Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Eikime į visą pasaulį ir skelbkime Evangeliją visai kūrinijai

Tiesos.lt redakcija   2021 m. gegužės 16 d. 1:43

51     

    

Geroji Naujiena: Eikime į visą pasaulį ir skelbkime Evangeliją visai kūrinijai

Jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn

Pirmojoje knygoje, Teofiliui, aš pasakojau apie viską, ką Jėzus nuo pat pradžių veikė ir mokė iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų, pirmiau per Šventąją Dvasią davęs savo išrinktiesiems apaštalams įsakymų.
Po savo kančios jis jiems pateikė daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo Karalystę.
Kartą, bevalgant prie bendro stalo, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, – „apie kurį, – tarė jis, – esate girdėję iš mano lūpų; nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“.
Susirinkusieji ėmė jį klausinėti: „Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“
Jis atsakė: „Ne jums žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo nuožiūra. Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano ­liudytojai Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“.
Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių.
Kai jie, akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais ir prabilo:
„Vyrai, galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate matę jį žengiant į dangų“ (Apd 1, 1–11).

Kai Dievas žengė aukštyn – linksmybė aidėjo

Gaudė trimitai, Viešpačiui žengiant
Plokite delnais, visos tautos,
džiaugsmo šauksmais šlovinkit Dievą!
Vai, šiurpulinga Dievo didybė –
tai visos žemės aukščiausias Valdovas.
Kai žengė Dievas aukštyn – linksmybė aidėjo,
gaudė trimitai, Viešpačiui žengiant.
Vai, skambinkit Dievui, giedokit!
Skambinkit… skambinkit… mūsų Valdovui!
Dievas – visos žemės Valdovas!
Giedokit, kaip tik išmanot!
Dievas – tai tautų Viešpats,
jis sėdi savo šventajame soste (Ps 46, 2–3. 6–9).

* * *

Kristaus pilnatvės amžiaus saikas

Broliai! Aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais. Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas Krikštas. Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose. Kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mastą.
[Todėl sakoma: „Kildamas aukštyn, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų“. Ką reiškia „jis pakilo“, jeigu ne tai, kad jis ir nusileido į žemesnes sritis žemėje. O tasai, kuris nužengė, yra tas pats, kuris iškilo aukščiau už visą dangų, kad visa užpildytų.]
Tai jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad padarytų šventuosius tinkamus tarnystės darbui, Kristaus kūno ugdymui, kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus tobulą pažinimą – vyrišką subrendimą ir Kristaus pilnatvės amžiaus saiką (Ef 4, 1–13).

* * *

Jis buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje

Pasirodęs Vienuolikai, Jėzus tarė: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. Kurie įtikės, tuos lydės stebuklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“.

Baigęs jiems kalbėti, Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje.

O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant ir jų žodžius patvirtinant stebuklais, kurie juos lydėjo (Mk 16, 15–20).

* * *

Pasitikėdami Jėzaus žodžiu kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje junkimės maldoje ir už Lietuvą Tiesoje, kad sutaikinti su Dievu ir Jo mylimi gailestingumo darbais ir tiesa – prisilietimu prie artimo ar bendruomenės žaizdų – būtume Prisikėlimo vaikais, Jo ramybės skleidėjais ir liudytojais, Jo draugais.

Gailestingasis Tėve, duok, kad Prisikėlusiojo ir Dangun Įžengusiojo šviesa išsklaidytų mūsų tautą sloginančią nuodėmių tamsą ir sugrąžintų mums Dievo vaikų laisvę, atkurtų bendrystės dvasią, kad beišsivaikščiojanti mūsų Tauta turėtų jėgų atgimti ir visi sutelktai imtume griauti nemeilės ir netiesos tvirtoves, tiesintume savo kelius, kurtume bendrus namus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Vyrai, ko stovite!? 
Šeštinių sekmadienis

Jėzaus misija žemėje baigėsi jo žengimu į dangų. Šios misijos metu Jėzus apsireiškė kaip Dievo Sūnus, paskelbė Gerąją Naujieną, subūrė savo mokinius, kad jie neštų į pasaulį jo paskelbtą žinią, ir paaukojo ant kryžiaus gyvybę, kad mes būtume išgelbėti. Šiandien švenčiame Šeštines – Jėzaus sugrįžimą pas dangaus Tėvą.

Žmonių gelbėjimo misija Jėzaus žengimu į dangų nesibaigia. Jis per savo mokinius ją tęs iki pasaulio pabaigos. Prieš žengdamas į dangų, Jėzus mokiniams kalbėjo: „ʽEikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. ҆ Baigęs jiems kalbėti, Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje“ (Mk 16, 15.19).

Evangelistas Lukas Apaštalų darbų knygoje papildo pasakojimą apie žengimo į dangų momentą. Jėzus atsisveikina su mokiniais ir pažada jiems atsiųsti Šventąją Dvasią: „ʽKai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais lig pat žemės pakraščių.҆ Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių“ (Apd 1, 8–9). Jėzus įpareigojo savo mokinius būti Gerosios Naujienos skelbėjais ir liudytojais.

Mes turime žemiškąją Tėvynę, bet tikroji tėvynė ne čia, žemėje, bet danguje. Apie ją apaštalas Paulius kalba: „Trokštu pažinti Jėzų, jo prisikėlimo galybę ir bendravimą jo kentėjimuose, noriu panašiai kaip jis numirti, kad pasiekčiau ir prisikėlimą iš numirusių. Mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną“ (Fil 3,10–11; 20–21).

Mes turime amžinojo gyvenimo viltį, užantspauduotą Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu, todėl mūsų, tikinčiųjų į Kristų, elgesys turi skirtis nuo tų, kurie šios vilties neturi.

Iš antrojo krikščionybės amžiaus yra išlikęs nežinomo autoriaus Laiškas Diognetui, kuriame kalbama, kuo krikščionys skiriasi nuo nekrikščionių: „Krikščionys nuo kitų žmonių nesiskiria nei kraštu, nei kalba, nei papročiais; jie negyvena kokiuose savuose miestuose, nevartoja kitoniškos tarmės, neturi ypatingo gyvenimo būdo.
 
Jie, kaip ir visi, veda, susilaukia vaikų, bet kūdikių neišmeta. Jie gyvena kūne, bet ne pagal kūną; dienas leidžia žemėje, bet yra dangaus piliečiai. Būdami beturčiai, jie daugelį praturtina; visko stokodami, jie yra visko pertekę. Niekinami paniekoje randa šlovę; šmeižiami paliudija savo teisumą. Užgauliojami jie laimina; įžeidinėjami atsako pagarba. Žodžiu, kas yra kūnui siela, tas pasauliui – krikščionys. Krikščionys gyvena pasaulyje, bet nėra iš pasaulio. Pasaulis nekenčia krikščionių ne dėl patirtos neteisybės, bet dėl to, kad jie priešinasi jų geiduliams. Nemirtinga siela gyvena mirtingoje padangtėje; taip ir krikščionys keliauja gendamybėje, laukdami dangaus negendamybės. Dievas pastatė juos mūšio rikiuotėje, iš kurios nevalia jiems trauktis.“ Koks gražus krikščionio apibūdinimas!

Ta mūšio rikiuotė, kurioje mes, tikintieji į Kristų, esame pastatyti, yra mūsų kasdienis gyvenimas su visais sutinkamais gundymais prisitaikyti prie nekrikščioniško pasaulio ir gyventi kaip tie, kurie neturi amžinojo gyvenimo vilties. Tvirtai stovėti galime tik tuomet, jei tvirtai laikomės Viešpaties rankos, ir mes tai darome melsdamiesi, skaitydami ir apmąstydami Šventąjį Raštą.

Kai Jėzui žengiant į dangų, mokiniai dar ilgai žvelgė aukštyn, kur jis pakilo, pasirodę du vyrai – angelai kalbėjo: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų“ (Apd 1,11). Šie angelų žodžiai yra paraginimas kiekvienam iš mūsų – nestovėti, bet dirbti, palaikyti tarpusavio meilę ir saugoti negęstančią viltį, kurią išpažįstame kalbėdami Apaštalų išpažinimą: „Tikiu kūno iš numirusiųjų prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą.“ Mes esame ne tik žemiškojo, bet ir amžinojo gyvenimo piliečiai; Jėzus žengė į dangų, kad ir mus tenai nusivestų. Jis kalba: „Kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas“ (Jn 12, 26). Ačiū, Viešpatie, už šį pažadą – amžinojo gyvenimo viltį.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vatikanas       2021-05-22 11:06

Vyskupų sinodas prasidės vietinėse Bažnyčiose
Šių metų spalio mėnesį viso pasaulio vietinėse Bažnyčiose bus pradėtas pasirengimų procesas būsimam Vyskupų sinodui, vyksiančiam Vatikane 2023 m. spalį. Būsimojo Sinodo tema: „Sinodinės Bažnyčios link – bendrystė, dalyvavimas, misija“. Penktadienį buvo paskelbtas Vyskupų Sinodo generalinio sekretoriato dokumentas, kuriame nurodomi pasirengimų etapai.

Tai bus pirmas decentralizuotas Sinodas per visą šios po Vatikano II Susirinkimo popiežiaus Pauliaus VI įkurtos institucijos istoriją. Dvejus metus truksiantį pasirengimų Sinodui procesą pradės popiežius Pranciškus šių metų spalio 9–10 dienoms Vatikane vyksiančiu susitikimu ir Mišiomis. Pasirengimų procesas vietinėse Bažnyčiose, vadovaujant vyskupijų ganytojams, prasidės spalio 17 d. Diecezinio etapo tikslas – atsiklausti Dievo tautos nuomonės. Vyskupų sinodo generalinis sekretoriatas parengs klausimyną ir vadovą, pagal kuriuos vyks konsultacijos vyskupijose. Dar prieš šio proceso pradžią kiekvienas vyskupas turės paskirti asmenį, atsakingą už apklausos pravedimą ir už kontaktus su šalies vyskupų konferencija. Parengiamasis procesas vyskupijos mastu bus užbaigtas apibendrinančiu susitikimu, kurio metu suformuluoti rezultatai bus perduoti vyskupų konferencijai. Vyskupų konferencijos, apibendrinusios iš vyskupijų gautus rezultatus, savo parengtas ataskaitas perduos Vyskupų sinodo generaliniam sekretoriatui. Šis konsultacijų etapas turi būti užbaigtas iki 2022 metų balandžio mėnesio. Pagal iš vyskupų konferencijų gautas konsultacijų ataskaitas iki 2022 rugsėjo bus parengtas Sinodo bendrųjų gairių dokumentas.

2022 m. spalį prasidės naujas, iki 2023 m. kovo mėnesio truksiantis žemyninio masto konsultacijų etapas. Atsižvelgdamas į jo metu gautas pastabas, Vyskupų sinodo generalinis sekretoriatas 2023 m. birželį paskelbs pačios Vyskupų sinodo asamblėjos darbo programą – Instrumentum laboris. Sinodo asamblėja vyks Vatikane 2023 m. spalį.
Kiekvienas tikintysis turi teisę išsakyti savo nuomonę; kiekvienas balsas turi būti išgristas. Sprendimų priėmimo procesas Bažnyčioje visada turi prasidėti nuo išklausymo, nes tik taip galime suprasti, kaip ir kur Dvasia nori vesti Bažnyčią, komentuodamas pasirengimų programą Vatikano radijui duotame interviu sakė Vyskupų sinodo generalinis sekretorius kardinolas Mario Grech. Pasak jo, Vyskupų sinodo institucijos istorija rodo, kiek daug gero šie vyskupų susitikimai davė Bažnyčiai. Tačiau kartu matome, kad jau atėjo laikas sudaryti sąlygas platesniam Dievo tautos dalyvavimui priimant sprendimus. Šiandien skelbiamos naujovės liudija, sakė kardinolas, kad Sinodas jau suvokiamas nebe kaip įvykis, bet kaip procesas. (JM / Vatican News)

VII Velykų savaitės šeštadienio Evangelijos       2021-05-22 7:54

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Petras užduoda Jėzui klausimą apie Jono likimą: „Viešpatie, o kas šitam bus?“ (Jn 21, 21). Jėzus nepasako apie Joną ateitį, bet pasinaudoja klausimu ir paaiškina Petrui, kad svarbiausia yra asmeninis liudijimas ir bendrystė su juo – Jėzumi Kristumi: „Tu sek paskui mane!“ (Jn 21, 22).

Kartą šv. Antanas Egiptietis († 356) maldoje klausė: „Viešpatie, kaip yra, kad vieni miršta jauni, o kiti sulaukia garbingo amžiaus? Kodėl vieni yra vargšai, o kiti turtingi? Kodėl tarp blogų žmonių yra turtingų, o tarp teisiųjų – vargšų?“ Ir štai Antaną pasiekė Viešpaties žodis: „Antanai, rūpinkis savimi. Tai, ko tu klausi, yra Dievo teisingi sprendimai: tau nereikia jų žinoti!“
Netrukdykime Dievui veikti kito žmogaus gyvenime. Neskubėkime su vertinimais. Nuolankiai priimkime, kad Dievas yra slėpinys ir mes nepajėgūs suprasti jo kelių.

Iššvaistome daug laiko ir jėgų mąstydami ir smalsaudami apie kitų veiklą ir rūpesčius, o juk vertinga ir reikalinga kiekvienam iš mūsų yra meilės liudijimas savo gyvenimu. „Įgyk ramybę, ir daugelis aplink tave išsigelbės“, – sako šv. Serafimas Sarovietis († 1833).
Bernardinai.lt

VII Velykų savaitės šeštadienio Evangelijos       2021-05-22 7:47

Mąstymas
Prašyti sau ir savo artimiesiems gilaus ryšio su Jėzumi

Įsivaizduosiu mylimąjį Jėzaus mokinį, kuris Vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės. Kontempliuosiu mokinio, kuris pasilieka artimame ryšyje su Jėzumi, paveikslą.

*

Jeigu turėčiau pavaizduoti savo santykį su Jėzumi, kaip jį išreikščiau? Ar atrasčiau save mokinyje, besiilsinčiame prie Jėzaus krūtinės? Ką galiu pasakyti apie savo artimumą Jėzui?

*

Įsivaizduosiu Petrą, kuris klausia Jėzaus apie mane, apie mano ateitį: „Viešpatie, o kas bus su šituo?“ Ar užduodu sau tokį klausimą? Ar klausiu Jėzaus apie savo ateitį?

*

Jėzus kviečia mane, kad nespėliočiau ir nepergyvenčiau dėl artimųjų likimo, bet pavesčiau juos Jam. Patikėsiu Jėzui visus artimus mano širdžiai žmones, dėl kurių bijau. Atiduosiu jų likimą į Jėzaus rankas.

*

„Tu sek paskui mane“. Jėzus atkreipia mano dėmesį, kad giliau įsijausčiau į savo gyvenimo kelią. Svarbiausia yra turėti ryšį su Juo. Ar galiu pasakyti, kad visada sekiau Juo? Ko turėčiau atsisakyti, kad neprarasčiau ryšio su Jėzumi?

*

Mylimas Jėzaus mokinys paliko man savo liudijimą Evangelijoje. Dėka jo ryšio su Jėzumi ir aš galiu pažinti Mokytoją, įsiklausyti į Jo Žodį. Ištikimo Jėzaus liudytojo liudijimas gali pakeisti kitų žmonių gyvenimą amžiams.

*

Iš naujo pakviesiu Jėzų į savo gyvenimą. Prašysiu artimo ryšio su Juo dovanos, kad tie, kurie gyvena arti manęs, galėtų pasimokyti iš mano santykio su Jėzumi.

Melsiuosi:

„Jėzau, padaryk mane savo mylimuoju mokiniu“.

Kasdienapmastau.lt

VII Velykų savaitės šeštadienio       2021-05-22 7:46

Evangelija (Jn 21, 20–25)

  Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: „Viešpatie, kas tave išduos?“
  Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: „Viešpatie, o kas jam bus?“
  Jėzus atsakė: „Jei aš noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!“
  Ir taip pasklido gandas tarp brolių, jog tasai mokinys nemirsiąs. Betgi Jėzus nesakė: „Jis nemirs“, tik „Jei noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau?“
  Tai ir yra mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.
  Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurias reikėtų parašyti.
  Katalikai.lt

VII Velykų savaitės šeštadienis       2021-05-22 7:46

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 10, 4–5. 7)

P. – Dorieji regės tavo veidą, Viešpatie.
A r b a: Aleliuja.

  Viešpats savo šventajame būste,
  Viešpats – danguje stovi jo sostas.
  Jo akys stebi pasaulį,
  žmonių vaikus jos tyrinėja. – P.

  Viešpats teisųjį tiria, taip pat ir bedievį.
  Kas myli smurtą, tuo bjaurisi Viešpats.
  Viešpats teisus – brangi jam teisybė,
  dorieji regės jojo veidą. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (plg. Jn 16, 7. 13)

P. Aleliuja. – Aš jums atsiųsiu Tiesos Dvasią, – sako Viešpats. –
                Ji ves jus į tiesos pilnatvę. – P. Aleliuja.

VII Velykų savaitės šeštadienis       2021-05-22 7:45

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 28, 16–20. 30–31)

  Kai atvykome į Romą, Pauliui buvo leista apsigyventi atskirai su serginčiu jį kareiviu.
  Po trijų dienų jis pasikvietė pas save žydų vadovus. Jiems susirinkus, jis prabilo: „Broliai! Nors aš nesu nusikaltęs nei tautai, nei papročiams, buvau Jeruzalėje suimtas ir atiduotas į romėnų rankas. Tie ištardę norėjo mane paleisti, nes nerado jokios mirties verto nusižengimo.
  Kadangi žydai prieštaravo, turėjau šauktis ciesoriaus, tiktai ne tam, kad apkaltinčiau tautą. Dėl šios priežasties aš norėjau su jumis pasimatyti ir pasikalbėti. Juk aš nešioju šitą grandinę dėl Izraelio vilties!“
  Paulius pasiliko gyventi savo išsinuomotame bute ištisus dvejus metus ir priimdavo lankytojus. Jis skelbė Dievo karalystę ir visiškai laisvai, netrukdomas mokė apie Jėzų Kristų.

VII Velykų savaitės penktadienio Evangelijos       2021-05-21 6:32

Komentaro autorius – kun. Vladimiras Solovej

Jėzus klausia Petro tik vieno dalyko. Jis puikiai suvokia, kad Petras gali likti vienybėje su Juo ne dėl pareigos jausmo ar valios tvirtumo, bet tik trokšdamas atsiliepti į begalinę Viešpaties meilę. Jėzus tris kartus iš eilės iškelia tą patį klausimą, tarsi pabrėždamas, kad tai yra esminis klausimas, kurį kiekvienas Jo mokinys privalo sau kelti kiekvieną dieną. Tai išties yra fundamentalus klausimas, apibendrinantis kiekvieną Dievo ištartą Žodį mums: O ar tu mane myli?

Pirmą kartą klausiamas Petras atsako taip išdidžiai, tarsi būtų įsižeidęs dėl Jėzaus nepasitikėjimo juo. Tačiau palaipsniui Mokytojo nuoseklus tvirtumas nugali Petro išdidumą ir apnuogina jo silpnumą, leisdamas pajusti stiprų pasitikėjimo savo Viešpačiu poreikį, kad galėtų suprasti, ką iš tiesų reiškia mylėti.

Tolesnis Jėzaus pokalbis su Petru nušviečia jo ateitį. Šis vyras pagaliau įgaus tvirtumo, tačiau ne savo dvasios stiprybe, kaip anksčiau manė, bet visiškai pasitikėdamas savo Viešpačiu ir Juo sekdamas. Pasitikėjimas Mokytojo meile ir atsiliepimas į ją padės jam pasiekti tai, ko negalėjo nė įsivaizduoti. Tokiu būdu išsipildo pranašystė apie žvejį, kuris Evangelijos tinklais patrauks daugybę žmonių prie Viešpaties.
Bernardinai.lt

VII Velykų savaitės penktadienio Evangelijos       2021-05-21 6:30

Mąstymas
Prašyti radikalaus Jėzaus pamilimo ir stiprybės ieškojimo Jame

Prisiartinsiu prie mokinių, kad kartu su jais pasidžiaugčiau Jėzaus artumu. Aušta rytas. Jie yra drauge ežero pakrantėje, valgo pusryčius. Pastebėsiu džiaugsmą mokinių akyse, nes Jėzus yra kartu su jais. Jie gali iš arti į Jį žiūrėti ir Jo klausytis.

*

Atsisėsiu su jais. Žvelgsiu į Jėzų ir stengsiuosi pajusti Jo artumą. Kokie jausmai kyla mano širdyje? Ką norėčiau pasakyti Jėzui?

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzų, kuris yra netoli Petro. Tas artumas ramina Petro širdį, bet primena jam apie tai, kaip išsigynė Jėzaus.  Staiga Petras išgirsta iškilmingą klausimą: „Ar myli mane labiau negu šitie?“. Petras yra nustebintas šito netikėtumo.

*

Prisiminsiu maldas, adoracijas, kuriose Jėzus savo meilė gydė mano nuodėmių sužeistą gyvenimą. Atsiminsiu, kaip Jis sugrąžino man tikėjimą savimi, pakėlė, žadino atsivertimo troškimą, padėjo pamatyti savyje gėrį.

*

Įsivaizduosiu Jėzų, kuris ateina pas mane. Su gerumu ir rūpestingumu žvelgdamas į mane klausia, ar myliu Jį, ar myliu Jį labiau, ar labai Jį myliu. Ilgesnį laiką apmąstysiu tuos klausimus. Ką galiu Jėzui atsakyti?

*

Jėzus sako šv. Petrui ir man, kad iki senatvės turėsiu mokytis mylėti ir kad iki galo jausiu pasipriešinimą, norėdamas save nugalėti. Kur dažniausiai atsakau Jėzui „nenoriu“? Prašysiu, kad duotų jėgų įveikti manyje kylančius pasipriešinimus.

*

ėzus man, panašiai kaip Petrui, leidžia patirti liūdesį, kylantį iš meilės trūkumo, kad dar labiau galėčiau ieškoti stiprybės Jame. Išgirsiu Jo kvietimą: „Sek paskui mane“.

Žvelgsiu į Jėzų kartodamas:

„Galiu sekti Tave tik tada, kada Tu būsi su manimi“. 

Kasdienapmastau.lt

VII Velykų savaitės penktadienio        2021-05-21 6:28

Evangelija (Jn 21, 15–19)

  Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane labiau už šituos?“
  Tas atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“.
  Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano avinėlius“.
  Ir antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“
  Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“.
  Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano aveles“.
  Jėzus paklausė dar ir trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“
  Petras nuliūdo, kad Jėzus trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“ ir atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu“.
  Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis.
  Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, – kitas tave perjuos ir ves, kur nenori“.
  Jis taip pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: „Sek paskui mane!“
  Katalikai.lt

VII Velykų savaitės penktadienio        2021-05-21 6:27

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 102, 1–2. 11–12. 19. 21)

P. – Viešpats danguj savo sostą pastatė.
A r b a: Aleliuja.

  Tegul mano siela Viešpatį šlovina,
  ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
  Lai mano siela Viešpatį šlovina,
  lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. – P.

  Kaip nepasiekiamai aukštas dangus viršum žemės,
  taip yra didis jo gailestingumas tiems, kurie jo šventai bijo.
  Kaip nuo Rytų tolimi vakarai,
  taip toli kaltes mūsų nusviedžia. – P.

  Viešpats danguj savo sostą pastatė,
  valdo visą visatą.
  Šlovinkit Viešpatį, angelų minių minios,
  jūs, jo tarnai, kur vykdot jo valią. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 14, 26)

P. Aleliuja.–  Šventoji Dvasia išmokys jus visko ir viską primins,
              ką esu jums pasakęs. – P. Aleliuja.

VII Velykų savaitės penktadienio        2021-05-21 6:27

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 25, 13–21)

  Karalius Agripas ir Berenikė lankėsi Cezarėjoje Festo pasveikinti. Viešnagei užtrukus, Festas supažindino karalių su Pauliaus byla ir papasakojo:
  „Feliksas paliko man tokį kalinį. Kai buvau Jeruzalėje, aukštieji žydų kunigai ir seniūnai apsilankė pas mane, kaltindami jį ir reikalaudami pasmerkti. Aš jiems atsakiau, kad romėnai neturi papročio pasmerkti kokį nors žmogų, nedavę kaltinamajam galimybės stoti kaltintojų akivaizdoje ir gintis nuo kaltinimų.
  Jiems čionai atvykus, aš nedelsdamas rytojaus dieną atsisėdau į teismo krasę ir liepiau atvesti tą žmogų. Skundėjai nesugebėjo įrodyti jokio nusikaltimo, kokio buvau tikėjęsis. Jie vien tik ginčijosi ir jam prikaišiojo dėl kai kurių savo tikėjimo klausimų ir dėl kažkokio mirusio Jėzaus, kurį Paulius tvirtino esant gyvą.
  Dvejodamas, kaip išspręsti klausimus, aš paklausiau, ar jis nenorėtų vykti į Jeruzalę ir tenai būti teisiamas. Bet Paulius pareikalavo, kad jo byla būtų perduota Augustino žiniai. Todėl aš įsakiau jį toliau kaltinti, kol išsiųs pas ciesorių“.

VII Velykų savaitės ketvirtadienio Evangelijos       2021-05-20 6:02

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Nuo XVI šimtmečio Evangelijos pagal Joną 17 skyrius vadinamas Aukščiausiojo Kunigo malda. Jėzus kalba kaip Užtarėjas ir savo žodžiais kreipiasi tiesiog į Tėvą, o ne į mokinius. Mokiniai tik nugirsta.

Jėzus meldžiasi už visą žmoniją, nes „trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Tim 2, 4).

„Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą“ (Jn 17, 24).

Tuomet kiekvienas žmogus matys jo šlovę ne tarsi veidrodyje, bet atidengtu veidu: „Mes visi, atidengtu veidu Viešpaties šlovę atspindėdami, daromės panašūs į jo atvaizdą, ir Viešpaties Dvasios veikimu vis didėja mūsų garbingumas“ (2 Kor 3, 18);

„Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė kas būsime. Mes žinome, kad kai jis pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra“ (1 Jn 3, 2).
Bernardinai.lt

VII Velykų savaitės ketvirtadienio Evangelijos       2021-05-20 5:59

Mąstymas
Prašyti laisvos nuo išankstinių nusiteikimų ir nesutarimų širdies

Prisiartinsiu prie Jėzaus, kuris karštai meldžiasi Tėvui. Įsižiūrėsiu į Jo susikaupusį veidą ir įsiklausysiu į Jo pokalbį su Tėvu. Įsijungsiu į Jėzaus maldą.

*

Įsiklausysiu į Jėzaus žodžius, kuriais maldauja Tėvą, „kad visi būtų viena“, „kad visi pasiektų vienybę“. Ką galiu pasakyti apie vienybę mano šeimoje, bendruomenėje, parapijoje? Peržvelgsiu savo santykius su artimaisiais, santykius darbe.

*

Pakviesiu Jėzų į „sergančius“ santykius namuose, bendruomenėje ir darbe. Karštai prašysiu Jo, kad išgydytų mano širdį, nuostatas, situacijas kur kyla nesantaikos.

*

Ar Jėzus nekenčia dėl atleidimo trūkumo, pavydo, konfliktų, kuriuos išprovokuoja mano laikysena? Karšta malda kreipsiuosi į Jėzų, kad padėtų man prisipažinti dėl nesantaikos ir susiskaldymo, kuriuos iššaukiu savo žodžiais ir veiksmais, nuodėmių.

*

Jėzus prašo Tėvo, kad aš danguje galėčiau būti su savo artimaisiais ir su tais, su kuriais man sunku bendrauti. Jis nori, kad mes būtume ten, kur Jis yra. Įsijungsiu į Jėzaus maldą ir prašysiu dangaus tiems, kuriuos man sunku mylėti.

*

Jėzaus dosnumas yra beribis, nes Jis nori, kad aš patirčiau tokią pat meilę, kokia Jis yra mylimas Tėvo. Jėzus nori savimi pripildyti visą mano gyvenimą, bet to paties trokšta ir kiekvienam žmogui.

*

Prisiglausiu prie Jėzaus ir išpažinsiu savo silpną meilę. Ištvermingaii prašysiu, kad padėtų man nugalėti visus priešingumus, baimes ir išankstinius nusistatymus kitų žmonių atžvilgiu, kurie žeidžia Jo širdį.

Kartosiu žodžius:

„Duok man naują širdį!“

Kasdienapmastau.lt

VII Velykų savaitės ketvirtadienio       2021-05-20 5:58

Evangelija (Jn 17, 20–26)

  Pakėlęs akis į dangų, Jėzus bylojo:
  „Šventasis Tėve, ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.
  Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.
  Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą.
  Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. Aš pagarsinau tavo vardą, ir dar garsinsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose“.
  Katalikai.lt

VII Velykų savaitės ketvirtadienio       2021-05-20 5:58

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 15, 1–2. 5. 7–11)

P. – Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.
A r b a: Aleliuja.

  Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.
  Kartoju tau, Dieve: „Tu mano Viešpats“.
  Viešpatie, mano paveldėtas turte, taure mano laimės,
  tavo rankoje mano likimas. – P.

  Aš šlovinu Viešpatį, kuris man išmintį duoda,
  aš toks laimingas, paveldėjęs lobį!
  Akyse nuolatos Viešpats man stovi,
  jis mano dešinę remia, aš nedrebėsiu. – P.

  Man džiaugias širdis, krykštauja siela,
  ir mano kūnas ramiai sau ilsėsis.
  Juk manęs nepaliksi numirėlių būste,
  tu man, savo draugui, neleisi trūnyti. – P.

  Man rodysi kelią, kuris į gyvenimą veda,
  pilna man bus laimė prieš tavo veidą,
  tavo dešinėj bus per amžius linksmybės. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 17, 21)

P. Aleliuja. – Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje,
                kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs, – sako Viešpats. – P. Aleliuja.

VII Velykų savaitės ketvirtadienio       2021-05-20 5:57

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 22, 30; 23, 6–11)

  Norėdamas tiksliau išsiaiškinti, kuo Paulius žydų kaltinamas, tribūnas įsakė jį išleisti iš kalėjimo; liepė sušaukti kunigus bei visą teismo tarybą ir, atvedęs Paulių, pastatė jų akivaizdoje.
  Žinodamas, kad viena dalis buvo sadukiejai, o kita – fariziejai, Paulius sušuko tarybai: „Broliai, aš fariziejus, kilęs iš fariziejų šeimos, ir jūs mane teisiate dėl mirusiųjų prisikėlimo vilties“.
  Jam tai pasakius, tarp fariziejų ir sadukiejų kilo barnis, ir susirinkimas suskilo. Mat, sadukiejai neigia mirusiųjų prisikėlimą, angelų ir dvasios buvimą, o fariziejai tuos dalykus pripažįsta. Todėl pakilo didelis klegesys. Kai kurie Rašto aiškintojai iš fariziejų įsiterpė į ginčą ir sakė: „Mes nerandame nieko blogo šitame žmoguje. O kas, jeigu jam kalbėjo dvasia arba angelas?!“
  Įsisiautėjus smarkiems ginčams, tribūnas, bijodamas, kad jie nesudraskytų Pauliaus, įsakė kareivių daliniui nusileisti žemyn, išplėšti Paulių iš minios rankų ir nuvesti į kareivines.
  Kitą naktį Pauliui pasirodė Viešpats ir tarė: „Būk tvirtas! Kaip liudijai apie mane Jeruzalėje, taip reikės tau liudyti ir Romoje“.

Popiežiaus Pranciškaus katechezė       2021-05-19 14:31

Malda – tai ištverminga kelionė
Išsiblaškymas, dvasinė sausra, vangumas – tai dažnai pasitaikančios kliūtys, su kuriomis susiduria žmogus melsdamasis. Neįmanoma jų išvengti, dėl to turime išmokti jas laiku atpažinti ir stengtis įveikti, kalbėjo popiežius Pranciškus trečiadienio rytą Vatikano rūmų Šv. Damazo kieme vykusio susitikimo su maldininkais metu tęsdamas katechezę apie maldą.

Katalikų Bažnyčios katekizmas sako, kad „melstis paprastai mums trukdo išsiblaškymas“ (2729). Žmogus pradeda melstis, bet štai jo mintys ima keliauti kitur, po visą pasaulį; širdis yra vienur, mintys – kitur. Visi esame su tuo susidūrę, sakė Pranciškus. Galvoje nuolat sukasi įvairios mintys ir vaizdai. Išsiblaškymas trukdo ne tik maldai. Susikaupimo ir sutelkto dėmesio reikia ir darbe. Pagaliau ir atletams, kad laimėtų varžybas, reikalingas ne tik fizinis pasirengimas, bet ir susikaupimas. Nors išsiblaškymas paprastai nėra mūsų valingas pasirinkimas, tačiau turime su juo kovoti, sakė popiežius, primindamas mūsų dvasiniam paveldui priklausančią, bet dažnai užmirštamą budrumo dorybę. Jėzus ne kartą prašė: „Budėkite!“

Kita kliūtis maldai – tai ta būsena, kurią katekizmas vadina sausra. Tai tie atvejai, „kai širdis jaučiasi tuščia, nėra potraukio mintims, prisiminimams ir jausmams, taip pat ir dvasiniams“ (2731). Katekizmas, kalbėdamas apie šią būseną, mini Kristaus mokinių išgyvenimus po Jėzaus nukryžiavimo. Tai Didžiojo penktadienio vakaro ir Didžiojo šeštadienio sausra: Jėzaus nėra, jis – kape. Jėzus miręs. Mokiniai palikti vieni. Šį sunkumą popiežius paaiškino ir paprastesniu žmonių gyvenimo pavydžiu: susitinkame su draugu ir paklausiame: „Kaip laikaisi?“, o jis atsako: „Šiandien man bloga, viską matau pilka“. Iš tiesų labai dažnai būna tokių pilkų dienų, tačiau negalime leisti, kad pilkuma užvaldytų mūsų širdį. Net ir pilkomis dienomis širdis turi būti visada pasirengusi priimti šviesą. Širdis visada turi būti atvira Viešpaties šviesai. Visada turime su viltimi jos laukti, net ir pilkomis dienomis.

Dar viena katekizmo minima kliūtis, su kuria susiduriame melsdamiesi, yra vangumas. Tačiau tai jau ne tik šiaip kliūtis, bet tikra yda, su kuria reikia kovoti. Katalikų Bažnyčios katekizme rašoma, kad „dvasinio gyvenimo žinovai jį (vangumą) laiko tam tikra depresija, kurią sukelia ištižimas, sumažėjęs budrumas, nerūpestinga širdis“ (2733). Su vangumu reikia kovoti, nes kitaip jis gali pražudyti sielą.

Ką turime daryti, kai melsdamiesi matome, kad užsidegimas ilgai netrunka, kai jaučiame, kad ateina nusivylimas? Turime suprasti, kad malda – tai kelionė, sakė Pranciškus. Dvasinio gyvenimo pažanga – tai ne ekstazė po ekstazės, bet sugebėjimas ištverti sunkiomis akimirkomis. „Eik vis pirmyn, pirmyn, pirmyn ir pirmyn, o kai pavargsi – stabtelk, o po to vėl ištvermingai tęsk kelionę.“

Popiežius priminė, ką šv. Pranciškus Asyžietis sakė apie tobulą džiaugsmą: tai ne iš dangaus nukritusi nesibaigianti sėkmė, ne žmogaus šaunumo rezultatas, bet ištvermingas ėjimas pirmyn, net ir tuomet, kai kiti ne giria, bet skriaudžia, kai nelieka pradžioje lydėjusio malonumo jausmo. Daugybė šventųjų yra išgyvenę tokį ėjimo „slėniu tamsiuoju“ jausmą. Nesipiktinkime, jei skaitydami jų dienoraščius susiduriame su pasakojimais apie varginančią beskonę maldą. Popiežius paminėjo ir Biblijos veikėjo Jobo atvejį. Jis, visko netekęs, nesutinka, kad Dievas taip su juo elgtųsi, protestuoja. Net ir protestas Dievo akivaizdoje yra malda. Tai sūnaus ar dukters laikysena tėvo akivaizdoje.  Net ir kietus bei karčius mūsų žodžius Dievas priims kaip mylintis tėvas, priims juos kaip mūsų tikėjimo išpažinimą, kaip maldą, sakė popiežius. (JM / Vatican News)

VII Velykų savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-05-19 10:05

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Jėzus, rūpestingasis ir gerasis ganytojas (Jn 10, 11), neleido pražūti savo draugams, juos išgelbėjo (Jn 3, 16–17) ir dovanojo jiems gyvenimo pilnatvę (Jn 10, 10). Tačiau Jėzus pripažįsta, kad šiame išganymo kelyje būta kliūčių: „Nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, – taip išsipildė Raštas“ (Jn 17, 12).

Evangelistas Jonas jau buvo aprašęs Judo išdavystę (Jn 13, 21. 30). Vis dėlto Judo išdavystė nėra bereikšmė išganymo plane: jis turėjo išpildyti Raštus. Greičiausiai turima mintyje 41 psalmė: „Net mano geriausias bičiulis – tas, kuris dalijosi su manimi duona, taikėsi man įspirti“ (Ps 41, 10).
Kai mąstome apie neigiamą Judo atliktą vaidmenį, turėtume neišleisti iš akių mums neregimą dieviškų įvykių vyksmą. Taip, jo išdavystė nuvedė Jėzų myriop, tačiau Jėzus perkeitė šią išdavystės kančią į išganomos meilės erdvę ir savęs atidavimą Tėvui (Gal 2, 20; Ef 5, 2. 25). Savo slėpiningame išganymo plane Dievas pasitelkė nepateisinamą Judo veiksmą kaip galimybę atpirkti visą pasaulį.
Bernardinai.lt

VII Velykų savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-05-19 10:03

Mąstymas
Prašyti ištvermės maldoje su Jėzumi

Kontempliuosiu besimeldžiantį Jėzų. Prisiartinsiu prie Jo, kad galėčiau klausytis Jo pokalbio su Tėvu. Atkreipsiu dėmesį į tai, su kokiu jautrumu ir rūpesčiu Jėzus atiduoda savo mokinių ateitį į Tėvo rankas.

*

Pasidžiaugsiu, kad Jėzus Paskutinės Vakarienės metu kalbasi su Tėvu apie mane, mano bendruomenę ir mano šeimą. Taip Jis daro kasdien šventųjų Mišių metu, prašydamas, kad Tėvas Jo vardu apsaugotų mano gyvenimą ir kad nesusvyruotų mano tikėjimas.

*

Prašysiu gilaus suvokimo, kad Jėzus kasdien be perstojo atiduoda mano gyvenimą ir mano artimuosius į Tėvo rankas. Jis rūpinasi kiekviena ateinančia mano diena, dar prieš jai prasidedant. Ar tuo tikiu?

*

Jėzus, nujausdamas savo mokinių krizę, kuri ištiks juos Jo kančios metu, prašo Tėvą, kad sustiprintų jų vienybę. Ko norėčiau paprašyti Jėzaus savo šeimai ir bendruomenei?

*

Jėzus prašo man džiaugsmo, kuris yra jame – tokio džiaugsmo, kuris išlieka ir kančioje. Prisiminsiu dvasinės paguodos momentus, kuriuos patyriau kentėjimų ir krizių momentais. Tai Jėzaus maldos vaisiai.

*

Jėzus neprašo Tėvo, kad paimtų mane iš šio pasaulio. Prisiminsiu savo kasdienio gyvenimo „pasaulį“. Įsisąmoninsiu Jėzaus norą, kad aš tame pasaulyje pasilikčiau. Kasdien kartu su manimi Jis yra kasdieniuose mano reikaluose ir prašo Tėvo, kad saugotų mane nuo pikto.

*

Atkreipsiu dėmesį, kaip karštai Jėzus meldžia Tėvo, kad išlaikytų mane tiesoje, nes dėl to Jis paaukojo save kaip auką už mane. Jis kasdien man perduoda Tėvo žodžius, kad aš galėčiau gyventi tiesoje. Nuoširdžioje maldoje prašysiu Jėzų, kad apsaugotų mane nuo saviapgaulės.

  Kasdienapmastau.lt

VII Velykų savaitės trečiadienio       2021-05-19 10:02

Evangelija (Jn 17, 11–19)

  Pakėlęs akis į dangų, Jėzus bylojo:
  „Šventasis Tėve, išlaikyk ištikimus savo vardui visus, kuriuos esi man pavedęs, kad jie būtų viena, kaip ir mes. Kol buvau su jais – tavo man pavestaisiais, – aš išlaikiau juos ištikimus tavo vardui; išsaugojau juos, ir nė vienas jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, – ir taip išsipildė Raštas.
  Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų manojo džiaugsmo pilnatvę. Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio.
  Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa. Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa“.
Katalikai.lt

VII Velykų savaitės trečiadienio       2021-05-19 10:01

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 67, 29–30. 33–36)

P. – Pasaulio valstybės, giedokite Dievui!
A r b a: Aleliuja.

  Rodyki, Dieve, savo galybę,
  galybę, o Dieve, kuris mūsų labui darbuojies.
  Jeruzalėje tavo šventovė;
  jos garbei valdovai aukas tau tegu neša. – P.

  Pasaulio valstybės, giedokite Dievui,
  skambinkit Viešpaties garbei –
  to, kuris skrieja padangėm,
  amžinaisiais skliautais keliauja.
  Štai jis savo balsą paleidžia –
  nuaidi garsas griausmingas:
  „Supraskite Dievo galybę!“ – P.

  Izraely didybę jo matom,
  debesyse – jo galybę.
  Pagarbinkim Dievą! – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 17, 17)

P. Aleliuja. – Tavo žodis, Viešpatie, yra tiesa.
                Pašventink juos tiesa! – P. Aleliuja.

VII Velykų savaitės trečiadienio       2021-05-19 10:01

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 20, 28–38)

  Paulius bylojo Efezo bažnyčios vyresniesiems:
  „Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė vyskupais, kad ganytumėte Dievo Bažnyčią, kurią jis yra įgijęs savo krauju. Aš žinau, kad, man pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės. Netgi iš jūsų tarpo atsiras tokių, kurie klastingomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius.
  Todėl budėkite ir nepamirškite, jog aš per trejus metus dieną ir naktį nepaliaudamas, su ašaromis įspėjinėjau kiekvieną. O dabar pavedu jus Viešpačiui ir jo malonės žodžiui, kuris, turi galią jus išugdyti ir duoti paveldėjimą tarp visų pašvęstųjų.
  Nė iš vieno netroškau nei sidabro, nei aukso, nei drabužio. Jūs gi žinote, kad mano ir palydovų reikalams tarnavo šitos va mano rankos. Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: „Palaimingiau duoti, negu imti“.
  Tai pasakęs, jis atsiklaupė ir kartu su visais pasimeldė. Visi pradėjo graudžiai verkti ir, puldami Pauliui ant kaklo, jį bučiavo. Jie ypač nuliūdo dėl žodžių, jog nebematysią jo veido. Paskui jie nulydėjo jį į laivą.

VII Velykų savaitės antradienio Evangelijos       2021-05-18 10:54

Komentaro autorius – kun. Vladimiras Solovej

Jėzus prieš palikdamas Paskutinės vakarienės menę tam, kad eitų į Alyvų sodą, kreipiasi į savo Dangiškąjį Tėvą ilga malda. Ši Jėzaus, Aukščiausiojo Kunigo, malda tarsi apvainikuoja Jo mokiniams ir mums paliktą testamentą. Jėzus kelia akis į savo Dangiškąjį Tėvą. Tai yra kvietimas mums visiems nukreipti akis nuo mūsų pačių, nuo mūsų egocentrizmo ir pakelti širdį, mintis į viršų Dievo link. Meldžiasi tas, kas suvokia savo ribotumą, skurdą ir bejėgiškumą. Malda yra vienintelė viltis tų, kurie yra nugalėti.

Jėzaus malda yra kupina nerimo, kuris mus taip pat turėtų paliesti. Pašlovinęs Tėvą, Jėzus žvelgia į savo silpnus ir pilnus baimės mokinius. Jis patikėjo jiems nelengvą užduotį – tęsti Jo darbą, dėl to meldžiasi už juos, kad jie galėtų jį vykdyti. Jėzus neprašo jiems nei jėgų, nei drąsos, nei sumanumo. Prašo vien to, kad jie liktų vienybėje su Juo, kad liktų Jo sekėjais ir Žodžio mokiniais. Tai ir yra tikroji kiekvienam krikščioniui patikėta galia su atsakomybe – skelbti Evangeliją, rūpintis vargšais ir tokiu būdu likti vienybėje su Kristumi. Jei būsime ištikimi šiai misijai, atrasime, kad esame viena Jame.
Bernardinai.lt

VII Velykų savaitės antradienio Evangelijos       2021-05-18 10:53

Mąstymas
Prašyti malonės suvokti tiesą, jog Jėzus meldžiasi už mane

Atsiklaupsiu arti Jėzaus, kad įsiklausyčiau į Jo pokalbį su Tėvu. Maldoje atsiskleidžia Jėzaus dvasios, minčių ir troškimų grožis. Ką galiu pasakyti apie savo maldą? Kokius troškimus, mintis ir jausmus dažniausiai atskleidžia mano malda? Pamąstysiu apie tai.

*

Atkreipsiu dėmesį į Jėzaus troškimus. Jis trokšta amžinojo gyvenimo visiems, kuriuos „Jam davė Tėvas“. Įsivaizduosiu Tėvą, kuris asmeniškai man atsiunčia savo Sūnų. Ar tikiu tuo, kad Jėzus ateina pas mane, siųstas savo Tėvo?

*

Jėzus išpažįsta savo Tėvui, kad gyvena Jo garbei. Jėzus trokšta, kad per Jį apsireikštų Tėvo gerumas. Peržvelgsiu savo santykius su artimaisiais šeimoje ir bendruomenėje. Ko ieškau savo kasdieniniuose užsiėmimuose ir tarnystėje – Dievo ar savo garbės? Paprašysiu malonės, kad galėčiau sąžiningai pažvelgti į savo motyvacijas, kurios lemia mano pasirinkimus.

*

Įsiklausysiu į Jėzaus maldos už mane žodžius. Jis kalba, kad aš priklausau Tėvui, ir tais žodžiais išreiškia savo meilę man. Jėzus prašo Tėvą, kad mane saugotų, kadangi Jis pats mane labai myli. Pasistengsiu išgirsti šią Jo maldą – maldaujantį balsą ir susirūpinimą, kuris kyla, kai kalbasi su savo Tėvu apie mane.

*

Įsijungsiu į Jėzaus maldą ir kartu su Juo maldausiu Tėvo, kad apsaugotų mane šiame pasaulyje nuo blogio. Pavesiu Jam visa, kas mane gąsdina kasdieniame gyvenime. Pavesiu Tėvui savo mintis, troškimus, siekius, apsisprendimus ir darbus, kad jie tarnautų didesnei Jo garbei.

Padėkosiu Jėzui, kad meldžiasi už mane savo dangiškajam Tėvui.

Kasdienapmastau.lt

VII Velykų savaitės antradienio        2021-05-18 10:50

Evangelija (Jn 17, 1–11)

  Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo:
  „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave ir tavo jam duota galia visiems žmonėms teiktų amžinąjį gyvenimą visiems, kuriuos jam esi atidavęs. O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.
  Aš tave pašlovinsiu žemėje, atlikdamas darbą, kurį man buvai davęs nuveikti. Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui.
  Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo tavo, o tu juos atidavei man, ir jie laikėsi tavojo žodžio. Dabar jie suprato, jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla. Tavo man patikėtus žodžius aš perdaviau jiems, o jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad esu iš tavęs išėjęs; įtikėjo, kad esi mane siuntęs.
  Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tavo man pavestuosius. Jie juk yra tavieji! Ir visa, kas mano, yra tavo, o kas tavo – tai mano, ir aš pašlovintas juose. Aš jau nebe pasaulyje… Jie dar pasaulyje, o aš grįžtu pas tave“.

VII Velykų savaitės antradienio       2021-05-18 10:49

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 67, 10–11. 20–21)

P. – Pasaulio valstybės, giedokite Dievui!
A r b a: Aleliuja.

  Lietų geradarybių siuntei ant savųjų,
  juos gaivinai, kai buvo pailsę.
  Savo kaimenei tėviškę čia dovanojai,
  vargšus globojai iš savo gerumo. – P.

  Viešpatį garbinkit kiekvieną dieną!
  Dievas naštas mūsų neša – jis vaduotojas mūsų.
  Mūs Dievas – tai gelbintis Dievas,
  padeda iš giltinės Viešpats ištrūkti. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 14, 16)

P. Aleliuja. – Aš prašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją,
                kuris liktų su jumis per amžius. – P. Aleliuja.

VII Velykų savaitės antradienio       2021-05-18 10:47

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 20, 17–27)

  Iš Mileto Paulius pasiuntė į Efezą kvietimą, kad pas jį atvyktų Bažnyčios vyresnieji. Jiems atėjus, jis prabilo:
  „Jūs žinote, kaip aš nuo pirmosios dienos, kurią įžengiau į Aziją, visą laiką pas jus elgiausi, kaip tarnavau Dievui visu nusižeminimu, ašaromis ir bandymais, kuriuos teko iškęsti dėl žydų pinklių. Kaip nieko nenutylėjau, kas jums naudinga, bet kalbėjau ir mokiau tiek viešumoje, tiek po namus, žydus ir graikus ragindamas atsiversti į Dievą ir įtikėti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
  Ir štai aš, Dvasios kalinys, keliauju į Jeruzalę, nežinodamas, kas man ten nutiks, tiktai Šventoji Dvasia kiekviename mieste man skelbia, jog manęs laukia pančiai ir vargai. Bet aš per daug nebranginu savo gyvybės. Svarbu, kad tik baigčiau savo bėgimą ir įvykdyčiau uždavinį, kurį esu gavęs iš Viešpaties Jėzaus: paliudyti Dievo malonės Evangeliją.
  Ir štai dabar aš žinau, kad daugiau nebematysite mano veido jūs visi, kurių tarpe esu buvęs, skelbdamas Dievo karalystę. Todėl aš šiandien iškilmingai pareiškiu, jog nebūsiu kaltas, jei kas pražus! Aš gi jums nenutylėjau ir paskelbiau visus Dievo nutarimus“.

Dėl ah1 2021-05-16 21:56, kt.        2021-05-18 4:21

patartina nediskutuoti su juo ir kitais niekintojais, juoba kad ah1 dar ir sąmoningas melagis (mėgstantis kartoti melus, kad būtų įtikinamiau):
” liks tik 144 tūkstančius žydų, ir jokie kūnai sudeginti neprisikėlė ir neprisikels.”
Štai kas iš tikrųjų parašyta Apr 7:
4 Ir aš išgirdau paženklintųjų skaičių: šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai paženklintųjų iš visų Izraelio vaikų giminių:
5 Iš Judo giminės dvylika tūkstančių paženklintųjų,
iš Rubeno giminės dvylika tūkstančių,
iš Gado giminės dvylika tūkstančių,
6 iš Asero giminės dvylika tūkstančių,
iš Netfalio giminės dvylika tūkstančių,
iš Manaso giminės dvylika tūkstančių,
7 iš Simeono giminės dvylika tūkstančių,
iš Levio giminės dvylika tūkstančių,
iš Isacharo giminės dvylika tūkstančių,
8 iš Zabulono giminės dvylika tūkstančių,
iš Juozapo giminės dvylika tūkstančių,
iš Benjamino giminės dvylika tūkstančių paženklintųjų.

9 Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų.

>> 05 16 16:30       2021-05-17 15:52

Ne viską supratau, ką parašėte. De Chardin’o neskaičiau. Jūs teisus, rašydamas ,,Kažin”, bet šaknys būtent tos. Lopšys. Bet iš lopšio būtina išlipti, kad neliktume ah1 lygmens (tegu neįsižeidžia, bet nematau prasmės pataikauti). Kiekvienas artėjame link Tiesos savuoju keliu, atsiremdami į Dangaus malonę ir mokydamiesi iš tų, kurie toliau pažengę negu mes. Tokių žmonių, kaip ah1, bėda ta, kad jie iki kaulų smegenų pasinėrę į savąją puikybę, bet jų instrumentas tik vienas - žemiškasis protas, kuris gali remtis tik 5 pojūčiais, ir niekuo daugiau. Tačiau jis mano, kad net Apokalipsę yra supratęs! Jūs teisus: Amžinybė yra amžinasis Dabar. Virš laiko ir erdvės. Ir į plotį, ir į gylį, ir ten, ko dar nesuvokiame. Tačiau ah’ui laikas yra viso labo linijinis - taip jis supranta tą ,,alfa ir omega”. Jo ,,alfa ir omega” - viso labo materija. Taip, jis nenori gyventi ,,dabar”, bet tai reiškia, kad jis nenori gyventi niekada/visada. Kodėl? Nes ta jo paties dalis, kurios esant jis nesuvokia, jaučia tokio gyvenimo beprasmybę, tačiau pro žemiškojo proto puikybę nepajėgia prasimušti. Todėl žmogaus ir neaplanko Išmintis. Jeigu ah’as kad ir tą pačią Apokalipsę perskaitytų ne įjungęs mitinį trimečio Žemės gyventojo protą, bet didįjį ???, tai net jis suvoktų, kad kartą į Visatą paleista dieviškoji monada niekada ir niekur negali išnykti. Taigi ne ah’o valioje būti ar nebūti Amžinybėje. Jis joje JAU yra. Ir bus. Tačiau, pasiekus žmogiškąjį lygmenį, buvo suteiktas ir individualumas, ir laisvoji valia. Ja remdamasis, Ah’as atsisako Amžinybės, kurios atsisakyti negali, nes yra ne Kūrėjas, bet kūrinys. Tai ką jis renkasi? Pats to nesuprasdamas, jis renkasi ,,antramečiavimą”, kuris žemiškaisiais mastais trunka milijardus metų. Mano galva, tai ir vadinama pragaru. Užuot kilusi aukštyn, siela pasmerkiama vėl viską pradėti nuo pradžių. Ar naujoje manvantaroje ta siela jausis labiau norinti gyventi, ar egzistencinis skausmas tik sustiprės? Kas žino. Bet kiekvienas renkasi pats.

Evangelijos komentaras       2021-05-17 10:10

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Mokiniai išpažįsta Jėzaus dievystę: „Tu viską žinai“ (Jn 16, 30). Tik Dievas gali viską žinoti. „Pagaliau tikite?“ (Jn 16, 31). Šiuo klausimu Jėzus nesuabejoja mokinių išpažinimu, bet greičiau jį priima ir jam pritaria, nepaisant to, kad ateis valanda, kai jį suims, o mokiniai išsilakstys, palikdami jį vieną (Mt 26, 56).

Jėzus buvo paliktas žmonių, bet ne Dievo: „Tačiau aš ne vienas, nes su manimi yra Tėvas“ (Jn 16, 32). Šis pasakymas yra tikras, nes Jėzus per visą savo kančią nebuvo paliktas vienas, išskyrus tą akimirką, kai kabėdamas ant kryžiaus tarė: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“ (Mt 27, 46).
Tai buvo tamsiausias išbandymas, kurį Jėzus patyrė dėl mūsų visų išganymo. Įveikęs šį išbandymą, jis prisikėlė – nugalėjo mirtį ir nuodėmę bei drąsina žmoniją: niekam daugiau nebeteks būti paliktam visiškai vienam, nes su žmogumi visada yra Dievas.

VII Velykų savaitės pirmadienio        2021-05-17 10:07

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti malonės, kad likčiau ištikimas Jėzui iki galo

Atsistosiu mokinių būryje ir kartu su jais įdėmiai klausysiuosi Jėzaus. Jau treji metai jie yra kartu su Mokytoju, dažnai Jo klausėsi, bet ne visada galėjo suprasti Jo žodžius. Dažnai jų tikėjimas pasirodydavo per silpnas, jie ne kartą Juo suabejodavo.

*

Stovėdamas tarp mokinių netoli Jėzaus, peržvelgsiu savo su Jėzumi nueitą kelią. Nuoširdžiame pokalbyje pasakysiu Jam apie savo džiaugsmus ir rūpesčius, apie ištikimybes ir neištikimybes, apie savo baimes ir abejones.

*

Mokiniai po keleto ugdymo metų yra įsitikinę, kad jie jau yra subrendę savo tikėjime ir pažįsta Jėzų. Jėzus pasėja abejonę jų įsitikinime. Pasako jiems, kad jie išsisklaidys ir paliks Jį atėjus kančios valandai. Ir dar daugiau: kad jie nesupranta, nors jų išbandymų valanda jau prasidėjo.

*

Tikėjimas ir gyvenimo pašaukimas man yra duotas kaip malonė. Mano silpnumo ir neištikimybių istorija sako man, kad iki gyvenimo pabaigos negaliu būti užtikrintas savimi. Bet kada galiu atsitraukti nuo Jėzaus ir dvasiškai palūžti. Nuolankioje maldoje atiduosiu Jėzui visas savo neištikimybes ir polinkį į silpnybes.

*

„Paliksite mane vieną“. Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prisiminsiu savo išdavysčių ir atsitraukimo nuo Jėzaus momentus. Paprašysiu Tėvo, kuris visada yra su savo Sūnumi, kad leistų man pažvelgti į savo išdavystes per Jėzaus kančios prizmę ir nors dalinai pajausti Jo skausmą ir vienatvę, sukeltą mano nusigręžimų nuo Jo. Už ką labiausiai norėčiau Jėzaus atsiprašyti?

*

Tik Jėzus gali nugalėti pasaulį. Savo jėgomis aš neįstengsiu pasaulyje išlikti Jam ištikimas. Jeigu Jam atsiduosiu, Jis stiprins mane visokiuose suspaudimuose, krizėse ir pasimetime. Iš naujo atiduosiu į Jėzaus rankas savo gyvenimą ir pašaukimą. Karštai prašysiu, kad Jis kasdien būtų mano trapume, žaizdose, bloguose įpročiuose ir kad pats padėtų man juos nugalėti.

Kasdienapmastau.lt

VII Velykų savaitės pirmadienio        2021-05-17 10:06

Evangelija (Jn 16, 29–33)

  Mokiniai Jėzui tarė: „Štai dabar tu aiškiai kalbi ir nebesakai jokių palyginimų. Mes dabar matome, kad tu viską žinai ir
nereikia tave klausinėti. Todėl mes ir tikime, kad tu esi išėjęs iš Dievo“.
  Jėzus jiems atsakė: „Pagaliau tikite? Štai ateina valanda, – ir netgi yra atėjusi, – kai jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną. Tačiau aš ne vienas, nes su manimi yra Tėvas.
  Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau
pasaulį!“
Katalikai.lt

VII Velykų savaitės pirmadienio        2021-05-17 10:06

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 67, 2–7)

P. – Pasaulio valstybės, giedokite Dievui!
A r b a: Aleliuja.

  Vos Dievas galingai pakyla, jo priešai pakrinka,
  nekentėjai bėga šalin nuo jo veido.
  Kaip sklaidūs dūmai pradingsta,
  kaip vaškas sutirpsta prieš ugnį,
  taip Dievo akivaizdoj nusidėjėliai žūva. – P.

  Ogi teisieji Dievo akyse krykštauja, žavis,
  šokinėja iš džiaugsmo.
  Giesmes Dievui giedokit, skambinkit jo vardo garbei.
  Jis Viešpats vadinas. – P.

  Tėvas našlaičiams, globėjas našlėms yra Dievas
  savo šventojoj buveinėj.
  Duoda namus apleistiesiems,
  belaisviams gerovės duris atidaro. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Kol 3, 1)

P. Aleliuja. – Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse,
                kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. – P. Aleliuja.

VII Velykų savaitės pirmadienio        2021-05-17 10:05

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apd 19, 1–8)

  Apolui būnant Korinte, Paulius keliavo aukštumomis ir atvyko į Efezą. Ten jis užtiko kelis mokinius ir paklausė: „Ar, tapę tikinčiaisiais, gavote Šventąją Dvasią?“ Jie atsakė: „Mes nė girdėt negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia“. Jis klausė toliau: „Tai kokį krikštą jūs esate priėmę?“ Jie atsakė: „Jono krikštą“. Tada Paulius paaiškino: „Jonas krikštijo atgailos krikštu, ragindamas žmones tikėti tą, kuris ateis po jo, būtent Jėzų“.
  Tai sužinoję, jie buvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardan. Paskui Paulius uždėjo rankas, ir ant jų nužengė Šventoji Dvasia. Jie ėmė kalbėti kalbomis ir pranašauti. Iš viso jų buvo dvylika vyrų.
  Paulius nuėjo į sinagogą ir ten per tris mėnesius drąsiai aiškino ir įtikinėjo apie Dievo karalystę.

Popiežius Pranciškus       2021-05-17 10:04

Kodėl mokiniai neliūdi?
Gegužės 16 dienos vidudienio maldoje Italijoje ir kitose šalyse yra švenčiama Kristaus žengimo į dangų iškilmė. Morkaus Evangelija užbaigiama pasakojimu apie paskutinį Prisikėlusiojo ir mokinių susitikimą, po kurio jis buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Tėvo dešinėje. Paprastai atsisveikinimo scenos yra liūdnos ir pasiliekantiems sukelia pasimetimo, apleidimo jausmą. Bet su Jėzaus mokiniais buvo kitaip. Nepaisant Viešpaties iškeliavimo, jie nėra nuliūdę, bet, priešingai, džiugūs ir pasirengę misijai pasauliui.

„Kodėl mokiniai nėra liūdni? Kodėl ir mes turėtume džiaugtis, matydami Jėzų, kuris žengia į dangų?“ – per sekmadienio vidudienio maldos susitikimą klausė popiežius Pranciškus, kreipdamasis į miesto gyventojus ir piligrimus Šv. Petro aikštėje.

Žengimas į dangų užbaigia Jėzaus misiją tarp mūsų. Jei dėl mūsų Jėzus nužengė iš dangaus, tai dėl mūsų į ten ir pakyla. Nužengęs į mūsų žmogiškumą ir jį atgaivinęs, vėliau žengia į dangų su mūsų kūnu. Jis yra pirmas žmogus, įžengęs į dangų, nes Jėzus yra žmogus, tikras žmogus, jis yra ir Dievas, tikras Dievas. Mūsų žmogiškas kūnas yra danguje – tai džiaugsmo priežastis! Dievo dešinėje pirmą kartą sėdi žmogaus kūnas, Jėzaus kūnas: šiame slėpinyje kiekvienas iš mūsų kontempliuoja savąją ateitį ir paskirtį. Ne, tai nėra apleidimas – Jėzus visiems laikams lieka su savo mokiniais, lieka su mumis.

Jis pasilieka maldoje: kaip žmogus meldžia Tėvą ir kaip Dievas –  žmogus ir Dievas – Tėvui parodo savo žaizdas, kurios mus atgaivino. Jėzaus malda ten, danguje, vyksta su mūsų žmogaus kūnu; jis yra vienas iš mūsų, Dievas-žmogus, ir už mus meldžiasi. Tai mums suteikia daugiau nei saugumą – suteikia džiaugsmą, didelį džiaugsmą.

Antroji džiaugsmo priežastis ta, kad pažadėjo atsiųsti ir atsiuntė pažadėtąją Šventąją Dvasią, kad eitume skelbti Evangeliją.

Žengimo į dangų iškilmės metu kontempliuodami dangų, į kurį Kristus pakilo ir atsisėdo Tėvo dešinėje, melskime Dangaus Karalienės Marijos užtarimo, kad sugebėtume drąsiai liudyti Prisikėlusįjį konkrečiose gyvenimo situacijos. (RK / SAK / Vatican News)

ah1       2021-05-16 21:56

>2021-05-16 19:13 perėjimas prie linijinio mąstymo - paveikslėlyje atverstoje knygoje rodomas alfa ir omega - pradžia ir pabaiga,  kad jokio amžino gyvenimo nėra,  be to pagal bibliją  gyvenimai užsibaigia Jono apokalipsiu, kai ateina Jėzus su ragais ( gal špricais?) “suspirginti” - liks tik 144 tūkstančius žydų,
ir jokie kūnai sudeginti neprisikėlė ir neprisikels.

eretikas       2021-05-16 19:47

na o jei palygintume Holivudo ar Europos, ypac skandinavu niurius filmus su Turkijos kulturinio elito - kurdu kurtais psichologiniais serialais visai seimai, tai pamatytume, kad bizantiskieji musulmonai ireiskia kur kas daugiau krikscionisku dorybiu savo santykiuose, nei vakarieciai…
jie tiesiog gyvena Dievuje su visom savo klaidom ir atgailom…

eretikas       2021-05-16 19:35

“Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas Krikštas. Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose. Kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mastą.”

Taigi, Dievo karalyste JAU YRA JUMYSE! taip Evangelija kalba anglu vertime.
Kodel lietuviskam vertime sie zodziai verciami “..jau TARP JUSU”?

to ah1        2021-05-16 19:13

kaip sakoma, kiekvienam - pagal jo tikejima.
neprisikarksekit… smile

elfe        2021-05-16 19:07

The Holy Spirit is the mechanism of miracles. 2 He recognizes both God’s creations and your illusions. p5 3 He separates the true from the false by His ability to perceive totally rather than selectively.

T-1.I.39. The miracle dissolves error because the Holy Spirit identifies error as false or unreal. 2 This is the same as saying that by perceiving light, darkness automatically disappears.

T-1.I.40. The miracle acknowledges everyone as your brother and mine. 2 It is a way of perceiving the universal mark of God.

T-1.I.41. Wholeness is the perceptual content of miracles. 2 They thus correct, or atone for, the faulty perception of lack.

T-1.I.42. A major contribution of miracles is their strength in releasing you from your false sense of isolation, deprivation and lack.

T-1.I.43. Miracles arise from a miraculous state of mind, or a state of miracle-readiness.

T-1.I.44. The miracle is an expression of an inner awareness of Christ and the acceptance of His Atonement.

T-1.I.45. A miracle is never lost. 2 It may touch many people you have not even met, and produce undreamed of changes in situations of which you are not even aware.

T-1.I.46. The Holy Spirit is the highest communication medium. 2 Miracles do not involve this type of communication, because they are <temporary> communication devices. 3 When you return to your original form of communication with God by direct revelation, the need for miracles is over.

T-1.I.47. The miracle is a learning device that lessens the need for time. 2 It establishes an out-of-pattern time interval not under the usual laws of time. 3 In this sense it is timeless.

T-1.I.48. The miracle is the only device at your immediate disposal for controlling time. 2 Only revelation transcends it, having nothing to do with time at all.

T-1.I.49. The miracle makes no distinction among degrees of misperception. 2 It is a device for perception correction, effective quite apart from either the degree or the direction of the error. 3 This is its true indiscriminateness.

T-1.I.50. The miracle compares what you have made with creation, accepting what is in accord with it as true, and rejecting what is out of accord as false. p6

elfe        2021-05-16 19:06

T-1.I.24. Miracles enable you to heal the sick and raise the dead because you made sickness and death yourself, and can therefore abolish both. 2 <You> are a miracle, capable of creating in the likeness of your Creator. 3 Everything else is your own nightmare, and does not exist. 4 Only the creations of light are real.

T-1.I.25. Miracles are part of an interlocking chain of forgiveness which, when completed, is the Atonement. 2 Atonement works all the time and in all the dimensions of time. p4

T-1.I.26. Miracles represent freedom from fear. 2 “Atoning” means “undoing.” 3 The undoing of fear is an essential part of the Atonement value of miracles.

T-1.I.27. A miracle is a universal blessing from God through me to all my brothers. 2 It is the privilege of the forgiven to forgive.

T-1.I.28. Miracles are a way of earning release from fear. 2 Revelation induces a state in which fear has already been abolished. 3 Miracles are thus a means and revelation is an end.

T-1.I.29. Miracles praise God through you. 2 They praise Him by honoring His creations, affirming their perfection. 3 They heal because they deny body-identification and affirm spirit-identification.

T-1.I.30. By recognizing spirit, miracles adjust the levels of perception and show them in proper alignment. 2 This places spirit at the center, where it can communicate directly.

T-1.I.31. Miracles should inspire gratitude, not awe. 2 You should thank God for what you really are. 3 The children of God are holy and the miracle honors their holiness, which can be hidden but never lost.

T-1.I.32. I inspire all miracles, which are really intercessions. 2 They intercede for your holiness and make your perceptions holy. 3 By placing you beyond the physical laws they raise you into the sphere of celestial order. 4 In this order you <are> perfect.

T-1.I.33. Miracles honor you because you are lovable. 2 They dispel illusions about yourself and perceive the light in you. 3 They thus atone for your errors by freeing you from your nightmares. 4 By releasing your mind from the imprisonment of your illusions, they restore your sanity.

T-1.I.34. Miracles restore the mind to its fullness. 2 By atoning for lack they establish perfect protection. 3 The spirit’s strength leaves no room for intrusions.

T-1.I.35. Miracles are expressions of love, but they may not always have observable effects.

T-1.I.36. Miracles are examples of right thinking, aligning your perceptions with truth as God created it.

T-1.I.37. A miracle is a correction introduced into false thinking by Jesus. 2 It acts as a catalyst, breaking up erroneous perception and reorganizing it properly. 3 This places you under the Atonement principle, where perception is healed. 4 Until this has occurred, knowledge of the Divine Order is impossible.

elfe        2021-05-16 19:02

stebuklas - krikscionims Sventos Dvasios suteikta jega.
jei tik musu tikejimas butu lyg tas garstycios grudelis…

Principles of Miracles

T-1.I.1. There is no order of difficulty in miracles. 2 One is not “harder” or “bigger” than another. 3 They are all the same. 4 All expressions of love are maximal.

T-1.I.2. Miracles as such do not matter. 2 The only thing that matters is their Source, which is far beyond evaluation.

T-1.I.3. Miracles occur naturally as expressions of love. 2 The real miracle is the love that inspires them. 3 In this sense everything that comes from love is a miracle.

T-1.I.4. All miracles mean life, and God is the Giver of life. 2 His Voice will direct you very specifically. 3 You will be told all you need to know.

T-1.I.5. Miracles are habits, and should be involuntary. 2 They should not be under conscious control. 3 Consciously selected miracles can be misguided.

T-1.I.6. Miracles are natural. 2 When they do not occur something has gone wrong.

T-1.I.7. Miracles are everyone’s right, but purification is necessary first.

T-1.I.8. Miracles are healing because they supply a lack; they are performed by those who temporarily have more for those who temporarily have less.

T-1.I.9. Miracles are a kind of exchange. 2 Like all expressions of love, which are always miraculous in the true sense, the exchange reverses the physical laws. 3 They bring more love both to the giver <and> the receiver.

T-1.I.10. The use of miracles as spectacles to induce belief is a misunderstanding of their purpose.

T-1.I.11. Prayer is the medium of miracles. 2 It is a means of communication of the created with the Creator. 3 Through prayer love is received, and through miracles love is expressed.

T-1.I.12. Miracles are thoughts. 2 Thoughts can represent the lower or bodily level of experience, or the higher or spiritual level of experience. 3 One makes the physical, and the other creates the spiritual. p3

T-1.I.13. Miracles are both beginnings and endings, and so they alter the temporal order. 2 They are always affirmations of rebirth, which seem to go back but really go forward. 3 They undo the past in the present, and thus release the future.

T-1.I.14. Miracles bear witness to truth. 2 They are convincing because they arise from conviction. 3 Without conviction they deteriorate into magic, which is mindless and therefore destructive; or rather, the uncreative use of mind.

T-1.I.15. Each day should be devoted to miracles. 2 The purpose of time is to enable you to learn how to use time constructively. 3 It is thus a teaching device and a means to an end. 4 Time will cease when it is no longer useful in facilitating learning.

T-1.I.16. Miracles are teaching devices for demonstrating it is as blessed to give as to receive. 2 They simultaneously increase the strength of the giver and supply strength to the receiver.

T-1.I.17. Miracles transcend the body. 2 They are sudden shifts into invisibility, away from the bodily level. 3 That is why they heal.

T-1.I.18. A miracle is a service. 2 It is the maximal service you can render to another. 3 It is a way of loving your neighbor as yourself. 4 You recognize your own and your neighbor’s worth simultaneously.

T-1.I.19. Miracles make minds one in God. 2 They depend on cooperation because the Sonship is the sum of all that God created. 3 Miracles therefore reflect the laws of eternity, not of time.

T-1.I.20. Miracles reawaken the awareness that the spirit, not the body, is the altar of truth. 2 This is the recognition that leads to the healing power of the miracle.

T-1.I.21. Miracles are natural signs of forgiveness. 2 Through miracles you accept God’s forgiveness by extending it to others.

T-1.I.22. Miracles are associated with fear only because of the belief that darkness can hide. 2 You believe that what your physical eyes cannot see does not exist. 3 This leads to a denial of spiritual sight.

T-1.I.23. Miracles rearrange perception and place all levels in true perspective. 2 This is healing because sickness comes from confusing the levels.

 

> > ahui 2021-05-16 13:26        2021-05-16 16:30

Kažin ar šitaip dėstoma evoliucija tas pats, kaip visų abraominių religijų tikima Kūryba, net jeigu ji išsiskleidžiančiomis, bet Kūrėjo valdomomis pakopomis. Pasidomėkite, be to, ir de Chardin’u.
“Amžinas gyvenimas” - greičiausiai buvimas DABAR, t.y. anapus laiko, kur Pats Kūrėjas, Kuris tik dabar, niekad “buvo” (kaip kiekvieną momentaliai išnykstančią mūsų akimirką, ir niekad “bus”, kaip vieną iš begalės galimų diskrečių akimirkų).
YRA tik Vienas Kūrėjas, todėl YRA (lietuvių/latvių kalboje tai veiksmažodį “esti” pakeičianti paslaptinga daiktavardžio forma!) ir yra PATS Jo Vardas!
ah1 įsivaizduoja “amžinąjį gyvenimą”, kaip dabartinių nykstančių momentalių akimirkų tąsa, t.y. jis faktiškai NENORI BŪTI DABAR.
Kitaip tariant, ah1 nenori būti!
Šitaip ah1 paneigia savo unikalų asmenybiškumą = sielą.
Suprantama, tas DABAR Naujojoje žemėje su kūnu, bet juk tai Naujosios žemės kūnas, o Naujoji žemė - be abejo, ne dialektinio savitarpio ėdimo pasaulis, todėl ir tas naujažemiškas kūnas vargu ar tapatus dabartiniam, skirtam mirčiai.
Aišku, kad samprotavimai šiek tiek sudėtingi, o ką darysi? Reikia spręsti iki galo, arba visai nemąstyti.

Evangeliją komentuoja mons. Adolfas Grušas       2021-05-16 15:18

DARYTI GERA,
Atsisveikinimo akimirka… Vis dėlto niekas nesibaigia. Nuo dabar viskas tampa „nauja“. Žemės veidas atsiveria Dvasios Grožiui.

Jėzus sako, jog iškeliauja, tačiau tik tam, kad galėtų pasilikti: su mumis ir mumyse.

Ši žinia mus atrodo nesuprantama. Kaip Jėzus gali mus palikti? Ar mes esame priversti likti našlaičiais, praradę mūsų vienintelę Meilę?

Iš tiesų tokie klausimai neturi pagrindo. Kur kas dažniau mes patys atitolstame nuo Viešpaties, leisdamiesi kelionėn į Emausą, nusivylimo ir netekties miestą. Tuo tarpu Jėzus visuomet atsiranda greta. Dar daugiau: Jis ieško mūsų, prisiartindamas ir eidamas kartu su mumis. Jis atgaivina mūsų prigesusį širdies įkarštį, mūsų žvilgsnį prikaustydamas sulaužytos Duonos ženklu, kad mes atpažintume Jį, Prisikėlusį Viešpatį.

Tada netikėtai ateina noras pašokti ir bėgti apie savo džiaugsmą papasakoti visiems…

Tokios ir panašios istorijos nuolat pasitaiko mūsų, mažatikių tikinčiųjų, gyvenime. Tiesa, prieš išeinant į platųjį pasaulį ir praveriant duris, mes visuomet stabtelime ir suabejojame.

Šeštinės – tai šventė, kada mes drauge su apaštalais suvokiame, kad Jėzus visuomet liks kartu su mumis. Jis niekuomet mūsų neapleis. Matėme Jį, ateinantį pro užrakintas duris, rodantį savo šlovingas žaizdas ir jautėme Jo ramybės palinkėjimą.

„Aš iškeliauju“…

Ar tai dar viena skausminga netektis?

Mano širdis prabyla, primindama visus neužmirštamus Viešpaties žodžius, kaip ugnimi įrėžtus joje, tarsi iškaltus atminties uoloje. Juk Viešpaties žodžiai reiškia niekuomet nenuviliančią Meilę.

„Nepaliksiu jūsų našlaičiais“…

Vadinasi, teisybė, kad Viešpats visuomet bus su mumis! Vadinasi, tiesa, jog Jis nenusivylė mumis! Vadinasi, tai reiškia, jog Jis myli mus, kaip savo šeimą, kaip savo mažąją kaimenę!

„Atsiųsiu jums Šventąją Dvasią, kuri visuomet bus su jumis. Ji primins visą ką esu kalbėjęs ir paaiškins, ką reikia suprasti, ypač tai, ko dar nesuvokiate apie mane. Jūs gi darysite darbus, dar didesnius, negu aš dariau, būdamas su jumis. Jūs tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių“…

„Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių“…

Kur iškeliauja Jėzus? Jis grįžta pas Tėvą, tuo tarpu ant mūsų Jis išlies savo Dvasią – Meilę.

Meilė pagelbsti mums, suburia mus, padeda darbuotis. Ji tampa mūsų stiprybės ženklu, suteikia saugumo jausmą. Tik Dvasios – Meilės padedami mes gali būti tokie drąsūs ir stiprūs, kad, kaip misionieriai galėtume Jėzaus vardu iškeliauti į pasaulį, kad visiems galėtume papasakoti apie savo patirtį, gautą, būnant su Juo, kad kiekviename mūsų sutiktame žmoguje galėtų apsigyventi mūsų gautos dovanos.

Tačiau šiandien mūsų akys nostalgiškai žvelgia aukštyn. Mes žvelgiame į dangų, melsdami Prisikėlusį Viešpatį stiprybės. Esame pasirengę susidurti su savo ir kitų žmonių silpnumu bei skausmu. Mums tik reikia, kad Dvasia nuolat palydėtų mus ir parodytų viską… Net ir tai, ko nemato mūsų akys.

Viešpats Jėzus ir Jo atsiųstoji Dvasia yra tas lobis, dovanos, kurios nuolat gyvena tikinčiųjų bendruomenėje. Jos kuria ir gaivina Mistinį Kristaus Kūną – Bažnyčią.

Jėzus žengia į dangų, bet palieka mums Dvasios lydimą įpareigojimą, kad visame pasaulyje, kur tik bus tam pasirengusių  mokinių, atviru žvilgsniu priimančių tiesą, sklistų žinia apie žmones mylintį ir su jais esantį Dievą.

Taip pat ir mūsų bendruomenėse, nes čia esame mes, laimingi, galėdami daryti gera…

Evangelijos        2021-05-16 15:15

Mąstymas
Prašyti gilaus įsitikinimo, kad Jėzaus galia lydi mane kiekviename žingsnyje

Šios dienos Evangelijoje Jėzus duoda man misiją. Turiu skelbti Evangeliją ten, kur gyvenu, savo kasdienybėje. Kasdienybė yra „visas pasaulis“, į kurį Jis mane siunčia.

*

Įsisąmoninsiu, kad per mane daug žmonių gali susitikti su Jėzumi. Nuo manęs priklauso, ar Jėzus jiems taps artimas, ar liks nepažįstamas. Kaip atrodo mano gyvenimas Evangelija konkrečiose vietose: šeimoje, bendruomenėje ir darbe?

*

Su dėkingumu prisiminsiu asmenis, kurie perteikė man tikėjimą: tėvus, kurie atnešė mane Krikštui, kunigą, kuris mane pakrikštijo, ir daugelį kitų, kurie rūpinosi mano dvasiniu augimu. Kas tie žmonės? Pasimelsiu už juos.

*

Jėzus užtikrina mane, kad jeigu tikėsiu į Jį, galėsiu Jo vardu daryti žmogiškai neįmanomus dalykus. Įsiklausysiu į Jo žodžius ir prašysiu tikėjimo Jo žodžių galia. Kokius išgyvenimus žadina manyje toks Jėzaus pažadas?

*

Kiek kartų su tikėjimu klausausi Dievo žodžio, tiek kartų jis manyje daro didžius darbus. Ne visada iš karto juos pastebiu. Mano tikėjimas žodžio galia padaro tai, kad galiu tvirtai jį skelbti. Tokią valdžią Jis suteikė man prieš įžengdamas į dangų. Vaisius pamatysiu savo laiku.

*

Kartu su mokiniais žvelgsiu į Jėzų, kuris žengia į Dangų. Jis žengia pas Tėvą, tai reiškia, pasilieka arti manęs. Tėvas yra ten, kur yra Jo vaikai. Kiekvieną kartą, kai tariu „Tėve mūsų, kuris esi danguje“, išpažįstu, kad Jis yra arti manęs kartu su Jėzumi.

*

Su karštu prašymu kreipsiuosi į Šventąją Dvasią, kad suteiktų man gilų įsitikinimą, jog Tėvas ir Sūnus visada yra arti manęs. Jėzaus Dvasia kasdieną ateina pas mane per Žodį, siunčia mane ir yra kartu su manimi Evangelijos skelbime. Šiandien dažnai kartosiu:

„Tikiu, Dieve, kad Tu visada esi su manimi“. 

Kasdienapmastau.lt

>>Niekaip neina suprasti...       2021-05-16 15:14

Kas čia nesuprantama, juk Dievas davė laisvą valią, tad TS galvoja, kad jei jie krikšyti, tai jie jau krikščionys, bet jie laisva valia savo dievu pasirinko pinigus, didelius pinigus, t.y. šėtoną. Todėl jie viską perka ir parduoda.

> ahui       2021-05-16 13:26

Jei taip pasirinkai, tavo valia bus išpildyta. Vėl grįši į mineralinį būvį ir per milijardus metų vėl iš naujo sieksi dabartinio lygio. Deja, būsi amžinas, kaip amžinas yra Dievas. Bet jau ne kaip ah1.

Studentai Už Gyvybę Amerikoje       2021-05-16 13:01

Vašingtone, D.C., diskriminuojami gyvybės gynėjai.

Du „Student for Life“ aktyvistai praėjusiais metais net buvo suimti už bandymą kreida užrašyti „Negimę juodaodžiai yra svarbūs“ prie Vašingtono planuojamos tėvystės pastato.

BLM riaušininkams buvo leista laisvai dažyti gatves tokiomis žinutėmis kaip „Nefinansuokite policijos“.

Taigi, aš paprašiau federalinio teisėjo paskelbti draudimą miestui priverčiant juos pripažinti, kad mes turime tokias pačias laisvo žodžio teises kaip ir BLM radikalai.

Tas federalinis teisėjas ką tik pasakė „Ne“, neleisdamas mūsų studentų aktyvistams viešoje aikštėje rašyti gyvenimo patvirtinimo žinutės.

O kai „Life for Life“ ištekliai yra ištiesti, man reikia jūsų patarimo.

Pridedu jums vakar pateiktą el. Laišką, kuriame išsamiai aprašyta mūsų teisinė ir finansinė padėtis.

Prašau, užpildykite „Student for Life“ Teisinę direktyvą, kad patartumėte, ką mums daryti: https://prolifeamerica.org/legal-directive/?src=hf&msgid=13320440

Už gyvybę,
prezidentas Kristanas Hawkinsas

ah1       2021-05-16 10:18

Ačiū, bet manęs amžinas gyvenimas nevilioja ir nenoriu amžinai gyventi.

Niekaip neina suprasti,kaip       2021-05-16 10:13

konservatoriai dedasi krikščioniška partija ,o yra grynai ideologinė visų genderistinių madų partija.Jie niekaip neatranda savęs,nes geras intencijas nuolat nustelbia naudingos finansiškai ideologinės piktžolės.Jie pardavinėja save ir valstybę?

Taip, tikroji Tėvynė       2021-05-16 7:06

ne šioje vagių ir banditų apdergtoje žemėje. Kiekvienas čia turime tėviškę, kuri nėra žmonių nuosavybė, bet duota gyventi jos tikro Savininko:
Žemė ir visa, kas joje, yra VIEŠPATIES, – pasaulis ir visi jo gyventojai (Ps 24:1).
Kita vertus:
Aš regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko ir jūros taip pat nebeliko. Ir išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus (Apr 21:1-2).
Sėdintysis soste tarė: “Štai aš visa darau nauja. Štai aš veikiai ateinu! Palaimintas, kuris laikosi šios knygos pranašystės žodžių!” (Apr 21:5, 22:7).
O lauke lieka šunys, burtininkai, palaidūnai, žudikai, stabmeldžiai ir visi, kurie mėgsta melą ir jį daro (Apr 22:15).
Tas, kuris šitai liudija, sako: “Taip, aš veikiai ateinu!” Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau! (Apr 22:20).

Rekomenduojame

Pasaulinio atgarsio susilaukusi byla Suomijoje: krikščionys persekiojami dėl tikėjimo

Jurga Lago. Apie skiepus ir degančias eglutes

Žymusis dr. J. Peterson: privalomas vakcinavimas nuo COVID-19 yra totalitarinių valstybių imitavimas

Suomija gali stabdyti ES vertimą skiepytis

Vytautas Sinica. Pakalbėkim apie iš esmės nusikalstamus iš esmės nusikaltėlių siūlymus

Ramūnas Aušrotas. Nestereotipiniai lyčių vaidmenys – už ką siekiama kovoti?

Bandoma juodinti laisvės kovotoją

Viljama Sudikienė. Europos nacionalistai buria naują aljansą Varšuvoje

Vaidotas A. Vaičaitis. Konstitucinis Teismas ir „galimybių pasas“

Ar turėčiau paskiepyti savo vaiką naujomis vakcinomis nuo COVID-19?

Iš interneto platybių. Iškrito pirmasis sniegas!

Ir vėl pinigai atiminėjami iš Lietuvos regionų…

Tomas Baranauskas. Gal žinot gerą lietuvišką atitikmenį?

Fox News: Viktoras Orbanas – vakarietiškas konservatorius ar totalitarinis banditas?

Vytautas Sinica. Psichologija remiasi nužmoginta žmogaus samprata

Indijos Aukščiausiajam teismui pateiktas pirmasis pasaulyje ieškinys dėl nužudymo vakcina Bilui Geitsui ir Adarui Pūnavalai

Asta Višinskaitė – Katutė. Jeigu kas nors ims plūsti mane ar prigimtinės šeimos palaikytojus, tai nepateks į neapykantos supratimą

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Parazitinių idėjų pandemija

Povilas Žumbakis. Mama bears revoliucija

Nepaisant išteisinimo, K. Rittenhouse istorija įrodo, kad JAV tebėra žiniasklaidos valdoma valstybė

Pandemijos valdymas ir STI siūlomi žingsniai (II): gydymo rekomendacijos sergantiems

Dauguma JAV katalikų ir protestantų teigia: nebūtina tikėti Dievą, norint pasiekti dangų

Éric Zemmour: „Mes neleisime mūsų pakeisti svetimais žmonėmis“

Kardinolas R. Sarah: Europa gali išvengti savidestrukcijos vystydama Afriką

Prof. Arūnas Gumuliauskas. Lapkričio įvykių apžvalga

Linas Karpavičius. Skiepo vaidmuo yra „botago“ vaidmuo skaitmenizuojant mūsų visų gyvenimą

Sės ar nesės? Galingos teisėsaugos pajėgos kasasi po Remigijumi Šimašiumi

Pasaulio Ekonomikos forumas atšaukia visus viešus renginius dėl grasinimų susidoroti

Asta Višinskaitė-Katutė. Šiandien pasaulinė AIDS diena: kol dar galime apie tai kalbėtis, netylėkime

Vytautas Sinica. Iš anksto aiškus pinigų išmetimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.