Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: būti Jo

Tiesos.lt redakcija   2020 m. spalio 18 d. 2:11

23     

    

Geroji Naujiena: būti Jo

Aš Kyrą laikau už rankos, kad jam pajungčiau tautas

Štai ką sako Viešpats savo pateptiniam Kyrui: „Tave aš laikau už rankos, kad tau pajungčiau tautas, nuginkluočiau karalius, kad durys prieš tave atsivertų ir vartai nebūtų uždaryti. Dėl savojo tarno Jokūbo, dėl savo rinktinio Izraelio tave aš pašaukiau vardu ir iškėliau į garbę, nors tu manęs nežinojai. Tik aš esu Viešpats, ir niekas kitas; be manęs, nėra Dievo. Tave aš apjuosiau, nors tu manęs nežinojai, kad nuo saulės tekėjimo iki jos leidimosi būtų žinoma, jog, be manęs, nėra kito. Tik aš esu Viešpats, ir niekas kitas“ (Iz 45, 1. 4–6).

* * *

Girkite Viešpaties garbę, galybę

Viešpačiui naują giesmę giedokit,

giedokite jam visos šalys.
Skelbkit pagonims jo garbingumą,
tautoms – jo nuostabius darbus. –
Didis gi Viešpats, vertas garbės begalinės.

Jo reik bijoti labiau nei visokių dievaičių.
Niekis visi pagonių dievaičiai,
o mūsų Viešpats – visatos Kūrėjas. –
Šlovinkit Viešpatį, tautų visos šeimos,

girkit jo garbę, galybę.
Šlovinkit Viešpaties vardą,
ženkit su aukomis į jo šventovę. –
Lenkitės Viešpačiui, šventai pasipuošę.

Prieš jį tegu dreba pasaulis!
Skelbkit tautoms, kad Viešpats – galingas Valdovas,
valdo tautas teisingiausiai. (Ps 95, 1. 3–5. 7–10)

* * *

Minime jūsų tikėjimą, meilę ir viltį

Paulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bažnyčiai Dieve Tėve ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje. Malonė jums ir ramybė!
Mes visuomet dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose, nuolat minėdami savo Dievo ir Tėvo akivaizdoje jūsų tikėjimo darbus, meilės pastangas bei vilties ištvermingumą vardan mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus.
Mes žinome, Dievo numylėtieji broliai, apie jūsų išrinkimą, nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su giliu įsitikinimu (1 Tes 1, 1–5b).

* * *

Atiduokite, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui

Fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jėzų sugauti kalboje.
Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti:
„Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesiakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, neatsižvelgi į asmenis. Tad pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“
Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai? Parodykite man mokesčių pinigą!“
Jie padavė jam denarą.
Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“
Jie atsakė: „Ciesoriaus“.
Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 15–21).

* * *

Dėkodami už visas malones, kuriomis dangiškasis Tėvas mus taip dosniai apdovanoja, kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje:
Viešpatie, suteik mūsų tautai atsivertimo malonę ir išminties išsirinkti atstovais tuos, kurie turi drąsos Tave išpažinti ir Tavo įsakymų laikytis.
Meldžiame Tave ir už šios mūsų bendrijos narius: tegauna jie iš Šventosios Dvasios gyvą tikėjimą ir gilų pasitikėjimą.
Melskime už valstybių vadovus: tepripažįsta jie vienintelį Viešpatį ir teatiduoda Dievui tai, kas Dievo.
Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

* * *

Arnoldas Valkauskas. Kas Ciesoriaus – Ciesoriui, bet Dievui – viskas

 

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Pareiga Dievui ir Ciesoriui  
29 eilinis sekmadienis

Dabartiniu metu populiaru yra kalbėti apie niekieno nevaržomą laisvę ir mažiau populiaru kalbėti apie pareigas. Dažnas žmogus pareigą suvokia kaip tam tikrą naštą, apribojančią mūsų laisvę, nors iš tikrųjų taip nėra. Dievo žodis šį sekmadienį kviečia mus pamąstyti apie pareigas Dievui ir pasaulietinei valdžiai.

Fariziejai, atstovaujantys religinei aukštuomenei, su nerimu sekė Jėzaus kalbas ir darbus; matė augantį liaudyje jo populiarumą ir ne kartą išgirsdavo savo adresu karčių žodžių.

Fariziejams labai rūpėjo Galilėjos Mokytoją kaip nors sukompromituoti.
Evangelistas Matas pasakoja apie vieną fariziejų planą apkaltinti Jėzų.
Jie pasiuntė savo mokinius su Erodo šalininkais paklausti Jėzaus: „Ar reikia ciesoriui mokėti mokesčius ar ne?“
Jie buvo tikri – Jėzus, kad ir kaip atsakytų, būtinai susikompromituos.
Tačiau gudrus planas neišdegė.
Jėzus, paprašęs mokesčių pinigo, paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“
Klausėjai atsakė: „Ciesoriaus.“
Tuomet Jėzus jiems tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 20–21).

Būdami Dievo kūriniai, mes visiškai priklausome savo Kūrėjui. Mūsų pareiga palaikyti su Dievu gerą vaiko ir tėvo santykį: jį mylėti, jo klausyti ir juo visiškai pasitikėti.

Dievas mums yra palikęs Dekalogą, kurio privalu laikytis. Šis Dievo duotas moralinis kodeksas yra įrašytas mūsų sąžinėje, ir ji tuojau prabyla, jei kur nors Dekalogo nesilaikome. Todėl svarbu paklusti sąžinės balsui, nes kas klauso sąžinės, klauso paties Dievo.

Dievas, sukūręs žmogų, pavedė jam viešpatauti kūrinijai, todėl turime būti jos šeimininkais, bet ne niokotojais. Mūsų laikais žmonės vis aiškiau suvokia, kad mus supanti kūrinija yra brangi, bet drauge ir trapi dovana; jos nebrangindami galime padaryti neatitaisomos žalos ne tik gamtai, bet ir sau patiems.
Dievas Kūrėjas mums leidžia gyventi žmonių bendruomenėje, kuriai taip pat turime pareigų. Privalome nuolat mąstyti ne tik apie save, bet ir apie kitus žmones: juos gerbti, mylėti ir, kur reikia, pasitarnauti.

Jėzus tiesiog susitapatina su žmonėmis: „Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane. [...] Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ (Mt 25, 35–36, 40).

Pasaulietinė valdžia Dievo rankose yra įrankis, galintis visuomenei pasitarnauti, bet galintis ir bausti. Pranašas Izaijas kalba apie persų karalių Kyrą, kuris nugalėjęs Babiloniją leido ištremtiems ir daug negandų patyrusiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti, kas babiloniečių buvo sugriauta.

Viena iš svarbiausių pareigų pasaulietinei valdžiai yra mokesčiai. Ši pareiga saisto tikinčiojo žmogaus sąžinę; nemokėdamas mokesčių, žmogus daro nusikaltimą, nes tokiu būdu atsisako dalyvauti bendrojo gėrio kūrime. Tas bendras gėris yra ne tik valdžios, bet ir švietimo, kultūros, socialinės sferos institucijų išlaikymas, kitos visuomeninės reikmės.

Kita svarbi pareiga – dalyvavimas šalies politiniame gyvenime. Jei valstybė neturi laisvės, tuomet geri piliečiai kovoja, kad laisvė būtų atkurta; jei džiaugiasi laisve, tuomet piliečiai savo sąžiningu darbu bei tarnyste tą laisvę įtvirtina.

Labai svarbi pareiga dalyvauti prezidento, Seimo ir savivaldybių rinkimuose. Tikintis žmogus nepaliks svarbių valstybės klausimų spręsti kitiems, bet pats atsakingai ir aktyviai dalyvaus rinkimuose, kad valstybės reikalai, kiek tai įmanoma, būtų patikėti atsakingiems asmenims. Apgailėtina, kad rinkimuose nedalyvauja pusė mūsų valstybės piliečių.

Būna atvejų, kai vadinamojo ciesoriaus reikia neklausyti. 1971 metais už vaikų katechizaciją buvo teisiamas kun. Juozas Zdebskis. Teisėjas kaltino kunigą, kad jis nesilaikė sovietinių įstatymų, draudžiančių grupinį vaikų mokymą. Teisiamasis kunigas atsakė apaštalo Petro žodžiais: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apd 5, 29).

Tepadeda mums Dievas gerai atlikti visas pareigas, kad amžinybėje galėtume išgirsti dieviškojo Teisėjo ištarmę: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!“ (Mt 25, 34).

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Evangelijus komentaras       2020-10-21 4:53

Kun. Kęstutis Brilius
Apaštalo Petro klausimas, kuriuo jisai bando tarsi atsiriboti, o gal net ir išgelbėti kitus nuo atsakomybės, nuo nuplakimo, kuriuo Jėzus pagrasina nevykdantiems Dievo valios, nevykdantiems šeimininko įsakymo, netarnaujantiems Dievo meilei, savotiškai persikelia į mūsų dienas. Ir šiandien netrūksta panašių bandymų pasvarstyti apie atsakomybę: gal kalti kiti, gal tai buvo kitų pareiga, gal aš čia niekuo neįpareigotas ir nesu atsakingas?
Kiek šiandien vien politikos, istorijos srityje yra permesta tų atsakomybių rusams, sovietams, dar kažkam… Kas sudėtingiau, kas intelektualiau, kas paprasčiau. Tačiau niekas turbūt nepabandė ir kažin ar pabandys atskleisti kiekvieno atsakomybę tiek istoriniuose procesuose, tiek socialiniuose reiškiniuose, savo visuomenėje kiekvieno žmogaus ir visuomenės atžvilgiu. Todėl Kristus, atsakydamas Petrui, tiesiog praleidžia šį klausimą ir nebando ieškoti jokių organizacijų ar sambūrių, kurių kaip oro nepagausi, nenuteisi, nenubausi, bet visur vartoja asmeninius įvardžius: jis, jį, jam. Taigi šiandienos Evangelijoje tikrai nereikėtų užduoti šio klausimo. Ką, kam Jėzus rodo? Kam jis nori pranešti tą atsakomybės pilnatvę? „Jis, aš, kiekvienas“. Ir čia sakinys prasideda: „Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta“.
Tad, mielieji, šiandienos laiku, šiandienos aplinkybėmis mums geriau būtų, jei nepateiktume tų klausimų, kurie kyla ne dėl nežinojimo, o dėl sąžinės nerangumo. Dabartinio laiko, šiuolaikinių technologijų akivaizdoje gal išties beprasmiška svarstyti, ar Dievo meilė, ar Dievo teisė pasiekia žmogų tik nuo gimimo, kai kalbame apie negimusiųjų žudymą? Ar Dievo pašaukimas žmogaus asmeniui, jo vardui, jo amžinybei prasideda tiktai nuo jo pilnametystės, kai gaunamas pasas, o ne nuo jo genetinio paveldo suformavimo Dievo planuose, per kuriuos jis perduoda informaciją arba formą jo kūnui, jo charakteriui ir jo savybėms?
Dabartinis laikas, pateikdamas šiuos klausimus, tiek pedagogikos, tiek medicinos, tiek kitų, su morale susijusių sričių atžvilgiu, iš tikro reikalauja sąžiningo atsakymo ne tuo požiūriu, kas kaip kam apsimoka, bet tuo požiūriu, kokia Dievo valia minėtų objektų, minėtų asmenų, minėtų subjektų atžvilgiu?
Ir tiktai sąžiningas, ir atsakingas kiekvieno specialisto, kiekvieno visuomenės nario, kiekvieno šeimos nario motinos, sūnaus, dukros, tėvo sprendimas ir atsakymas Dievui suteiks mums galimybę priimti iš jo dar didesnius, Viešpaties mums patikėtus turtus.
Šiandien, kai mes taip uoliai ir taip smarkiai susitelkiam prie to, kokius turtus mums patikės naujosios globalios bendruomenės, sąjungos, turėtume nepamiršti klausti – ar neprarasime Dievo pasitikėjimo, ir gavę milijonus, gal milijardus iš tų globalių organizacijų, galbūt Dievo akivaizdoje nebūsim verti patikėti net menkiausio skatiko.
Aš labiausiai bijau šioje mirštančioje tautoje, kad Dievas nustos mums patikėti mūsų pačių vaikus, nes jų vis mažiau. Ar tai netaps liudijimu, kad prarandame Viešpaties pasitikėjimą? Vis mažiau jis mums patiki tų, apie kuriuos yra pasakęs: „Kas priima bent vieną iš šių mažutėlių, mane priima“. Štai kodėl taip rūpi, kad šalia mums patikimų visuomenės, finansinių ar kultūrinių, materialinių, politinių vertybių ir turtų neprarastume vertės ir pasitikėjimo iš Dievo gauti Viešpaties meilės, jo malonės, gyvybės, tiesos, šviesos ir amžinybės turtus ir slėpinius.
„Mažoji studija“, laidos „Dievo žodis, kasdieniai skaitymai“ archyvas

Bernardinai.lt

Mąstymas       2020-10-21 4:51

Prašyti malonės gerai panaudoti savo gyvenimo laiką

„Įsidėmėkite…“. Jėzus nori sutelkti mano dėmesį į tai, ką tuoj pasakys. Paprašysiu Jo vidinės šviesos, kad atverčiau savo protą ir širdį Jo žodžių priėmimui ir gilesniam supratimui.

*

Atkreipsiu dėmesį į raktinius žodžius: „Būkite pasiruošę“. Esu pasiruošęs – tai reiškia, pripažįstu Jėzų savo gyvenimo Viešpačiu. Iš jo gavau laiką, ir Jam jis priklauso.

*

Kaip aš išgyvenu savo laiką? Ar turiu vidinį suvokimą, jog viskas yra Dievo rankose? Kokie suspaudimai, sunkumai lydi mane dažniausiai?  Ar pajėgiu juos atiduoti Jėzui?

*

„Žmogaus Sūnus ateis“. Prisiminimas apie Jo atėjimą man turi būti meilės aktas – laukimas To, kuris trokšta manęs amžinybėje. Ar Jėzaus atėjimo priminimas turi man kokią reikšmę? Kaip tai įtakoja mano gyvenimą? Ar šis priminimas yra man artimas ar tolimas?

*

Jėzus pakvietė mane į savo tarnybą. Ką galiu pasakyti apie tarnavimą savo gyvenime? Atkreipsiu dėmesį į savo talentus, asmeninius turtus, žmones, su kuriais gyvenu kasdienybėje. Kaip naudojami mano gyvenimo turtai? Kam jie tarnauja?

*

Kiekvieno žmogaus gyvenimas sulaukia apdovanojimo arba bausmės. Gėrio padauginimas tampa gyvenimo džiaugsmu. Gėrio švaistymas anksčiau ar vėliau sukelia kančią. Kai atsistosiu Dievo akivaizdoje, pamatysiu savo gyvenimą visoje tiesoje.

*

Su nuolankumu šiandien prašysiu: „Jėzau, neleisk man veltui švaistyti gyvenimo. Tebūna jis Tavo ir mano džiaugsmui“.

Kasdienapmastau.lt

XXIX eilinės savaitės trečiadienio Evangelija       2020-10-21 4:50

(Lk 12, 39–48)
  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.
  Tuomet Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą pasakei tik mums, ar visiems?“
  Viešpats atsakė: „Koks užvaizdas tiek ištikimas ir sumanus, kad šeimininkas galėtų jį paskirti vadovauti šeimynai ir savo metu ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visos nuosavybės. Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Šeimininkas jį žiauriai nubaus, ir jam teks neištikimųjų likimas.
  Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. O kuris nežino šeimininko valios, kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“.
Katalikai.lt

XXIX eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodis       2020-10-21 4:49

Psalmė (Iz 12, 2–6)
P.  Džiūgaudami semsite vandenį iš versmių išganingų.
Štai mane gelbėja Dievas; juo pasikliausiu ir nedrebėsiu.
Viešpats – mano jėga ir stiprybė – jis mane išgelbėjo.
Džiaugdamies semsite vandenį
iš versmių išganingų. – P.
Dėkokite Viešpačiui!
Šaukitės jo vardo!
Skelbkit tautoms didingus jo darbus,
aukštinkite jo kilnųjį vardą! – P.
Šlovinkite Viešpatį: nuostabių darbų jis padarė;
tegul visa žemė tai žino.
Džiūgauki, krykštauki, Sione,–
didis tavyje Izraelio Šventasis. – P
Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 24, 42a. 44)
P.  Aleliuja. – Budėkite ir būkite pasirengę, nes nežinote, kurią valandą
              Žmogaus Sūnus ateis. – P. Aleliuja

XXIX eilinės savaitės trečiadienio Dievo Žodis       2020-10-21 4:49

Skaitinys (Ef 3, 2–12)
  Broliai!
  Jūs, be abejo, esate girdėję, kokia malonės tarnyba Dievo man suteikta jūsų labui: apreiškimu buvo man atskleista paslaptis, kaip aš ką tik esu trumpai aprašęs. Skaitydami galite įsitikinti, kad aš suvokiu Kristaus paslaptį, kuri ankstyvesnėms žmonių vaikų kartoms nebuvo paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios atskleista jo šventiesiems apaštalams ir pranašams: pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai, priklauso bendram kūnui ir drauge laukia pažado Kristuje Jėzuje iš Evangelijos. Aš tapau Evangelijos tarnas Dievo malonės dovana, kuri man buvo duota jo galybės veikimu.
  Man, visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtus ir atskleisti visiems, kaip turi išsipildyti šita paslaptis, nuo amžių uždengta Dieve – visų dalykų Kūrėjyje,– kad dabar per Bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje daugeriopa Dievo išmintis. Tai atitinka amžinąjį nutarimą, padarytą mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje. Jį tikėdami, mes drąsiai ir su pasitikėjimu einame prie Tėvo.

Evangelijos komentaras       2020-10-20 4:51

Kun. Vitalis Dauparas
Visi esame pakeleiviai šioje žemėje. Atėjome nuogi į pasaulį, neturėdami nieko, lygiai taip iš jo ir iškeliausime. Tačiau Jėzus savo mokiniams kalba ne tik apie tai, kad esame laikini. Jis pabrėžia, jog turime nuolatos būti pasiruošę susitikimui su Viešpačiu. Nei vienas nežinome savo paskutinės gyvenimo dienos, lygiai taip pat nežinome ir kada sugrįš Jėzus savo galybėje su angelų pulkais. Šis mūsų nežinojimas turi mums pasitarnauti visuomet būti pasiruošusiems su Juo susitikti. Tai lyg susidėjus lagaminus laukti vėluojančio traukinio. Negalime išsikrauti daiktų, ar išeiti pasivaikščioti ir žioplinėti, nes traukinys gali bet kurią akimirką atvykti ir turėsime į jį lipti bei važiuoti, kitu atveju jis išvažiuos be mūsų. Būti pasiruošus susitikti su Viešpačiu - tai visų pirma dvasinė būsena. Mūsų širdis turi būti tyra ir išsiilgusi Jo. Siela turi laukti pasipuošusi tyrumo rūbu. O praktiškai tai reiškia gyventi išsiilgus Dievo, nuolat semtis Jo duodamos malonės per sakramentus, ypač per Atgailos ir Švenčiausiąjį sakramentą. Sugyventi taikoje su kitais žmonėmis ir pasauliu, nelaikyti pykčio ar neatleidimo, nes kuomet atvyks mūsų traukinys ir turėsime išvažiuoti, nuodėmės ir neatleidimo „bagažas“ mums trukdys į jį ilipti.

Todėl budėkime, būkime pasiruošę, susidėję dorybių ir meilės lagaminus ir išmetę nuodėmės šiukšles. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius.

Šiandien dėkosiu Dievui, kad duoda laiko pasiruošti Jo sutikimui.
Šiandien prašysiu Dievo malonės, kad budėčiau, o kai ateis mano valanda - būčiau pasiruošęs susitikti su Juo.

Evangelijos mąstymas       2020-10-20 4:49

Prašyti budinčios širdies, pasiruošusios galutiniam susitikimui su Jėzumi
Įsivaizduosiu Jėzų, kuris prisiartina prie manęs tam, kad pasakytų kai ką, kas liečia mano amžiną buvimą su Juo. Paprašysiu Šventosios Dvasios, kad pripildytų mano širdį meilės, kad visa savo esybe atsiverčiau Jėzaus žodžiams.
*
Jėzus atkreipia mano dėmesį į laikyseną, kuri turi didelę reikšmę – laukimą. Trokštu, kad laukimas persmelktų mane visą, iki pat Jo atėjimo dienos.
*
Savo meditaciją paversiu prašymu Jėzui. Prašysiu, kad „pamaitintų“ mano širdį Jo paties ilgėjimusi ir kad uždegtų manyje meilingo budėjimo „fakelus“ – kad trokščiau būti šalia Jo .
*
Jėzus parodo man kitą laikyseną, kuri taip pat siejasi su laukimu. Tai pasiruošimas. Pasirengimas Jo atėjimui yra mano laukimo autentiškumo patikrinimas. Ką šiuo atveju galiu pasakyti apie savo vidinį pasiruošimą?
*
Jeigu ištversiu budėjime, sulauksiu begalinės laimės. Jeigu Viešpats atras mane budintį, būsiu laimingas visam laikui. Kreipsiuosi į Jėzų, nuoširdžiai melsdamas jautrios širdies iki pat paskutinio gyvenimo atodūsio.
*
Jėzus primena, kad Jo atėjimas vyksta įvairiu dienos ir nakties metu. Kiekviena mano gyvenimo sekundė yra pripildyta Jo meilės. To paties Jis laukia ir iš manęs.
*
Pažvelgsiu į savo gyvenimą.  Ką galiu pasakyti apie savo artumą Jėzui skirtingu mano „gyvenimo paros“ metu?
Atiduosiu Jėzui visą savo ateitį, kartodamas:
„Neleisk man niekada atsiskirti nuo Tavęs“.
Kasdienapmastau.lt

XXIX eilinės savaitės antradienio Evangelija       2020-10-20 4:47

(Lk 12, 35–38)
  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  „Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad, kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų.
  Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie!“
Katalikai.lt

XXIX eilinės savaitės antradienio Dievo Žodis       2020-10-20 4:47

Psalmė (Ps 84, 9–14)
P.  Viešpats savo žmonėms skelbia ramybę.
Noriu išgirsti, ką Viešpats Dievas byloja:
jis skelbia ramybę savo žmonėms – savo bičiuliams.
Tikrai jis tuos netrukus išgelbės, kurie jo šventai bijo.
Ir Dievo garbė sugrįš į mūs šalį. – P.
Susitiks ten Gailestingumas ir Ištikimybė,
pasibučiuos Taika su Teisybe.
Žemėje dygs Ištikimybė,
iš dangaus pažvelgs meiliai Teisybė. – P.
Visokių gėrybių duos Viešpats,
derlinga bus mūsų žemė.
Teisybė jo akivaizdoj vaikščios,
o josios pėdom seks Dievo palaima. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Lk 21, 36)
P.  Aleliuja. – Visą laiką budėkite ir melskitės, kad sugebėtumėte kaip reikia stoti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje. – P. Aleliuja.

XXIX eilinės savaitės antradienio Dievo Žodis       2020-10-20 4:46

Skaitinys (Ef 2, 12–22)
  Broliai!
  Kadaise jūs buvote be Kristaus, svetimi Izraelio bendruomenei, tolimi pažado sutartims, be vilties ir be Dievo pasaulyje. Bet dabar Kristuje Jėzuje jūs, kadaise buvusieji toli, esate tapę artimi dėlei Kristaus kraujo.
  Jis yra mūsų sutaikinimas, iš abejų padaręs viena, sugriovęs viduryje stovinčią pertvarą, savo kūnu panaikinęs priešybę. Jis sunaikino įsakymų Įstatymą su jo potvarkiais, kad iš dviejų jame būtų sutvertas naujas žmogus. Jis įkūrė taiką ir viename kūne kryžiumi abejus sutaikino su Dievu, pats savyje sugriaudamas priešiškumą.
  Atėjęs jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti, nes per jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo vienoje Dvasioje.
  Vadinasi, jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai, užstatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų, ant kurio darniai auga visas pastatas, tampantis šventove Viešpatyje, ant kurio ir jūs esate drauge statomi, kaip Dievo būstinė Dvasioje.

XXIX eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos       2020-10-19 4:57

Komentaras
Mons. Adolfas Grušas

SUSKAIČIUOTOS DIENOS
Sekant dabartiniame pasaulyje vyraujančiu požiūriu, laimingas ir išmintingas yra tas, kuris, išsekintas nuolatinės nervinės įtampos, sukaupia daug turto ir naudojasi visomis pasiekiamomis galimybėmis. Toks žmogus ieško ir, galbūt, atranda savo laimę tada, kai įsigyja turto ir jo sukaupia vis daugiau. Yra žmonių, kuriems toks gyvenimo būdas yra normalus, tačiau juo užsikrečia ir neturtingieji, kurie, pasidavę tokiai mąstysenai, mėgina tai įgyvendinti, nepajusdami, jog atima sau giedro gyvenimo džiaugsmą – tiek juos užvaldo troškimas turėti.

Dievo Žodis negailestingai demaskuoja tokios mąstysenos beprasmiškumą. Pirmajame Mišių skaitinyje girdime Koheleto knygos žodžius: „Rūkų rūkas! Viskas yra rūkas! Juk ne sykį žmogus, išmintingai triūsęs, kupinas žinojimo ir įgūdžių, turi palikti visa, ką turi, jokio darbo į tai neįdėjusiam žmogui“.

Atliepiant į šiuos Senojo Testamento išminčiaus žodžius ir žvelgiant į mūsų kasdienybę, tikrai norisi paklausti: „Kokia prasmė turėti vis daugiau, jei per tai netenkame tarpusavio santykių grožio, meilės švelnumo, vaikų supratimo ir nuoširdumo?“.

Jei mes tepajėgiame kitiems pasiūlyti visąlaik susirūpinusią ir pavargusią nuo skubėjimo širdį, tai reiškia, kad mes atiduodame savo blogiausią dalį. Skubame ir kenčiame, slenka bemiegės naktys, sutraukome draugystės ir šeimos narių ryšius – ir kam tai? Vien tik tam, kad pasidžiaugtume rūku…

Evangelistas Lukas kviečia mus pažvelgti į sceną, kuri labai gerai pažįstama viso pasaulio teismams: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą“. Nesunku įsivaizduoti priešiškumu virtusią draugystę, išdraskytą šeimą, senelių namuose apgyvendintus tėvus, nuolatines pjautynes dėl turto. Tada visa kita tampa nebereikšminga, mes netgi prarandame tikrąją progą „turėti daugiau“. Daugiau savęs pačių…

Jėzus nemato reikalo veltis į materialinius ginčus, bet, pasinaudodamas proga, perspėja: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“.

Mums nederėtų nuleisti tylomis šių Viešpaties žodžių. Ne kartą godumas sugadina žmogų, iškreipia jį iš tikro kelio, sunaikina garbingus jausmus, priverčia išnaudoti kitus žmones. Ir Jėzus nepasitenkina vien tik atsakydamas į jam užduotą klausimą, bet pasakoja vieną iš pačių sarkastiškiausių ir liūdniausių Evangelijos palyginimų.

Turtingas žmogus, džiaugdamasis gausiu derliumi, sumano padidinti savo klojimus, kad galėtų ilgam išlaikyti sukauptas gėrybes. Jis jaučiasi patenkintas ir sako sau: „Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk!“, tačiau Dievas, kaip sako baigdamas palyginimą Jėzus, paprieštarauja: „Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?“. Visuomet Dievo akyse brangu yra ne tai, ką sukaupėme, bet ką mokėjome duoti kitiems.

Ko gero, čia verta prisiminti atliepiamosios psalmės žodžius, kurioje, priminus, jog Dievui tūkstantis metų yra kaip viena diena, viskas baigiama nuostabia malda: „Mokyk tad mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį“. Mums reikia skaičiuoti kiekvieną savo gyvenimo akimirką, nes nuo tos akimirkos priklauso mūsų laiminga amžinybė. Neįmanoma gyventi, nekreipiant dėmesio į širdies balsą dėl aukso saujos, dėl to, ką turėsime tik sau…

Klausant šio sekmadienio Žodžio liturgijos skaitinių, gali kilti pagunda pasakyti: „Visa tai skirta turtingiesiems“ , tačiau tai tik reikštų, jog mes neišgirdome Dievo žodžių. Problemos esmė yra žmogaus širdis, kuri gali būti kilni arba pavydi. Tai galioja netgi tada, kai turime tik labai nedaug išteklių, kai mums priklauso tik šaligatvio kampas, kurio nenorime pasidalyti su niekuo.

Tai klausimas, į kurį kiekvienas mūsų privalome atsakyti, žvelgdami į Viešpatį ir stengdamiesi suprasti, ar iš tiesų ieškome Dievo, o ne šios žemės turtų, ar mūsų gyvenimas yra dovana, ar sąskaitų suvedinėjimas. Dievas nesiliauja to teiravęsis. Svarbu tik, kad negalvotume, jog galime nuo šio klausimo pabėgti…

XXIX eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos       2020-10-19 4:54

Komentaras
Kun. Rolandas Karpavičius

Palestinoje gyventojai dažnai atvykdavo su neišspręstais ginčais ir teismo procesais pas gerbiamą rabiną. Nors Jėzus nenorėjo kištis į ginčą dėl pinigų, šis prašymas suteikė jam progą pasakyti savo pasekėjams, kaip elgtis su materialinėmis gėrybėmis. Šiuo atveju Jėzus kreipėsi tiek į turtuolius, kurie turėjo gausybę turtų, tiek į tuos, kurie jų neturėjo.

Turtingiesiems Jėzus pasakė palyginimą apie beprotį turčių. Kai jis buvo apdovanotas gausiu derliumi, jis net negalvojo pasidalyti pertekliumi su kitais žmonėmis. Jo požiūris buvo visiškai priešingas krikščioniško gyvenimo normoms. Užuot išsižadėjęs savęs, jis nekantriai siekė savęs įtvirtinimo, užuot dalijęsis laimė su žmonėmis, stengėsi išsaugoti ir išlaikyti tai, ką turėjo.

Romėnai turėjo tokį posakį: „Pinigai yra tarsi jūros vanduo“, tai yra, kuo daugiau žmogus geria, tuo labiau troškulys jį kankina. Ir kol žmogus vertins materialines gėrybes kaip anas beprotiškai turtingas žmogus iš palyginimo, tuo jis stengsis turėti vis daugiau. Bet tai visiškai priešinga krikščionio troškimams.

XXIX eilinės savaitės pirmadienio Evangelijos       2020-10-19 4:52

Mąstymas
Prašyti drąsos pripažinti savo netinkamus prisirišimus ir malonės juos nugalėti

Įsivaizduosiu Jėzų žmonių minioje. Išgirsiu vieno žmogaus jam išsakomus priekaištus ir pasipiktinimą. Jis yra susikoncentravęs į save ir savo asmeninius įsiskaudinimus.

*

Ką galiu pasakyti Jėzui apie savo dabartinę dvasinę būseną? Kas vyrauja manyje: gyvenimo džiaugsmas ar suspaudimas? Ar kyla manyje kokių nors priekaištų ar pasipiktinimo jausmų? Ar esu nuo to laisvas?

*

Jėzus įspėja mane dėl godumo. Tai gali tapti mano nuolatinio suspaudimo ir priekaištų Dievui šaltiniu. Ilgesnėje maldoje paprašysiu Jėzaus, kad atvertų mano širdį ir parodytų mano netvarkingus prisirišimus.

*

Pažvelgsiu, koks yra mano santykis su turimais daiktais. Nuo ko esu labiausiai priklausomas? Nuo ko darau priklausomą savo saugumo ir laimės pajautimą?

*

Įsiklausysiu į Jėzaus pasakojimą. Pagalvosiu, kad aš esu tas turtingas žmogus, apie kurį kalba Jėzus. Atkreipsiu dėmesį į savo gyvenimo planus ir svajones. Apie ką dažniausiai svajoju?

*

Ar dabar, šiuo momentu, galėčiau atiduoti Jėzui visus savo gyvenimo planus, kad jis juos tvarkytų pagal savo valią? Kokie jausmai dabar kyla manyje? Ko labiausiai bijausi? Pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Jėzus nori, kad rūpinčiausi dvasiniais turtais. Kuo turtingas šiandien jaučiuosi pas Dievą? Ką atsakyčiau Jam, jeigu dabar atsistočiau prieš Jį ir būčiau paklaustas apie turtus, kuriuos įsigijau per gyvenimą? Kas man teikia džiaugsmą gyvenime, o ko gėdijuosi? Apie tai pasikalbėsiu su Jėzumi.

*

Prisiartinsiu prie Jėzaus, kad galėčiau kontempliuoti Jo meilę. Prašysiu Jo, kad suteiktų man gilų troškimą mylėti Jį labiau už viską.

Sukalbėsiu pasiaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai aktą.

Kasdienapmastau.lt

XXIX eilinės savaitės pirmadienio Evangelija       2020-10-19 4:50

(Lk 12, 13–21)

  Vienas žmogus iš minios Jėzui tarė: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą“.
  Jis atsakė: „Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?“ Ir dar pridūrė: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“.
  Jis pasakė jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių. Ir jis pradėjo sau vienas svarstyti: ‘Ką man čia dabar padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus’. Galop jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes.
  Tuomet aš tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk?’
  O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks ką susikrovei?’
  Taip ir bus tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą“.
Katalikai.lt

XXIX eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodis       2020-10-19 4:49

Psalmė (Ps 99, 2–5)

P.  Viešpats mus sukūrė, esam jo žmonės.

  Visos šalys džiūgaukit Dievui,
  jam tarnaukite linksmos,
  jo akivaizdon ženkit džiaugsmingai! – P.

  Jis tikras Dievas, žinokit!
  Jis mus sukūrė, esam jo žmonės,
  esam jo liaudis, jo kaimenės avys. – P.

  Ženkite pro jo vartus į šventąjį kiemą,
  šlovę jam teikdami, giedodami giesmes.
  Garbinkit jį, jo šventąjį vardą. – P.

  Viešpats juk geras ir gailestingas per amžius,
  ir per kartų kartas mums atsidavęs. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 5, 3)

P.  Aleliuja. – Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė. – P. Aleliuja.

XXIX eilinės savaitės pirmadienio Dievo Žodis       2020-10-19 4:49

Skaitinys (Ef 2, 1–10)

  Broliai!
  Jūs buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise gyvenote, laikydamiesi šio pasaulio papročių, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, veikiančiai neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geismais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai, kaip ir kiti.
  Bet Dievas, apstus gailestingumo, savo didžia meile, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi, – jūs gi esate išgelbėti malone; – prikėlė ir pasodino drauge su Kristumi Jėzumi, kad ateinančiais amžiais beribį savo malonės lobį parodytų savo gerumu mums Kristuje Jėzuje.
  Jūs gi esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana; ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų.
Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.

Popiežius Pranciškus       2020-10-18 19:41

Krikščionys pašaukti būti „brolybės audėjais“
Sekmadienio evangelijos skaitinys pasakoja apie fariziejų veidmainystę ir mėginimą Jėzų sukompromituoti klausimu, ar mokėti mokesčius ciesoriui. Jėzus pripažįsta, kad mokesčius ciesoriui reikia sumokėti, nes ant monetos įspaustas jo atvaizdas. Bet kartu primena, kad kiekvienas asmuo savyje turi ir kitą – Dievo atvaizdą, todėl jam ir tik jam kiekvienas skolingas už savo egzistenciją.

Jėzaus atsakyme – „atiduokite, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ – glūdi aiškūs kriterijai, pagal kuriuos galima ne tik atskirti politinę sferą nuo religinės, bet ir atpažinti misijos gaires, tinkamas visų laikų tikintiesiems, taip pat šiandien mums, sakė popiežius.

Mokėti mokesčius, kaip ir laikytis teisingų valstybės įsakymų, yra piliečių pareiga. Kartu reikia pripažinti Dievo pirmumą žmogaus gyvenime ir istorijoje, gerbiant Dievo teisę dėl visko, kas jam priklauso.

Bažnyčios ir krikščionių misija ir yra kalbėti apie Dievą, liudyti jį savo laiko vyrams ir moterims. Tai įsipareigojimas, kurį visi pakrikštytieji pašaukti vykdyti nuolankiai ir drąsiai, savo įnašu prisidėti prie meilės civilizacijos, kurioje vyrautų teisingumas ir brolybė, kūrimo.

Prieš sukalbant maldą popiežius kreipėsi į švenčiausiąją Mergelę Mariją, kad ji padėtų visiems apsisaugoti nuo bet kokios veidmainystės, būti sąžiningais ir veiksmingais piliečiais. Ji tepadeda mums, Kristaus mokiniams, vykdyti misiją liudyti Dievą, kuris yra gyvenimo centras ir prasmė.

Po maldos popiežius prisiminė sekmadienį minėtą Pasaulinę misijų dieną, kurios tema: „Štai aš, siųsk mane!“, sakė, kad kiekvienas krikščionis yra žmonijos brolybės audinio audėjas. Kiekvienas krikščionis pašauktas būti „brolybės audėju“, ypač misionieriai ir misionierės dvasininkai, pasauliečiai, pašvęstieji, kurie sėja Evangelijos sėklą plačioje pasaulio dirvoje. Melskimės už juos, paremkime juos, sakė Pranciškus.

Popiežius šia proga dėkojo Dievui už Afrikos misionieriaus italo kun. Pierluigi Maccalli išlaisvinimą. Misionierius buvo pagrobtas 2018 metų rugsėjo 17 dieną Nigeryje, kai tarnavo Niamėjaus arkivyskupijos Bomoangos parapijoje. Dvejus metus nieko nebuvo žinoma apie jo likimą. Kiek vėliau paaiškėjo, jog kun. Maccalli, diecezinis kunigas, priklausantis Misijų Afrikoje draugijai, buvo laikomas ne Nigeryje, bet kaimyniniame Malyje. Praėjusios savaitės penktadienį, spalio 10 dieną, išlaisvintas misionierius sugrįžo į Italiją.

Popiežius paprašė Šv. Petro aikštėje susirinkusiųjų plojimu pasveikinti kunigą Maccalli ir su juo išlaisvintus dar tris buvusius įkaitus. „Toliau melskimės už visus misionierius ir katechetus, taip pat už pasaulyje persekiojamus misionierius“, – ragino Pranciškus.

Popiežius Pranciškus taip pat priminė Libijoje įstrigusių italų žvejų odisėją, reiškė viltį, kad jie greitai galės sugrįžti į namus, sulaikytus žvejus ir jų artimuosius pavedė Marijos, Jūrų Žvaigždės, globai. Popiežius sakė, kad malda lydi tarptautinio lygio susitikimus, kuriuose sprendžiami Libijos ateities klausimai.

„Broliai ir seserys, išmušė valanda sustabdyti visus priešiškumus, dialogu siekti Libijos taikos, stabilumo ir vienybės“, – sakė popiežius, susirinkusiųjų paprašęs pasimelsti už sulaikytus žvejus ir Libiją. (SAK / Vatican News)

žmogus       2020-10-18 19:28

Taip kūrėjas yra viskas kas yra, bet šitais politikais (kunigais) tikėti negalima.

ah1       2020-10-18 16:09

religija - žmonių valdymo sistema pavyzdys str. citata kai Viešpats/ Adanai sako   „Tave aš laikau už rankos, kad tau pajungčiau tautas, nuginkluočiau karalius…”  ir Kiras valdomas religijos pagalba, religijos pagalba kitos tautos pajungiamos žydams ir žydų tvarkai.

Mielas kunige Sigitai,       2020-10-18 11:17

jei „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apd 5, 29),
tai kodėl absoliuti(?) dauguma kunigų ir Lietuvos Bažnyčia linkusi prisitaikėliškai tylėti, kai siekiama įteisinti sunkias nuodėmes
- ardančią prigimtines šeimas Stambulo konvenciją, homoseksualų partnerystę, ankstyvą mažutėlių lytinį „švietimą“, tėvų skundimą ir vaikų nusavinimą prisidengiant „vaiko teisėmis“ (bet ignoruojant vaiko pareigas), hipertrofuota smurto sąvoka?
Tokie Dievo tarnai kaip kun. Juozas Zdebskis mirė kankinių mirtimi,
kad būtume drąsūs ir netylėtume, kai pateisinamas ir įteisinamas nuodėmės mirtinas blogis, iš pamatų ardomi šeimos ar tautos valstybės gėriai.
Radikaliai, bet labai teisingai užbaigiate homiliją, mielas kunige:
„Tepadeda mums Dievas gerai atlikti visas pareigas, kad amžinybėje galėtume išgirsti dieviškojo Teisėjo ištarmę: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!“ (Mt 25, 34)“.

Dievas yra viskas        2020-10-18 10:18

DIEVAS YRA VISKAS

Mons. Adolfas Grušas       2020-10-18 6:43

DIEVAS YRA VISKAS

Tris sekmadienius Mišių metu klausėmės Evangelijoje pagal Matą užrašytų Viešpaties palyginimų, kuriais Jis pasakojo klausytojams apie sugebėjimą priimti Dievo valią ir apie tai, kaip elgėsi tauta, atmesdama jai skirtą kvietimą. Viešpaties žodžiuose nuskambėjo mintis apie kitus žmones, surinktus iš gatvių ir kryžkelių, užimsiančius nevertų anksčiau pakviestųjų vietą.

Toliau evangelistas Matas siūlo įsiklausyti į eilę Jėzaus diskusijų su fariziejais, sadukiejais ir Erodo šalininkais apie to laikmečio visuomenės gyvenimo ir tikėjimo klausimus. Visas tas diskusija jungia vienas dalykas: Viešpaties priešininkams buvo visiškai neįdomi Jėzaus nuomonė. Vienintelis jų tikslas buvo rasti pretekstą Jėzų apkaltinti.

Šiandien girdime pasakojimą apie klastingus spąstus, parengtus Viešpačiui. Klausimas, kurį uždavė fariziejai bei Erodo pakalikai, buvo sudėliotas taip, kad bet koks atsakymas būtų Jėzui nenaudingas. Jei Mokytojas atsakytų, kad leistina mokėti mokesčius ciesoriui, Jis netektų minios simpatijų ir būtų apkaltintas neištikimybe Izraelio Dievui, kuris, kaip rašoma Pakartoto Įstatymo knygoje, yra Vienintelis vertas, kad Jam būtų tarnaujama. Jeigu Jėzus atsakytų, kad mokesčių mokėti nereikia, tai būtų palaikyta maištu prieš romėnų valdžią, ir atsirastų pretekstas apkaltinti Jį maišto kėlimu ir raginimu miniai sukilti prieš valdžią.

Tačiau Jėzaus atsakymas buvo visiškai netikėtas ir nuginkluojantis. Mokytojas nuostabiai išvengia paspęstų spąstų, nepasiduoda priešininkų logikai, bet dar daugiau: priverčia savo pašnekovus įvertinti problemą kitu požiūriu.

Tarp kitko: toks požiūris yra būtinas kiekvienam iš mūsų…

Jėzus aiškiai parodo: ciesorius turi valdžią pinigams, nes ant monetos yra jo atvaizdas. Tuo tarpu Dievas turi valdžią žmogui, nes žmogus – kiekvienas žmogus – yra Dievo atvaizdas. Valdovo, eilinio ciesoriaus valdžia yra apribota pinigų cirkuliavimu, tuo tarpu Dievo valdžia kiekvieno tikinčiojo gyvenime yra absoliuti ir neribota.

Jėzus sako, kad reikia Dievui atiduoti tai, kas yra Dievo. Betgi viskas yra Dievo, ir Dievas yra viskas! Jam priklauso kiekviena mūsų kūno ląstelė ir kiekvienas atodūsis. Tai žinia, kurią teoriškai pripažįstame, bet ne visuomet pavyksta ją tinkamai išgyventi.

Žmones apakino puikybė ir noras viešpatauti. Jie pasidavė iliuzijai, kad yra pasaulio valdovai, kuriantys istoriją, ir tik nuo jų priklauso, kas bus toliau. Deja, pakako, kad per paprastą mikroskopą neįžiūrimas virusas parklupdytų visą pasaulį ir primintų, jog esame silpni, tobulai netobuli kūriniai.

Juk viskas priklauso Dievui, nes Dievas yra viskas…

Mąstymas       2020-10-18 6:41

Prašyti gilaus tikėjimo, kad Tėvas rūpinasi manimi

Atsistosiu arti Jėzaus ir klausysiuosi Jo pokalbio su fariziejų mokiniais ir Erodo šalininkais. Jų saldūs žodžiai labai skiriasi nuo jų širdies tikslo. Pabandysiu įsisąmoninti vidinę dramą tų žmonių, kurie gyvena mele ir veidmainystėje.

*

Gyvenimas „su kauke“ yra didelių kančių šaltinis. Žmogus tada gyvena baimėje, nuolatinėje įtampoje. Baimė verčia jį „vaidinti“ ir apsimetinėti netgi prieš Dievą. Ar savo gyvenime neužsidedu „kaukės“? Ar savo pokalbiuose sugebu būti autentiškas ir nuoširdus? Ar „nesislepiu“ nuo Dievo?

*

„Suprasdamas jų klastą...“. Jėzus žino viską apie mane. Jis pažįsta net labiausiai paslėptas mano širdies kerteles, mintis ir troškimus. Ar galiu su Jėzumi kalbėtis apie viską, kas vyksta mano gyvenime? Ar esu jam atviras ir sąžiningas?

*

„Kam spendžiate man pinkles?...“. Jėzus nuplėšia fariziejų melagystės kaukes. Jis visada sako tiesą į akis, ne tam, kad pasmerktų, bet kad išlaisvintų iš neteisybės.

*

„Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę jį, nuėjo“. Kaip aš elgiuosi, kai išgirsti Dievo žodžiai atskleidžia mano subtilias melagystes? Ar ieškau tada laiko ilgesnei maldai? Ar nevengiu tylos ir susitikimo su Jėzumi?

*

Prisiartinsiu prie Jėzaus ir, žvelgdamas Jam į akis, su meile Jo prašysiu:

„Ištirk ir pažink mano širdį ir pamatyk, ar esu gerame kelyje“.

Mąstymo pabaigoje sukalbėsiu 139 psalmę.

Kasdienapmastau.lt


Rekomenduojame

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.