Politika, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Gyventi tikėjimu, o ne regėjimu

Tiesos.lt redakcija   2018 m. birželio 17 d. 7:21

6     

    

Geroji Naujiena: Gyventi tikėjimu, o ne regėjimu

Žemą medį paaukštinu

Štai ką sako Viešpats: „Paimsiu šakelę nuo aukštojo kedro viršūnės ir pasodinsiu. Iš jo viršūninių ūglių nulaušiu liauną šakelę ir ją pasodinsiu ant aukšto, užmatomo kalno. Izraelio kalno viršūnėje ją pasodinsiu. Ji išsišakos ir ves vaisius – išaugs į kedrą puikuolį. Po juo visokie paukščiai galės gyventi, jo šakų pavėsyje visokie sparnuočiai galės sau lizduoti. Visi lauko medžiai pažins, jog aš, Viešpats, aukštą medį pažeminu, o žemą – paaukštinu. Žaliuojantį medį nudžiūdau, o nudžiūvėlį – atželdau. Aš, Viešpats, tai pasakiau ir padarysiu“. (Ez 17, 22–24)

* * *

Kaip gera tave, o Viešpatie, šlovint

Kaip gera tave, o Viešpatie, šlovint,
skambinti tavo garbei, Aukščiausias,
skelbt naktimis ir rytmečiui brėkštant
tavo gailestingumą ir ištikimybę. –

Teisuolis klestės sau kaip palmė,
kaip kedras Libano šakosis.
Viešpaties namuos pasodintas,
žydės jisai prieangiuos Dievo. –

Jis vaisių duos net senatvėj,
žaliuos, bus sultingas.
Visiems jisai skelbs: „Koks Viešpats teisingas!
Jis priebėga mūsų, jame tu nerasi kaltybės“. (Ps 91, 2–3. 13–16)

 

* * *

Ar būdami namie, ar svetur, mes laikome sau garbe patikti Viešpačiui

Broliai! Mes visuomet gerai nusiteikę, nors žinome, kad, kolei gyvename kūne, esame svetur, toli nuo Viešpaties. Mes čia gyvename tikėjimu, o ne regėjimu. Vis dėlto esame gerai nusiteikę ir pasiruošę apleisti kūno būstinę ir eiti pas Viešpatį. Štai kodėl, ar būdami namie, ar svetur, mes laikome sau garbe jam patikti. Juk mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų, ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs – gera ar bloga. (2 Kor 5, 6–10)

 

* * *

Jis esti mažiausias iš visų sėklų ir tampa didesnis už visas daržoves

Jėzus kalbėjo minioms:

„Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo“.

Jėzus dar sakė: „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji – tarytum garstyčios grūdelis, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga ir tampa didesnis už visas daržoves, išleidžia plačias šakas, taip kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai“.

Daugeliu tokių palyginimų Jėzus skelbė žmonėms žodį, kiek jie sugebėjo suprasti. Be palyginimų jiems jis nekalbėdavo, o savo mokiniams skyrium viską išaiškindavo. (Mk 4, 26–34)

 

* * *

Šiandien Jėzus, mokydamas apie Dievo Karalystę, kalba ir apie visų didžių dalykų pradžią – Dievo malonę: neregimą kūno akimis, slaptoje įlietą, puoselėtą ir ... nesustabdomą visa ko, kas gyva, veržimąsi į šviesą.

Duok, Viešpatie, ir mums, Tiesos.lt bendruomenei, šią malonę – perkeičiančią Dievo Meilę – priimti: tesėja ji mūsų širdyse veiklią viltį ir teišdaigina gyvą tikėjimą, kad įsiklausytume į Tavo įkvėpimus ir turėtume drąsos Tave liudyti, kad ryžtumės priešintis blogiui, kad augtume artimo meilės darbais.

Laukdami pjūties meto kiekvienas asmeniškai ir bendruomeniškai melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: pasotink, Viešpatie, savo Tiesa jos alkstančius, priglobk teisingumo nerandančius, suramink vienatvę ir neviltį išgyvenančius, išvaduok persekiojamus, padėk apsivalyti nuo netiesos. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Prisirišom prie žemės ir pamiršom Dangaus ilgesį

 

 

* * *

Šv. Grigalius Didysis († 604). Grūdelis ir sparnuočiai

Šventajame Rašte paukščius kartais leidžiama suprasti kaip gėrį, o kartais – kaip blogį. Paukščiai kai kada reiškia oro galias, trukdančias gerų žmonių pastangoms. Todėl Tiesos lūpomis sakoma: „Vieni grūdai krito šalia kelio; dangaus paukščiai atskrido ir juos sulesė“ (Mt 13, 4); mat iš tiesų piktosios dvasios, užvaldžiusios žmonių protus, primeta pragaištingas mintis ir išplėšia iš atminties gyvybės žodį. Vėlgi dėl to vienam pasipūtusiam turtuoliui sakoma: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“ (Mt 8, 20). Lapės yra didžiai klastingi gyvūnai, jos slepiasi olose arba urvuose, iš jų išlindusios niekad nebėga tiesiais keliais, bet laksto vingiuotais aplinktakiais. O paukščiai, kaip žinome, skrisdami pakyla aukštai į orą. Taigi lapių vardu žymimi sukti ir klastingi, o paukščių vardu – išdidieji demonai. Tarsi sakytų: Klastingi ir pasipūtę demonai apsigyvena jūsų širdyje, tai yra puikybės kupinose mintyse. [...]

Bet paukščiai dažnai vaizduojami ir kaip gėris, pavyzdžiui, kai evangelijoje Viešpats skelbia dangaus karalystės panašumą į garstyčios grūdelį, tardamas: „Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo man ją palyginti? Ji panaši į garstyčios grūdelį, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Jis išaugo į medelį, ir padangių sparnuočiai susisuko lizdus jo šakose“ (Lk 13, 18–19). Juk jis pats yra garstyčios grūdelis, kuris, pasodintas sodo kape, išaugo į didelį medį. Nes grūdelis jis buvo, kai mirė, o medis – kai prisikėlė. Grūdelis – kūno nusižeminimu, medis – didybės galia. Grūdelis, nes „matėme jį, bet nepamėgome“ (Iz 53, 2); o medis, nes „nustelbia žmonių vaikus savo grožiu“ (Ps 44 (45), 3). Šio medžio šakos yra šventieji skelbėjai. Ir pažiūrėkime, kaip plačiai skleidžiasi. Juk kaip apie juos sakoma? „Jų žinia skamba visoje žemėje, jų žodžiai girdėti iki pasaulio pakraščių“ (Ps 18 (19), 5). Šiose šakose paukščiai susisuko lizdus, nes šventosios sielos, tarsi tam tikrais dorybių sparnais pasikeldamos viršum žemiškų minčių, jų žodžiuose ir jų paguodos kalbose randa atokvėpį nuo šio pasaulio nuovargio.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

atsakau 15:52       2018-06-18 17:14

“.... aš, Viešpats, aukštą medį pažeminu, o žemą – paaukštinu. Žaliuojantį medį nudžiūdau, o nudžiūvėlį – atželdau. Aš, Viešpats, tai pasakiau ir padarysiu“. (Ez 17, 22–24)
Tikiu, kad Jis padarys , ir dėl kitų žmonių pakeitimo ar atsivertimo galiu tik Dievo prašyti, nes žmogus negali net pats atsiversti , jei Dievas nesuteiks malonės. Tik melsti Jo pagalbos. Kai matydami tiek blogio aplink, nusimename, nes nežinome kaip tai pakeisti, tai jei tikrai tikime prašykime Visagalio. O jei manome, kad Visagalis negali, tai negi mes galime??? Stenkimės dorai gyventi kiekvienas savo gyvenimą, ir žiūrėk gal nors kiek “atskiesime” tą apnuodytą pasaulį...
Myliu visus jus ir linkiu ramybės.

VaidasVDS       2018-06-18 9:02

Intelektas visada maištauja prieš klaidas, taip pat ir tikėjimo klaidas. Ir čia jis gana dažnai daro didžiausią klaidą - jei koks nors tikėjimas padaro kur nors klaidą, tai toks tikėjimas nėra tikras, o todėl ir Dievo greičiausiai nėra. Ne Dievo nėra, o tik žmogus ar kokio nors tikėjimo atstovai nesugeba pripažinti, kad tiek žmogus, tiek jo tikėjimai negali būti neklystantys. Religinis dogmatizmas, kylantis iš žmogaus tikėjimo klaidų, duoda atvirkštinį rezultatą - intelektinį netikėjimą. Taip netikras (klaidingas) tikėjimas tampa lygiai tokiu pat blogiu, kaip ir mutaborinis netikėjimas. Vienas pagimdo kitą, nes blogis kyla tik iš blogio (klaidos). Iš gėrio (tikros tiesos) joks blogis niekada negali kilti.
Pats intelektas (protingų-mąstančių būtybių) kyla iš trečiojo Trejybės asmens - Dvasios, todėl jis yra tik prisitaikymas prie dvasios.
Kada neįvyksta prisitaikymas, tada intelektas, praėjus trumpam gyvenimui, žūsta kartu su neprisitaikėliu. Tokia yra nelaiminga netikėjimo pabaiga. Bet prie netikėjimo labai, labai prisideda klaidingas religinis dogmatizmas, to irgi nereiktų pamiršti visiems tikintiesiems…

mutabor'ui       2018-06-17 18:05

Gal bent Tertulionu,
o ne Leninu ar Raselu sekate?

mutabor.       2018-06-17 17:31

tikėjimas ir intelektas nesuderinami dalykai.

Gaila ir liūdna 14:07 - gryna teisybė       2018-06-17 14:52

Taip, gyvenimas yra slėpinys (Išganymo misterija), bet daugelio tikėjimas atšalęs, o širdys - nutukusios, todėl nepažįsta, kas po Saule vyksta iš tikrųjų.
Rimtas tik vienas klausimas: kaip atverti jų (ir savo dvasios akis), kad išvystų/ume tai, kas vyksta iš tikrųjų? - Ką daryti ir kaip, viskas pasakyta, tik nedaroma.

Gaila ir liūdna       2018-06-17 13:07

kad taip nedaug gali išgirsti tokių gyvų žodžių, slepiančių savyje tikro tikėjimo jėgą. Pamenu, kaip senais laikais dar prie tarybų valdžios , bažnyčiose girdėdavau tookius pamokslus, kad atrodydavo jog Dievas šalia stovi… ir net pasisukinėt nedrįsdavau, nes aišku buvo kokios didybės akivaizdoje esu (o buvau vaikas)....  Dabar gi kunigai kalba daugiau poetiškai. gausiomis metaforomis ir kitokiais “pridengiančiais žodžiais”, o dar dažniau apie savo nuopelnus… Retas kuris taip drąsiai be jokių “švelninimų” ir aplinkkelių....
Matau, kai nešamas Švenčiausias sakramentas aplink bažnyčią per procesiją , jau tik vienetai priklaupia. Žinoma, Dievas dėl to tikrai nesupyks, nes gal nenori žmonės rūbų susitepti. Bet pagalvoju sau: “O jeigu taip po baldakimu eitų pats Jėzus Kristus žmogišku pavidalu, tai tie žmonės, ne tik kad klauptųsi o pulte pultų tuos savo rūbus jam po kojų kloti ir trokštų kuo arčiau prieiti ir savo meilę jam paliudyti “. Tai kodėl jie nedaro to dabar prie Švenčiausio Sakramento?” Va taip ir pasimato tiki žmogus ar tik vaizduoja tikintį


Rekomenduojame

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kodėl nacionalinė premija gerbiamam dramaturgui neturėtų būti skirta?

Dr. Laimonas Kairiūkštis. Ir „pataisytas“ įstatymas neatitiks Lietuvos šeimų lūkesčių ir Konstitucijoje numatytų įstatymų normų

Rasos Juknevičienės šmeižtai papiktino Vokietijos Bundestago AFD frakciją

Nemokama rinkiminė reklama. „Susipažinkime: mes pirmą kartą ryžomės kandidatuoti savivaldybių tarybų rinkimuose…

Klausimas ES institucijoms: ar LRT vadovės teiginiai, nukreipti prieš Lietuvą, nėra hibridinio karo dalis?

Povilas Gylys. Skelbiu LRT pilietinį boikotą ir kviečiu prisijungti visus vertinančius bendrąjį gėrį

Geroji Naujiena: Viešpaties pagauti

Linas V. Medelis. Kaip mylėti vaikus, kai to moko nemylintys ir nemylimi

Algirdas Endriukaitis. Iš nepriklausomos Lietuvos teismų verdiktų: koloborantai, persekioję „Kronikos“ leidėjus, teisūs, visuomeninkai –  ne

Algimantas Rusteika. Sveikinu visus brangius Lietuvos žmones atvykus į 1939-uosius! (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis. Apie Škirpą „visko“ M. A. Haroldas nežino

Suomija nori, kad migrantai grįžtų namo – du kartus padidinta grįžimo išmoka

Iš arti. Seimas Vyganto Malinausko ir Vytauto Sinicos akimis: atrodo, vaikai bus atiminėjami lengvai, dažnai ir ne vien kraštutiniais atvejais

Arvydas Juozaitis. Steikime Tautos iždą

Valdas Vasiliauskas. Kultūra, atskirta nuo valstybės

Vytautas Radžvilas. Šeštoji V. Putino kolona – stipresnė už penktąją

Antanas Maceina. Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje

Mateo Salvinio atsakas kairiųjų aktyvistui: „Siunčiu tau 20 imigrantų į namus“

Pasirašykime peticiją: Petro Cvirkos paminklas – okupacijos ir kolaboravimo simbolis, jam ne vieta Vilniaus širdy

Vytautas Sinica. Štai šeštoji kolona – visu gražumu

Robertas Grigas. Kunigui Juozapui Zdebskiui: „Tai ne putino uogos ant sniego…“

Raimondas Navickas. Ko moko jaunimą šis keistas filmas? arba Iliustracija VSD ir 2-jo departamento 2018 m. „Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui..“

Verta prisiminti. Konstitucinis Teismas: Lietuvos valstybė – tai AŠ!

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

Algimantas Rusteika. Miškų kirtimo nusikaltimas tęsiasi

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

Nuo bačkos. Dainius Pūras. Viena iš sėkmingiausių sąmokslo teorijų – mitas apie tariamą Norvegijos nesėkmę šeimos ir vaikų teisių apsaugos politikoje

Savivaldos rinkimams artėjant. Kokią Vilniaus viziją rinksimės?

Atėjo laikas: visuomenė turi prisiimti atsakomybę už Lietuvos likimą

Karolis Kaklys. Ar įmanoma demokratiška savivalda be mažumos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.