretai mums sunku parodyti meilę savo šeimos nariams ir draugams, netgi tinkamai mylėti pačius save. Bet reikalavimas daryti gera tiems, kurie mūsų nekenčia, laiminti tuos, kurie mus keikia, ir melstis už tuos, kurie su mumis blogai elgiasi, pranoksta mūsų žmogiškas pastangas. Jėzus pateikia dvi priežastis, kodėl turėtume neteisti, nesmerkti ir atleisti. Pirma, taip elgtis būtų išmintinga žmogišku požiūriu: „Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems.“ Antra, rodydami gailestingumą, mes tampame panašūs į Dievą. Jėzus kviečia į gyvenimą žvelgti ne siauru žmogišku, bet plačiu dievišku žvilgsniu. Dievas myli ir gailisi teisiųjų ir nusidėjėlių. Būdami gailestingi atstovaujame Dievui pasaulyje.
Tokią gailestingą meilę regime paties Jėzaus gyvenime. Anais laikais teisieji turėdavo vengti bendrystės su nusidėjėliais, kad nesusiteptų. Tačiau Jėzaus tokių santykių nevengė. Jis su nusidėjėliais vaišinosi prie vieno stalo. Tai piktino fariziejus. Jėzaus svečiavimasis nusidėjėlių namuose jiems buvo nepriimtinas. Evangelijoje pagal Matą skaitome: „Kai Jėzus sėdėjo namuose prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie sėdėjo šalia jo ir jo mokinių.“ Fariziejai kaltino Jėzų sakydami: „Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis.“ Tačiau jis atsakydavo: „Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai.“ Jo palyginimai apie paklydusią avį, pamestą drachmą ir sūnų paklydėlį byloja, kad Dievas yra gailestingas nusidėjėliams, kad „danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio, negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų“.
Mes, kurie laikome save Kristaus sekėjais, privalome puoselėti gailestingumą, nors tai daryti išties nėra lengva. Apaštalas Paulius, sekdamas Kristumi, sako: „Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.“ O apaštalas Jonas, vadovaudamasis ta pačia Dvasia, rašo: „Bet jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė.“
Kas gali pakeisti žmogaus širdį? Kokia jėga gali priešą paversti draugu? Tikrai ne kerštas. Neapykanta irgi nepadarys priešo palankesnio mums. Tik gailestinga meilė pajėgi tai padaryti.
Bernardinai.lt

II Gavėnios savaitės (KV) pirmadienio Evangelijos       2021-03-1 5:54

Mąstymas
Prašyti malonės, kad sugebėčiau mylėti ir atleisti kiekvienoje situacijoje

Prisiartinsiu prie Jėzaus, kad galėčiau klausytis Jo paraginimų ir patarimų. Paprašysiu, kad duotų man atvirą ir Jėzaus žodžius priimančią širdį. Pastebėsiu, kad kiekviename Jo patarime yra paslėptas laimingo gyvenimo pažadas. Jėzus duoda man patarimus, kaip visada būti laimingam.

*

„Būkite gailestingi, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra gailestingas“. Viską aš gaunu iš Tėvo dovanai: gyvenimą ir visą, net ir mažiausią, jame esantį gėrį. Jėzus nori, kad mylėčiau taip, kaip myli Tėvas: netgi tuos, apie kuriuos galvoju, kad jie to nėra verti. Prisiminsiu Jėzaus akivaizdoje tuos žmones, kuriuos man sunkiausia mylėti.

*

„Neteiskite ir nebūsite teisiami“. Jėzus duoda man gyvenimiškos išminties pamoką: kai pradedu teisti kitus, tada patenku į užburtą kritikos ir teisimo ratą. Neaplenks jis ir manęs, nes nesu laisvas nuo klaidų ir kalčių. Paprašysiu Jėzaus, kad išlaisvintų mano širdį nuo kitų teisimo.

*

„Nesmerkite ir nebūsite pasmerkti“. Dievas kasdien man duoda galimybę sugrįžti pas Jį. Jis trokšta mano išganymo, o ne pasmerkimo. Jis yra kantrus ir atlaidus man. Dievas nori, kad ir aš toks pat būčiau su savo artimu. Ar aš taip darau?

*

„Atleiskite, ir jums bus atleista“. Ar mano gyvenime yra žmonių, kuriems nenoriu atleisti? Ko norėčiau dabar Jėzaus paprašyti?

*

„Duokite, ir jums bus duota“. Jeigu dalinsies savimi su kitais, tai patirsi jų meilę. Jeigu užsidarysi savo egoizme, tai prarasi galimybę patirti kitų gerumą.

*

Prisiartinsiu prie Jėzaus su visu savo gyvenimu. Prašysiu, kad Jis persmelktų mane iki gelmių savo meile ir padarytų mano širdį mylinčią, atleidžiančią ir gailestingą.

Kasdienapmastau.lt

II Gavėnios savaitės (KV) Pirmadienio       2021-03-1 5:52

Evangelija (Lk 6, 36–38)

  Jėzus bylojo:
  „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite, ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.
  Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į glėbį. Kokiu saiku jūs seikite, tokiu jums bus atseikėta.“

  Katalikai.lt

II Gavėnios savaitės (KV) Pirmadienio       2021-03-1 5:51

Dievo Žodžio
Atliepiamoji psalmė (Ps 78, 8–9. 11. 13)

P. – Viešpatie, mokėk mums ne pagal mūsų kaltybes.

  Mums neminėk mūsų senolių kaltybių,
  Skubėk gailestingai mūsų prikelti,
  Nes mes tapome visiški skurdžiai. – P.

  Mūsų Gelbėtojau, Dieve, padėk mums:
  Garbė bus tavo vardui!
  Mus išvaduoki, atleisk mūsų kaltybe,
  Kad skambėtų šlovė tavo vardui. – P.

  Belaisvių raudos tave tepasiekia,
  Ir galinga ranka išgelbėki pasmerktus mirti.
  O mes, tavo žmonės, tavo ganyklų avelės,
  Tau amžiais dėkosim,
  Kartų kartoms teiksim tau šlovę. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 6, 63b. 68b.)

  Viešpatie, tavo žodžiai, yra dvasia ir gyvenimas. Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

II Gavėnios savaitės (KV) Pirmadienio       2021-03-1 5:50

Dievo Žodžio
Skaitinys (Dan 9, 4b–10)

  Danielius meldėsi:
  „Viešpatie, didis ir nuogąstį keliantis Dieve! Tu saugoji sandorą ir palankumą tiems, kurie tave myli ir laikosi tavo įsakymų.
  Mes darėme nuodėmes ir neteisybes, pamynėme ištikimybę ir kėlėme maištą: mes pažeidinėjome įsakymus ir potvarkius. Neklausėme tavo tarnų pranašų, kurie tavo vardu kalbėjo mūsų karaliams ir vyresniesiems, mūsų tėvams ir visiems šalies gyventojams.
  Viešpatie, tu teisus; bet šiandien tikra gėda mums, Judo žmonėms, Jeruzalės gyventojams ir visiems izraelitams, ar jie būtų arti ar toli visose šalyse, kuriosna esi juos išvaręs, nes jie sulaužė tau ištikimybę.
  Tikrai mums gėda, Viešpatie, gėda mūsų karaliams, didžiūnams ir protėviams dėl to, kad tau nusidėjome. Bet Viešpats, mūsų Dievas, yra gailestingas ir maloningas. Prieš jį mes kėlėme maištą. Neklausėm Viešpaties, savo Dievo, balso, nevykdėme jojo nurodymų, kurių jis mums davė per savo tarnus pranašus“.

Popiežius Pranciškus       2021-02-28 17:35

Kas kopia į Dievo kalną – neužmiršta gyvenimo tikrovės

Prieš pat šį įvykį Jėzus savo mokiniams buvo pranešęs, kad Jeruzalėje jo laukia pažeminimas, kančia ir mirtis. Galime įsivaizduoti, sakė popiežius, kas tada turėjo vykti jo artimiausių sekėjų širdyse. Sudužo galingo ir triumfuojančio Mesijo paveikslas, žlugo svajonės, užplūdo baimė sužinojus, kad mokytojas, kuriuo jie tikėjo, bus nužudytas kaip koks piktadarys. Ir kaip tik tą akimirką Jėzus pasikvietė Petrą, Jokūbą ir Joną kopti kartu su juo į kalną.

Kalnas – tai iškili vieta, kur susiliečia dangus ir žemė, kur Mozė ir pranašai išgyveno nepaprastą susitikimo su Dievu patirtį. Jėzus kopia į kalną kartu su trimis mokiniais ir sustoja viršūnėje. Čia jis atsimano jų akivaizdoje. Jo veidas ir drabužiai spindi taip, kaip spindės po prisikėlimo. Šiems išsigandusiems vyrams Jėzus parodo šviesą, kuri persmelkia sutemas. Mirtis nėra visko pabaiga, nes po jos ateina Prisikėlimo šlovė.

Kartais būna tamsių akimirkų mūsų asmeniniame, šeimos ar socialiniame gyvenime, sakė popiežius. Bijome, nes nebematome išeities. Mus gąsdina tokios didžiosios nežinomybės, kaip liga, nekaltųjų kančia ar mirtis. Netgi tikėjimo kelionėje nemokame ramiai priimti kryžiaus slėpinio ar Evangelijos reikalavimo tarnauti ir netgi paaukoti savo gyvybę, o ne ją saugoti ir ginti. Kaip tik tada mums labai reikia naujo žvilgsnio, reikia šviesos, kuri padeda suprasti gyvenimo slėpinį ir išsivaduoti iš įprastinių schemų bei šio pasaulio kriterijų.

Mes visi esame kviečiami kopti į kalną ir kontempliuoti Prisikėlusiojo grožį, kurio šviesa praskaidrina visas mūsų gyvenimo akimirkas ir padeda žiūrėti į istoriją iš Velykų pergalės perspektyvos. Tačiau, įspėjo popiežius, jausmas, kad „gera mums čia būti“, neturi tapti dvasiniu tingumu. Negalime likti ant kalno ir vieni mėgautis susitikimo palaima. Pats Jėzus sugrąžina mus į slėnį, į kasdienį gyvenimą su broliais ir seserimis.

Turime saugotis dvasinio tingumo, nesitenkinti tik malda ir liturgija, nemanyti, kad vien to pakanka. Kas kopia į kalną – neužmiršta gyvenimo tikrovės; kas meldžiasi – nebėga nuo kasdienių sunkumų. Tikėjimo šviesa skirta ne tam, kad tik sukeltų malonių emocijų. Esame kviečiami susitikti su Kristumi, kad, nutvieksti jo šviesos, neštume ją kitiems, įžiebtume ją kitų žmonių širdyse. Turime būti tarsi maži Evangelijos žiburiai, skleidžiantys meilę ir viltį. Tokia yra krikščionio misija.

Savo kalbą popiežius baigė malda, kad Švenčiausioji Mergelė Marija padėtų mums su nuostaba priimti Kristaus šviesą, ją saugoti ir dalytis ja su kitais. (JM / Vatican News)

Mons. Adolfas Grušas       2021-02-28 17:33

KELIAS Į ATSIMAINYMĄ

Jėzaus Atsimainymas įvyksta maldos metu. Mes taipogi, norėdami pažinti Viešpaties šlovę, privalome rinktis artumą su Juo.

Jėzus savo apaštalus, tris artimiausius draugus, vedasi ant kalno melstis. Kaip tik maldos metu Jis persikeičia. Viešpaties neįmanoma atrasti gatvės triukšme, nors jis būtų ir „išmintį“ demonstruojantys straipsniai žiniasklaidoje. Išorės triukšmas tiek užgožia žmogų, jog nebelieka vietos širdies jausmams. Drauge susiduriame ir su vidiniu nerimu, trukdančiu širdžiai papasakoti savo meilę, uždarydamas Dievui galimybę tą meilę parodyti.

Jei norime išvysti Dievo Veidą, jei Jo ieškome savo gyvenimo keliuose, būtinai privalome rasti laiko ir vietos tylai, kontempliacijai, pasirūpinti apvalyti savo širdį nuo viso kitko, kas yra nereikalinga ir trukdo išgirsti Dievo balsą.

Turime suprasti, kad nors mūsų kelias ir vestų per Dievo gyvenamą vienatvę, jei sugebėtume nuoširdžiai kalbėtis su Dievu, vis tiek šios žemės akimis Jo išvysti nepajėgsime. Dievas visąlaik liks didžiuoju Troškimu, ir mes neišvengsime bent trupinėlio savo fantazijos, kurdami Dievo paveikslą. Mums nėra, kaip Mozei, skirta „erškėčio“ malonė, sužeidžianti ir drauge siunčianti tarnauti.

Tačiau maldoje Jėzaus Veidas taip pat ir mūsų silpnam žvilgsniui tampa spindinčiu Tėvo mylimojo Sūnaus veidu. Trijų mokinių akims atsiskleidė Jėzaus iš Nazareto slėpinys. Tą akimirką jų kūno akys susidūrė su visiška kontempliacija. Jos išvydo amžinąjį ir švenčiausiąjį Dievą, kurį kasdien liečia mūsų rankos, ausys girdi, ir nosis užuodžia nemirtingumo dvelksmą.

Tiesa tas regėjimas atėjo palaipsniui, nes pirmiausia Petras ir jo draugai turėjo nusikratyti juos apėmusio snaudulio. Tik tada jiems „pasirodė Elijas ir Mozė, kurie du kalbėjosi su Jėzumi“.

Galbūt mes niekada iki galo nesuprasime, jog, norint susitikti ir pamatyti Viešpatį, būtina nusikratyti mus apėmusios kasdienybės snaudulio. Juk mūsų meilė yra apsnūdusi, apsunkinta įvairiausių begalinių blizgučių. Mūsų meilė nesušildo širdies, ir todėl ji nesugeba pamatyti Viešpaties. Mums tenka prašyti, kad Jis pats pagelbėtų pakilti iš mūsų drungno tikėjimo, iš amžinai svyruojančių ir niekuomet nepasotinančių vilčių.

Petrui, Jokūbui ir Jonui teko laimė dar šioje žemėje išvysti nuostabų Mokytojo apsireiškimą, tačiau savo džiaugsmą jie nusakė tik šiais žodžiais: „Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną tau, antrą Mozei, trečią Elijui“. Jie nesugebėjo žengti toliau, dar vieną kartą parodydami, kad nežino, ką sako, ir supainiodami ženklą su tikrove. Juos sužavėjo spinduliai, tačiau juose jie pamiršo Saulę.

Tenka pripažinti, jog savo kelionėje pas Viešpatį mes pasitenkiname mažais dalykais. Mums pakanka trupinių, kuriuos surenkame kelyje ir liekame tuo patenkinti, nes nebereikia rūpintis kepti duonos. Mus gąsdina galimybė pasinerti į Dievo pilnatvę, kai reikia išvaduoti savo sielą nuo viso mūsų įsivaizduoto vertingo bagažo.

Tikiu, kad kiekvieno mūsų gyvenime ateis diena, kai apsispręsime tikrai nuoširdžiai sekti Viešpačiu, ir tada turėsime teisę pasakyti, jog mums gera būti su Juo. Tada nebebus problemų priimti tai, ką Jis atneša į mūsų gyvenimą ir nesipiktinsime, jog Jis lydi mus ant Nukryžiavimo kalno. Tą dieną prasidės mūsų „išėjimas“, kai tikrai laisva širdimi galėsime kontempliuoti Velykas. Šiandien, deja tebėra ta akimirka, kurią galime pavadinti „dar ne dabar“. Dabar yra tas momentas, kai išgyvename tikrą ir dar neaiškų tikėjimą, tačiau mūsų širdis jaučia Jėzų: nesuvokiamą ir kartu labai artimą.

Jėzų, kuris kviečia mus į Atsimainymą…

>>>13:07       2021-02-28 16:43

Būtų džiugi naujiena, bet, kur tai galima perskaityti ar išgirsti?

Laumėjantis       2021-02-28 13:44

Jeigu jau žmogus užsimoja peiliu prieš savo sūnų - tai jau tiesiog satanizmas. Ir labai abejotina, kas iš tikrųjų yra toji Būtybė, to reikalaujanti.

Ark. Sigitas Tamkevičius tvirtai pasako:       2021-02-28 13:07

„Dievo žodis moko, kad reikia ne tik klausytis, ką Jėzus kalba, bet ir maldoje budėti, kad atėjus sunkiai valandai neišsigąstume ir nepabėgtume nuo jo.“
Vienareikšmiškai antikristiniu virusu užkrėstos
(nes „cancel culture“ chunveibinų atšaukiama Kūrėjo valia, Dekalogas, šeimos institutas) Stambulo konvencijos brukimą pasmerkęs br. Paulius Vaineikis OFM
užvakar Kretingos Pranciškonų gimnazijos bailaus direktoriaus Alvydo Virbalio sprendimu atleistas iš kapeliono tarnystės gimnazijoje pareigų.
Ar toks direktoriukas „gerai išmoko Dievo žodžio ir mūsų palaimintojo Teofiliaus Matulionio pamokas, kad į garbę galima nueiti tik budėjimo ir kryžiaus keliu“? – Druska, kuri nustotų sūrumo,
„niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.“ – Mt 5, 14.
Tai prisitaikėliškai, gėdingai pasielgęs Pranciškonų gimnazijos direktorius turi būti atleistas iš pareigų
kaip nesilaikantis Bažnyčios mokymo ir nepasmerkiantis nuodėmės,
o Bažnyčios mokymą pareigingai gynęs, nuodėmę (ne asmenis!) pasmerkęs br. Paulius Vaineikis OFM grąžintas į kapeliono pareigas.
Antraip, kam krikščioniui tokia bedruskė mokykla? Ko joje galima išmokti?!


Rekomenduojame

Alvydas Jokubaitis: „Liberali demokratinė visuomenė trumpam pasitraukė į šalį“

Vytautas Sinica. Ar Genocido centro direktorių vertę politikai gali įsipareigoti, kad 1941 m. rezistencijos istorija nebus perrašoma? jos bus mokoma?

Valdo Vasiliausko replika. Šventos ateistinės Velykos?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: bijau, kad Bažnyčia liks vienintele institucija, kuri gins demokratiją

Geroji Naujiena: Kristus tikrai prisikėlė! Sveikiname sulaukus Šventų Velykų

Ado Jakubausko spaudos konferencija: Buvau atleistas, nes atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius

Nida Vasiliauskaitė. Sako, į mūsų tolimus ramius kraštus atėjo maras. Laimei, bus naujų Mokslo dovanų

Šv. Augustino homilija apie Kristaus prisikėlimą

Didžiojo Šeštadienio Geroji Naujiena. Tuščio kapo žinia

Andrejus Gaidamavičius kviečia jungtis prie Nacionalinio miškų susitarimo: Nestovėk po medžiu – stok už medį!

Rasa Čepaitienė. Velykos 2021

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: DELFI panikuoja – propaganda jau neveikia

Nuo bačkos. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas: paaiškinimas partiečiams, kodėl susidorota su prof. Adu Jakubausku

Mini serialas „Tiesa apie vakcinas“: pirmosios serijos pirmoji dalis

Nuo bačkos. Kubilius Rachlevičiui: konservatoriai kaip „ėjo į Vakarus“, taip ir toliau eis

Didžiojo Penktadienio Geroji Naujiena: „Atlikta!“ (Jn 19, 30)

Šv. Juozapo vyrų judėjimas kviečia šį šeštadienį rinktis Aušros Vartuose melstis rožinį vyrų intencijomis: Už Kristų, už šeimas, už Lietuvą!

Seimo sprendimas neturi analogų Lietuvoje, o galbūt ir visame pasaulyje. Visa Ado Jakubausko kalba Seimo tribūnoje

Vinco Kubiliaus reportažas iš mitingo, surengto šalia parlamento prof. Adui Jakubauskui palaikyti

TAUTŲ KIEMO diskusijų erdvė: Klestinčią valstybę kurti ant dorybės pamato: misija (ne)įmanoma?

Nida Vasiliauskaitė. Uždažyti vėliavą

Geroji Didžiojo Ketvirtadienio Naujiena: Jis parodė mums savo meilę iki galo

Nuo bačkos. Aušra Maldeikienė: „Na, šiaip jau mes Lietuvai neturėtume dirbti. Mes dirbam Europai“

Povilas Girdenis: Sveikinu su naujosios vargo mokyklos metinėmis!

Prof. Ado Jakubausko atsakymai į jam mestus melagingus kaltinimus

Andrius Macas. Krikščionio laikysena Didžiąją savaitę gydytojo akimis

Vidas Rachlevičius. Politinis bankrotas per 100 dienų

Vytautas Radžvilas. Pastaba apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį, arba Kas mūsų laukia

Liudvikas Jakimavičius. Šimonytė ir Bilotaitė nelabai suvokia, ką šneka…

Lietuvos mokslininkų sąjunga Seimui: itin teigiamai vertiname prof. Ado Jakubausko vertybines nuostatas ir veiklą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.