Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų“

Tiesos.lt redakcija   2016 m. rugsėjo 25 d. 2:36

7     

    

Geroji Naujiena: „Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų“

Jėzus pasakė fariziejams:

„Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė taipogi turtuolis ir buvo palaidotas.

Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. Jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje’.

Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. Be to, tarp mūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus’.

Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus: aš gi turiu penkis brolius, – tegul juos įspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą’.

Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!’ O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų’.

Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’“. (Lk 16, 19–31)

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje atminkime – amžinybė prasideda jau dabar ir ši diena gali būti pati svarbiausia mūsų gyvenime. Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime Šventosios Dvasios perkeisti mūsų širdis: kad jos netaptų sočios ir abejingos artimui, kad kitame ir jo sužeistume matytume Jėzų ir Jo žaizdas, kad jau šiandieną ryžtumės dalytis Dievo dovanomis su Jo draugais.

Mons. Artūras Jagelavičius. Nejaugi širdis nesudrebėtų?

Praėjusį sekmadienį skaitėme, kaip nesąžiningas prievaizdas sugebėjo pasinaudodamas šeimininko turtais įsigyti draugų nelaimės dienai. Šio sekmadienio turtuolis per abejingumą, šykštumą ir egoizmą pražudė save. Anas ūkvedys žinojo, kaip panaudoti turtą, o šis turtuolis – ne. Šio sekmadienio turtuolis buvo egoizmo įsikūnijimas. „Teismas negailestingas tam, kuris nevykdė gailestingumo“ (Jok 2, 13).

Šio sekmadienio Evangelija konkretizuoja Kristaus išsakytus palaiminimus: „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra Dangaus Karalystė. Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5, 3. 7). Pagrindinis šio sekmadienio Evangelijos personažas ne Lozorius, ne penki turtuolio broliai, ne Abraomas, bet pats nelaimingas turtuolis. „Vargas jums, turtuoliai, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą. Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani“ (Lk 6, 24–25).

„Turėti ir nieko neduoti kartais yra blogiau negu vogti“, – perspėja austrų rašytoja Marija fon Ebner-Ešenbach. Nors turtuolis savo turtų nenaudojo nesąžiningiems darbams ir visiškai nebuvo kaltas dėl vargšo Lozoriaus nusigyvenimo, tačiau Dievas jį nubaudė, nes jis gyveno tik dėl savęs, lyg Dievo visiškai nebūtų. Jis užmiršo svarbiausią dalyką – žmogus nėra turtų savininkas, žemės turtai yra jam tik laikinai Dievo paskolinti, išnuomoti. Jis gyveno prabangiai ir, iš šalies žiūrint, neatrodo, jog būtų maištavęs prieš Dievą ar kažkaip engęs beturčius. Tačiau buvo aklas kito žmogaus skaudžiam likimui, gyveno tik sau.

Tad kur čia slepiasi turtuolio nuodėmė? Jis nepastebi Lozoriaus, kurį galėtų vienu rankos mostu išgelbėti ir padaryti laimingą. Jeigu būtų labiau branginęs žmones, o ne savo turtus, viskas būtų buvę kitaip. Tačiau jis nesugebėjo pasidalyti savo ištekliais su kitais žmonėmis. Šv. Augustinas sako, jog ne skurdas atvedė Lozorių į dangaus laimę, bet nuolankumas. Ir visiškai ne turtai trukdė turtuoliui patekti į amžinąją laimę, bet egoizmas ir godumas. Turtuolis buvo nubaustas už pagalbos nesuteikimą. Jis nevogė, neskriaudė kitų, tiesiog apsimetė nematantis vargšo žmogaus.

Jeigu atidžiai klausėme šiandien Evangelijos, girdėjome, jog Kristaus pasakytas palyginimas pabaigiamas žodžiais: „Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų“ (Lk 16, 19–31). Atkreipkite dėmesį, kokie žiaurūs paskutiniai žodžiai: kaip keista, nejaugi širdis nesudrebėtų pamačius mirusius prisikėlusius ir liudijančius Dievo teisingumą? Tačiau atrodo, jog nesudreba: nes kas minutę iš bado pasaulyje miršta iki 30 vaikų, vos sulaukę 5–6 metukų. Kasmet 50 milijonų žmonių miršta iš bado, kai tuo metu milijardai išleidžiami ginklams.

Nuo to, kaip naudosime žemės turtus, priklauso mūsų amžinasis likimas. Gyvenimas – tai laikas, skirtas užsitarnauti amžinąjį gyvenimą. Todėl Viešpats sako: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apd 20, 35). Paradoksalu, tačiau atiduodami mes gauname: įgyjame Dangų. Jeigu esi kilniaširdis, matai, jog žmogus, prašantis tavo pagalbos, yra Dievo paveikslas. Jeigu tu išmoksi dalytis tuo, ką turi, išmoksi būti laimingas, nes meilė įgyvendina Dievo Karalystę žemėje. Tarp kitko, neužmirškite, jog mirdami tegalėsite pasiimti su savimi tik meilę. Todėl reikia būti dėmesingam, nes Lozorius gali gyventi tavo namuose, dirbti kartu su tavimi.

baznycioszinios.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Krūmas       2016-09-26 12:50

Personažas Abraomas melagis -  melavo apie kalbantį krūmą, nes krūmai nekalba.  Personažas Abraomas melagis mums ne pavyzdys.
Kam mums lietuviams žydiškos pasakos?  Kam mums lietuviams peronažo Abraomo melas apie kalbantį krūmą? Kam mums autoritetu laikyti personažą melagį Abraomą melavusį apie kalbantį krūmą?  Krūmai nekalba.

Žinoma       2016-09-25 22:36

Tiesą byloja Dzeikas:” nelabasis sio pasaulio seimininkas - nepamirskite to “
Todėl gerai pagalvokite prieš kreipdamiesi į Dievą.

Tai kad       2016-09-25 19:14

niekas iš numirusių ir neprisikėlė. Prisikelia tik pasakose, svajonėse ir kliedesiuose.

debeseliui       2016-09-25 17:58

teisingai sako tas Augustinas.

Dzeikas       2016-09-25 16:46

Visdelto dalis tiesos - tai ne visa tiesa.
Todel turite but itikeje amzinuoju gyvenimu, troksti jo ir pasirenge aukoti del jo,tai ka jums dave Dievas taciau JUS valdote tai.
Kitaip sakant, paprase “perkeisti jusu sirdi” galite iskart patirti isbandymus, tame tarpe ir isbandymus nepritekliais, kanciomis , pazeminimu, badu.
Kodel? Todel ,kad pasiputimas ir kieta sirdis tuom gydoma, kaip auksas taurinamas lydant ji.
Is kitos puses nelabasis sio pasaulio seimininkas - nepamirskite to - ir jam labai nepatiks jusu kreipimasis i Kureja.Ypac jeigu esate jam, nelabajam , nors per nago juodyma kazka skolingas.Siaip sau, uz aciu,  jis jusu nepaleis.
Vienzo pries prasydami “perkeisti” zinokite kad palaima bus tik rezultatas, jeigu istversite procesa, kuris bus kartus jeigu jusu sirdis sukietiejusi.

realistas       2016-09-25 12:22

realistas netiki dvokiančių lavonų prisikėlimu, netiki kitų lavonų prisikėlimu ir marširavimu, netiki personažo   Abromo melu apie kalbantį krūmą, netiki personažo Mozės kalbėjimusi su dievu, netiki Mozės susitiku su dievu ant kalno, netiki personažais žmogiapaukščiais.
Nepamirškit kad Jėzus Jahvės tarnas pagal ev. pagal Matą 12:14-15.
Jei Jėzus Jahvės tarnas - krikščionybė tarnauja Jahvei ir Jėzui Jahvės tarnui?

debesėlis       2016-09-25 10:36

Dar galėčiau pridurti Šv.Augustino mintį : kas valdo perteklių, valdo svetimą turtą.


Rekomenduojame

„Nacionalinis susivienijimas“ reikalauja teisingumo reformos ir beda pirštu į rezonansines bylas

Andrius Švarplys. Didžiausias JAV demokratijos išbandymas vyksta dabar – po rinkimų ir Kapitolijaus užėmimo

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Malda Sausio 13-ąją

Kastytis Braziulis. Bolševizmo mūsuose vis dar yra likę labai daug

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dar kartą „vienų vieni“?

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.