Įžvalgos

Geroji Naujiena: „Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. liepos 9 d. 5:51

2     

    

Geroji Naujiena: „Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“

Anuo metu Jėzus bylojo:
„Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.
Taip, Tėve, nes tau taip patiko.
Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti.
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!
Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. (Mt 11, 25–30)

Dalydamiesi su Tiesos.lt bendruomene šio sekmadienio Gerąja Naujiena kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Viešpatie, padėk mums suprasti, ką reiškia Tave sekti ir būti Tavo mokiniu, išmokyk mus evangelinio mažumo ir romumo.

Duok, Viešpatie, kad būtume verti Tavo meilės iki galo, kad išbandomi nepalūžtume, o gundomi rinktumės pagal sąžinę, suteik drąsos išpažinti savo krikščioniškąjį tikėjimą ir ryžto vardan jo susigrumti ir su šio pasaulio galingaisiais, kad įsišakniję Jo Tiesoje neišsigąstume galios tų, kurie negali nužudyti sielos, kad šių laikų pervartose stiprintume vieni kitus ir drąsintume.

Dieve, išklausyk mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą ir už tuos, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo ir įsitikinimų, sloginami nevilties ir baimės, atskirti vienatvės ar skurdo, piktojo puolami ar Tavęs nepažindami jaučiasi apleisti – tegul juos sustiprina palaimintojo ir kankinio Teofiliaus Matulionio nepalaužiama dvasia ir ryžtas patikėti viltimi net ir tada, kai, atrodo, nėra jokios vilties.

Viešpatie, duok mūsų Tautai išmintingų lyderių, kurie vadovautųsi ne šio pasaulio galios logika ir siektų ne valdyti, o Tau ir artimui tarnauti. Ir tvirto tikėjimo ganytojų, kurie palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkvėpti, eitų savo gerojo ganytojo pareigas drąsiai skelbdami Dievo žodį ir ieškodami Jo Tiesos. Duok, kad ir mes, Tiesos.lt bendruomenė, brangintume savo, Dievo vaikų, laisvę ir augtume tikėjimo, vilties ir meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Mons. Artūras Jagelavičius. Tikroji išmintis

Keista girdėti sakant, jog tai, ko nepasiekia išmintingieji ir gudrieji, yra atverta mažiesiems. Mes esame pripratę, kad Jėzus kalba palyginimais. Tačiau kaip suvokti tokį dalyką, jog vaikai apie Dievą gali suprasti daugiau nei suaugę mokslo žmonės? Eilinį kartą Kristaus žodžiai kertasi su mūsų logika. Žmogiškoji išmintis jau senovėje paskelbė: „Aš žinau, kad nieko nežinau.“ Tik suvokus savo ribas galima tikėtis jas nugalėti, o norint kažką suprasti pirmiausia reikia pripažinti pažinimo stoką. Kristaus laikų Rašto žinovams ir fariziejams buvo sunku prisipažinti, kad jie ko nors nežino, ir tokia puikybė labai trukdė pamatyti kažką naujo. Ir nors pačios Dievo esmės negalima pamatyti akimis, tačiau daug ką galima pajusti neužteršta puikybės dvasia, išsaugojusia vaikišką atvirumą.

Kodėl Dievas apsireiškia labiau paprastiems, tyraširdžiams žmonėms nei šio pasaulio mokytiesiems? Todėl kad prie Dievo artėjama tikėjimu ir meile. Kuomet pasitikima ne savimi, ne savo išsimokslinimu, bet Dievu. Meilė nugali egoizmą ir padeda atskleisti Dievo valios planą žmogaus gyvenime. Nemanykime, kad Dievas yra prieš mokslą ir žmogaus išsilavinimą. Viskas būtų gerai, jeigu išsilavinęs žmogus nusižeminęs priimtų tą faktą, jog Dievas viršija bet kokią žmogiškąją išmintį, ir pripažintų Dievo valios vykdymo būtinybę. Garsus fizikas ir matematikas, Paryžiaus mokslų akademijos narys Amperas (A. M. Ampère) rašė: „Mokslininkai didžiuojasi savo mokslu. Bet kas jie, palyginti su paprastu žmogumi, pažįstančiu Dievą.“ Mokslo žmogus artėja prie Dievo, į savo gyvenimo centrą pastatydamas Dievą, o ne save patį, taip tapdamas „mažu“ dangaus Tėvo Karalystėje. Laikyti save mažu, kadangi tik Dievas yra didis, – štai tikroji išmintis. Antraip labai suklysi: šiandien tu esi, tačiau rytoj tavęs jau gali nebūti. Šiandien tau atrodo, jog esi labai reikšmingas, o rytoj istorija tave gali nublokšti į užmarštį ir sumalti į dulkes. Išpuikėlių bijomasi ir jiems pataikaujama, bet jie niekada nebūna mylimi, niekada neturi tikrų draugų ir niekas vėliau jais nesidomi. „Kas save aukština, tas bus pažemintas“ (Mt 23, 12). Romumas ir nuolanki širdis yra šiandieninės visuomenės vaistai. Kuriems sunku tai suprasti, tegul patyrinėja „mažųjų“ šventųjų gyvenimus: Pranciškaus Asyžiečio, Lurdo regėtojos Bernadetos, Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės, Motinos Teresės iš Kalkutos.

Kadangi mūsų kūnas, sendamas ir silpdamas, mums apie save dažniau primena nei mūsų siela, gana lengva tapti kūno vergu. Mūsų kūnas žino, kokia trapi yra laimė. Todėl jis be paliovos stengiasi aprūpinti save visokiomis gėrybėmis. Atrodo, kad sotus laimingesnis už alkaną, o turtingesnis dažniausiai ir yra sotus. Daroma išvada – geriau būti turtuoliu nei skurdžiumi. Tačiau ekstremaliomis gyvenimo sąlygomis turtingas žmogus pasiruošęs atiduoti viską, kad tik gyventų, būtų sveikas ir susigrąžintų prarastą meilę. Būtent tokiomis akimirkomis mumyse prabyla Dievo balsas. Jis primena mums vertybių skalę. Išbandymų metu ne alkis, drabužių stoka, ne šaltis ir ne troškulys būna svarbiausia, bet neteisingumo, melo, pažeminto orumo pažeista mūsų prigimtis. Tuomet mums šimtą kartų labiau skauda dvasią nei kūną. Didysis nusižeminimas prasideda tada, kai žmogus ima suvokti, koks silpnas yra jo kūnas ir kokia galinga jame gyvenanti dvasia. Daugybę metų mes rūpinamės savo kūnu: jį rengiame, gydome, prausiame ir maitiname. Tačiau vieno kūno troškimo negalime išpildyti. Mes negalime jam suteikti amžinybės ir nemirtingumo.

Jėzus nori mus išmokyti tikro gyvenimo. Ir pradeda savo pamoką nuo nusižeminimo. Viešpats nori, kad nusižeminę paimtume jo naštą pagal jo pavyzdį. Tačiau tai nepriimtina šiandieniam žmogui. Pažvelkime, kokias žmonių savybes mes vertiname. Kadrų skyriuje kiekvienas kandidatas, siekiantis gauti darbą, stengiasi įrodyti savo kvalifikaciją. Ir kas nemoka savęs pristatyti, pagirti ir išaukštinti, prapuola, t. y. darbo negauna. Ką tai bendro turi su nusižeminimu? Tai, kad mūsų siela taip pat siekia naujų dalykų – ramybės ir laimės. Žmonių širdys trokšta ramybės ir atgaivos. Jėzus sako: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams“ (Lk 10, 21). Kodėl vieni gali tai suprasti, o kiti ne? Nes Viešpačiui, kad jis užkariautų žmonių širdis, nereikia nei kariuomenių, nei prievartos. Tikėjimas ir meilė gyvenimo jungą per Jėzų Kristų lengvina ir padaro jį pakeliamą. Jėzus moko žmones užkariauti kitų širdis meile. Jėzus nori mus išmokyti tikrojo gyvenimo. „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11, 29).

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kas geriau pažįsta galutinius dalykus?       2017-07-9 23:21

„Mokslininkai didžiuojasi savo mokslu.
Bet kas jie, palyginti su paprastu žmogumi, pažįstančiu Dievą.“ (A.M.Amperas)
Kas jie, mokslininkai be Gelbėtojo? - Metodo kaliniai ir tragiškos personos,
kaip galėtų sakyti genialus šveicarų teologas Hansas Ursas fon Baltazaras.
Iš nuotraukos į mus žvelgiantis bet kuris iš trijų portugalų piemenėlių tikrąją būtį pažinojo geriau, nei bedieviai mokslininkai kartu sudėjus.
Čia kaip vienas ragavęs žemuoges žino jų skonį, kvapą ir tai yra daugiau,
nei visi likusieji, kurie daug skaitę apie jas, bet nėra ragavę.

Smetonos       2017-07-9 21:03

laikais vaikai į tėvus kreipėsi “Jūs”.Vaikai turi žinoti savo vietą.Taip ugdoma pagarba.Ir vaikai su tuo sutinka ir net nesvarsto.


Rekomenduojame

Vincentas Vobolevičius. Tiesa ar Komjaunimo tiesa?

Irena Vasinauskaitė. Raseinių politikai prieš atostogas išsiaiškino, kas cituoja Adolfą Hitlerį, o kas – Vytautą Landsbergį

Laimutė ir Vytautas Kedžiai: Vaiko saugojimas nuo nežinia ko neturi virsti izoliacija – norime savo akimis išvysti, kad anūkėlei viskas gerai

Andrius Švarplys. Tai, kas Vakaruose yra laisvė į religiją, Lietuvos Konstituciniam Teismui yra socialinės privilegijos ir lygybės pažeidimas

Vytautas Sinica. Aukos ant populizmo altoriaus

Kova su korupcija. Algimantas Rusteika: kam griauti, jei galima nacionalizuoti?

Kurioje šalyje mokytojai uždirba 11 820 EUR per mėn.?

Vygantas Malinauskas. Galimybė laisvai praktikuoti savo tikėjimą Lietuvoje yra naikintina privilegija?

VU TSPMI baigęs Lietuvos diplomatas V. Radžvilą išplūdo necenzūriniais žodžiais

#tapinizmas ir sveika visuomenė: Raimondo Navicko replika Eglei Samoškaitei

Irena Vasinauskaitė. Ant rezonansinių bylų „siuvimo“ konvejerio – Garliavos byla

Irena Vasinauskaitė. Premjere, ar Jūsų komanda dirba PRIEŠ Jus?

Mokytojos kritika lietuvių kalbos egzaminui: nesuprantu, kodėl žmogus turi baigti mokyklą nubaustas

LVŽS frakcija apie savo inicijuotą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymą: „Mažiau privilegijų, daugiau atsakomybės“

Dalia Grybauskaitė: Lietuvoje kova su korupcija įsibėgėja ir jau duoda konkrečių rezultatų

Vytautas Rubavičius. Civilizacinės savipratos svarba šių dienų geopolitikoje

Eurostatas: iš visų ES šalių būtent Lietuva praėjusiais metais neteko daugiausia gyventojų

Prezidentūra: Dalios Grybauskaitės darbai – Lietuvai stiprinti

VU politikos mokslų institute: kova su prof. V. Radžvilo „reakcingomis pažiūromis“

Vygaudas Ušackas: iš diplomatinės tarnybos traukiuosi, ar dalyvausiu prezidento rinkimuose 2019 m., dar nenusprendžiau

Geroji Naujiena: „Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“

Raimondas Navickas. FAKE NEWS jau ir Lietuvoje

Kaip kurti teisingesnes, broliškesnes ir taikesnes visuomenes? Popiežiaus Pranciškaus laiškas G20 susitikimui Hamburge

Liudvikas Jakimavičius: Ar tokios ir yra naujosios ES vertybės?

Algimantas Rusteika. Konservatoriai be priešų – konservatoriai be ateities

Linas Kojala apie Donaldo Trumpo kalbą Varšuvoje

Kęstutis Girnius. Kada išnyks lietuvių tauta?

Laisvūnas Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (II)

Jūratė Sofija Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame?

Vidmantas Valiušaitis. Ką rašė spauda 1940 m. liepos 6 d.?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.