Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Gyvybės Viešpats, draugas mūsų geriausias

Tiesos.lt redakcija   2019 m. lapkričio 3 d. 8:30

55     

    

Geroji Naujiena: Gyvybės Viešpats, draugas mūsų geriausias

Visų Tu gailingas, nes myli štai visa, kas tik egzistuoja

Koks mažas pasaulis prieš tavo didybę:
jisai tik dulkelė ant lėkštės svarstyklių,
tarytum rasos rytmetinės lašelis,
nukrintantis žemėn, saulutei pakilus.
Visų tu gailingas, kadangi galingas,
kantrus nuodėmingiems, kad jie atsiverstų.
Tu myli štai visa, kas tik egzistuoja,
neniekini nieko, kas tavo sukurta.
Ko būtum nekentęs, nebūtum sutvėręs.
Ir kaipgi galėtų be valios tavosios
kas nors atsirasti ar išsilaikyti,
jei tu nepašauktum visų jų į būtį?
Tu visa, kas tavo, meilingai išsaugai,
gyvybės tu Viešpats ir draugas geriausias.
Dvasia visuose nemirtinga tavoji.
Todėl tu baudi nusidėjėlius švelniai,
įspėji juos, primeni, kad nusidėjo,
idant nusigręžtų nuo savo blogybių, –
tave įtikėtų, o Viešpatie Dieve! (Išm 11, 23–12, 2)

* * *

Dieve, mano Valdove, aš tavo vardą garsinsiu amžiais

Dieve, mano Valdove, aš tave šlovinsiu,
aš tavo vardą garbinsiu amžiais.
Noriu kasdien tave šlovint
tavąjį vardą trokštu garbinti amžiais. –

Viešpats švelnus, gailestingas,
didžiai maloningas, rūstaut negreitas.
Viešpats visiems yra geras,
savo visiems kūriniams gailestingas. –

Viešpatie, tegu visi tvariniai tau dėkoja,
tegu tave garbina ištikimieji.
Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
tegu garsina tavo galybę.

Kas Viešpaties ištarta – tikra,
kas jo padaryta – tas šventa.
Klumpantį Viešpats prilaiko,
parpuolusiam padeda vėl atsistoti. (Ps 114, 1–2. 8–9. 10–11. 13–14)

 

* * *

Kristaus vardui bus garbė jumyse, o jums jame

Broliai! Mes nuolat meldžiamės už jus, kad mūsų Dievas padarytų jus vertus savo pašaukimo ir savo galybe tobulintų gerus jūsų užmojus bei veiklų tikėjimą. Tada mūsų Viešpaties Jėzaus vardui bus garbė jumyse, o jums jame, iš mūsų Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus malonės. Mes prašome jus, broliai, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo aplink jį; nesiduokite taip lengvai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar dvasios pranašavimu, ar žodžiu, ar neva mūsų parašytu laišku, esą, Viešpaties diena jau čia pat. Tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu! (2 Tes 1, 11 2, 3)

 

* * *

Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę

Atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą.
Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo praeiti pro tą medį.
Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“.
Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį.
Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius!“
O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto aš atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“.
Jėzus tarė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis. Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“ (Lk 19, 1–10).

 

* * *

Pasitikėdami Tuo, kuris taip pamilo pasaulį, kad jo vaduoti iš nuodėmės ir mirties vergijos atsiuntė savo vienatinį Sūnų – Kelią į Tėvo namus ir visokio gailestingumo šaltinį, melskimės ir už Lietuvą Tiesoje. Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime savo dangiškąjį Tėvą, visokios gyvybės Davėją, išminties ir drąsos malonių pakeisti tuos savo valstybės įstatymus, kurie pažeidžia Jo įsteigtuosius – visų pirma, tuos, kurie įteisina mirties ir nevilties kultūrą, o neteisingumą padaro bendrabūvio principu. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Zachiejaus pamoka

Evangelistas Lukas yra aprašęs (Lk 19,1–10) netikėtą Jėzaus susitikimą su muitininku Zachieju. Jėzus per Jerichą keliavo į Jeruzalę ir jį lydėjo daug žmonių. Ne visi galėjo prieiti ir išarčiau pamatyti Galilėjos Mokytoją. Muitininkui Zachiejui rūpėjo pamatyti Jėzų, apie kurį, tikriausiai, buvo daug ką girdėjęs, bet situacija rodėsi beviltiška: žmonių buvo daug, o jis pats žemo ūgio. Švystelėjo mintis įsilipti į šilkmedį, pro kurį praeis Jėzus. Vyro pastanga buvo tiesiog apvainikuota: jis ne tik pamatė Jėzų, bet ir sulaukė jo kaip svečio savo namuose. Jėzus paliepė: „Zachiejau, greitai lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“.

Kodėl Jėzus panoro apsilankyti ne kieno nors kito, bet, būtent, muitininko Zachiejaus namuose? Ar dėl to, kad jis, norėdamas pamatyti Jėzų, įsilipo į šilkmedį? Abejotina. Tuo metu smalsuolių buvo labai daug.

Zachiejus buvo muitininkas, o tai reiškia, kad jis tarnavo okupantams romėnams – rinko mokesčius. Žmonės tokių mokesčių rinkėjų nekentė, juos laikė nusidėjėliais ir juos niekino. Tačiau Zachiejus buvo kitoks muitininkas: pusę savo turto atiduodavo vargšams! Stebėtinas didžiadvasiškumas. Ar mūsų tarpe yra tokių, kurie pusę savo uždarbio išdalintų geriems darbams?

Žmonės niekino šį vyrą, bet Jėzus žinojo, kad šis vyras ne savanaudis, myli vargšus ir jiems padeda. Šis Evangelijos pasakojimas siunčią svarbią žinią: jei nori būti Dievo pastebėtas ir patirti jo gailestingumą, nebūk savanaudis, mylėk žmones ir daryk gerus darbus. Jei šitaip elgsimės, ir mums tiks Jėzaus žodžiai: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas“. Mes būsime Jėzaus surasti ir išgelbėti (plg. Lk 19,10).

Zachiejus norėjo labai nedaug – tik iš arti pamatyti Jėzų ir šito siekdamas įsilipo į šilkmedį. Atlygis už šią pastangą buvo šimteriopas – Jėzus net apsilankė jo namuose. Toks yra Dievas. Iš mūsų pusės reikia tik geros valios ir nors mažo judesio Dievo link, tuomet neabejotinai patirsime jo gailestingumą. Tačiau, jei mes nežengtume nė mažo žingsnelio Dievo link, tuo pačiu taptume kliūtimi Dievui veikti mumyse. Dažniausiai pasitaikanti žmonių netikėjimo priežastis – vietoj gyvenimo prasmės ir Dievo ieškojimo, netikėjimui pateisinti rankiojami net menkaverčiai argumentai.

Kita Evangelijos pasakojimo apie Zachiejų pamoka: neskubėti žmogų pasmerkti, nes dažniausiai mes ne viską apie jį žinome. Mes matome tik išorę, bet nuo mūsų žvilgsnio daug kas yra paslėpta. Panašiai ir ano meto žydai Zachiejaus asmenyje matė tik mokesčius renkantį okupantų tarną, bet nematė, kad šis „nusidėjėlis“ yra kelis kartus už juos geresnis, nes turėjo dosnią širdį. Todėl neskubėkime teisti nė vieno žmogaus, nes tik Dievas mato, ko mes esame verti

Žydai matydami, kad Jėzus panoro apsilankyti Zachiejaus namuose, liko nepatenkinti ir murmėjo, sakydami: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius“. Dabartinę Lietuvą galėtume apibūdinti – murmanti Lietuva. Nuo ryto iki vakaro liejasi žmonių nepasitenkinimas ir murmėjimas, kad kažkas vyksta ne taip: tai valdžia bloga, tai pinigų trūksta, tai lyja, tai saulė per daug kepina ir t.t.

Murmėjimas skleidžia slogią nuotaiką ir apsunkina gyvenimą. Tikintis žmogus turi būti kitoks – daryti, ką gali, kad jo ir kitų gyvenimas būtų šviesesnis, o ištikus sunkumams, su Dievo pagalba juos kantriai pakelti. Krikščionis per gyvenimą eina su viltimi, nes jis žino, kad jį lydi mylintis Dievas.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

* * *

Šv. Atanazas Aleksandrietis († apie 373). Geras mokytojas

Kaip geras mokytojas, rūpindamasis savo mokiniais, nepajėgiančiuosius gauti naudos iš sudėtingų dalykų moko paprastesnių ir iki jų nusileidžia, taip ir Dievo Žodis, apie kurį Paulius sako: „Kadangi pasaulis savo išmintimi nepažino Dievo jo išmintyje, tai Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki“ (I Kor 1, 21). Mat žmonės nusigręžė nuo Dievo regėjimo ir, nukreipę akis žemyn tarytum būtų paskendę bedugnėje, ieškojo Dievo kūriniuose ir jusliniuose dalykuose, įsivaizduodami, jog mirtingi žmonės ir demonai yra dievai. Todėl žmones mylintis ir visų bendras išganytojas Dievo Žodis priėmė kūną, gyveno kaip žmogus tarp žmonių ir patraukė visų žmonių jusles, idant tie, kurie manė Dievą esant kūnuose, pažintų tiesą iš darbų, kuriuos Viešpats daro kūnu, ir per Jį mąstytų apie Tėvą.

Būdami žmonės ir visuomet žmogiškai mąstydami, jie, kad ir kur nukreipdavo savo jusles, matė, kad visur juos patraukia ir pamoko tiesa: jie žavėjosi kūrinija, bet matė, kad ji pripažįsta Kristų Viešpačiu; jų protą buvo taip patraukę žmonės, kad jie net manė juos esant dievus, bet iš Išganytojo darbų, juos lyginant su žmonių darbais, tapdavo akivaizdu, kad tarp žmonių yra tik vienas Išganytojas – Dievo Sūnus ir kad joks žmonių darbas neprilygsta Dievo Žodžio darbams. Net jei juos buvo patraukę demonai, matydami, kaip Viešpats juos išvaro, suprato, kad tik vienas Jis yra Dievo Žodis, o demonai nėra dievai. Net ir tuomet, kai jų protą buvo taip užvaldę mirusieji, kad jie imdavo garbinti herojus bei tuos, kuriuos poetai vadina dievais, matydami Išganytojo prisikėlimą, jie pripažino, kad anie yra netikri, o tikras Viešpats tesąs Dievo Žodis, kuris yra ir mirties viešpats.

Todėl Jis ir gimė ir pasirodė kaip žmogus, mirė ir prisikėlė, savo darbais sumenkindamas bei aptemdydamas visų kada nors gimusių žmonių darbus, idant kad ir kas patrauktų žmones, jis juos iš ten sugrąžintų ir pamokytų apie tikrąjį savo Tėvą, kaip jis ir pats sako: „Atėjau išgelbėti ir surasti, kas buvo pražuvę“ (plg. Lk 19, 10).

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Gera šios dienos Evangelija       2019-11-9 15:21

Čia mūsų Viešpats pasirodo, kaip revoliucionierius. Tikrai, taip, jei padėtis be išeities, reikia nusivijus bizūną drąsiai parodyti, kad taip negalima daryti, kad tai ne pagal Dievo valią. Tik Dieve padėk mums tai pamatyti ir padaryti.

Evangeliją komentuoja       2019-11-9 12:08

kun. Ernestas Maslianikas : “komentuoja kun. Ernestas Maslianikas
Katalikų Bažnyčia šiandien švenčia Laterano Bazilikos pašventinimo šventę. Ši šventė į visuotinį Romos Bažnyčios kalendorių buvo įtraukta XVI a. Laterano bazilika yra laikoma visų Romos miesto ir pasaulio bažnyčių motina, o taip pat ir Romos vyskupo katedra.
Bažnyčia šios dienos švente nori išreikšti pagarbą ne vien Laterano bazilikai, bet taip pat ir visoms kitoms šventovėms, kurios buvo pastatytos tikinčiųjų dėka visame pasaulyje. Kiekviena bažnyčia yra Dievo namai, o ne vien maldos namai, kaip galime tai pastebėti kitose religijose. Taigi Bažnyčia mums primena, kad visi mes esame gyvaisiais Dievo namais. Kaip iš daugelio plytų ar akmenų yra pastatomas bažnyčios pastatas, taip ir tikintieji sudaro Kristaus Bažnyčią. Laterano bazilika tapo pirmąja katalikų šventove, kuri iškilmingu būdu buvo dedikuota pačiam Dievui. Ši šventė mus pastato ties Bažnyčios slėpiniu, kurio pamatas yra Jėzus Kristus, o uola – apaštalas Petras. Ir primena mums tai, jog vietinės Bažnyčios yra stipriai susijusios su Apaštalų Sostu.   
Evangelijoje Kristus mums šiandien kalba apie pagarbą Dievo namams. Visi mes žinome, kad Dievas yra vertas didžios pagarbos, lygiai taip pat verti pagarbos yra ir Jo namai. Taip, Dievas nėra tapatus pastatui, bet pagarba Jam ir Jo namams turėtų būti derama. Nepamirškime to. Nes kai visa tai pamirštame, tuomet papiktiname kitus ir Dievui pasirodome nebrandūs ir stokojantys kultūros. Pagarba, dėmesys, supratingumas, taktiškumas, romumas, savitvarda – tai savybės, kurios tik puošia mus Dievo namuose. Tuo tarpu, grubumas, egoizmas, puikybė, žeminimas, nesiskaitymas, pyktis – tai savybės, kurios byloja apie išminties stoką mumyse, o kartu ir Dievo namuose. Niekas nėra tobulas (tik vienas Dievas), tačiau tobulumas prasideda nuo pastangų.”   

Šiandien švenčiame Laterano bazilikos       2019-11-9 11:50

“(2 Kr 7, 16)Išsirinkau ir pašventinau šitą vietą, sako Viešpats,            kad čia mano vardas būtų per amžius.
(Ez 47, 1-2. 8-9. 12)

  Angelas atvedė mane atgal prie įėjimo šventyklon, ir štai iš šventyklos slenksčio tryško vanduo ir tekėjo į rytus, nes šventyklos priekis buvo atkreiptas į rytus. Vanduo sroveno dešiniąja šventovės puse, į pietus nuo altoriaus. Toliau angelas mane vedė pro šiaurės vartus ir nuvedė laukan prie išorinių vartų į rytus. Ir štai dešine puse čiurleno vanduo.
  Angelas man tarė: „Štai vanduo teka į rytus, jis srovena žemyn į Arabą ir bėga į jūrą, į drumzliną vandenį. Tuo būdu nešvarus vanduo pasidaro sveikas. Kur toji upė pasiekia, ten visa, kas juda ir kruta, gali gyventi. Daug žuvų bus visur, kur tik vanduo tas atiteka. Jūros vanduo pasveiksta; kur tik srovė pasiekia, viskas atgyja.
  Abejuose upės krantuose auga visokie vaismedžiai. Jų lapai nevys, ir nebus jie be vaisiaus. Kas mėnuo jie ves naujų, nes vanduo tekės iš šventovės. Vaisiai tiks maistui, o lapai – vaistams.“
Ps 45, 2–3. 5–6. 8–9

Sraunūs upeliai džiugina Viešpaties Miestą,
    kur stovi šventas Aukščiausiojo būstas.

  Dievas – prieglauda mūsų, tvirtovė;
  jis varguose ištikimiausias mūsų Globėjas.
  Todėl nesibijom, net jei žemė drebėtų,
  jei kalnai griūtų į jūrų gelmę.

  Sraunūs upeliai džiugina Viešpaties Miestą,
  kur stovi šventas Aukščiausiojo būstas.
  Dievas jo viduje – jam nėra ko bijotis;
  kas rytas anksti ateis jam Dievas padėti.

  Su mumis dangaus kariuomenių Viešpats,
  Jokūbo Dievas, – štai mūsų tvirtovė.
  Eikit, pasižiūrėkit, ką Viešpats nuveikia,
  kokių stebuklų jis žemėje daro.
1 Kor 3, 9b–11. 16–17

  Broliai!
  Jūs esate Dievo statyba. Dievo man suteikta malone aš, kaip protingas statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato toliau. Tegul kiekvienas žiūri, kaip bestatąs. Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.
  Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?! Jei kas Dievo šventovę sunaikintų, tą Dievas sunaikins, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs!

Šiandien švenčiame Laterano bazilikos       2019-11-9 11:45

pašventinimą, tad šiai dienai skirta Evangelija (Jn 2, 13–22)

  Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų.
  Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus.
  Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: „Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane“.
  Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“
  Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu“.
  Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventyklą statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Betgi jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą.
  Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

mila.       2019-11-8 11:58

O aš šią Evangelijos dalį suprantu visiškai kitaip. Šeimininkas yra Dievas, o prievaizdas tai aš/tu. Ir visiškai esu įsitikinusi, kad bet kokiu atveju, grįžęs šeimininkas mane ras kalta, nes niekada nebūsiu tobula Jo akivaizdoje, t.y. nesugebėsiu tobulai prievaizdauti. Tik… gerai suvokiu, kad nieko tokio neturiu, kas būtų man duota ne iš Dievo, t.y. viską, ką turiu esu gavusi tik iš Dievo malonės. Vadinasi, turiu viskuo dalintis su kitais;  savo talentais, gabumais ar privalumais ir be jokios naudos ar pasipuikavimo. Jei žmogus turi talentą vadovauti, tai nereiškia, kad jis gali piktnaudžiauti (ar jis būtų valdininkas, ar dvasininkas) šia dovana arba jei žmogus turi gražų balsą, tai nereiškia, kad jį naudoti savo turtui didinti, t.y. tik pelno tikslais. Jei žmogus gavo dovaną melstis, tai nereiškia, kad melstis tik už save, bet - ir už kitus. Ir taip toliau. Jei būsime gudrūs prievaizdai, tai suvoksime ko Viešpats iš mūsų nori. Labai svarbu turėti atvirą širdį ir dalinti save be gailesčio.

Štai ir komentaras        2019-11-8 10:35

kun. Mindaugo Malinausko SJ: “Jėzus kreipiasi į savo mokinius, kuriems taip pat norisi aiškumo, ką dėl Dangaus Karalystės reikėtų daryti.

Minimas turtuolis greičiausiai turėjo būti užsienietis, kuris vietiniam prievaizdui patiki tvarkyti savo turtus. Bet kažkas teisingai ar ne apkaltina prievaizdą, ir to pakanka, kad šis turėtų pasiaiškinti. Visą turtą ir visus dokumentus bei apyskaitas reikia dabar atiduoti į turtuolio rankas. Prievaizdo situacija labai įtempta: jis gali netekti gero darbo, prarasti vardą, jo ateitis neaiški ir esama tik labai mažytės vilties, jog viskas baigsis geruoju. Sunkiai dirbti jis nebegali, o elgetauti neleidžia jo garbė. Jis mąsto, kaip bokšto statytojas ir karalius, kuris traukia į karą (plg. LK 14,28-33), ar galės pakelti ateities iššūkius. Jis nusprendžia, pasinaudodamas dar vis turimomis savo galiomis, išmintingai sutvarkyti skolos raštus ir santykius su šeimininko skolininkais, kad įgytų draugų ir užtikrintų sau ateitį. Kol jis yra jam patikėtų dalykų tvarkytojas, tol veikia su visu pasišventimu ir įkarščiu. Pastarųjų dienų situacija jį spaudžia labai išmintingai veikti. Skolininkai yra greičiausiai didmenininkai. Gėrybės, kurias jie buvo skolingi - svarbiausi Palestinos žemės produktai: kviečiai ir aliejus. Kiekvienam iš skolininkų buvo nubraukta beveik lygi skola. Bendra abiejų nubrauktų skolų suma sudarė vieno žmogaus trejų metų atlyginimą

Šeimininkas pagyrė apsukrų prievaizdą. Ar paprastas šeimininkas galėjo turėti tiek nuovokumo dėl prievaizdo išminties ir tiek humoro? Manau, kad ne. Tik šeimininkas Jėzus gali taip reaguoti. Iš tiesų Jėzus negiria moralinio prievaizdo neteisingumo. Ši istorija yra eschatologinė, paskutinių laikų istorija apie žmogų, kuris ruošiasi teisingai amžinybei, paskirstydamas išmintingai tai, ką jam davė gyvenime Dangiškasis šeimininkas. Svarbu pabrėžti, kad šis žmogus ne sau užsikasa turtus, kaip tas tarnas talentą (plg. Mt 25,18), bet padalina tiems, kurie yra skolingi, taigi savo artimui, kuris yra prislėgtas ir stokoja pirmiausia dvasinių gėrybių.

Dangaus Šeimininkas ir kiekvienam mūsų suteikia galimybę prižiūrėti ir tvarkyti savo turtus, kuriuos turime teisingai ir išmintingai naudoti artimo gėriui, taip pat mums patiems juos paskirti ir paskirstyti, kad, atėjus paskutinei dienai, galėtume tiesiai ir drąsiai stovėti prieš Jį. “

Kas laikosi Kristaus žodžių,       2019-11-8 10:30

tas iš tiesų myli Dievą (1 Jn 2,5). 
Skaitinys iš laiško Rom 15, 14–21

  Aš pats, mano broliai, esu tikras, kad jūs esate kupini gerumo, pilni pažinimo ir sugebantys vieni kitus perspėti. Aš jums parašiau kiek per drąsiai, norėdamas jums tai priminti ir remdamasis man Dievo suteiktąja malone būti pagonims Kristaus Jėzaus tarnu ir kaip kunigui skleisti Dievo Evangeliją, kad pagonys taptų priimtina atnaša, Šventosios Dvasios pašventinta.
  Taigi Kristuje Jėzuje aš galiu pasigirti Dievo darbais. Juk aš nedrįsčiau ko nors pasakoti, ko Kristus nebūtų per mane nuveikęs, kad pagonys paklustų, žodžiu ir darbu, stebuklingų ženklų galia ir Dievo Dvasios galybe. Tik taip aš galėjau paskleisti Kristaus Evangeliją nuo Jeruzalės apylinkių iki Ilirijos.
  Be to, aš maniau esant garbingiau skelbti Evangeliją ne ten, kur Kristaus vardas jau pagarsintas, ir nestatyti ant svetimų pamatų, bet kaip parašyta: „Pamatys tie, kuriems nebuvo apie jį skelbta, supras tie, kurie nebuvo girdėję“.

Ps 97, 1–4

Savo išganymą Viešpats apreiškė.

  Naują giesmę giedokite Viešpačiui:
  nuostabius darbus jis daro!
  Jo dešinė visagalė,
  jo šventoji ranka pergales skina.

  Savo išganymą Viešpats apreiškė,
  jo teisingumas šviečia pagonims.
  Atsimena savo gerumą, ištikimumą,
  Izraelio šeimai žadėtą.

  Ir mato visas pasaulis
  išganingąjį Dievo veikimą.
  Žavėkitės Viešpačiu, šalys,
  šūkaukit, džiūgaukit, grokit!

šio penktadienio Evangelija       2019-11-8 10:24

apie prievaizdo gudrumą: Lk 16, 1–8

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Buvo vienas turtingas žmogus. Jis turėjo prievaizdą. Tas buvo jam apskųstas, esą eikvojąs jo turtą.
  Tuomet, pasišaukęs jį, turtuolis pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave šnekant? Duok savo prievaizdavimo apyskaitą, nes jau nebegalėsi būti prievaizdu’.
  O tasai tarė sau: ‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs prievaizdavimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti man gėda. Jau žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos’.
  Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: ‘Kiek tu skolingas mano šeimininkui?’ Šis atsakė: ‘Šimtą statinių aliejaus’. Tada jis tarė: ‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkiasdešimt’. Paskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas atsakė: ‘Šimtą saikų kviečių’. Jis tarė: ‘Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’.
  Šeimininkas pagyrė suktąjį prievaizdą, kad jis gudriai pasielgęs. Šio pasaulio vaikai apsukresni tarp panašių į save negu šviesos vaikai“.

Ar pamenate, kas       2019-11-7 15:36

pirmadienio skaitinyje, apaštalo Pauliaus laiške Rom 11, 29–36 sakoma?:  Broliai!
  Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami. Kaip jūs kadaise nebuvote klusnūs Dievui ir dėl jų neklusnumo dabar patyrėte gailestingumą, taip ir jie dabar nepaklūsta dėl jums suteikto pasigailėjimo, kad dabar ir jie susilauktų gailestingumo. Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų.” O šiandien liepia nesmerkti savo brolio. Kaip pavyzdį galiu pasitelkti alkoholizmu sergantį žmogų. Ar jo valioje pačiam nustoti gerti? Ne. Jis uždarytas nepaklusnume. Judas Iskariotas, kuris išdavė savo mokytoją Jėzų, taip pat buvo uždarytas savo godume, kad net nesuvokė, kad išduos. Esu girdėjusi, kai žmogžudys aiškina, kodėl jis užmušė. Visi jie sako “aš to nenorėjau, nežinau kaip tai atsitiko” ir pan. Vadinasi daugelis iš mūsų yra “uždaromi” nuodėmėje ir nematome, kad tarnaujame velniui, kuris palengva žmogų ruošia vienokiai ar kitokiai savo nusikalstamai “misijai”. Kiek daug senų žmonių jaučiasi vienišais, bet patys, savo veiksmais, dažniausiai, atstūmė visus ir užsidarė taip, kad niekas negali prieiti ir tampa asocialiais žmonėmis. Todėl Jėzus liepia būti atviriems Jo meilei, kad galėtų mus aptvarstyti, nuplauti ir priglausti prie savo širdies. Todėl Jėzus ėjo pas nusidėjėlius, nes jiems labiausiai reikia gailestingumo.

Dievas neišmeta nei vieno žmogaus       2019-11-7 11:03

Jis myli visus ir visų ieško. Jis nežino ką reiškia “žmogų išmesti”, nes Jis visas yra meilė ir gailestingumas. Tačiau visų laikų fariziejams ši žinia yra sunkiai priimama. “Sau tikimasi pritarimo, o kitiems blogiečiams – pasmerkimo. Turi būti tvarka ir teisingumas. Todėl Dievas galutiniai apsireiškia Jėzuje kaip tas, kuris iš visų jėgų ieško to, kas buvo pražuvę, kuris ieško tų, kurie labiausiai nutolo nuo Jo, kurie Jį užmiršo, kurie laiko Jį nereikšmingu. Jėzus atsisėda tarp muitininkų ir nusidėjėlių (savo laikų mafijozų ir kolaborantų), prisiimdamas blogą jų reputaciją. Laiške žydams skaitome, kad „jis nesigėdija juos (tuos, kuriuos jis pašventina savo auka) vadinti broliais“ (2, 11). Dievo perdėta meilė yra nuolanki. Įžeista, ji neįsižeidžia, ji nenusivilia, ji visa pakelia. Bet koks atmetimas iš mūsų pusės tarsi paskęsta joje, kaip sugrįžusio sūnaus gėda apglėbta tėvo rankose”. kun. V.Sadauskas.

Dievo žodis skirtas įvesti į ketvirtadienio       2019-11-7 10:29

Evangeliją, skaitinys (Rom 14, 7–12)

  Broliai!
  Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi, ar gyvename, ar mirštame,– mes esame Viešpaties.
  Juk Kristus numirė ir atgijo, kad viešpatautų ir mirusiesiems, ir gyviesiems. Tai kaipgi tu smerki savo brolį? arba kodėl niekini savo brolį? Juk mes visi turėsime stoti prieš Dievo teismą.
  Parašyta: „Kaip aš gyvas, sako Viešpats, prieš mane suklups kiekvienas kelis, ir visų lūpos šlovins Dievą“. Taigi kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save.

Ps 26, 1. 4. 13–14
Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį toje šalyje, kur gyvybė.

  Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano:
  ko man bijotis?
  Viešpats gina mano gyvybę: ko man drebėti?

  Labiausiai iš Viešpaties trokštu,
  to vieno prašau,–
  kad Viešpaties būste gyvenčiau
  visas savo būvio dienas,
  kad patirčiau Viešpaties palankumą,
  kad jojo šventovę lankyčiau.

  Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį
  toje šalyje, kur gyvybė.
  Tu Viešpaties lauki ir vyriškai elkis,
  turėk tvirtą širdį, Viešpačiu remkis!

Mt 11, 28

Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti:
              aš jus atgaivinsiu,– sako Viešpats.  Aleliuja.

Evangelija skirta ketvirtadieniui       2019-11-7 10:25

Lk 15, 1–10

  Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo žodžių pasiklausyti.
  O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo, sakydami: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“.
  Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą: „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?!
  Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: ‘Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!’
  Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio, negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti.
  Arba kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi, neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško, kolei suranda?
  Radusi ji susivadina drauges bei kaimynes ir sako: ‘Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę pametusi’.
  Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio“.

Šiaip,       2019-11-7 9:58

Izraelio tautos kelias Dievop yra ir mūsų visų, t.y. buvusių pagonių kelias, aišku individualus. Naujoji Jeruzalė nužengianti iš Dangaus yra Dievo vaikai. Dievo Žodį priimu, kaip ne anais laikais, bet, kaip dabar ir jį matau šiam laikmečiui. Anais laikais buvo savitas laikas su visomis to laiko smulkmenomis, tad negaištu laiko nagrinėti ir aiškintis kas ir kaip. Aš Dievo Žodį vertinu, kaip kalbėjimą man asmeniškai, gyvenančiam dabar ir mano aplinkai.

Marginalas       2019-11-7 2:42

Gerame pamoksle aptikau frazę:
Žydai matydami, kad Jėzus panoro apsilankyti Zachiejaus namuose, liko nepatenkinti ir murmėjo, sakydami: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius“.
KLAUSIMAS:
Kas ten tuo metu buvo nežydas? Skaitykime Lk 19:7, ten parašyta “visi”, bet be tautybės nurodymo. Suprantama, kad visi jie žydai (įskaitant Viešpatį), bet “visi” parašyta apie lydėjusius aplinkui.
Taip pat suprantama, iš kur pamoksle atsirado ir žodis “žydai” - iš Jono Evangelijos, nes nei Viešpats, nei Jo mokiniai ten nevadinami žydais (“pražiūrėta” tik Natanaelio atveju).

NAMŲ DARBAMS       2019-11-6 22:58

Jei čia kreipimasis į mane - tai man sekasi. Vis geriau. Tik reikia atsikratyti naivumo, kad galima ir kitam padėti, pažadinti bent protą. Todėl nesirengiu daugiau tuščiai gaišti laiką dėl beviltiško dalyko. Kiekvienas pasirenka. Kam Dievas, kam Urantija. Pažadu daugiau nebekreipti dėmesio į kassekmadienines patyčias iš Dievo žodžio. Jūs teisus. Blogis iš tiesų labai limpamas.

Svarbu,       2019-11-6 22:54

labai svarbu yra nenusivilti, nes tai yra nuodėmė, kuri veda į pražūtį.

Nusivylusiam katalikui       2019-11-6 22:33

Kažkada rašei, kad esi šviesos spindulys. Tai ir būk, netamsėk. Neburbuliuok apie nieką. Čia tradicinės krikščionybės puslapis. Pasiimk iš jo visa, kas geriausia. Kas netinka - apeik arba diskutuok, bet turiningai. Nerandi atsakymų - ieškok kitur. Lengva ir paprasta. Jei esi šviesos spindulys, atsakymai anksčiau ar vėliau ateis, kai būsi pasirengęs juos išgirsti. Tik reikia klausti. Klausti Visatos Dievą, kuris yra ir tavyje. Bet, kad išgirstum, turi savo dvasia pakilti virš visokių ur(ant)ologų lygmens. Jei pyksi ir burbuliuosi, atsakymai gali ateiti ne iš to, iš ko tikiesi. Panašus traukia panašų. Šviesos ir ramybės! Viskas čia gerai.

NAMŲ DARBAI yra šios dienos Evangelijoje       2019-11-6 22:30

t.y Jėzus sako: “„Jei kas ateina pas mane, bet nebrangina manęs labiau už savo tėvą, motiną, žmoną, vaikus, brolius, seseris ir netgi savo gyvybę,– negali būti mano mokinys. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.” Pakalbėkite apie tai, kaip jums abiem sekasi nešti savo gyvenimo kryžių?

> Vaidui Vds       2019-11-6 22:09

NAMŲ DARBŲ NEATLIKAI, berneli. IŠSISUKINĖJI. O etiketes ir toliau klijuoji. Vertini. Kokia teise? Savo asmenine (remdamasis savo asmenine religija)? Tą ir taip žinojau. Tu - išsipūtęs niekas. Ir nevalkiok šventųjų vardų po savo purvynus, nešmeižk jų, į jų lūpas įdėdamas tai, ko jie niekada nesakė. Gali daugiau nebevargti. Tu man daugiau neįdomus.

Manau, kad esmė yra        2019-11-6 22:04

šiuose žodžiuose “Nusivylęs katalikas”. Taip, katalikybė yra ne kiekvienam pakeliama, t.y. be Dievo nei iš vietos. O čia, kad ir šiandien Jėzus liepia visko išsižadėti vardan Jo. Pagal pasaulio logiką, pasakysi “rado durnių”. Ar ne taip? Išsižadėti reikia ne tik turų, bet visko, net paties savęs, t.y. atiduoti Viešpačiui savo protą ir savo valią ir pasakyti “daryk su manimi kas tik Tau, Viešpatie, tinkama, kad tik būčiau išganytas. O pačiam prisiminti, kiek šalia yra luošių, nuskriaustų, paliegusių ir t.t. Tai reiškia, kad aš su viskuo sutinku, jei tai reiktų iškęsti ir man. Štai kur prasideda sunkumai, nes esi vienas, bet tikras katalikas yra su Dievu asmeniniame santykyje ir absoliučiai pasitiki Juo, kad ir kas be nutiktų, nes tuo metu (sakau iš asmeninės patirties) Dievas būna šalia, juntamai šalia, t.y. tau/man ramu, visiškas proto aiškumas, jokio pasimetimo, dvasinė stiprybė ir gerumas, beprotiškas gerumas širdyje. Atsisukus atgal (po suspaudimo) suvoki, kad Viešpats viską numatė ir sudėliojo įvykius kuo palankiausiai išeiti iš šios suspaudimo. Aišku, kad visa tai įvyksta ne staigiai, bet per laiką, t.y. suvoki net ir pamoką, kurią Jis per šį įvykį duoda. Štai ką reiškia per Jėzų, per Jo kančią gauti tikrą gyvenimą, kuris jau nesibaigs su fiziniu kūno gyvenimu, nes jau suvoki save kur kas daugiau, nei fizinis kūnas, kuris duotas dovanai man, kad galėčiau įgyti tai, kas padeda būti ir be jo. Aš didžiuojuosi, kad esu KATALIKAS.

Nusivylęs katalikas       2019-11-6 21:04

Taip yra. Ir kas? Būtina ją kopijuoti ir visur kaišioti?

to 20:05. "copypastina"?       2019-11-6 20:26

Ar nežinai, kad kiekvienai dienai yra vis kita Evangelija ir ją labiau atskleidžiantys iš apaštalų parašyti skaitiniai? Jei kas imtų kalbėti į temą tai rastusi ir asmeniniai komentarai.

Nusivylęs katalikas       2019-11-6 20:05

Ir kas čia toks protingas tiesiog copypastina Evangelijos ištraukas. Pats neturi ką pasakyti?

Taip, tik MEILĖ-AGAPĖ yra visagalė       2019-11-6 15:48

...Ir žmonijos istorijoje turime daugybę šių Viešpaties žodžių įvykdymo pavyzdžių. Krikščionių, mylėjusių Jėzų labiau nei savo gyvybę, sveikatą ir laisvę. Labiau nei saugų ir patogų, užtikrintą pragyvenimą.
Antai šventasis Pranciškus ir daugybė kitų, kurie, kaip rašo apaštalas Paulius, „apsiginklavę visais Dievo ginklais buvo tvirti Viešpatyje Jo galybės jėga“. Kurie palikę nusekė Viešpaties pėdsakais.
Taigi ir mes pamažu išsilaisvinę iš savo baimių, viską palikę ir nusekę paskui Jį, pajusime Viešpaties žodžių: „Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ saldumą.
Ir jei žengi pirmąjį – apsisprendimo už Kristų žingsnį, tavęs laukia ir antrasis, - daug sunkesnis. Ir jei patyrę sunkumą pakeliui sustosime, būsim panašus į tą žmogų, apie kurį Jėzus kalbėjo, - kuris pradėjo statyti bokštą, ir neįstengia baigti.
Kažkas yra pasakęs, jog tik tai, kas ištempta iki galo - vaisinga.
Medicinos mokslas sako, kad žmogaus širdis turi savotiškas mažas ausytes.
Taigi, galim išvesti, jog Jėzaus mokiniai, - tai tie, kurie ištempę savo širdies ausis klauso Jo žodžių. Kurie viską palikę (kaip apokalipsėje gražiai sakoma), - „lydi Avinėlį visur, kur tik Jis eina“.Komentavo Renata Vanagaitė SSC

skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius       2019-11-6 11:47

Gana aštrūs Jėzaus žodžiai šios dienos Evangelijoje. Net tris kartus Jis kartoja: „negali būti mano mokinys”. Nesupraskime pažodžiui, kad turime neapkęsti savo šeimos, jeigu norime tapti Jo mokiniais. Tuo Jis norėjo pasakyti, kad tik Jis turi likti pirmoje vietoje. Tai ne kas kita kaip tik priklausomybė vienam Jėzui Kristui. Toliau Jėzus sako: „Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys”. Ką reiškia ‚nešti savo kryžių’? Tai priimti kiekvieną gyvenimo situaciją, kad ir kokia ji būtų skaudi, ir nesitikėti tik pigios malonės. Pigi malonė - tai atleidimo skelbimas nereikalaujant atgailos. Komunija be išpažinties, išteisinimas be asmeninio išpažinimo. Nešti savo kryžių ne visada yra lengva. Savo jėgomis nepajėgiame, ir čia mums reikia Dievo pagalbos.

Ir trečias Jėzaus pasakymas apie mokinystę – „Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys”. Jėzus vėl nori aiškiai ir stipriai pasakyti, kad tik Jis ir Jo žodžiai turi būti pirmoje vietoje. Kai esame pašaukiami sekti Kristumi, tai esame šaukiami ypatingam atsidavimui Jo asmeniui. Norėdami sekti Jėzumi, privalome žengti tam tikrus konkrečius žingsnius. Pašaukimas sekti sudaro naują situaciją. Pasiliekant senojoje situacijoje būti mokiniu neįmanoma. Kad galėtų sekti paskui Jėzų, Levis privalo palikti muitinę (Mk 2,14), o Petras - savo tinklus. Nesupraskime vėl pažodžiui, kad mums reikia parduoti visą savo nuosavybę (nors kiti taip padaro), bet svarbu nepamiršti, kad tik Jėzus yra mano gyvenimo centras ir Jis turi likti pirmoje vietoje.

Jėzus dar priduria, kad prieš padarant sprendimą, ar ‚pastatyti bokštą’, ‚arba eiti į karą su kitu karaliumi‘, viską apskaičiuoti, žinoti visus sunkumus, kad įsitikintų, ar pajėgs užbaigti ir laimėti. Girdėjau pasakojimą, kad Napoleonas, ruošdamasis į didįjį žygį, išrikiavo savo kareivius, visi stovėjo vienoje eilėje ir jiems pasakojo apie visus sunkumus, kurie jų laukia. Jis sakė, kad jiems reikės kęsti šaltį, dažnai bus alkani, reikės miegoti griovyje ir visą laiką bus pavojuje. Tada jis leido jiems pasirinkti, ar jie nori eiti su juo į tą žygį ir užkariauti Europą. Pasakė, kad atsuks į juos nugarą ir tuo metu, kurie pasiryžta žygiuoti, tegu žengia vieną žingsnį į priekį. Po minutės Napoleonas atsisuko vėl į juos ir pamatė, kad visi kareiviai stovi vienoje eilėje. Jis tada tarė: „Tai nė vienas iš jūsų nesiryžta leistis į tą žygį?“  Kariai atsakė: „Mes visi žengėme žingsnį į priekį“. Visi pasiryžo sekti jį.

Napoleonas karą pralaimėjo, tačiau kai mes pasiryžtame sekti Jėzų, tapti Jo mokiniais, mes jau gyvename Jo atneštoje pergalėje. Esame laisvi pasirinkti. Bet jeigu pasirenkame Jį sekti, Jis mūsų vienų niekad nepaliks.

Šiandien, trečiadienio, Dievo žodis        2019-11-6 11:33

pabrėžia, kad pagrindinis įsakymas yra MYLĖTI: 1 Pt 4, 14
Jei jus niekina dėl Jėzaus vardo, jūs palaiminti,  nes garbė ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų.
Rom 13, 8–10
  Broliai!
  Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę, nes kas myli, tas įvykdo įstatymą. Juk įsakymai: „nesvetimauk, nežudyk, nevok, negeisk“ ir kiti, gali būti sutraukti į tą vieną posakį: „Mylėk savo artimą kaip save patį“.
  Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė – įstatymo pilnatvė.
Ps 111, 1–2. 4–5. 9 Laimingas, kas kito gailis, paskolą duoda.
Laimingas, kas Viešpaties bijo,
kas jo įsakymus myli.
Jo ainiai bus žemėj galingi.
Teisingųjų kartai – palaima. 
Jis nušvinta geriesiems lyg šviesa tamsybėj,
švelnus, gailestingas, teisingas.
Laimingas, kas kito gailis, paskolą duoda,
kas reikalus tvarko teisingai.
Jis vargšams dovanas duoda, dalija,
jo teisingumas amžiais nežūsta.
Jo didybė skaidriai nušvinta.

Šiandien, trečiadienio, Dievo žodis        2019-11-6 11:31

sako: Evangelija Lk 14, 25–33
  Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: „Jei kas ateina pas mane, bet nebrangina manęs labiau už savo tėvą, motiną, žmoną, vaikus, brolius, seseris ir netgi savo gyvybę,– negali būti mano mokinys. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.
  Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.
  Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių? Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.
  Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys“.

Tapkime mistikais, kad galėtume       2019-11-6 10:34

ką nors teigti arba neigti. Krikščionio gyvenimą apibrėžia garsaus teologo Karlo Ranerio (Karl Rahner) žodžiai: „Ateities krikščionis bus mistikas arba jo nebus iš viso.

O kas yra EUCHARISTIJA ?       2019-11-6 10:23

Eucharistija — tai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas. Jėzus per Paskutinę Vakarienę, savo kančios išvakarėse, mylėdamas savuosius iki galo, norėdamas su jais visada pasilikti, įsteigė Eucharistiją, duodamas valgyti Duoną — Jo Kūną ir gerti iš Vyno taurės — Jo Kraujo taurės. Tai daryti Jėzus kvietė Jo atminimui.

PAAIŠKINIMAS, kodėl katalikai švenčia Šv. Mišias.       2019-11-6 10:18

Eucharistijos šventimas — tai susirinkusių tikinčiųjų dėkojimas Dievui (gr. eucharistia — dėkojimas) už Jo darbus pasaulio ir mūsų asmeninėje istorijoje.

Šventoji Komunija — tai visų, kurie valgo palaimintą Duoną, vienybės su Kristumi ir tarpusavio bendrystės patirtis (lot. communio — dalyvavimas, bendrystė). Kas priima Šv. Komuniją, tampa Kristaus Kūno ir Kraujo dalininkais ir sudaro vieną Kūną — Bažnyčią.

Šventosios Mišios, nes Eucharistijos šventimas baigiasi tikinčiųjų išsiuntimu (lot. missio — siuntimas) pasaulyje liudyti tikėjimą, kasdienybėje vykdyti Dievo valią ir tęsti tai, ką krikščioniškoje bendruomenėje šventė.

Šventoji auka — tai sudabartinimas nekruvinu būdu vieną kartą visiems laikams atliktos Jėzaus Kristaus aukos ant kryžiaus. Ši auka pranoksta visas kitas aukas, nes pats Dievas ant kryžiaus atidavė gyvybę už visus žmones.

Šventoji ir dieviškoji liturgija, kurioje švenčiamas visos Katalikų Bažnyčios tikėjimas nuolat gyvenančiu Dievu. Šventųjų paslapčių iškilmingas minėjimas yra visos Bažnyčios liturgijos centras.

Duonos laužymas — tai Jėzaus Kristaus mokinių dalinimasis palaiminta Duona. Per Vakarienę Jėzus laimino ir dalijo Duoną kaip pokylio šeimininkas. Iš duonos laužymo mokiniai atpažino Jėzų, kai Jis prisikėlęs pasirodė.

Viešpaties vakarienė — tai Paskutinės Vakarienės šventimas, kai Jėzus su savo mokiniais valgė paskutinį vakarą prieš savo kančią, mirtį ir prisikėlimą. Dalyvaudami šioje vakarienėje jau pradedame dalyvauti dangiškoje Avinėlio puotoje, kurioje pilnai švęsime būdami dangaus karalystėje.

Viešpaties kančios mirties ir prisikėlimo atminimas, nes juo ne tik prisimenamas, bet ir sudabartinamas ir išgyvenamas Jėzaus Kristaus pasiaukojimo ant kryžiaus aktas, prisikėlimo slėpinys, prieinamas vien tikėjimu. daugiau: https://www.katedra.lt/eucharistija/

>> Jotai 7:49       2019-11-6 9:46

O tau pačiam nieko nereikia daryti? Viskas jau padaryta kartą ir visiems laikams? Kad ir kaip gyvenime dergtumeis, amžinąjį gyvenimą jau turi? Gal ir turi, tik žiūrint kokį. Verčiau jau atsargiau kraipyk tikrąją Evangelijos prasmę. Niekada nepagalvojai, kad Kristaus auka pirmiausia yra pavyzdys, kaip paklusti Dievo valiai - net iki mirties? O jau tie tavo žemiški malonumai gal vis dėlto antroje vietoje, a? Daugiau pagarbos Dievo Žodžiui ir Kristaus Aukai tikrai nepakenktų.

> 21:45; 15:08       2019-11-6 9:29

Kitą kartą, kai norėsi garsiau už kitus rėkti, užšok ant altoriaus. Taip savo tuštybę dar sočiau pamaitinsi. O kaip galingai nuo altoriaus nuskambėtų allachu akbar! Merkel su Macronu tikrai kokį medalį užkabintų. Ir nepamiršk pareikalauti geros vyno stopkės. Koks pokylis be gero vyno? Viskas juk taip žemiška, jokios simbolikos, jokios mistikos ir jokio gyvenimo po gyvenimo. Vieni malonumai. O tas Jėzus… a, smulkmena! Jis savo jau padarė. O dabar mes linksmai pokyliaujam ir be jo. Svarbu kuo daugiau triukšmo ir jokios vienumos, kad kartais netyčia nesusimąstytum.

Jotai       2019-11-6 7:49

Šv. Mišios yra Pokylis, Šventimas, kurio metu pats Jėzus Kristus iš beribės meilės ir gailestingumo tampa amžinojo gyvenimo Duona ir Vynas.

Jota       2019-11-5 22:59

Nors nebeturiu aš čia jokio intereso, bet vis vien erzina.
Vienas sektantas urantas, kitas suprotestantėjęs
modernistas. Ar Mišios yra pokylis? Kai Kristus miršta ant kryžiaus, tau pokylis? Mišios pokylis ar Auka?

Nespręsk pagal save. to 2019-11-5 19:02        2019-11-5 21:45

O aš sutinku su kiekvienu žodžiu, nes Dievo vaikai tai ir patiria Šv. Mišiose. Kiekvienos Mišios yra POKYLIS surengtas man asmeniškai. Tai pats nuostabiausias dalykas ką galiu patirti. Taip, taip, matau kaip į tą pačią eilutę sustoja visi nuo prezidento ar turtuolio iki benamio ir visi eina asmeniškai paimti į save patį Viešpatį. Visi nuo Mišių pradžios iki jos galo esame lygūs. Čia galiu garsiau už kitą atsakinėti į atliepus, garsiai pritarti giesmei ir net gauti ramybės palinkėjimus. Tik…, ne visi vienodai gauna dvasinių turtų priimdami Viešpatį į širdį. Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas

Nuo saulėtojo Siono iškilmingo himno tonai
šlovina Ganytoją.
Šiandien himnai paslaptingi skelbia duoną nemirtingą,
ypatingos prigimties.
Gyvą duoną, gyvą vyną Jėzus mokiniams dalino,
liepdamas dalint kitiems.
Ir todėl giesmė džiaugsminga, iškilni, giliai prasminga
šviesą pažeria mintims.
Minima diena didžioji, šventės sukaktis šviesioji –
įsteigimas paslapties.
Naujo amžiaus atėjimas, naujo priesako skelbimas
užbaigė senus laikus.
Vietoj atvaizdo – tikrovė, vietoj praeities – naujovė,
tarsi saulė po nakties.
Vakarienėj paslaptingoj Kristaus auką išganingą
įsteigė visiems laikams.
Švęsti duoną, švęsti vyną, skelbti Kristaus atminimą
liepia priesakas kilnus.
Jo galybėje – tikrumas: duona keičiasi į Kūną,
vynas tampa jo Krauju.
Jo žodžiu Bažnyčia tiki – jog nematomi dalykai
iš tiesų gyvi aukoj.
Paslėpta esmė didinga, išorės ženkluos skirtinguos
slypi vienas turinys.
Kraujas – gėrimas slaptingas, Kūnas – maistas nemirtingas, –
visas Kristus abiejuos.
Jis nedalomas ir sveikas, net dalijamas nekeičia
vieneto esmės gilios.
Ima vienas, ima šimtas – Kūno prigimtis nekinta,
pasilieka ta pati.
Tik veikimas jos skirtingas: ji geriesiems palaiminga,
o blogiesiems – pražūtis.
Nuostabus toksai likimas: ir palaima, ir žlugimas
iš šaltinio to paties.
Jis išlieka paplotėly, ir mažiausiam trupinėly, –
visas Kristus, garbe žėrįs, – garbink ir neabejok!
Nieks negali jo pažeisti, ženklo turinio pakeisti,
ženklą galime paliesti, bet esmė nesumažės.
† Angelų šlovingą duoną, mylimiems vaikams malonę
duoda vargšams į kelionę, tik ne pajuokai – piktiems.
Ji – tikrovė tų šešėlių: manos tautai Izraelio,
jų Velykų avinėlio, Izaoko atnašos.
O Ganytojau meilingas, Jėzau, būk mums gailestingas,
Tu ganyk mus, Tu mus ginki,
amžiams laime apdalinki,
ten, kur nebebus mirties.
Visažini, visagali, žmogų gelbstintis bedalį,
amžinon puoton pakviesk mus
ir namiškiais padaryk mus
su šventaisiais danguje.

 

> Vaidui Vds       2019-11-5 19:50

O tu įsitikinęs, kad tos būtybės ir yra tos, kuo prisistato? Jei tai būtų Šviesos, o ne Tamsos (melo) būtybės, tai tu, vaikuti, jų globojamas taip nenusišnekėtum. Kažkada vos nenuvirtau iš juoko, kai tu pateikei meilės apibrėžimą iš tos tavo urantijos. Tiksliai neprisimenu, bet maždaug ,,Meilė - tai noras daryti gera”. Bet kai pagalvojau, tai jau nebeėmė juokas. Supratau, kad pagal tavąjį, šėtoniškąjį, meilės apibrėžimą ir vykdomas visas blogis šiuolaikiniame pasaulyje. Maždaug: aš tau noriu gero, tai suleisiu šią ampulę, ir tau nebereikės daugiau vargti šiame pasaulyje; aš tau noriu gero, todėl padarysiu ,,išvalymą”, ir tau nereikės rūpintis, kuo maitinti dar vieną burną; aš tau noriu gero, todėl atimsiu iš tavęs vaikus, nes globėjai geriau pasirūpins geriausiais jų interesais; aš tau noriu gero, todėl pasirūpinsiu įstatymais, kad tu galėtum ištvirkauti su bet kuria lytimi ir net vaikais, o kai užsikrėsi AIDS, tave gydys nemokamai už kvailių mokesčius… Tęsti? Žmonės seniai suprato, kad ,,gerais norais ir pragaras grįstas”. Nes norai ir aistros kyla ne iš meilės, o iš EGO. O EGO - ne kas kita, kaip iškreipta ir nusikalstamai naudojama Dievo suteikta laisvoji valia, krikščionybėje dar vadinama gimtąja nuodėme. Ar tavo urantijoje neparašyta, kad meilė yra besąlyginė ir visaapimanti, kad jos tobuliausias šaltinis yra pats Dievas? Turbūt ne, nes, paklusdamas Dievo vedimui, turėtum atsisakyti daugelio savo paties iškreiptų norų. Taigi medį pažinsi iš vaisių. Tavo urantiją irgi. Beje, paminėjai Melchizedeką. Melchizedekas yra Šviesos angelas, todėl į tavo kompaniją nelabai tiktų. Turbūt kas nors kalbėjo jo vardu. Nesunkiai gali patikrinti, ar urantijos Melchizedekas kalba lygiai tą patį, ką ir kitų šaltinių Melchizedekas. Čia tau namų darbas. O tas tavo Stancikas - ne autoritetas. Kažkada seniai skaičiau vieną jo visiškai paviršutinišką absurdą panašiais klausimais. Ačiū, pakako.

> 15:08       2019-11-5 19:02

Nereikėtų Dievo žodžio ideologizuoti pagal vyraujančią konjunktūrą.

Patiko toks Pokylio paaiškinimas.       2019-11-5 15:08

“Mišiose matome visus tikro pokylio elementus. Stalas, svečiai, muzikantai, maistas – duona ir vynas. Šis pokylis ypatingas tuo, kad svečiu jame gali būti kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo padėties, rasės, amžiaus ir t. t. Kai kurie iš tiesų gali būti atėję tiesiog „iš kryžkelių“... Jame prezidentas ir bedarbis, turtuolis ir elgeta, baltaodis ir juodaodis, vyras ir moteris, vietinis ir migrantas – visi susibūrę aplink vieną stalą – altorių kreipiasi į Dievą kaip į visų tėvą ir parodo, kad yra vienos šeimos nariai – broliai ir seserys. Šiame pokylyje skirtingi žmonės patiria tikrą bendrystę.

Kai susiburiame aplink puotos stalą – altorių, Kristus tampa mūsų duona. Jis ateina į mūsų širdis, kai klausomės jo žodžio ir priimame Komuniją. Mes daromės panašūs į Jį.

Eucharistija parodo, kas iš tiesų esame ir kur link einame. Ji formuoja mūsų bendruomenę, mus suburia draugėn ir atskleidžia tikslą, kurio siekti Dievas mus kviečia.

Švęskime taip, kad visi, kurie dar yra kryžkelėse, norėtų čia užsukti ir kartu švęsti.” komentaras iš  bernardinai.lt

Pokylio       2019-11-5 11:43

Pakviestiesiems pažadama: “Ateikite pas mane visi,kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu, – sako Viešpats.”
  Ps 130, 1. 2. 3

Išlaikyk mano sielą savo ramybėje, Viešpatie.

  Viešpatie, mano širdis neišpuikus,
  akys nežvelgia iš aukšto.
  Tuščios didybės nenoriu vaikytis
  to, kas mano jėgą prašoka.

  Tikrai nuramdžiau savo dvasią,
  padariau ją ramutėlę.
  Tartum kūdikis motinos prieglobsty,
  tartum kūdikis rami širdis mano krūtinėj.

  Pasikliauk Dievu, Izraeli,
  dabar ir amžinai!

Pokylio skaitiniai       2019-11-5 11:36

Kad būtume dvasiškai išsipustę: Rom 12, 5–16

  Broliai!
  Mes daugelis esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai. Turime įvairių dovanų, nelygu kokia malonė mums suteikta. Kas turi pranašystės dovaną, tegul ja naudojasi, laikydamasis tikėjimo; kas dovaną tarnauti – tetarnauja, kas mokyti – tegul moko, kas paraginti – tegul ragina; kas dovaną šelpti – tegul šelpia dosniai, kas vadovauti – tegul vadovauja rūpestingai; kas dovaną gailestingumo darbams – tegul pagelbi kitiems su džiaugsmu.
  Meilė tebūna be veidmainystės. Bodėkitės pikto, laikykitės gero. Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba. Nebūkite apsileidę, bet uolūs, karštos dvasios, tarnaukite Viešpačiui. Džiaukitės viltyje, būkite kantrūs varge, ištvermingi maldoje. Rūpinkitės šventųjų reikalais, puoselėkite svetingumą.
  Laiminkite savo persekiotojus, laiminkite ir nekeikite. Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais. Sutarkite tarpusavyje. Nesiveržkite prie aukštų dalykų, bet pasitenkinkite kukliais. Nelaikykite savęs išmintingais.

O šiandien Viešpats       2019-11-5 11:32

jau kviečia į pokylį visus: Evangelija (Lk 14, 15–24)

  Vieno fariziejaus vyresniojo namuose vienas svečias jam tarė: „Palaimintas, kas vaišinsis Dievo karalystės pokylyje!“
  Jėzus atsiliepė: „Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių. Atėjus metui puotauti, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: ‘Ateikite, jau viskas surengta’. Tuomet jie visi kaip vienas pradėjo išsikalbinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Meldžiu mane pateisinti’. Vėl kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Meldžiu mane pateisinti’. Trečias tarė: ‘Vedžiau, todėl negaliu atvykti’.
  Tarnas sugrįžęs viską apsakė šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘Skubiai eik į miesto aikštes ir skersgatvius ir vesk čionai visus vargšus, paliegėlius, aklus ir luošus’. Tarnas ir vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip buvai liepęs, – padaryta, bet dar yra vietos’. Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir varu atvaryk, kad mano namai būtų pilni.
  Sakau jums, – nė vienas iš anų kviestųjų žmonių neragaus mano vaišių’“.

O šiandien Viepats       2019-11-5 11:31

jau kviečia į pokylį visus: Evangelija (Lk 14, 15–24)

  Vieno fariziejaus vyresniojo namuose vienas svečias jam tarė: „Palaimintas, kas vaišinsis Dievo karalystės pokylyje!“
  Jėzus atsiliepė: “Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių. Atėjus metui puotauti, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: ‘Ateikite, jau viskas surengta’. Tuomet jie visi kaip vienas pradėjo išsikalbinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Meldžiu mane pateisinti’. Vėl kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Meldžiu mane pateisinti’. Trečias tarė: ‘Vedžiau, todėl negaliu atvykti’.
  Tarnas sugrįžęs viską apsakė šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘Skubiai eik į miesto aikštes ir skersgatvius ir vesk čionai visus vargšus, paliegėlius, aklus ir luošus’. Tarnas ir vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip buvai liepęs, – padaryta, bet dar yra vietos’. Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir varu atvaryk, kad mano namai būtų pilni.
  Sakau jums, – nė vienas iš anų kviestųjų žmonių neragaus mano vaišių’”.

Įdomi mitis apie pokylį       2019-11-4 21:55

” Evangelijoje aprašomas vaišes, kuriose dalyvauja Jėzus. Jis irgi atkreipia dėmesį į Jį pakvietusio šeimininko galimą išskaičiavimą, todėl jam pasako: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta.“ Bet argi keliant vaišes nenorime, kad juose dalyvautų mums artimiausi ir brangiausi žmonės: draugai, broliai, giminaičiai… na, ir turtingi kaimynai? Argi ne geriau gyventi šalia turtingų ir kultūringų kaimynų, kuriuos nesarmata pasikvieti, o ir būti pas juos pakviestiems?” sako ku. teol. m. dr. Gediminas Jankūnas

> Vaidui Vds       2019-11-4 21:07

Beje, panteizmas nėra tokia jau ,,milžiniška klaida”. Tai tik pirmykščio žmogaus pirmykštis pasaulio suvokimas. Kas kita, kai dabartiniai apsimetėliai ,,panteistai” apsimestinai garbina Dievo kūrinius - gamtos jėgas, bet spjauna į veidą pačiam jų kūrėjui. Jie daro tą patį darbą kaip ir tu. Ko gero, jus ,,kuruoja” tos pačios ,,dvasinės būtybės”.

> Vaidui Vds       2019-11-4 20:34

Tu vadini tai APREIŠKIMU??????? O tai KAS ten ką apreiškė? Kuo vardu tos tavo ,,dvasinės būtybės”? Kodėl tai tokia paslaptis? Jų vardas Legionas? Iš Biblijos visada žinome, KAM buvo apreikšta ir KAS apreiškė. Pvz., ,,Angelas Gabrielius apreiškė Marijai”. Žinom evangelistų, ST pranašų vardus ir žinom, kieno žodžius jie perdavė. O tavo atvejis? Tai, ką žinom, galima būtų pavadinti ,,psichas apreiškė psichiatrui”. Tik jau neaiškink, kad tai šmeižtas. Tai viena. O antra, ką reiškia ,,taisyti” Šventąjį Raštą? Ar tu, kvaileli, bent suvoki, kad viena Viešpaties diena - tai milijardai tavųjų metų? Tau Dievas atrodo kaip koks išdykęs piemuo, kuris prieš pietus pasakė viena, o po pietų jau ,,priešpiet aš melavau, oištikrųjųbuvotaip”? Jėzus panašiems į tave fariziejams-reformuotojams nuolat primindavo: ,,Argi neskaitėte, kas Raštuose parašyta?” Taigi Dievo žodis NEGALI BŪTI TAISOMAS, o tik papildomas, nes pats Dievas yra Tiesa. Net jei žmonės (tokie, kaip tu), ką nors ir iškreipė, tai ne visą esmę. Tu gi apverti aukštyn kojom viską ištisai. Kodėl tos tavo ,,dvasinės būtybės” nesityčioja iš ST? Nes jau neaktualu - Vakarų pasaulis gyvena pagal NT. Aktualu buvo Kristaus gyvenamuoju laikotarpiu. Todėl ir nukryžiavo. Toms tavo ,,dvasinėms būtybėms” visada rūpi išmušti žmonėms iš po kojų jų dvasinį ir moralinį pagrindą. Kai kada pasiseka. Tokių kaip tu dėka. O tos tavo ,,razborkės” su Jakubėnu apgailėtinos. Tai tik judviejų abiejų tuštybės ir pasipūtimo reikalas. O tos tavo ,,dvasinės būtybės” juokiasi iš judviejų abiejų. Tai jų principas - skaldyk ir valdyk. Kuo daugiau nedarnos, tuo joms geriau. Tuo jos ir minta.

na, o s. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD        2019-11-4 20:27

teigia, kad: “Evangelijoje Jėzus pateikia konkrečius veikimo gyvenime pavyzdžius. Tai bent užduotis! Jei rengi vaišes, nekviesk pasiturinčių, įžymių žmonių ir t.t., bet pasikviesk neturinčius kuo atsilyginti. Taip, mėgstame pasikviesti draugų, tačiau ar daug kas iš mūsų pagalvojo pasikviesti gatvės vargšų? Kodėl gi nesusidraugavus su vargšu, ne tik duodant išmaldos, bet dovanojant gerą žodį, ar pakviečiant pasistiprinti. Jeigu daugiau žmonių taip elgtųsi, galbūt gatvėse nebeliktų elgetų, tų vienišių, kurie savo vienatvę skandina alkoholyje.” O kaip jūs galvojate?

kun. Vytautas Sadauskas SJ sako:       2019-11-4 20:22

kad, “Jėzaus trečiasis apsilankymas fariziejaus namuose prie vaišių stalo tampa proga kalbėti apie vestuvių pokylį Dievo karalystėje. Šio pokylio svečiai nėra skirstomi pagal socialinę padėtį. Čia atsižvelgiama į visiškai kitus dalykus. Jėzus galimybę dalyvauti pokylyje suteikia visiems, ypač vargšams, paliegėliams, luošiems ir akliems. Žodis pakviesk šioje Evangelijos dalyje pavartotas net dvyliką kartų. Tai rodo, kokia svarbi yra žinia, kad rengiamas pokylis, už kurį nereikia atsilyginti. Jėzus kviečia visus ir laukia atsakymo.”

> Vaidui Vds       2019-11-4 17:11

Tai nė vienai dienai nepajėgi sutramdyti savo puikybės? Na kas tu toks, žemės vabale, kad taisytum Šventojo Rašto ar jo interpretatorių klaidas? Tarp žmonių nėra neklystančių, todėl taisinėti vieniems kitų ,,klaidas” yra beprasmiška, jei jos nepiktybinės. Palik tą privilegiją Dievui. Ir koks tau skirtumas, kada tas Zachiejus dalino savo turtą, prieš ar po - tau jo vis tiek neklius. Čia ką - esminė klaida, keičianti Evangelijos prasmę? O juokingiausia: vieną ,,klaidą” ištaisai, bet įveli kitą - daug didesnę ir ne tokią jau nekaltą. Kur parašyta, kad Jėzus būtent ,,apsinakvojo” Zachiejaus namuose? Gal apsinakvojo, gal ir ne - nei tu ten buvai, nei matei. Bet tu būtinai turėjai tą parašyti. Atsieit, žiūrėkit, Jėzus joks Dievas - jis niekuo nesiskiria nuo žemiškųjų valdovų, ieškančių privilegijų tik sau. Ko neparašei, kur nakvojo ta didžiulė jį lydėjusiųjų minia? Supyko ir išsilakstė, ar kaip? Jei ir būtų nakvojęs, koks mums skirtumas? Aš tik bandau parodyti, kad pats esi daug didesnis murmėtojas negu mes visi kartu sudėjus. ,,Murmėtojams” siūlai taisyti, atsieit, klystančiuosius. Tai kodėl, kai tau pačiam žmonės bando padėti, tuoj pradedi isteriškai klykti: ,,iriškurpastavetiekpykčioirneapykantos?” Turiu naujieną - toks yra tik tavo pasaulis - melo, pykčio ir neapykantos pasaulis. Nes jis atsiskyręs nuo Dievo. O kitokio tu nepažįsti. Ir kas yra tas pasipūtėlis, kuris kiekvieną sekmadienį spjaudo į Dievo žodį ir drįsta rašyti: ,,oištikrųjųbuvotaip”? Tu kas toks - Dievo viršininkas? Priekabus jo darbdavys? Cenzorius? Ar tik žemės dulkė, serganti gigantiško masto puikybe ir statanti save aukščiau Dievo? Ir dar meluoji, kad Jėzus, atsieit, nekreipęs dėmesio į fariziejus. Norėtum, fariziejau! Jėzus jiems buvo labai griežtas, vadino veidmainiais, angių išperomis ir t.t. Nes jie buvo tokie kaip tu - siena tarp žmonių ir Dievo. Žmogžudžiai ir dievažudžiai.

Vaiduti,       2019-11-4 15:41

tik tavo naivumas neleidžia atskirti klaidos ir nuolatinių, sąmoningų patyčių iš Dievo. Taigi nemurmėk.

Psalmėje       2019-11-4 15:14

(Ps 68, 30–31. 33–34. 36–37)

Prašome:  Išklausyk mane, Viešpatie, nes tu didžiai geras.

  Mane – kenčiantį ir nelaimingą
  globoki ir gelbėki, Dieve!
  Šlovinsiu giesme aš Dievo vardą
  ir aukštinsiu jį dėkingai. 

  Kelkit galvas aukštyn, nuolankieji, pradžiukit!
  Teatgis širdys tų, kurie Dievo ieško.
  Beturčius Viešpats girdi,
  neniekin savųjų, apkaltų grandinėm.

  Tikrai išvaduos Dievas Sioną,
  ir Judo miestus leis atstatyti
  Ten saviškiai gyvens, kraštą užvaldę.
  Ir vaikai jo tarnų paveldės tą žemę.
  Ten tėvynę atras, kurie gerbia jo vardą.

O skaitinyje       2019-11-4 15:11

Rom 11, 29–36 labai įdomus pareiškimas ir ką reiškia “Dievas visus įkalino neklusnume”:

  Broliai!
  Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami. Kaip jūs kadaise nebuvote klusnūs Dievui ir dėl jų neklusnumo dabar patyrėte gailestingumą, taip ir jie dabar nepaklūsta dėl jums suteikto pasigailėjimo, kad dabar ir jie susilauktų gailestingumo. Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų.
  O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai! Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo jo patarėjas? Arba kas jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta? Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.

O šiandien       2019-11-4 15:07

Evangelija (Lk 14, 12–14), vėl mus moko:

  Taip pat ir pakvietusiam jį vaišių Jėzus pasakė:
  “Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime”.

Čia        2019-11-3 18:03

vienas avinas nieko kito neužuodžia, kaip tik avis. Turbūt rujoja.

ah1       2019-11-3 13:04

ne sveikiems o ligoniams reikia gydytojo, sakė Jėzus Kristus, todėl jis ir buvo pasiųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis - ligonius, pagal Bibliją. Nebūk, ligoniu, nebūk avim nes piemenys paskers.

Štai taip       2019-11-3 8:59

Jėzui rūpi tas pats mažiausias, kad ir nusidėjelis, bet turintis nuolankią ir atvirą širdį. Pas tokią širdį Jis ateina ir apsigyvena.


Rekomenduojame

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.