Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: esame tapę Dievo nuosavybe

Tiesos.lt redakcija   2021 m. liepos 11 d. 3:21

38     

    

Geroji Naujiena: esame tapę Dievo nuosavybe

Eik ir pranašauk mano tautai

Betelio kunigas Amazijas tarė Amosui: „Išeik, pranašautojau, nešdinkis į Judo žemę! Tenai savo duoną valgyk, tenai pranašauk. O Betelyje tau nevalia daugiau pranašauti, nes čia – karaliaus šventykla, karalystės šventovė“. Amosas į tai Amazijui atsakė: „Ne pranašas aš, nei pranašo mokinys, o piemuo ir sikomoro vaisių nokintojas. Bet Viešpats mane paėmė nuo bandos ir įsakė: ‘Eik ir pranašauk mano tautai Izraeliui!’“ (Am 7, 12–15).

* * *

Parodyk mums, Viešpatie, savo gerumą, suteik išganingą pagalbą

Noriu išgirsti, ką Viešpats Dievas byloja:
jis skelbia ramybę savo žmonėms – savo bičiuliams.
Tikrai jis tuos netrukus išgelbės, kurie jo šventai bijo,
ir Dievo garbė sugrįš į mūs šalį.
Susitiks ten Gailestingumas ir Ištikimybė,
pasibučiuos Taika su Teisybe.
Žemėje dygs Ištikimybė,
iš dangaus pažvelgs meiliai Teisybė.
Visokių gėrybių duos Viešpats,
derlinga bus mūsų žemė.
Teisybė jo akivaizdoj vaikščios,
o josios pėdom seks Dievo palaima (Ps 84, 9–14).

* * *

Mus išsirinko jame prieš pasaulio sutvėrimą

Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje, mus išsirinkdamas jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti jo akivaizdoje. Iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu, jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais savo malonės kilnumo šlovei. Ja jis apipylė mus vardan Mylimojo, kuriame turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą jo malonės gausa. Jis dosniai apreiškė mums savo malonę su įvairiopa išmintimi ir sumanumu, paskelbdamas mums savo valios paslaptį, kaip jis panorėjo iš anksto, nutarti jame, amžių pilnybei atėjus, visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje, tartum galvoje.

Jame esame tapę Dievo nuosavybe, iš anksto paskirti sutvarkymu to, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą, kad pasitarnautume jo didybės šlovei mes, kurie nuo seno turėjome viltį Mesijyje. Kristuje ir jūs, išgirdę tiesos žodį – išgelbėjimo Evangeliją – ir įtikėję juo, esate paženklinti pažadėtąja Šventąja Dvasia, kuri yra mūsų paveldėjimo laidas, jo nuosavybės atpirkimui, jo didybės šlovei (Ef 1, 3–14).

* * *

Ėmė juos siuntinėti

Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du.
Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms.
Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže, – tik apsiauti kurpėmis, bet nesusivilkti dviejų tunikų.
Ir mokė juos: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir netgi dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos“.
Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė (Mk 6, 7–13).

* * *

Švęsdami eilinio laiko penkioliktąjį sekmadienį, kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Dieve, savo tiesa tu apšvieti klystančius, kad jie grįžtų į tikrąjį kelią, padėk tad Bažnyčios vaikams atmesti visa, kas žemina krikščionio vardą, ir laikytis to, kas jam pritinka. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

Sigitas Tamkevičius. Pakviesti į šventumą
15 eilinis sekmadienis

„VIEŠPATS paėmė mane, kai ganiau kaimenę, ir VIEŠPATS man įsakė: ῾Eik, pranašauk Izraeliui, mano tautai!҆ “ (Am 7, 15), – taip nuolankiai pranašas Amosas kalba apie savo pašaukimą būti pranašu.

Evangelistas Morkus pasakoja apie Jėzaus mokinių siuntimą į misiją – raginti žmones atsiversti ir skelbti prisiartinusios Dievo karalystės (plg. Mk 6, 7–13). Jėzus liepia mokiniams einant į misiją nepasiimti net pačių reikalingiausių dalykų, kaip antai duonos ir pinigų, tik kelionės lazdą, o tai reiškia visiškai pasitikėti Dievu. Šitie beturčiai Jėzaus mokiniai skelbs tai, ką buvo girdėję iš savo Mokytojo; jie gydys žmones ir išlaisvins juos iš demonų įtakos.

Šio sekmadienio Dievo žodis, kalbėdamas apie pranašo Amoso ir Jėzaus mokinių pašaukimą, kviečia pamąstyti apie kiekvieno žmogaus pašaukimą. Dievas pašaukė mus į gyvenimą ne tam, kad pavaikščioję šios žemės keliais ir, galbūt, nieko gero nenuveikę pavirstume į dulkes ir išnyktume iš žmonių atminties. Apaštalas Paulius labai aiškiai kalba apie krikščionio pašaukimą. Laiške Efezo krikščionims jis rašo: „Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris išsirinko mus prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi. Jis paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jo įsūniais“ (plg. Ef 1, 3–10). Gerai įsidėmėkime šiuos du dalykus: pašaukimą į šventumą ir tapimą Dievo įsūnytais vaikais.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę daugelis mūsų tautiečių pradėjo ieškoti savo šaknų – gal kartais esą bajoriškos kilmės, – kad galėtų pasididžiuoti prieš kitus, kurių protėviai buvo paprasti žmonės. Apaštalas Paulius sako, kad per Jėzų buvome įsūnyti paties dangaus Tėvo.
Mes, įtikėję į Jėzų Kristų ir priėmę Krikšto sakramentą, esame dangaus Tėvo sūnūs ir dukterys. Realiame gyvenime galime būti patys paprasčiausi, daug ko stokojantys darbininkai ar tarnautojai, bet iš tikrųjų visi mes esame Dievo vaikai. Ši didybė viršija bet kokią galimą žemiškąją didybę. Tik būdami danguje iki galo suvoksime savo pašaukimo didybę.

Pašaukimas būti Dievo sūnumis ir dukromis yra neatskiriamas nuo pašaukimo siekti šventumo. Apaštalas Paulius tvirtina, kad Dievas mus išsirinko ir pašaukė į šventumą dar prieš pasaulio sukūrimą; jau tada mes buvome Dievo mintyje.

Skelbdamas Evangeliją, Jėzus dažnai pabrėždavo šį išskirtinį mūsų pašaukimą; jis kalbėjo: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48). Kvietimas būti tobuliems – tai kvietimas į šventumą: būti panašiems, koks buvo pats Jėzus Kristus, o jo pagrindinė žymė – meilė visiems žmonėms, neišskiriant ir priešų. Mylėdamas žmones, jis prisiėmė kryžiaus kančią, o prikaltas prie kryžiaus meldėsi net už savo priešus: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“  (Lk 23, 34).

Būti tobulam visiškai nereiškia būti laisvam nuo suklydimų, bet būti pasiruošusiam visada vykdyti dangaus Tėvo valią. Dangaus Tėvas nori, kad eitume per gyvenimą su meile. Tai ypač aktualu šiandien, kai aplinkui tvyro daug pykčio, susiskaldymų ir priešiškumų. Mes esame gundomi į patiriamus priešiškumus atsakyti tuo pačiu. Jei pasiduotume šitai pagundai, tai būtų didžiausia mūsų klaida bei nuodėmė. Mūsų palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis patyrė daug priešiškumo, bet ėjo per gyvenimą su didele meile; net vyskupo šūkį pasirinko: Vince malum in bono – „Nugalėk blogį gerumu!“

Dabarties sekuliariame pasaulyje, laikydamiesi meilės kelio, mes atliekame Jėzaus pranašų misiją – kviečiame žmones ištikimai sekti paskui Jėzų. Tepadeda mums Dievas gerai atlikti šią misiją!

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

XV eilinės savaitės šeštadienio       2021-07-17 4:51

Evangelijos skaitinio meditacija

„Jis nenulauš palūžusios nendrės, kol nenuves į pergalę teisingumo.”

Kiekvieno gyvenime pasitaiko svarbių momentų ar esminių posūkių, kurie lemia tolesnę kryptį. Iškilusi konfrontacija tarp Jėzaus ir fariziejų buvo lemtinga. Dėl savo išankstinių nusistatymų dvasiniai vadovai tapo nepakantūs. Nuo šiol kad ir ką Jėzus sakytų ar darytų, jų akyse tai būtų neteisu. Jie ne tik priešinosi Jėzui ir ginčijosi su Juo, bet dar ir rezgė planus jį sunaikinti. O Jėzus drąsiai ir ryžtingai sutiko kilusią opoziciją, pasiryžęs vykdyti savo Tėvo valią. Jis pasinaudojo krize pamokyti apaštalus karalystės kelio į sėkmę ir pergalę. Vienintelis kelias į šlovę dangaus karalystėje veda per kryžių – kentėjimo ir nuolankumo kryžių, kurį Jėzus ištvėrė vardan mūsų išganymo. Mes irgi esame kviečiami imti savo kryžių kiekvieną dieną: mirti nuodėmei, savanaudiškumui, pavydui, puikybei, kivirčams bei neapykantai ir atiduoti savo gyvenimus tarpusavio meilei bei nuolankiai tarnystei. Taip, kaip Jėzus darė mūsų labui.

Evangelistas Matas pacitavo Izaijo pranašystę apie kenčiantį tarną, kad paaiškintų, kaip jis įvykdys savo misiją. Būtent, pasitelkęs ne triuškinančią galybę, o meilę ir pasiaukojančią tarnystę (plg. Iz 42, 1–4). Vietoj sosto jis pasirinko žengti ant kryžiaus ir nešioti erškėčių vainiką. Nėra didesnio Dievo meilės mums įrodymo kaip ši Jo vienatinio Sūnaus pasiaukojanti mirtis mūsų ir mūsų išganymo labui (plg. Jn 3, 16). Jėzus mirė ne tik už žydus, bet ir už visas pagonių tautas. Prieš šimtmečius Izaijas pranašavo, kad Mesijas atneš teisingumą pagonims. Graikų manymu, teisingumas reiškė atiduoti Dievui ir žmonėms tai, kas jiems priklauso. Jėzus išmokė savo apaštalus, kaip elgtis su Dievu ir su kitais žmonėmis t.y. atiduoti Dievui ne tik kas priklauso, bet dar daugiau – mylėti Jį be jokių apribojimų, kaip ir Jis besąlygiškai mus myli.

Jėzus atneša dieviškos meilės ir gailestingumo sutramdytą Dievo karalystės teisingumą. Jis nežeidžia silpnųjų ir neniekina jų, bet vietoj to parodo supratimą. Jis neatima drąsos iš silpnavalių, bet paskatina juos, suteikia vilties ir stiprybės ištverti sunkumuose. Jokie išmėginimai, trūkumai ar silpnybės negali užkirsti kelio Jėzaus gailestingumui ir pagalbai, kuriuos Jis teikia kiekvienam prašančiam. Kad ir koks beviltiškas ar silpnas žmogus, Viešpats Jėzus visad pasirengęs atnešti savo gydančią meilę, viltį ir padrąsinimą. Ar pasikliauji Dievu, Jo gailestingumu ir teisingumu?

Viešpatie Jėzau, Tavo meilė ir gailestingumas neturi ribų. Suteik man jėgų, kai esu silpnas; vilties, kai drąsa mane apleidžia; ramybės, kai rūpesčiai apninka; paguodos, kai liūdžiu; ir supratimo, kai būnu suglumęs. Padaryk mane savo vilties įrankiu, kad galėčiau drąsinti į bėdas pakliuvusius ir netekusius vilties.

Pagal „RCNet Daily Scripture Readings and Meditations“ parengė M. Burdulytė

Bernardinai.lt

XV eilinės savaitės šeštadienio Evangelijos       2021-07-17 4:48

Mąstymas
Prašyti gilios Jėzaus švelnumo patirties

Evangelistas Matas atkreipia mano dėmesį į nusikalstamą fariziejų elgseną. Jie sušaukia pasitarimą prieš Jėzų, nes trokšta kuo greičiau Juo atsikratyti.

*

Paklausiu savęs, ar mano gyvenime yra tokių „sričių“, į kurias neįsileidžiu Jėzaus, užgniaužiu Jo balsą, numarinu Jo įkvėpimus? Paprašysiu Šventosios Dvasios, kad padėtų man visu savimi atsiverti Jėzaus žodžiui.

*

Jėzus pasitraukia nuo fariziejų. Iš vienos pusės, Jėzus niekam neprimeta savęs, neverčia priimti Jo žodžio, o iš kitos pusės, nenustoja skelbti Evangelijos. Kontempliuosiu Jėzaus galią, su kuria gydo tuos, kurie įsileidžia Jį į savo gyvenimą. Ko norėčiau Jo paprašyti? Į kokias gyvenimo situacijas, vietas pakviesti?

*

Matas mano kontempliacijai pateikia Jėzaus ikoną, kurią su pranašišku įkvėpimu „nupiešė“ Izaijas. Ilgiau sustosiu ties pranašo žodžiais, kad galėčiau kontempliuoti Viešpaties grožį ir švelnumą.

*

„Mano mylimasis…“. Tokį Jėzaus paveikslą man paliko dangiškasis Tėvas. Jis yra mylimiausias Tėvo Vaikas, kuriuo Jis gėrisi. Prašysiu Tėvo, kad duotų man širdį, kuri sugebėtų labiausiai už viską mylėti Jėzų.

*

„Jis nesiginčys, nešauks (...). Jis nenulauš palūžusios nendrės“. Sustosiu ties šiuo jaudinančiu paveikslu, kad pasisotinčiau Jėzaus švelnumu. Prisiminsiu savo gyvenimo situacijas, kuriose patyriau Jo kantrų gerumą ir švelnumą mano silpnybėse.

*

Įsisąmoninsiu, kad Jėzaus gailestinga meilė yra didžiausia viltis mano gyvenime. Per visą dieną išlaikysiu tą Jėzaus paveikslą savo širdyje ir kartosiu:

„Mano mylimasis Jėzau, tik Tu esi mano viltis“.

Kasdienapmastau.lt

XV eilinės savaitės šeštadienio       2021-07-17 4:46

Evangelija (Mt 12, 14–21)

  Išėję iš sinagogos fariziejai susimokė Jėzų pražudyti.
  Tai žinodamas, Jėzus pasitraukė iš ten. Daugelis sekė paskui jį, ir jis visus gydė, bet įspėdavo, kad jo negarsintų. Taip turėjo išsipildyti pranašo Izaijo žodžiai:
  „Štai mano išrinktasis tarnas, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš suteiksiu jam savo dvasios, ir jis skelbs tautoms tikrąją tiesą. Jis nesiginčys, nešauks, ir negirdės niekas gatvėse jo balso. Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio, kol neatneš teisybei laimėjimo; o jo vardas teiks viltį tautoms!“
  Katalikai.lt

XV eilinės savaitės šeštadienio       2021-07-17 4:45

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 135, 1. 23–24. 10–15)

Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras,
P.  Jis maloningas per amžius!

Atsimena mus, nelaimių prispaustus,
P.  Jis maloningas per amžius!

Iš priešų mus išvaduoja,
P.  Jis maloningas per amžius!

Pirmagimius Egipto išklojo,
P.  Jis maloningas per amžius!

Ir išvedė iš ten Izraelį,
P.  Jis maloningas per amžius!

Galingąja savo ranka, iškelta dešiniąja,
P.  Jis maloningas per amžius!

Jis perkirto Raudonąją jūrą,
P.  Jis maloningas per amžius!

Ir pervedė ja Izraelį,
P.  Jis maloningas per amžius!

Parklupdė joje faraoną ir jo galybę,
P.  Jis maloningas per amžius!

Posmelis prieš evangeliją (2 Kor 5, 19)

P.  Aleliuja. – Dievas Kristuje sutaikino su savimi žmones
                ir patikėjo mums sutaikinimo žinią. – P. Aleliuja.

XV eilinės savaitės šeštadienio       2021-07-17 4:44

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iš 12, 37–42)

  Izraelitai iškeliavo iš Ramzeso į Sukotą. Pėsčių jų buvo šeši šimtai tūkstančių vyrų, neskaitant šeimynos. Su jais patraukė minia iš pritapusios liaudies, taipogi avys ir ožkos bei karvės – didžiulė daugybė galvijų. Iš Egipte pasiimtos tešlos jie išsikepė neraugintos duonos plokštainių; tešla mat nebuvo įrūgusi, nes juos egiptiečiai išvarė, ir jie negalėjo ilgiau parauginti bei prisitaisyti maisto kelionei.
  Egipte izraelitai buvo išbuvę keturis šimtus trisdešimt metų. Praslinkus keturiems šimtams trisdešimt metų, kaip tik tą dieną visos Viešpaties pajėgos patraukė iš Egipto. Tai buvo naktis budėjimo Viešpačiui, kada šis juos išvedė iš Egipto. Tai toji naktis, kurią izraelitai per visas savo kartas privalo budėdami švęsti Viešpaties garbei.

XV eilinės savaitės penktadienio Evangelijos       2021-07-16 5:09

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Įstatymas leido vargšams, kada jie būdavo alkani, valgyti vynuogių ar grūdų kaimyno lauke (Įst 23, 25–26), tačiau rabinai draudė tai daryti per šabą, šeštadienį, mat varpų skabymas – tolygus pjūčiai, o per šabą pjūtis buvo draudžiama (Mišna, Šabas 7, 2; „Mišna“ – rabinų rašytinis šaltinis, sudarytas maždaug II a. pr. Kr. ir aiškinantis Šventojo Rašto įsakymus).

Šabo įsakymo pagrindas – Dievo poilsis septintąją dieną (Pr 2, 2–3; Iš 20, 11). Žydų ir graikų filosofas Filonas Aleksandrietis († apie 49 po Kr.) ir kai kurie rabinai įrodinėjo, kad Dievas veikia ir šabo dieną, visa palaikydamas buvimu, duodamas gyvybę gimimu ir atimdamas ją mirtimi. Kiti rabinai mokė, kad Dievas ilsėjosi nuo kūrimo, bet ne nuo teismo – viešpatavimo, valdymo.

Jėzus gina savo mokinių elgesį, remdamasis Šventojo Rašto tekstu iš 1 Sam 21, 2–7, tai yra cituodamas aukščiausią autoritetą – Dievo žodį: iš didelio alkio Dovydas ir jo vyrai valgė pridėtinės – Artumo – duonos, nors jie nebuvo kunigai. Niekas – nei Šventasis Raštas, nei Įstatymo aiškintojai – dėl to nesmerkia Dovydo, nes gyvybiškai svarbus poreikis pateisina Įstatymo (Kun 24, 9) laužymą. Tad ir tikroji šabo vertė, kokią numatė Dievas, nėra neliečiama normų ir priesakų tvirtovė, o galimybė atskleisti savo tikėjimą ir sutvirtinti meilę artimui.

Bet pagrindinis mokinių elgesio – šabo poilsio laužymo – pateisinimas yra tai, kad Jėzus turi aukštesnę valdžią už Įstatymą: „Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats“ (Mt 12, 8). Jėzaus prigimtis ta pati, kaip Tėvo: „Mano Tėvas darbuojasi iki šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“ (Jn 5, 17). Čia Jėzus prisiskiria tą pačią įsakmią galią, kurią turi Tėvas; kitoje kalboje prisiskiria išimtines teises – galią gyvybei ir mirčiai (Jn 5, 21. 24–26) bei galią teisti (Jn 5, 22. 27).

Bernardinai.lt

XV eilinės savaitės penktadienio Evangelijos       2021-07-16 5:08

Mąstymas
Prašyti kilnios ir žmonių poreikiams jautrios širdies

Karštoje maldoje šauksiuosi Šventosios Dvasios, kad leistų vidujai atsiverti Dievo žodžiui, į kurį turiu gilintis šioje meditacijoje.
*
Prisijungsiu prie Jėzaus ir mokinių, einančių per laukus. Jie yra pavargę ir labai alkani – taip labai išalkę, kad skina ir valgo varpas. Įsivaizduosiu gailestingą Jėzaus žvilgsnį. Pamatysiu, kaip jis skiriasi nuo smerkiančio fariziejų žvilgsnio.
*
Pagalvosiu, kad Jėzus žino apie mane viską, žino mano didžiausią alkį. Pajusiu Jo meilų žvilgsnį, nukreiptą į mane. Kaip žvelgiu į save bejėgiškumo akimirkomis? Prašysiu Jėzaus, kad išmokintų mane žvelgti į save Jo akimis.
*
Įsiklausysiu į fariziejų kaltinimą. Jie yra taip labai susirūpinę Įstatymo raide, kad pražudo vargšą žmogų. Ar mano gyvenimas pagal Dievo įsakymus augina manyje žmogišką jautrumą ir širdies gerumą?
*
Perdėtas laikymasis Įstatymo raidės fariziejų širdyse dusina žmogiškąjį jautrumą. Meilės trūkumas neleidžia jiems giliau išnagrinėti Dieviškojo Įsakymo. Jėzus padeda jiems skaityti Įstatymą su meile.
*
Paklausiu savęs apie savo giliausias motyvacijas kasdieniniuose patarnavimuose. Ar ko nors reikalaudamas iš savęs ar kitų, lieku jautrus ir geras? Ar pasiaukojančiame pasišventime esu viduje laimingas? Ar atlieku tai su meile?
*
Širdingame pokalbyje su Jėzumi prašysiu, kad mokintų mane išminties ir meilės, vykdant Dieviškąjį Įstatymą. Kartosiu:
„Jėzau, padėk man būti teisiu ir jautriu“.
Kasdienapmastau.lt

XV eilinės savaitės penktadienio       2021-07-16 5:00

Evangelija (Mt 12, 1–8)

  Anuo metu Jėzus ėjo šeštadienį per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti.
  Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas šeštadienį draudžiama“.
  Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? Kaip jie nuėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.
  Arba, ar neskaitėte Įstatyme, jog šeštadienį kunigai šventovėje pažeidžia šeštadienio poilsį ir nenusikalsta? Todėl sakau jums: čia daugiau negu šventykla!
  Jeigu žinotumėte, ką reiškia ‘aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos’, nebūtumėte pasmerkę nekaltų. Žmogaus Sūnus yra šeštadienio Viešpats“.
  Katalikai.lt

XV eilinės savaitės penktadienio       2021-07-16 4:59

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 115, 12–13. 15–18)

P.  Išganymo taurę pakelsiu, Viešpaties vardą kartosiu.

  Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu,
  už visa gera, ką man padarė?
  Išganymo taurę pakelsiu,
  Viešpaties vardą kartosiu. – P.

  Viešpaties akyse didžiai brangūs
  mirštantys jo teisieji.
  Aš tavo tarnas – sūnus tavosios tarnaitės.
  Tu mano pančius sutraukei. – P.

  Tau padėkos auką aukosiu,
  šauksiuosi Viešpaties vardo.
  Aš Viešpačiui įžadus atitesėsiu
  prieš visą jo tautą. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)

P.  Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso,– sako Viešpats; –
                aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.

XV eilinės savaitės penktadienio       2021-07-16 4:58

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iš 11, 10 – 12. 14)

  Mozė ir Aaronas prieš faraoną padarė visokių stebuklų. Bet Viešpats užkietino faraonui širdį, ir tas izraelitų iš savo šalies neišleido.
  Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui Egipte: „Tegu šis mėnuo jums pradeda mėnesių eilę, tegul jis būna pirmasis metų mėnuo. Paskelbkite visai Izraelio bendrijai: ‘Dešimtą šio mėnesio dieną tegu kiekvienas parūpina savo šeimynai, savo namams, avinėlį. Jeigu šeimyna būtų per maža avinėliui suvalgyti, tegul jį ima susidėjęs su savo namų artimiausiu kaimynu, žiūrėdamas, kad pakankamai būtų asmenų avinėliui suvalgyti.
  Tasai avinėlis privalo būti be ydos, patinėlis, vienmetis – ėraitis arba ir ožaitis. Jį palaikykite iki keturioliktos šio mėnesio dienos. Tada susirinkusi visa Izraelio bendruomenė pavakare avinėlius tepapjauna. Reikia paimti avinėlio kraujo ir juo patepti šonines ir viršutinę durų staktas namų, kuriuose avinėlis bus valgomas.
  Tą naktį reikia suvalgyti mėsą. Iškeptą ant ugnies ją reikia suvalgyti su nerauginta duona ir karčiomis salotomis. Nieko iš jos negalima valgyti žalio ar vandenyje virto, tiktai ant ugnies iškepto, kartu su galva ir kojomis bei vidaus dalimis. Negalima nieko palikti lig ryto. Kas liktų lig ryto, reikia ugnyje sudeginti. O valgyti avinėlį turėsite šitaip: susijuosę strėnas, apsiavę kurpėmis kojas, laikydami rankoje lazdą. Valgykite jį su paskuba! Bus Viešpaties Pascha – perėjimas.
  Tą naktį aš eisiu per Egiptą ir išžudysiu visus jo pirmagimius – žmonių ir galvijų. Įvykdysiu teismą visiems Egipto dievaičiams: aš esu Viešpats. O kraujas ant staktų namų, kur jūs gyvenate, bus jus saugantis ženklas: pamatęs kraują, pro jus aš praeisiu, ir jūsų neištiks ta nelaimė, kuria aš nubausiu Egiptą.
  Šią dieną privalote kas metai minėti. Ją švęskite amžiais, kartų kartomis, kaip iškilmę Viešpatis garbei’“.

XV eilinės savaitės ketvirtadienio       2021-07-15 4:56

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Pijus Eglinas OP

Kaip manote, kiek kaulų turi žmogaus kūnas? Kažkur skaičiau, kad du šimtus keturiasdešimt aštuonis. Antras klausimas daug paprastesnis – o kiek dienų turi metai? Sako, metus sudaro trys šimtai šešiasdešimt penkios dienos. Lygiai tiek pat – du šimtus keturiasdešimt aštuonis uždraudimus ir trys šimtai šešiasdešimt penkis įsakymus turi žydų įstatymas, kurio privalėjo laikytis kiekvienas Izraelio gyventojas, kiekvienas, išpažįstantis žydų religiją. Tai iki smulkmenų apibrėžianti religinį gyvenimą bei asmeninį žmogaus santykį su Dievu instrukcija. Žmonėms, kurie privalėjo to laikytis, tai buvo slegiantis ir į kuprą metantis įstatymų bei priesakų rinkinys.

Kai skaitome Evangeliją, dažnai matome, jog paprastam žmogui buvo nepaprastai sunku vykdyti visus tuos įstatymus, įsakymus ir draudimus. Išmanyti tikėjimą su šitiek įvairiausių taisyklių tuomet galėjo tik išminčiai ir mokslininkai, kuriuos Jėzus ironizuodamas vadina „išmintingaisiais ir gudriaisiais“.

Kai Jėzus kalba apie dangaus karalystę, jis žmogų išlaisvina nuo tos slegiančios naštos, nes iš Jo žodžių labai aiškiai matome – raidė – užmuša, teorija – užmuša. Šiandienėje Evangelijoje girdime tokius Jėzaus žodžius: „Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. Jis uždeda naštą, kurią žmogus yra pajėgus nešti, ji nežlugdo žmogaus, tačiau jį stiprina. Jėzus labai aiškiai leidžia suprasti, kad Dievo valios išsipildymas jokiu būdu nėra žmogaus prievartavimas. O Dievo valios supratimas nėra vien tik mokslininkų ir teologų privilegija. Jėzaus žodžiuose atsispindi laisvė. Kalbėdamas apie religinius įstatymus bei taisykles, Jėzus visų pirma prieš akis turi žmogų – mažą ir silpną. Jis nori, kad kiekvienam būtų pakeliamas religinis gyvenimas, kad kiekvienas būtų pajėgus įvykdyti Dievo įstatymą. Jis duoda žmogui šansą. Ypač tiems, kurių niekas nesiklauso, į kuriuos niekas nekreipia dėmesio, kurie nustumti į visuomenės pakraštį. Evangelijoje dažnai skaitome apie Jėzaus bendravimą su mažų mažiausiai keistos reputacijos asmenimis. Jis bendrauja su tais, kurie buvo laikomi viešais nusidėjėliais, viešais nusikaltėliais. Jėzus ir jiems duoda šansą.

Tikėjimas nėra žinojimas. Tikėjimo gyvenime nesvarbus tavo inteligencijos lygis. Tikėjimas paliečia atvirą žmogų, nepaisant nei jo sugebėjimų, nei išsilavinimo. Kai Jėzus kreipiasi į tuos atstumtuosius, visų pirma Jis jiems grąžina savigarbą. Pasakodamas apie mylintį dangaus Tėvą, Jis į tų žmonių gyvenimus nori atnešti tikrą ir gilų dvasinį atsivertimą. Jėzaus įsitikinimu, Dievo įsakymai neturi būti našta, neturi jo slėgti ir kankinti. Jėzaus įsitikinimu, Dievo įsakymai turi būti gelbstintys orientyrai ir kelrodžiai. Jėzus kalba kaip tas Senojo Testamento išminčius, kurio žodžiai užrašyti Siracido knygoje. Ten sakoma taip: „Užeikite pas mane, nemokytieji, įsigykite išminties, tai nekainuoja pinigų“. Išmintis netoli nuo jos ieškančių ir kas rimtai jos ieško, tas randa. Pažiūrėkite savo akimis – stengiausi tik truputį, bet radau daug…“

Kai Jėzus nori išlaisvinti žmogų nuo slegiančios įvairių instrukcijų bei taisyklių naštos, visų pirma Jis nori duoti ramybę, kad tas įstatymo bei Dievo žodžio laikymasis suteiktų žmogui ramybę. Pažinus ne žmogaus gudrybių sunarpliotus įstatymo apribojimus, bet gryną ir neiškraipytą Dievo meilę, tuomet į žmogaus gyvenimą ateina ramybė. Ramybė – lyg tas saldus ir lengvas jungas.

Mano jungas švelnus, mano našta lengva. Imkite jį ant pečių ir eikite paskui mane….

„Mažoji studija“

XV eilinės savaitės ketvirtadienio Evangelijos       2021-07-15 4:53

Mąstymas
Prašyti gilaus jautrios Jėzaus meilės patyrimo gyvenimo sunkumuose

Pažadinsiu savyje gilų troškimą išgyventi šią meditaciją labai artimame ryšyje su Jėzumi. Prašysiu Šventosios Dvasios, kad padėtų man priglusti prie Jėzaus širdies ir kiekvieno žodžio, kuris man prakalba.

*

„Ateikite pas mane visi…“. Įsivaizduosiu save didelėje žmonių minioje, besiveržiančioje prie Jėzaus. Išvysiu Jo žvilgsnį, kuris atranda kiekvieną iš eilės. Taip pat laukiančiai Jis pažvelgia į mane.

*

Paklausiu apie savo santykį su Jėzumi. Ar jaučiuosi Jo laukiamas, priimamas, mylimas? Kas mane priartina prie Jo, o kas atitolina?  Kas labiausiai man užkerta kelią artinantis prie Jėzaus?

*

„Imkite ant savo pečių mano jungą...“. Paprašysiu Jėzaus, kad vestų mane į mano gyvenimo situacijas, kuriose man yra sunkiausia. Klausiu Jo: „Kas yra tas didžiausias jungas, nuo kurio turiu nebėgti?“ Ar noriu jį paimti ant savęs?

*

Patikėsiu Jėzui sunkiausias savo gyvenimo patirtis, kurios mane prislegia ir atima džiaugsmą bei širdies ramybę. Priglusiu prie Jo ir karštai prašysiu, kad Jis būtų nusiraminimas mano širdžiai.

*

Jėzus pažada man, kad jeigu atiduosiu Jam savo gyvenimo sunkumus bei naštas, jungas taps švelnus, o našta lengva. Ar tikiu tuo? Atsiminsiu tuos gyvenimo momentus, kuriuose Jėzaus pažadas pasitvirtino mano akyse. Kokios tai buvo situacijos?

*

Prieisiu kuo arčiau Jėzaus, kad apkabintų mane ir leistų priglusti prie Jo su savaisiais vargais. Pakviesiu Jį į savo gyvenimą.

Šiandien nešiosiu širdyje maldą:

„Jėzau, Tu esi mano tvirtybė ir mano nusiraminimas“.

Kasdienapmastau.lt

XV eilinės savaitės ketvirtadienio        2021-07-15 4:51

Evangelija (Mt 11, 28 – 30)

  Anuo metu Jėzus bylojo:
  „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs ‘rasite savo sieloms atgaivą’. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.
  Katalikai.lt

XV eilinės savaitės ketvirtadienio        2021-07-15 4:50

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 104, 1. 5. 8–9. 24–27)

P.  Amžiais atmena Viešpats sandorą savo.

  Iškilmingiausiai Viešpatį garbinkit,
  sveikinkit jo šventąjį vardą,
  skelbkit tautoms didingus jo darbus.
  Vis atsiminkit jo nuostabius darbus,
  jo stebuklus, jo lūpų tartą sprendimą. – P.

  Amžiais jis atmena sandorą savo,
  pažadą, duotą kartoms tūkstantinėms:
  Sutartį, su Abraomu sudarytą,
  priesaiką, duotą kilniam Izaokui. – P.

  Viešpats pagausino savo tautą,
  ji tapo tvirtesnė už priešus.
  Egiptiečių širdys pablūdo,
  ėmė Dievo tautos neapkęsti,
  jo tarnus engti kalstingai. – P.

  Siuntė tad Viešpats Mozę, savąjį tarną,
  ir Aaroną, savo parinktą žmogų.
  Jie ten pridarė aibę stebuklų,
  Chamo šaly – nuostabiausių dalykų. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 11, 28)

P.  Aleliuja. – Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti:
                aš jus atgaivinsiu! – sako Viešpats. – P. Aleliuja.

XV eilinės savaitės ketvirtadienio        2021-07-15 4:50

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iš 3, 13–20)

  Mozė paklausė Dievą, kalbėjusį iš erškėtyno: „Kai aš nueisiu pas izraelitus ir jiems pasakysiu: ‘Pas jus mane siuntė jūsų tėvų Dievas’, ir jie mane klaus: ‘O kuo jis vardu?’, ką jiems tada pasakysiu?“ Dievas Mozei atsakė: „Esu AŠ ESU!“ Ir tęsė: „Taip ir sakyk izraelitams: ‘Pas jus AŠ ESU mane siuntė’“.
  Toliau Dievas Mozei bylojo: „Tu šitaip kalbėk izraelitams: ‘Pas jus mane siuntė jūsų tėvų Dievas – Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas – Jahvė (JIS YRA). Toks mano vardas visiems laikams, taip aš vadinsiuos iš kartos į kartą’.
  Tad eik ir, sukvietęs Izraelio seniūnus, sakyk jiems: ‘Man pasirodė Jahvė, jūsų tėvų Dievas – Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas – ir pasakė: ‘Aš jus stebėjau ir visa mačiau, kas su jumis Egipte yra daroma. Todėl aš nusprendžiau išvesti jus iš vergijos, iš Egipto, į kenaanitų, hetitų, amoritų, perizitų, hivitų ir jebuzitų kraštą,– į šalį, kur upėmis plūsta pienas ir medus. Tavęs jie klausys. Tada tu nueik su Izraelio seniūnais pas Egipto karalių ir pasakyk jam: ‘Mums apsireiškė hebrajų Dievas Jahvė. Dabar mes norėtume tris dienas kelio nuvykti į tyrus ir ten savo Dievui Jahvei aukoti auką.
  Žinau, kad Egipto karalius neleis jums keliauti, nebent bus priverstas stiprios rankos. Todėl aš ištiesiu savo ranką ir plaksiu egiptiečius visokiais stebuklais, kuriuos aš tarp jų padarysiu. Tada jis paleis jus“.

XV eilinės savaitės trečiadienio        2021-07-14 5:06

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Pijus Eglinas OP

Smagu yra skaityti apie Jėzų. Štai ir ši Evangelijos ištrauka – ji tikrai labai graži. Jėzus sako: „Aš šlovinu tave, Tėve“. Šiais intymiais maldos žodžiais Jėzus leidžia pažvelgti į savo širdį. Jo širdis, pasirodo, yra pilna džiaugsmo. Luko evangelija dar tiesiau išsako: „Jis džiūgavo Šventojoje Dvasioje“.

Ką mes skaitome Evangelijose? Paviršutiniškas žmogus kartais gali pamanyti, kad Jėzus buvo moralinis pamokslininkas, griežtai atskleidžiantis žmogaus ydas, prikaišiojantis, nurodinėjantis. Iš tų Jėzaus kalbų apie fariziejus ir Rašto aiškintojus taip tikrai gali pasirodyti. Tačiau kai pažvelgiame į šias detales, pasirodo, Jėzaus širdis buvo pilna ramybės ir džiaugsmo.

Kai skaitome istorijas apie Jėzaus keliones drauge su apaštalais, apie susitikimus su įvairiais žmonėmis, esu tikras, Jėzus tuomet dažnai linksmai juokdavosi ir šypsodavosi. Arba įsivaizduokime – vakare, susėdę dykumos pakrašty, susikūrę laužą, jie gamindavo vakarienę ir, matyt, bičiuliškai šnekučiuodavosi, gal dainuodavo. Jėzaus gyvenimas buvo džiaugsmingas, o Jo džiaugsmas kilo iš Jo vidinio bendravimo su Dievu. Netgi sunkiausiomis akimirkomis tas vidinis džiaugsmas, ta ramybė Jo neapleido. Jėzus džiūgaudamas Šventojoje Dvasioje pasakė: „Šlovinu tave, Tėve“. Ir štai čia, šiame kreipimesi, Jėzus vartoja aramėjišką žodį „aba“. Šis žodis yra mažybinė žodžio „tėvas“ forma – „tėveli“. Taip vaikai kreipiasi į savo tėvą. Atkreipkime dėmesį – Jėzus neiškelia Dievo apibrėžimo į kažin kokius filosofinius, teologinius ar mokslinius lygmenis. Jis neteorizuoja, nekuria apibrėžimų, nerašo enciklopedijų ar mokslinių straipsnių apie Dievą. Jis tiesiog turi artimą, asmeninį ir labai intensyvų ryšį su Dievu, su Tėvu. Jis sako: „Tėveli, aš tikrai dėkoju tau“. Iš šiandienos Evangelijos galime pasimokyti visų pirma šito. Tas artimas ryšys su Dievu Jėzų lydi per visą gyvenimą.

Ne be reikalo Jėzus Evangelijoje sako: „Tėve, aš dėkoju, kad tu tai paslėpei nuo gudriųjų ir išmintingųjų“. Yra žmonių, kurie mano pažįstą Dievą, bet jų pažinimas labiau teorinis – jie gali Jį apibrėžti filosofiškai, gali nubraižyti Jo schemą, sukurti Dievo formulę. Bet Jėzus dėkoja Tėvui, kad nuo jų yra paslėpta tai. „Paslėpta“ – nereiškia, kad Dievas kažką pasakė ne iki galo. Jėzus čia kalba apie žmogaus aklumą – jis turi akis, bet nemato, apie kurtumą – turi ausis, bet negirdi Dievo žodžio. Dievas norėtų jiems apreikšti, bet tie žmonės užsiėmę savo išvedžiojimais, savo įsivaizdavimu. Sakydamas „gudrieji ir išmintingieji“, Jėzus nekritikuoja jų išminties, Jis kritikuoja jų poziciją. Taip, Tėve, nes tau taip patiko, Tu atskleidei tai paprastiems žmonėms, leidai kiekvienam iš žmonių pajusti tą tikrą, artimą, tyrą meilės ryšį tarp tavęs ir manęs – paprasto žmogaus.

„Mažoji studija“

XV eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-07-14 4:59

Mąstymas
Prašyti paprastos, pasitikinčios, Tėvą mylinčios širdies

Jėzus trokšta, kad dalyvaučiau Jo sūniškoje maldoje Tėvui. Per žodžius, kuriuos pasako, Jis veda mane į savo širdį, džiaugiasi Tėvo valia ir šlovina Jį.

*

Jėzus per savo žodį nenuilstamai kviečia mane į artimą santykį su Juo pačiu. Jis nori man apreikšti savo didžiausią meilę – meilę Tėvui, nori kurti manyje Dievo vaiko širdį.

*

Kokią vietą mano dvasiniame gyvenime užima Dievo žodis? Karštoje maldoje prašysiu Jėzaus, kad pripildytų mano širdį savo žodžiu ir mokintų mane tame žodyje pasilikti.

*

Įsiklausysiu į Jėzaus pokalbį su Tėvu. Jėzus džiaugiasi, kad Tėvas gėrisi paprastais žmonėmis, atvirais viskam, ką Jis apreiškia per Jėzų.

*

Ką galiu pasakyti apie savo kaip vaiko laikyseną? Kas dominuoja mano širdyje: paprastumas, pasitikėjimas, ar išskaičiavimas, nepasitikėjimas?

*

Pagalvosiu apie Tėvą, kuris žvelgia į mane, mato visą mano gyvenimą, pažįsta mano širdį. Koks yra Tėvo žvilgsnis, nukreiptas į mane? Koks yra man Tėvo veidas?

*

Tik Sūnus pažįsta Tėvą ir tas, kuriam Sūnus panorės apreikšti. Jėzus panoro apreikšti man Tėvą Evangelijoje. Jėzaus žodis yra persisunkęs Tėvo artumu.

*

Pasirinksiu artimiausiai savaitei skaitymą iš kurios nors evangelijos. Iš eilės, skaitydamas skyrių po skyriaus, sustosiu ties eilutėmis, kuriose Jėzus kalba man apie Tėvą.

*

Prašysiu Jėzaus, kad padėtų man įsižiūrėti į Tėvą ir pamatyti Jo tikrąjį žvilgsnį bei veidą.

Su paprastumu kartosiu:

„Jėzau, parodyk man Tėvą“.

Kasdienapmastau.lt

XV eilinės savaitės trečiadienio       2021-07-14 4:58

Evangelija (Mt 11, 25–27)

  Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko.
  Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti“.
  Katalikai.lt

XV eilinės savaitės trečiadienio       2021-07-14 4:58

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 102, 1–4. 6–7)

P.  Viešpats – švelnus, maloningas.

  Tegu mano siela Viešpatį šlovina,
  ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
  Lai mano siela Viešpatį šlovina,
  lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. – P.

  Jis man visas kaltes dovanoja,
  gydo visas mano silpnybes.
  Nuo pražūties gelbi mano gyvybę,
  gaili manęs ir puošia mane savo malone. – P.

  Viešpats pasaulyje vykdo teisybę,
  gina visus prispaustuosius.
  Savo sumanymus jis Mozei apreiškė,
  jo darbus didžius Izraelis regėjo. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 11, 25)

P.  Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
                kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.

XV eilinės savaitės trečiadienio       2021-07-14 4:57

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iš 3, 1–6. 9–12)

  Mozė ganė savo uošvio Jetro, Midiano kunigo, avis ir ožkas. Kartą jisai nusivarė gyvulius per tyrus ir atsidūrė prie Dievo kalno Horebo. Tenai pasirodė jam Viešpaties angelas ugnies liepsnoje, kylančioje iš erškėtyno. Pažvelgęs jis matė: erškėtis štai dega, tačiau nesudega.
  Tad Mozė sau tarė: „Reikia prieiti ir pasižiūrėti to keisto reiškinio,– kodėl gi erškėtis nesudega?“ Pamatęs, kad Mozė eina arčiau pažiūrėti, jam Dievas sušuko iš erškėtyno: „Moze, Moze!“ Tasai atsiliepė: „Aš čia!“ Viešpats kalbėjo: „Arčiau nebeeik! Nusiauk savo kurpes, nes toji vieta, kur tu stovi, šventa yra žemė!“
  Ir tęsė: „Esu tavo tėvo Dievas – Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas“. Tada prisidengė Mozė veidą; mat jis pabijojo žiūrėti į Dievą. O Viešpats bylojo: „Mane štai pasiekė izraelitų dejonės, taip pat pamačiau, kaip egiptiečiai juos engia. Tad eik! Tave aš noriu pasiųsti pas faraoną. Išvesk mano tautą, izraelitus, iš Egipto!“
  Bet Mozė paklausė Dievą: „Kas gi aš toks, kad eičiau pas faraoną ir išvesčiau izraelitus iš Egipto?“ O Dievas atsakė: „Su tavimi būsiu aš. Ir ženklas, kad aš tave siunčiu, bus toks: kai būsi išvedęs tautą iš Egipto, jūs garbinsite Dievą šitame kalne“.

Nepasirašysiu        2021-07-13 12:28

Jo, Dievo nuosavybe per jo vietininka žemėje Valenberga.
Kaip sako viena žymi Lietuvos intelektualė - ir kodel jus tokie durni?

XV eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-07-13 5:37

Komentaro autorius – kun. Antanas Saulaitis SJ
Pasitaiko kalbėtis apie parapijų, vyskupijų, šalių savybes ir įvairovę. Žinome, kurios yra labai atsargios, o kurios neria į ateities nežinią, dar kitos pasirenka vidurio kelią.
Mato pasakojime vieni miesteliai ar bendruomenėlės priima Jėzaus mokymą, prašo jo pasilikti, kiti išvaro, nepriima, yra nepatenkinti. Turėjo būti itin skaudu Jėzui dėl Nazareto ir Kafarnaumo. Juk prie ežero gyveno Marijos sesuo, kiti giminės, pirmieji mokiniai ir jų šeimos.
Mato pasakojimas primena besikuriančioms ar jau tvirtėjančioms krikščionių bendruomenėms priimti Evangeliją, Gerąją Naujieną, širdin ir darban, atsiversti, laisvai priimti, nors būtų ir kitokių kaimų, miestelių. Vieni mielai paduoda stiklą vandens ištroškusiam šviesos, palaikymo, palydos, kiti ne tiek, bet visą vandentiekį, visą potvynį Šventosios Dvasios dovanų savo ir kitų labui.
Grasinimai ar gąsdinimai, palyginimai su Senojo Įstatymo vietovėmis nėra teismo nuosprendis, o būdas, kaip mokytojams mokyti mokinius, tėvams ar motinoms atkreipti vaikų dėmesį, atsiversti ir įtikėti į tiesųjį, kad ir nelengvą, bet išganingą kelią.
Bernardinai.lt

XV eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-07-13 5:34

Mąstymas
Prašyti jautrios širdies, pasiruošusios priimti kiekvieną malonę

Įsiklausysiu į nemalonų Jėzaus priekaištą ir Jo balso toną. Jis griežtas ir pilnas skausmo. Jėzus skundžiasi, kad žmonės, tarp kurių Jis ilgiausiai buvo ir kurie patyrė Jo artumą, neatsiverčia.

*

Buvimas su Jėzumi kiekvieną dieną gali vesti arba į draugystę su Juo, arba į netinkamą apsipratimą, kuris užmuša dvasinius troškimus ir atšaldo širdį. Įsisąmoninsiu, kad priklausau tiems asmenims, kurie kasdien gyvena arti Jėzaus.

*

Pažvelgsiu į savo maldą, Eucharistijos bei Susitaikinimo sakramento išgyvenimą. Ką galiu pasakyti apie savo susitikimus su Jėzumi? Ką jie įneša į mano kasdienybę? Kokie šiandien yra mano dvasiniai troškimai?

*

Jėzus naudoja drastišką palyginimą: jeigu nuodėmingos Sodomos žmonės būt patyrę stebuklus, kuriuos Jis padarė Kafarnaume, jau seniai būtų atsivertę. Iššvaistytos malonės bus atsimintos teismo dieną.

*

Paprašysiu Jėzaus, kad grįžtų su manimi į mano gyvenimo istoriją ir parodytų man situacijas, įvykius, kuriuose Jis man suteikė daugiausiai malonių. Sustosiu visur ten, kur Dievas stebuklingai mane saugojo, maitino, vedė. Kontempliuosiu Jo meilę savo gyvenime.

*

Prašysiu Jėzaus, kad parodytų man tuos momentus iš mano gyvenimo, kuriuose sąmoningai atmečiau ar iššvaisčiau Jo malones. Koks buvo arba šiandien yra mano didžiausias dvasinis apsileidimas?

*

Iš naujo pakviesiu Jėzų į savo gyvenimą. Karštoje maldoje atiduosiu Jam visą savo gyvenimą, kiekvieną savo kasdienybės akimirką.

Su atsidavimu kartosiu:

„Jėzau, daryk su manimi, ką nori“.

Kasdienapmastau.lt

XV eilinės savaitės antradienio        2021-07-13 5:26

Evangelija (Mt 11, 20–24)

  Jėzus ėmė priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas jo stebuklų, kad jie neatsivertė:
  „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų įvykę tokie stebuklai, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atsivertę ir apsirengę atgailos maišais bei pasibarstę pelenais. Todėl gi sakau jums: Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną negu jums!
  Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus? Tu nugarmėsi iki pragaro! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokie stebuklai, kokie įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos. Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau“.
  Katalikai.lt

XV eilinės savaitės antradienio        2021-07-13 5:25

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 68, 3. 14. 30–31. 33–34)

P.  Nuolankieji, ieškokite Dievo, ir atgis jūsų širdys.

  Įklimpau į gilią dumblynę,
  nėra man kur kojos atremti.
  Vandens gelmėse atsidūriau,
  virsta per mane vilnys. – P.

  Bet aš į tave, o Dieve, kreipiuosi:
  jau metas tau, Viešpatie, būt maloningam.
  Mane išklausysi, nes tu didžiai geras,
  teikiantis ištikimą savo pagalbą. – P.

  Mane – kenčiantį ir nelaimingą
  globoki ir gelbėki, Dieve!
  Šlovinsiu giesme aš Dievo vardą
  ir aukštinsiu jį dėkingai. – P.

  Kelkit galvas aukštyn, nuolankieji, pradžiukit!
  Teatgis širdys tų, kurie Dievo ieško.
  Beturčius Viešpats girdi,
  neniekin savųjų, apkaltų grandinėm. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 94, 8)

P.  Aleliuja. – O, kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja:
                „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“. – P. Aleliuja.

XV eilinės savaitės antradienio        2021-07-13 5:24

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iš 2, 1–15a)

  Vienas vaikinas iš Levio namų nuėjęs pasiėmė žmoną levitę. Ji tapo nėščia ir pagimdė sūnų. Matydama esant jį gražų, tris mėnesius slapstė. Ilgiau nebegalėdama jo beslapstyti, padirbo iš meldų skrynutę ir ištepė sakais bei asfaltu. Po to ji paguldė skrynelėn vaikutį ir padėjo į meldus prie Nilo pakrantės. O jojo sesutė netoli atsistojo stebėti, kas gi su juo atsitiks.
  Prie Nilo priėjo faraono duktė nusimaudyti; tuo tarpu josios tarnaitės vaikštinėjo Nilo pakrante. Staiga ji tarp meldų pamatė skrynutę ir pasiuntė savo tarnaitę atnešti. Kada faraono duktė atidarė skrynutę, joje štai beverkiąs vaikutis. Pagailo jai vaiko, ir ji pagalvojo: „Tai vienas hebrajų vaikelių“. Tuomet jo sesutė pasiūlė faraono dukrai: „Ar man nenueiti pas hebrajes ir atvesti žindyvę, kad ji tau žindytų kūdikį?“ Faraono duktė jai atsakė: „Gerai, eik!“ Mergytė nuėjo ir atvedė kūdikio motiną. Faraono duktė jai pasakė: „Paimk šį kūdikį ir man jį žindyk! Už tai aš tau atmokėsiu“. Moteris paėmė kūdikį ir maitino. Berniukui paaugus, ji atvedė jį faraono dukrai. Ši priėmė jį kaip sūnų ir pavadino Moze; ji sakė: „Mat iš vandens jį ištraukiau“.
  Praėjo kiek metų, ir Mozė suaugo. Vieną dieną jisai nuvyko pas savo brolius jų pasižiūrėti einančių lažą. Ir štai jis pamatė, kaip vienas egiptietis mušė hebrajų – vieną jo brolių. Apsižvalgęs aplinkui ir nieko arti nepastebėjęs, Mozė ėmė ir užmušė tą egiptietį ir užkasė smėliu.
  Kitą dieną jis vėl ten nuėjo. Ir štai tarp savęs besivaidiją du hebrajai. Kai vieną, kuris buvo neteisus, jis paklausė: „Kodėl muši savo gentainį?“, tasai atkirto: „O kas paskyrė tave vyresniuoju ir mūsų teisėju? Gal nori užmušti taip pat ir mane, kaip esi egiptietį užmušęs?“ Tada išsigando Mozė. Jis tarė sau vienas: „Vadinasi, reikalas tapo jau viešas“.
  Apie tai išgirdo ir faraonas ir norėjo Mozę nužudyti. Bet Mozė nuo jo pabėgo.

stasys       2021-07-12 6:50

Nekorektiškas paskelbtos žinios pavadinimas .

XV eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos       2021-07-12 4:55

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Būtų klaidinga manyti, kad meilė Kristui prieštarautų įvairiai žmogiškai meilei: meilei tėvams, meilei sutuoktiniui(-ei), meilei vaikams, broliams ar seserims. Meilė Kristui nepanaikina kitų meilės formų, bet jas sutvarko, išdėsto tinkama tvarka.

Tai – meilė, kurioje kiekviena prigimtinės meilės forma randa savo pagrindą ir reikalingą malonę tam, kad būtų patirta visavertiškai ir teisingai. Tad savo artimuosius turime mylėti dėl Dievo, o jeigu tokia meilė veda į pikta, kovoti su jos netvarka.

Kita vertus, jei atidžiai įsiklausome į Viešpaties žodžius, ištartus ne tik šioje Evangelijos vietoje, tada suvokiame, jog Jėzus ne iš visų reikalauja to paties dalyko. Kiekvienas žmogus turi asmeninę užduotį ir pašaukimą.

Šiandienos Evangelijoje Jėzus aiškiai sako, jog tai yra ne visų, keliaujančių su juo į Jeruzalę, užduotis, bet – ypatingas Dvylikos pašaukimas.

Visų pirma jie, apaštalai, turi įveikti Kryžiaus papiktinimą, o paskui turi būti pasirengę iš tiesų viską palikti ir priimti misiją, iš pažiūros absurdišką, t. y. eiti į visą pasaulį ir su savo menku išsilavinimu skelbti pasauliui, pilnam tariamo išmintingumo, Jėzaus Kristaus Evangeliją.

Keliaudami pasaulio platybėse, būtent jie asmeniškai turi būti pasiruošę priimti kankinystę, kad taip paliudytų nukryžiuoto ir prisikėlusio Viešpaties Evangeliją.

Jei Jėzaus žodis visų pirma yra skirtas Dvylikai, tai jo pašaukimas, be abejo, pasiekia visus amžius. Visais laikais jis kviečia vyrus ir moteris pasitikėti tik juo, palikti viską ir būti visiškai pasišventus jam bei savo broliams ir seserims, kurti nesuinteresuotos meilės oazes pasaulyje.

Bernardinai.lt

XV eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos       2021-07-12 4:53

Mąstymas
Prašyti ištikimybės Jėzui gyvenimo pasirinkimuose

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris pasišaukia Dvylika pas save. Praėjo dar nedaug laiko nuo jų išrinkimo apaštalais. Prieš išsiųsdamas juos skelbti Evangelijos, Jėzus nori jiems perduoti svarbius žodžius ir kalba apie pasirinkimų pasekmes jų gyvenime.

*

Jėzaus pasirinkimas, kurį jie jau padarė, gali susidurti su įvairiomis reakcijomis jų artimųjų aplinkoje. Jie gali, kaip ir Jėzus, tapti prieštaravimo ženklu. Namiškiai gali nutraukti su jais ryšius. Jie gali sukelti neramybę tarp šeimos narių ir giminių.

*

Kokie jausmai kyla manyje, kai klausausi, kokios gali būti pasirinkimo sekti Jėzumi pasekmės? Ar savo gyvenime esu patyręs situacijų, apie kurias kalba Jėzus? Ar trokštu atnaujinti Jėzaus pasirinkimą su visomis jo pasekmėmis?

*

Jėzus laukia kažko daugiau. Jis nori, kad ne tik priimčiau skaudžias atmetimo dėl Jo asmens situacijas, bet kad pavesčiau, atiduočiau į Jo rankas savo giliausius santykius su artimaisiais.

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi atskleisiu Jam brangiausius savo širdies ryšius. Atnešiu ir atiduosiu Jam savo meilę tėvams bei brangiausiems žmonėms. Prašysiu Jo, kad meilė tiems žmonėms niekada neužgožtų Jėzaus, kad visada Jį galėčiau mylėti labiau.

*

Jėzus su meile priima mano pasirinkimą. Jis atlygins kiekvienam, kuris priims mane kaip Jo mokinį. Jis stiprins ir rūpinsis manimi, saugos mane kaip akies lėlytę.

*

Pašlovinsiu Jėzų už tai, kad galiu būti Jo mokiniu ir kad kasdien jis rūpinasi mano likimu. Prašysiu Jo, kad stiprintų mano pasirinkimą ir kad būčiau pasiryžęs nedvejodamas dėl Jėzaus atiduoti savo gyvybę. 

Kasdienapmastau.lt

XV eilinės savaitės pirmadienio       2021-07-12 4:52

Evangelija (Mt 10, 34 – 11, 1)

  Jėzus kalbėjo apaštalams:
  „Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais.
  Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane – nevertas manęs. Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją“.
  „Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs. Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo užmokestį. Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mokinys, – iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio“.
    Baigęs nurodymus dvylikai mokinių, Jėzus iškeliavo mokyti ir skelbti Evangelijos kituose miestuose.
  Katalikai.lt

XV eilinės savaitės pirmadienio       2021-07-12 4:51

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 123, 1–8)

P.  Mums padeda Viešpats, dangaus ir žemės kūrėjas.

  Jeigu ne Viešpats, kas būtų buvę?! –
  Lai Izraelis kartoja:
  jeigu ne Viešpats, kas būtų buvę,
  kai priešai užpuolė?!
  Būtų mus gyvus suėdę,
  jie siuto ant mūsų. – P.

  Vandenys būtų mus paskandinę,
  srovės būtų užpylę,
  būtų ant mūsų užgriuvę
  šėlstančios bangos.
  Šlovinkim Viešpatį:
  nedavė mums į nasrus jų pakliūti! – P.

  Esam ištrūkę, tarsi paukštelis
  iš paukštininko žabangų.
  Pinklės sutraukytos,
  mes išvaduoti!
  Mums padeda Viešpats,
  dangaus ir žemės Kūrėjas! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 5, 10)

P.  Aleliuja. – Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės:
              jų yra dangaus karalystė. – P. Aleliuja.

XV eilinės savaitės pirmadienio       2021-07-12 4:51

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iš 1, 8–14. 22)

  Egiptą pradėjo valdyti naujas karalius, kuris apie Juozapą nieko nežinojo. Jisai savo tautai kalbėjo: „Tai va izraelitų tauta pasidarė gausesnė už mus ir stipresnė. Mums reikia gudriai su ja elgtis, kad ji toliau negausėtų, o karo atveju į priešo pusę nepereitų, prieš mus nekovotų, iš šalies neišvytų.“
  Todėl jie paskyrė tijūnus, kad tie juos prie lažo prispaustų. Mat izraelitai turėjo statyti faraonui sandėlių miestus, būtent Pitomą ir Ramzesą. Bet juo tie juos spaudė, juo šie gausėjo ir plito; tad izraelitai kėlė jiems siaubą. Užtat egiptiečiai juos spaudė prie lažo, apkartino būvį, versdami juos minkyti molį, gaminti plytas, darbuotis laukuose ir atlikti kitokius priverčiamus darbus.
  Faraonas visai savajai tautai išleido įsakymą: „Visus hebrajams gimusius berniukus išmeskite upėn; mergaites palikite gyvas“.

ah1       2021-07-11 16:14

nu jo, jo -  jei visiems bus padarytas Covid 19

elfe        2021-07-11 13:00

tarsi vienu metu tos pacios mintys:
“Jėzus įspėja apaštalus, kad jie gali būti atmesti. Kokiai tarnystei, į kokią vietą, pas kokius žmones nenorėčiau būti pasiųstas? Kodėl? Paprašysiu Jėzaus, kad duotų man vidinę laisvę nuo išankstinių nusistatymų ir drąsos būti dėl kiekvieno žmogaus ir kiekvienoje situacijoje.”

ka reiskia tie kitoj Evngelijoj sakomi zodziai: jei sutiksite ramybes verta zmogu pasilikite, jei ne, net dulkes nuo koju nusisluoste keliaukite toliau. (sakau is apytikriai is atmintes).
ar tai reiskia, kad net stebuklus darantys apastalai neturi teises pazeist laisvos valios?..
juk ne visi vienu tempu auga dvasioje.
ar teisinga butu daryt demonstracini “reklamini”  stebukla, apeinanti fizinius desnius ir laika, kad zmones itiketu?..

elfe       2021-07-11 12:39

“Ir mokė juos: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir netgi dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos“. “

idomu, kokiu minciu sukelia kitiems sis Jezaus patarimas?..
ar siuolaikiniai liberalai neimtu saukti, kad tai diskriminacija?.. “kitokio” atmetimas, “ksenofobija” ar kita kokia fobija?..

Mons. Adolfas Gru6as       2021-07-11 12:04

BŪTI DRAUGE

Mokiniai iškeliauja po du, jiems jėgų toje kelionėje teikia draugo buvimas ir Dievo Žodis. Jėzus liepia jiems į kelionę pasiimti tik lazdą. Lazda pasiremiame kelyje, o draugas palaiko širdies tvirtumą. Lazda skirta tam, kad mokiniai nepargriūtų iš nuovargio, tuo tarpu kartu einantis draugas sustiprina, kai pasijuntame vieniši.

Jėzaus duoti nurodymai mokiniams yra labai prasmingi ir tinka bet kurių laikų krikščionims. Ėjimas dviese primena, kaip svarbu turėti žmogų, kuriuo galima pasitikėti, draugą, kurio buvimas užtikrina, jog esame mylimi, kad sugebame užmegzti tarpusavio ryšį. Tai drauge ir liudijimas, kad nesame vieni, kad tikėjimas nėra tik vieno žmogaus reikalas. Paprastai, likęs vienas, žmogus galiausiai gali pradėti abejoti net savimi. Pirmasis apaštalų skelbimas susijęs su ėjimu drauge. Tai yra jų gyvenimas, parodoma draugystė, bendruomeninio gyvenimo, kuriuo pasižymi Bažnyčia, pradmenys. Tai pergalė prieš vienatvę.

„Liepė… nieko neimti į kelionę…“ Tai apnuoginimo ant kryžiaus ženklas. Dvylika apaštalų visiems parodo juos Siunčiančiojo veidą. Jie visiems skelbia Žmogų, kuris keliauja neturtingas ir laisvas, neturėdamas kur galvos priglausti ir nuolat apsuptas bičiulių. Išganytojas įsako mokiniams nieko nepasiimti, nes Jėzaus mokinys turtingas tuo, kuo pasidalijo su kitu ir gavo iš kito. Žmogaus vertė nepriklauso nuo to, ką jis turi, todėl Viešpats ir nori, kad mokiniai būtų priklausomi tik nuo dangaus ir kitų žmonių malonės, gyventų, pasitikėdami pasidalijama duona. Jų stiprybė yra Žodis, kuris sklinda, įsikūnydamas tikinčiųjų ir kankinių liudijimuose.

„Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite…“ Tai savotiškas atskaitos taškas: namai. Vieta, kur vyksta tikrasis gyvenimas, kur galima skelbti Žodį ir gydyti, išvaryti demonus ir kurti bendruomenę. Kristaus mokiniai ieško namų, vietos, kur gimsta gyvybė, kur gyvenama meile, kur vienatvė tampa bendryste. Tik čia visa jėga gali pasireikšti krikščionybė: namuose, šventinių ir dramatiškų įvykių sūkuryje, kai į namus grįžta ar iš jų išeina palaidūnai sūnūs, kai Kainas vėl ima ginklą prieš brolį, kai atrodo, kad meilė pasibaigė, ir žmonės nori atsiskirti, kai senas žmogus praranda nuovoką ar sveikatą… Čia, namuose, kur vyksta gyvenimo šventė ir kur liejasi ašaros, per mokinius tarsi duona ir druska, kaip nepajudinama uola ateina Dievo Žodis.

Šis skelbimas yra labai trumpas. Mokiniai tik „ragino atsiversti“, tačiau kur kas svarbesnis dalykas buvo pats mokinių buvimas drauge. Visuomet, kai kalbame apie evangelizaciją, paprastai pirmiausia klausiame savęs: „Ką turėsiu pasakyti?“, o tuo tarpu reikėtų klausti: „Koks turėsiu būti?“

Jei į šio sekmadienio Evangeliją pažvelgsime, kaip į kiekvienam krikščioniui skirtą įpareigojimą, tikriausiai pripažinsime, kad Gerosios Naujienos skelbimas yra ir labai paprastas, ir sudėtingas uždavinys. Kiekvieną dieną ieškome draugo, ieškome, į ką atsiremti, ir visa tai yra labai žmogiška. Tačiau visi esame skatinami rasti savyje drąsos nepasiimti nieko, išskyrus Viešpatį, kurio Veido bruožai būtų atpažįstami mumyse. Tada mums nereikės daug žodžių. Evangelija, gražioji Jėzaus mums atnešta žinia, bus su mumis, gydys mūsų gyvenimus, apvalys pasaulį ir mumyse gyvens Dievo meilė.

Evangelijos       2021-07-11 12:02

Mąstymas
Prašyti artimo ryšio su Jėzumi ir ištikimybės pašaukime

Įsivaizduosiu, kaip Jėzus išsiunčia apaštalus į misiją. Po ilgesnio buvimo kartu su Jėzumi jie gauna savo pirmąją misiją.

*

Įsisąmoninsiu tiesą, kad mano gyvenimas yra Dievo išrinkimo ženklas. Aš gyvenu, nes esu Dievo išrinktas ir pašauktas. Koks yra mano gyvenimo pašaukimas? Ar jaučiuosi Jėzaus išrinktas? Ar esu laimingas?

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus pedagogiką. Apaštalų siuntimas neįvyksta iš karto. Prieš misiją jie būna kartu su Jėzumi. Pirmiausia yra „buvimas su Jėzumi“, o tik paskui veikla. Evangelistas Morkus, šiek tiek anksčiau aprašydamas apaštalų išrinkimą, pabrėžia: „Jis paskyrė Dvylika, kad jie būtų kartu su Juo“.

*

Pažvelgsiu į savo kasdienio gyvenimo ritmą. Kiek laiko praleidžiu su Jėzumi maldoje? Kokia nuotaika dažniausiai vyrauja manyje veiklos metu: ramybės, pilnatvės ar neramybės, tuštumos?

*

Jėzus išsiųsdamas Dvylika suteikia jiems galią. Jie visiškai priklauso nuo Jo. Viską darys tik Jo galia. Mokiniai neturi ieškotis papildomų garantijų. Ar tarnystėje mane lydi įsitikinimas, kad esu „Jėzaus rankose“ ir kad veikiu Jo galia? Kokių savo asmeninių apsidraudimų man yra sunkiausia atsisakyti?

*

Jėzus įspėja apaštalus, kad jie gali būti atmesti. Kokiai tarnystei, į kokią vietą, pas kokius žmones nenorėčiau būti pasiųstas? Kodėl? Paprašysiu Jėzaus, kad duotų man vidinę laisvę nuo išankstinių nusistatymų ir drąsos būti dėl kiekvieno žmogaus ir kiekvienoje situacijoje.

*

Žvelgsiu į apaštalus, kurie su pasisekimu vykdo savo misiją. Jėzaus akivaizdoje prisiminsiu visus savo pasiekimus. Pamatysiu juose Dievo malonės veikimą.

Atnaujinsiu savo atsidavimą Jėzui.

Kasdienapmastau.lt

eretikas       2021-07-11 11:57

SYLLABUS - KARDINALUS popieziaus Pijaus IX KOMPASAS 19 a PAKLYDELIAMS.

netiesa,ka teigia ateistai liberalai,
kad Dievo nera,
kad Dievo apreiskima galima panaudot kaip priespriesa mokslui ar filosofijai,
kad visos religijos ir sektos lygios, lygiavertiskos…

netiesa, kad
baznycia neturi pasaulietines valdzios,
kad baznycios teise isplaukia tik is cvilinio kodekso,
kad is Baznycios gali buti atimta teise mokyti sventaja doktrina,
kad nacionalines baznycias galima steigti be popiezius prieziuros,

kad valstybe yra vienintelis visuomenines valdzios saltinis,
kad valstybe gali vienasaliskai panaikint konkordatus - specialias tarptautines sutartis, kurias sudaro Apaštalu Sostas su kita valstybe,
KAD CIVILINE TEISE YRA AUKSTESNE UZ KANONU TEISE
KAD VALSTYBES TEISE NUSTATYT SVIETIMO POLITIKA YRA ABSOLIUTI,
kad pasaulietiniai organai turi teise skirt ar nusalint vyskupus.
kad valdovai gali but atleisti nuo baznycios istatymu,
KAD VALSTYBES ATSKYRIMAS NUO BAZNYCIOS YRA BUTINAS,

KAD ZMOGAUS TEISES NETURI BUTI PRIDERINTOS PRIE PRIGIMTINIU NATURALIU TEISIU AR DIEVISKOSIOS TEISES,
kad reikia pripazint tik ta valdzia, kuri susijusi su masterialiais dalykais,

kad moteryste is prigimties nera sakrmentine,
kad sutuoktiniai rysiai yra suardomi, tad ir valstybe gali leisti skyrybas,
kad tik valstybe turi teise sudaryt kliutis,  kliudancias sudaryt santuoka,


kad tikintys katalikai gali uzgincyti Romos popieziaus pasaulietine ar dvasine valdzia…
kad baznycia turetu naudos , jei issizadetu savo pasaulietines valdzios,

netiesa, ka teigia liberalizmas,
kad nera butina, kad katalikybe butu vienintele universalia religija katalikiskoj saly,
kad emigrantamsi katalikiskoj saly turi but leista viesai praktikuot savas religijas,
kad Romos popiezius privalo susitaikyti su “pazanga”, “liberalizmu”, “siuolaikine civilizacija” ir prisiderinti prie ju.


Rekomenduojame

Viktoras Jašinskas. Juodasis pirmadienis

Kun. Robertas Grigas primena: ne tvoros ir ne tanketės apsaugo parlamentus…

Nida Vasiliauskaitė ir jos „Lapių medžioklės“. Išvarymo instrukcijos: sugauti, išvyti, dezinfekuoti

Ramūnas Aušrotas. Apie sprendimų „greitumą“

Geroji Naujiena: Sekime Jėzų ir nebūsime sugėdyti

„Teisingumo registras“: ar esate pasiruošę gyventi be pilietinių teisių?

„Neredaguota“ pokalbis su Aurelijumi Veryga apie pandemija ir politiką

Lietuvos šeimų sąjūdžio tarptautinė konferencija po mitingo: „Valstybių ateitis diktatūros šešėlyje“ (vaizdo įrašas)

Algimantas Rusteika. Kas bandė organizuoti riaušes?

Liudviko Jakimavičiaus pastebėjimas: ant ko tada visas bėdas vers?

Rugsėjo 10 d. mitingo Katedros aikštėje rezoliucija

Mero rinkimai Trakuose. Ramūno Aušroto programa: kaip išspręsti įsisenėjusias Trakų komunalinio ūkio problemas?

Nidos Vasiliauskaitės kalba rugsėjo 10 dienos mitinge Katedros aikštėje (vaizdo įrašas): „Mes nesiderame!“

Rugsėjo 10 dienos mitingo Katedros aikštėje vaizdo įrašas

Vasariški pokalbiai su Dovilu Petkumi. Arkivyskupas ir nuncijus Ukrainai Visvaldas Kulbokas: Šv. Sostas gali būti tarpininku siekiant taikos

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Globalistinė Lietuvos užsienio politika

Vygantas Malinauskas. Kodėl Lietuvai taip nesiseka suvaldyti pandemijos? Palyginimas su kaimynais ir ... Indija

Nida Vasiliauskaitė. Nebijokime. Tai jie tegu bijo

William H. McRaven kalba Techaso universiteto studentams: kaip įveikti pasaulį

Iš propagandos frontų. Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė – net jei sau prieštarauja, vis tiek teisūs, arba Liežuvis – pikčiausias jų priešas

„Neredaguota“ pokalbis su advokatu prof. dr. Ignu Vėgėle. Valstybė ir teisė

Nidos Vasiliauskaitės replika apie netrukus įsigaliosiančius draudimus

Linas V. Medelis. Uždrausti valdantiesiems giedoti himną – Tautišką giesmę

Pandemiją galima valdyti ir kitaip: pranešimų ištraukos ir reportažai iš STI konferencijos „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“

Šiandien legendinio partizano J. Lukšos-Daumanto atminimą istorikai įprasmins tarptautine konferencija apie ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą

Justas Sakavičius. Dėl ko verta sunerimti VISIEMS

Vesti visuomenę prie Jėzaus: kun. N. Pipiro mintys ir bendražygio dr. D. Stakišaičio prisiminimai minint s. Ados-Benvenutos Urbonaitės šimtmetį

Advokatai J. Sakavičius ir A. Mozeris: nei tarnautojai, nei mokyklų administracijos neturi teisės skatinti mokinius skiepytis be tėvų žinios

Prof. Alvydas Jokubaitis: jei katalikai reikalautų to paties kaip homoseksualai, kiltų skandalas

LRT: Lietuva kalba. Ką daryti su tūkstančiais Lietuvoje esančių migrantų – integruoti ar išsiųsti? V. Sinicos atsakymas, kurio jis nespėjo pagarsinti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.