Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. birželio 11 d. 18:48

14     

    

Geroji Naujiena: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“

Jėzus kalbėjo Nikodemui:
„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.
Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus“. (Jn 3, 16–18)

Švęsdami Švenčiausiosios Trejybės iškilmę dalykimės su Tiesos.lt bendruomene ir Gerąja Naujiena – Dievas mus myli ir Jis mus myli ne dėl mūsų gerumo, o nepaisydamas mūsų nuodėmių. Nė vienas mūsų nesame skirti pražūčiai ir kiekvienas galime būti išgelbėtas.

Tad asmeniškai ar bendruomenėje melskimės už Lietuvą Tiesoje. Dieve Tėve, atsiųsdamas į pasaulį savo Sūnų – Tiesos Žodį – ir Šventumo Dvasią, tu leidai mums, savo žmonėms, pažvelgti į giliausius savo būties slėpinius ir pakvietei mus į džiaugsmo bei tiesos pilnatvę pažadėjęs, kad meilės bei ramybės Dievas bus su mumis visais iki laikų pabaigos, kad vienas kitą guosdami, būdami vieningi ir taikiai sugyvendami išliksime tikėjimo ir vilties žmonėmis, vieno Dievo vaikais.

Viešpatie, išaugink iš mūsų bendruomenės išmintingų lyderių – kad vadovautųsi jie ne šio pasaulio galios logika ir neatmestų Kristaus, kertinio akmens, kad nepristigtų jie drąsos priimti Dievo žodį, kad šis, nužengęs į jų širdis, liktų veiksmingas.

Išklausyk ir mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą už visus tuos, kurie yra persekiojami dėl savo įsitikinimų, sloginami nevilties, vienatvės ar skurdo, piktojo puolami ar Tavęs nepažindami jaučiasi apleisti – Viešpatie, duok, kad atsilieptume į jų kančią veiklia artimo meile, kad kaskart, kai ir patys esame gundomi nusivilti, remtumės Tavo artumu, kad mūsų širdys užsidegtų ir savo gyvenimais liudytume, jog esame Tavo mokiniai. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Katerina de Hueck Doherty († 1985). „Dievas taip pamilo pasaulį…“

Didžiausia tragedija pasaulyje yra tai, kad žmonės nežino, jog Dievas juos myli. Kai kurie tuo tiki miglotai. Jei iš tikrųjų susimąstytų, jie netruktų suvokti, kad jų tikėjimas Dievo meile yra labai blankus ir abstraktus. Nesuvokdami Dievo meilės, žmonės nežino, kaip patiems mylėti Dievą. Dažnai jie net nebando jo mylėti, nes tai atrodo per sunku ir labai tolima.

Daugybei žmonių krikščionių tikėjimas tėra lūpomis išpažįstamų dogmų ir doktrinų rinkinys, įsakymai ir priesakai, kurių privalu laikytis ir jiems priverstinai paklusti. Žinoma, krikščionys turi išpažinti tikėjimo dogmas; jiems privalu laikytis įsakymų. Tačiau jie taip pat su didžiu džiaugsmu turi suvokti, kad iš esmės krikščionių tikėjimas yra Dievo ir žmogaus meilės nuotykis.

Ne paprastos, bet aistringos meilės nuotykis! Dievas taip pamilo žmogų, kad sukūrė jį pagal savo paveikslą. Dievas taip pamilo žmogų, kad pats tapo žmogumi, mirė ant kryžiaus, buvo Tėvo prikeltas iš numirusiųjų, įžengė į dangų – ir visa tai tam, kad sugrąžintų žmogų pas save, į tą dangų, kurį žmogus per savo kaltę prarado.

Taip, žinoma, būdamas krikščionimi, žmogus privalo išpažinti dogmas, tačiau visos jos byloja apie meilę, kuri ir yra jų esmė. Dievas yra meilė. Kur yra meilė, ten yra Dievas. Be meilės krikščionių tikėjimo dogmos ir doktrinos tėra negyvos raidės, kurių neverta nė ištarti. Taip, žinoma, krikščionis turi laikytis įsakymų, perduotų Mozei ant Sinajaus kalno. Tuos pačius įsakymus suprantamai, tvirtai, švelniai ir aiškiai patvirtino Kristus. Bet jų nevalia laikytis dėl negatyvių nuostatų, iš baimės ar prievartos. Abiejų – Naujojo ir Senojo – Testamentų visų įsakymų esmė yra meilė, visada meilė, begalinė Dievo meilė!

Įsakymuose yra įrašytas meilės nuotykis, į kurį Dievas nori įtraukti žmogų. Įsakymai paprasčiausiai liepia žmogui mylėti savo Viešpatį ir Dievą, nuostabų Mylimąjį, ir mylėti savo artimą kaip save patį. Didžiausia mūsų amžiaus tragedija yra tai, jog žmonės nesuvokia arba veikiau nenori suvokti, kad Dievas juos pirmas pamilo ir kad jų ramybė ir džiaugsmas slypi jų meilėje Dievui.

Mons. Artūras Jagelavičius. Trejybės slėpinys

Švč. Trejybės iškilmė mums sako, kad Trejybėje vienas Dievas yra su kiekvieno iš mūsų gyvenimu susijęs slėpinys, kurio negalime abejingai apeiti. Tai šaltinis, iš kurio mes gimėme krikščionimis. Trejybė mus nuolat lydi visą gyvenimą. Švč. Trejybė yra centrinis mūsų tikėjimo slėpinys. Pradėdami kiekvieną dieną ar kiekvieną svarbų darbą, net sėsdamiesi valgyti, mes žegnodamiesi tariame Švč. Trejybės vardą. Taip norime visa, ką darome, pašvęsti Tam, iš kurio viskas kyla ir kuriam viskas privalo būti skirta – triasmeniam Dievui. Žegnodamiesi mes triasmeniu Dievu laiminame savo gyvenimą. Paprastu rankos judesiu sujungiame Kristaus atperkamąją kančią ant kryžiaus su Švč. Trejybe. Kristupas Kolumbas nesiimdavo jokio darbo pirmiau nesišaukęs Švč. Trejybės. Net savo raštus ir laiškus pradėdavo žodžiais: „Vardan Švč. Trejybės.“ Pakviestas į Salamankos tarybą paaiškinti mokslininkams ir teologams apie savo sumanymą, kuris jį išgarsino amžiams, jis pradėjo tokiais žodžiais: „Vardan Švč. Trejybės aš esu jūsų akivaizdoje, kadangi jūsų valdovai privertė mane kreiptis į jūsų išmintį dėl projekto, kurio be Šventosios Dvasios negalėsiu įvykdyti.“

Daug laiko ir jėgų skyręs Švč. Trejybės slėpiniui įminti šv. Augustinas galiausiai pasakė: „Deus semper maior – Dievas visada didesnis.“ Ir pridūrė: „Jeigu manai, kad supratai Dievą, tai, be abejonės, nebuvo Dievas.“ O garsus rašytojas Gremas Grinas (Graham Greene) perspėja: „Aš saugočiausi tikėti į Dievą, kurį sugebėčiau suprasti.“ Ką jau kalbėti apie Dievą, jei analizuodamas žmogų mokslas pasimeta tarp pastangų atsakyti, kas yra žmogus ir koks jo gyvenimo tikslas. Vienos mokslo sritys tiria fizinį žmogaus organizmą, kitos analizuoja žmogaus psichologiją, trečios – jo egzistavimą visuomenėje, tačiau gautų rezultatų neužtenka norint gauti visapusišką ir galutinį atsakymą. To priežastis labai paprasta: žmogus yra nepaprastai sudėtinga būtybė. Nes jis yra ir materija, ir dvasia, individas ir tuo pat metu visuomenės dalis. Jis, kaip ir viskas, kas egzistuoja, priklauso nuo gamtos dėsnių, ir tuo pat metu turi laisvą valią ir individualią saviraišką. Žmogus ne tik valgo, geria, miega ir dauginasi, jis dar ir mąsto, myli ir galiausiai tiki Dievu, jam atsiskleidžia, siekia jo bendrystės, kartais tiesiog trokšta Dievo. Vadinasi, žmogus turi labai daug skirtingų ir kartu labai sudėtingų aspektų, kurių nepajėgia išanalizuoti gamtos mokslo eksperimentai nei psichologų analizės, nei socialinių mokslų dedukcijos. Užmerkti akis šių aspektų akivaizdoje ir jų neįvertinti – tai nematyti tikrojo žmogaus, iškreipti jo paveikslą ir galiausiai neteisingai žmogų vertinti.

Jei žmogus yra toks sudėtingas ir paslaptingas, tai koks neaprėpiamai ir neišmatuojamai didis jo Kūrėjas – Viešpats! Nes „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį“ (Pr 1, 27). Šiais žodžiais Dievas išreiškia fundamentalią teologinę tiesą apie žmogų, būtent, kad žmogus tam tikra prasme yra Dievo paveikslas, jo kopija. Čia būtina paklausti: ar apreikštoji tiesa, kad mes esame Dievo paveikslas, neiškelia mums kokių konkrečių užduočių? Iškelia ir labai svarbių: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Mylėk savo artimą, kaip save patį.“ Mes iš triasmenio Dievo gavome gebėjimą ir pareigą kurti Dievo Karalystę žemėje. Dievas yra meilė, o meilė apima viską: meilė visada yra slėpinys, viršijantis žmogaus protą, bet jam neprieštaraujantis; priešingai, meilė dar labiau išaukština žmogaus išmintį. Nes ir įsimylėję jaunuoliai labiau džiaugiasi ir gyvena savo meile, nei visišku vienas kito charakterio ir būdo pažinimu. Meilė visada pranoksta žinojimą. Nes meilė sujungia visus tris asmenis – Dangaus Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią – į vieną visumą. Dievas yra meilė, štai kodėl egzistuoja Trejybė. Švč. Trejybės slėpinio akivaizdoje mes tegalime pamaldžiai nulenkti savo galvas.

Jeigu norime būti ne tik Dievo paveikslas, bet ir Švč. Trejybės buveinė, tuomet ženklas, kad Viešpats mumyse gyvena, pasireiškia, kai mylime brolius ir jiems atleidžiame, kai ieškome taikos ir padedame vieni kitiems. Tai, kas turi krikščionis išskirti iš žmonių minios, yra ne puošnūs drabužiai, ne gražūs veidai ar puikus išsilavinimas, bet tarpusavio meilė. „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 35).

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Zilvinas Kazakevicius       2017-07-13 16:31

Tikek, Mylek ir Pasitikek…

Prašalaitis>Neklystu. Laimei, "Prašalaiti"       2017-06-14 0:04

reikia būti visiškai kiauru, kad laimę įžvelgtum klastoje, žudynėse, plėšikvime, prievartavimuose ir ligose kurias Amerikon atvežė nevalyvi smirdintys bedieviai banditai iš už Atlanto. Be to ne itin daug čiabuvių galėjo pasidžiaugti ta europietiška “kultūra”,nes ilgainiui beveik visa čiabuvių populiacija buvo išnaikinta arba nugirdyta.

VaidasVDS       2017-06-12 12:45

Matau, kad turiu pasiaiškinti dėl savo pasisakymų, nes minusų dėliotojai galėjo ne taip mane suprasti.
Jėzus iš tiesų buvo pareiškęs:
“Aš esu šitoji gyvenimo duona. Tas, kuris ateina pas mane, tikrai nebus alkanas, tuo tarpu tas, kuris tiki manimi, tikrai nebus ištroškęs. Jūs stebėjote mane, gyvenote su manimi, ir matėte manuosius darbus, bet vis tiek jūs netikite, kad aš atėjau nuo Tėvo.” (citata iš Urantijos Knygos, plg. Jn 6).
O štai toliau Jėzus sakė taip:
“Bet tie, kurie tikrai tikite – nebijokite. Visi tie, kuriuos veda Tėvas, tikrai ateis pas mane, o tas, kuris ateina pas mane, tikrai jokiu būdu nebus išvarytas.”
Esmė yra žodžiuose “tikrai tikite”. Biblijoje jų nėra, tačiau jie be galo svarbūs. Tikras tikėjimas yra daug svarbesnis už žmonių sukurtą ar (ne)tyčia suredaguotą. O dabar paimkime tris vietas iš NT:
1) Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. (Jn 3)
2) 34 „Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. (Mt 10)
3)51 „Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemei ramybės?! Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantarvės. (Lk 12)
—-
Realiai Jėzus pasisakė taip: “Jūs skelbiate ramybę žemėje, bet manoji misija į žmonių materialiuosius reikalus ramybės neatneš – bent jau, kuriam laikui.”
—-
Nors ir Jono sukurtas (galimai), bet pirmas pasakymas yra daug arčiau tiesos, nei iškraipyti Jėzaus žodžiai Mato ir Luko pasakymuose. Tačiau čia ir iškyla labai svarbus klausimas, o kaip tikėti pačiu Jėzumi, kuomet nežinai, kurie jo žodžiai tikri, kurie iškraipyti, o kurie tiesiog sukurti. Būtent tai yra ta problema, kurią ištaisyti gali tik Tikras Apreiškimas, žmonės gi tik gali nujausti, kur tiesa, o kur galbūt netiesa…

VaidasVDS       2017-06-12 10:07

Pokalbis su Nikodemu yra dar viena tema, kuri turėjo būti labai svarbi visiems tikintiesiems, tačiau kuri buvo pakeista ir tapo sunkiai suprantama. Kalba eina apie:
„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.
Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus“. (Jn 3, 16–18)
——
Citata liečia tai, apie ką Jėzus iš tiesų nekalbėjo, bet tai, kokias išvadas padarė Jonas arba jo Mokinys Natanas, o gal ir koks nors Jono evangelijos perrašinėtojas. Nuo 13 eilutės turėtų būti tokie Jėzaus žodžiai:
“Dangiškojo Tėvo dvasia iš tiesų tavo viduje jau gyvena. Jeigu tu panorėtum, jog tave vestų šitoji dvasia iš aukštai, tai labai greitai tu pradėtum matyti šios dvasios akimis, ir tuomet dėka to, kad iš visos širdies apsispręstum dėl to, kad tau vadovautų šitoji dvasia, tu tikrai gimtum iš dvasios, kadangi tavo pagrindinis gyvenimo tikslas būtų vykdyti savo dangiškojo Tėvo valią. Ir šitaip gimęs iš dvasios ir laimingai patekęs į Dievo karalystę, tu pradėtum savo kasdieniame gyvenime nešti gausius dvasinius vaisius.”
——-
Bet, vietoje šių nepaprastai svarbių Jėzaus žodžių atsirado tie pamokymai, kurie iš esmės yra tik kažkiek teisingi ir labai dažnai sakomi iš bažnyčių sakyklų, tačiau jie yra silpni tuo, kad žmogiškai sukurti ir neturi tikrosios dvasinės galios ir traukos.
—-
Pavyzdys apie Kolumbą yra labai nevykęs. Kolumbas nešė tikėjimą per užkariavimus ir klaidingus Biblijos interpretavimus, o tai yra antijėzuiškas metodas.
—-
Pabaiga straipsnio yra gera.
“„Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 35)”
Nors pasakyta buvo kiek kitaip, bet esmė visiškai neiškraipyta. Tai buvo tikra Jėzaus tiesa.

Apuokiukas       2017-06-12 7:49

Labai trumpai norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus:
1. Tikras katalikas privalo bijoti Dievo.
2. Reikia nepamiršti, kad Dievas ėmė gailėtis sukūręs žmogų.

Neklystu. Laimei, "Prašalaiti",       2017-06-12 1:54

Kolumbas atvežė į Ameriką Europos kultūrą.

Preašalaitis>Klystate, "Prašalaiti"       2017-06-12 1:14

neklystu, jūs supainiojote žemynus.

Klystate, "Prašalaiti",        2017-06-12 0:32

barbarai pavaldūs ir laikui, ir civilizacijai - graikų-romėnų ir judėjų-krikščionių kultūrų didybė geriausias to liudijimas - būtent jos barbarus perkeitė, juos sutaurindamos ir priartindamos prie tiesos, gėrio, grožio ir šventumo.
Šia - absoliučių idealų - prasme mes vėl grimstame į ikikristinę (dabar - į antikristinę) barbarystę.
P.S. Tik nereikia padorių žmonių susibūrime atrinkinėti visokias atmatas ir pateikinėti jas kaip kontrargumentą.

Prašalaitis>Prašalaitis" 19:10 puiki iliustraci       2017-06-11 22:24

Jūsų komentaras yra puiki iliustarcija, kad barbaras nepavaldus nei laikui, nei civilizacijai.

"Prašalaitis" 19:10 puiki iliustracija,       2017-06-11 21:58

ką gali su žmogumi padaryti propagandiniai filmai.
Ypač sovietiniai, kairuoliški, multi-kulti, pažangietiški ir į juos panašūs:
Vakarų civilizacija - barbarystė, ikikristinės civilizacijos - žmonijos aukso amžius.

Prašalaitis       2017-06-11 20:10

Kokios reikia būti liguistos vaizduotės, kad šitą Kolumbo vadovaujamų barbarų invaziją laikytum Dievo palaiminta?

Maldos už kitą galia        2017-06-11 17:52

Dimas Salaberiosas, buvęs narkotikų prekeivis ir jų vartotojas, o šiuo metu dirbantis vienos Niujorko krikščionių bendruomenės pastoriumi neseniai viešai liudijo apie tai, kaip Dievas išlaisvino jį iš piktojo pinklių ir pakeitė gyvenimą. Dimas, būdamas jaunas, įsitraukė į narkotikų „biznį“ ir juos pardavinėjo Niujorko apylinkėse. Jis jautė, kaip į jį įėjo tamsa ir kažkoks įtūžis užvaldė jį. Kartą jis nuėjo į barą, nusigėrė, ir muštynių metu sužalojo žmogų... Vėliau jo draugė kreipėsi pagalbos į savo mamą, kuri buvo pamaldi krikščionė. Kai ji drauge su kitomis jos draugėmis pasisiūlė už Dimą pasimelsti, jis sutiko, bet nesuprato, ką jos daro… Karšta nuoširdžiai Viešpaties išlaisvinimo galia tikinčių tų trijų moterų malda nebuvo bergždia, nes po valandą trukusios dvasinės kovos, Dimas išgyveno ypatingą malonę. Jis liudijo: „Kai jos baigė melstis, ant manęs nužengė Dievo jėga, pakeitusi mano gyvenimą. Aš pajutau Dievo artumą, aš atidaviau savo širdį Jėzui… Kai po valandos pakilau, mano noras būti dievu gatvėje dingo, ir atėjo troškimas tarnauti Kristui“.

Kristupas Kolumbas kelionėje per Atlantą        2017-06-11 17:11

kiekvieną sekmadienį nuleisdavo bures bei inkarus…
Viename laive esančioje koplyčioje buvo laikomos šventosios Mišios.
Dievas laimino šią kelionę – buvo atrasta Naujoji žemė.

Tomas Kempietis        2017-06-11 16:36

„Ką tau padės gilus protavimas apie Švenčiausiąją Trejybę,
jei nesi nusižeminęs ir dėl to nepatinki Švenč. Trejybei?“


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.