Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Ir tu taip daryk – būk artimas artimui savo

Tiesos.lt redakcija   2019 m. liepos 14 d. 8:08

24     

    

Geroji Naujiena: Ir tu taip daryk – būk artimas artimui savo

Tas žodis visai tau arti: tu gali jo laikytis

Mozė bylojo visam Izraeliui: „Klausyk Viešpaties, savo Dievo, balso, laikykis jo įsakymų bei nuostatų. Visa širdimi, visa siela sugrįžk prie Viešpaties, savo Dievo. Įsakymas, kurį tau šiandien užkraunu, neviršija tavo jėgų ir nėra tau tolimas. Jis ne aukštai danguje, kad tau reikėtų bėdoti: ‘Kas gi įkops mums į dangų parnešti jo žemėn ir jį mums paskelbti, kad mes galėtume jo laikytis?’ Jis ir ne anapus jūros, kad tau reikėtų dejuoti: ‘Kas gi mums perplauks per jūrą jo pargabenti ir jį mums paskelbti, kad mes galėtume jo laikytis?’ Ne, tas žodis visai tau arti: jisai tavo lūpose, tavo širdyje, – tu gali jo laikytis“. (Įst 30, 10–14)

* * *

Nuolankieji, ieškokite Dievo, ir atgis jūsų širdys

Į tave, o Dieve, kreipiuosi:
jau metas tau, Viešpatie, būt maloningam.
Mane išklausysi, nes tu didžiai geras,
teikiantis ištikimą savo pagalbą.
O Viešpatie, man atsiliepki – tu maloningas,
gerumas tavo bekraštis, – į mane teikis pažvelgti! –

Betgi mane – kenčiantį ir nelaimingą
globoki ir gelbėki, Dieve!
Šlovinsiu giesme aš Dievo vardą
ir aukštinsiu jį dėkingai. –

Tikrai, išvaduos Dievas Sioną
ir Judo miestus leis atstatyti.
Ir vaikai jo tarnų paveldės tą žemę.
Ten tėvynę atras, kurie gerbia jo vardą. – (Ps 68, 14. 17. 30–31. 36ab. 37)

 

* * *

Visa sutverta per jį ir jam

Kristus Jėzus yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar tai sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar galybės, – visa sutverta per jį ir jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. Ir jis yra Kūno – Bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmgimis iš mirusiųjų tarpo, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darant jo kryžiaus krauju taiką, – per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje. (Kol 1, 15–20)

 

* * *

Kas gi mano artimas?

Anuomet atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jėzų, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“
Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį“.
Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi“.
Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“
Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taipogi ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį pamatė ir praėjo kita kelio puse.
O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.
Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu’.
Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“
Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumo“.
Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“ (Lk 10, 25–37)

 

* * *

Viešpatie, savo Tiesa Tu apšvieti klystančius ir sugrąžini juos į tikrąjį kelią, tad būk gailestingas ir mums, savo vaikams, taip dažnai vis dar svarstantiems: o kas yra ‘mano artimas’ ir ką vis dėlto reiškia ‘būti gailestingam’?...
Melsdamiesi asmeniškai ir/ar bendruomenėje ir už Lietuvą Tiesoje, prašykime malonės išgirsti kitą, pamatyti kitą – kenčiantį, Kito reikalingą. Ir drąsos priartėti, ryžto veikti… kad ir patys išliktume žmonėmis ir taptume broliais – vieno Tėvo vaikais, Jėzaus žaizdomis išgydytais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį ir Išganytoją. Amen.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui – tikėjimo tvarka gyvenime

 

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Svarbiausias klausimas ir atsakymas
Sekmadienio homilija

Nėra svarbesnio klausimo už tą, kurį Jėzui uždavė vienas Įstatymo mokytojas: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ (Lk 10, 25). Visi kiti svarbūs klausimai sukasi apie mūsų žemiškąjį gyvenimą: kaip tapti laimingam, išsaugoti sveikatą, išvengti pavojų etc. Jei pasieksime amžinąjį gyvenimą Dievo artumoje, tuomet visos bėdos, nepasisekimai, laikini pralaimėjimai bus tik mažareikšmės smulkmenos. Kita vertus, jei čia, žemėje, mūsų turtai būtų skaičiuojami net ir milijonais, jei naudotumės aukščiausia pagarba, bet pražudytume savo amžinąjį gyvenimą, tuomet būtume didžiausi vargšai.

Jėzus patvirtino, kad atsakymas į svarbiausią mūsų egzistencijos klausimą yra seniai užrašytas Įstatyme: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą, kaip pats save“ (Lk 10, 27). Artimas nėra tik tėvas ar motina, brolis ar sesuo, vaikai ar draugai, bet kiekvienas bėdoje atsidūręs prašalietis, kurio galbūt iki šiolei nebuvome net sutikę.

Dievo ir artimo meilės įsakymas krikščionybę daro labai žavią. Pamėginkite surasti pasaulyje daugiau žmonių, kurie ne tik žino meilės įstatymą, bet ir jį vykdo. Nereikia dairytis toli. Prisiminkime tik mūsų katalikišką Carito organizaciją, į kurią dar prieš atkuriant Nepriklausomybę susibūrė tūkstančiai sąmoningų katalikų – vyrų ir moterų. Jie per 30 metų padarė nesuskaičiuojamą daugybę gerų darbų: maitino, rengė, gydė, guodė vargo paliestus žmones. Svarbiausia – visa tai darė ne už atlygį, savanoriškai tarnavo ir iki šiolei tebetarnauja. Jiems didžiausias atlygis yra suvokti, kad tai, ką gero padaro žmogui, padaro pačiam Dievui. Jėzus aiškiai kalbėjo: „Ir atsakys jiems karalius: Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40).

Vargstančiųjų niekuomet nestokosime, todėl mums, tikintiesiems, svarbu atidžiai stebėti, kas vyksta aplinkoje ir laiku atsiliepti į mūsų pagalbos besišaukiančius žmones. Šie žmonės ne visada būna simpatiški; dažniau jie pikti ant viso pasaulio, kurio paraštėse yra atsidūrę. Alkoholikas, narkomanas ar kalėjimo duris tik ką užvėręs kalinys taip pat yra tas Evangelijoje minimas sužeistas žmogus, kuris gali žūti, jei niekas neišties pagalbos rankos.

Matomas kūniškas vargas greičiau pastebimas ir lengviau susilaukia pagalbos. Todėl šį kartą noriu kalbėti apie dvasinį vargą, kurio ne kartą nepastebi gerieji žmonės; net patys sužeistieji jo dažniausiai nemato ar nesupranta.

Evangelijoje minimi plėšikai, išrengę, sumušę ir palikę leisgyvį pakeleivį, šiandien yra mus supanti sekuliari kultūra, kurią palaiko televizijos kanalai, didžiausi interneto portalai ir visa geltonoji žiniasklaida, aprašinėjanti seksualinius nuotykius ir maitinanti žmones dvasiniu kiaulių jovalu. Šioje žiniasklaidoje Dievui vietos nėra; ji mėgaujasi, jei koks nors kunigas ar vienuolis nusidėjo, ji maitina žmones horoskopais ir astrologinėmis pranašystėmis ir apleidžia giliausius žmogaus būties klausimus. Atsidūrę dvasinėje tuštumoje, neturėdami dvasinio pagrindo, žmonės tuojau griebiasi alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų ir net nepastebi, kaip atsiduria kokioje nors priklausomybėje. Šis vargas yra didesnis ir pavojingesnis už fizinį vargą.

Aplinkui mus tūkstančiai sužeistų vaikų ir jaunuolių, kurie bodisi geros knygos ir neatsitraukia nuo mobiliojo telefono, ieško jame feisbuko draugų, žaidimų, o gal net pornografinių vaizdų interneto erdvėse.

Aplinkui mus tūkstančiai sužeistų jaunų žmonių, kurie atidėlioja santuokos sudarymą ir gyvena kaip partneriai, nes kontraceptikai padeda vengti kūdikių ir kaip žaidimu naudotis neįpareigojančiais seksualiniais santykiais.

Šalia mūsų daugybė šeimų, kurios sąmoningai vengia turėti bent kelis vaikelius ir juos iškeičia į karjeros sėkmę ar šiaip nerūpestingą gyvenimą. Šios šeimos dažnai net nesuvokia, kiek daug yra praradusios ir giliai sužeistos.

Dvasinis vargas, kurio vieną kitą atvejį paminėjau, ne mažiau už fizinį vargą, šaukiasi mūsų pagalbos, o ją suteikti yra šimtą kartų sudėtingiau, nei alkaną pavalgydinti.

Šio sekmadienio Dievo žodis kviečia mus prisiminti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai sužeistuosius ir drauge pamąstyti, ką galėtume padaryti, kad būtų daugiau laimingų žmonių.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kaip pateikti kitatikiui?       2019-07-16 22:02

Su Dievo malone viskas įmanoma. Tai ir yra blogiausia, kai žmogus nori viską daryti savo jėgomis. Šio sekmadienio antrajame skaitinyje ir mokoma, kad “Visa sutverta per jį ir jam.
Kristus Jėzus yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar tai sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar galybės, – visa sutverta per jį ir jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. Ir jis yra Kūno – Bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmgimis iš mirusiųjų tarpo, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darant jo kryžiaus krauju taiką, – per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje. (Kol 1, 15–20)”

Manau       2019-07-16 19:36

Kas moka klausytis savo širdies, tas girdi ir vykdo Dievo valią, tas niekada nepraeis nei pro vieną bėdoje atsidūrusį.

Jota       2019-07-16 18:34

Jūs “absoliučiai pasitikit Dievu”, bet man vėl toks įspūdis, kad kalbamės kaip plastmasė su stiklu. Nieko gyvo. Ne, nenoriu tokios diskusijos.

Cha,       2019-07-16 17:12

o pasitikėjimas, absoliutus pasitikėjimas Viešpaties valia? Ne aš keičiu kitą žmogų, o Dievas ir tik Dievas. Jeigu turiu galimybę,tai tik takeliui praminti iki kitatikio, o visa kita nyra Dievo malonė. Vienintelė mano pareiga , tai savo gyvenimo nuostata ir pavyzdžiu liudyti Dievą ir tik taip nešti Gerąją Naujieną.

Jota       2019-07-16 16:58

Na, o kaip pati pateiksi Faustinos pavyzdį kitatikiui, jeigu jis jos nepripažįsta ir jeigu ji jam buvus nebuvus?

Manau, kad       2019-07-16 16:02

geriau pasimelsti už visus nesutariančius. Nėra geresnio sutaikintojo, kaip Dievas. Šv. Faustina savo dienoraštyje rašė, kad ten, kur aš nieko negaliu padaryti nei žodžiu, nei veiksmu, tai malda yra geriausias dalykas. Pasimelskite už visas besivaidijančias puses.

Jota       2019-07-16 14:36

Kas draudžia prisiartinti prie kitatikio? Gal fanatikai ar panašūs tipai. Manau, ne tik galima, bet ir reikia artintis. Tačiau prisiartinus nereikėtų pataikauti jo klaidoms, o pasakyti tiesą, jei yra tinkama situacija.

Neseniai perskaičiau straipsnį apie dvasininko ortodokso Olego Štelmano veiklą Šiauliuose https://www.skrastas.lt/tevas-olegas-de-simt-me-tis-siau-liuo-se-man-bu-vo-pa-ts-ku-ry-bin-giau-sias

Protojerėjus sako, jog “tu­ri­me bend­rau­ti, drau­gau­ti, tik mels­tis tu­ri­me kiek­vie­nas sa­vo baž­ny­čio­je”. Tai geras patarimas, bet pats O. Štelmanas nesilaiko tokios nuostatos, bendraudamas ir melsdamasis su kitatikiais ekumeniniuose renginiuose. Tokia malda tikrai ne vienija, nes kiekvienas meldžiasi pagal savo klaidingą supratimą, o apaštalas pataria krikščionims būti “vienos minties ir vienos dvasios”. Ekumeniniuose susiėjimuose tokios dvasios nė su žiburiu nerasi.

Dabar visi kaip užsukti kartoja patarimą, kad reikia žiūrėti į tai, kas vienija, o ne kas skiria, taip sako ir O. Štelmanas. Gerai, jei sakant šitą mintį neišleidžiamas iš akių Dievo meilės kontekstas. Bet jei ta taisyklė taikoma bet kur ir bet kaip, tuomet gauname absurdą: juk vienyti gali netikri dalykai, netikras supratimas, o skirti - patys esmingiausi.

Apie artimo meilę.       2019-07-16 11:59

Manau, kad sudėtinga žmogui parodyti gerumą kitam žmogui, jei tai yra neparanku arba, kaip šiuo atveju, net draudžiama prisiartinti prie kitatikio, nes “susitepsi”. Manau, kad nebijo tas, kuris pats yra daug iškentęs ir jo širdis graudi ir minkšta. Toks žmogus jau yra Dievo paliestas ir per jį teka Viešpaties Meilė, save dovanojanti meilė, AGAPĖ. Dievo paliestas žmogus pirmiausia mato kitą ir negalvoja apie save, tad svetimo “bėda” yra tarsi jo paties.

Jota       2019-07-16 11:21

Liaukis vienąkart prikaišiojęs trolinimą. Mes ir kalbamės būtent apie tai, su kuo susijusi straipsnio tema. Jei tavo supratimas apie temą apima tik du milimetrus, o visa kita atrodo nesusiję, kaltink savo protelio ribotumą. Mes neinam kalbėtis apie religiją po kitais straipsniais. O kur apie tai kalbėtis, jei ne čia?

Ir koks tėra supratimas, liudija minusuotojai. Jie ne argumentuoja, kodėl nepatinka komentaras (nes visiškai nesuvokia, kas parašyta), bet spaudžia minusą pagal išankstinę nuostatą apie komentuojantį.

>>> 2019-07-16 9:54       2019-07-16 10:40

troli, o ką gali pasakyti apie artimo meilę pagal Dievą? Suprantu, kad kremlinams svarbiausia apdergti katalikus, bet nematyrti ir daug daugiau gerų dalykų kai ką pasako apie tamsteles (Jota, ah1, nusivylusius ... ir t.t.). Šiaip, ačiū redakcijai, kad tokius, ne į temą komentarus, ištrina.

Jota       2019-07-16 10:35

Kaip jie neprotestantės, jeigu nebegauna Dievo malonės ir jeigu pati Bažnyčia vis labiau virsta pasaulietine. Iš kur kunigai semsis jėgų atsilaikyti prieš visuotinę apostazę?

Kad katalikų kunigai       2019-07-16 9:54

sparčiai protestantėja.Faktai tokie.Vienoje parapijoje vis keičiami kunigai.Vienas susidraugavo su tikybos mokytoja,jai nupirko automobilį ir butą.Kunigas jau iškeltas,tačiau akyli parapijonys jį ir tikybos mokytoją sutiko Lenkijoje “už parankų”.Kitas atkeltas kunigas,kuris vėl iškeltas, turi vaiką.Nuo tikinčiųjų nieko nepaslėpsi.Ir jie nesmerkia.Tik truputį ta dviguba moralė trikdo.

Bla, bla, bla,... ir nieko daugiau       2019-07-16 9:52

2019-07-16 8:43. Jokios tikrove paremtos nuorodos, tik išsigalvoti teiginiai iš bobelių turgaus, kurioms svarbu pliurpti ale “popo-batiuškos-kremlino” pliurpalus.

Jota       2019-07-16 8:43

13.27: Krikščionių Bažnyčia nėra sulipdyta iš kelių ar keliasdešimt konfesijų. Tai organizmas, kuriame gyvena Šventoji Dvasia, ir kiekvienas krikščionis, jeigu nėra Jos vedamas ir nepaklūsta Jai, yra miręs dvasiškai. Katalikai dažnai įsivaizduoja,  kad Ortodoksų Bažnyčia yra sustingusi ar kaip nors apmirusi ir kad joje neveikia Šv. Dvasia. Aš irgi anksčiau taip galvojau: kad stačiatikių Bažnyčia yra tarsi kokia amputuota organizmo galūnė, apmirusi ir negyva, kol nesupratau, kad yra, ko gero, atvirkščiai. Katalikai (Vakarų Bažnyčia) pirmoji atsiskyrė nuo Visuotinės Bažnyčios, tad klausimas, KIEK joje yra Šventosios Dvasios?
Katalikų Bažnyčioje praktikuojamas atsinaujinimas yra modernistinis tikėjimo ir bažnytinių struktūrų ardymas iš vidaus. Tuo tarpu ortodoksija saugo tikėjimo paveldą ir atsinaujina vadovaudamasi Apreiškimu.  Rom 12,2 apaštalas sako: “Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo MĄSTYMĄ, kad galėtumėte suvokti Dievo valią - kas gera, tinkama ir tobula.” Nors, turiu pasakyti, kad šio pasaulio dvasios neišvengė nė ortodoksija, užsikrėtusi, kaip ir katalikai, ekumenizmo vėžiu, liturgijos “atnaujinimu” ir pan., žodžiu, visu tuo, kas gesina Dievo Dvasią.


Nusivylusiam katalikui: pats padarei teisingą išvadą, kad amžinasis gyvenimas neturi nei pradžios, nei pabaigos. Tačiau MES turime pradžią (esame Dievo sukurti). O kad Katalikų Bažnyčia, kaip pats sakai, “amžinąjį gyvenimą  apibrėžia kaip laukiantį mūsų po mirties”, nemanau. Tiek katalikybė, tiek ortodoksija visada tvirtino, kad amžinasis gyvenimas prasideda jau ČIA, žemiškajame gyvenime, mums įtikėjus ir priėmus Kristų. Ir šiandienos ortodoksų Evangelijos skaitinyje yra tokie Kristaus žodžiai fariziejams: “Bet jei aš išvarau demonus Dievo Dvasios jėga, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė” (Mt 12,28).


Dėl Bažnyčios visuotinumo (katalikiškumo). Tiek viena, tiek kita Bažnyčia save laiko visuotine, καθολικός, pagal Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimą (“Tikiu vieną, šventą, VISUOTINĘ ir apaštalinę Bažnyčią”).
O kuri iš jų yra tikroji, spręskite patys:).

ah1       2019-07-15 16:12

Pakartoto įstatymo knygoje JAHVĖ liepia mylėti vienintelį JAHVĘ pagal Bibliją, Vilnius 2009. O Jėzus liepia daryt taip kaip parašyta Įstatyme.

Cha, cha,... to Nusivylęs....       2019-07-15 14:13

Pats sau prieštarauji.

>>> jei cituojate ką nors,       2019-07-15 14:08

tai nurodykite šaltinį, nes iškraipyti mintį, ištraukus iš konteksto jūsų trolių darbas.

Nusivylęs katalikas       2019-07-15 13:49

Katalikų Bažnyčia daro vieną didžiulę klaidą: amžinąjį gyvenimą ji apibrėžia kaip laukiantį mūsų po mirties. Šiaipjau, kas egzistuoja amžinai, negali turėti kažkokios pradžios, taip kad ir amžinasis gyvenimas neturi pradžios, tuo labiau susijusios su fizinio kūno mirtimi. Taip kad amžinasis gyvenimas yra, buvo ir bus visą laiką, mes tik dabar, gyvendami šioje erdvės ir laiko atkarpoje gyvename tik tam tikrą etapą savo amžinajame gyvenime.
Informacija Jotai - tik neseniai sužinojau, kad katalikų bažnyčia - tai nėra viena iš krikščionybės rūšių. Žodis ,,katalikų”, išvertus į lietuvių kalbą reiškia ,,visuotinė”. Taip kad ,,katalikų bažnyčia” yra ,,visuotinė bažnyčia”.

Manau, kad ir ortodoksai       2019-07-15 13:27

privalo klausyti Šventosios Dvasios nurodymų. Krikščionių Bažnyčia yra keliaujanti Bažnyčia, kuri atvira Dievo vedimui, t.y. atsinaujinanti ir matanti laiko ženklus. O kas šito nemato tampa, kaip prasmirdusi pelkė, kurioje veisiasi tik velniai.

Katalikybė krizėje?       2019-07-15 11:13

Išsisėmė?

Jota       2019-07-15 10:29

Man keista, kad jūs (mes?) beveik niekada nekalbame apie pagrindinę, fundamentaliąją krikščionybę - ortodoksiją. Kodėl kalbama tik apie katalikybę ir kaip žemesniąją jos atmainą - protestantizmą? Ortodoksai irgi turi 7 sakramentus, ir, negana to, neiškraipytus kaip katalikybėje (teisingas krikštas yra tris kartus panardinant į vandenį, komunija turi būti dviem pavidalais ir kt.).

Mūsų siela nėra visas žmogus. Žmogus suideda iš kūno, sielos ir dvasios.

Krikščionybė nepripažįsta kompromisų, ir joje susiformavusi “dar viena atšaka” tegali būti erezija, sekta ar kas nors panašaus, kaip ir buvo visais laikais, nes tikroji Bažnyčia buvo sukurta per Sekmines, išsiliejus Šventajai Dvasiai, ir kitokios Bažnyčios niekas nebesukurs. Katalikybė 1054 atskilo nuo krikščionybės, sukurdama savą mokymą (ortodoksija pripažįsta tik 7 pirmuosius susirinkimus, kuriuose buvo padėtas Bažnyčios mokymo pagrindas, katalikai - be skaičiaus ir kt.). Taigi katalikybė teisinga tik tiek, kiek išlaiko tradicinio mokymo.

Ir dar vienas, galbūt labai skaudus katalikams klausimas - tai šiuolaikinė katalikybės krizė, palietusi ir ortodoksiją modernizmo, ekumenizmo ir kitokiais pavidalais. Neužsimerkite prieš šiuolaikines negeroves, bet pažinkite jas, kad galėtumėte išsaugoti savo tikėjimą ir nebūtumėte kaip tie, kurie stato savo tikėjimo namus ant smėlio. Kun. A. Valkauskas čia minėjo, kad visur - religinėje ir tikėjimo praktikoje reikia laikytis tvarkos, nes pats Dievas yra Tvarka. Taip, tai geras patarimas, bet kaip žmonėms laikytis tvarkos, jeigu jos nesilaiko pats popiežius: https://fsspx.lt/straipsniai/popiezystes-krize-popieziai-po-vatikano-ii-susirinkimo/atviras-teologu-laiskas-kataliku ??

Jis pačių katalikų teologų kaltinamas erezija ir rimtais tikėjimo tiesų pažeidimais: aktyvių sodomitų gynimu ir suteikimu jiems aukštesnių postų; tvirtinimu, kad geri ir morališkai teisingi santykiai yra ne tik tarp vyro ir žmonos, o ir tarp kitokių šeimos formų (!); ateistinei Kinijos vyriausybei leido skirti katalikų vyskupus savo šalyje ir t.t.

Nereikia bijoti pažinti tikrovės. Aš nesmerkiu Pranciškaus; mes nežinome, kokioje globalistų įtakoje jis yra ir ką iš tiesų norėtų padaryti, bet negali dėl kokių nors priežasčių.

Šventieji Tėvai vadovavosi taisykle: nesmerkiu, bet ir nepriimu. Labai tiktų ja vadovautis ir neiškraipyti, kaip daro dauguma (nesmerkia klaidų  ir priima jas).

>Gal kada krikščionybėje 12:10       2019-07-14 23:54

Kiekvieno mūsų siela (visas žmogus) sunkiai serga ir būtina gydymo, kad sveiktų.
Katalikai turi 7 stebuklingus nemokamus “vaistus” (sakramentus) jai gydyti
[nors “paprotiniai” katalikai gali nenorėti
ar nemokėti nė vienais tokiais “vaistais” tinkamai nesinaudoti].
Protestantai paprastai teturi 2 (ar 3) tokius “vaistus” (sakramentus).
Suprastumėte apie ką čia kalbu, blėnių apie “geriausius abiejų bruožus” nerašinėtumėte. Protestantų uolumas gerbtinas ir kartais tikrai sektinas,
tačiau protestantizmas katalikybės atžvilgiu - seklus upeliukas, išblukusi nuotrauka.

Na, na...       2019-07-14 15:19

susiskaldymas tai ir yra velnio darbas “skaldyk ir valdyk”. Ne velnio reikia klausyti, o Šventosios Dvasios. Žiūrėti tai kas vienija, t.y. Jėzus Kristus ir Jo skelbiama Geroji Naujiena.

Gal kada krikščionybėje        2019-07-14 12:10

susiformuos dar viena atšaka,kilsianti kaip kompromisas tarp protestantų ir katalikų,turėsianti geriausius abiejų bruožus?


Rekomenduojame

Vaizdo įrašas iš akcijos Šiau­lių bul­va­ro lie­poms iš­sau­go­ti

Vygantas Malinauskas. Prie kokios civilizacijos Mindaugas prijungė Lietuvą?

Kviečiame savo parašu prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų išsaugoti Vincento Lamberto gyvybę

Saulius Dambrauskas. Kova už miškų išsaugojimą tęsiasi

Linas V. Medelis. Tiesus kelias į Orvelo pasaulį

Valdas Vasiliauskas. Ačiū partijai ir vyriausybei!

Benediktas XVI. Apie principus, kuriais privalu vadovautis viešajai valdžiai

Robertas Grigas. Apie skundimo paveldą

Raimondas Navickas. Kodėl vėl bandomas griauti lietuvių-žydų konsensusas dėl praeities didvyrių vertinimo?

Liutauras Stoškus. Kalnų parko projekto pristatymas

In memoriam. Jonas Juškaitis

Raimondas Navickas. Šakalienei pasiruošt

Ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybinį pripažinimą? Povilo Urbšio abejonės (atnaujinta ir papildyta)

Geroji Naujiena: Rinkimės tikrąjį Gyvenimą – čia ir dabar

Verta prisiminti. Pijus XII. Krikščioniškoji sąžinė asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime

Verta prisiminti. Kazys Škirpa. Kodėl mes sukilom?

Gintaras Aleknonis. Sumaišties karuselėje

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dėl Škirpos – tiesa yra kita, pone mere

Vygantas Malinauskas. Kuo skiriasi demokratija pagal JAV respublikonus ir pagal Lietuvos konservatorius?

Paremkime Irenos Vasinauskaitės peticiją „Išsaugokime brandžiąsias Šiaulių bulvaro liepas“

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius apie radikaliai pasikeitusias Tėvynės Sąjungos vertybes ir kunigų pareigą netylėti (papildyta)

Vytautas Radžvilas. Dar vienas žingsnis idėjinio-politinio TS-LKD (?) iš(si)gryninimo link

Nuo bačkos. Andrius Navickas bendrapartiečiams: šiandieniniai gebelsai bando įtikinti, kad mes nebeturime moralinio stuburo

Narystę partijoje sustabdęs Rimantas Dagys apie jam skirtas sankcijas: Tapau itin nepatogus ir nepriimtinas TS-LKD partijos vadovybei

Liudvikas Jakimavičius. Rimantas Dagys – pirmoji kregždė

Iš Valdo Benkunsko pašto. Paminklų sostinėje klausimu. Politinė poezija

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ paragino Generalinį prokurorą, išrinktąjį Prezidentą G.Nausėdą, Seimo Antikorupcijos komisiją apginti viešąjį interesą

Raimondas Navickas. Reparacijos natūra

Nuo bačkos. Algimantas Šindeikis: D. Grybauskaitės nuveiktų darbų Lietuvai nepripažinti gali tik aklas ir kurčias

Pogon.lt reportažas apie Birželio sukilimo 78-ųjų metinių paminėjimą Vilniuje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.