Įžvalgos

Geroji Naujiena: „Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. liepos 9 d. 6:51

2     

    

Geroji Naujiena: „Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“

Anuo metu Jėzus bylojo:
„Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.
Taip, Tėve, nes tau taip patiko.
Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti.
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!
Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. (Mt 11, 25–30)

Dalydamiesi su Tiesos.lt bendruomene šio sekmadienio Gerąja Naujiena kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Viešpatie, padėk mums suprasti, ką reiškia Tave sekti ir būti Tavo mokiniu, išmokyk mus evangelinio mažumo ir romumo.

Duok, Viešpatie, kad būtume verti Tavo meilės iki galo, kad išbandomi nepalūžtume, o gundomi rinktumės pagal sąžinę, suteik drąsos išpažinti savo krikščioniškąjį tikėjimą ir ryžto vardan jo susigrumti ir su šio pasaulio galingaisiais, kad įsišakniję Jo Tiesoje neišsigąstume galios tų, kurie negali nužudyti sielos, kad šių laikų pervartose stiprintume vieni kitus ir drąsintume.

Dieve, išklausyk mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą ir už tuos, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo ir įsitikinimų, sloginami nevilties ir baimės, atskirti vienatvės ar skurdo, piktojo puolami ar Tavęs nepažindami jaučiasi apleisti – tegul juos sustiprina palaimintojo ir kankinio Teofiliaus Matulionio nepalaužiama dvasia ir ryžtas patikėti viltimi net ir tada, kai, atrodo, nėra jokios vilties.

Viešpatie, duok mūsų Tautai išmintingų lyderių, kurie vadovautųsi ne šio pasaulio galios logika ir siektų ne valdyti, o Tau ir artimui tarnauti. Ir tvirto tikėjimo ganytojų, kurie palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkvėpti, eitų savo gerojo ganytojo pareigas drąsiai skelbdami Dievo žodį ir ieškodami Jo Tiesos. Duok, kad ir mes, Tiesos.lt bendruomenė, brangintume savo, Dievo vaikų, laisvę ir augtume tikėjimo, vilties ir meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Mons. Artūras Jagelavičius. Tikroji išmintis

Keista girdėti sakant, jog tai, ko nepasiekia išmintingieji ir gudrieji, yra atverta mažiesiems. Mes esame pripratę, kad Jėzus kalba palyginimais. Tačiau kaip suvokti tokį dalyką, jog vaikai apie Dievą gali suprasti daugiau nei suaugę mokslo žmonės? Eilinį kartą Kristaus žodžiai kertasi su mūsų logika. Žmogiškoji išmintis jau senovėje paskelbė: „Aš žinau, kad nieko nežinau.“ Tik suvokus savo ribas galima tikėtis jas nugalėti, o norint kažką suprasti pirmiausia reikia pripažinti pažinimo stoką. Kristaus laikų Rašto žinovams ir fariziejams buvo sunku prisipažinti, kad jie ko nors nežino, ir tokia puikybė labai trukdė pamatyti kažką naujo. Ir nors pačios Dievo esmės negalima pamatyti akimis, tačiau daug ką galima pajusti neužteršta puikybės dvasia, išsaugojusia vaikišką atvirumą.

Kodėl Dievas apsireiškia labiau paprastiems, tyraširdžiams žmonėms nei šio pasaulio mokytiesiems? Todėl kad prie Dievo artėjama tikėjimu ir meile. Kuomet pasitikima ne savimi, ne savo išsimokslinimu, bet Dievu. Meilė nugali egoizmą ir padeda atskleisti Dievo valios planą žmogaus gyvenime. Nemanykime, kad Dievas yra prieš mokslą ir žmogaus išsilavinimą. Viskas būtų gerai, jeigu išsilavinęs žmogus nusižeminęs priimtų tą faktą, jog Dievas viršija bet kokią žmogiškąją išmintį, ir pripažintų Dievo valios vykdymo būtinybę. Garsus fizikas ir matematikas, Paryžiaus mokslų akademijos narys Amperas (A. M. Ampère) rašė: „Mokslininkai didžiuojasi savo mokslu. Bet kas jie, palyginti su paprastu žmogumi, pažįstančiu Dievą.“ Mokslo žmogus artėja prie Dievo, į savo gyvenimo centrą pastatydamas Dievą, o ne save patį, taip tapdamas „mažu“ dangaus Tėvo Karalystėje. Laikyti save mažu, kadangi tik Dievas yra didis, – štai tikroji išmintis. Antraip labai suklysi: šiandien tu esi, tačiau rytoj tavęs jau gali nebūti. Šiandien tau atrodo, jog esi labai reikšmingas, o rytoj istorija tave gali nublokšti į užmarštį ir sumalti į dulkes. Išpuikėlių bijomasi ir jiems pataikaujama, bet jie niekada nebūna mylimi, niekada neturi tikrų draugų ir niekas vėliau jais nesidomi. „Kas save aukština, tas bus pažemintas“ (Mt 23, 12). Romumas ir nuolanki širdis yra šiandieninės visuomenės vaistai. Kuriems sunku tai suprasti, tegul patyrinėja „mažųjų“ šventųjų gyvenimus: Pranciškaus Asyžiečio, Lurdo regėtojos Bernadetos, Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės, Motinos Teresės iš Kalkutos.

Kadangi mūsų kūnas, sendamas ir silpdamas, mums apie save dažniau primena nei mūsų siela, gana lengva tapti kūno vergu. Mūsų kūnas žino, kokia trapi yra laimė. Todėl jis be paliovos stengiasi aprūpinti save visokiomis gėrybėmis. Atrodo, kad sotus laimingesnis už alkaną, o turtingesnis dažniausiai ir yra sotus. Daroma išvada – geriau būti turtuoliu nei skurdžiumi. Tačiau ekstremaliomis gyvenimo sąlygomis turtingas žmogus pasiruošęs atiduoti viską, kad tik gyventų, būtų sveikas ir susigrąžintų prarastą meilę. Būtent tokiomis akimirkomis mumyse prabyla Dievo balsas. Jis primena mums vertybių skalę. Išbandymų metu ne alkis, drabužių stoka, ne šaltis ir ne troškulys būna svarbiausia, bet neteisingumo, melo, pažeminto orumo pažeista mūsų prigimtis. Tuomet mums šimtą kartų labiau skauda dvasią nei kūną. Didysis nusižeminimas prasideda tada, kai žmogus ima suvokti, koks silpnas yra jo kūnas ir kokia galinga jame gyvenanti dvasia. Daugybę metų mes rūpinamės savo kūnu: jį rengiame, gydome, prausiame ir maitiname. Tačiau vieno kūno troškimo negalime išpildyti. Mes negalime jam suteikti amžinybės ir nemirtingumo.

Jėzus nori mus išmokyti tikro gyvenimo. Ir pradeda savo pamoką nuo nusižeminimo. Viešpats nori, kad nusižeminę paimtume jo naštą pagal jo pavyzdį. Tačiau tai nepriimtina šiandieniam žmogui. Pažvelkime, kokias žmonių savybes mes vertiname. Kadrų skyriuje kiekvienas kandidatas, siekiantis gauti darbą, stengiasi įrodyti savo kvalifikaciją. Ir kas nemoka savęs pristatyti, pagirti ir išaukštinti, prapuola, t. y. darbo negauna. Ką tai bendro turi su nusižeminimu? Tai, kad mūsų siela taip pat siekia naujų dalykų – ramybės ir laimės. Žmonių širdys trokšta ramybės ir atgaivos. Jėzus sako: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams“ (Lk 10, 21). Kodėl vieni gali tai suprasti, o kiti ne? Nes Viešpačiui, kad jis užkariautų žmonių širdis, nereikia nei kariuomenių, nei prievartos. Tikėjimas ir meilė gyvenimo jungą per Jėzų Kristų lengvina ir padaro jį pakeliamą. Jėzus moko žmones užkariauti kitų širdis meile. Jėzus nori mus išmokyti tikrojo gyvenimo. „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11, 29).

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kas geriau pažįsta galutinius dalykus?       2017-07-10 0:21

„Mokslininkai didžiuojasi savo mokslu.
Bet kas jie, palyginti su paprastu žmogumi, pažįstančiu Dievą.“ (A.M.Amperas)
Kas jie, mokslininkai be Gelbėtojo? - Metodo kaliniai ir tragiškos personos,
kaip galėtų sakyti genialus šveicarų teologas Hansas Ursas fon Baltazaras.
Iš nuotraukos į mus žvelgiantis bet kuris iš trijų portugalų piemenėlių tikrąją būtį pažinojo geriau, nei bedieviai mokslininkai kartu sudėjus.
Čia kaip vienas ragavęs žemuoges žino jų skonį, kvapą ir tai yra daugiau,
nei visi likusieji, kurie daug skaitę apie jas, bet nėra ragavę.

Smetonos       2017-07-9 22:03

laikais vaikai į tėvus kreipėsi “Jūs”.Vaikai turi žinoti savo vietą.Taip ugdoma pagarba.Ir vaikai su tuo sutinka ir net nesvarsto.


Rekomenduojame

Mihailas Neamţu. Sorosas ar Tocquevilleʾis?

Kas pagimdė medikų bruzdėjimus?

Giulio Meotti. Naujoji oficiali Europos istorija: krikščionybė trinama, islamas propaguojamas

Eugenija Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: Kaip bendrauti su kontroversiškais žurnalistais. Patarimai priešiškiems propagandistams ir agitatoriams

Vytautas Radžvilas. Nekalti žaidimai?

Kokį užnugarį turi Lietuvos juodintojai?

Vydas Astas. Didvyrių aikštėje nesivoliojama

Irena Vasinauskaitė. Atsitiktinumas ar sąmoningas tiesos slėpimas?

Vytautas Radžvilas. Valdo nematoma baimės ranka

Vytautas Sinica. Siūlomos Civilinio kodekso pataisos sieks uždrausti Lietuvoje lyties keitimą

Irena Vasinauskaitė. Šiaulių Nevyriausybinių organizacijų konfederacija tęsia darbus

Nuo bačkos. Linas Kukuraitis: „Atverkime duris, statykime tiltus, nebijokime, priimkime vieni kitus ir visi kartu judėkime bendrystės link“

Rasa Čepaitienė. „Tvirtai į savą kultūrą įaugęs žmogus nesileis taip lengvai nupučiamas globalizacijos vėjų“

Geroji Naujiena: „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“

Liudvikas Jakimavičius. Apie laiko dramaturgiją

LLKS vadovas apie prokurorų sprendimą dėl Rūtos Vanagaitės: „Tai – nesuvokiama“

Vytautas Sinica: Kas atsitikę su tais žmonėmis?

Nida Vasiliauskaitė. Apie smerkimo kampanijas

Andrius Švarplys. Neleiskime politikos paversti viešaisiais ryšiais (papildyta)

Sveiki atvykę į politinio korektiškumo diktatūrą, arba R.I.T.A.: „Pone Urbšy, sėskit. 2“

Vytautas Vyšniauskas. Mieli liberalai, tai, kaip jūs tai supratote, yra idiotizmo viršūnė!

Algimantas Rusteika. Marionečių teatro kasdiena

Žinių radijas: Ką iš tiesų pasakė Povilas Urbšys ir kodėl prokurorai nekels bylos Rūtai Vanagaitei?

1917-ųjų įvykių Rusijoje vertinimai. Laurynas Kasčiūnas: kodėl taikome dvigubus standartus?

Vygantas Malinauskas apie triukšmą dėl Povilo Urbšio replikos: „Sąmoningai pateikiamas tendencingas naratyvas“

Prokuratūra: „Duomenų, kurie leistų įrodyti, kad Rūta Vanagaitė veikė tiesiogine tyčia, nėra“

Ar VGTU darbuotojų konfidencialumo sutartis neprieštarauja žmogaus teisėms? Lietuvos žmogaus teisių asociacijos atsakymas

Linas V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu

Vytautas Sinica. Valdžią perims teismai?

Šiandien visuomenei bus pristatytas Kalnų parko tvarkybos ir pritaikymo lankymui projektas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.