Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gegužės 24 d. 2:37

93     

    

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn

Pirmojoje knygoje, Teofiliui, aš pasakojau apie viską, ką Jėzus nuo pat pradžių veikė ir mokė iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų, pirmiau per Šventąją Dvasią davęs savo išrinktiesiems apaštalams įsakymų. Po savo kančios jis jiems pateikė daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo Karalystę.

Kartą, bevalgant prie bendro stalo, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, – „apie kurį, – tarė jis, – esate girdėję iš mano lūpų; nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“.

Susirinkusieji ėmė jį klausinėti: „Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“ Jis atsakė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo nuožiūra. Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojai Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“.

Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių. Kai jie, akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais ir prabilo: „Vyrai, galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate matę jį įžengiant į dangų“ (Apd 1, 1–11).

* * *

Kai Dievas žengė aukštyn – linksmybė aidėjo, gaudė trimitai, Viešpačiui žengiant

džiaugsmo šauksmais šlovinkit Dievą!
Vai, šiurpulinga Dievo didybė –
tai visos žemės aukščiausias Valdovas. –
Kai žengė Dievas aukštyn – linksmybė aidėjo,

gaudė trimitai, Viešpačiui žengiant.
Vai, skambinkit Dievui, giedokit!
Skambinkit… skambinkit… mūsų Valdovui! –
Dievas – visos žemės Valdovas!

Giedokit, kaip tik išmanot!
Dievas – tai tautų Viešpats,
jis sėdi savo šventajame soste. (Ps 46, 2–3. 6–9)

* * *

Tėvas pasodino jį danguose savo dešinėje

Broliai! Meldžiu, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, garbingiausias Tėvas, suteiktų jums išminties ir apreiškimo Dvasią ir jūs galėtumėte jį pilnai pažinti; kad apšviestų jūsų dvasios akis ir jūs pažintumėte, kokia yra viltis, į kurią jūs esate pašaukti, koks jo garbingo paveldėjimo turtas šventųjų tarpe ir kokia nepalyginama jo galybės didybė mums, tikintiesiems, veikiant jo neribotai jėgai. Ja jis pažadino Kristų iš numirusių ir pasodino danguose savo dešinėje, aukščiau už visas kunigaikštystes, valdžias, galybes, viešpatystes ir už kiekvieną vardą, tariamą ne tik šiame pasaulyje, bet ir būsimajame, ir visa jam palenkė po kojų, o jį patį pastatė viršum visko, kad būtų galva Bažnyčios, kuri yra jo kūnas, pilnatvė to, kuris visa visame kame pripildo (Ef 1, 17–23).

* * *

Man duota visa valdžia danguje ir žemėje

Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno,  kurį jiems buvo nurodęs Jėzus.
Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo.
Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 16–20).

* * *

Gailestingasis Dieve, mūsų Tėve, džiaugsmingai minėdami Tavo Sūnaus įžengimą į dangų, maldaujame: duok kasdien pajusti Jo maloningąjį artumą, kad Jo mirtimi ant Kryžiaus išvaduoti iš nuodėmės vergijos taptume verti Jo išganingųjų malonių.
Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: teužtvindo visų mūsų širdis Viešpaties ramybė, kurią Jis mums paliko žengdamas į savo Tėvo šlovę, kad laukdami Jo sugrįžimo laikų pabaigoje įsitvirtintume viltyje ir rinktumės žengti tuo keliu, kurį Jis parodė. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

Sigitas Tamkevičius. Jėzaus misija tęsiasi
2020, Šeštinės

Švęsdami Jėzaus žengimą į dangų – sugrįžimą pas Tėvą, esame kviečiami pamąstyti apie Jėzaus misiją, prasidėjusią įsikūnijimu ir regimai pasibaigusią žengimu į dangų, taip pat pamąstyti apie mums, Jėzaus draugams, skirtą misiją.

Jėzaus misija apima ne tik įvykius, kai jis skelbė Gerąją Naujieną, gydė žmones ir darė stebuklus, bet ir gyvenimą Nazarete, kai drauge su Juozapu rankų darbu pelnė šeimos pragyvenimui reikalingas lėšas. Nuo Jėzaus misijos neatskiriama dalis buvo patirti persekiojimai, kai gelbstintis nuo karaliaus Erodo reikėjo bėgti į Egiptą, kai fariziejai spendė pinkles, kai kėsinosi užmušti akmenimis ar įpykę Nazareto žydai bandė kraštietį nustumti nuo skardžio. Jėzaus misijos kulminacija buvo mirtis ant kryžiaus; dėl jos mes esame išgelbėti.

Jėzaus misija su žengimu į dangų nepasibaigė; ji tęsis ir tęsis iki amžių pabaigos. Po prisikėlimo pasirodęs savo mokiniams Jėzus kalbėjo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28,18–20).

Prieš žengdamas pas Tėvą Jėzus savo mokiniams sakė: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1, 8).

Ką tik paminėjome šv. Jono Pauliaus II gimimo 100-ąsias metines; džiaugėmės, kad ir mes, lietuviai, galėjome iš arti matyti šį didįjį Jėzaus liudytoją.

Tačiau misija būti Jėzaus liudytojais yra skirta ne tik popiežiui, vyskupams bei kunigams, bet ir visiems pakrikštytiesiems. Šią misiją vykdome, kai gerai atliekame savo pašaukimo darbus, ar tai būtų šeimininkės darbas virtuvėje, ar vyro kur nors prie staklių ar betono maišyklės, ar prezidento sprendimai, reikalingi piliečių gerovei užtikrinti.

Vykdydami Kristaus misiją, mes esame kviečiami drąsiai išpažinti savo tikėjimą, gyventi pilnakraujį Dievo vaikų gyvenimą, ištikimai laikytis Evangelijos kelio ir padėti kitiems juo eiti.
Atliekame Kristaus paskirtą misiją, kai ištvermingai prisiimame visus smūgius iš mums priešiško pasaulio pusės. Tie smūgiai neišvengiami; apie juos aiškiai kalba Šventasis Raštas. Apreiškimo knygoje pasakojama apie danguje šalia Avinėlio sosto stovinčią nesuskaičiuojamą minią baltais apsiaustais su palmių šakomis rankose – tai žmonės, atėję „iš didžio sielvarto“ ir išplovę savo apsiaustus Avinėlio kraujyje (plg. Apr 7, 14). Kai ištvermingai pakeliame savo kryžius – sutinkamus sunkumus, mes vykdome Jėzaus misiją.

Kristaus misijoje dalyvaujantys žmonės bando ištikimai eiti meilės keliu; jie neužmiršta, ką Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu“ (Jn14, 21).

Kristaus misijoje dalyvaujantys žmonės saugo Krikšto metu gautą baltą sielos drabužį, o jei jis susitepa, nedelsia išbaltinti jį Avinėlio kraujyje priimdami Sutaikinimo sakramentą.
Kristaus Žengimas į dangų liudija Dievo Avinėlio pergalę, išaukštinimą ir tapimą „galva Bažnyčios, kuri yra jo kūnas“ (Ef 1, 22–23). Mes tam Bažnyčios kūnui priklausome ir džiaugiamės, kad mūsų vadas yra Dievo Avinėlis, sumokėjęs už mus savo Kraujo kainą.

Jėzui pakilus aukštyn ir dingus už debesų, jo mokiniai dar ilgai žvelgė aukštyn. Tuomet prisiartinę angelai klausė: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų?“ (Apd 1, 11) Esame kviečiami ne stovėti, bet eiti į pasaulį ir liudyti mus atpirkusį ir su mumis gyvenantį Jėzų. Amen.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

* * *

Monsinjoras Luidžis Džiusanis († 2005). „Aš esu su jumis“

Tas žmogus, kuriame Dievas tapo kūnu, kad nuolat lydėtų žmones, yra pasakęs: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20). Jei tik jis yra dabartis, vadinas, jis gali turėti man įtakos, keisti mano gyvenimą, pakeisti mane ir daryti su manimi ką tik nori. Tik tai, kas veikia dabar, iš tiesų „yra“. To, kuris neveikia dabar, „nėra“ – jis neegzistuoja. Mes negalime peržengti dabarties ribų. Mes remiamės dabartimi ir veikiame dabartyje. Dabartis yra didžioji būties žymė.

„Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. Tačiau jei jis per visas dienas „yra“ su mumis, tuomet jis šiandien, dabar, laike ir erdvėje turėtų būti matomas ir juntamas, galimas išgirsti ir paliesti. Antraip „jo nėra“, tėra tik tuštuma. Jei Jėzus nebūtų hic et nunc, čia ir dabar – tai žodžiai, kuriuos popiežius Jonas Paulius II pirmaisiais tarnystės metais mielai dažnai kartodavo – tuomet tebūtų tik begalinė tuštuma. Jo vardas – Jėzus Kristus – tebūtų tik žodis (visai toks, koks yra žodžių „čia esu aš“ aidas, tuomet, kai ten jau nieko nėra).

„Aš esu su jumis per visas dienas“. Jis yra dabartyje. Tačiau kur jis? Koks jis? Kaip Jėzus Kristus yra juntamas, regimas, galimas paliesti ir išgirsti dabartyje, kad mąstydamas galėčiau Jį iš tikrųjų priimti ir širdimi kreiptis į Jį? Taip, kad mūsų gyvenimas būtų persmelktas jo artumo, būtų valdomas ir perkeistas, kad remtųsi Jo artumu, nujaustų savo paskirtį ir patirtų, kad jo buvime mūsų gyvenimas yra įtvirtintas. Tiksliai žinome. Kristus kiekvieną dieną veikia žmonėse, kuriuos Jis pašaukia ir kuriuos Tėvas paveda į jo rankas, žmones, kuriuos Tėvas skiria amžinajam gyvenimui ir kuriuos jis padaro savo asmens slėpinio dalimi (ne veltui didžiausias ir tikriausias šios asimiliacijos ženklas yra valgis ir gėrimas; eucharistinė Agapė. Valgis ir gėrimas: ką dar būtų galima labiau asimiliuoti nei valgio kąsnį ar gėrimo gurkšnį?).

Kristus yra dabartyje tokiu būdu, kurį Jis pats sukūrė: bendrystėje asmenų, kuriuos Jis pašaukia ir prie Savęs patraukia. Per šiuos asmenis, kuriuos Jis prie Savęs patraukia ir kurie dėl to tampa susieti vienas su kitu, Jis yra dabar pasaulyje regimu veidu.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Evangelijos mąstymas       2020-05-30 4:59

Prašyti sau ir savo artimiesiems gilaus ryšio su Jėzumi.

Įsivaizduosiu mylimąjį Jėzaus mokinį, kuris Vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės. Kontempliuosiu mokinio, kuris pasilieka artimame ryšyje su Jėzumi, paveikslą.

*

Jeigu turėčiau pavaizduoti savo santykį su Jėzumi, kaip jį išreikščiau? Ar atrasčiau save mokinyje, besiilsinčiame prie Jėzaus krūtinės? Ką galiu pasakyti apie savo artimumą Jėzui?

*

Įsivaizduosiu Petrą, kuris klausia Jėzaus apie mane, apie mano ateitį: „Viešpatie, o kas bus su šituo?“ Ar užduodu sau tokį klausimą? Ar klausiu Jėzaus apie savo ateitį?

*

Jėzus kviečia mane, kad nespėliočiau ir nepergyvenčiau dėl artimųjų likimo, bet pavesčiau juos Jam. Patikėsiu Jėzui visus artimus mano širdžiai žmones, dėl kurių bijau. Atiduosiu jų likimą į Jėzaus rankas.

*

„Tu sek paskui mane“. Jėzus atkreipia mano dėmesį, kad giliau įsijausčiau į savo gyvenimo kelią. Svarbiausia yra turėti ryšį su Juo. Ar galiu pasakyti, kad visada sekiau Juo? Ko turėčiau atsisakyti, kad neprarasčiau ryšio su Jėzumi?

*

Mylimas Jėzaus mokinys paliko man savo liudijimą Evangelijoje. Dėka jo ryšio su Jėzumi ir aš galiu pažinti Mokytoją, įsiklausyti į Jo Žodį. Ištikimo Jėzaus liudytojo liudijimas gali pakeisti kitų žmonių gyvenimą amžiams.

*

Iš naujo pakviesiu Jėzų į savo gyvenimą. Prašysiu artimo ryšio su Juo dovanos, kad tie, kurie gyvena arti manęs, galėtų pasimokyti iš mano santykio su Jėzumi.

Melsiuosi:

„Jėzau, padaryk mane savo mylimuoju mokiniu“.

Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-05-30 4:57

kun. Vladimiras Solovej

Apaštalas Petras yra susirūpinęs mylimo Jėzaus mokinio likimu. Egzegetai teigia, kad ši šv. Jono evangelijos pabaiga buvo reikalinga ano meto ir mūsų laikų tikintiesiems, puoselėjantiems spėliones apie mylimo mokinio nemirtingumą. Tačiau mes galėtume pasikėsinti į dar drąsesnę mintį. Atskirų mūsų tikėjimo brolių ir seserų gyvenimai nėra mums žinomi. Jų keliai ištrūksta iš mūsų įprastinių normų ir įpročių, ir tik Dievas juos pažįsta.

Skaitydami šią Evangelijos ištrauką Šventosios Dvasios Atsiuntimo iškilmės išvakarėse esame kviečiami pripažinti, kad Dvasia pučia, kur nori, ir yra nepavaldi mūsų „teisėtoms ir šventoms“ taisyklėms. Prisikėlęs Jėzus pasiekia mus ten, kur mes mažiausiai to tikimės, ties mūsų didžiausių nusivylimų ir pralaimėjimų riba, taip, kaip tai patiria apaštalas Petras. Tūkstančiai žmonių istorijų, gyvenimų, tikėjimų ištrykšta iš visiškai neįprastų ir netikėtų susitikimų su Viešpačiu. Leiskime Jam veikti ir nebūkime kurti vidiniams Šventosios Dvasios įkvėpimams. Pripažinkime, kad Dvasia kiekvieno mūsų gyvenime ir jo istorijoje rašo Evangeliją. Dėkokime už didžius dalykus, kokius mumyse vykdo Viešpats!
Bernardinai. lt

VII Velykų savaitės šeštadienios Evangelija       2020-05-30 4:55

(plg. Jn 16, 7. 13)

P. Aleliuja. – Aš jums atsiųsiu Tiesos Dvasią, – sako Viešpats. –
                Ji ves jus į tiesos pilnatvę. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 21, 20–25)

  Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: „Viešpatie, kas tave išduos?“
  Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: „Viešpatie, o kas jam bus?“
  Jėzus atsakė: „Jei aš noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!“
  Ir taip pasklido gandas tarp brolių, jog tasai mokinys nemirsiąs. Betgi Jėzus nesakė: „Jis nemirs“, tik „Jei noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau?“
  Tai ir yra mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.
  Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurias reikėtų parašyti.
  Katalikai.lt

VII Velykų savaitės šeštadienios Dievo Žodis       2020-05-30 4:54

Psalmė (Ps 10, 4–5. 7)

P. – Dorieji regės tavo veidą, Viešpatie.

  Viešpats savo šventajame būste,
  Viešpats – danguje stovi jo sostas.
  Jo akys stebi pasaulį,
  žmonių vaikus jos tyrinėja. – P.

  Viešpats teisųjį tiria, taip pat ir bedievį.
  Kas myli smurtą, tuo bjaurisi Viešpats.
  Viešpats teisus – brangi jam teisybė,
  dorieji regės jojo veidą. – P.

VII Velykų savaitės šeštadienios Dievo Žodis       2020-05-30 4:54

Skaitinys (Apd 28, 16–20. 30–31)

  Kai atvykome į Romą, Pauliui buvo leista apsigyventi atskirai su serginčiu jį kareiviu.
  Po trijų dienų jis pasikvietė pas save žydų vadovus. Jiems susirinkus, jis prabilo: „Broliai! Nors aš nesu nusikaltęs nei tautai, nei papročiams, buvau Jeruzalėje suimtas ir atiduotas į romėnų rankas. Tie ištardę norėjo mane paleisti, nes nerado jokios mirties verto nusižengimo.
  Kadangi žydai prieštaravo, turėjau šauktis ciesoriaus, tiktai ne tam, kad apkaltinčiau tautą. Dėl šios priežasties aš norėjau su jumis pasimatyti ir pasikalbėti. Juk aš nešioju šitą grandinę dėl Izraelio vilties!“
  Paulius pasiliko gyventi savo išsinuomotame bute ištisus dvejus metus ir priimdavo lankytojus. Jis skelbė Dievo karalystę ir visiškai laisvai, netrukdomas mokė apie Jėzų Kristų.

DĖMESIO, rytoj meldžiamės su popiežiumi Rožančių.       2020-05-29 19:00

Šeštadienį popiežius vadovaus Rožinio maldai
Sekminių išvakarėse, šeštadienio pavakare, prie Vatikano sodų Lurdo Marijos grotos popiežius Pranciškus vadovaus Rožinio maldai už pandemijos vis dar slegiamą žmoniją. Tą pačią valandą Rožinio malda kartu su popiežiumi bus kalbama ir keliose kitose Marijos šventovėse.

Popiežiaus vadovaujama Rožinio malda prasidės šeštadienį 17.30 val. Romos laiku. Kartu su popiežiumi prie Vatikano sodų Lurdo grotos melsis gydytojas ir slaugytoja, pasveikęs nuo Covid–19 žmogus ir kitas žmogus, kurio giminaitis mirė, kapelionu ligoninėje tarnaujantis kunigas ir vienuolė medicinos sesuo, vaistininkas ir žurnalistas, savanoriai ir jauna šeima, kuri pandemijos metu susilaukė kūdikio. Prie Marijos kojų bus sudėti kenčiančios žmonijos vargai ir prašymas, kad jai užtariant pasaulis kuo greičiau pasveiktų.

Popiežiaus vadovaujama malda šeštadienio vakarą bus transliuojama į visą pasaulį. Tą pačią valandą kartu su popiežiumi bus meldžiamasi Lurde, Fatimoje, Gvadalupėje, Luchane ir keliose kitose Marijos šventovėse Europoje, Amerikoje ir Afrikoje.

Rožinio malda šeštadienio vakarą bus kartu ir Sekminių – Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmės – laukimo vigilija. „Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su Marija“ (Apd 1, 14), – taip Apaštalų darbų knyga kalba apie Bažnyčios užuomazgą – Jėzaus Motiną ir mokinius, Jeruzalėje laukiančius Šventosios Dvasios atsiuntimo.

Tiesioginę transliaciją galite žiūrėti mūsų portalo pagrindiniame puslapyje arba čia: https://www.youtube.com/watch?v=MC-wB2gLpzM

Roma,        2020-05-29 18:52

Apie tave smile

gintaras       2020-05-29 18:51

Čia tu apie save? grin

Roma,        2020-05-29 18:49

Egzistuoja ant liežuvio galo

gintaras       2020-05-29 18:47

Roma, toks dalykas kaip visuotinė meilė neegzistuoja. Tai pasaulio išmislas. Yra Dievo meilė, kurią galima priimti, o galima atmesti. Žmogus tam yra laisvas. Meilė yra iš Dievo, nes Jis yra meilė.

Roma, to gintaras       2020-05-29 18:43

Galima daug kalbėti apie visuotinę meilę ir tuo pačiu būti labai žiauriam, konkrečiam žmogui.

Jan       2020-05-29 18:36

Petras nuliūdo, kad Jėzus trečią kartą klausią: “Ar myli mane?” ir atsakė: “Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu”. Gal reikėjo tų trijų kartų, kad Petras suprastu ir nepamirštų kaip svarbu yra mylėti Viešpatį. Šventoji Dvasia yra tos meilės nešėja ir rišys su visa Šv.Trejybe. Tik meilėje būdami galime eiti Dievop, o Petras gali vykdyti Jėzaus paliepimą t.y. Jėzus jam tarė: “Ganyk mano avis. Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, – kitas tave perjuos ir ves, kur nenori”. Jis taip pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: “Sek paskui mane!”

regina       2020-05-29 8:58

Kažin ar Teresėlė taip sakė. O jei sakė, tai klydo. Savaime daug kas tikrai nėra malonė. Tas pats įvykis gali būti ir malonė, ir nelaimė. Pvz., nuvažiuoji į Egiptą, nueini maudytis ir kažkur atsiradęs bestija krokodilas nukanda koją. Vienas tokiu atveju gal tyliai sugers sielvartą ir nusilenks Dievui, taip laimėdamas savo sielai didžiulius nuopelnus. Kitas keiks Dievą ir šis įvykis nutolins nuo Dievo. Gal išsiritulios net iki pomirties patekimo į pragarą. Trečias - ateistas ir jam tai siaubingas atsitiktinumas. Dievas jam buvęs - nebuvęs, o štai gyvenimas suluošintas. Iš šių trijų atvejų Dievo malonė (turbūt) buvo tik pirmas. Na nebent antru -trečiu atveju Dievui tai būtų pretekstas pasigailėti nelabai gero žmogaus, kuris ir be krokodilo būtų ėjęs link pragaro. Šiaip, aš tikiu, kad Dievas kiekvieną įvykį gali paversti malone ir kažkaip viskas baigsis gerai. Ta prasme - gali paversti, o ne visada paverčia.

O nuodėmės - žmogaus nuodėmingumas Dievui tam tikra prasme gali būti naudingas, nes palieka Jam neįpareigojančią visišką laisvę. Dievas gali žmogų nuteisti ir gali pasigailėti. Pirmu atveju bus teisingumas, antru - gailestingumas. Sprendimą priimti galima atsižvelgiant į kažką trečią...

gintaras       2020-05-29 6:39

Šventoji Teresėlė sakė, kad viskas, absoliučiai viskas, kas su mumis įvyksta, yra Dievo malonė. Ir į nuodėmes kartais įklimpstame dėl to, kad Viešpats parodytų, kad mes be Jo nieko negalime

Kun. Vladimiras Solovej       2020-05-29 6:37

Jėzus klausia Petro tik vieno dalyko. Jis puikiai suvokia, kad Petras gali likti vienybėje su Juo ne dėl pareigos jausmo ar valios tvirtumo, bet tik trokšdamas atsiliepti į begalinę Viešpaties meilę. Jėzus tris kartus iš eilės iškelia tą patį klausimą, tarsi pabrėždamas, kad tai yra esminis klausimas, kurį kiekvienas Jo mokinys privalo sau kelti kiekvieną dieną. Tai išties yra fundamentalus klausimas, apibendrinantis kiekvieną Dievo ištartą Žodį mums: O ar tu mane myli?

Pirmą kartą klausiamas Petras atsako taip išdidžiai, tarsi būtų įsižeidęs dėl Jėzaus nepasitikėjimo juo. Tačiau palaipsniui Mokytojo nuoseklus tvirtumas nugali Petro išdidumą ir apnuogina jo silpnumą, leisdamas pajusti stiprų pasitikėjimo savo Viešpačiu poreikį, kad galėtų suprasti, ką iš tiesų reiškia mylėti.

Tolesnis Jėzaus pokalbis su Petru nušviečia jo ateitį. Šis vyras pagaliau įgaus tvirtumo, tačiau ne savo dvasios stiprybe, kaip anksčiau manė, bet visiškai pasitikėdamas savo Viešpačiu ir Juo sekdamas. Pasitikėjimas Mokytojo meile ir atsiliepimas į ją padės jam pasiekti tai, ko negalėjo nė įsivaizduoti. Tokiu būdu išsipildo pranašystė apie žvejį, kuris Evangelijos tinklais patrauks daugybę žmonių prie Viešpaties.
Bernardinai.lt

Mąstymas       2020-05-29 5:08

Prašyti radikalaus Jėzaus pamilimo ir stiprybės ieškojimo Jame

Prisiartinsiu prie mokinių, kad kartu su jais pasidžiaugčiau Jėzaus artumu. Aušta rytas. Jie yra drauge ežero pakrantėje, valgo pusryčius. Pastebėsiu džiaugsmą mokinių akyse, nes Jėzus yra kartu su jais. Jie gali iš arti į Jį žiūrėti ir Jo klausytis.

*

Atsisėsiu su jais. Žvelgsiu į Jėzų ir stengsiuosi pajusti Jo artumą. Kokie jausmai kyla mano širdyje? Ką norėčiau pasakyti Jėzui?

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzų, kuris yra netoli Petro. Tas artumas ramina Petro širdį, bet primena jam apie tai, kaip išsigynė Jėzaus.  Staiga Petras išgirsta iškilmingą klausimą: „Ar myli mane labiau negu šitie?“. Petras yra nustebintas šito netikėtumo.

*

Prisiminsiu maldas, adoracijas, kuriose Jėzus savo meilė gydė mano nuodėmių sužeistą gyvenimą. Atsiminsiu, kaip Jis sugrąžino man tikėjimą savimi, pakėlė, žadino atsivertimo troškimą, padėjo pamatyti savyje gėrį.

*

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris ateina pas mane. Su gerumu ir rūpestingumu žvelgdamas į mane klausia, ar myliu Jį, ar myliu Jį labiau, ar labai Jį myliu. Ilgesnį laiką apmąstysiu tuos klausimus. Ką galiu Jėzui atsakyti?

*

Jėzus sako šv. Petrui ir man, kad iki senatvės turėsiu mokytis mylėti ir kad iki galo jausiu pasipriešinimą, norėdamas save nugalėti. Kur dažniausiai atsakau Jėzui „nenoriu“? Prašysiu, kad duotų jėgų įveikti manyje kylančius pasipriešinimus.

*

ėzus man, panašiai kaip Petrui, leidžia patirti liūdesį, kylantį iš meilės trūkumo, kad dar labiau galėčiau ieškoti stiprybės Jame. Išgirsiu Jo kvietimą: „Sek paskui mane“.

Žvelgsiu į Jėzų kartodamas:

„Galiu sekti Tave tik tada, kada Tu būsi su manimi“. 

Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-05-29 4:54

kun. Nerijus Pipiras

Šios dienos evangelijos ištrauka rodos iškrinta iš konteksto. Keletą dienų iš eilės buvome tarsi ruošiami Šventosios Dvasios nužengimui. Jėzus pasirodė be galo mums artimas – savo malda Jis palaikė ir sustiprino mus ir tuos, kurie per mūsų žodį įtikės. O dabar Jis klausia „Ar myli mane?“

Kaip atsakytume į šį klausimą? Gal tik burbtelėtume ir nusisuktume - juk klausti tokių savaime suprantamų dalykų atrodo tarsi nusikaltimas.

Esame prie Jėzaus. Tas faktas turėtų bylote byloti už mus. Gal kai kas, išgirdęs klausimą, tiesiog įsižeistų ir nevargintų lūpų atsakymais. O ir veidai kalbėtų apie nuostabą mažų mažiausiai: Tas, kuris ką tik liepė ruoštis Globėjo atėjimui, klausia tokių savaime suprantamų dalykų. Ir dar pakartoja klausimą.

Kiekvienas žodis Viešpaties lūpose nėra betikslis. Petras tris kartus išsigynė Jėzaus. Dabar tris kartus Jį išpažįsta. Šiuo išpažinimu tarsi auginama žmogaus meilė Dievui nuo grynai žmogiškosios pažeidžiamos ir silpnos, aistringos, iki išminties – iki pilnatvės.

Šventoji Dvasi būtent ir veda mus į Meilės pilnatvę. Veda per paniekinimus ir pažeminimus, per tuos kelius, kuriais eiti vieni nedrįstume ir neturėtume jėgų. Ji suteikia ištvermės apsivilkti teisumo drabužiu ir parodo to palaimingojo „Sek paskui mane“ skonį.

Tad tegul Ji savo neapsakomais maldavimais kiekvieną mūsų užtaria, kad diena iš dienos vis labiau išpažintume tai, ką anuomet prie Tiberiados ežero išpažino Petras: „ Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu“.
Bernardinai.lt

VII Velykų savaitės penktadienio Evangelija       2020-05-29 4:52

(Jn 14, 26)

P. Aleliuja.–  Šventoji Dvasia išmokys jus visko ir viską primins,
              ką esu jums pasakęs. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 21, 15–19)

  Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane labiau už šituos?“
  Tas atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“.
  Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano avinėlius“.
  Ir antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“
  Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“.
  Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano aveles“.
  Jėzus paklausė dar ir trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“
  Petras nuliūdo, kad Jėzus trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“ ir atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu“.
  Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis.
  Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, – kitas tave perjuos ir ves, kur nenori“.
  Jis taip pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: „Sek paskui mane!“
  Katalikai.lt

VII Velykų savaitės penktadienio Dievos Žodis       2020-05-29 4:51

Psalmė (Ps 102, 1–2. 11–12. 19. 21)

P. – Viešpats danguj savo sostą pastatė.


  Tegul mano siela Viešpatį šlovina,
  ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
  Lai mano siela Viešpatį šlovina,
  lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. – P.

  Kaip nepasiekiamai aukštas dangus viršum žemės,
  taip yra didis jo gailestingumas tiems, kurie jo šventai bijo.
  Kaip nuo Rytų tolimi vakarai,
  taip toli kaltes mūsų nusviedžia. – P.

  Viešpats danguj savo sostą pastatė,
  valdo visą visatą.
  Šlovinkit Viešpatį, angelų minių minios,
  jūs, jo tarnai, kur vykdot jo valią. – P.

VII Velykų savaitės penktadienio Dievos Žodis       2020-05-29 4:50

Skaitinys (Apd 25, 13–21)

  Karalius Agripas ir Berenikė lankėsi Cezarėjoje Festo pasveikinti. Viešnagei užtrukus, Festas supažindino karalių su Pauliaus byla ir papasakojo:
  „Feliksas paliko man tokį kalinį. Kai buvau Jeruzalėje, aukštieji žydų kunigai ir seniūnai apsilankė pas mane, kaltindami jį ir reikalaudami pasmerkti. Aš jiems atsakiau, kad romėnai neturi papročio pasmerkti kokį nors žmogų, nedavę kaltinamajam galimybės stoti kaltintojų akivaizdoje ir gintis nuo kaltinimų.
  Jiems čionai atvykus, aš nedelsdamas rytojaus dieną atsisėdau į teismo krasę ir liepiau atvesti tą žmogų. Skundėjai nesugebėjo įrodyti jokio nusikaltimo, kokio buvau tikėjęsis. Jie vien tik ginčijosi ir jam prikaišiojo dėl kai kurių savo tikėjimo klausimų ir dėl kažkokio mirusio Jėzaus, kurį Paulius tvirtino esant gyvą.
  Dvejodamas, kaip išspręsti klausimus, aš paklausiau, ar jis nenorėtų vykti į Jeruzalę ir tenai būti teisiamas. Bet Paulius pareikalavo, kad jo byla būtų perduota Augustino žiniai. Todėl aš įsakiau jį toliau kaltinti, kol išsiųs pas ciesorių“.

Popiežius Pranciškus       2020-05-28 19:28

„Malda – tai gyvybės perdavimas.
    Visada. Moterys ir vyrai, kurie meldžiasi, – sėja gyvybę. Malda sėja gyvybę, bet kokia, net ir trumpa malda. Dėl to svarbu vaikus išmokyti melstis. Man skaudu, kai matau vaikus, kurie nemoka persižegnoti. Reikia išmokyti vaikus kryžiaus ženklo, nes tai pirmoji malda. Svarbu, kad vaikai išmoktų melstis. Vėliau jie galbūt užmirš, pasuks kitu keliu, tačiau vaikystėje išmoktos maldos išlieka širdyje, nes jos yra gyvybės sėkla, dialogo su Dievu sėkla.“

Gražu       2020-05-28 17:35

Poiežius tranko per rankas norinčius bučiuoti žiedą, mat jis nebeturi teisės tokiai prabangai. Ir juodasis Popiežius mirė Japonijoje, žodžiu satanistų agonija.
Dabar jūs meldžiatės išrinktajai tautai, o ne Dievui, nes Popiežius pripažino juos ir išbučiavo rankas nusiimdamas savo regalijas. Ar jūs be bukų poterių vergams skaitote ką??? Šviesa jau čia.

Na, taip       2020-05-28 12:49

Jėzus sako: “... Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai…”
    Vadinasi, svarbiausias uždavinys mums yra įeiti į tiesioginį ryšį su Dievu Tėvu. Kaip tai padaryti? Čia vėl Jėzus duoda atsakymą: ” Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą. Štai taip, visagalė Dievo meilė į vesdina per Jėzų į ryšį su Tėvu. ” Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. Aš pagarsinau tavo vardą, ir dar garsinsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose“

Cha,       2020-05-28 12:31

Na, taip sadukiejai ir fariziejai pirmiausia norėjo išsilaikyti savo įsitikinimuose, kuriuos iškėlė aukščiau bendro tikslo, dėl ko buvo atėję. O piktoji dvasia nesnaudė ir suskaldė.

Budi       2020-05-28 12:22

pastoviai budi nesantaikos dvasia. Taip dabar yra ir Lietuvoje. Žmonės nepasitiki viskuo ir visais. Todėl šaukimės Jėzaus Dvasios, kad mus suvienytų.
Jėzus sako ” Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.”

Manau, kad       2020-05-28 12:14

pasaulis niekad negalės pasiekti vienybės, nes vienybė subliūška, kai tik paliečiama asmeniniai įsitikinimai, asmeniniai ar grupiniai interesai, bei nusistatymai. Pakiša koją tas noras būti saugiu ir pasitikėjimo nebuvimu.

Cha,       2020-05-28 11:14

Gudriai apaštalas Paulius pasinaudojo nesantaika tarp žydų situacija.

Mąstymas       2020-05-28 4:57

Prašyti laisvos nuo išankstinių nusiteikimų ir nesutarimų širdies

Prisiartinsiu prie Jėzaus, kuris karštai meldžiasi Tėvui. Įsižiūrėsiu į Jo susikaupusį veidą ir įsiklausysiu į Jo pokalbį su Tėvu. Įsijungsiu į Jėzaus maldą.

*

Įsiklausysiu į Jėzaus žodžius, kuriais maldauja Tėvą, „kad visi būtų viena“, „kad visi pasiektų vienybę“. Ką galiu pasakyti apie vienybę mano šeimoje, bendruomenėje, parapijoje? Peržvelgsiu savo santykius su artimaisiais, santykius darbe.

*

Pakviesiu Jėzų į „sergančius“ santykius namuose, bendruomenėje ir darbe. Karštai prašysiu Jo, kad išgydytų mano širdį, nuostatas, situacijas kur kyla nesantaikos.

*

Ar Jėzus nekenčia dėl atleidimo trūkumo, pavydo, konfliktų, kuriuos išprovokuoja mano laikysena? Karšta malda kreipsiuosi į Jėzų, kad padėtų man prisipažinti dėl nesantaikos ir susiskaldymo, kuriuos iššaukiu savo žodžiais ir veiksmais, nuodėmių.

*

Jėzus prašo Tėvo, kad aš danguje galėčiau būti su savo artimaisiais ir su tais, su kuriais man sunku bendrauti. Jis nori, kad mes būtume ten, kur Jis yra. Įsijungsiu į Jėzaus maldą ir prašysiu dangaus tiems, kuriuos man sunku mylėti.

*

Jėzaus dosnumas yra beribis, nes Jis nori, kad aš patirčiau tokią pat meilę, kokia Jis yra mylimas Tėvo. Jėzus nori savimi pripildyti visą mano gyvenimą, bet to paties trokšta ir kiekvienam žmogui.

*

Prisiglausiu prie Jėzaus ir išpažinsiu savo silpną meilę. Ištvermingaii prašysiu, kad padėtų man nugalėti visus priešingumus, baimes ir išankstinius nusistatymus kitų žmonių atžvilgiu, kurie žeidžia Jo širdį.

Kartosiu žodžius:

„Duok man naują širdį!“

Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-05-28 4:56

kun. Vladimiras Solovej

Išgyvendamas valandos prieš kančią dramą, Jėzus savo maldoje nesusitelkia vien į tai, kas jo laukia, bet savo mintyse apima visus tuos, kurie kiekvienu laikmečiu tikės ir gyvens Evangelija. Paskutinės vakarienės kambarys, kuriame buvo susirinkę Dvylika, tarsi begaliniai išsiplečia, Jėzaus akivaizdoje stoja didžiulė ieškančių paguodos ir ramybės žmonių minia iš visų pasaulio kraštų ir genčių. Jėzus meldžiasi už šiuos žmones ir prašo savąjį Tėvą, kad visi pasiektų tobulą vienybę.

Jėzus puikiai suvokia, kad nesutarimo dvasia dės visas pastangas, kad juos sunaikintų. Dėl to Jėzus prašo neįmanomo dalyko: „Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse.“ Begalinė Jėzaus meilė prašo to, kas mums atrodo neįmanoma, kadangi Jis žino, kad Tėvas vienybėje su Sūnumi be galo myli žmones. Didžiulės kančios valandą Jėzus jaučia atsakomybę už daugybę vyrų ir moterų, kuriuos reikia pasiekti, už daugybę poreikių, kuriems reikia atsiliepti, už nesuskaičiuojamus darbus, kuriuos dar reikia nuveikti. Dėl to, siekdamas apsaugoti savo mokinius, Jėzus trokšta suvienyti juos savo pašaukime. Dabar Jėzus per mus tęsia Tėvo Jam patikėtą darbą.
Bernardinai.lt

VII Velykų savaitės ketvirtadienio Evangelija       2020-05-28 4:55

(Jn 17, 21)

P. Aleliuja. – Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje,
                kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs, – sako Viešpats. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 17, 20–26)

  Pakėlęs akis į dangų, Jėzus bylojo:
  „Šventasis Tėve, ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.
  Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.
  Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą.
  Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. Aš pagarsinau tavo vardą, ir dar garsinsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose“.
  Katalikai.lt

VII Velykų savaitės ketvirtadienio Dievo Žodis       2020-05-28 4:54

Psalmė (Ps 15, 1–2. 5. 7–11)

P. – Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.


  Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.
  Kartoju tau, Dieve: „Tu mano Viešpats“.
  Viešpatie, mano paveldėtas turte, taure mano laimės,
  tavo rankoje mano likimas. – P.

  Aš šlovinu Viešpatį, kuris man išmintį duoda,
  aš toks laimingas, paveldėjęs lobį!
  Akyse nuolatos Viešpats man stovi,
  jis mano dešinę remia, aš nedrebėsiu. – P.

  Man džiaugias širdis, krykštauja siela,
  ir mano kūnas ramiai sau ilsėsis.
  Juk manęs nepaliksi numirėlių būste,
  tu man, savo draugui, neleisi trūnyti. – P.

  Man rodysi kelią, kuris į gyvenimą veda,
  pilna man bus laimė prieš tavo veidą,
  tavo dešinėj bus per amžius linksmybės. – P

VII Velykų savaitės ketvirtadienio Dievo Žodis       2020-05-28 4:53

Skaitinys (Apd 22, 30; 23, 6–11)

  Norėdamas tiksliau išsiaiškinti, kuo Paulius žydų kaltinamas, tribūnas įsakė jį išleisti iš kalėjimo; liepė sušaukti kunigus bei visą teismo tarybą ir, atvedęs Paulių, pastatė jų akivaizdoje.
  Žinodamas, kad viena dalis buvo sadukiejai, o kita – fariziejai, Paulius sušuko tarybai: „Broliai, aš fariziejus, kilęs iš fariziejų šeimos, ir jūs mane teisiate dėl mirusiųjų prisikėlimo vilties“.
  Jam tai pasakius, tarp fariziejų ir sadukiejų kilo barnis, ir susirinkimas suskilo. Mat, sadukiejai neigia mirusiųjų prisikėlimą, angelų ir dvasios buvimą, o fariziejai tuos dalykus pripažįsta. Todėl pakilo didelis klegesys. Kai kurie Rašto aiškintojai iš fariziejų įsiterpė į ginčą ir sakė: „Mes nerandame nieko blogo šitame žmoguje. O kas, jeigu jam kalbėjo dvasia arba angelas?!“
  Įsisiautėjus smarkiems ginčams, tribūnas, bijodamas, kad jie nesudraskytų Pauliaus, įsakė kareivių daliniui nusileisti žemyn, išplėšti Paulių iš minios rankų ir nuvesti į kareivines.
  Kitą naktį Pauliui pasirodė Viešpats ir tarė: „Būk tvirtas! Kaip liudijai apie mane Jeruzalėje, taip reikės tau liudyti ir Romoje“.

Šiaip.       2020-05-27 14:47

O mane žavi tai, kad ten negali būti gobšumo, godumo. Visos sąlygos klestėti artimo meilei.

Žinau, kad       2020-05-27 14:23

“Kibuco idėjos autoriumi laikomas litvakas, matematikas Hermanas Šapira, pirmosios tokio tipo bendruomenės ima kurtis XX a. pradžioje. Kibucai tai – Izraelyje paplitę bendruomeniniai ūkiai. Žemė ir darbo įrankiai nepriklauso atskiriems bendruomenės nariams, o bendrai visam kolektyvui, bendras pelnas neskirstomas tarp gyventojų pinigais ar kitu būdu, kibucas aprūpina savo piliečius maistu, pastoge, apranga, jis moka už gyventojų mokslą.  Kibucas turi savo privalumų. Nereikia rūpintis dėl darbo, mokesčių, būsto, jaudintis iš kur gauti pinigų nusipirkti aprangai. Kai nesi kamuojamas buitinių rūpesčių, visai kitaip imi žiūrėti į pasaulį. Tuomet savo energiją gali nukreipti kitur – gali pradėti mokytis kalbų, arba išmokti groti pianinu. Priklausomai nuo to, kuo domiesi. Turiu draugų, kurie paliko kibucą ir išvažiavo gyventi į miestus, tačiau negalėjo susitvarkyti su buitiniais rūpesčiais, todėl grįžo atgal į kibucą. Žinoma, visur yra trūkumų, priklausančių nuo kiekvieno iš mūsų. Jei žmogus nenori turėti jokio ryšio su savo bendruomene ir jam patinka tūnoti vienam, tuomet kibuce tokiam žmogui tikrai bus sunku. “Daugiau http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-10-30-isandrijus-linkus-kibuco-ideja-nepasens-niekada/150611

O aš norėčiau,       2020-05-27 14:10

Kad Lietuvoje susikurtų Kibucas (hebrajiškai -susirinkimas, sambūris) kaip tai yra Izraelyje.

Jan       2020-05-27 12:44

Ko norėčiau paprašyti Jėzaus savo šeimai ir bendruomenei? Prašau Jėzau, kad Šiauliuose,  imtų steigtis bendruomenės. Nėra jų pas mus, nes klebonai to neleidžia,  trukdo, net ardo. Šventoji Dvasia ateik pas mus į Šiaulius, nes mes esame tikri našlaičiai.

Evangelijos komentaras       2020-05-27 6:09

komentuoja kun. Vladimiras Solovej

Viešpats meldžiasi už savo mokinius. Nepaisydamas artėjančios išdavystės ir kančios, Jėzus nemąsto apie save, bet sielojasi dėl išbandymų, kurie laukia kartu su Juo į Jeruzalę atėjusių bičiulių.

Jėzus nerimauja dėl savo mokinių kaip anuomet, taip ir šiandien, kadangi žino, jog šio pasaulio logika nuolat siekia diskvalifikuoti Evangeliją kaip niekam tikusią ir neįmanomą įgyvendinti teoriją. Jis žino, kad pagunda išsivaikščioti kas sau sukels rimtų abejonių šių žmonių širdyse, vos žmogžudiškas smurtas atskirs juos nuo Jo. Jėzus numato jų baimę ir savo mokinių išsisklaidymą, kai tik bus suimtas.

Ir vis dėlto neįpuola į neviltį ir nepasiduoda depresijai. Jis žino, kad paskutinį žodį taria ne piktasis, kuris visais būdais stengiasi pademonstruoti savo pergalę prieš nesavanaudišką meilę. Viešpats žino, kad galutinė pergalė – savo gyvybės dovanojimas ir šio pasaulio logikos – „gelbėkis pats“, kaip tai Jam buvo siūloma ant kryžiaus, atmetimas.
Bernardinai.lt

Evangelijos komentaras       2020-05-27 4:59

br. Artūras Jasevičius OFM

Evangelijoje toliau skaitome Jėzaus pokalbį su Tėvu – maldą už mus, Dievo Bažnyčią. Kristus net paskutinėmis savo žemiškojo gyvenimo valandomis nepamiršo savo misijos. Jis vadino save gyvybės duona ir sakė: „Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet prikelčiau juos paskutiniąją dieną.“ Savo darbais ir mokymu Jis stengėsi, kad mes pažintume Tėvą ir turėtume džiaugsmo pilnatvę. Jis nesakė, kad tikėti bus lengva, Jis to nežada ir dabar. Kristus mus, jam Tėvo pavestuosius, išskyrė iš pasaulio ir išlaisvino iš nuodėmės bei pasaulio vergystės. Todėl pasaulis mūsų nekenčia ir visaip bando sužlugdyti. Jėzus mums žadėjo amžinąjį gyvenimą, tačiau kartu su juo priminė: „jei persekiojo mane, tai ir jus persekios.“

Apaštalas Paulius, rodydamas pavyzdį kiekvienam mūsų, meldžiasi už Dievo Bažnyčią, už tikinčiųjų bendruomenę, Kristaus pavyzdžiu pavesdamas ją Dievui ir ragindamas saugotis žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės. Melskimės ir mes už savo Bažnyčią, už savo parapiją, už savo kunigus ir patarnautojus. Melskimės už kiekvieną, kuris stovi šalia mūsų, kai laužome Eucharistinę duoną. Melskimės ir už tuos žiaurius vilkus, kad Dievas duotų jiems malonę pažinti Jo gailestingumą. Melskimės ir už save, kad nepaslystume, o paslydę atsistotume ir toliau keliautume tikėjimo keliu. Melskimės kartu su šv. Pranciškumi tardami: Gelbėk mus nuo pikto: dabartinio, buvusio ar būsimo. Amen
Bernardinai.lt

Mąstymas       2020-05-27 4:51

Prašyti ištvermės maldoje su Jėzumi

Kontempliuosiu besimeldžiantį Jėzų. Prisiartinsiu prie Jo, kad galėčiau klausytis Jo pokalbio su Tėvu. Atkreipsiu dėmesį į tai, su kokiu jautrumu ir rūpesčiu Jėzus atiduoda savo mokinių ateitį į Tėvo rankas.

*

Pasidžiaugsiu, kad Jėzus Paskutinės Vakarienės metu kalbasi su Tėvu apie mane, mano bendruomenę ir mano šeimą. Taip Jis daro kasdien šventųjų Mišių metu, prašydamas, kad Tėvas Jo vardu apsaugotų mano gyvenimą ir kad nesusvyruotų mano tikėjimas.

*

Prašysiu gilaus suvokimo, kad Jėzus kasdien be perstojo atiduoda mano gyvenimą ir mano artimuosius į Tėvo rankas. Jis rūpinasi kiekviena ateinančia mano diena, dar prieš jai prasidedant. Ar tuo tikiu?

*

Jėzus, nujausdamas savo mokinių krizę, kuri ištiks juos Jo kančios metu, prašo Tėvą, kad sustiprintų jų vienybę. Ko norėčiau paprašyti Jėzaus savo šeimai ir bendruomenei?

*

Jėzus prašo man džiaugsmo, kuris yra jame – tokio džiaugsmo, kuris išlieka ir kančioje. Prisiminsiu dvasinės paguodos momentus, kuriuos patyriau kentėjimų ir krizių momentais. Tai Jėzaus maldos vaisiai.

*

Jėzus neprašo Tėvo, kad paimtų mane iš šio pasaulio. Prisiminsiu savo kasdienio gyvenimo „pasaulį“. Įsisąmoninsiu Jėzaus norą, kad aš tame pasaulyje pasilikčiau. Kasdien kartu su manimi Jis yra kasdieniuose mano reikaluose ir prašo Tėvo, kad saugotų mane nuo pikto.

*

Atkreipsiu dėmesį, kaip karštai Jėzus meldžia Tėvo, kad išlaikytų mane tiesoje, nes dėl to Jis paaukojo save kaip auką už mane. Jis kasdien man perduoda Tėvo žodžius, kad aš galėčiau gyventi tiesoje. Nuoširdžioje maldoje prašysiu Jėzų, kad apsaugotų mane nuo saviapgaulės.

  Kasdienapmastau.lt

VII Velykų savaitės trečiadienio Evangelija       2020-05-27 4:51

(Jn 17, 17)

P. Aleliuja. – Tavo žodis, Viešpatie, yra tiesa.
                Pašventink juos tiesa! – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 17, 11–19)

  Pakėlęs akis į dangų, Jėzus bylojo:
  „Šventasis Tėve, išlaikyk ištikimus savo vardui visus, kuriuos esi man pavedęs, kad jie būtų viena, kaip ir mes. Kol buvau su jais – tavo man pavestaisiais, – aš išlaikiau juos ištikimus tavo vardui; išsaugojau juos, ir nė vienas jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, – ir taip išsipildė Raštas.
  Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų manojo džiaugsmo pilnatvę. Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulius jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio.
  Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa. Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa“.
Katalikai.lt

VII Velykų savaitės trečiadienio Dievo Žodžiio       2020-05-27 4:50

Psalmė (Ps 67, 29–30. 33–36)

P. – Pasaulio valstybės, giedokite Dievui!


  Rodyki, Dieve, savo galybę,
  galybę, o Dieve, kuris mūsų labui darbuojies.
  Jeruzalėje tavo šventovė;
  jos garbei valdovai aukas tau tegu neša. – P.

  Pasaulio valstybės, giedokite Dievui,
  skambinkit Viešpaties garbei –
  to, kuris skrieja padangėm,
  amžinaisiais skliautais keliauja.
  Štai jis savo balsą paleidžia –
  nuaidi garsas griausmingas:
  „Supraskite Dievo galybę!“ – P.

  Izraely didybę jo matom,
  debesyse – jo galybę.
  Pagarbinkim Dievą! – P.

VII Velykų savaitės trečiadienio Dievo Žodžiio       2020-05-27 4:49

Skaitinys (Apd 20, 28–38)

  Paulius bylojo Efezo bažnyčios vyresniesiems:
  „Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė vyskupais, kad ganytumėte Dievo Bažnyčią, kurią jis yra įgijęs savo krauju. Aš žinau, kad, man pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės. Netgi iš jūsų tarpo atsiras tokių, kurie klastingomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius.
  Todėl budėkite ir nepamirškite, jog aš per trejus metus dieną ir naktį nepaliaudamas, su ašaromis įspėjinėjau kiekvieną. O dabar pavedu jus Viešpačiui ir jo malonės žodžiui, kuris, turi galią jus išugdyti ir duoti paveldėjimą tarp visų pašvęstųjų.
  Nė iš vieno netroškau nei sidabro, nei aukso, nei drabužio. Jūs gi žinote, kad mano ir palydovų reikalams tarnavo šitos va mano rankos. Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: „Palaimingiau duoti, negu imti“.
  Tai pasakęs, jis atsiklaupė ir kartu su visais pasimeldė. Visi pradėjo graudžiai verkti ir, puldami Pauliui ant kaklo, jį bučiavo. Jie ypač nuliūdo dėl žodžių, jog nebematysią jo veido. Paskui jie nulydėjo jį į laivą.

Ačiū!!!       2020-05-26 22:15

Štai jau net šeši (!) robotukai teigiamai reitingavo mano tekstą apie tai, kad negalima svetimų dūšių pardavinėti šėtonui be jų savininko žinios (16:59) . Tik vienas iš septyneto kažkodėl susilaikė. Negerai! smile Nagi, Chachai, kaip čia buvo? Neapsižiūrėjai ar neteisingas instrukcijas davei? Tai štai kaip ,,nuoširdžiai” dirbate su ,,paklydusiomis avelėmis”! Ir pliusai, ir minusai pagal komandą! Nereikia nei skaityti, nei mąstyti, nei Dievo valios stengtis suvokti. Taigi, Chachai, aš neklydau: tavo numylėtasis šėtonas tau pačiam uodegytę pakišo smile . Bet iš tikrųjų tai turbūt mano Dievas vis dėlto galingesnis už tavo šėtoną, todėl ir apsijuokei su visa savo vieninga komanda. Ačiū Dievui! Negaliu nustoti kvatotis smile .

Taip       2020-05-26 20:36

Malda yra pokalbis su Dievu. Maldos į Jėzų esmė ta, jog reikia atmesti visas iš širdies kylančias mintis ir kartu neleisti patekti vidun iš šalies ateinančioms nuodėmingoms mintims ir užplūstantiems norams, kad taip įprastume visuomet stovėti Visur Esančio Dievo akivaizdoje, priprastume melstis protu, o mūsų dėmesys būtų sutelktas tik į maldą ir jo neblaškytų jokios, net jam natūralios, mintys. Taip meldžiantis palaipsniui atsiveria, „ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli“ (1 Kor 2, 9), nes žmogaus širdis persikeičia, tapdama Šventosios Trejybės buveine.

Kun. Robertas Urbonavičius       2020-05-26 19:21

Nebijokime melstis. Bijokime nesimelsti.
Jono evangelijos 17 skyrių, kuris vadinamas Kristaus Aukščiausiojo Kunigo malda. Baigęs savo atsisveikinimo kalbas, Jėzus kreipiasi į Tėvą, šlovindamas Jį ir melsdamasis už savo mokinius.

Vien šio nuostabaus skyriaus užtenka, kad suprastume kokia yra svarbi malda, - pats Jėzus visada meldėsi ir kvietė savo mokinius daryti tą patį ǃ Ir vis dėl to, daugumai iš mūsų malda atrodo laiko gaišimas. Velkame ją kaip lažą ir skaičiuojame minutes praleistas maldoje, laikydami jas prarastomis.

Vienas garsus kunigas vedė seminaristams rekolekcijas apie maldos svarbą, bet jam nepavyko įtikinti būsimų ganytojų, jog jų tarnystėje svarbiausia bus malda, o tik paskui veikla. Aktyvizmo ir produktyvumo demonas kaip niekad populiarus šiandienos Bažnyčioje.

Tačiau ne. Malda nėra tuščias laiko švaistymas gerų darbų sąskaita. Juk pirma eina ORA, tik paskui LABORA (melskis ir dirbk). Kuomet meldžiamės, - tampame atvertomis durimis, per kurias Dievas įžengia į šį pasaulį ir taip perkeičia jį.

Tai vis dėlto,       2020-05-26 17:11

Chachai, kurie 12:30 teksto žodžiai priklauso šėtonui? Ko taip ilgai tyli? Dar neradai tinkamos citatos? Nieko, tiks citata ir ne į temą, kaip visada smile .

Oho!       2020-05-26 16:59

Visas šėtono pirklių kvartetas nusamdytas! Paprastai užtekdavo trijų. Vis tiek negalit svetimų dūšių parduoti šėtonui, nes ne jūs jas sutvėrėt. Juokdariai! Ir brokdariai.

>>> tam Cha 12:44       2020-05-26 13:58

Čia tas pats, kaip ir ,,rusai puola”, kai neturi argumentų. Nauja klišė, pasirodo, ,,šėtonas”, kuris tai puola, tai užvaldė, tai kaltina, tai dar ką nors daro. Ar ne per daug garbės suteiki tam šėtonui? Šėtonas pats iš savęs neturi jokios galios, jeigu jos jam nesuteikia blogas žmogus. O tu, kaip pastebėjau, kiekvieną dieną šaukiesi šėtono, ir ne tik šiame puslapyje. Tai kas tu esi? Satanistas? Jeigu būtum krikščionis, tai savo neadekvačiu elgesiu nediskredituotum krikščionių. Tačiau tu būtent tai ir darai. Kas esi? Slaptas KGB agentas, užsilikęs dar nuo anų laikų, ar šiuolaikinis modernus šėtono garbintojas? Ar tiesiog kvailys, nesuprantantis, kad mintis materiali ir pildosi? Turbūt net ir pats gebėtum pacituoti ,,pradžioje buvo žodis”? Žodis pildosi, bet ne visada taip, kaip tu nori. Jeigu šėtonų krūvą siunti to nenusipelniusiems žmonėms, tai prisišauki jų būtent pats. To ir sieki? Nagi, pacituok, citatų genijau, kurie žodžiai iš šiandien pasakytų, tavo nuomone, priklauso šėtonui? Konkrečiai - citatomis!

> Cha       2020-05-26 13:38

Šėtono vaikas nieko, išskyrus šėtoną, ir nemato. Atsiprašyk, šėtone! Čia ne tavo puslapis, o Dievo žmonių!

Cha,>       2020-05-26 12:44

O čia jau pakvipo šėtono kaltinimais. Tad, pats su juo ir diskutuok. Be pykčio

> Cha       2020-05-26 12:30

O tas, kuris neturi savo minčių, o tik kartoja svetimas - protingas ar ne? O tas, kuris net nesuvokia, apie ką diskutuojama, bet vis tiek kišasi - protingas ar ne? Tai ką duoda tos protingų žmonių mintys, jei paties žmogaus smegenys su skafandru? Čia irgi klausimai ,,be pykčio”. (Beje, kam tai kartoti, jei neaktualu? smile )

Cha, >>       2020-05-26 12:17

Manau, kad protingų žmonių mintys tinka visiems. Be pykčio.

> Cha       2020-05-26 12:11

Tu čia sau? Pažanga! smile

Cha, >26 10:09       2020-05-26 10:18

Yra posakis: “Juokiasi puodas, kad katilas juodas”, nors…
Nors…“Kas nieko neklausia, tas nieko neišmoks.” (T. Fuleris)
Taip pat…“Visų sunkiausia pažinti save, visų lengviausia - patarinėti kitiems”. (Talis)

>> 4:59       2020-05-26 10:09

Vienas apie ratus, kitas apie batus smile . Ir kam tiek vargti, jei net klausimo nesupranti.

Evangelijos komentaras       2020-05-26 5:05

kun. Vladimiras Solovej

Jėzus prieš palikdamas Paskutinės vakarienės menę tam, kad eitų į Alyvų sodą, kreipiasi į savo Dangiškąjį Tėvą ilga malda. Ši Jėzaus, Aukščiausiojo Kunigo, malda tarsi apvainikuoja Jo mokiniams ir mums paliktą testamentą. Jėzus kelia akis į savo Dangiškąjį Tėvą. Tai yra kvietimas mums visiems nukreipti akis nuo mūsų pačių, nuo mūsų egocentrizmo ir pakelti širdį, mintis į viršų Dievo link. Meldžiasi tas, kas suvokia savo ribotumą, skurdą ir bejėgiškumą. Malda yra vienintelė viltis tų, kurie yra nugalėti.

Jėzaus malda yra kupina nerimo, kuris mus taip pat turėtų paliesti. Pašlovinęs Tėvą, Jėzus žvelgia į savo silpnus ir pilnus baimės mokinius. Jis patikėjo jiems nelengvą užduotį – tęsti Jo darbą, dėl to meldžiasi už juos, kad jie galėtų jį vykdyti. Jėzus neprašo jiems nei jėgų, nei drąsos, nei sumanumo. Prašo vien to, kad jie liktų vienybėje su Juo, kad liktų Jo sekėjais ir Žodžio mokiniais. Tai ir yra tikroji kiekvienam krikščioniui patikėta galia su atsakomybe – skelbti Evangeliją, rūpintis vargšais ir tokiu būdu likti vienybėje su Kristumi. Jei būsime ištikimi šiai misijai, atrasime, kad esame viena Jame.
Bernardinai.lt

Mąstymas       2020-05-26 5:05

Prašyti malonės suvokti tiesą, jog Jėzus meldžiasi už mane

Atsiklaupsiu arti Jėzaus, kad įsiklausyčiau į Jo pokalbį su Tėvu. Maldoje atsiskleidžia Jėzaus dvasios, minčių ir troškimų grožis. Ką galiu pasakyti apie savo maldą? Kokius troškimus, mintis ir jausmus dažniausiai atskleidžia mano malda? Pamąstysiu apie tai.

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus troškimus. Jis trokšta amžinojo gyvenimo visiems, kuriuos „Jam davė Tėvas“. Įsivaizduosiu Tėvą, kuris asmeniškai man atsiunčia savo Sūnų. Ar tikiu tuo, kad Jėzus ateina pas mane, siųstas savo Tėvo?

*

Jėzus išpažįsta savo Tėvui, kad gyvena Jo garbei. Jėzus trokšta, kad per Jį apsireikštų Tėvo gerumas. Peržvelgsiu savo santykius su artimaisiais šeimoje ir bendruomenėje. Ko ieškau savo kasdieniniuose užsiėmimuose ir tarnystėje – Dievo ar savo garbės? Paprašysiu malonės, kad galėčiau sąžiningai pažvelgti į savo motyvacijas, kurios lemia mano pasirinkimus.

*

Įsiklausysiu į Jėzaus maldos už mane žodžius. Jis kalba, kad aš priklausau Tėvui, ir tais žodžiais išreiškia savo meilę man. Jėzus prašo Tėvą, kad mane saugotų, kadangi Jis pats mane labai myli. Pasistengsiu išgirsti šią Jo maldą – maldaujantį balsą ir susirūpinimą, kuris kyla, kai kalbasi su savo Tėvu apie mane.

*

Įsijungsiu į Jėzaus maldą ir kartu su Juo maldausiu Tėvo, kad apsaugotų mane šiame pasaulyje nuo blogio. Pavesiu Jam visa, kas mane gąsdina kasdieniame gyvenime. Pavesiu Tėvui savo mintis, troškimus, siekius, apsisprendimus ir darbus, kad jie tarnautų didesnei Jo garbei.

Padėkosiu Jėzui, kad meldžiasi už mane savo dangiškajam Tėvui.

Kasdienapmastau.lt

VII Velykų savitės antradienio Evangelija       2020-05-26 5:04

(Jn 14, 16)

P. Aleliuja. – Aš prašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją,
                kuris liktų su jumis per amžius. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 17, 1–11)

  Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo:
  „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave ir tavo jam duota galia visiems žmonėms teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos jam esi atidavęs. O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.
  Aš tave pašlovinsiu žemėje, atlikdamas darbą, kurį man buvai davęs nuveikti. Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui.
  Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo tavo, o tu juos atidavei man, ir jie laikėsi tavojo žodžio. Dabar jie suprato, jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla. Tavo man patikėtus žodžius aš perdaviau jiems, o jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad esu iš tavęs išėjęs; įtikėjo, kad esi mane siuntęs.
  Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tavo man pavestuosius. Jie juk yra tavieji! Ir visa, kas mano, yra tavo, o kas tavo – tai mano, ir aš pašlovintas juose. Aš jau nebe pasaulyje… Jie dar pasaulyje, o aš grįžtu pas tave
Katalikai.lt

VII Velykų savitės antradienio Dievo Žodis       2020-05-26 5:03

Psalmė (Ps 67, 10–11. 20–21)

P. – Pasaulio valstybės, giedokite Dievui!


  Lietų geradarybių siuntei ant savųjų,
  juos gaivinai, kai buvo pailsę.
  Savo kaimenei tėviškę čia dovanojai,
  vargšus globojai iš savo gerumo. – P.

  Viešpatį garbinkit kiekvieną dieną!
  Dievas naštas mūsų neša – jis vaduotojas mūsų.
  Mūs Dievas – tai gelbintis Dievas,
  padeda iš giltinės Viešpats ištrūkti. – P.

VII Velykų savitės antradienio Dievo Žodis       2020-05-26 5:03

Skaitinys (Apd 20, 17–27)

  Iš Mileto Paulius pasiuntė į Efezą kvietimą, kad pas jį atvyktų Bažnyčios vyresnieji. Jiems atėjus, jis prabilo:
  „Jūs žinote, kaip aš nuo pirmosios dienos, kurią įžengiau į Aziją, visą laiką pas jus elgiausi, kaip tarnavau Dievui visu nusižeminimu, ašaromis ir bandymais, kuriuos teko iškęsti dėl žydų pinklių. Kaip nieko nenutylėjau, kas jums naudinga, bet kalbėjau ir mokiau tiek viešumoje, tiek po namus, žydus ir graikus ragindamas atsiversti į Dievą ir įtikėti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
  Ir štai aš, Dvasios kalinys, keliauju į Jeruzalę, nežinodamas, kas man ten nutiks, tiktai Šventoji Dvasia kiekviename mieste man skelbia, jog manęs laukia pančiai ir vargai. Bet aš per daug nebranginu savo gyvybės. Svarbu, kad tik baigčiau savo bėgimą ir įvykdyčiau uždavinį, kurį esu gavęs iš Viešpaties Jėzaus: paliudyti Dievo malonės Evangeliją.
  Ir štai dabar aš žinau, kad daugiau nebematysite mano veido jūs visi, kurių tarpe esu buvęs, skelbdamas Dievo karalystę. Todėl aš šiandien iškilmingai pareiškiu, jog nebūsiu kaltas, jei kas pražus! Aš gi jums nenutylėjau ir paskelbiau visus Dievo nutarimus“.

>>> -25 20:27       2020-05-26 4:59

Sūnus (Jėzus) yra Dievas. Tėvas yra Dievas. Šventoji Dvasia yra Dievas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad egzistuoja trys Dievai. Trejybė – tai vienas Dievas trijuose asmenyse. Dėl mūsų netobulumo ir ribotumo kartais pasidaro sunku tai suvokti. Pati Trejybės esmė neprieinama žmogiškam supratimui, o tuo labiau paaiškinimui. Dievas yra žymiai didesnis nei mes, neaprėpiamas, todėl mes negalime tikėtis, kad galėsim iki galo Jį suprasti.
Galime pabandyti netradiciškai paaiškinti Trejybę. Kaip pavyzdį pasitelkime vandenį (H2O). Juk egzistuoja kelios vandens būsenos: vanduo, ledas ir garai. Išorinės jo formos labai skiriasi, bet esmė ir formulė ta pati - H2O. 

Trejybės asmenys neužsisklendę savyje; kiekvienas jų visiškai atsigręžęs į kitus du. Gailestingumo ir begalinės meilės Tėvas yra nelygstamai pirminė versmė, iš kurios trykšta visa dievystė. Sūnus yra atvaizdas arba Žodis, atspindintis ir tobulai išreiškiantis Tėvą. Šventoji Dvasia yra ryšys, jungiantis Tėvą ir Sūnų. Asmuo, išreiškiantis abipusę jų meilę. Tokia bendrystė turėtų egzistuoti tarp visų protingųjų būtybių, angelų ar žmonių.

Štai keletas Biblijos vietų, kuriose lyg iš dėlionės detalių galime įsivaizduoti „Trejybės paveikslą“:

Yra tik vienas Dievas:

- „Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito; be manęs nėra dievo!“ (Iz 45,5)

- „Nėra jokių dievų, tik vienas Dievas“ (1 Kor 8,4)

Jėzus yra Dievas vienybėje su Tėvu:

- Jėzus sakė: „Aš ir Tėvas esame viena.“ (Jn 10,30)

- „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jn 14,9)

- „Ir kas mane mato, mato tą, kuris mane siuntė.“ (Jn 12,45)

Šventoji Dvasia:

- „O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo.“ (Rom 8,9)

- „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius. Tiesos Dvasią. (Jn 14,16-17)

Visų Trijų bendras veikimas:

- Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. (Lk 1,35)

- Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“ (Mt 3, 16-17)

Tai tik labai trumpos ištraukos iš Šventojo rašto. Jei skaitysime daugiau, pamatysime, kad Trejybės paveikslas atsiskleidžia žingsnis po žingsnio. Trejybė nėra matematinė lygtis, turinti nežinomuosius ir teisingą atsakymą, bet atskleidžia Dievo visapusiškumą ir tobulumą.

Parengta pagal http://www.duentscheidest.com

Bernardinai.lt

> Šimtui procentų       2020-05-25 20:36

O kodėl reikia ,,nugalėti pasaulį”? Ką sudedi į tuos žodžius? Prieš ką čia taip narsiai kariauji? Prieš Dievą? Nes Pasaulis ir yra Dievas. Be jo nieko nėra. Ar yra?

>> 19:34       2020-05-25 20:27

O kur čia Dievo Tėvo vieta? Jo nėra?

100 preocentų pritariu :       2020-05-25 19:34

“Tik Jėzus gali nugalėti pasaulį. Savo jėgomis aš neįstengsiu pasaulyje išlikti Jam ištikimas. Jeigu Jam atsiduosiu, Jis stiprins mane visokiuose suspaudimuose, krizėse ir pasimetime. Iš naujo atiduosiu į Jėzaus rankas savo gyvenimą ir pašaukimą. Karštai prašysiu, kad Jis kasdien būtų mano trapume, žaizdose, bloguose įpročiuose ir kad pats padėtų man juos nugalėti.”
Jn16 32-33 ” Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau
pasaulį!“ Tai Jėzaus žodžiai šios dienos Evangelijoje.
Tik tas, kuris asmeniškai turi šią patirtį, gali nedvejodamas tam pritarti, kad be Jėzaus mes nieko negalime, nes Jėzus yra tas, kuris nugalėjo pasaulį ir žino, kaip tai padaryti.

>> 15:12       2020-05-25 18:44

Argi kas ginčijasi su tuo, ką parašėte? ,,Prisikėlęs Kristus laisvas nuo visų suvaržymų ir apribojimų, dėl kurių vyrai ir moterys lieka atokiau nuo Dievo ir vienas nuo kito”. Štai kodėl Jėzus yra Kelias. Visi turime kada nors tapti panašūs į jį - ,,laisvi nuo suvaržymų ir apribojimų”, kad būtume ne taip atokiai ,,nuo Dievo ir vienas nuo kito”. Ar ne tokia ir buvo Jo misija? Tuos, kurie Jo mintį suprato, Jis vadina draugais. Argi ne? Mums irgi ,,mirtis nebeturi galios”, nes miršta tik kūnas. O siela esame amžini. Kad pelnytume ,,naujo, kitokio gyvenimo dovaną”, neužtenka išorinio tikėjimo demonstravimo, ritualų laikymosi. Turime pasistengti suprasti Jo mokymo esmę. Ir ne ,,nuo dabar jis priklauso visų laikų visiems žmonėms”, o visada taip buvo. Tik žmonės buvo pamiršę. Todėl Jis ir atėjo žmogišku pavidalu, kad dar kartą tai primintų. Todėl negalima užsikonservuoti ties mintimi ,,kartą ir visiems laikams”, nes tokiu atveju Jo auka būtų bergždžia. Mes taip ir liktume atskirai nuo Jo ir nuo Tėvo. Dėl sosto įvaizdžio. Dar prieš keletą šimtmečių žmonės tik taip ir suprato valdžią ir viešpatystę. Ir Dievo bijojo kaip pikto valdovo. Bet laikai keičiasi, žmonių sąmoningumas pamažu auga. Štai ir Kristus JAU gali skelbti apie Dievo gailestingumą. Nes atėjo laikas. Atėjo laikas ir daug kam kitam. Todėl ir neturėtų būti akmenyje iškalta ,,kaip radom, taip ir paliksim”. Taip būtų ne pagal Dievo valią. Nes jis amžinai gyvas ir tebekuria šį pasaulį. Per žmogų irgi. Žmogus privalo dalyvauti toje kūryboje. Kiekvienas pagal savo galimybes. Neribojamas tų, kurie supranta mažiau. Nes Dievas yra Laisvė.

Laudato SI metai       2020-05-25 18:26

Krikščioniška perspektyva

Tačiau toji pagarba nesuderinama su tokiomis dabartinėmis nuostatomis, kuriomis nepripažįstamas joks aplinkos sakralumas, pagal kurias planeta ir gyvasis pasaulis yra tik objektai arba daiktai, skirti išnaudojimui, beatodairiškam, egoistiškam ir greitam pelnymuisi arba vartojimui.  Nieko pagarbaus nėra nuostatose, kad galima viskuo manipuliuoti pasitelkiant technologijas arba apgaulingoje viltyje, kad technologijos viską išspręs.

Šventojo Rašto šviesoje ryškėja visai kitokios nuostatos. „Visa gamta ne tik apreiškia Dievą, bet ir yra jo artumo vieta. Kiekviename kūrinyje gyvena gaivinanti Dvasia, kviečianti užmegzti santykį su Juo“, – rašo popiežius. Tai nėra gamtos sudievinimas ar žmogaus ypatingos ir išskirtinės vertės paneigimas, tačiau jo išskirtinės atsakomybės suvokimas. Žmogus pasaulio gėrybėmis turi naudotis ne kaip despotiškas ir savavalis valdovas, o kaip rūpestingas šeimininkas, kuriam Dievas patikėjo kūrinijos globą. „Artimos vienybės su kitomis gamtinėmis būtybėmis jausmas negali būti autentiškas, jei sykiu širdyje stokojama švelnumo bei atjautos kitiems žmonės ir rūpinimosi jais“, – priduria Pranciškus. (RK / Vatican News)

Laudato SI metai       2020-05-25 18:25

Kas dedasi mūsų namuose?

Todėl pirmoji enciklikos dalis skirta suprasti, kas dedasi mūsų bendruose namuose. Vis labiau įsisąmoninama, jog ir mes gyvename epochinio virsmo metu.  Žmonija įžengė į vis greitesnės globalizacijos amžių, o jos poveikis aplinkai toks didelis, jog daro įtaką net pačiam klimatui. „Klimato pokyčiai yra pasaulinė problema, turinti sunkių ekologinių, socialinių, ekonominių, distribucinių ir politinių padarinių. Tai vienas svarbiausių dabarties iššūkių žmonijai“, – rašo popiežius, kuris ne kartą perspėja, jog negalime peržengti tam tikrų ribų. Jų peržengimas gresia negrįžtamais ir neigiamais pokyčiais. Pranciškus aprašo vandens išteklių užteršimą ir netinkamą naudojimą, iš tiesų dramatišką ir masinį biologinės įvairovės nykimą.
Didžiulė problema tapo beribis ir netvarkingas miestų augimas. „Tokie miestai tampa netinkami gyventi ne tik dėl užterštumo nuodingomis medžiagomis, bet ir dėl urbanistinio chaoso, transporto problemų ir vaizdinės bei garsinės taršos“, – rašo popiežius. – „Daugelis miestų yra didžiulės neefektyvios struktūros, suvartojančios per daug vandens ir elektros. Kvartalai, net ir neseniai pastatyti, – ankšti ir netvarkingi, trūksta žaliųjų erdvių. Šios planetos gyventojams nepridera nuolat gyventi supamiems betono, asfalto, stiklo ir metalo, neturint jokio fizinio sąlyčio su gamta.“ Tiesa, yra ir gražių, ekologiškų kvartalų, tačiau jie skirti nedaugeliui, o kai kur net draudžiama į juos įžengti svetimiems ir drumsti jų dirbtinę ramybę. Tai tik viena iš daugelio sąsajų tarp socialinės atskirties, socialinio neteisingumo ir aplinkos degradavimo. Ir priešingai, oraus gyvenimo kiekvienam žmogui sukūrimas neišvengiamai siejasi su pagarba aplinkai.

Laudato SI metai       2020-05-25 18:24

Bažnyčios socialinės doktrinos tikslai

Tokios doktrinos fragmentų atrasime kiekviename Bažnyčios gyvavimo amžiuje, tačiau Leono XIII enciklika „Rerum Novarum“ sutartinai vadinama pirmuoju Bažnyčios socialinės doktrinos dokumentu siaurąją prasme, naujo tipo popiežių ir Bažnyčios mokymo atšakos pradžia. Jos tiesioginio dėmesio centre nėra Trejybės, Bažnyčios, sakramentų prigimties ar kitų teologinių klausimų, tačiau savojo laiko didžiųjų socialinių problemų suvokimas Evangelijos šviesoje ir pagalba tikintiesiems, kaip jas spręsti. Leono XIII enciklika paskelbta 1891 metais, epochinių pokyčių metu. Karalystes ir imperijas pradėjo keisti nacionalinės valstybės, monarchijas – demokratinė santvarka arba naujo tipo autokratiniai režimai. Kitas epochinis virsmas – žemės ūkiu pagrįstos ekonomikos virtimas industrine ir kapitalistine, su tuo susijusi masinė migracija iš vienkiemių ir kaimelių į miestus, urbanizacija. Senasis visuomeninis audinys, papročiai, nusistovėję gyvenimo stiliai pradėjo irti, neretai labai skausmingai, prievartingai. Šiuos virsmus aiškino, interpretavo arba tiesiogiai skatino įvairios naujos filosofinės, socialinės ir ideologinės doktrinos. Didžiausių, labiausiai paplitusių pavadinimus šiandien puikiai žino visi – liberalizmas, socializmas, kitos doktrinos labiau žinomos istorikams, kurie tyrinėja socialines ir ekonomines idėjas.

Viena iš didžiųjų problemų, kuri tebesprendžiama iki šiol, tapo socialinis teisingumas. Ką tai reiškia esant fabriko savininku ir fabriko darbininku? Kaip šiuos ekonominius vaidmenis suderinti su krikščionišku gyvenimu ir atsakyti doktrinoms, kurios vienaip ar kitaip ragino išsižadėti evangelinių gyvenimo principų arba tiesiogiai ir piktai su jais polemizavo, kaip kad komunistinis ateizmas? Leonas XIII pateikė organišką žvilgsnį į darbo santykių, darbo sąlygų ir nuosavybės klausimus, savininkų ir darbininkų teises bei pareigas, valstybės vaidmenį ir bendrąjį gėrį. Leono XIII enciklika taip pat paskatino krikščioniškosios demokratijos gimimą.

Panašų organišką žvilgsnį į susijusias žmonijos ir jos bendrųjų namų – žemės ir jos ekosistemos – problemas pateikia popiežius Pranciškus. Tačiau, anot jo, „žmonijos ir pasaulio situacijos teologiniai ir filosofiniai apmąstymai gali nuskambėti kaip įgrisusi bei abstrakti žinia, jei nesirems šviežia dabartinio konteksto, neturinčio pavyzdžio žmonijos istorijoje, analize“.

Popiežiaus malda       2020-05-25 18:22

  „Meilingasis Dieve, dangaus, žemės ir visko, kas juose, Kūrėjau, atverk mūsų protus ir paliesk mūsų širdis, kad suprastume, jog esame dalis kūrinijos, Tavo dovanos. Šiais sunkiais laikais būk arti stokojančiųjų, ypač vargšų ir pačių pažeidžiamiausių. Padėk mums parodyti kūrybingą solidarumą įveikiant šios globalios pandemijos pasekmes. Padėk mums būti drąsiems ir priimti pokyčius, kurie kreipia į bendrąjį gėrį. Dabar kaip niekada galime pajusti, jog visi esame susiję ir priklausome vienas nuo kito. Padaryk taip, kad sugebėtume išgirsti ir atsiliepti į žemės ir vargšų skundą. Tebūnie dabartinės kančios tarsi broliškesnio ir tvaresnio pasaulio gimdymo skausmai. Lydimi meilaus Marijos, Krikščionių Pagalbos, žvilgsnio, meldžiame Tave per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.“

Žinoma, „Laudato si’“ metai nėra savitikslė iniciatyva. Priešingai, jie skelbiami siekiant paskatinti ganytojus ir tikinčiuosius per ateinančius dvylika mėnesių daug kartų atversti enciklikos puslapius, kuriuose aprašomos didžiosios dabartinės žmonijos ir ekosistemos problemos, pateikiama jų analizė, parodomi tarpusavio ryšiai, pasiūlomos sprendimų gairės tiek tarptautinei politikai, tiek pavienių asmenų kasdieniam elgesiui. Enciklika yra konkreti ir realistiška. Ją galima pavadinti nauju žingsniu Bažnyčios socialinėje doktrinoje, kuri sutelkia dėmesį į socialinius klausimus tikėjimo šviesoje, klausia, kaip jų atžvilgiu turėtų elgtis krikščionis.

Garbinkime Dievą       2020-05-25 18:19

Garbinkime Dievą!
Garbinkime jo šventąjį Vardą!
Garbinkime Jėzų Kristų, tikrą Dievą ir tikrą žmogų!
Garbinkime Jėzaus Vardą!
Garbinkime jo Švenčiausiąją Širdį!
Garbinkime Brangiausiąjį Jėzaus Kraują!
Garbinkime Jėzų švenčiausiame altoriaus Sakramente!
Garbinkime Šventąją Dvasią, ramybės davėją!
Garbinkime Dievo Motiną, švenčiausiąją Mariją!
Garbinkime nekaltąjį jos Prasidėjimą!
Garbinkime šlovingąjį jos į dangų Paėmimą!
Garbinkime Marijos, Mergelės ir Motinos, Vardą!
Garbinkime šventąjį Juozapą, skaistųjį jos Sužadėtinį!
Garbinkime Dievą su jo angelais ir šventaisiais!

Šiaip        2020-05-25 15:12

„Bet jis uždėjo ant manęs savo dešinę ir prabilo: „Nebijok! Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis, ir Gyvasis. Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus“ (Apr 1, 17–18).

„Mirties pančius sutraukęs, Kristus Nugalėtojas pakilo iš kapo“, – giedame Velykų šlovinime. Mirtį jis įveikė mirtimi. Būtent čia mes turėtume pradėti galvoti apie Kristų kaip Viešpatį.
Kaip šv. Jonas matė savo regėjime, Jėzus turi mirusiųjų pasaulio raktus, nes jis buvo miręs ir vis dėlto yra gyvas. Prisikėlęs Kristus sako: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.“ Pirmieji krikščionys prisikėlimą suprato kaip įvykį, kuriuo Dievas patikėjo Jėzui, dailidei iš Nazareto, valdžią, pasodino į sostą savo dešinėje, kad pasidalintų viešpatyste. Kodėl?

Pirmiausia, prisikėlęs iš mirusių Jėzus „nebemiršta“, kaip sako apaštalas Paulius. Prisikėlęs Jėzus laisvas nuo visų suvaržymų ir apribojimų, dėl kurių vyrai ir moterys lieka atokiau nuo Dievo ir vienas nuo kito. Prisikėlimas – tai ne atgaivinimas; tai naujo, kitokio gyvenimo dovana, gyvenimo, kuris egzistuoja anapus mirties ir pragaro, sunaikinimo ir suirimo. Jis nebemiršta, jam „mirtis nebeturi galios“. Jis nebėra praeities kalinys; jis nėra istorinė atmintis, tvarkingai surikiuota ir paslėpta. Ne, nuo dabar jis priklauso visų laikų visiems žmonėms, į jį gali kreiptis visi.

>> 4:53       2020-05-25 12:30

,,Tik Jėzus gali nugalėti pasaulį.” Jėzus nekūrė savo asmens kulto. Jis kukliai vadino save Keliu. O Kelias nėra galutinė stotis. KELIAS yra TARNAVIMAS. Keliu einama - į Tiesą, į Gyvenimą. Į Tėvo Namus. Jėzaus didybė yra Jo Meilė ir Tarnystė. O jūs kuriate kultą, kad tuo pateisintumėte ir savo pačių asmens kultus. Bloga tradicija.

Evangelijos komentaras       2020-05-25 4:54

Komentuoja kun. Vladimiras Solovej

Mokiniai yra tikri, kad pagaliau suprato viską. Jie mano, kad jau turi tą gyvenimą, kurį Jėzus jiems siūlo atverdamas savo širdį ir apreikšdamas bendrystės su Tėvu grožį. Viešpats dar kartą jų pasigaili. Jis jų nesmerkia už jų aroganciją, bet kartu ir neleidžia jiems pasilikti klaidingai įsitikinusiems. Jėzus pastato juos jų silpnumo ir jų gyvenimo trapumo akivaizdoje. Vos pajutę pavojų savo gyvybei, jie nesileidžia įtraukiami į savo Mokytojo kančios slėpinį. Ir tai irgi yra Jo gailestingumo ženklas.

Tik būdami sugrąžinti į savo trapumo tikrovę ir ją pripažinę, mokiniai galės priimti Mokytojo jiems siūlomą pagalbą. Tikroji ramybė nėra būti apsaugotam nuo bet kokių problemų, bet būti tikram, kad Viešpats yra visuomet pasiruošęs tave gelbėti iš bet kokio, net ir labiausiai apgailėtino vargo. Tikrai galime pasitikėti Jo galia, kuria Jis galutinai nugalėjo pagrindinį vergovėje mus laikiusį priešą – mirtį. Mirtis nėra paskutinis žodis. Tiesa, ji yra mūsų kančia, tačiau tik ją pereidami įžengiame į Prisikėlimą naujam gyvenimui.
Bernardinai.lt

Mąstymas       2020-05-25 4:53

Mąstymas
Prašyti malonės, kad likčiau ištikimas Jėzui iki galo

Atsistosiu mokinių būryje ir kartu su jais įdėmiai klausysiuosi Jėzaus. Jau treji metai jie yra kartu su Mokytoju, dažnai Jo klausėsi, bet ne visada galėjo suprasti Jo žodžius. Dažnai jų tikėjimas pasirodydavo per silpnas, jie ne kartą Juo suabejodavo.

*

Stovėdamas tarp mokinių netoli Jėzaus, peržvelgsiu savo su Jėzumi nueitą kelią. Nuoširdžiame pokalbyje pasakysiu Jam apie savo džiaugsmus ir rūpesčius, apie ištikimybes ir neištikimybes, apie savo baimes ir abejones.

*

Mokiniai po keleto ugdymo metų yra įsitikinę, kad jie jau yra subrendę savo tikėjime ir pažįsta Jėzų. Jėzus pasėja abejonę jų įsitikinime. Pasako jiems, kad jie išsisklaidys ir paliks Jį atėjus kančios valandai. Ir dar daugiau: kad jie nesupranta, nors jų išbandymų valanda jau prasidėjo.

*

Tikėjimas ir gyvenimo pašaukimas man yra duotas kaip malonė. Mano silpnumo ir neištikimybių istorija sako man, kad iki gyvenimo pabaigos negaliu būti užtikrintas savimi. Bet kada galiu atsitraukti nuo Jėzaus ir dvasiškai palūžti. Nuolankioje maldoje atiduosiu Jėzui visas savo neištikimybes ir polinkį į silpnybes.

*

„Paliksite mane vieną“. Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prisiminsiu savo išdavysčių ir atsitraukimo nuo Jėzaus momentus. Paprašysiu Tėvo, kuris visada yra su savo Sūnumi, kad leistų man pažvelgti į savo išdavystes per Jėzaus kančios prizmę ir nors dalinai pajausti Jo skausmą ir vienatvę, sukeltą mano nusigręžimų nuo Jo. Už ką labiausiai norėčiau Jėzaus atsiprašyti?

*

Tik Jėzus gali nugalėti pasaulį. Savo jėgomis aš neįstengsiu pasaulyje išlikti Jam ištikimas. Jeigu Jam atsiduosiu, Jis stiprins mane visokiuose suspaudimuose, krizėse ir pasimetime. Iš naujo atiduosiu į Jėzaus rankas savo gyvenimą ir pašaukimą. Karštai prašysiu, kad Jis kasdien būtų mano trapume, žaizdose, bloguose įpročiuose ir kad pats padėtų man juos nugalėti.

Kasdienapmastau.lt

VII Velykų savaitės pirmadienio Evangelija       2020-05-25 4:52

(Kol 3, 1)

P. Aleliuja. – Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse,
                kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 16, 29–33)

  Mokiniai Jėzui tarė: „Štai dabar tu aiškiai kalbi ir nebesakai jokių palyginimų. Mes dabar matome, kad tu viską žinai ir
nereikia tave klausinėti. Todėl mes ir tikime, kad tu esi išėjęs iš Dievo“.
  Jėzus jiems atsakė: „Pagaliau tikite? Štai ateina valanda, – ir netgi yra atėjusi, – kai jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną. Tačiau aš ne vienas, nes su manimi yra Tėvas.
  Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau
pasaulį!“
Katalikai.lt

VII Velykų savaitės pirmadienio Dievo Žodis       2020-05-25 4:51

Psalmė (Ps 67, 2–7)

P. – Pasaulio valstybės, giedokite Dievui!
A r b a: Aleliuja.

  Vos Dievas galingai pakyla, jo priešai pakrinka,
  nekentėjai bėga šalin nuo jo veido.
  Kaip sklaidūs dūmai pradingsta,
  kaip vaškas sutirpsta prieš ugnį,
  taip Dievo akivaizdoj nusidėjėliai žūva. – P.

  Ogi teisieji Dievo akyse krykštauja, žavis,
  šokinėja iš džiaugsmo.
  Giesmes Dievui giedokit, skambinkit jo vardo garbei.
  Jis Viešpats vadinas. – P.

  Tėvas našlaičiams, globėjas našlėms yra Dievas
  savo šventojoj buveinėj.
  Duoda namus apleistiesiems,
  belaisviams gerovės duris atidaro. – P.

VII Velykų savaitės pirmadienio Dievo Žodis       2020-05-25 4:51

Skaitinys (Apd 19, 1–8)

  Apolui būnant Korinte, Paulius keliavo aukštumomis ir atvyko į Efezą. Ten jis užtiko kelis mokinius ir paklausė: „Ar, tapę tikinčiaisiais, gavote Šventąją Dvasią?“ Jie atsakė: „Mes nė girdėt negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia“. Jis klausė toliau: „Tai kokį krikštą jūs esate priėmę?“ Jie atsakė: „Jono krikštą“. Tada Paulius paaiškino: „Jonas krikštijo atgailos krikštu, ragindamas žmones tikėti tą, kuris ateis po jo, būtent Jėzų“.
  Tai sužinoję, jie buvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardan. Paskui Paulius uždėjo rankas, ir ant jų nužengė Šventoji Dvasia. Jie ėmė kalbėti kalbomis ir pranašauti. Iš viso jų buvo dvylika vyrų.
  Paulius nuėjo į sinagogą ir ten per tris mėnesius drąsiai aiškino ir įtikinėjo apie Dievo karalystę.

>> 20:25       2020-05-24 23:14

Ten kažkam rašai: ,,Kodėl turėčiau ginčytis su kito tikėjimo atstovu?” Tai skelbi save esant uždaros sektos atstovu? Tu ne to paties Dievo kūrinys? Bari, moralizuoji už pyktį, bet pats lieji dar didesnį pyktį. Kodėl žmonės pyksta, kodėl jie kartais praranda kantrybę? NES JŪS JUOS NUVILIATE. Savo veidmainyste, netikrumu, nemeile, fariziejiškumu, o ypač savęs sudievinimu. Jūs nesikalbate su žmonėmis - jūs siunčiate prakeikimus niekaip jų neargumentuodami. O ar nežinote, kad, jei tie prakeiksmai neras adresato, tai sugrįš į savo šaltinį? Tik gal dešimteriopai. Ar pakelsite visus tuos nelabuosius, kuriuos siunčiate kitiems? Nelyginu šio portalo skaitytojų su Kristumi, bet juk ir Kristus buvo kaltinamas tuo pačiu, kuo jūs kaltinate žmones, ieškančius tiesos. Gerai, kad bent nukryžiuoti negalite…

>> 20:07       2020-05-24 22:51

Savo praeitus gyvenimus mato ne tik nekrikštyti vaikai - žinau iš savo patirties. Tas matymas ne nuo to priklauso. Ilga kalba būtų aiškinti. Prisimenu keletą praėjusių gyvenimų, prisimenu savo krikšto dieną (man buvo 3 mėnesiai). Prisimenu savo gimimą. Kartą pradėjau pasakoti mamai keistą seną sapną (tada taip maniau), tai ta vos neapvirto: ,,Kas tau papasakojo?!” Sakau: ,,Niekas, aš juk sapną pasakoju”. O ji: ,,Bet… taip ir buvo…”. Toliau nepasakojau, nes jai nebūtų buvę malonu. Visą gyvenimą nesupratau, kas tie mano praeitų gyvenimų prisiminimai, nes krikščionybė tai neigia. Dabar jau žinau tiesą. O dėl to Liuciferio būkit atsargesnis - jūs nežinote, kas jis yra iš tiesų. Bet, jei siekiate žinojimo, sužinosite ir apie tai. O pykti iš tiesų nereikia - pyktį ir kitas nekokybiškas emocijas bei mintis reikia išmokti suvaldyti, jei norite ir toliau eiti pažinimo keliu. Jei pasieksite harmonijos savo sieloje, gal ir jums atsivers kai kas, kas daugumai kol kas nepasiekiama. Tiesiog mes visi stovime ant skirtingų evoliucijos laiptelių, bet niekam neužverti ,,laiptai į dangų”. O iš rojaus žmogus nebuvo išvarytas ,,už žinių siekimą” - jis pats save iš ten išvarė. Per savo puikybę. Net ir krikščioniškose maldaknygėse puikybė nurodoma kaip didžiausia mirtina nuodėmė. Bet tik teoriškai. O praktiškai… patys matome. Bet - neteiskime, ir nebūsime teisiami. Nes nežinome, ko esame prikrėtę per praeitus gyvenimus. O būtent to dažniausiai ir neprisimename. Tuo ir reškiasi Dievo gailestingumas.

Popiežius Pranciškus       2020-05-24 20:27

Sekmadienio vidudienio maldos proga kalbėjo apie Kristaus Žengimo į dangų iškilmę.

Tai buvo paskutinis prisikėlusio Viešpaties susitikimas su savo mokiniais, kuris įvyko Galilėjoje, „ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus“ (žr. Mt 28, 16–20).

Pasak Šventojo Tėvo, pats susitikimas ant kalno turi didelį simbolinį krūvį. Ant kalno Jėzus išvardijo palaiminimus, ant kalno melsdavosi, priimdavo žmones, gydydavo. Tačiau šį kartą mokinius pakvietė ant kalno ne tam, kad pats mokytų ir veiktų, bet kad paprašytų savo mokinių veikti, skelbti ir tęsti Jo darbą.

„Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs (Mt 28, 19–20).“

Viešpats patiki savo mokiniams misiją, kuri susideda iš skelbimo, krikštijimo ir mokymo eiti Viešpaties nurodytu keliu, sekti Evangelija. Išganymo žinios skelbimas apima liudijimo pareigą, kuri galioja ir mums. Susidūrę su tokiu dideliu uždaviniu ir pažinodami savo silpnybes dažnai turime abejonių dėl savo sugebėjimų. Jų neabejotinai turėjo ir apaštalai. Tačiau neturime išsigąsti. Turime atsiminti Jėzaus pažadą, duotą prieš pakylant į dangų: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“

Tai guodžiantis pažadas apie nuolatinį Jėzaus buvimą tarp mūsų. Tačiau kaip šis pažadas yra išpildomas? Per Šventąją Dvasią, kuri padeda Bažnyčiai būti kiekvieno žmogaus bendrakeleive istorijos kelyje. Kristaus ir Tėvo atsiųsta Dvasia atleidžia nuodėmes ir pašventina visus, kurie gailėdamiesi atsiveria jai.

Jėzaus pažadas būti su mumis iki pasaulio pabaigos yra išpildomas per Jo Žodį, sakramentus, nuolatinį ir vidinį Šventosios Dvasios veikimą. Žengimo į dangų iškilmė pabrėžia būtent tai: nors prisikėlęs Jėzus įžengė į dangų ir šlovingai sėdi Tėvo dešinėje, jis išlieka tarp mūsų. Iš šio buvimo semiamės jėgų, ištvermės ir džiaugsmo.

Apaštalų patirtis yra ir mūsų patirtis. Kristus pasitraukė iš mūsų fizinių akių žvilgsnio aprėpties, bet tuo pat metu mums suteikė galimybę matyti kitaip, žvelgti tikėjimo akimis, matyti daugiau, nei vien paviršių, matyti tikrovę Prisikėlusiojo šviesoje. Šioje šviesoje kiekvienas sutiktas žmogus yra regimas, sutinkamas ir mylimas kitaip. Popiežius meldė Dievo Motinos užtarimo, kad išmoktume būti švelnūs ir drąsus prisikėlusio Viešpaties liudytojai. (RK / Vatican News)

Kodėl?       2020-05-24 20:25

Kodėl turėčiau ginčytis su kito tikėjimo atstovu? Jei tamstai taip yra gerai tai, ko čia atėjai į krikščionišką skiltį? Šiaip, jau parodai, kad tavasis tikėjimas neauklėja jokių padorumo dorybių. Krikščioniui tai yra svetima. jei nori diskutuoti, tai paieškok savyje bent kultūros.
    Yra geras posakis, koks esi pats, tokius matai ir kitus. Linkiu pasikeisti, nes iš tamstos veržiasi pyktis, pagieža, neapykanta, pavydas, ... Štai čia liuciferis ir rodo, kad tamstą užvaldęs iki visiško aklumo.

Kaip kitaip.        2020-05-24 20:07

Dievas išdalino save mumyse, kad jo negalima būtų sunaikinti ir gyvena mumyse nepriklausomai nuo jokio krikšto. Krikštas, tai trečios akies blokavimas ir pririšimas prie sistemos. Nekrikštyti vaikai mato savo praeitus gyvenimus. Paklauskit ir papaskos jums kas ir kaip. Kartais atrodo, kad šneka kaip suaugę, nes jie naudoja praeitų reinkarnacijų patirtį. Manau esate girdėję sakant, - šneka kaip senis. Mes esame dievai tremtyje, mus pavergė ir verčia tarnauti Liuciperiui. Negi nepatyrėte, kad melsk kiek nori, o viskas kaip pas tuos, kas juokiasi iš to. Jam reialingas mūsų skausmo ir nevilties išgyvenimų energija, nes ji labai aukšta, ja jis maitinasi ir jo tarnai irgi. Todėl visada privalai būti kaltas ir kartoti tai, kad patikėtum tuo.
Argi kunigai būtų pedofilai ir gėjai, jei žinotų, kad Dievas yra iš tiesų? Manau ne. Bet Luciperiui tai tinka. Ale lue. Lue - Lucifer trumpinys. Dieve Luciferi. Gražiai užmaskuota?
Dievo avinėlis - arba kvaila nemąstanti avis, todėl, kad žmogus iš rojaus buvo išvarytas už žinių siekimą. O kodėl taip? Todėl gi, kad žinios atskleistų visą apgaulę. Tie kas tai rašė, viską numatė, kaip ir dabartinė pandemija kruopščiai suplanuota.
Tikėjimas kaip švirkšto adata, tik sterilus, kitaip infekcija.O dabar kas dedasi bažnyčioje? Smagumėlis, kai kunigai su neturto priesaikom Nidoje turtą įsigyja. O šeimininkės jų su kokiom mašinom važinėja? Matyt gerai gamina pietus.
Gavai į kairį, nebijok atsukti dešinį - kovok toliau.
Aš tikiu aukščiausiu visatos protu tiesiogiai, be tarpininkų ir tai tikras stebūklas kaip veikia. Visatos dėsnis veikia tik laisva valia. Tai mūsų pasirinkimas, bet ne bažnyčios verslas.Vos kreipiausi ir gavau atsakymą kaip viziją po kiek laiko. Jo Nereikia garbinti, tereikia šnekėtis kaip su geriausiu draugu apie viską - tai nuostabu. Ar mes prašome garbinti mus savo vaikų? Tik gerbti. Jis irgi tik tiek nori, nes gyvena mumyse ir bažnyčia yra tik valdyti mums, ji nereikalinga. Kunigų godumas žudo, jie Luciperio iždininkai ir maldų operatoriai, kad jos nueitų šeimininkui.

Kas yra       2020-05-24 19:34

utopistas ar realistas; arba lietuviškai fantazuotojas svajotojas ar praktiškas, dalykiškas? manau, kad su tikėjimu jie nieko bendro neturi.
    Krikščionybė yra aukštesnis lygmuo, nei materializmas. Tam, kad bent kiek tai suvoktumėt, turėtumėte visų pirmiausia,  daug iškentėti išbandymų, kad galėtumėte tame pamatyti prasmę, o po to tik pajusti, kad tame skausme esi ne vienas, kad tas skausmas ne be tavo, o to, kuris tau padeda ir pasiima sau, galų gale globoja, širdyje jauti bendrystę, meilę, džiaugsmą ir žinai, kad visa tai neapleis niekada. Čia prasideda mistika, t.y. viską jauti širdimi. Atsiveria širdies akys, klausa. Tai tampa ne fantazijos, o kito lygmens gyvenimas. Pajauti, kad ne esi paliekamas nežinioje, bet gauni atsakymus į klausimus, pamokymus ir įspėjimus, bet… tai visiškai neapsaugo nuo visokių pasaulio išbandymų. Čia, jis, pasaulis, nežiopso, o “tvoja” pirmai progai pasitaikius.
    Visiškai pritariu, kad realistui labai patogu gyventi šiame pasaulyje, bet, iki tam tikro laiko, nes pasaulio dvasia gera, kol žmogų visiškai uždaro, t.y. padaro aklu, kurčiu ir žiauriai kieta širdimi. O kas norėtų būti šalia tokio? Vienareikšmiškai - galas baisus, t.y. vienatvė, šaltis dvasioje, baimė, neviltis, apsileidimas visa kame.

Kaip?>>> 18:29       2020-05-24 18:49

Neturi? Taip, taip, neturi. Ar žinai bent, ką reiškia turėti Šventąją Dvasią? Kas iš to, kad pakrikštytųjų yra begalės, kaip ir nekrikštytų, bet beveik visi Jos nejaučia, nes turi vienintelį ir nepakartojamą galingąjį savąjį AŠŠŠŠŠŠŠŠ

>> 14:33       2020-05-24 18:29

,,O kas nekrikštytas, tai anas ir Šventosios Dvasios neturi”. Tai išeitų, kad kokie 6 milijardai dabar gyvenančių žmonių neturi Šventosios Dvasios? Tai ką tada turi? Čia kažkas įsivaizduoja, kad nuo medžio (gyvybės šaltinio) nulaužta šakelė gali likti gyva? Panaudokite bent savo galvas pagal paskirtį, žmonės, jeigu širdies balso ir negirdite. Supraskite: viskas, kas jus supa, yra Dievas. Yra Dievo dalelytė ir kiekviename iš jūsų, nepriklausomai nuo to, ar jūs tą suvokiate, ar ne. Kas sako kitaip, tas meluoja.

Kaip'ui       2020-05-24 16:24

Arba esame idealistai – realistai, arba esame idealistai – utopistai be jokios pedagogikos. Pirmieji gyvena (kadaise netgi valstybes valdė), o antrųjų kaulai jau du tūkstančius metų pūva žemėje. Renkuosi pirmąjį atvejį.

Kaip?       2020-05-24 14:43

“o kaip su antru žandu? “. Painoka tam, kuris Šv. Raštą skaito galvodamas, kad savo protu įveiks. Ne. Šv. Rašto be Šventosios Dvasios niekas nesupras ir cituos jį taip, kaip tai darė  sovietų lyderiai.
    Atsukti kitą skruostą nėra nusižeminimo veiksmas, tai greičiau tam tikra prasme netgi pasipriešinimas. Jėzus sako, kad jei mes esame verčiami tarnystei, priimkime tą tarnystę su padėka. Mes turime viršyti tą minimumą, kurio esame prašomi padaryti. Jei kas verčia tave nueiti su juo mylią, nueik dvi mylias. Jei kas prašys marškinių, atiduok ir apsiaustą, jei kažkas yra bėdoje ir prašo paslaugos ar paskolos, suteik tai. Viešpats neliepia mums tik suteikti tai, ko esam prašomi, ne, jis kviečia atpažinti, kad mes visi – karalius ir tarnas – esame žmonės ir turime tapti pagalbos ir tarnystės žmonėmis esančiam šalia. Mūsų nekviečia tik imti, kviečia duoti.

Kaip?       2020-05-24 14:33

O taip, nes Jėzus pasakė: Gal 3, 27–28
“Visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!”  Visi esame lygūs tarp lygių, ar supratote? O kas nekrikštytas, tai anas ir Šventosios Dvasios neturi.

Kis       2020-05-24 11:32

o ka judejai isdarineja Dievo zemeje,tai jo yra valia?O kur tie 10Dievo isakymai?Nesu eretike,normali Dievo(auksciausiojo ispazintoja)bet tie kuriuos paliko zemeje musu Dievas jie nera jo ,jie paveikti piktos dvasios,tai as matau ir isisamonejusi pati savo viskuo ka man dave Dievas?

Deivis        2020-05-24 10:27

Žydų dievas yra žydams. Žydus iš tos meilės net į krosnį pasiuntė. Jėzus Kristus tai pats geriausias žydų aferos projektas.

Melas visda labai saldus - tiesa deja, karti.       2020-05-24 10:21

Ar jūs minite tą Dievą kurį Vatikanas per mišes garbina kaip Liuciperį??? Kristus jo sūnus. Ten taip gieda. Kodėl nepasakote, kad Popiežius globoja pedofilus ir prostirutes ir dabar dalina jiems pašalpas, mat jie be pajamų per virusą.  Ar skanu jums valgyti Dievo kūną po išpažinties satanistai? Ar skanu kunigui gerti dievo kraują iš taurės auksinės? Man senas kunigas pasakė: - žmogau, jei žmonės sužinotų tikrają tiesą, jie to tikrai neatlaikytų.Ir dar vienas kunigas 1985 metais krikštijant darugo sūnų neėmė pinigų ir dar sugėdino mane, kad aš nežinau, jog krikštas ir laidotuvės krikščioniui katalikui niekada nekainuos. Man liepė tai atsiminti visam gyvenimui. Kas galite patvirtinti, kad šita teisė tebegalioja? Žinau atvejį, kai giminės sumokėjo 600E už laidotuves kungui, nes velionė retai lankėsi bažnyčioje ir mažokai aukojo. Jie matyt skaičiuoja kas kiek aukoja. Matyt ne be reikalo senajame testamente bažnyčia įvardyta kaip religinis prielipas.
Flammas eius lúcifer matutínus invéniat:
ille, inquam, Lúcifer, qui nescit occásum.
Christus Fílius tuus,
qui, regréssus ab ínferis, humáno géneri serénus illúxit,
et vivit et regnat in sæcula sæculórum.
Amen.
https://www.youtube.com/watch?v=MbkWnBCtSaM

Įštrynęs šį komentarą neatsipirks jokiomis maldomis, nes tikrasis Dievas niekada to neatleis. Ši “baisi” pandemijos situacija yra jūsų maldų išdava.

o kaip su antru žandu?        2020-05-24 10:12

vis tik painoka?

Kaip?       2020-05-24 9:59

Kaip jaučiate Dievo artumą? Tokiu klausimu kreipėsi į mane jauna mergina, Gabija, kuri ruošiasi greitai priimti “Sutvirtinimo Sakramentą”? Atsakiau, jai klausimu - ar jauti savo mamą, kurią labai myli? Ji atsakė, kad jaučia ją visada šalia ir jaučia jos meilę, kad ir kur bebūtų.
    Štai taip, Dievas jaučiamas taip pat - per meilę Jam. Tik, yra skirtumas tas, kad mamos meilė ateina iš Dievo, o ji, ją “atiduoda” tam, kurį myli, šiuo atveju dukrai.
    Yra sakoma, kad Dievas taip myli pats save, t.y. dovanodamas žmogui savo meilę, o mes mylėdami kitą žmogų, sugrąžiname Jam Jo meilę. Ir taip gauname iš Jo dar daugiau meilės.
    Jėzui pakilus į Dangų, buvo atsiųsta Šventoji Dvasia. O mes,  mylėdami Jį, gauname   visas Šv. Dvasios malones ir Dievo artumą.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Ramūnas Aušrotas. Hipsteriai, į Seimą!

Česlovas Iškauskas. Smėlis pro pirštus. Ironiškos pastabos

Iš propagandos frontų: LRT atsiskaito visuomenei: birželio 29 d. 16 h per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt. rengia spec. laidą, kviečia klausti

Ne juokas. Tadas Skukas vilniečių vardu: mere Š., pasitikrink sveikatą!

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (I)

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Heraklio beieškant

Gedimino Jankaus kreipimasis į TS-LKD atstovus Vilniaus Taryboje: Kodėl jūs veidmainiaujate, kolaboruojate su mankurtais?

Algimantas Rusteika. Riba, kurią peržengus jūsų neišgelbės jokia jėga, policija ar vandens patrankos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Nebūkime aukos

Nida Vasiliauskaitė. Miesto valdžios akimis esate infantilūs buzzwordais valdomi pampersiniai

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.