Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Džiaukimės! Jo ištikimoji meilė yra amžina

Tiesos.lt redakcija   2021 m. kovo 14 d. 6:23

33     

    

Geroji Naujiena: Džiaukimės! Jo ištikimoji meilė yra amžina

Viešpaties rūstybė reiškiasi tautos ištrėmimu, o gailestingumas – jos išvadavimu

Judo valdovai, kunigai ir liaudis pasidarė labai neištikimi Dievui. Jie sekė pagonių niekšybėmis ir išniekino namus, kuriuos Viešpats Jeruzalėje buvo padaręs savo šventove. Viešpats, jų protėvių Dievas, per savo pranašus juos nuolat įspėdavo, nes jam buvo gaila savosios tautos ir buveinės. Bet jie išjuokdavo Dievo pasiuntinius, nepaisydavo jo žodžio ir tyčiodavosi iš jo pranašų. Todėl užsidegė Viešpats tokia rūstybe ant savo tautos, jog nebebuvo išganymo. Tada chaldėjai padegė Dievo namus, sugriovė Jeruzalės sienas, sudegino visus jos rūmus, sunaikino visas brangenybes. Kurie nuo kalavijo ištrūko, tuos Nebukadnecaras ištrėmė į Babiloniją. Tenai jie turėjo jam ir jo sūnums tarnauti vergais, kol atėjo į valdžią Persų karalystė. Taip išsipildė Viešpaties žodis, kurį Viešpats buvo paskelbęs Jeremijo lūpomis. Šalis nūn atsiėmė savo šventadienius: jos žemė nebuvo dirbama visą siautimo laiką, kol suėjo septyniasdešimt metų.
Pirmaisiais Persų karaliaus Kyro metais turėjo išsipildyti Viešpaties žodis, pasakytas Jeremijo lūpomis. Todėl pažadino Viešpats Persų karaliaus Kyro dvasią, ir tasai įsakė visoje karalystėje žodžiu ir raštu paskelbti potvarkį: „Štai ką sako Persų karalius Kyras: ‘Visas pasaulio karalystes man perleido Viešpats, dangaus Dievas. Jisai man pavedė pastatyti namus jam Judėjos Jeruzalėje. Kas dar iš jūsų priklauso jo tautai, teesie su tuo Viešpats, jo Dievas! Tegul tas keliauja Jeruzalėn’“ (2 Krn 36, 14–16. 19–23).

* * *

Tepridžiūsta prie gomurio mano liežuvis, jeigu tavęs neatminčiau

Prie Babilonijos upių sėdėdami verkiam,
Siono kalną atminę.
Ant karklo šakų sukabintos
mūsų nutilusios arfos.
Mūsų trėmėjai mums liepia
giesmes giedoti;
mūsų engėjai ragina džiūgaut:
„Pagiedokite apie Siono kalną!“
Kaip mums giedoti Viešpaties giesmes:
mums svetima šita žemė!
Jeigu, Jeruzale, tave aš užmirščiau,
mano dešinė tenuvysta.
Tepridžiūsta prie gomurio mano liežuvis,
jeigu tavęs neatminčiau,
jeigu tu man brangesnė nebūtum
už visus džiaugsmus, Jeruzale mano! (Ps 136, 1–6)

* * *

Mirę nusikaltimais, jūs esate išgelbėti malone

Broliai! Dievas, apstus gailestingumo, savo didžia meile, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi, – jūs gi esate išgelbėti malone, – prikėlė ir pasodino danguje su Kristumi Jėzumi, kad ateinančiais amžiais beribį savo malonės lobį parodytų savo gerumu mums Kristuje Jėzuje. Jūs gi esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana; ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų. Mes esame jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti (Ef 2, 4–10).

* * *

Dievas siuntė Sūnų, kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas

Jėzus Nikodemui pasakė: „Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus.
Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve“ (Jn 3, 14–21).

* * *

Švęsdami Laetare – Džiaugsmo sekmadienį – meldžiame Tave, Viešpatie, atsivertimo malonės, kad metę savo piktus darbus pamiltume šviesą ir grįžtume į Tavo džiaugsmą..
Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje. Jėzau, per savo Auką ant Kryžiaus sutaikinęs mus su Tėvu, duok Jį geriau pažinti, Juo visur ir visada viltis, kad ir mūsų darbai būtų pripažinti verti Dievo. Prašome per Jėzų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Dievo teismas ir gailestingumas 
4 gavėnios sekmadienis

Evangelijoje pagal Joną aprašomas fariziejaus Nikodemo susitikimas su Jėzumi. Geros valios fariziejus apsilankė pas Jėzų, trokšdamas pažinti, kas gi yra tas stebuklais garsus Galilėjos Mokytojas. Jėzus jam atskleidė visą eilę svarbių dalykų: Dievas myli pasaulį ir, trokšdamas jį išgelbėti, atsiuntė savo viengimį Sūnų: kas įtikės, bus išgelbėtas, kas netikės, bus pasmerktas. Jėzus kalbėjo: „Atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti“ (Jn 3, 19). Sunkiai nusidedančio žmogaus pasinėrimas į nuodėmės tamsą yra didžiausia jį ištinkanti Dievo bausmė.

Mus supanti egoizmo, neapykantos, palaidumo bei gobšumo tamsa yra ne mažiau grėsminga už dabartinę pandemiją. Nuodėmės tamsa anksčiau ar vėliau atneša sunkių pasekmių. Tik pažvelkime į Iraką, kur ką tik lankėsi popiežius Pranciškus. Ši patriarcho Abraomo šalis ilgus dešimtmečius skendėjo nesibaigiančiuose karuose ir terorizme; krikščionys ir šiandien tenai nesijaučia saugūs. Dėl šios neapykantos tamsos, kuri vienos tautos žmones pavertė nesutaikomais priešais, kenčia milijonai žmonių; daugelis krikščionių tiesiog paliko savo tėvynę, nes nematė galimybės gyventi.

Dievo žodis kviečia suklusti, kai pastebime artėjančią nuodėmės tamsą, ypač kai norime savo darbus slėpti nuo žmonių akių. Sąžinė signalizuoja, kad sustotume ir liautumės ėję į tamsą. Tokia sąžinė yra patikimas sargas, kuris mus sustabdo ir kviečia keistis į gera.

Tikėjimo kelionėje labai svarbu turėti šį nematomą draugą, kuris geba ir pabarti, ir pagirti, tačiau jei žmogus nuolat blogai elgiasi, jo sąžinė praranda jautrumą; prasideda grimzdimas į tamsą.

Nuodėmė pažeidžia Dievo sukurtojo pasaulio tvarką ir neišvengiamai neša kančią; ją paprastai vadiname Dievo bausme. Iš tikrųjų ne Dievas baudžia, bet nuodėmė sužeidžia tiek pavienį žmogų, tiek ir visuomenę. Dabartinė pandemija yra nuodėmės sužeisto pasaulio skausmas.

Antrojoje Karalių knygoje skaitome apie tai, kaip nedorai elgėsi išrinktosios tautos žmonės ir kas juos ištiko: „Viešpats, jų protėvių Dievas, siuntė jiems žodį per savo pasiuntinius kasdien be perstojo, nes jis gailėjosi savo žmonių ir savo buveinės. Jie išjuokdavo Dievo pasiuntinius, niekindami jo žodžius ir tyčiodamiesi iš jo pranašų“ (2 Kar 36, 15–16) Ir tuomet ištiko bausmė: „Dievo Namai buvo sudeginti, Jeruzalės sienos nugriautos, visi jos rūmai ugnies suryti ir visi brangūs daiktai sunaikinti. Kas išliko nuo kalavijo, tuos jis išvarė į tremtį Babilone“ (ten pat, 36, 19–20).

Šventoji istorija pasakoja ne tik apie nuodėmės tamsą ir ją lydinčias bausmes, bet ir apie Dievo gailestingumą. Dievo Sūnus atėjo į mūsų tarpą ne teisti ir bausti, bet nešti Dievo gailestingumo.  Susitikimo metu Jėzus Nikodemui pasakė įsidėmėtinus žodžius: „Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 14–16).

Dievo žodis, parodęs nuodėmės tamsą ir jos padarinius, kviečia pakelti akis į kryžių, ant kurio prikaltas Jėzus. Šitokią kainą Jėzus užmokėjo, kad galėtume patirti Dievo gailestingumą, apie kurį apaštalas Paulius kalba: „Dievas, apstus gailestingumo, savo didžia meile, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi [...]. Jūs gi esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana“ (Ef 2, 4–5. 8).

Atsiprašykime Dievą, kad ne kartą savo gyvenime rinkdavomės tamsą, ir dėkokime už Jo gailestingumą, kuris teikia viltį ir drąsą pasitikti visas negandas ir siekti svarbiausio tikslo – amžinojo gyvenimo su Dievu.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Popiežius Pranciškus       2021-03-18 14:51

. Katechezė apie maldą.
„Ateik, Šventoji Dvasia!“

Trečiadienį iš Vatikano rūmų bibliotekos transliuotoje katechezėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie maldą kaip žmogaus ryšį su Švenčiausiąja Trejybe, ypač su Šventąja Dvasia.

Šventoji Dvasia – tai pirmoji ir svarbiausia dovana, nuo kurios prasideda krikščioniškasis gyvenimas, sakė Pranciškus. Dvasia – tai Jėzaus mums pažadėtoji dovana. Be asmeninio ryšio su Šventąja Dvasia neįmanomas ryšys su Jėzumi ir Tėvu. Tik Dvasios dėka mes galime atsistoti Tėvo akivaizdoje, tik Dvasia mus įtraukia į Dievo meilės sūkurį. Mes galime vadinti Dievą „Aba“ – Tėčiu – dėl to, kad mumyse gyvena Šventoji Dvasia. Ji mus perkeičia iš vidaus ir mes jaučiame, kad Dievas mus myli kaip tikrus savo vaikus.

Katekizmas šiuo klausimu sako: „Kiekvieną kartą, kai pradedame melstis Jėzui, į maldos kelią mus nukreipia Šventoji Dvasia savo išankstine malone. Kadangi Ji moko melstis, mums primindama Kristų, tai argi neturime melstis Jai pačiai? Dėl to Bažnyčia mus ragina kasdien kreiptis į Šventąją Dvasią, ypač pradedant ir baigiant kiekvieną svarbų darbą“ (2670).

Šventoji Dvasia veikdama mumyse primena mums Jėzų, mes jaučiame jį esant su mumis. Jei nejaustume Kristaus artumo, būtume pasaulyje vieniši ir pasimetę. Jei ir atsimintume Kristų, jis būtų tolimoje praeityje. Tačiau Šventosios Dvasios veikimas viską padaro gyva ir artima. Jos padedami visų laikų krikščionys gali bendrauti su Kristumi, jausti jo artumą.

Šią patirtį išgyveno daugybė besimeldžiančių vyrų ir moterų, kuriuos Šventoji Dvasia išmokė sekti Kristumi, jo gailestingumu, tarnavimu, malda. Gera susitikti su tokiais žmonėmis, sakė Pranciškus. Kai sutinki tokį žmogų, iškart pajunti, kad jame pulsuoja kitoks gyvenimas, kad jo žvilgsnis mato kur kas toliau. Popiežius pridūrė, kad čia kalbama ne tik apie vienuolius ar atsiskyrėlius, bet ir paprastus žmones, kurie užmezgė ilgą dialogo su Dievu istoriją, iškovojo tikėjimą išgryninusias vidines kovas. Šie kuklūs liudytojai surado Dievą Evangelijoje, Eucharistijoje, sunkumus kenčiančių brolių veiduose.

Popiežius Pranciškus       2021-03-18 14:49

  II. Katechezė apie maldą.
„Ateik, Šventoji Dvasia!“


Pagrindinė krikščionių užduotis – išsaugoti Jėzaus į žemę atneštą ugnį (plg. Lk 12, 49), tęsė Pranciškus. Kas gi yra ta ugnis? Tai meilė, Dievo meilė, Šventoji Dvasia. Be Dvasios ugnies išsisemia pranašystės, liūdesys išstumia džiaugsmą, rutina pakeičia meilę, tarnavimas virsta vergavimu. Popiežius priminė bažnyčiose prie tabernakulio degančios liepsnelės simbolį. Net ir tuomet, kai bažnyčia tuščia, kai vakaras, net ir tuomet, kai bažnyčia uždaryta, ta liepsnelė ir toliau dega. Niekas jos nemato, tačiau ji dega Viešpaties akivaizdoje. Šventoji Dvasia mūsų širdyse yra kaip ta liepsna.

Katekizme rašoma: „Šventoji Dvasia, kurios patepimas persunkia visą mūsų esybę, yra vidinė krikščioniškosios maldos mokytoja. Ji kuria gyvąją maldos tradiciją. Žinoma, kiek yra besimeldžiančiųjų, tiek ir maldos būdų, tačiau ta pati Dvasia veikia visuose ir su visais. Melstis vienybėje su Šventąja Dvasia krikščioniui reiškia melstis Bažnyčioje“ (2672).

„Labai dažnai mums nesiseka melstis, nenorime melstis“, – kalbėjo popiežius. „Kartais mes meldžiamės kaip papūgos, tik lūpomis, o mūsų širdis toli. Tokiomis akimirkomis turime sakyti Dvasiai: „Ateik, ateik Šventoji Dvasia, sušildyk mano širdį. Ateik ir išmokyk mane melstis, išmokyk mane pažvelgti į Tėvą, į Sūnų. Parodyk man tikėjimo kelią. Išmokyk mane mylėti ir visų pirma išmokyk mane turėti viltį“. Turime visada šauktis Šventosios Dvasios, kad ji lydėtų mūsų gyvenimą.“

Dvasia rašo Bažnyčios ir pasaulio istoriją. Mes esame atversti balti puslapiai, laukiantys jos raidžių. Kiekviename iš mūsų Dvasia kuria nepakartojamus kūrinius. Nėra krikščionio, kuris būtų visiškai identiškas kitam. Beribiame šventumo lauke Dievas, Meilės Trejybė, užaugina liudytojų įvairovę: visi turi vienodą orumą, bet kiekvienas yra savito nepakartojamo grožio, kurio Dvasia pripildė tuos, kuriuos gailestingasis Dievas išsirinko savo vaikais. Nepamirškime, Dvasia yra mumyse. Klausykime Dvasios, šaukimės Dvasios – ji yra Dievo mums duota dovana. Sakykime jai: „Šventoji Dvasia, aš nežinau, koks tavo veidas, tačiau aš žinau, kad tu esi jėga, tu esi šviesa, tu mane vedi ir mokai melstis. Ateik, Šventoji Dvasia“. Tai labai graži malda: „Ateik, Šventoji Dvasia“.

(JM / Vatican News)

Evangelijos       2021-03-18 5:52

Skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
Visoje Evangelijoje pagal Joną daug kalbama apie liudijimą, kuris koncentruojasi Jėzuje. Jėzų liudija: 1 – Jonas Krikštytojas, 2 – Jėzaus darbai, 3 – Tėvas ir 4 – Dievo Žodis. Jonas Krikštytojas, kurį daugelis žydų laikė pranašu, liudijo, kad „Jėzus yra Dievo Avinėlis“, kuriam jis atėjo paruošti kelią. Jėzaus darbai – stebuklai galėjo būti padaryti tik Dievo, Jėzaus Tėvo, jėga. Dievas Tėvas patvirtino Jėzaus dieviškumą per Jo krikštą, per Jėzaus atsimainymą Taboro kalne ir vėliau visoje minioje (Jn 12, 28–30).Pagaliau – pirmosios Senojo Testamento knygos, kurios, yra manoma, buvo parašytos Mozės, jau kalba apie Jėzų.
Jėzus taip pat pamini kliūtis, kurios neleidžia žydams pripažinti, kad Jis yra Dievo siųstas Mesijas: 1 – Dievo meilės trūkumas, 2 – siekimas žmogiškos garbės ir 3 – klaidingas Šv. Rašto interpretavimas. Jėzus pabrėžia, kad žodis nieko nereiškia, jeigu juo netikime. Jis sako: „Jūs tyrinėjate Raštus, bet nenorite ateiti pas mane.“ Jis taip sakė fariziejams, bet paklauskime patys save: ar aš ieškau Šv. Rašte gilesnio Dievo pažinimo, ar tik noriu rasti argumentų, kuriais galėčiau pateisinti savo elgesį ir gyvenimo būdą? Mes dažnai nematome, kad visas Šv. Raštas yra Dievo Žodis, kuriame Jėzus per savo darbus, žodžius parodo tikrąjį Dievo Tėvo veidą ir Jo meilę žmogui. Žmogus dažnai atmeta Jėzų ir amžiną gyvenimą labiau kreipdamas dėmesį į kitų žmonių nuomonę. Jam svarbu kitų pritarimas, kitų pripažinimas, negu siekimas, ieškojimas paties Dievo ir Jo minčių. Tai yra viena iš didžiausių kliūčių mūsų tikėjime: „Kaipgi jūs galite įtikėti, jeigu vienas iš kito priimate garbę, o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina, jūs neieškote“( 44 eil).
Lengva pritaikyti šiuos kaltinimus kitiems žmonėms. Neskubėkime smerkti kitų žmonių. Pažvelkime į save. Mes turime Naujojo Testamento, dviejų tūkstančių metų krikščionybės istoriją ir Bažnyčios liudijimą, gyvą Šventosios Dvasios dėka. Mes matome, kad visas Jėzaus gyvenimas nuo įsikūnijimo iki mirties ir prisikėlimo yra Šventojo Rašto pažadų išsipildymas. Ar ne per dažnai neįžvelgiame Jėzaus savo ir artimųjų širdyse? Kiek kartų mes galvojame ir veikiame, tarsi Jėzui nerūpėtų mūsų gyvenimas?
Geroji Naujiena yra tai, kad Dievas atsiuntė mums savo Dvasią. Šventoji Dvasia, išsiliejusi ant mūsų ir parodžiusi Kristų, tebegyvena mumyse. Ji kalba mums kasdien apie Jėzaus meilę tobulumą ir gailestingumą. Ir šiandien būkime atidūs Šventajai Dvasiai. Įsiklausykime, kaip Ji atskleidžia mums Jėzų.
Bernardinai.lt

Evangelijos       2021-03-18 5:51

Mąstymas
Prašyti tikėjimo dvasios, kad niekada nesuabejočiau Tėvo ir Sūnaus meile

Prisiartinsiu prie Jėzaus, kuris kalbasi su žydais. Įsiklausysiu į pilnus rūpesčio Jo žodžius. Jis nori, kad Juo tikėtume. Jėzus nenori, kad kas nors prasilenktų su išganymo žodžiu.

*

Jėzus primena žydams Jono Krikštytojo liudijimą, kuris troško vieno – jų susitikimo su Mesiju. Tos tiesos liudijimo buvo pripildytas visas Jono gyvenimas. Ar yra manyje troškimas savo gyvenimu liudyti evangelines vertybes? Ar pats jomis gyvenu?

*

„Kalbu tam, kad jūs būtumėte išgelbėti“. Įsivaizduosiu Jėzaus žvilgsnį, kuris žvelgia į mane. Jam labai rūpi mano išganymas. Ar tuo tikiu?

*

Prisiminsiu tuos žmones, kurie parodė man Jėzų, davė tikėjimo liudijimą. Tai Jis man juos siuntė. Duos dar ir kitų žmonių, bet turiu susikoncentruoti ties Jėzumi, o ne ties žmonėmis. Jie yra tik „žibintai“, kurie šviečia trumpai.

*

Ar neprisirišu prie savo dvasinių vadovų, pasitikėdamas labiau jais negu Jėzumi? Ar jie neužstoja man Jėzaus? Su dėkingumu atiduosiu juos Jėzui.

*

„Jūs tyrinėjate raštus… bet nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą“. Ar mano susitikimas su Žodžiu veda į gyvą susitikimą su Jėzumi? Pakviesiu Jėzų į tas gyvenimo vietas, į kurias iki šiol dar Jo neįsileidau.

*

Jėzus nori, kad iki gelmių suprasčiau tiesą, jog Jis atėjo dėl manęs, nes Tėvas Jį pasiuntė. Jėzus nori mano širdį pakreipti į Tėvą. Tai yra Jo didžiausias troškimas. Viskas, ką Jis daro, kalba apie tai, kaip labai mane myli Tėvas. Labiausiai Jis kenčia tada, kada aš Juo netikiu.

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi pasakysiu, kaip man yra reikalingas Tėvas ir kaip Jo ilgiuosi.

Prašysiu Jėzaus:

„Jėzau, padaryk kad aš patikėčiau Tėvo meile“. 

Kasdienapmastau.lt

IV Gavėnios savaitė Ketvirtadienis        2021-03-18 5:50

Evangelija (Jn 5, 31–47)

  Jėzus žydams atsakė:
  „Jei tik aš pats apie save liudyčiau, mano liudijimas nebūtų tikras. Bet apie mane liudija kitas, ir aš žinau, jo liudijimą apie mane esant tikrą.
  Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną, ir jis paliudijo tiesą. Aš nesigriebiu žmogaus liudijimo, bet šitai kalbu tam, kad jūs būtumėte išgelbėti. Jonas buvo degantis ir spindintis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti.
  Aš turiu aukštesnį liudijimą, negu Jono: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas, – patys darbai, kuriuos aš darau, – liudija apie mane, kad mane yra siuntęs Tėvas. Taip! Mane pasiuntęs Tėvas paliudijo apie mane. Bet jūs niekad nesate girdėję jo balso, nei regėję jo veido, ir jo žodis jumyse nesilaiko, nes jūs netikite tuo, kurį jis yra siuntęs.
  Jūs tyrinėjate raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai tikrai liudija už mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą.
  Garbės iš žmonių aš nepriimu. Aš matau, kad jūs neturite savyje Dievo meilės. Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savuoju vardu, tą jūs priimtumėte. Kaipgi jūs galite įtikėti, jeigu vienas iš kito priimate garbę, o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina, jūs neieškote.
  Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję. Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane. Kadangi jūs netikite jo Raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“
Katalikai.lt

IV Gavėnios savaitė Ketvirtadienis        2021-03-18 5:49

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 105, 19–23)

P. – Atsiminki mus, Viešpatie, mylėdamas tautą.

  Horebe veršį jie pasidirbo,
  garbino stabą auksinį.
  Ir, užuot šlovinę Dievą,
  lenkėsi galvijui žolėdžiam. – P.

  Gelbėtoją Dievą užmiršo,
  kuris Egipte didžius daiktus jiems darė,
  Chamo šaly tiek stebuklų,
  tiek šiurpulingų daiktų ties Raudonąja jūra. – P.

  Dievas juos būtų jau sunaikinęs,
  jeigu ne Mozė, jojo rinktinis.
  Jis juos užstojo prieš Dievą,
  kad jo rūstybė jų nenusiaubtų. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 3, 16)

  Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų. Kiekvienas, kuris jį tiki, turi amžinąjį gyvenimą.

IV Gavėnios savaitė Ketvirtadienis        2021-03-18 5:49

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Iš 32, 7–14)

  Prabilęs Viešpats Mozei pasakė: „Eik, nusileisk nuo kalno, nes tavo tauta, kurią išsivedei iš Egipto, į pražūtį rieda! Jie greitai nukrypo nuo kelio, kurį buvau jiems nurodęs. Jie nusiliedino aukso veršį ir žemėn prieš jį puldinėja. Aukoja jam skerdžiamas atnašas ir sako ‘Tai tavo dievai, Izraeli, išvedė tave iš Egipto’.
  Ir dar Viešpats Mozei kalbėjo: „Šią tautą aš permačiau kiaurai: jinai tauta kietasprandė. Dabar palik mane vieną, kad mano rūstybė ant jų užsidegtų ir juos išnaikintų. Tave betgi noriu didinga tauta padaryti!“
  Tada pamėgino Mozė nuramdyti savąjį Dievą ir sakė: „Kodėl tau, Viešpatie kilo rūstybė ant savo tautos? Juk su didžia galybe ir tvirta ranka ją išvedei iš Egipto! Nejaugi egiptiečiai galėtų sakyti: ‘Jis išvedė juos piktu kėslu: kad kalnuose pražudytų ir leistų nuo žemės paviršiaus išnykti! Nutildyk rūstybę ir susilaikyk nuo blogybės, kurią savo tautai norėjai daryti!
  Prisimink savo tarnus – Abraomą, Izaoką ir Jokūbą, – kuriems tu, prisiekdamas savo vardu, pažadėjai: ‘Aš jūsų palikuonius padarysiu skaitlingus kaip žvaigždės danguje’ ir: ‘Tą visą kraštą, apie kurį esu kalbėjęs, aš atiduosiu jūsų palikuonims amžinon nuosavybėn’“.
  Ir Viešpats atsisakė blogybės, kurią savo tautai buvo grasinęs.

IV Gavėnios savaitės trečiadienio       2021-03-17 5:54

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
Skaitydami šios dienos Evangeliją matome, kad Jėzus pasako, jog Jis vykdo tik savo Tėvo valią. „Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą, nes ką Jisai daro, lygiai daro ir Sūnus.“ Jo vienybė meilėje žmogui yra parodyta darbais. Atkreipkime dėmesį, skaitydami apie Jėzaus gydymus, kad Jėzus, prieš išgydydamas ligonius, nesimeldė. Jis aklam tik pasakė: „Atsiverk“, paralyžiuotam: „Imk savo gultą ir eik“. Visur Jis turėjo ryšį su savo Tėvu ir darė tik tą, ką matė savo Tėvą darant. Jėzus teikia gyvenimą: „Kas mano žodžių klausosi ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.“ Atkreipkime dėmesį į tuos Jėzaus žodžius. Jėzui taip pat yra pavestas ir teisimas: „Ir nieko Tėvas neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui“. Svarbu suprasti, kad Jėzus nepasmerkia, nenuteisia nė vieno. „Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas. Kas Jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki Dievo viengimio Sūnaus“ (Jn 3, 17). Pats žmogus laisva valia save nuteisia.
Kreipdamiesi į Jėzų atkreipkime dėmesį ir į Tėvą, kuris išliejo savo meilę per savo Sūnų Jėzų. Priimkime Tėvo meilę, užmerkime akis ir matydami savo vaizduotėje, kaip tėvas apkabino sugrįžusi jaunesnį, palaidūną sūnų, priimkime Jo apkabinimą, nes Jis ir mus nusidėjėlius apkabina ir bėga pasitikti. Mūsų supratimui apie Jėzų dažnai trūksta esminių dalykų. Jėzus yra visko Viešpats. Kaip Dievo Sūnus, Jis yra Dievas iš Dievo, Šviesa iš Šviesos, tikras Dievas iš tikro Dievo. Jo išmintis ir galia yra neribota. Jis išgydo kiekvieną ligą ar negalavimą. Šią gavėnią suklupkime ir pagarbinkime Jį kaip įsikūnijusį Sūnų, kuris tobulai atspindi Tėvą. Mišių metu, ypač priimdami Jėzų komunijoje, pamėginkime įsivaizduoti, kad Jis mums save dovanoja.
Šventoji Dvasia, atverk mano širdį ir protą, padėk man pajusti Tėvo meilę, Jėzaus artumą ir labiau pasitikėti Juo. Išmokyk geriau suprasti ir mylėti savo Išganytoją.
Bernardinai.lt archyvas

IV Gavėnios savaitės trečiadienio       2021-03-17 5:51

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti gilaus ryšio su Tėvu ir Jo valios priėmimo malonės

Savo meditaciją pradėsiu sužadindamas gilų troškimą būti šalia Jėzaus, kuris yra varginamas savo persekiotojų. Jų santykiai su Jėzumi yra labai paviršutiniški, nes jie nesugeba įžvelgti, pastebėti, kad Jis yra Dievo Sūnus.

*

Priglusiu prie Jėzaus ir atkakliai prašysiu, kad leistų man giliai pajusti Jo nuoširdų santykį su Tėvu. Įsiklausysiu į žodžius, kuriuos Jis vartoja pasakodamas man apie savo santykį su Tėvu.

*

Jėzus mato, kad „Tėvas darbuojasi“. Kontempliuosiu Jėzų, kuris žvelgia į Tėvą ir, matydamas viską, ką Jis daro, gyvena gilioje vienybėje su Juo. Pažvelgsiu į savo santykį su Tėvu. Ko labiausiai tame santykyje man trūksta? Ko norėčiau Jėzaus paprašyti?

*

„Tėvas myli Sūnų...“. Jėzus trokšta, kad priglusčiau prie Jo visu savo gyvenimu. Jis nori dalintis su manimi gilia Tėvo meilės patirtimi. Paprašysiu, kad Jėzus išlietų ant manęs Tėvo meilę, kad galėčiau patirti, jog esu Tėvo mylimas.

*

Jėzus taip, kaip Tėvas, prikelia gyvenimui. Kiekvieną dieną Tėvo pasiųstas Jis ateina pas mane, trokšdamas atgaivinti manyje uolumą, džiaugsmą ir ramybę. Pakviesiu Jį į visas savo gyvenimo vietas, kuriose „nebenoriu gyventi“.

*

„Tėvas suteikė Jam galią“. Prisiminsiu, kad Jėzus yra mano Viešpats, turintis galią ir valdžią. Jis trokšta su savo galia įeiti į mano gyvenimą, kad kasdien sugrąžintų mane Tėvui.

*

„Aš ieškau valios to, kuris mane siuntė“. Tėvo valios ieškojimas yra tikro sūniško ryšio su Dievu patvirtinimas. Šiandien dažnai melsiuosi žodžiais:

„Jėzau, padėk man gyventi pagal Tėvo valią“.

Kasdienapmastau.lt

IV Gavėnios savaitės trečiadienis        2021-03-17 5:49

Evangelija (Jn 5, 17–30)

  Jėzus žydams sakydavo: „Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“.
  Užtat žydai dar labiau ieškojo progos jį nužudyti, nes jis ne tik nepaisydavo šeštadienio, bet ir vadino Dievą savuoju Tėvu, tuo būdu lygindamas save su Dievu.
  Į šį kaltinimą Jėzus jiems atsakė:
  „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; ir ką bedarytų Tėvas, lygiai daro ir Sūnus. Nes Tėvas myli Sūnų, ir parodo jam visa, ką pats daro. Ir jam parodys dalykų, dar didesnių už šituos, kad jūs stebėsitės.
  Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam tik panorėjęs. Ir nieko Tėvas neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui, kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, tas negerbia jį siuntusio Tėvo. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusiu tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.
  Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateis valanda,– ir dabar jau yra,– kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą ir kurie išgirs, tie atgis.  Kaip Tėvas turi gyvybę savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę savyje. Jis taipogi suteikė jam galią teisti, nes jis – Žmogaus Sūnus.
  Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą.
  Iš savęs aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs“.

  Katalikai.lt

IV Gavėnios savaitės trečiadienis        2021-03-17 5:48

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 8–9. 13–14. 17–18)

P.  Viešpats švelnus, maloningas.

  Viešpats švelnus, gailestingas,
  didžiai maloningas, rūstaut negreitas.
  Viešpats visiems yra geras,
  savo visiems kūriniams gailestingas. – P.

  Kas Viešpaties ištarta – tikra,
  kas jo padaryta – tas šventa.
  Klumpantį viešpats prilaiko,
  parpuolusiam padeda vėl atsistoti. – P.

  Kur Viešpats žengia – žengia teisingai,
  ką jis padaro, tas šventa.
  Dievas arti kiekvienam, kas jo šaukias,
  kiekvienam, kas iš tyros širdies šaukias. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 11, 25a. 26)

  Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas,– sako Viešpats. – Kas tiki mane, neragaus mirties per amžius

IV Gavėnios savaitės trečiadienis        2021-03-17 5:48

Dievo Žodis


Pirmasis skaitinys (Iz 49, 8–15)

  Štai ką sako Viešpats:
  „Malonės metu aš tave išklausysiu, išganymo dieną aš tau padėsiu. Tave aš išsaugosiu ir padarysiu sandora tautai, kad šaliai padėtum atsistoti ant kojų ir padalytum nuniokotą tėvoniją, kad tartum belaisviams: ‘Išeikite!’ ir esantiems tamsoje: ‘Ženkite į šviesą!’
  Visur prie kelių jie ganysis, suras plikose kalvose sau ganyklų. Nereiks jiems alkti ir trokšti; nevargins jų sausvėjis, saulė nekepins. Mat jis vadovaus maloningai ir ves juos prie vandens šaltinių. Visur padarysiu pereinamus kalnus, per juos bus nutiestas kelias“.
  Štai iš toli jie ateina, vieni iš šiaurės ir vakarų, o kiti iš Asuano krašto. Džiūgaukit, dangūs, ir linksminkis, žeme! Kalnai, šokinėkit iš džiaugsmo! Juk Viešpats paguodė savąją tautą ir pasigailėjo savo varguolių.
  Sionas sako: „Apleido mane Viešpats, užmiršo mane Dievas“. Ar gali gi moteris užmiršti savo vaiką, ar gali gi motina apleisti pačios gimdytąjį sūnų? Tegul netgi ji savo vaiką užmirštų, bet aš tavęs neužmiršiu.

Evangelijos komentaras       2021-03-16 5:55

Komentuoja Eugenijus Markovas SJ
Gydantis Jėzaus žodis

Tikrai šios dienos Evangelijos ištrauka puikiai pažįstama kiekvienam. Ne naujiena ir tai, kas atsitinka šioje Evangelijos scenoje. Jėzus eina į Jeruzalę, taip artindamas mus prie Velykų ir Jo misijos išsipildymo pabaigos. Taip pat svarbu pažymėti, kad ši ištrauka turi dvi dalis: pirmoji – pagydymas, o antroji – reakcija į tai, kas įvyko.
Siūlau šiek tiek atidžiau žvilgtelėti į šios dienos Evangelijos ištrauką. Labai paprastas ir patrauklus būdas yra teksto meditacija. Ženkime kartu su keliaujančiu Jėzumi, vaikščiokime po Jeruzalę, sustokime ties Betzata. Ko gero, Betzata primena mums vietą, kurioje randame daug skausmo, aplink žmonės, ieškantys išgijimo. Tiesa, jų bėdos mums nėra svetimos. Ne svetimos jos ir Jėzui.
Priėjęs prie vieno iš jų Jėzus taria: „Ar norėtum pasveikti?“. Žmogus tepasakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane.“ Tik pagalvokite, jeigu jūsų paklaustų tokio klausimo: Ar norėtum pasveikti?“, atsakymas būtų labai paprastas: žinoma, norėčiau pasveikti, aš laukiu jau 38 metus. Šio žmogaus noras tebuvo, kad kas nors padėtų jam nueiti iki vandens, jis tikėjo, jei tik nusigausiąs iki vandens, tai išgis. Kaip matome, Jėzui nuoširdus atsakymas tapo priimtinas ir jis pagydė žmogų: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“
Antra dalis, kaip ir minėjau, yra reakcija į tai, kas atsitiko. Kadangi Evangelijos autorius mums užsimena apie šabą, galime spėti, kas atsitiks toliau. Žydų reakcija į tai, kas įvyko, teparodo jų priešiškumą Jėzui, o kartu ir nuostabą dėl to, kas įvyko. Kita vertus, nemanau, kad Jėzus lyg žinodamas, kas atsitiks, ima ir pagydo žmogų ir tikrai ne dėl to, kad supykdytų jo nesuprantančius žmones, o dėl savo misijos išpildymo.
Evangelijoje pagal Joną mes randame daug vietų, kai Jėzus susitinka su fariziejais ir kitais to meto Jeruzalės gyventojų atstovais. Evangelisto Jono noras yra atskleisti Jėzaus tapatumą. Jėzus gretinamas su Tėvu danguje ir dalinasi dieviška galia, kurią skelbia mums, skaitantiems ir bandantiems suprasti šią Evangeliją. Taip pat jau ne kartą minėta, kad šabas yra žmonėms, o ne žmonės šabui. Kita pastaba, neapykanta kitiems tikrai nepagydys mūsų, o atvirkščiai, ištrauka tęsiama tokiais žodžiais: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“
Bernardinai.lt

IV Gavėnios savaitė Antradienis       2021-03-16 5:47

Evangelijos
Mąstymas
Prašyti Jėzaus galios patyrimo savo silpnume

Kartu su Jėzumi „įeisiu“ į Jeruzalę. Įsivaizduosiu, kaip gali atrodyti miestas švenčių metu. Spūstis, minios žmonių, einančių į šventyklą. Jėzus žino, kad tame mieste bus pasmerkiamas mirti ir kankinamas. Kalbėsiuosi su Jėzumi apie Jo artėjančią mirtį.

*

Jėzus nuveda mane prie maudyklės, hebrajiškai vadinamos Betzata, kur guli daugybė ligonių. Jėzus visada būdavo kartu su kenčiančiais, todėl nori, kad ir aš būčiau kartu su jais. Įžvelgsiu tarp jų ir savo artimuosius bei pažįstamus.

*

Kalbėsiuosi su Jėzumi apie mano širdžiai artimus žmones ir prašysiu, kad numalšintų jų skausmus ir išgydytų. Kurį iš jų labiausiai norėčiau atiduoti Jėzui?

*

Atkreipsiu dėmesį, kaip tarp daugelio ligonių Jėzus pastebi vieną paralyžiuotąjį. Jėzus žino, kad jis kenčia jau trisdešimt aštuonerius metus ir yra vienišas. Klausysiuosi, su kokia meile Jis jo klausia: „Ar norėtum pasveikti“?

*

Jėzus taip pat pastebi ir mano ligas, kiekvieną mano gyvenimo „paralyžių“. Jis prisiartina prie manęs ir klausia: „Ar nori būti sveikas“? Ar tikiu, kad Jėzus gali mane išgydyti iš kiekvienos negalios? Netgi iš tokios, kuri paralyžiuoja mane jau daugelį metų? Ko norėčiau dabar Jo paprašyti?

*

Sustosiu mintimis ties išgydymo scena. Vienu akimirksniu išnyksta visa kančia, kuri slėgė vyriškį daugelį metų. Jėzus parodo savo žodžio galią. Apsvarstysiu, kad būtent tuos savo žodžius, kurie yra pilni Jo galios, Jėzus paliko man Biblijoje.

*

„Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio“. Jėzus parodo man, kad didžiausios mano kančios šaltinis ir priežastis yra nuodėmė. Ką galiu pasakyti apie savo sąžinės peržvalgas ir išpažintis?

Šiandieninėje maldoje prašysiu Jėzaus:

„Neleisk man gyventi nuodėmėje!“

Kasdienapmastau.lt

IV Gavėnios savaitė Antradienis       2021-03-16 5:45

Evangelija (Jn 5, 1–3a. 5–16)

  Buvo žydų šventė ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę.
  Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betsata, turinti penkias stogines. Jose gulėdavo daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių.
  Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“
  Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol aš pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane“.
  Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti.
  Toji diena buvo šeštadienis. Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šeštadienis, tau negalima nešti gulto“.
  Jis paaiškino: „Tas, kuris mane pagydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir eik!’“
  Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk ir eik?’“ Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje.
  Vėliau Jėzus jį susitiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“ Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus. Žydai dėl to ir persekiojo Jėzų, kad jis taip darydavo šeštadienį.
Katalikai.lt

IV Gavėnios savaitė Antradienis       2021-03-16 5:45

Atliepiamoji psalmė (Ps 45, 2–3. 5–6. 8–9)

P. – Su mumis dangaus kariuomenių Viešpats, Jokūbo Dievas – štai mūsų tvirtovė.

  Dievas – prieglauda mūsų, tvirtovė:
  Jis varguose ištikimiausias mūsų Globėjas.
  Todėl nesibijom, net jei žemė drebėtų,
  Jei kalnai griūtų į jūrų gelmę. – P.

  Sraunūs upeliai džiugina Viešpaties Miestą,
  Kur stovi šventas Aukščiausiojo būstas.
  Dievas jo viduje – jam nėra ko bijotis;
  Kas rytas anksti ateis jam Dievas padėti. – P.

  Su mumis dangaus kariuomenių Viešpats,
  Jokūbo Dievas – štai mūsų tvirtovė.
  Eikite pasižiūrėkit, ką Viešpats nuveikia,
  Kokių stebuklų jis žemėje daro. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ps 50, 12a. 14a)

  Sutverk širdį man tyrą, o Dieve; išgelbėk mane, ir būsiu laimingas.

IV Gavėnios savaitė Antradienis       2021-03-16 5:44

Pirmasis skaitinys (Ez 47, 1–9. 12)

  Angelas mane atvedė prie šventyklos durų, ir štai iš po slenksčio vanduo besisunkiąs į rytus; šventyklos, mat, priekis buvo į rytus. Vanduo nutekėjo dešiniąja šventyklos puse, priešais altorių. Paskui mane išvedė pro Šiaurės vartus ir liepė man eiti išoriniu keliu prie laukinių vartų, kurie veda į rytus. Ir štai vanduo bečiurlenąs iš pietinės pusės.
  Vyriškis, pasukęs į rytus su matavimo virve rankoje, atmatavo tūkstantį mastų ir liepė man žengti per vandenį. Vanduo tesiekė iki kulkšnių. Tada jis atmatavo dar tūkstantį mastų ir liepė man eiti per vandenį. Vanduo pasiekė iki kelių. Ir vėl jis atmatavo tūkstantį mastų ir liepė man bristi. Vanduo jau siekė iki klubo. Jis dar atmatavo tūkstantį mastų. Čionai jau buvo upė, kurios negalėjau perbristi: vanduo čia buvo gilus – patvinęs plaukimui; tai buvo upė, kurios nebegalima perbristi. Tada jis paklausė: „Ar tai pamatei, žmogaus sūnau?“ Po to jis mane sugrąžino į upės krantą.
  Sugrįžęs mačiau upės krante labai daug medžių – šiapus ir anapus. Jis tarė man: „Vanduo tas nuteka į rytinę sritį, nubėga Arabon ir įteka jūron – į jūrą su suterštu vandeniu. Todėl tas jūros vanduo pasveiksta. Visi ten lakstantys gyviai, kur tik upė pasiekia, išliks gyventi. Labai pagausės žuvų, kur tik vanduo tas atplūsta. Ir bangos taps sveikos: kur tik pasiekia ta upė, viskas išliks gyventi.
  Šioje ir anoje upės pakrantėje augs įvairiausi vaismedžiai. Nevys jų lapai, nesibaigs jų vaisiai. Jis ves kas mėnesį šviežius vaisius; mat, upės vanduo atplūs iš šventovės. Jų vaisiai bus maistui, o lapai tiks vaistui“

Vatikanas       2021-03-15 21:24

Bažnyčia neįgaliota laiminti homoseksualių asmenų partnerysčių
Tikėjimo mokymo kongregacija atsakė neigiamai į viešai iškeltą abejonę dėl tos pačios lyties asmenų sudaromų sąjungų laiminimo.

Vatikane pirmadienį su popiežiaus Pranciškaus žinia ir sutikimu paskelbtoje Kongregacijos „Responsum ad dubium“ tekste pateiktas klausimas, atsakymas į jį ir kongregacijos vadovų paaiškinanti nota, datuota 2021 vasario 22 diena.

    „Į užduotą klausimą – ar Bažnyčia turi galią suteikti palaiminimą tos pačios lyties asmenų partnerystėms? – atsakoma neigiamai.“

Tikėjimo mokymo kongregacijos atsakymą į minėtąjį klausimą ir išsamią paaiškinančią notą pasirašė kardinolas Luis F. Ladaria SJ, kongregacijos prefektas, ir arkivyskupas Giacomo Morandi, kongregacijos sekretorius. Jie patikino notoje, kad „Bažnyčia ne tik neturi, bet ir negali turėti galios laiminti partnerystes tarp tos pačios lyties asmenų“. Kita vertus, pirmose notos pastraipose pabrėžiama, kad tai nereiškia asmenų su homoseksualiomis tendencijomis atskyrimo nuo bažnytinio gyvenimo ir sielovados, padedančios augti tikėjime. Klausimas apie laiminimą kilo būtent tokios sielovados kontekste.

Nurodoma, kad popiežius Pranciškus, kuriam kongregacijos sekretorius audiencijoje pristatė klausimą, atsakymą į jį ir kongregacijos paaiškinančią notą, pritarė, kad kongregacija paskelbtų minėtąjį „Responsum ad dubium“ su paaiškinančia Tikėjimo mokymo kongregacijos vadovų nota. (SAK / Vatican News)

Popiežius Pranciškus       2021-03-15 21:21

Gražinkime šeimą į Bažnyčios ir visuomenės centrą
Penktadienį, kovo 19-ąją, Šv. Juozapo iškilmės dieną, prasideda Šeimos metai „Amoris laetitia“. Sekmadienį popiežius prisiminė šių ypatingų metų suteikiamą progą atgaivinti pastoraciją taip, kad šeima taptų Bažnyčios ir visuomenės centru.

Tą pačią kovo 19-ąją sukanka penkeri metai nuo apaštališkojo paraginimo „Amoris laetitia“ – amoris laetitia reiškia meilės džiaugsmą – paskelbimo. Štai ką sakė popiežius Pranciškus sekmadienį, primindamas jau šią savaitę prasidedančius ypatingus šeimos metus „Amoris laetitia“.

  „Kitą penktadienį, kovo 19-ąją, Šv. Juozapo iškilmės dieną, prasideda Šeimos metai „Amoris laetitia“: tai bus ypatingi metai, kad augtume šeimos meile. Kviečiu atnaujintu ir kūrybingu pastoraciniu ryžtu siekti, kad šeima taptų Bažnyčios ir visuomenės centru. Meldžiuosi, kad kiekviena šeima galėtų savo namuose pajusti gyvą šventosios Nazareto šeimos, pripildančios mūsų mažąsias namų bendruomenes nuoširdžia ir dosnia meile, kuri nepaisant išbandymų ir sunkumų yra džiaugsmo šaltinis, buvimą.“

Šeimos metai „Amoris laetitia“ tęsis nuo kovo 19-sios, Šv. Juozapo iškilmės, iki 2022 metų birželio 26 dienos, iki Romoje planuojamo X Pasaulinio šeimų susitikimo.

Popiežius viliasi, kad Šeimos metai „Amoris laetitia“ paskatins šeimos meilės džiaugsmo skelbimą ir liudijimą. Bažnyčia, visi jos nariai ir ypač tikinčiųjų šeimos turi skelbti ir liudyti, kad šeimoje gaunama ir dovanojama meilė iš tiesų yra geroji naujiena pasauliui. Reikia praplėsti mūsų žvilgsnį ir iš naujo suvokti santuokos ir šeimos svarbą, rašo popiežius apaštališkajame paraginime.

Popiežius dokumentą apie šeimos gyvenimą ir pašaukimą mūsų dienų pasaulyje ir Bažnyčioje paskelbė 2016 metais po dviejų Vatikane įvykusių Vyskupų sinodo asamblėjų šeimos klausimais. Vatikano interneto svetainė vatican.va paskelbė popiežiaus apaštališkojo paraginimo „Amoris laetitia“ teksto vertimus į šešiolika kalbų. Lietuvos šeimos centras lietuvišką vertimą žada paskelbti savo portale lietuvosseimoscentras.lt/amoris-laetitia/ penktadienį, kovo 19-ąją, apaštališkojo paraginimo penktųjų metinių ir Šeimos metų „Amoris laetitia“ pradžios proga.

Šeimos metus „Amoris laetitia“ visuotinėje Bažnyčioje koordinuoja Šventojo Sosto Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterija. Diskasterija notoje patikino, jog pandemijos patirtis išryškino šeimos, kaip namų Bažnyčios, vaidmenį ir pabrėžė ryšių tarp šeimos narių svarbą. Įvairiomis pastoracinėmis ir kultūrinėmis iniciatyvomis, kurių bus imamasi Šeimos metais, norima paskatinti visas pasaulio bažnytines bendruomenes, visus jų narius būti šeimoje patiriamos ir dovanojamos meilės liudytojais.

Šeimos metams „Amoris laetitia“ skirtas Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos portalas amorislaetitia.va penkiomis kalbomis – anglų, prancūzų, ispanų, portugalų ir italų – skelbia pagalbinę medžiagą ir gaires, padėsiančias vietinėms Bažnyčioms ugdyti šeimos pastoraciją. (SAK / Vatican News)

Kun. Robertas Urbonavičius       2021-03-15 21:18

Nuo ketvirtos gavėnios savaitės Bažnyčia skaito Evangelijos pagal Joną ištraukas. Ši Evangelija neturi sau skirto eilinio laiko sekmadienių ciklo, bet ji skaitoma ypatingais liturginiais laikotarpiais: po Kristaus Apsireiškimo, per gavėnią ir Velykas.
Mylimasis Jėzaus mokinys, pasakodamas apie Jėzaus veiklą, turbūt geriausiai atskleidžia patį Jo slėpinį. Ne vien tai, ką Jėzus daro, bet kas Jis iš tiesų yra.
Šiandien girdime istoriją apie romėnų šimtininką, kuris maldauja pagydyti jo sūnų. Patikėjęs Mokytojo žodžiu, kad vaikas pagijo, tėvas grįžta namo. Sužinojęs, kad sūnui pasidarė geriau tą pačią valandą, kuomet Mokytojas liepė keliauti namo, šimtininkas įtiki kartu su visa šeimyna.
Pasirodo, smulkmenos gali nulemti viską. Šimtininkui valandos sutapimas tapo tikėjimo įrodymu. Kiekvienas iš mūsų galėtume paliudyti tokių mažų ir, atrodytų, nereikšmingų detalių, per kurias mes patyrėme Viešpaties prisilietimą.
Branginkime jas, nes šios akimirkos išbandymų metu mums tampa inkaru, neleidžiančiu nuskęsti nevilties bei abejonių jūroje. Esame silpni. Mums reikia ženklų ir stebuklų. Kaip mylintieji godžiai tikisi vienas iš kito meilės įrodymų, taip ir mūsų širdys trokšta, kad Dievas parodytų savo artumo ženklus. Nebijokime jų prašyti, bet išdrįskime paklusti Viešpaties paraginimams, kuriuos Jis siunčia kartu su trokštama malone.

Copy-pastintojas Nr. 2       2021-03-15 19:05

6 ar 8 davatkų būrelis taip pat galėtų rinktis konfidencialiai ir kasdieniniais religiniais skaitiniais dalintis asmeniškai, o ne ,,Tiesos.lt” katalikiškos tematikos straipsnių komentaruose.

> Copy-past......       2021-03-15 10:23

Ačiū, drauge, esate laukiamas viename iš tautininkų-kultūrininkų studijų būrelių.
Susirinkimo vieta konfidenciali, apie ją informuosime asmeniškai.

Copy-pastintojas Nr. 2       2021-03-15 10:03

O dabar Jūsų dėmesiui noriu pasiūlyti Lietuvos šviesuolio Dainiaus Razausko tikrai nekasdieninius pamąstymus apie Lietuvos tautinę kultūrą - galinčią ir tapti kiču, ir galinčią padėti žmogui atsigręžti į pačią jo Savastį:
https://alkas.lt/2021/03/12/d-razauskas-kokius-klausimus-mums-kelia-tautine-etnine-kultura/

Evangelijos Komentaras       2021-03-15 5:55

Viešpatie Jėzau, atverk mano akis, kad šiandien pamatyčiau Tavo malonės ženklą.
Ar gali įsivaizduoti virvelę, nuvytą iš dviejų gijų? Jei taip, tai gali įsivaizduoti ir du šios dienos Evangelijoje susipynusius žodžius – ženklas ir tikėti.
Žodis ženklas minimas du kartus, o tikėti – tris. Tai nėra atsitiktinumas, nes jie susipina į vientisą giją, nusidriekiančią per visą Jono evangeliją. Jei atpažinsime ženklus, – sako Jonas, – mūsų tikėjimas Jėzumi augs. Pats Jėzus duoda užuominą apie tuodu žodžius, sakydamas: „Kol nepamatysite ženklų , netikėsite“ (Jn 4, 48).
Taigi, kaip atpažinti ženklą? Ar visi ženklai stebuklingi? Nebūtinai. Bent tris ženklus galime rasti šios dienos Evangelijoje. Pirmasis pasireiškė galilėjiečių liudijimu. Ir kai karaliaus valdininkas išgirdo, kad Jėzus yra stebukladarys, jis patikėjo.
Vėliau jis maldavo Jėzų ateiti ir išgydyti jo sūnų, nes šis buvo arti mirties. Jėzus jam liepė eiti namo, nes sūnus gyvas. Šie žodžiai buvo antras ženklas. Kai karaliaus valdininkas juos išgirdo, jo tikėjimas išaugo – Jėzui net nereikia eiti į jo namus, vien Jo žodis gali viską! O kai jis sugrįžo į namus ir rado pasveikusį sūnų, gavo galutinį ženklą. To žmogaus tikėjimas dar labiau sustiprėjo, o kartu su juo įtikėjo ir visi namiškiai.
Ar pastebėjai, kad kai kurie ženklai yra visai ne antgamtiški? Tas pats vyksta ir mūsų gyvenime. Kartais jauti, kad Dievas tau kalba per tavo sutuoktinį ar per sekmadienio pamokslą? Galbūt atsiverti Šventąjį Raštą kaip tik toje vietoje, kurią ir reikėjo tau perskaityti, kad gautum atsakymą? O galbūt tik per plauką išvengei didelės nelaimės? Šie momentai ir yra ženklai, per kuriuos Dievas lieja malonę į tavo kasdienį gyvenimą. Tai stiprina mūsų tikėjimą, kad Jėzus tikrai yra, kad Jis myli mus, kad yra su mumis.
Ar pastebėjai, kad du iš trijų ženklų pasirodė po to, kai valdininkas pradėjo ieškoti Jėzaus? Neįtikėtina, kiek jų patirsi, norėdamas surasti Jėzų! Kiek jų Dievas tau yra parengęs per šią gavėnią! Būk atidus, jie gali tavęs laukti netikėčiausiose situacijose. Ir leisk jiems vesti tave į vis gilesnį ir pilnatviškesnį tikėjimą Jėzumi.
“ŽODIS tarp mūsų”

IV Gavėnios savaitės pirmadienio       2021-03-15 5:50

Mąstymas
Prašyti tikėjimo ir pasitikėjimo Jėzumi atsinaujinimo

Būsiu kartu su Jėzumi, kuris pavargęs, nuėjęs ilgą kelią iš Judėjos per Samariją, sugrįžta į savo gimtąją Galilėją. Jis prisimeną skausmingą akimirką, kai savo žemiečių  buvo išvarytas iš Nazareto. Prisiartinsiu prie Jėzaus, kad su Juo pasikalbėčiau apie Jo meilę, ramybę ir nuolankumą.

*

Jėzus nuolat grįžta į mano gyvenimą, nes Jo „gimtoji Galilėja“ yra mano kasdienybė. Padėkosiu Jam už Jo ištikimą ir kantrią meilę.

*

Galilėjiečiai priima Jėzų, nes matė Jo stebuklus, kuriuos Jis padarė Jeruzalėje. Jėzus priima jų nesubrendusį tikėjimą ir meilę. Kas mane labiausiai žavi Jėzaus asmenyje? Ką galiu pasakyti apie savo tikėjimo motyvaciją ir dvasines praktikas?

*

Atkreipsiu dėmesį į valdininką iš Kafarnaumo, kuris atkeliauja pas Jėzų į Galilėjos Kaną paprašyti, kad išgydytų jo sūnų. Toje dramatiškoje situacijoje valdininkas nepraranda tikėjimo.

*

Pas ką aš dažniausiai einu su savo problemomis, į ką kreipiuosi pagalbos? Ar galiu apie jas kalbėtis su Jėzumi? Apie ką dabar norėčiau su Juo pasikalbėti?

*

Valdininkas besąlygiškai pasitiki Jėzaus žodžiais. Namuose jis randa pasveikusį sūnų ir patiria Jėzaus žodžių galią. Prisiminsiu Dievo Žodį, kuris stebuklingai išsipildė mano gyvenime. Už kokius žodžius šiandien norėčiau Jėzui ypač padėkoti?

*

„Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“. Nuoširdžioje maldoje pakviesiu Jėzų į savo šeimą, bendruomenę. Pavesiu jam visus, kas serga, yra silpni ir gali numirti. 

Prašysiu gilaus tikėjimo ir vilties sau ir savo artimiesiems. 

Kasdienapmastau.lt

IV Gavėnios savaitės pirmadienio       2021-03-15 5:48

Evangelija (Jn 4, 43–54)

  Jėzus išvyko iš Samarijos į Galilėją. Jis pats buvo pareiškęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“. Kai jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė jį su džiaugsmu, nes buvo matę jo darbus per šventes Jeruzalėje; mat, jie buvo nukeliavę į tas šventes.
  Jis vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. O Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo. Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžęs į Galilėją, jis atkeliavo pas jį, ir maldavo eiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo marinamas.
  Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite“.
  O valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“.
  Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir išėjo namo.
  Pareinantį jį pasitiko tarnai ir pranešė, kad vaikas gyvas. Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnui pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar apie septintą valandą atslūgo jam karštis“. Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas“. Ir įtikėjo jis pats ir visi jo namai.
  Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.

  Katalikai.lt

IV Gavėnios savaitės pirmadienio Dievo Žodis       2021-03-15 5:47

Atliepiamoji psalmė (Ps 29, 2. 4–6. 11–13)

P. – Viešpatie, aš tave aukštinsiu: tu gi mane iš priešo rankų ištraukei.

  Viešpatie, aš tave aukštinsiu:
  Tu gi mane iš priešo rankų ištraukei,
  Nedavei priešams piktai manim džiaugtis.
  Gelbėjai mane nuo mirties karalijos,
  Gyvą mane palikai, neleidai žengti bedugnėn. – P.

  Skambinkit Viešpačiui visi, kas tik jį mylit,
  Šlovinkit, atsiminę jojo šventumą!
  Rūstus jis valandėlę teesti,
  Bet per visą gyvenimą geras.
  Iš vakaro verksmas, iš ryto vėl džiaugsmas. – P.

  Dieve, klausyki, būk maloningas,
  Viešpatie,būk padėjėjas!
  Raudą pakeitei man dainomis, šokiais.
  Viešpatie, mano Dieve, tave šlovinsiu amžiais. – P.
   

Posmelis prieš Evangeliją (Am 5, 14)

  Siekite gėrio, ne blogio, tada jūs gyvensite, ir Viešpats bus su jumis.

IV Gavėnios savaitės pirmadienio Dievo Žodis       2021-03-15 5:46

Pirmasis skaitinys (Iz 65, 17–21)

  Štai ką sako Viešpats:
  „Štai aš sutversiu naują dangų ir naują žemę. Tada nebebus galvojama apie tai, kas buvo anksčiau,ir to niekada nebebus prisimenama.
  Užtat jūs džiaugsitės ir amžiais džiūgausite tuo, ką sutversiu. Jeruzalę paversiu į džiaugsmo miestą, ir jos gyventojus – į džiaugsmo tautą. Aš pats džiūgausiu dėlei Jeruzalės ir džiaugsiuos savąja tauta. Ten niekad daugiau nebebus girdėti verksmo ir dejonės.
  Tenai neatsiras tokio kūdikio, kuris tik nedaugel dienų tegyventų. Nebus ten senelio, kuris nesulauktų giliausios senatvės. Kas mirtų kaip šimtametis, bus tebelaikomas jaunu; kas šimto metų dar nesulauktų, bus laikomas prakeiktu. Jie statysis namus ir gyvens juose, sodins vynuogynus ir naudosis jų vaisiais“.

>>>       2021-03-14 17:20

Geras atsakymas, t.y. pakvietimas.

>Copy-pastintojui Nr. 2       2021-03-14 16:27

Ačiū, drauge, esate laukiamas viename iš marksistinių studijų būrelių.
Susirinkimo vieta konfidenciali, apie ją informuosime asmeniškai.

Copy-pastintojas Nr. 2       2021-03-14 14:48

Ir šiek tiek kitoks požiūris į žmogaus - Dievo - religijos santykį: https://alkas.lt/2021/03/10/g-burneika-krikscionybe-totalitarizmo-saknis/

Mons. Adolfas Grušas       2021-03-14 6:59

NAKTIES MALONĖ

Naktį lengviau pasislėpti…

Drauge naktį nereikia slėptis, galima duoti valią jausmams, nesibijant, kad kas nors išjuoks ar paniekins.

Nikodemas yra nakties žmogus. Jis bijo ir kartu jaučia begalinį gelmės troškimą. Jis eina pas Mokytoją, kuris kasdien vis labiau žavi jį, kai kalba, vaikščiodamas keliais, ir daro stebuklus, ypač padėdamas tiems, kurie neturi jokių galimybių patekti pas šio pasaulio galinguosius.

Nikodemas renkasi naktį, nes bijo, kad jį gali pamatyti kolegos iš Sinedriumo, kas reikštų karjeros pabaigą.

Naktį įvyksta ir jo nuoširdus susitikimas su Viešpačiu. Nikodemui reikia Jėzaus. Jis nežino, kodėl taip yra, ir, svarbiausia, net nenutuokia, kuo gali baigtis toks susitikimas. Vis dėlto jis leidžiasi kelionėn, atsargiai eidamas skersgatviais pro smalsių akių pilnų namų mūrus.

Galime tik įsivaizduoti, kaip Jėzus, ištisas naktis praleidžiantis maldoje su savo Tėvu, glaudžioje Tėvo ir Sūnaus vienybėje, priėmė Nikodemą.

„Įeik, Nikodemai, nes turiu pasakyti tau daug dalykų. Mano širdis perpildyta tų jausmų. Žinau, kad esi geros valios žmogus ir, nors trūksta drąsos garsiai prabilti apie savo vidaus troškimus, esi tas, kuris moka mylėti“.

Jėzaus žodžiai kupini švelnumo ir gailestingumo. Jie pasiekia Nikodemo širdį, išlaisvindami ją iš bet kokių abejonių. Tai niekuomet negirdėta Mokytojo žinia: Jėzus bus pakeltas ant kryžiaus tarp dangaus ir žemės. Viešpats kalba Sinedriumo nariui apie Altorių, ant kurio bus išlietas kraujas už visą žmoniją.

Nikodemas, menkas, išsigandęs žmogus, jaučia, kad į jo gyvenimą ateina gelbstintys žodžiai: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“. Atsakymu į šį liudijimą gali būti vien tikėjimas.

Dievas nenori pasmerkti pasaulio. Vienintelis Jo noras – išgelbėti pasaulį nuo slegiančios vergystės. Todėl Dievas kalba apie tikėjimą. Be tokio besąlygiško priėmimo, išganymas sumenksta jau tą pačią akimirką, kai yra dovanojamas.

Jėzus yra Šviesa, kuri ateina į pasaulį. Tai yra Dievo dovana. Gaila tik, kad mes, žmonės, labiau mėgstame savo neteisingų darbų tamsą, negu Šviesą ir Jos meilės darbus, todėl tampame Dievo aimana. Mėginti tamsoje paslėpti savo blogus darbus yra neprotinga. Nikodemas eina pas Jėzų nakčia, tačiau išmintingas žmogus mėgsta dienos šviesą ir gyvena Saulės spinduliuose.

Kiekvienas iš mūsų gali pavadinti save Nikodemu, žvelgiančiu į Mokytoją, besistengiančiu nepraleisti nė vieno žodžio, leidžiančiu, kad tie žodžiai, tarsi dviašmenis kalavijas pervertų širdį, apšviestų ir sustiprintų, ir ji, toji žmogiška širdis, išliktų tvirta tą dieną, kuri ateis į kiekvieno mūsų gyvenimą: kuomet bus atimtas Mylimasis, Sužadėtinis.

Tą tamsos, Viešpaties kančios ir mirties akimirką Jis trumpam laikui atrodys tolimas, pralaimėjęs ir žiauriai pažemintas, bet po trijų dienų visi vėl žengsime į atstatytą Dievo šventovę, kaip piligrimai, ieškantys Dievo, kuris nuolat keliauja su mumis, nors to net nesuvokiame.

Mes iš tiesų esame tie nakties piligrimai, slapta ir tyliai ieškantys savo Mokytojo, ir trokštantys, kad Jis padėtų mums atstatyti mūsų širdies šventovę.

Todėl ir šį sekmadienį mes vadiname džiaugsmo sekmadieniu…

Evangelijos       2021-03-14 6:56

Mąstymas
Prašyti gilaus įsitikinimo, kad Dievo meilė yra didesnė už mano nuodėmes

Įsivaizduosiu Jėzaus ir Nikodemo naktinio pokalbio aplinką. Nikodemo troškimas išsipildė: jis gali akis į akį susitikti su Mokytoju. Nuo mano troškimų didumo priklauso mano susitikimų su Jėzumi gelmė. Ką galiu pasakyti apie savo troškimus šioje meditacijoje?

*

„Kaip Mozė iškėlė žaltį...“. Mirštantis ant kryžiaus Jėzus turi galią kasdien gydyti mano gyvenimą. Bet jam yra reikalingas mano tikėjimas.

*

„Dievas taip pamilo pasaulį...“. Žvelgdamas į kryžių, apmąstysiu kiekvieną šio sakinio žodį. Įsisąmoninsiu, kad ant kryžiaus kybo vienintelis Dievo Tėvo Sūnus. Jis miršta už mane. Dievui esu „visas pasaulis“. Kaip ir kiekvienas žmogus, aš esu vienintelis Dievo vaikas.

*

Jėzus užtikrina man, kad Tėvas nori ne mano pasmerkimo, bet išgelbėjimo. Tikėjimo Dievo meile ir gailestingumu trūkumas veda mane į vidinį nerimą. Ar tikiu begaline Dievo meile man? Ar nepastebiu savyje savęs pasmerkimo tendencijų?

*

Artinimasis prie Nukryžiuotojo yra lyg ėjimas į šviesą, kuri visiškai mane persmelkia ir apšviečia slapčiausias mano širdies kerteles. Tik atsistodamas prieš Nukryžiuotąjį tiesoje, galiu patirti Jo meilę ir artumą. Atsistosiu arti kryžiaus. Apglėbsiu Nukryžiuotąjį ir prašysiu, kad apsaugotų mane nuo netiesos ir netyros sąžinės.

*  Žvelgdamas į Nukryžiuotojo žaizdas, nuoširdžiai kalbėsiuosi apie savo širdies žaizdas. Paprašysiu, kad parodytų man tą mano nuodėmę, kuri labiausiai Jį žeidžia. Sužadinsiu savyje gilų gailestį už savo nuodėmes.

Pasimelsiu 50 psalmės žodžiais.

Kasdienapmastau.lt

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.