Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Jei mylime darbu ir tiesa, esame iš tiesos

Tiesos.lt redakcija   2021 m. gegužės 2 d. 6:50

19     

    

Geroji Naujiena: Jei mylime darbu ir tiesa, esame iš tiesos

Jiems išpasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjo Jėzų

Saulius nuvyko į Jeruzalę ir mėgino prisidėti prie mokinių, tačiau visi jo baidėsi, netikėdami jį esant mokiniu.
Tik Barnabas jį priglaudė, nusivedė pas apaštalus ir jiems išpasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjęs Jėzų ir šis kalbėjęs su juo, ir kaip Damaske jis atvirai mokęs Jėzaus vardu.
Tuo būdu jis ėmė lankytis Jeruzalėje ir drąsiai kalbėti Jėzaus vardu. Jis taipogi kalbėdavosi ir ginčydavosi su helenistais, kurie nutarė jį nužudyti.
Tai sužinoję, broliai jį nugabeno į Cezarėją ir iš ten išsiuntė į Tarsą.
Tuo tarpu Bažnyčia visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe. Ji tvarkėsi ir veikė su Viešpaties baime ir vis augo, Šventosios Dvasios globojama (Apd 9, 26–31).

* * *

Aš tave, Viešpatie, aukštinsiu didžiulėj bendrijoj

Tau vykdysiu įžadus tarp tavo gerbėjų.
Bus vaišės, pokylis vargšams,
ir Viešpatį garbins visi, kas jo ilgis:
jų širdys gyvuos amžių amžiais.
Susipras, į Viešpatį gręšis visų tautų žmonės,
jo akivaizdoje jam lenksis žemai pagonių šeimynos.
Jį vieną tegarbins žemės galiūnai,
ir lenksis prieš jį, kurie žengia į dulkes.
Ir aš jam gyvensiu,
tarnaus jam taip pat mano ainiai.
Kalbės apie Viešpatį būsimai kartai
ir skelbs užgimsiančiai tautai
teisinguosius Viešpaties darbus:
„Štai ką Viešpats padarė!“ (Ps 21, 26b–28. 30–32)

* * *

Štai jo įsakymas: kad tikėtumėte ir mylėtumėte

Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa. Tuo mes pažinsime, jog esame iš tiesos, ir jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį, jei mūsų širdis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta.
Mylimieji, jei širdis mūsų nesmerkia, mes ramiai pasitikime Dievu ir gauname iš jo, ko prašome, nes laikomės jo įsakymų ir darome, kas jam patinka.
O štai jo įsakymas: kad tikėtume jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėtume vieni kitus, kaip jo įsakyta. Kas laikosi jo įsakymų, pasilieka Dieve ir Dievas jame.
O kad jis mumyse pasilieka, mes žinome iš Dvasios, kurią jis mums davė (1 Jn 3, 18–24).

* * *

Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu.

Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti.

Kas nepasilieka manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs.

Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“ (Jn 15, 1–8).

* * *

Dėkodami savo motinoms už jų meilės dovaną, prašykime Viešpatį joms gausių malonių – tepripildo Jis mūsų mamų širdis savo išmintingosios meilės ir kantrybės, pamaldumo ir tikėjimo, kad ir jos patirtų tą džiaugsmą, kuriuo buvo apdovanota šv. Augustino, vieno buvusio sūnaus palaidūno, motina: „Pirmiausia savo motinos nuopelnu laikau tai, kad gyvenu… – dėkinga širdimi rašė Šv.  Augustinas. – Dieve, Tu ištiesei iš aukštybių savo ranką ir ištraukei mano sielą iš gilios tamsos, kai mano motina, ištikima Tavo tarnaitė, verkė dėl manęs Tavo akivaizdoje labiau, nei motinos apverkia savo mirusius vaikus. Tikėjimo ir dvasios, kurią gavo iš Tavęs, dėka ji matė mano mirtį, ir Tu išgirdai ją, Viešpatie, ir nepaniekinai jos ašarų, kurios liejosi į žemę visur, kur ji meldėsi: Tu išgirdai ją.“

Pasitikėdami Jėzaus žodžiu kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje junkimės maldoje ir už Lietuvą Tiesoje, kad sutaikinti su Dievu ir Jo mylimi, kaip vieno vynmedžio šakelės, gailestingumo darbais ir tiesa – prisilietimu prie artimo ar bendruomenės žaizdų – būtume Prisikėlimo vaikais, Jo ramybės skleidėjais ir liudytojais.

Gailestingasis Tėve, duok, kad Prisikėlusiojo šviesa išsklaidytų mūsų tautą sloginančią nuodėmių tamsą ir sugrąžintų mums Dievo vaikų laisvę, atkurtų bendrystės dvasią, kad beišsivaikščiojanti mūsų Tauta sugrįžtų į savo namus ir visi sutelktai imtume griauti nemeilės ir netiesos tvirtoves, tiesintume savo kelius, kurtume bendrus namus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Gyvos ar sudžiūvusios šakelės  
5 Velykų sekmadienis

Apaštalų darbų knygoje pasakojama apie Bažnyčios persekiotoją Saulių, kuriam apsireiškė Jėzus ir perkeitė jo gyvenimą; nuo tada jis tapo uoliausiu Jėzaus mokiniu, daugiau už kitus apaštalus pasidarbavusiu auginant tikinčiųjų bendruomenę. „Bažnyčia Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe ir augo Šventosios Dvasios globojama“ (plg. Apd 9, 30–31).

Šv. Pauliaus pavyzdys akivaizdžiai kalba, kokie žmonės daugiausiai nuveikia Bažnyčios gyvenime. Tai labai aktualu mūsų laikams, kai matome daug nuostolių patiriančią Bažnyčią. Žinoma, apaštalo Pauliaus ir mūsų laikų sąlygos yra nesulyginamos; anuomet nebuvo sekuliarizmo ir kultūrinio marksizmo, griaunančio krikščioniškąją moralę bei šeimą ir stumiančio religiją iš viešojo gyvenimo į privačią erdvę. Tačiau ir anuomet Bažnyčiai augti nebuvo palankios sąlygos, nes Jėzų nukryžiavę žydų tautos vadai nesidžiaugė sparčiai augančiais Jėzaus sekėjais. Visais laikais Bažnyčią augino tik tie žmonės, kurie turėjo labai tvirtą ryšį su Jėzumi ir su didele meile tarnavo tikinčiųjų bendruomenei.

Dievo žodis ragina kiekvieną dvasininką ir pasaulietį kataliką susikurti gyvą santykį su Jėzaus Asmeniu. Kaip tas santykis susikuriamas? Atsako apaštalas Jonas: reikia tikėti į Sūnų Jėzų Kristų ir mylėti vieniems kitus: „O štai jo įsakymas: kad tikėtume jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėtume vieni kitus, kaip jo įsakyta“ (1 Jn 3, 23). Apaštalas paaiškina, kokia privalo būti toji meilė: „Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (1 Jn 3, 18).

Jėzus, atsisveikindamas su mokiniais Vakarienbutyje, primygtinai kvietė savo mokinius pasilikti meilės vienybėje – būti gyvomis vynmedžio šakelėmis. Pasilikti meilės vienybėje reiškia ištikimai laikytis Viešpaties žodžių. Jei tarp manęs ir Jėzaus yra meilės vienybė, tuomet esu gyva vaisius vedanti vynmedžio šakelė. Tačiau tai pasiekti nėra lengva, nes reikia nuolatinių pastangų.

Mūsų dienų audros, nulaužiančios silpnas šakeles, yra visais kanalais peršama nauja ideologija, pasišovusi perkurti žmonių supratimą apie šeimą, lytiškumą ir krikščioniškąją moralę. Ši ideologija tradicinę, santuokos keliu vyro ir moters kuriamą šeimą – kaip tai įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, – laiko atgyvena, nes santuoką, kartu ir šeimą pagal mums peršamą supratimą neva gali sukurti nebūtinai vyras ir moteris, bet ir du vyrai bei dvi moterys. Atgyvena laikoma ir biologinė vyro bei moters tapatybė, neva pats žmogus gali pasirinkti, kuo jis nori būti: vyru ar moterimi. Atgyvena laikoma ir krikščioniškoji moralė, nes ji reikalauja savo polinkių suvaldymo, o pagal naujosios moralės kūrėjų supratimą moralu yra visa, kas teikia žmogui malonumą.

Šios ideologijos šalininkai nuo mažens vaikus moko naudotis seksualiniais malonumais ir bet kokį susivaldymą laiko kenksmingu. Atkreipkime dėmesį: nuo paauglystės vaikai mokomi ne suvaldyti savo aistras, bet tik pasinaudoti apsisaugojimo priemonėmis; siekiama, kad paaugliams tos priemonės būtų teikiamos veltui! Kadangi Bažnyčia tokiam žmogaus bei šeimos supratimui ir tokiai moralei nepritaria, tuomet paskelbiama, kad ji laikosi pasenusių vertybių, – tokią Bažnyčią esą reikia palikti, nes ji trukdo žmonių pažangai. Ši nauja ideologija iš tikrųjų nėra nauja, nes ją po 1917-ųjų Spalio perversmo bolševikai labai uoliai bandė įgyvendinti Rusijoje. Šiandien mutavę marksistai, prisidengę naujais vardais, per visas komunikavimo priemones šią ideologiją platina pasaulyje.

Prieš šią neomarksistinę ideologiją gali atsilaikyti tik labai stipriai Viešpatyje įsišakniję žmonės. Tik labai gyvos ir stiprios vynmedžio šakelės pajėgs pakelti mūsų dienų audras, nusinešančias daugybę jaunų ir subrendusių žmonių, nes pasroviui plaukti visuomet yra lengviau.

Dievo žodis šį sekmadienį kviečia pasitikrinti, kokia esu vynmedžio šakelė. Ar mano tikėjimas yra gyvas ar pusiau apmiręs? Ar mano santykis su Dievu yra tikros meilės santykis, kuris reiškiasi meilės darbais ir Dievo įsakymų vykdymu?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

V Velykų savaitė (KV) Trečiadienis       2021-05-5 5:33

Evangelijos skaitinio komentaras
Aš esu vynmedis, o jūs šakelės (Jn 15, 5).

Koks tobulas mūsų ryšio su Jėzumi įvaizdis! Jis rodo, kad Jėzus mus nori užlieti savo gyvenimu, o jis taip skiriasi nuo mūsų gyvenimo. Viešpaties dovanojamas gyvenimas – tai pati gyvenimo pilnatvė. Ši pilnatvė įgyjama ne savo jėgomis, o yra Viešpaties dovana.
Visi turime ir vienokių ar kitokių prigimtinių dovanų. Atkakliai darbuodamiesi galime šias dovanas ugdytis ir nuveikti daug gerų dalykų. Bet susivienijus su Jėzumi, kai Jis mus maitina ir palaiko, prigimtinės dovanos ir talentai įgauna naują prasmę, postūmį ir tikslą. Tai taip pat reiškia, kad mumyse vyksta dieviškasis gyvenimas ir kad jame yra dar nuostabesnių – dvasinių dovanų.
Pavyzdžiui, išlaikydami ryšį su Viešpačiu pajusime, kad santykiai tampa pilnatviškesni. Įgausime dieviškosios stiprybės, padedančios mums ištverti sunkią situaciją. Aiškiau suvoksime, kaip elgtis painiose situacijose, pavyzdžiui, kaip išnarplioti sudėtingus santykius ar įveikti sunkumus darbe. Pajusime, kad esame dosnesni, noriau atleidžiantys, gailestingesni ir rūpestingesni. Atrasime džiaugsmą, kylantį giliai iš vidaus, nepaisant aplinkybių. Bet svarbiausia – įgysime ramybę, pranokstančią visokią išmintį (plg. Fil 4, 7).
Visi šie palaiminimai pas mus ateina, kai susijungiame su Jėzumi. Dievas mus sukūrė džiugius ir sumanius, bet Jis nori mums duoti daugiau. Jis trokšta mums suteikti dieviškų bruožų, kurie yra Jo paties Dvasios vaisiai, mums leidžiantys gyventi dangišką gyvenimą net atliekant žemiškas pareigas.
Taigi giliai įsisąmoninkime vynmedžio ir šakelių vaizdinį. Šakelę įsivaizduokime stiprią ir gyvybingą, kasmet duodančią gausių vaisių. Šis įvaizdis mus tepadrąsina ir toliau tvirtai laikytis Kristaus. Tada pajusime, kad mūsų gyvenimas keičiasi – keičiasi mūsų mąstymas ir veikimas, mūsų santykiai ir net požiūris į gyvenimą. Šis įsisąmonintas vaizdinys gali mums net padėti ištarti „ne“ pagundai tiesiog todėl, kad mes nenorime prarasti dieviškojo gyvenimo apstybės savo širdyse.
Viešpatie, įskiepyk į mano širdį vaizdinį: Tu – vynmedis, o aš – šakelė, kad niekad nepamirščiau, kaip man Tavęs reikia!
„ŽODIS tarp mūsų“

V Velykų savaitė (KV) Trečiadienis       2021-05-5 5:32

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti gyvenimo, giliai įsišaknijusio Jėzuje ir Jo žodyje

Dabar yra pavasaris. Sužydėjo pievos, sužaliavo medžiai. Tokioje nuostabioje gegužės mėnesio aplinkoje Jėzus pasakoja man palyginimą apie vynmedį ir šakeles. Jeigu įmanoma, galiu suplanuoti savo meditaciją pievoje – natūralioje gamtoje.

*

Jėzus yra gyvybę duodantis medis. Aš esu Jo šakelė. Tėvas myli mano gyvenimą. Kontempliuosiu Tėvo meilę, kuri užsiima mano gyvenimu.

*

Tėvas „išpjauna“ iš manęs tai, kas neduoda vaisiaus, taip apvalydamas, kad neščiau dar gausesnių vaisių. Išpjovimas ir apvalymas yra susiję su skausmu, bet pasitarnauja gyvenimui. Ilgiau apmąstysiu šitą tiesą.

*

Tėvas pažįsta mano gyvenimą ir mato tai, kas paslėpta nuo mano akių. Paprašysiu, kad parodytų tai, kas manyje yra mirę, kas priešinasi gyvenimui, ir kad visa tai iš manęs „išpjautų“.

*

Tėvas trokšta mane apvalyti nuo vidutinybės ir abejingumo, kad labiau gyvenčiau Evangelija, daugiau skleisčiau gėrio. Kur labiausiai pasiduodu vidutiniškumui?

*

Jėzus atkreipia mano dėmesį į savo žodžių galią. Žodis apvalo ir padeda pasilikti Jo gyvenime. Esu Jėzuje, jeigu esu Jo Žodyje. Ką galiu pasakyti apie savo maldos su Dievo žodžiu patirtį? Ar yra manyje Žodžio troškimas?

*

Jėzus aiškiai man sako, kad šalia Jo nėra kito gyvenimo ir be Jo nieko negaliu padaryti. Kur ieškau sau gyvybės? Į ką remiuosi savo gyvenime?

*

Dienos metu melsiuosi į Tėvą:

„Tėve, padėk man gerai nugyventi savo gyvenimą.

Panardink mane Jėzuje, nes noriu, kad Jis būtų pašlovintas mano gyvenimu!“

Kasdienapmastau.lt

V Velykų savaitė (KV) Trečiadienis       2021-05-5 5:31

Evangelija (Jn 15, 1–8)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje.
  Aš vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs.
  Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“.
  Katalikai.lt

V Velykų savaitė (KV) Trečiadienis       2021-05-5 5:31

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 121, 1–2. 3–4a. 4b–5)

P. – Viešpaties būstan džiaugsmingai keliaujam.
A r b a: Aleliuja.

  Džiaugiuosi, išgirdęs, kas man pasakyta:
  „Į Viešpaties būstą keliaujam!“
  Štai mūsų koja jau stovi
  tavo, Jeruzale, vartuos.
  Jeruzale, mieste puikusis, tvirtai pastatytas, tarsi nulietas! – P.

  Čionai plaukia žmonės, Viešpaties žmonės.
  Juk priedermė Izraeliui Viešpatį šlovint. – P.

  Teisėjams krasės čia stovi,
  čia – sostai Dovydo ainiams. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 15, 4a. 5b)

P. Aleliuja. – Pasilikite manyje, ir aš jumyse pasiliksiu, – sako Viešpats. – Kas pasilieka manyje tas duoda daug vaisių. – P. Aleliuja

V Velykų savaitė (KV) Trečiadienis       2021-05-5 5:30

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 15, 1–6)

  Iš Judėjos atvyko daug žmonių, kurie įtikinėjo brolius: „Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti“. Kilo nesutarimų ir didelių ginčų tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie antiochiečiai nuvyks dėl ginčo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.
  Bažnyčios pasiuntiniai iškeliavo per Fenikiją ir Samariją, pasakodami apie pagonių atsivertimą, ir tuo padarė didelį džiaugsmą broliams. Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti bažnyčios, apaštalų vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas per juos nuveikęs.
  Tuomet pakilo kai kurie iš priėmusiųjų tikėjimą fariziejų ir tarė: „Juos reikia apipjaustyti, kad laikytųsi Mozės Įstatymo“.
Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti.

Evangelijos       2021-05-4 8:42

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
„Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę“.
Tai Jėzaus žodžiai nukryžiavimo išvakarėse, atsisveikinant su savo mokiniais. Tai ramybė, kurios pasaulis negali duoti, Dieviška ramybė hebrajų kalboje „šalom“ reišia daug daugiau, negu kad mes suprantame ramybę. „Šalom“ reiškia viską, ko žmogui labiausiai reikia, fizinę ir dvasinę sveikatą, visokį gėrį. Tokia ramybė gaunama tik per Šventąją Dvasią ir ją pajusti gali kiekvienas, kas yra atviras Šventosios Dvasios veikimui. Tas ramybės, „šalom“ palinkėjimas yra vartojamas izraelitų pasisveikinant vienas kitą. Mozė davė nurodymus Izraelitams kaip vienas kitą pasveikinti: „Viešpats telaimina ir tesaugo tave! Viešpats tenušviečia tave savo veidu ir tebūna tau maloningas! Viešpats tepažvelgia į tave maloniai ir tesuteikia tau ramybę!“ (Sk 6, 22-26). Esame kviečiami turėti tą ramybę, jausdami artumą su Jėzumi. Tam reikalinga kiekvieną dieną patikrinti savo sąžinę, prašyti Dievo atleidimo, susitaikyti su savimi, su savo artimaisiais ir tuo pačiu su Dievu.
Toliau Jėzus vėl kalba apie meilę. „Jei mylėtumete mane, džaugtumėtės, kad Aš keliauju pas Tėvą“. Kartais yra sunku džiaugtis, kai reikia su kuo nors atsiskirti.  Ypatingai mirties atvėju, kai numiršta mūsų šeimos narys, arba koks nors artimasis.  Aš vis prisimenu, kaip gražiai apibūdino mirtį Jonas Paulius ll savo laiške vyresniesiems. Jis sakė: „Mirtis yra lyg tiltas – perejimas iš gyvenimo, kuris teikia laikiną džiaugsmą į gyvenimą, kuris teikia amžiną džiaugsmą“. Dažnai tą kartoju, kai reikia pasakyti keletą žodžių laidotuvių proga. Jėzus pasakė: „Aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus, tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“ Todėl turėtume branginti ir įsidėmėti paskutinę gyvenimo naktį ištartus Jėzaus žodžius. Girdime tris pagrindines tiesas: Jėzus myli Tėvą, Tėvas myli Sūnų ir abu jie myli pasaulį ir kiekvieną iš mūsų. Nukryžiavimo išvakarėse, atsisveikindamas su savo mokiniais, Jėzus daug kartų ištaria žodį „pasaulis“. Mes gyvename šiame puolusiame pasaulyje, tačiau neturėtume būti „iš“ jo. Mums reikia vengti pasaulio vilionių, vedančių į nuodėmę. Būkime tikri – Jėzus nugalėjo“ pasaulį“, nuodėmę, šėtoną. „Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas“ ( Jn 3,17). Tad ir mes, kurie tikėjimu vienijamės su Juo, dalijamės šia pergale ir esame išgelbėti.
Gyvenkime Jėzaus atneštoje ramybėje

Evangelijos       2021-05-4 8:41

Mąstymas
Prašyti gilios Jėzaus ramybės patirties ir išlaisvinimo iš visų baimių

Meditacijos pradžioje sužadinsiu gilų troškimą būti artimame ryšyje su Jėzumi. Prašysiu gilios ramybės ir Jo jautraus buvimo šalia patirties, kurią Jis trokšta man duoti.

*

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris prisiartina prie manęs, žvelgia man į akis, mato visą mano vidų ir sako man: „Tenebūgštauja tavo širdis…“. Kas labiausiai mane gąsdina, liūdina, neramina? Pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Jėzus trokšta būti visuose tuose dalykuose, kurie kelia man nerimą. Jis yra mano „vaistas“, nes sako man: „Duodu tau savo ramybę“. Jėzus trokšta, kad Juo patikėčiau ir neieškočiau kitur ramybės, kaip tik Jame. Pas ką ir kur dažniausiai ieškau ramybės savo širdžiai?

*

Jėzus kalba apie savo išėjimą ir užtikrina, kad sugrįš atgal. Jis primena man, kad man yra skirta amžinai gyventi su Jo Tėvu, ir klausia manęs, ar tikiu, kad taip gali įvykti?

*

Jėzus nori uždegti mane savo džiaugsmu. Jis primena man, kad to džiaugsmo šaltinis yra Tėvas. Pasikalbėsiu su Jėzumi apie Tėvą. Paprašysiu, kad pripildytų mane Tėvo džiaugsmu ir meile.

*

Jėzus primena man, kad pasaulyje veikia piktasis – Jėzaus ir Tėvo priešininkas, kuris nori mane atitraukti nuo tikrojo džiaugsmo ir atimti ramybę. Jis veikia prisidengęs gėriu. Jėzus atkreipia mano dėmesį: „...jis neturi man galios“.

*

Su meile kreipsiuosi į Tėvą, kad saugotų mane savo glėbyje. Kreipsiuosi į Jėzų, kad pripildytų mane savo ramybės. Kreipsiuosi į Šventąją Dvasią, kad padėtų man atpažinti piktojo veikimą.

Dažniau melsiuosi žodžiais:

„Dieve, Tu esi mano meilė, ramybė ir šviesa!“

Kasdienapmastau.lt

Evangelijos       2021-05-4 5:38

Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras
Įdomi Jėzaus kalba. Drįstu spėti, kad kuo toliau, tuo ji darosi įdomesnė. Iš kitos pusės, atrodo, kad čia nieko naujo ir neįprasto nepasakyta. Tačiau pats kontekstas labai iškalbingas.
Apaštalai jautė didėjančią įtampą. Jautė, kad tomis dienomis, per didžiąsias šventes, kažkas turėjo įvykti. Ir štai pats Jėzus apie tai pradeda kalbėti. Gal net Jo balso intonacija buvo kiek keistoka. Juk Jis matė ne tik akis, bet ir širdis, juk Jis žinojo jų baimes ir silpnumą. Žinojo, kad labiausiai jiems reikia ir reikės ramybės.
Kas yra ta Viešpaties paliktoji ramybė, ko gero, apaštalai suprato tik po Jėzaus prisikėlimo, kada šį įvykį pradėjo skleisti pasauliui, kada pajuto, kokios mielos yra net kalėjimo vienutės išpažįstant Kristų. Tai tikrai kitokia ramybė, nei daugelis įsivaizdavo ar ir šiandien įsivaizduoja.
Tikra ramybė šiandien daugeliui asocijuojasi su tuo magišku žodžiu nesikišk į mano reikalus, leisk man apsitverti tvoromis nuo viso pasaulio ir gyventi taip, kaip noriu. Tuo tarpu Jėzus dosniai dalija kitokią ramybę. Tą, kurios nesuprantame.
Kas yra ta Jėzaus duodama ramybė? Tai nestovėjimas vietoje. Tai viršūnių ir nuokalnių, audros ir atoslūgių patirtis, kurios dėka gyvenimas eina pirmyn. Tad turėkime drąsos nepaliaujamai tarsi rieškučiomis iš Kristaus semtis tos kitokios, neįprastos ramybės, padarančios kiekvieną mūsų pastangą realią ir prasmingą. Tik su Kristumi gyvenimas įgauna prasmę, tik su Juo galime patirti viską ir tobulai save realizuoti.
Kristau, neleisk man užmiršti, kad tik Tavo rankose yra ta ramybės riekė, neleidžianti sustoti…
Bernardinai.lt

V Velykų savaitė (KV) Antradienis       2021-05-4 5:36

Evangelija (Jn 14, 27–31)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdis ir teneliūdi! Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau: aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus! Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš iškeliauju pas Tėvą, nes Tėvas už mane aukštesnis.
  Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę. Jau nebedaug su jumis kalbėsiu, nes ateina šio pasaulio kunigaikštis. Nors jis neturi man galios, bet pasaulis privalo pažinti, jog aš myliu Tėvą ir taip darau, kaip jis yra man įsakęs“.
  Katalikai.lt

V Velykų savaitė (KV) Antradienis       2021-05-4 5:36

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 10–13. 21)

P. – Tavo, Viešpatie, bičiuliai teskelbia tavo karalystės kilnumą.
A r b a: Aleliuja.

  Viešpatie, tegu visi tvariniai tau dėkoja,
  tegu tave garbina ištikimieji.
  Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
  tegu garsina tavo galybę. – P.

  Kad visi žmonės suprastų tavo didybę,
  tavo karalystės kilnumą.
  Tavo karalystė – amžina karalystė,
  tu kartų kartoms viešpatausi. – P.

  Lai mano burna šlovina Viešpatį!
  Visa, kas gyva, lai garbina šventąjį jo vardą
  dabar ir per amžius! – P.

Posmelis prieš Evangeliją (plg. Lk 24, 26)

P. Aleliuja. – Mesijas turėjo kentėti bei prisikelti iš numirusių ir taip įžengti į savo garbę. – P. Aleliuja.

V Velykų savaitė (KV) Antradienis       2021-05-4 5:35

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 14, 19–28)

  Iš Antiochijos ir Ikonijos atvykę žydai sukurstė žmones, tie apsvaidė Paulių akmenimis ir išvilko už miesto, palaikę mirusiu. Susirinkus aplink jį mokiniams, jis atsikėlė ir parėjo į miestą. Rytojaus dieną kartu su Barnabu iškeliavo į Derbę.
  Šiame mieste jie skelbė Evangeliją ir sulaukė nemaža mokinių. Paskui pasuko atgal į Listrą, Ikoniją ir Antiochiją. Ten jie stiprino mokinių dvasią ir skatino juos išsaugoti tikėjimą, nes per daugelį vargų mes turime eiti į Dievo karalystę. Kiekvienoje bendruomenėje su malda ir pasninku, uždėdami rankas, jie paskyrė jiems vyresniuosius ir pavedė juos Viešpačiui, kurį šie buvo įtikėję.
  Apkeliavę Pizidiją, jie atvyko į Pamfiliją, paskelbė žodį Pergėje ir leidosi žemyn į Antiochiją, kur buvo pavesti Dievo malonei, kad nuveiktų darbą, kurį dabar pabaigė.
  Sugrįžę jie sušaukė bendruomenę ir apsakė, kokius didžius darbus nuveikęs Dievas per juos ir kaip atvėręs pagonims tikėjimo vartus. Ir jie išbuvo su mokiniais netrumpą laiką.

Gegužės 3 d. Šv. apaštalai Pilypas ir Jokūbas       2021-05-3 4:51

Evangeliją komentuoja kun. Deimantas Braziulis

Veiksmas vyksta prieš Velykų šventes, visi stebuklai – sotieji ir džiugieji – yra mokinių atmintyje. Tai tas vakaras prieš kančią, išdavystę…

Atrodo, kad Jėzus tiek daug nori pasakyti savo mokiniams apie save ir savo Tėvą, Šv. Dvasią. Jis kalba tai, kas jam yra brangiausia, tai, ką nešiojo savo širdyje. Bet mokiniai nesupranta… Dar nesupranta. Ir ši jo kalba yra brangus testamentas visiems – visais laikais gyvenusiems, gyvenantiems ir gyvensiantiems jo mokiniams, kurie myli ir ieško Kelio.

Jėzus savo kalba išprovokuoja mokinių klausimus, kurie neleidžia sustoti. Aišku, juk Jėzus nesakė, kad aš esu stotelė, kurioje galite pailsėti, palaukti autobuso ir ramiai nuvažiuoti. Jis sakė, kad yra kelias, kuriuo turi būti einama ir tik einama. Nuolatinis tik ėjimas. O jei sustojame, tai ir užmiegame, ir nebūtinai vien tik iš didelio malonumo, kurį kartais teikia ėjimas tuo Keliu. Daug dažniau sustojame ir užmiegame dėl nuovargio, išsekimo, kančios, dėl baimės eiti per miglą, kuri kartais dengia tą Kelią, dėl nepasitikėjimo ir t. t.

Tačiau Jėzus sako: kas eis šituo keliu, darys tuos darbus, kuriuos pats darė, ir dar didesnius. Ne dėl to, kad jau mes esame tarsi kažkuo pranašesni už Jėzų, bet dėl to, kad jis eina pas Tėvą, dėl jo ypatingo artumo su Tėvu.

Todėl eidami šiuo keliu turime nepamiršti ne tik kad Jėzus praėjo šį kelią, ne tik kad Jis pats tapo mūsų Keliu, bet kad ir Jis eina kartu su mumis ir yra pasirengęs padaryti viską, ko mes prašysime dėl Jo vardo.

Bernardinai.lt

Gegužės 3 d. Šv. apaštalai Pilypas ir Jokūbas       2021-05-3 4:49

Evangelijos mąstymas
Prašyti artimo ryšio su Jėzumi bei Tėvu ir nesutvarkytų santykių išgydymo

Atsisėsiu prie Jėzaus kaip draugas prie Draugo. Pradėsiu nuo tikėjimo išpažinimo: „Tu esi man kelias, tiesa ir gyvenimas“. Su kokiu įsitikinimu tariu šiuos žodžius? Kaip į tai reaguoja mano širdis?

*

Jėzus kalba man apie giliausią savo širdies paslaptį – apie savo ryšį su Tėvu. Tik Jis gali atvesti mane pas Tėvą. Ką galiu pasakyti Jėzui apie savo santykį su Dievu Tėvu? Ar jis yra artimas, glaudus, ar abejingas, šaltas? Ko norėčiau dabar Jėzaus paprašyti?

*

Įsiklausysiu į Pilypo žodžius: „Viešpatie, parodyk mums Tėvą ir bus mums gana“. Ar noriu artimo ryšio su Dievu Tėvu? Ar man užtenka Dievo?

*

Ar yra mano gyvenime tokių santykių su asmenimis, daiktais, kurie silpnina mano ryšį su Dievu? Pabandysiu melstis Pilypo žodžiais, prašydamas, kad Jėzus uždegtų manyje Tėvo troškimą ir išlaisvintų mane iš mano prisirišimų.

*

„Aš esu Tėve ir Tėvas manyje“. Jautrioje maldoje kreipsiuosi į Jėzų, kad pripildytų mane savo meilingo santykio su Tėvu. Prašysiu Šventosios Dvasios, kad duotų man malonę būti su Tėvu ir Jėzumi ir kad išgydytų mano „ligotus“ santykius su artimaisiais.

*

Jėzus duoda man pažadą, kad jeigu aš Juo tikėsiu, darysiu didžius dalykus. Atkreipsiu dėmesį į savo planus, užsiėmimus ir tarnystes. Kuo remiuosi tose situacijose: Jėzumi, savimi, ar kitais? Kas yra didžiausia mano apsauga? Apie tai pakalbėsiu su Jėzumi.

*

Jėzus ragina mane, kad prašyčiau „bet ko“ Jo vardu. Koks yra mano didžiausias troškimas, didžiausias gyvenimo prašymas? „Belsiu“ į dangų Jėzaus vardu: „Jėzaus vardu prašau…“ Su tikėjimu išreikšiu savo prašymą.

Kasdienapmastau.lt

Gegužės 3 d. Šv. apaštalai Pilypas ir Jokūbas       2021-05-3 4:48

Evangelija (Jn 14, 6–14)

  Jėzus tarė Tomui:
  “Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę”.
  Pilypas jam sako: “Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana”.
  Jėzus taria: “Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’?! Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus. Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje. Tikėkite bent dėl pačių darbų!
  Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių, nes aš keliauju pas Tėvą. Ir ko tik prašysite manęs dėl mano vardo, aš padarysiu”.

  Katalikai.lt

Gegužės 3 d. Šv. apaštalai Pilypas ir Jokūbas       2021-05-3 4:47

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 2–5)

P.  Per visą žemę eina jų aidas.

  Skelbia dangus Dievo garbę,
  apie jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja.
  Šią bylą kartoja diena būsimai dienai,
  o naktis – ateinančiai nakčiai. – P.

  Čia ne tie žodžiai ir ne tos kalbos,
  kurių skambesio nebūtų girdėti.
  Per visą žemę eina jų aidas,
  jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 6b. 9c)

P.  Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, – sako Viešpats.
                Pilypai, kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą. – P. Aleliuja.

Gegužės 3 d. Šv. apaštalai Pilypas ir Jokūbas       2021-05-3 4:46

Pirmasis skaitinys (1 Kor 15, 1–8)

  Broliai!
  Aš aiškinu jums Evangeliją, kurią esu jums paskelbęs, kurią priėmėte, kurioje stovite ir kuria pasieksite išganymą,– jeigu jos laikotės taip, kaip esu jums paskelbęs; kitaip būtumėte veltui įtikėję.
  Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai; jis pasirodė Kefui, paskui dvylikai apaštalų. Vėliau jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiolei, o kai kurie yra užmigę. Po to jis pasirodė    Jokūbui, paskui visiems apaštalams. O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man.

Popiežius Pranciškus       2021-05-2 19:08

Mums reikia Kristaus ir Kristui reikia mūsų


„Pasilikite manyje, o aš – jumyse“ (Jn 15, 4), – sako Jėzus. Veiksmažodis pasilikti šios dienos Evangelijos ištraukoje pakartotas net septynis kartus. Pasilikti Viešpatyje nereiškia pasyviai užsnūsti, užmigti, bet priešingai – pasilikimas, apie kurį kalba Jėzus, turi būti aktyvus ir abipusis. Šakelės be vynmedžio nieko negali, joms reikia, kad jas maitintų vynmedžio syvai, be kurių jos negali augti ir auginti vaisių. Tačiau ir vynmedžiui reikia šakelių, nes vaisiai nedygsta ant medžio kamieno. Reikia abipusio ryšio, abipusio pasilikimo vienas kitame.

Visų pirma mums reikia Jėzaus, sakė Pranciškus. Viešpats sako, kad pirmiau įsakymų laikymosi, pirmiau gyvenimo pagal palaiminimus ir pirmiau gailestingumo darbų,  mums reikia būti su juo susivienijusiems. Tik su juo susivieniję galime duoti vaisių. Tačiau ir Jėzui reikia mūsų, kaip vynmedžiui šakelių. Galbūt šie žodžiai pernelyg drąsiai skamba… Kokia prasme mes esame reikalingi Jėzui? Jam reikia mūsų liudijimo, paaiškino Pranciškus. Vaisiai, kuriuos mes duodame, yra mūsų krikščioniškojo gyvenimo liudijimas. Jėzui sugrįžus pas Tėvą, mokinių pareiga toliau žodžiais ir darbais skelbti pasauliui Gerąją Naujieną. Jie tai daro liudydami jo meilę. Vaisiai, kuriuos mes turime auginti, yra meilė. Būdami susivieniję su Kristumi, mes gauname Šventosios Dvasios dovanų ir galime daryti gera savo artimui, visuomenei, Bažnyčiai. Medį atpažįstame iš vaisių. Tikrai krikščioniškas gyvenimas yra Kristaus liudijimas.

„Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta“ (Jn 15, 7), – toliau sako Jėzus. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimo vaisingumas priklauso nuo maldos. Turime melsti malonės mąstyti taip, kaip jis, elgtis taip, kaip jis, matyti pasaulį Jėzaus akimis. Turime, kaip jis, mylėti savo brolius ir seseris, pradedant vargingiausiais ir labiausiai kenčiančiais, mylėti juos širdimi ir brandinti pasauliui gerumo, meilės ir taikos vaisius.

Popiežius prašė melsti Švč. M. Marijos užtarimo, kad ji, kuri visada buvo visiškai vieninga su Jėzumi ir davė daug vaisių, padėtų mums pasilikti Kristuje, jo meilėje, ištikimai laikytis jo žodžių, kad sugebėtume liudyti jį pasaulyje. (JM / Vatican News)

Evangelijos mąstymas       2021-05-2 8:54

Prašyti gyvenimo, giliai įsišaknijusio Jėzuje ir Jo žodyje

Dabar yra pavasaris. Sužydėjo pievos, sužaliavo medžiai. Tokioje nuostabioje gegužės mėnesio aplinkoje Jėzus pasakoja man palyginimą apie vynmedį ir šakeles. Jeigu įmanoma, galiu suplanuoti savo meditaciją pievoje – natūralioje gamtoje.

*

Jėzus yra gyvybę duodantis medis. Aš esu Jo šakelė. Tėvas myli mano gyvenimą. Kontempliuosiu Tėvo meilę, kuri užsiima mano gyvenimu.

*

Tėvas „išpjauna“ iš manęs tai, kas neduoda vaisiaus, taip apvalydamas, kad neščiau dar gausesnių vaisių. Išpjovimas ir apvalymas yra susiję su skausmu, bet pasitarnauja gyvenimui. Ilgiau apmąstysiu šitą tiesą.

*

Tėvas pažįsta mano gyvenimą ir mato tai, kas paslėpta nuo mano akių. Paprašysiu, kad parodytų tai, kas manyje yra mirę, kas priešinasi gyvenimui, ir kad visa tai iš manęs „išpjautų“.

*

Tėvas trokšta mane apvalyti nuo vidutinybės ir abejingumo, kad labiau gyvenčiau Evangelija, daugiau skleisčiau gėrio. Kur labiausiai pasiduodu vidutiniškumui?

*

Jėzus atkreipia mano dėmesį į savo žodžių galią. Žodis apvalo ir padeda pasilikti Jo gyvenime. Esu Jėzuje, jeigu esu Jo Žodyje. Ką galiu pasakyti apie savo maldos su Dievo žodžiu patirtį? Ar yra manyje Žodžio troškimas?

*

Jėzus aiškiai man sako, kad šalia Jo nėra kito gyvenimo ir be Jo nieko negaliu padaryti. Kur ieškau sau gyvybės? Į ką remiuosi savo gyvenime?

*

Dienos metu melsiuosi į Tėvą: „Tėve, padėk man gerai nugyventi savo gyvenimą. Panardink mane Jėzuje, nes noriu, kad Jis būtų pašlovintas mano gyvenimu!“

Kasdienapmastau.lt

Mons. Adolfas Gruša       2021-05-2 8:52

TAI, KAS LIEKA

Šio sekmadienio pasakojimas, nors ir yra kupinas kviečiančios Dievo draugystės jausmų, vis dėlto gali susidaryti įspūdis, kad du jame sutinkami žodžiai: „išpjauti“ ir „pasilikti“ kelia beveik instinktyvų norą atsargiai žvelgti į tokį kvietimą. Jie neatrodo esą labai malonūs mūsų klausai. Nežinau kodėl, tačiau žmogiška patirtis sufleruoja, kad čia gali būti kalbama apie atmetimą, ir ne vienas, juos girdėdamas, atsidūsta širdyje: „Na, žinoma, aš, matyt, nesu to vertas“…

Jėzus savo pamokymus ėmė iš kasdieninio gyvenimo ir netgi šie, mistiniai pamokymai, atpasakoja tai, ką gerai žino kiekvienas valstietis, bet neįžvelgia mokyti teologai: apgenėti, nereiškia amputuoti. Vaismedžiai genimi, kad būtų stipresni, kad neštų daugiau ir sveikų vaisių. Jėzaus lūpose tai įgauna dar vieną atspalvį: nevaisingų šakelių atsisakoma, nes visuomet žvelgiama į ateitį, kad rytdiena būtų dar gražesnė ir daug turtingesnė.

Jei vaismedis nebus apgenėtas, jis palengva sunyks, o apgenėtas bus dar vaisingesnis. Tokia yra gyvenimo logika, kurią Jėzus Evangelijoje nusakė šiais žodžiais: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras“.

Ko gero, didžiausios problemos kyla todėl, kad genėjimas yra susijęs su kančia, ir žmogui sudėtinga priimti mintį, jog tai gali vykti jo gyvenime. Dievas yra mūsų gyvenimo sodininkas, kuris „kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių“. Viešpats žino, kada ir kiek reikia apgenėti mūsų gyvenimą, Jis žino, ką privalome palikti, ko atsisakyti, ir kada ateina tam tinkamas laikas. Jam žinoma ir kodėl taip turi įvykti.

Valstietis, apgenėdamas medį, nežiūri į krintančią nupjautą šaką ir dažnai pasitaiko, kad jis nupjauną storesnę šaką, palikdamas sveiką besistiebiančią aukštyn liauną šakelę. Toje iš pirmos pažiūros silpnoje šakelėje jis mato prisirpusius vaisius. Matantieji tik tą akimirką gali nesuprasti, kodėl buvo nugenėtos tos, o ne kitos šakos, tuo tarpu sodininkas viską vertina ateities žvilgsniu.

Kartais ir mums labai sunku suprasti, kodėl Dievas elgiasi ne taip, kaip mums atrodo teisinga…

Dar vienas žodis: „pasilikti“… Jėzaus lūpose jis suskamba kaip maldavimas. Tai prašymas išlaikyti ryšį, bendrystę, kai suprantame, jog šakelės gyvybė priklauso nuo vynmedžio, kad tai yra pasidalijimas gyvybe. Pasilikimas su Jėzumi reiškia garantiją, kad dangaus Tėvas lygiai taip pat pasirūpins ir mumis. Tai Dievo dovana ir pažadas: būti arti.

Mums ne kartą pasitaiko kreiptis į artimus žmones, prašant, kad jie dar pabūtų kartu su mumis, pasiliktų. Jėzus irgi kreipiasi į savuosius su tokiu prašymu, pripažindamas, kad ir Dievas mums, ir mes Jam esame reikalingi. Dievas, kurio esmę išreiškia asmenų bendrystė, į bendrystę kviečia ir mus.

Viešpats pasiliko ištikimas tai bendrystei netgi tada, kai, prikaltas prie kryžiaus, išgirdo budelių patyčias: „Gelbėk pats save! Nuženk nuo kryžiaus!“ Jis to nepadarė, bet liko ant kryžiaus, kad išgelbėtų tuos, kuriuos myli. Pasiliko…

Su Juo liekame ir mes…

Rekomenduojame

Kardinolas R. Sarah: Europa gali išvengti savidestrukcijos vystydama Afriką

Prof. Arūnas Gumuliauskas. Lapkričio įvykių apžvalga

Linas Karpavičius. Skiepo vaidmuo yra „botago“ vaidmuo skaitmenizuojant mūsų visų gyvenimą

Sės ar nesės? Galingos teisėsaugos pajėgos kasasi po Remigijumi Šimašiumi

Pasaulio Ekonomikos forumas atšaukia visus viešus renginius dėl grasinimų susidoroti

Asta Višinskaitė-Katutė. Šiandien pasaulinė AIDS diena: kol dar galime apie tai kalbėtis, netylėkime

Vytautas Sinica. Iš anksto aiškus pinigų išmetimas

Ursula von der Leyen. ES turi svarstyti apie privalomą vakcinaciją visoje Bendrijoje

Džiaugsmingų velniai žino, ko! Arba kuo pavojingi kvailiai su iniciatyva

Vengrų parlamentas pritarė siūlymui rengti referendumą LGBT klausimais

Edvardas Čiuldė. Kaip kaunietis pardavinėjo žemę Plungės rajone

Prancūzija: ar tikrai Éric Zemmour yra antisemitas?

Justas Sakavičius. Pamirštami ilgus metus ir net dešimtmečius galiojantys teisės aktai

„Migruojantys“ per vielą vertinami palankiau, nei sąžiningi?

Eric Zemmour: Prancūzijai reformų nebereikia, Prancūzijai reikia išlikti

Dominykas Vanhara. Kelios įdomybės iš politinės korupcijos bylos

Darius Alekna. Norintiems pažinti homoseksualumo reiškinį

Vytautas Sinica. Europą integruos… islamas

Europos Komisija užsimojo cenzūruoti Kalėdas

Popiežius Pranciškus gali atvežti 50 migrantų iš Kipro į Italiją

Aleksandras Nemunaitis. Šios valdžios neįmanoma gerbti

Tyrėja praneša apie duomenų problemas Pfizer vakcinos bandyme

Nauja valdžia Vokietijoje – sunkūs laikai V. Orbanui ir J. Kačynskiui?

Australija ruošiasi uždrausti anonimiškumą internete, norėdama sustabdyti „užgauliojimus“

Norvegai nesutaria, ar transvestitai gali kalbėti bažnyčioje

Lietuvos tėvų forumas ragina atšaukti galimybių pasą vaikams nuo 12 metų amžiaus

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.