Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“

Tiesos.lt redakcija   2020 m. vasario 23 d. 7:15

78     

    

Geroji Naujiena: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“

Mylėk savo artimą kaip save patį

Viešpats kalbėjo Mozei: „Prabilk į visą izraelitų bendruomenę ir pasakyk jiems: ‘Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas. Nenešiok širdyje neapykantos broliui. Viešai pabark giminietį, kad tu dėl jo neturėtum nuodėmės. Nesiek atkeršyti ir nejausk pagiežos savo tautiečiams. Mylėk savo artimą kaip save patį. Aš esu Viešpats’“ (Kun 19, 1–2. 17–18).

* * *

Viešpats – švelnus, maloningas

Tegu mano siela Viešpatį šlovina,

ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
Lai mano siela Viešpatį šlovina,
lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. –
Jis man visas kaltes dovanoja,

gydo visas mano silpnybes.
Nuo pražūties gelbi mano gyvybę,
gaili manęs ir puošia mane savo malone. –
Viešpats – švelnus, maloningas,

neskuba rūstaut, yra pilnas gerumo.
Ne pagal mūsų kaltybes mums moka,
nebaudžia mūsų, kiek verti esam. –
Kaip nuo Rytų tolimi Vakarai,

taip toli kaltes mūsų nusviedžia.
kaip tėvas gailisi vaiko,
taip gailisi Viešpats ištikimųjų. (Ps 102, 1–4. 8 ir 10. 12–13)

* * *

Viskas yra jūsų, bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – Dievo

Broliai! Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo šventovę sunaikintų, tą Dievas sunaikins, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs! Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas jūsų tarpe tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas. Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė. Parašyta: „Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje“. Ir toliau: „Viešpats žino išminčių mintis, kad jos niekingos“. Tad niekas tenesididžiuoja žmonėmis! Viskas yra jūsų: ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis, – viskas jūsų, bet jūs patys – Kristaus, o Kristus – Dievo (1 Kor 3, 16–23).

* * *

Mylėkite savo priešus

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‘Akis už akį’ ir ‘dantis už dantį’. O aš jums sakau: nesipriešink piktam žmogui, bet, jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kairįjį. Jei kas nori su tavim bylinėtis ir paimti tavo palaidinę, atiduok jam ir apsiaustą. Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.

Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir neapkęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti geriesiems ir blogiesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, ką gi užsitarnaujate? Argi taip nesielgia ir muitininkai? Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, ką gi ypatingo nuveikiate? Argi to nedaro ir pagonys? Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 38–48).

* * *

Melsdamiesi asmeniškai ar bendruomenėje ir už Lietuvą Tiesoje prašykime dangiškąjį Tėvą malonių: tesuteikia Jis mums savąją išmintį – kad nepaniekintume Jo dovanų ir atsilieptume į Jo pašaukimą, kad nenusigręžtume nuo artimo savo ir patys neliktume klaidoje. Teapsaugo Jis mus ir nuo nusiminimo, ir nuo paikų minčių, ir nuo nemeilės bei pagiežos. Dieve, parvesk mūsų brolius ir seseris į Tėvynę ir suteik pasiryžimo įsišaknyti tėvų žemėje, ją puoselėti ir branginti, joje siekti teisingumo ir trokšti to, kas įprasmina šį laikinąjį gyvenimą, kad laikydamiesi Jėzaus priesakų sugrįžtume į Tėvo namus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui: padaryk reviziją savo širdyje

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Pakviesti į šventumą
Sekmadienio homilija

Tėvai į savo vaikus sudeda lūkesčius ir trokšta, kad jie būtų laimingi. O kokie yra Dievo lūkesčiai mums, jo vaikams? Jėzus kalba Kalno pamoksle: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48).

Senojo Testamento Kunigų knygoje randame nuorodą, ko Dievas nori iš savo kūrinio – žmogaus: „VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: „Kalbėk visai izraeliečių bendrijai ir sakyk jiems: Būkite šventi, nes aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas, esu šventas. Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui“ (Kun 19, 1–3.17). Šią mintį atkartojo apaštalas Petras: „Šventas yra tasai, kuris jus pašaukė, tad ir jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu, kaip parašyta: Būkite šventi, nes aš esu šventas“ (1 Pt 1,15–16).

Meilė privalo būti esminė gero Jėzaus mokinio žymė. Mes mylime tuos, kurie mums daro gera; tėvai myli savo vaikus, ir šiais atvejais net nereikia įsakymo mylėti. Tačiau Dievas iš mūsų nori didesnės meilės, kad mylėtume be išskaičiavimo, ir tuos, kurie mūsų nemyli ar net yra kažkuo mus nuskriaudę.
Jėzus paaiškino, kodėl reikia mylėti visus žmones, neskirstant jų į draugus ar priešus, nes tik taip tampame panašūs į dangiškąjį Tėvą: „Aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai“ (Mt 5, 44–45).

Mylėti priešus yra labai sunkus reikalavimas, kartais, atrodo, tiesiog viršijantis mūsų jėgas. Kaip galiu mylėti tą, kuris man kasa duobę – daro visa, kad man būtų bloga? Iš tikrųjų, priešų meilė nereikalauja, kad emociškai mylėtume tuos, kurie mums yra kažkuo nusikaltę. Mylėti priešus – tai atleisti padarytas skriaudas ir melstis, linkint viso geriausio. Ar tai įmanoma? Ne tik įmanoma, bet ir būtina.

Pats Jėzus paliko šios meilės pavyzdį. Atėjusiam išduoti savo Mokytojo Judui Jėzus švelniai pasakė: „Judai, pabučiavimu tu išduodi Žmogaus Sūnų“ (Lk 22, 48). Net ir savo budeliams Jėzus nepasakė smerkiančio žodžio, bet meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Lk 23, 34).

Dievas mus visuomet myli, net ir tuomet, kai mes blogai elgiamės ar nuo jo bėgame. Tai patvirtino Jėzus, kalbėdamas apie Dangaus Tėvą: „jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5, 45).
Šioje žemėje nėra žmogaus, kuris nebūtų patyręs iš kitų kokio nors priešiškumo. Mūsų pirmoji reakcija – kylantis pyktis ir noras atsilyginti tuo pačiu.

Kai skaitau ar kalbu apie priešų meilę, vis prisimenu vieną sovietinį pareigūną, kuris labai nekentė tikinčiųjų. Pokario metais jis buvo aukštas NKVD pareigūnas ir kovojo su partizanais, o vėliau net septyniolika metų engė Bažnyčią: siekė iki minimumo suvaržyti vyskupų bei kunigų tarnystę. Jo potvarkiu buvo ištremti iš savo vyskupijų vyskupai Julijonas Steponavičius ir Vincentas Sladkevičius, kunigams uždrausdavo atlikti jų pareigas. Tokį žmogų tikrai buvo sunku mylėti.

Tačiau mes, Jėzaus sekėjai, bet kokiu atveju esame kviečiami pasielgti taip, kaip elgėsi Jėzus: už priešus melstis, linkėti pasitaisymo malonės ir nepalaikyti širdyje nei šešėlio neapykantos.

Apaštalas Paulius primena, kad esame Dievo šventovė, kurią reikia saugoti: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo šventovę niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs! (1 Kor 3, 16–17).

Dėkokime Dievui už taip didį mūsų išaukštinimą ir budėkime, kad niekuomet nepritrūktume tikros meilės. Kai mylime be išimties visus žmones, tuomet mes ir esame toji šventovė, kurioje gyvena Dievas.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

* * *

Didachė (II a.). Gyvenimo kelias

Yra du keliai: vienas gyvenimo, o kitas mirties, ir jie abu didžiai skirtingi. Gyvenimo kelias yra toks: pirma, mylėsi Dievą, kuris tave sukūrė; antra, mylėsi savo artimą kaip save patį (Mt 22, 37–39); nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau būtų daroma (Mt 7, 12).

Šiuose žodžiuose toks pamokymas: laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo priešus; pasninkaukite už tuos, kurie jus persekioja. Kokia jums Dievo malonė, jeigu mylite tuos, kurie jus myli? Argi ir pagonys to paties nedaro? O jūs mylėkite tuos, kurie jūsų nekenčia, ir neturėsite priešų. Susilaikyk nuo kūniškų ir žemiškų geismų. Jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atgręžk jam ir kitą, ir būsi tobulas. Jei kas verstų nueiti tūkstantį žingsnių, nueik su juo du tūkstančius. Jei kas ims tavo palaidinę, atiduok jam ir marškinius. Jei kas pasisavins iš tavęs, kas tau priklauso, nereikalauk iš jo, nes tai ne tavo galioje.

Kiekvienam, kuris tave prašo, duok ir nereikalauk grąžinti, nes Tėvas trokšta, kad visiems būtų suteikta jo malonės dovanų. Laimingas, kas duoda, kaip įsakymas liepia: jis be kaltės. Vargas tam, kuris ima! Žinoma, jei ima stokojantis, jis bus nekaltas; jei ima nestokojantis – jam reikės duoti apyskaitą: kodėl paėmė ir kuriam tikslui. Įmestas kalėjiman, jis bus tardomas apie savo darbus ir iš ten neišeis, kol neatiduos paskutinio skatiko. Tačiau ir apie šitai pasakyta: „Teprakaituoja tavo rankose išmalda, kol sužinosi, kam reikia duoti.“

Antrasis mokymo įsakymas toks: nežudyk, nesvetimauk, neišniekink vaikų, neištvirkauk, nevok, neužsiiminėk žyniavimu ir kerais. Nežudyk nei negimusio vaisiaus, nei naujagimio, nepavydėk artimo nuosavybės. Kreivai neprisiek, neteisingai neliudyk, nekalbėk pikta, neminėk, kas buvo bloga. Nebūk klastingas ar dviliežuvis, nes dviliežuvystė yra mirties žabangai. Tavo kalba tenebūna melaginga ar tuščia, bet paremta darbais. Nebūk nei godus, nei plėšrus, nei veidmainis, nei piktuolis, nei išpuikėlis. Nekask duobės savo artimui. Jokiam žmogui neturėk neapykantos, bet vienus pabark, už kitus pasimelsk, o dar kitus mylėk labiau už savo gyvybę.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Mąstau       2020-03-1 10:07

Prašyti dosnios atsivėrimo maldos ir atgailos dvasiai

„Jėzus buvo Dvasios nuvesta į dykumą“. Prašysiu Jo, kad gavėnios laiku dažnai „nuvestų mane“ į maldos ir vidinės kovos su mano palinkimu į blogį dykumą.

*

Kontempliuosiu Jėzų, kuris karštą dieną ir šaltą naktį pats vienas yra didelėje dykumoje. Jis kenčia alkį. Pamėginsiu būti šalia Jėzaus, įsižiūrėti į Jį, kalbėtis su Juo ir klausti, kodėl taip daro.

*

„Prie Jo prisiartino gundytojas“. To žinojimas turi mane Gavėnios pradžioje mokinti nuolankumo. Piktoji dvasia nori sunaikinti mano gerus pasiryžimus. Kai tik pasiryžtu melstis ar pasninkauti, jis gundo mane nenoru.

*

Pastebėsiu, kokį momentą piktoji dvasia panaudoja, kad Jėzų sugundytų. Ji stengiasi įsibrauti ir išnaudoti momentą, kada Jėzus yra fiziškai išvargęs ir kenčia alkį. Karštai prašysiu Jėzaus, kad stiprintų mane tais momentais, kada mane apims dvasinis tingumas.

*

Atkreipsiu dėmesį į tris gundymus, kuriais piktasis nori įkalbėti Jėzų nusilenkti jam. Ką galiu pasakyti apie tokių gundymų patirtį savo gyvenime? Kuriam iš jų dažniausiai pasiduodu?

*

Jėzus parodo man, kaip reikia kovoti su piktuoju ir demaskuoti jo klastingumą. Jis ryžtingai atmeta piktojo gundymus, nepasiduoda įtraukiamas į dialogą ir ilgus svarstymus. Jėzus nukreipia dėmesį į Dievo žodį, todėl Jo malda bei apsimarinimas atneša vaisių.

*

Prisiminsiu momentus, kai patyriau ypatingą maldos galią ir jos pergalę prieš pagundas. Pabaigos maldoje iš naujo pakviesiu Jėzų į savo gyvenimą.

Sukalbėsiu himną į Šventąją Dvasią.
Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-03-1 10:06

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Pirmąjį Gavėnios sekmadienį Bažnyčia pradeda primindama Jėzaus pasninką ir gundymus. Biblijos tyrinėtojai negali nurodyti, kokiais šaltiniais rėmėsi evangelistai aprašydami Jėzaus gundymus. Šių pasakojimų istoriškumas, laikantis mūsų dienų to žodžio sampratos, sunkiai tikėtinas. Vyrauja nuomonė, kad šių pasakojimų motyvas – teologinis. Tai noras labiau atskleisti Jėzaus žmogiškąją prigimtį. Pasak Laiško žydams: „Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybes, bet, kaip mes, visaip mėgintą, tačiau nenusidėjusį“ (Žyd 4, 15).

Tai aiškus raginimas prisiminti, kad krikščioniškasis tikėjimas, sekant Jėzaus pavyzdžiu ir vienijantis su juo, apima kovą su „tamsybių pasaulio valdovais“ (Ef 6, 12) – pasaulio, kuriame darbuojasi velnias, ir šiandien nenuilstamai gundantis prie Viešpaties artintis trokštantį žmogų: Kristus laimi šią kovą, kad ir mūsų širdį atvertų vilčiai ir padėtų nugalėti blogio pagundas.
Bernardinai.lt

I Gavėnios Sekmadienio Evangelija       2020-03-1 10:04

(Mt 4, 4b)

  Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.

Evangelija (Mt 4, 1–11)

  Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas.
  Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“.
  Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų’ “.
  Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti tave, ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenis’ “.
Jėzus jam atsako: „Taipogi parašyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’ “.
  Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didingumą, taria: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei, parpuolęs ant žemės, pagarbinsi mane“.
  Tada Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!’ “
Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.

I Gavėnios Sekmadienio       2020-03-1 10:03

Dievo Žodžio II skaitinys (Rom 5, 12. (13-16). 17–19)

  Broliai!
  Kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, ir taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo.

——————————————————————————————————————————-

  [ Nuodėmė buvo pasaulyje ir iki įstatymo, bet, nesant įstatymo, nuodėmė negalėjo būti įskaitoma. Vis dėlto nuo Adomo iki Mozės viešpatavo mirtis, netgi tiems, kurie nebuvo padarę nuodėmių, panašių į nusikaltimą Adomo, kuris buvo Būsimojo pirmavaizdis.
  Bet ne taip yra su dovana, kaip su kalte. Jei dėl vieno žmogaus nusidėjimo turėjo mirti daugelis, tai dar labiau Dievo malonė ir vieno žmogaus, Jėzaus Kristaus, malonės dovana su kaupu atiteko daugybei. Ir ne taip yra su dovana, kaip su vieno žmogaus nusikaltimu. Juk teismas iš vieno nusikaltimo priėjo iki pasmerkimo, o malonė, iš daugybės nusikaltimų atvedė iki nuteisinimo. ]

——————————————————————————————————————————-

  Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirtis įsiviešpatavo per tą vieną, tai nepalyginti labiau tie, kurie su perteklium gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų.
  Taigi, kaip vieno žmogaus nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė pasmerkimą, taip vieno teisus darbas visiems laimėjo nuteisinimą, kad gyventų. Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliai, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs.

I Gavėnios Sekmadienio       2020-03-1 10:02

Dievo Žodžio psalmė (Ps 50, 3–6a. 12–14. 17)

P.  Pasigailėk mūsų, Viešpatie: mes esame tau nusidėję.

  Pasigailėk manęs, Dieve: tu didžiai gailestingas.
  Gerumas tavo beribis,– naikinki mano kaltybę.
  Grynai nuplauk mano dėmę,
  numazgok mano kaltę! – P.

  Aš savo kaltybę pažįstu,
  man vis akyse mana nedorybė.
  Aš tau, tiktai tau esu nusidėjęs:
  dariau, ką laikai tu piktybe. – P.

  Sutverk širdį man tyrą, o Dieve,
  many nepalaužiamą dvasią atnaujink.
  Vai, neatstumki manęs nuo savojo veido,
  prarast tavo šventąją dvasią neleiski! – P.

  Išgelbėk mane, ir būsiu laimingas.
  Padaryk mane didžiadvasį!
  Tu mano lūpose, Viešpatie, būsi,
  manoji burna tave šlovins. – P.

I Gavėnios Sekmadienio       2020-03-1 10:01

Dievo Žodžio skaitinys (Pr 2, 7–9; 3, 1–7a)

  Viešpats Dievas iš dirvos žemių nulipdė žmogų ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva būtybe.
  Paskui Viešpats Dievas Edene, rytuose, įveisė sodą ir jame apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs. Viešpats Dievas augino dirvoje visokių medžių, patraukliai atrodančių, su valgomais vaisiais, o sodo viduryje – gyvybės medį bei gero ir pikto pažinimo medį.
  Angis buvo suktesnė už visus lauko žvėris, kuriuos Viešpats Dievas buvo sutvėręs. Ji užkalbino moterį: „Ar Dievas iš tikro pasakė: ‘Jums nevalia valgyti nė nuo vieno sodo medžio’?“
  Moteriškė angiai atkirto: „Mes galime valgyti sodo medžių vaisius. Tik apie vaisius medžio, kuris stovi sodo viduryje, Dievas pasakė: ‘Jų nevalia jums valgyti, nei liesti, kitaip jūs numirsite’“.
  Į tai angis atsiliepė moteriai: „O, ne! Jūs nenumirsite. Dievas mat žino, kad, jų užvalgius, atsivers jums akys; jūs tapsite kaip Dievas: pažinsite gera ir pikta!“
  Ir moteris matė, kad būtų puiku paragauti nuo medžio, kad medis gražus pažiūrėti ir viliojo tapti gudriai. Ji ėmė ir nuskynė jo vaisių, ir valgė; davė ir vyrui, kuris buvo prie jos; tas irgi valgė. Tuomet atsivėrė jiems akys, ir jie pamatė esą nuogi. Todėl iš figos lapų jie nusipynė prijuostes.

Mąstau       2020-02-29 10:29

Prašyti radikalaus atsivertimo malonės

Prisiartinsiu prie Levio, kad kartu su juo išgyvenčiau susitikimą su Jėzumi. Jėzus, išeidamas iš miesto, pastebėjo jį. Sustosiu ties Jėzaus žvilgsniu, kuris iki gelmių perveria Levio širdį, jo silpnybes, prisirišimus bei jo nešvarią sąžinę.

*

Paprašysiu Jėzaus, kad Jis pažvelgtų į mane tokiu pat žvilgsniu, kokiu žvelgė į Levį, kad Jo žvilgsnyje galėčiau pamatyti savo nesutvarkytus prisirišimus, moralines ir dvasines ligas.

*

Jėzus pažvelgė ir tarė: „Sek paskui mane“. Jėzaus žvilgsnis ir žodžiai sugrąžina gyvenimo vertę ir prasmę, leidžia pamatyti gyvenimo pašaukimą. Gavėnios laikas ypatingu būdu kviečia mane kontempliuoti Jėzaus veidą ir gilintis į Jo žodį. Kaip noriu atsiliepti į šį paraginimą? Ką pasiryšiu daryti?

*

„Jis viską paliko ir nusekė paskui Jį“. Pašaukimas visada veda į atsivertimą. Tai reiškia, palikimą visko, kas iki šiol buvo gyvenimo tikslas, prasmė, ir atsistojimą Jėzaus pusėje. Ar mano gyvenimo pašaukimas, kurį realizuoju, veda į radikalų atsivertimą?

*

Jėzus, ieškantis ryšio su nusidėjėliais – tai paveikslas, kurį Bažnyčia pateikia man kontempliacijai Gavėnios pradžioje. Prašysiu Šventosios Dvasios, kad padėtų man pripažinti savo nuodėmes ir apsaugotų nuo murmėjimo, kuris silpnina tikėjimą Dievo gailestingumu.

*

„Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams“. Jėzus leidžia man suprasti, kad man nereikia prieš Jį apsimetinėti, jog esu sveikas. Jis sako man: „Atėjau šaukti tavęs, nusidėjėlio“.

*

Gilus savo silpnybių suvokimas gali atvesti mane į susitikimą su gailestinguoju Jėzumi.

Apmąstysiu žodžius:

„Ne sveikiesiems reikia gydytojo…“.

Tie žodžiai taps mano širdies malda Gavėnios laikotarpiu.
Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-02-29 10:02

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Senajame Testamente vienas iš svarbiausių įstatymų dėl žmogaus vidinio švarumo byloja būtent apie valgymą. Izraelio tradicijoje, Kunigų knygoje, yra visa eilė tikslių nuorodų apie švarų ir nešvarų maistą, kurį galima ir kurį negalima valgyti.

Taip pat žydų tradicijoje yra nurodyta su kuo galima ir su kuo negalima sėdėti prie vieno stalo. Šios taisyklės, kurios atskiria, tarnauja Izraelio šventumui garantuoti (Kun 11, 45).

Deja, žydų tradicijoje nėra atvirkštinio judesio, kai nešvarus prisilietęs prie švaraus yra apvalomas, išskyrus vandens apsiplovimo apeigos bei gyvulių kraujo aukos. Todėl Jėzus Kristus „Dievo valia mums tapo išmintimi, teisumu, pašventimu ir atpirkimu“ (1 Kor 1, 30). Tapo mums, ne sau!
Bernardinai.lt

I šeštadienio po Pelienės Evangelija       2020-02-29 10:00

(Ez 33, 11)

Noriu ne bedievio mirties, – sako Viešpats, – bet kad jis atsiverstų ir būtų gyvas.

Evangelija (Lk 5, 27–32)

  Jėzus pastebėjo muitininką, vardu Levį, sėdintį prie muitinės stalo, ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ Tasai, viską palikęs, nusekė paskui jį.
  Levis savo namuose iškėlė jam didelį pokylį. Prie stalo susirinko gausus būrys muitininkų ir kitų svečių. Fariziejai ir jų Rašto aiškintojai murmėjo ir prikaišiojo jo mokiniams: „Kam jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?“
  O Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“.

I šeštadienis po Pelienės       2020-02-29 9:59

Psalmės (Ps 85, 1–4. 6)

P. – Mokyk mane, Viešpatie, kad tavojo kelio laikyčiaus, pagal tavo teisingąjį mokslą gyvenčiau.

  Viešpatie, kreipk savo ausį, mane išklausyki:
  aš – vargšas, beturtis.
  Saugok mano gyvybę: aš tau atsidavęs;
  mano Dieve, gelbėki tarną, kuris tavim vilias. – P.

  Viešpatie, manęs pagailėki,
  be paliovos į tave aš šaukiuosi.
  Tu savo tarno sielą palinksmink,
  į tave, o Viešpatie, keliu savo dvasią. – P.

  Viešpatie, tu meilus, maloningas
  ir gailestingas visiems, kurie tavęs šaukias.
  Viešpatie, mano maldos paklausyki,
  pasidomėki, ko garsiai maldauju. – P.

I šeštadienis po Pelienės       2020-02-29 9:59

Skaitinys(Iz 58, 9b–14)

  Štai ką sako Viešpats savo tautai:
  „Padaryk savo tarpe priespaudai galą, netiesk savo pirštų, nekalbėk užkerėjimo žodžių! Paduok alkaniems savo duonos ir pavalgydink, kurie skursta! Tada tamsoje nušvis tavo šviesa, ir tavo tamsa bus šviesi kaip diena. Tau nuolat vadovaus Viešpats Dievas; jis sotins tave sausringoje žemėje, stiprins tau sąnarius. Tu būsi tada tarsi laistomas daržas, tarytum šaltinis, kurio vanduo neišsenka.
  Tavo vaikai prikels iš griuvėsių senąsias sodybas, ir tu atstatysi senovėje mūrytas sienas. Tu būsi vadinama plyšius užtaisančia mūrininke, atnaujintoja, kuri griuvėsius padaro gyvenamus.
  Jeigu šeštadienį kojos nekelsi ir mano šventadienį darbo nedirbsi, jeigu šeštadienį vadinsi ‘džiaugsmu’ ir Viešpačiui pašvęstą dieną – ‘garbe’, jeigu ją gerbsi, – jokių reikalų netvarkysi, niekuo nesiversi, nevesi derybų, – tada tavo džiaugsmas bus Viešpats. Tau leisiu pakilti virš žemės aukštybių; tau leisiu gėrėtis tavo tėvo Jokūbo paveldėjimu.
  Tikrai taip kalbėjo Viešpaties lūpos“.

Mąstymas       2020-02-28 12:53

Prašyti pasninko malonės, kuri sustiprina ryšį su Jėzumi ir artimu

Atsistosiu tarp Jono Krikštytojo mokinių. Jie atėjo pas Jėzų su savo nerimu. Pastebėsiu nuostabą jų akyse ir nesupratimą jų veiduose. Įsiklausysiu į tai, ką jie kalba.

*

Prisiminsiu gyvenimo situaciją, kurioje mane neramino koks nors klausimas, kai nesugebėjau ko nors suprasti arba su kuo nors sutikti. Ar kalbėjausi apie tai su Jėzumi? Ar ieškojau pas jį atsakymo?

*

Jono mokiniai ir fariziejai daug pasninkavo. Jie reikalavo to iš savęs ir kitų. Vis dėlto atrodo, kad jų pasninkas nepadėjo jiems patirti buvimo su Jėzumi džiaugsmo.

*

Ką galiu pasakyti apie savo pasninko praktiką? Ar stengiuosi jo laikytis? Ar jis mane artina prie Jėzaus ir prie kitų žmonių? Kokią įtaką jis turi mano dvasiniam gyvenimui?

*

Jėzus primena, kad svarbiausia yra Jaunikis. Pasninkas turi atvesti pas Jį. Pasninkas gali padėti man išgyventi Jėzaus ilgesį, kada patiriu Jo „tylėjimą ir nebuvimą“, moko laukti Jaunikio. Prisiminsiu pasninką, kuris padėjo man patirti stiprų Jėzaus troškimą ir su didesne meile priglusti prie Jo. Kada tai buvo? Pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prašysiu tokio pasninko malonės, kuris padaro mane labiau švarų ir laisvą Jėzaus meilei.

Priglusiu prie Jėzaus su malda širdyje:

„Jėzau, išmokyk mane per maldą ir pasninką ilgėtis Tavęs“.
Kasdienpamastau.lt

Prisikėlimo link. Adomo malda       2020-02-28 9:03

Atėjus metui apleisti šį pasaulį, pirmasis žmogus Adomas, atgręžęs savo veidą į Rojaus sodo, iš kurio buvo išvarytas, pusę, šitaip kreipėsi į Viešpatį savo Kūrėją:

„Mano Tėve ir mano Kūrėjau,

Kuris mane, savo vargšą vaiką,

Iš žemės dulkių sukūrei

Ir vėl liepi grįžti į dulkes, –

Pašlovintas būk visur ir visais savo darbais,

Kurių nuostabumas pranoksta bet kokį suvokimą.

Juk žinai, Šviesybių Tėve, kad menu tas dienas,

Kuomet žvelgdamas į save, mačiau Tave, o

Tavo spindesyje regėjau savo paties panašumą,

Nes sutvėrei mane pagal savo paties Atvaizdą.

Dabar regiu tarsi per rūką ir Tavasis spindėjimas manyje

Yra apgaubtas tamsios miglos.

Juk žinai, Visažini, kad šioje tremties vietoje, buvo dienų

Ne viena ir ne dvi, kuomet užmiršdavau, kur buvau ir iš kur išėjau.

Toji migla manyje tapdavo neperregima ir viskas dingdavo naktyje.

Tačiau primindavai man apie Save,

pakviesdavai vėl ir ieškodavau Tavojo Veido.

Nepalikai manęs, nors aš palikau Tave, o palikdamas Tave,

Pamečiau pats save.

‚Esi dulkė, o maneisi būsiąs dievas‘, – Priešo juokas vis dar, po tiek metų,

Skamba mano ausyse, virsdamas mano paties juoku ir maištu prieš Tave.

Šį maištą regiu savo vaikuose ir jų vaikaičiuose,

Su kiekviena karta vis didesnį ir įžūlesnį.

Teisk mane Tėve, pagal savo teisumą – nes tik jame mano išgelbėjimas.

Surinkai mano ašaras į savo odmaišius ir mano aimanos Tau yra žinomos.

Atsiųsk savo Pasiuntinį iš Sodo, mano gimtinės, nešantį džiugiąja Naujieną,

Tariantį: ‚Esi dulkė, bet būsi kaip dievas‘.

Guluosi į mirties guolį ramybėje,

Nes žinau: yra Tas, kuris apgins mano bylą

Ir aš išteisintas būsiu.

Mano Tėve ir mano Tvėrėjau,

Leisk man atsigauti Tavo Artume ir

Tavo Gailestingumas mane tepasiekia.

Amen.“

Pelenai, byrantys ant mūsų galvų, Viešpatie, tebūna mums ne kaltinimas, bet vilties ženklas. Esame dulkės, tačiau Savo Sūnuje Tu mus apvelki dieviškumo spindesiu. Buvę prarasti, tampame atnaujinti. Sūnaus Kryžius virsta raktais, mums atveriančiais prarastojo Rojaus vartus.
Kun. Robertas Urbonavičius

Evangelijos komentaras       2020-02-28 5:53

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Šventasis Raštas ir visa krikščioniškoji tradicija moko, kad pasninkas padeda vengti nuodėmės ir viso, kas į ją lenkia. Todėl išganymo istorijoje dažnai kviečiama pasninkauti.

Jau pirmuosiuose Šventojo Rašto puslapiuose Viešpats nurodo žmogui neragauti uždrausto vaisiaus: „Nuo visų sodo medžių tau leista valgyti, bet nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo užvalgysi, turėsi mirti“ (Pr 2, 16–17).

Komentuodamas dieviškąjį priesaką, šv. Bazilijus Didysis († 379) atkreipia dėmesį, jog „pasninkas įsteigtas Rojuje“ ir „šia prasme buvo pirmasis Adomui duotas įsakymas“. Iš to jis daro išvadą: „Tad neleisti valgyti yra pasninko ir susilaikymo įstatymas.“

Kadangi visi esame slegiami nuodėmės ir jos padarinių, pasninkas mums siūlomas kaip priemonė atnaujinti draugystę su Viešpačiu.
Bernardinai.lt

Penktadienis po Pelenės. Evangelija       2020-02-28 5:52

(Am 5,14)

Siekite gėrio, ne blogio, tada jūs gyvensite, ir Viešpats bus su jumis.

Evangelija (Mt 9, 14–15)

  Prie Jėzaus priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Kodėl mes ir fariziejai pasninkaujame, o tavo mokiniai nepasninkauja?“
  Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol jų tarpe yra jaunikis? Ateis diena, kai jaunikis bus atskirtas nuo jų, ir tada jie pasninkaus“.

Penktadienis po Pelenės       2020-02-28 5:50

Psalmė (Ps 50, 3–6. 18–19)

P. – Graudžios, nuolankios širdies tu, Dieve, neatstumsi.

  Pasigailėk manęs, Dieve, tu didžiai gailestingas.
  Gerumas tavo beribis, – naikinki mano kaltybę.
  Grynai nuplauk mano dėmę,
  numazgok mano kaltę! – P.

  Aš savo kaltybę pažįstu,
  man vis akyse mana nedorybė.
  Aš tau, tiktai tau esu nusidėjęs:
  dariau, ką laikai tu piktybe. – P.

  Juk džiaugsmą tau daro ne aukos:
  jei deginčiau auką, tu nepriimtum.
  Mano, Dieve, auka – tai širdis sugrudus.
  Graudžios, nuolankios širdies tu neatstumsi. – P.

Penktadienis po Pelenės       2020-02-28 5:50

Skaitinys (Iz 58, 1–9a)

  Viešpats pranašui sako:
  „Šauk visa gerkle, neperstok! Teskardi tavo balsas tarytum trimitas! Prikišk mano tautai jos nusikaltimus, Jokūbo namiškiams jų nuodėmes. Diena iš dienos jie ieško manęs, norėdami mano kelius sužinoti. Lyg būtų tauta, kuri vykdo teisumą ir neatsisako Dievo teisyno, jie iš manęs reikalauja sprendimo ir nori, kad Dievas prie jų priartėtų:
  ‘Kodėl mes pasninkaujame, o tu nematai to? Kodėl atgailaujame, o tu to nepastebi?’
  Štai tavo pasninko dienomis jūs tvarkote reikalus ir verčiate dirbti visokį darbą. Pasninko metu jūs riejatės ir ginčijatės, puolate žiauriai su kumščiu. Todėl jūsų pasninkas nėra dabar toks, kad jūsų šauksmas būtų išklausomas aukštybėse.
  Argi tada yra pasninkas, kokį aš mėgstu, argi tada bus tikroji diena atgailos, kai žmogus savo galvą nulenkia lyg nendrę, maišu apsirengia, pelenais pasibarsto? Argi tatai yra pasninkas ir toji diena, kuri Viešpačiui patinka?
  Ar pasninkas, kokį aš mėgstu, ne štai kas: nuimti neteisės pančius, atleisti jungimo virves, paleisti kankinamuosius, sugriauti bet kokį jungą, dalyti alkstantiems duoną, priglobti pastogės neturintį vargšą, aprengti matomai nuogą ir likimo valiai nepalikti brolio?
  Tada tarytum ryto žara nušvis tavo šviesa, ir tavo sveikėjimas greitai stumsis į priekį. Tavasis teisumas žengs tau iš priekio, ir Viešpaties šlovė lydės iš paskos. Kai kreipsies, Viešpats atsilieps, kai šauksies, jis tars: ‘Aš čia!’“

Ačiū Viešpačiui,       2020-02-28 5:48

kad mums, katalikams, davė tokį išmintingą ir Dievą mylintį pontifiką.

Popiežius Pranciškus:        2020-02-27 20:27

Neleiskime, kad ši gavėnia praeitų veltui.
Popiežiaus Pranciškaus

Žinia 2020 m. gavėnios proga

„Kristaus vardu maldaujame: Susitaikinkite su Dievu“ (2 Kor 5, 20)

Brangūs broliai ir seserys,

Šiemet Viešpats mums ir vėl dovanoja tinkamą laiką pasirengti ir atnaujintomis širdimis švęsti Jėzaus mirties ir prisikėlimo didįjį slėpinį, kuris yra mūsų asmeninio ir bendruomeninio krikščioniškojo gyvenimo pagrindas. Turime nuolat grįžti prie šio slėpinio protu ir širdimi; jis nuolat augs mumyse tokiu mastu, kokiu leisimės įtraukiami jo dvasinės dinamikos ir laikysimės jo, laisvai ir didžiadvasiškai atsiliepdami.

1. Velykų slėpinys kaip atsivertimo pagrindas

Krikščioniškasis džiaugsmas kyla iš to, kad klausomasi ir priimama Jėzaus mirties ir prisikėlimo geroji naujiena – kerigma. Ji apibendrina meilės slėpinį, ta meilė yra „tokia reali, tokia tikra, tokia konkreti, kad kviečia mus į nuoširdaus ir vaisingo dialogo santykį“ (Apaštališkasis paraginimas Christus vivit, 117). Kas tiki šia žinia, atmeta melą, esą mūsų gyvenimas kyla iš mūsų pačių, kai iš tikrųjų jis kyla iš Dievo Tėvo meilės, iš jo noro dovanoti mums gyvenimo apstybę (plg. Jn 10, 10). Tačiau jeigu klausomės įteiklaus „melo tėvo“ (Jn 8, 44) balso, rizikuojame nugrimzti į absurdo bedugnę ir jau čia, žemėje, išgyventi pragarą, kaip, deja, liudija daugybė tragiškų įvykių iš asmeninės ir kolektyvinės žmonių patirties.

Per šią 2020 metų gavėnią norėčiau su kiekvienu krikščioniu pasidalyti tuo, ką parašiau jaunimui apaštališkajame paraginime Christus vivit: „Įsižiūrėk į nukryžiuoto Kristaus rankas, vis iš naujo leiskis išgelbėjamas. O kai ateini išpažinti nuodėmių, tvirtai tikėk jo gailestingumu, išlaisvinančiu tave iš kaltės. Kontempliuok jo kraują, išlietą su tokia didele meile, ir leiskis jo nuplaunamas. Šitaip galėsi visada atgimti iš naujo“ (123). Jėzaus mirtis ir prisikėlimas nėra tik praeities įvykis; Šventosios Dvasios galia Velykų įvykis yra visuomet esantis, įgalinantis mus tikėjimu įžvelgti ir paliesti Kristaus kūną daugybėje kenčiančių žmonių.

Popiežius Pranciškus:        2020-02-27 20:26

Neleiskime, kad ši gavėnia praeitų veltui.
2. Atsivertimo būtinybė

Gera nuodugniau apmąstyti Velykų slėpinį, per kurį mums buvo dovanotas Dievo gailestingumas. Iš tikrųjų gailestingumo patirtis įmanoma tik tuomet, kai „veidas į veidą“ patiriamas santykis su nukryžiuotu ir prisikėlusiu Viešpačiu, kuris „pamilo mane ir paaukojo save už mane“ (Gal 2, 20). Tai dialogas tarp draugų iš širdies į širdį. Štai kodėl gavėnios metu tokia svarbi malda. Tai daugiau negu pareiga, ji išreiškia mūsų poreikį atsiliepti į Dievo meilę, kuri yra visuomet pirmesnė ir palaiko mus. Krikščionis meldžiasi žinodamas, jog yra mylimas, nepaisant nevertumo. Melstis galima daugybe formų, tačiau Dievo akyse iš tikrųjų svarbu tai, jog malda persmelkia ir suminkština mūsų kietą širdį, kad ši vis labiau atsiverstų – atsigręžtų į Dievą ir priimtų jo valią.
Šiuo palankiu metu leiskimės kaip Izraelis vedami į dykumą (plg. Oz 2, 14), idant galiausiai išgirstume Sužadėtinio balsą, kad jis skambėtų mūsų esybės gelmėje ir gebėtume kuo geriau juo sekti. Kuo labiau leisimės įtraukiami Jo žodžio, tuo labiau patirsime jo mums dovanai duodamą gailestingumą. Neleiskime, kad šis malonės laikas praeitų veltui, nepasiduokime išpuikėliškai iliuzijai, esą galime patys nusistatyti savo atsivertimo laiką ir būdus.

Popiežius Pranciškus:        2020-02-27 20:25

Neleiskime, kad ši gavėnia praeitų veltui
3. Dievas aistringai trokšta dialogo su savo vaikais

Tai, kad Viešpats dar kartą suteikia mums palankų metą atsiversti, neturi būti laikoma savaime suprantamu dalyku. Ši nauja galimybė turėtų pažadinti dėkingumo jausmą ir prikelti mus iš mūsų vangumo. Nepaisant kartais tragiškų blogio apraiškų mūsų gyvenime, taip pat Bažnyčios ir pasaulio gyvenime, šio laikotarpio galimybė pakeisti kursą išreiškia nepajudinamą Dievo valią nenutraukti jo išganingo dialogo su mumis. Nukryžiuotame Jėzuje, kuris dėl mūsų buvo „paverstas nuodėme“ (plg. 2 Kor 5, 21), ši gelbstinti Tėvo valia leido jam užkrauti savo Sūnui visas mūsų nuodėmes, ir taip, pasak popiežiaus Benedikto XVI, „Dievas atsigręžia prieš patį save“ (Enciklika Deus caritas est, 12). Nes Dievas myli ir savo priešus (plg. Mt 5, 43–48).

Dialogas, kurį Dievas nori užmegzti su kiekvienu iš mūsų per savo Sūnaus velykinį slėpinį, nėra toks, koks buvo būdingas senųjų Atėnų gyventojams, kurie mokėjo vien „leisti laiką pasakodami naujienas arba jų klausydami“ (Apd 17, 21). Toks plepėjimas, žadinamas tuščio ir paviršutiniško smalsumo, visais laikais priskiriamas pasaulietiškumui, o mūsų dienomis jis gali įsiskverbti dėl netinkamo medijų naudojimo.

Popiežius Pranciškus:        2020-02-27 20:24

Neleiskime, kad ši gavėnia praeitų veltui
4. Turtais reikia dalytis, o ne kaupti juos sau

Velykų slėpinį laikyti savo gyvenimo centru reiškia su atjauta žvelgti į nukryžiuoto Kristaus žaizdas, tebesančias daugybėje nekaltų karo aukų, į tuos atvejus, kai kėsinamasi į gyvybę, nuo negimusiųjų iki senelių, į daugybę smurto formų, gamtos katastrofas, netolygų žemės gėrybių paskirstymą, visas prekybos žmonėmis apraiškas ir nevaržomą pelno vaikymąsi, kas yra stabmeldystė.
Šiandien taip pat reikia kreiptis į geros valios vyrus bei moteris, kad jie duodami išmaldą dalytųsi gėrybėmis su labiausiai stokojančiaisiais ir taip asmeniškai prisidėtų prie geresnio pasaulio kūrimo. Dalijimasis iš meilės daro žmogų žmoniškesnį; kaupimas grasina jį subjauroti, užsklęsti savanaudiškume. Atsižvelgdami į ekonomikos struktūrinius aspektus, galime ir privalome žengti dar toliau. Dėl šios priežasties per šiemetę gavėnią, kovo 26–28 d., sukviečiau į Asyžių jaunų ekonomistų, verslininkų ir inovacijų konsultantų susitikimą, kurio tikslas padėti nubrėžti teisingesnės, įtraukesnės ekonomikos apmatus. Kaip dažnai kartota Bažnyčios magisteriume, politika yra iškili artimo meilės forma (plg. Pijus XI. Kalba Italijos katalikiškųjų universitetų federacijos (FUCI) atstovams, 1927 m. gruodžio 18 d.). Tai pasakytina ir apie ekonomiką, žvelgiant ta pačia evangeline dvasia, Palaiminimų dvasia.

Prašau Švč. Mergelės Marijos maldos užtarimo, kad per šią gavėnią priimtume Dievo kvietimą susitaikinti su juo, sutelktume širdies žvilgsnį į Velykų slėpinį ir atsiverstume – atsivertume atviram ir nuoširdžiam dialogui su Dievu. Taip tapsime tuo, kuo Kristus kviečia būti savo mokinius: žemės druska ir pasaulio šviesa (plg. Mt 5, 13–14).

Pranciškus

Geriausia išeitis       2020-02-27 16:07

Tai, kad pasilikti tik su Jėzumi, kad ir kas atsitiktų. Susigužiu į kamuoliuką ir veju visas bjaurias mintis šalin. O Jėzus padeda, tikrai padeda, ypač suspaudime.

Lengva klaidatikius mulkinti.       2020-02-27 13:49

Šiandienos akivaizdus mūsų visų išbandymas su koronės virusu. Manau, kad tie, kurie atakuoja vaistines pirkdami kaukes yra visiškai netikintys žmonės. Štai čia, akivaizdus žmogaus noras viskuo apsirūpinti savo jėgomis. Girdėjau, kad prekybininkai siūlo pirkti net ir kruopas atsargai. Mūsų mintys taip užgriozdintos neigiama informacija, kad ne be sugeba niekur pamatyti gėrio. manu, kad ši isterija daroma dirbtinai. Džiaugiuosi, kad jau 10 metų nebeturiu televizoriaus, o internete skaityti renkuosi tik tai, kas naudinga.  Tai va, tikra koronė, kaip žemaičiai sako, kas karaliauja širdyje, toks ano ir dievas. Šiandienos pasaulio dievas yra KORONĖ virusas. Kaip lengva klaidatikius mulkinti ir iš to daryti verslą, didelį verslą.

Jan       2020-02-27 10:32

Liūdesys Jėzaus akyse? Manau, kad ir daugelių tėvų turi tokį liūdesį, kai jo vaikai ne klauso jų ir eina klystkeliais.
Man patiko Beno Ulevičiaus palyginimas Jėzaus, tikro Dievo įsikūnijimas ir gimimas žmogumi yra taip, lyg mes norėdami atpirkti žiurkėnų giminę įsikūnytume žiurkės įsčiose ir gimtume žiurkėnu. Štai, taip. Dievas atiduoda save visą norėdamas parodyti patį trumpiausią ir tiesiausią kelią į Dievo karalystę, o mes, žmonės, juo netikime, paniekiname ir smunkame į prarają. . Taip “Jėzaus palieka man didžiausią pažadą:  visa ko pabaigoje yra prisikėlimas, amžinas gyvenimas be skausmo, be baimės, nesibaigianti laimė su Juo ir Jame. Paskutinis Jėzaus žadamas dalykas nėra kančia, bet prisikėlimas!”

Mąstau       2020-02-27 10:18

Prašyti laisvos širdies, pasiruošusios viską prarasti dėl Jėzaus

Prisiartinsiu prie Jėzaus, priglausiu savo galvą prie Jo širdies.  Prieš tai įsiklausysiu į Jo žodžius, įsiklausysiu pirmiausia į Jo širdies plakimą. Prašysiu, kad pajėgčiau priimti kiekvieną Jo žodį giliame santykyje su Juo pačiu.

*

Pamatysiu liūdesį ir skausmą Jėzaus akyse. Jis pasakoja man, kad daug kentės. Bus valdžios atmestas, nužudytas. Ar noriu būti arti tokio Jėzaus? Kokius jausmus iššaukia manyje mintis apie kentėjimą, atmetimą ir mirtį? Pasakysiu apie tai Jėzui.

*

Jėzaus palieka man didžiausią pažadą:  visa ko pabaigoje yra prisikėlimas, amžinas gyvenimas be skausmo, be baimės, nesibaigianti laimė su Juo ir Jame. Paskutinis Jėzaus žadamas dalykas nėra kančia, bet prisikėlimas!

*

Koks šiuo metu yra mano didžiausias kentėjimas? Atmetimas? Mirties baimė? Įsisąmoninsiu, kad visame tame yra Jėzus. Jis su manimi kenčia. Pažada gyvenimą, prisikėlimą. Ar tikiu tuo?

*

Jėzus vienareikšmiškai man sako, kad jeigu noriu būti su Juo, turiu susitaikyti su savęs išsižadėjimu, savų garantijų atsisakymu. Turiu susivienyti su savo kryžiumi, turiu susikoncentruoti ne į savo skausmą, bet į Jėzų.

*

Pakviesiu Jėzų į savo gyvenimo istoriją. Parodysiu Jam vietas, santykius, įvykius, kuriuose buvau labiausiai žeidžiamas arba žeidžiau kitus. Karštai Jo prašysiu, kad išgydytų mano atmintį nuo pykčio, keršto ir neatleidimo.

*

Jėzus moko mane žvelgti į gyvenimą iš atstumo. Svarbiausia yra amžinojo gyvenimo perspektyva, o ne tai, ką dabar galiu pasiekti ir turėti.

Kartosiu:

„Jėzau, Tu esi mano gyvenimas!“.
Kasdienpamastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-02-27 5:52

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

„Išsižadėti savęs” tai nereiškia imtis veiksmo, priartinančio kančią ar mirtį, tačiau žengti į gyvenimą, grožį ir džiaugsmą. Šv. Grigalius Didysis († 604) paaiškina:

„Reikia išsižadėti to, kuo tapome dėl savo nuodėmių, ir būkime tokie ištikimi, kokie Dievo malone buvome sukurti. Taigi ir išpuikėlis jau yra išsižadėjęs savęs, jei atsivertęs į Kristų tapo nuolankus; jei koks gašlūnas pradeda gyventi skaičiai, vadinasi, jis taip pat išsižadėjo savęs tokio, koks buvo anksčiau; jei šykštuolis paliauja geisti turtų ir dosniai dalija tai, kas jam priklauso, užuot užvaldęs kito turtą, jis tikrai yra išsižadėjęs savęs.“
Bernardinai.lt

Ketvirtadienio po Pelenės EVANGELIJA       2020-02-27 5:51

(Mt 4, 17)

Atsiverskite, – sako Viešpats, – nes dangaus karalystė čia pat!

Evangelija (Lk 9, 22–25)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti. Jis bus seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels“.
  Jis pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, praras ją, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės. Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?!“

Ketvirtadienis po Pelenės       2020-02-27 5:50

Psalmė  (Ps 1, 1–4. 6)

P. – Laimingas žmogus, kuris Viešpačiu tiki.

  Laimingas, kuris neklauso piktų patarimų,
  nestoja ant paklydėlių kelio,
  nesėda su nepraustaburniais.
  Viešpaties mėgsta teisyną, mąsto jį dieną ir naktį. – P.

  Jis – kaip tas medis, prie upelio sodintas,
  duos gerą derlių, metui atėjus,
  nevysta jo lapai;
  visi jo darbai sėkmingi. – P.

  Ne taip su bedieviais, ne taip!
  Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
  Į teisiųjų gyvenimo kelią Viešpats žiūri maloniai,
  o kelias bedievių į pražūtį veda. – P.

Ketvirtadienis po Pelenės       2020-02-27 5:49

Skaitinys (Įst 30, 15–20)

  Mozė bylojo Izraelio tautai:
  „Štai pateikiu tau gyvenimą ir laimę, mirtį ir nelaimę. Jeigu klausysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos aš tau skelbiu šiandieną, – mylėsi Viešpatį, savo Dievą, vaikščiosi jo keliais ir vykdysi jo įsakymus, įstatymus bei nuostatus, – tada tu gyvensi ir pagausėsi, ir Viešpats, tavo Dievas, laimins tave žemėje, kurion tu žengi, kad ją užvaldytum.
  Bet jei savo širdį nugręši ir nepaklausysi, jei duosies suvedžiojama ir imsi garbinti svetimus dievus ir tarnauti jiems, tai šiandien jums skelbiu, kad būsite išnaikinti. Tada jūs ilgai negyvensite žemėje, kurion tu žengi per Jordaną, kad ją užvaldytum.
  Šiandieną šaukiu prieš jus liudytojais dangų ir žemę, kad tau pateikiu gyvenimą ir mirtį, palaimą ir prakeikimą. Tad rinkis gyvenimą, kad gyventum ir tu, ir tavo palikuoniai. Mylėk Viešpatį, savo Dievą, klausyk jo balso ir tvirtai jo laikykis, nes jis yra tavo gyvenimas. Jisai yra ilgis tavo gyvenimo, kurį tu gali pragyventi žemėje, kurią, kaip žinai, Viešpats prisiekė atiduoti tavo tėvams Abraomui, Izaokui ir Jokūbui“.

Popiežaius Pranciškaus homilija       2020-02-26 21:05

I. Popiežius aukojo Pelenų trečiadienio Mišias. „Esame Dievui brangios dulkės“
Trečiadienio pavakare popiežius Pranciškus Romos Aventino kalvos bažnyčiose vadovavo Pelenų trečiadienio apeigomis – vadinamajai pirmajai gavėnios stočiai.

Pamaldos prasidėjo tėvų benediktinų Šv. Anzelmo bazilikoje. Iš ten popiežiaus vadovaujama procesija pajudėjo link už kelių šimtų metrų esančios tėvų dominikonų Šv. Sabinos bazilikos. Joje Šventasis Tėvas aukojo gavėnios liturginį laikotarpį pradedančio Pelenų trečiadienio Mišias, kurių metu pelenais barstomos maldininkų galvos ir tarimai žodžiai: „Atsimink, žmogau, kad dulkė esi ir dulkėmis virsi“.

Šiais Pradžios knygos žodžiais – „Dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“ (Pr 3, 19), popiežius pradėjo Mišių metu sakytą homiliją. Pelenų ženklas mums primena, kad esame silpni, trapūs, mirtingi, kad tūkstantmečių ir begalinės visatos akivaizdoje esame maži kaip dulkės. Tačiau esame Dievo mylimos dulkės. Viešpats paėmė į rankas žiupsnį dulkių ir įpūtė joms savo gyvybę. Dėl to esame brangios dulkės, kurioms lemta gyventi amžinai. Esame žemė, ant kurios išlietas Dievo dangus. Esame dulkės, į kurias sudėtos Dievo svajonės. Esame Dievo viltis, jo brangenybė ir garbė.

Pelenų ženklas byloja apie visą žmogaus gyvenimo kelią. Esame dulkės, žemė, molis, tačiau, jei leidžiame, kad Dievas mus savo rankomis formuotų, tampame nuostabiais kūriniais. O vis dėlto, ypač kai mus slegia sunkumai ir vienatvė, nematome nieko kito, tik dulkes. Tačiau Viešpats mus drąsina. Mūsų mažumas jam labai brangus. „Drąsos, esame gimę tam, kad būtum mylimi, esame gimę, kad būtume Dievo vaikai“, – sakė Pranciškus. „Supraskime tai, pradėdami gavėnią.“

Gavėnia skirta ne tam, kad vargintume žmones tuščiu moralizavimu, bet tam, kad visi suvoktume, jog Dievas myli mus, varganas dulkes. Gavėnia – tai raginimas, pakelti akis į Dievą, matyti jo meilės kupiną žvilgsnį ir keisti savo gyvenimą. Mes esame pasaulyje tam, kad iš dulkių keliautume į gyvybę. Tad nepaverskime dulkėmis vilties, nepaverskime pelenais mums skirtų Dievo svajonių. „Tu sakai: „Kaipgi pasitikėti, jei pasaulyje tiek blogio, piktumo ir baimės, jei mūsų visuomenės praranda savo krikščioniškuosius bruožus…“ Pagalvok, ar tu tiki, kad Dievas mūsų pelenus gali paversti savo garbe?“

Popiežaius Pranciškaus homilija       2020-02-26 21:04

II. Pelenų trečiadienio šv. Mišiose:  „Ant mūsų galvų užberti pelenai sukrečia mūsų mintis, primena, kad esame Dievo vaikai, kad negalime vaikytis tik to, kas išnyksta kaip dulkės“, – sakė popiežius. „Savo širdyje išgirskime klausimą: „Kam aš gyvenu?“ Jie gyvenu tik dėl to, kas praeina, ir aš pats tampu dulkėmis, išsižadu to, ką Dievas manyje sukūrė. Jei man gyvenime rūpi tik parsinešti į namus šiek tik pinigų, turėti šiek tiek pramogų, šiek tiek palypėti karjeros laiptais – gyvenu dulkėse. Jei skundžiuosi gyvenimu, nes kiti manęs deramai neįvertina, jei negaunu to, ko manau esąs vertas, – matau tik dulkes.“

„Ne toks mūsų buvimo pasaulyje tikslas. Mūsų vertė žymiai didesnė. Gyvename dėl didesnių dalykų, gyvename, kad išsipildytų Dievo svajonės, kad mylėtume. Pelenai byra ant mūsų galvų, kad mūsų širdys užsidegtų meilės ugnimi.“

Popiežius paminėjo ir kitą pelenų simbolio prasmę, kitą žmogaus ir pasaulio gyvenimo aspektą, kitą kryptį – iš gyvybės į dulkes. Žiūrime aplink save ir matome pelenais paverstus gyvenimus, karų paliktus griuvėsius. Kiek daug pelenų mūsų tarpusavio santykiuose. Kiek daug dulkių mūsų namuose, taip pat Bažnyčioje. Kaip dažnai Dievo meilės liepsną gesina veidmainystės pelenai. Kaip dažnai imamės veiklos tik tam, kad kiti matytų, kad patenkintume savo egoizmą. Kaip dažnai sakome, kad esame krikščionys, o leidžiame, kad aistros pavergtų mūsų širdis. Kaip dažnai viena sakome, o kita darome. Šios dulkės mus teršia, šie pelenai gesina meilės ugnį.

Turime išvalyti mūsų širdyse nusėdusias dulkes, sakė Pranciškus. Kaip tai padaryti? Turime išgirsti šv. Pauliaus raginimą, skambėjusį Mišių antrajame skaitinyje: „Kristaus vardu maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!“ (2 Kor 5, 20). Tik Jėzus, kuris pažįsta ir myli mūsų širdis, gali jas pagydyti. Gavėnia – tai pagijimo metas, sakė popiežius, primindamas išpažinties, Susitaikinimo sakramento svarbą. „Tėvas, mus apkabindamas išpažinties metu, atnaujina mūsų vidų, išvalo širdį. Susitaikinkime, kad gyventume kaip mylimi vaikai, kaip atleidimą gavę nusidėjėliai, kaip pagydyti ligoniai, kaip palydimi keleiviai. Priimkime Dievo meilę. Leiskime jam mus pakelti ir keliaukime į tikslą – į Velykas. Su džiaugsmu pamatysime kaip Dievas prikelia mus iš pelenų.“ (JM / VaticanNews)

Na, taip       2020-02-26 15:02

Kun. Ramūnas sìūlo mirti sau, norint užsidaryti maldai kambarėlyje. Galvoju, kad tai per sunku, šiaip paimti ir užsidaryti, t.y. numirti sau. Manau kad tik kompletyviems vienuoliams, ir tai tie, kurie yra įkėlę koją į šventumą, gal ir pavyktų.

Jan       2020-02-26 13:24

Vidinė malda? Kai širdimi ką nors myli, tai tik tada gaunasi ta vidinė malda. Pamenu, kai buvau įsimylėjusi, tai praeiviai žiūrėjo į mane, kaip nenormalią, nes ėjau ir šypsojausi, o širdis buvo apsikabinusi mylimą žmogų. Mintyse tik apie jį ir tegalvojau. Taip yra , kai įsimyli į Jėzų, bet tada, suvoki, kad meilė eina iš Jo.

Manau, kad       2020-02-26 11:36

Malda, pasninkas, tai savaime suprantami dalykai per gavėnią.
  Džiaugiuosi, kad kiekvieną šeštadieni, mūsų bažnyčioje yra Žemaičių Kalvarijos Kalnų, susidariusi giedojimo grupelė, tad ir šiemet visus Šiauliečius kviečiame į Jurgio Bažnyčią, po 10 val šv. Mišių jungtis Jėzaus kančių apmąstymui giedant.
  Na, o štai, gailestingumo darbai, manau, kad po stiprios maldos, Viešpats atvers širdį ir šiems darbams ten, kur labiausiai reikia.

Mąstau       2020-02-26 11:25

Prašyti gilaus gailestingumo, maldos ir pasninko troškimo

Maldos pradžioje patikėsiu Dievui visas Gavėnios dienas, kurias dar kartą gaunu iš Jo. Sužadinsiu gilų atsivertimo troškimą. Klausiu Jėzaus, ko Jis laukia iš manęs per šį laikotarpį?

*

Jėzus man duoda tris atramos taškus tam, kad tinkamai išgyvenčiau permainų laiką: gailestingumo darbai, malda ir pasninkas. Kokią vietą jie užėmė ligšioliniame mano gyvenime? Kurį iš jų dažniausiai praktikuoju, o kurį labiausiai apleidžiu?

*

Karštoje maldoje prašysiu Jėzaus, kad padėtų man maldoje permąstyti prisimintas tris gavėnios vertybes bei uždegtų mane troškimu atnaujinti jas savo gyvenime.

*

Jėzus kviečia mane į slaptą gėrio darymą. Tėvas visa mato. Kiekvienas meilės darbas, nors ir labai paslėptas, yra Jam matomas. Kokios mintys bunda manyje, kai galvoju apie Tėvą, kuris visa mato?

*

Ką galiu pasakyti apie savo širdies pastabumą stokojančiųjų atžvilgiu? Kokiems geriems darbams esu įsipareigojęs? Ar yra tokių darbų, kuriuos rimtai apleidžiu?

*

Jėzus trokšta, kad pamilčiau asmeninę maldą. Kviečia mane, kad atrasčiau savo „meditacijos kambarėlį“ ir mokyčiausi melstis „be žodžių gausybės“.

*

Ar turiu savo mėgstamiausią maldos vietą? Kiek artima man yra malda tyloje, adoracijoje, kontempliacijoje?

*

Jėzus atkreipia mano dėmesį ir į pasninko vertingumą. Pagalvosiu, kokio pasninko trokštu laikytis per artimiausias keturiasdešimt atgailos dienų.

Savo apsisprendimą patikėsiu Jėzui, kartodamas:

„Jėzau tai darau iš meilės Tau ir Tėvui!“
Kasdienapmastau.lt

Pelenų dienos Evangelijos komentaras       2020-02-26 5:51

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Kai Viešpats, prieš mums pradedant melstis, prašo mūsų uždaryti kambarėlio duris (Mt 6, 6), tai jis nori priminti, kad pirmiausia turime atsiriboti savo širdyje nuo išorinės veiklos, nuo troškimų, nuo daiktų, nuo žmonių, nuo rūpesčių, nuo baimių...

Šis atsiskyrimas yra lygus mirčiai. Kitais žodžiais tariant, kai uždarome už savęs duris, tai turime laikyti save mirusiais kūniškam pasauliui ir stoti priešais Dievą. Uždaryti savo kambarėlio duris, vadinasi, numarinti visa tai, kas priklauso regimajam pasauliui (Kol 3, 5).

Todėl maldos metu neturime įsivaizduoti net Dievo kokia nors išorine forma. Dievas nėra kūrinys. Jo negalime kontempliuoti kūno akimis (1 Tim 6, 16). Jis yra mūsų sielos viduje, o ne daiktų išorėje. Mes galime jausti jo buvimą, nors ir nematydami jo: „Melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje“ (Mt 6, 6).
Bernardinai.lt

Pelenų dienos Evangelija       2020-02-26 5:50

(Ps 94, 8ab)

O, kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“.

Evangelija (Mt 6, 1–6. 16–18)

  Jėzus bylojo savo mokiniams:
  „Venkite daryti savo geruosius darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, taip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, te nežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
  Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam ten, slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
  Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę, kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums, jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk aliejumi galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.

Pelenų dienos Dievo Žodis       2020-02-26 5:49

Antrasis skaitinys (2 Kor 5, 20 – 6, 2)

  Broliai!
  Kristaus vietoje mes einame pasiuntinių pareigas, tarsi pats Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu mes maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!“ Tą, kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu.
  Kaip Dievo bendradarbiai, mes norime jus įspėti: neimkite Dievo malonės veltui! Jis sako: „Aš išklausiau tave priimtinu metu, aš tau pagelbėjau išganymo dieną“. Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!

Pelenų dienos Dievo Žodis       2020-02-26 5:48

Psalmė (Ps 50, 3–6. 12–14.17)

P. – Pasigailėk mūsų, Viešpatie, mes esame tau nusidėję.

  Pasigailėk manęs, Dieve: tu didžiai gailestingas.
  Gerumas tavo beribis, – naikinki mano kaltybę.
  Grynai nuplauk mano dėmę,
  numazgok mano kaltę. – P.

  Aš savo kaltybę pažįstu,
  man vis akyse mana nedorybė.
  Aš tau, ir tiktai tau esu nusidėjęs:
  dariau, ką laikai tu piktybe. – P.

  Sutverk širdį man tyrą, o Dieve,
  many nepalaužiamą dvasią atnaujink.
  Vai, neatstumki manęs nuo savojo veido,
  prarast tavo šventąją dvasią neleiski. – P.

  Išgelbėk mane, ir būsiu laimingas.
  Padaryk mane didžiadvasį.
  Tu mano lūpose, Viešpatie, būsi,
  manoji burna tave šlovins. – P.

Pelenų dienos Dievo Žodis       2020-02-26 5:47

Pirmasis skaitinys (Jl 2, 12–18)

  Dabar, sako Viešpats, – iš visos širdies atsiverskite į mane pasninku, verksmu ir raudojimu. Persiplėškite širdis, o ne drabužius. Atsiverskite į Viešpatį, savo Dievą, nes jis maloningas ir gailestingas, atlaidus ir geraširdis, jautrus dėl nelaimės. Galbūt jis atsigręš, galbūt ir pagailės – sugrąžins palaimą valgių ir gėrimų atnašoms, kurias jūs aukojate Viešpačiui, savo Dievui.
  Ant Siono kalno pūskite ragą, paskelbkite šventą pasninką, suruoškite pamaldas! Surinkite tautą, pašvęskite bendriją! Sukvieskite senelius, suveskite vaikučius, suneškite ir žindomus kūdikius! Tepalieka jaunikis savąjį kambarį, ir nuotaka – savo alkierių.
  Tarp prieangio ir altoriaus terauda Viešpaties tarnai kunigai ir tešaukia: „Pagailėk, Viešpatie, savo tautos – neatiduok gėdai savo paveldėtinės, kad iš jų nesityčiotų pagonys. Kam gi turėtų tautos kalbėti: ‘O kurgi jų Dievas?’ “
  Ir Viešpats dėl savo šalies pasistengė – savosios tautos pagailėjo.

Šiaip       2020-02-25 21:24

aš esu patyręs nuodėmių atleidimo galią, t.y. nuėjus nuo klausyklos man lyg koks egzorcizmas būtų įvykęs. Gera ir ramu pasidarė, nors prieš tai kamavo gan ilgą laiką nerimas ir rūpestis, o mintys, lyg apsėstas, vien tik apie tai ir tegalvojau. Todėl nesutinku su tais, kurie sako, kad išpažintis yra nesąmonė. Jei eini prie klausyklos su noru, su dideliu noru, nuo kokio blogio apsivalyti, tikrai padeda. Tai mano asmeninis liudijimas.

Gal nereikia       2020-02-25 21:16

“lygintis” su Dievu ar “siekti būti panašiu” į Dievą. Aš norėčiau draugauti su Jėzumi, juk Jis yra pasakęs, kad aš jus draugais vadinu. Manau, kad tai tikrai įmanoma.

Taip, mąstant       2020-02-25 21:11

man kyla klausimas, kaip išpildyti šiuos Jėzaus žodžius: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ taip, kad Jėzui patikčiau? Visaip mąsčiau ir sugalvojau, kad,  tikriausiai, turėčiau būti be puikybės ir nuoširdus.

Prašalietis       2020-02-25 19:51

Geroji Naujiena: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.... Tik šiandieniniai save bažnyčiose priskyrusieji pseudo “Dievo tarnais, dvasios tėvais,Dievo reikalų žinovais” tegali pavaryti visiškiems puskvailiams skirtą “gerą naujieną”. Tikrai tikintis tokių nesąmonių netrioks, nes jam net į galvą neateina “tobulumu” ar kuo nors kitu “lygintis” su Dievu ar “siekti būti panašiu” į Dievą. Tokios skleidžiamos “geros naujienos” rodo visišką šios “tautinės dvasinės"publikos išsigimimą, kurie vieni kitiems “Dievo vardu atleidžia nuodėmes, paprašo Dievulio užtarimo ir t.t” ....

Manau,       2020-02-25 19:27

kad reikia Jėzaus prašyti Jo meilės. Tik meilės kupina širdis yra atvira kito skausmui, kito nelaimei.

Jan       2020-02-25 19:21

Kas yra mažas vaikas? Jo širdis yra dar tyra, neturi pavydo, godumo, gašlumo ir t.t. Dažnai mes į tokį vaiką ar žmogų turintį “vaiko širdį” žiūrime, kaip į ne vertą dėmesio, t.y.kaip į dar kvailą.
</p>Jėzus…“Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“.

Ką reiškia       2020-02-25 19:13

priimti mažą vaikelį? Kiekvienas Dievo vaikas yra lyg mažas vaikas, tad Jėzus kviečia visus tapti Jo vaikais, turėti tokią atvirą širdį, kaip vaiko, nes tik tokioje širdyje rasis vietos Dievui.

Mąstau       2020-02-25 6:23

Prašyti vaikiško paprastumo ir atvirumo santykiuose su Jėzumi

Įsiklausysiu į Jėzų, kuris kreipiasi į apaštalus kaip Vadas ir Mokytojas. Mokiniai buvo susižavėję Jėzumi, kuriuo stebėjosi visa Galilėja. Dabar yra sunerimę dėl Jo žodžių apie atmetimą, kančią ir mirtį.

*

Ką galiu pasakyti apie savo gyvenimą su Jėzumi? Ar atsimenu kokius svarbius gyvenimo momentus, pergyventus kartu su Juo? Kada tai buvo? Kas mano gyvenime labiausiai dėl Jėzaus kainuoja? Pasakysiu Jam apie tai.

*

Pastebėsiu mokinių veiduose pasimetimą. Jie girdi žodžius, kurių negali suprasti. Jėzaus žodžiai gimdo juose klausimą, bet jie slepia jį savyje, nes bijo Jo klausti.

*

Kokie Evangelijos žodžiai manyje sukelia daugiausia klausimų, pasipriešinimo, neramybės? Ar kada nors kalbėjausi apie juos su Jėzumi? Kokie Jėzaus žodžiai labiausiai mane palietė per praėjusią savaitę?

*

„Įeisiu“ į būrį mokinių, kurie tarpusavyje ginčijasi „karštų emocijų“ atmosferoje. Juos apėmė noras būti didžiais. Ką galiu pasakyti apie savo santykius su artimaisiais? Kas juose vyrauja: susipratimas, saugumo jausmas, ar kova dėl padėties, noras pirmauti?

*

Jėzus sugrįžta prie ginčo. Jis nori apie tai kalbėtis su mokiniais. Mokiniai nori tai nuslėpti – tyli. Kiekvienas ginčas, kova palieka širdyje žaizdas. Jų slėpimas gali pagilinti skausmą ir įtampą.

*

Jėzus žino visus mano vidinius ir išorinius konfliktus. Atiduosiu juos Jam.
Glausdamasis kaip vaikas Jėzaus glėbyje, kartosiu:
„Duok man vaiko širdį, protą ir dvasią“. 
Kasdienapmastau.lt

Evangelijos komentaras       2020-02-25 5:47

Trokšti būti pirmam nėra draudžiama, tai nėra nuodėmė. Jėzus tik apreiškia naują ir skirtingą kelią tai pasiekti: ne kitų sąskaita, bet kitų naudai: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ (Mk 9, 35).

Šis tarnystės kelias yra priešingas galios troškimui, vedančiam į situaciją, kai vienas viešpatauja, o kiti tarnauja; vienas tapo laimingas (jei apskritai galima žeminant kitus būti laimingam), kiti – nelaimingi; vienas yra nugalėtojas, visi kiti – nugalėti.

Žmonijos istorija pasikeitė nuo to laiko, kai Dievas nuolankiai pasilenkė prie mūsų (Jn 1, 14; 13, 1–17). Jėzus padarė kokybinį istorijos pakeitimą ne kitus naikindamas ar niekindamas, bet save atiduodamas kitiems, tarnaudamas kitiems, pakeldamas kitus.

Tai nėra gyvenimo ar pažangos nuvertinimas, greičiau priešingai – gyvenimo postūmis, tikrasis gyvenimas. Jėzus nepanaikina didelių darbų troškimo. Yra privalu būti pirmam, tačiau to siekiama ne lipant per kitų galvas, bet nusižeminant ir pakeliant kitus kartu su savimi.
Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM. Bernardinai.lt

Antradienio Dievo Žodžio       2020-02-25 5:45

(Gal 6, 14) Aleliuja. – Aš niekuo nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, dėl kurio pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš pasauliui. –  Aleliuja.

Evangelija (Mk 9, 30–37)

    Jėzus ir jo mokiniai išėję keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels“. Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti.
  Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias.
  Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“
  Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“.

Antradienio Dievo Žodžio       2020-02-25 5:44

Psalmė (Ps 54, 7–11. 23)

P. Atsiduok Viešpaties globai ir jis ateis tau padėti.

  „O, kad balandžio sparnus aš turėčiau,
  skrisčiau, sakau, ieškotis ramybės“.
  Toli, oi toli kur nulėkčiau
  gyventi į tyrus. – P.

  Ten skubiai pasislėpčiau
  nuo viesulų, siaučiančių audrų.
  Suardyk, sumaišyk, Viešpatie, jiems kalbą.
  Nes mieste vien smurtas, kivirčai,
  kurie dienąnakt aplink jį sienomis vaikšto. – P.

  Atsiduok Viešpaties globai,
  ir jis ateis tau padėti.
  Teisuoliui neleis jis visą laiką palinkus svyruoti. – P.

Antradienio Dievo Žodžio       2020-02-25 5:43

Skaitinys (Jok 4, 1–10)

  Iš kur atsiranda karai, iš kur jūsų tarpe kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose? Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate. Jūs neturite, nes neprašote. Jūs prašote ir negaunate, nes blogai prašote, trokšdami tenkinti savo įnorius.
  Jūs svetimautojai! Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei su Dievu? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešininku. Gal manote, kad Raštas veltui sako: „Iki pavydumo trokšta Dvasia, kuri gyvena mumyse“. Bet jis duoda dar didesnę malonę ir todėl sakoma: Dievas priešinasi išpuikėliams, o nuolankiesiems teikia malonę.
  Taigi būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų. Nusimazgokite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, besiblaškantieji! Nusižeminę dejuokite, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas – liūdesiu. Nusižeminkite prieš Viešpatį, tai jis jus išaukštins.

Manau,       2020-02-24 21:20

kad ne citavime esmė, o jos skaityme ir apmąstyme. Gaila, kad ne visi nori kas dieną pasiskaityti Dievo Žodžio ir Jį apmąstyti. Ši rubrika yra skirta, kad gilintumės į Dievo Žodį ir išsakytume savo išgyvenimus, kaip jis palietė mane, gal buvo ženklų su kuriais norėčiau pasidalinti, čia, su visais. Suvokiu, kad piktasis šito labai nenori, tad randasi tokių, kurie užsiima tik kritika kitų, bet savo taip nieko ir nepasako, nes, matyt…tuščia statinė garsiausiai skamba.

>> 14:02       2020-02-24 15:46

Gal paprašykime Viešpatį pasigailėti visų jotų, visų ahų ir panašių? Juk nelaimingiausieji labiausiai nusipelnė atjautos ir pasigailėjimo.

Jotai       2020-02-24 14:02

“Na, inkvizitorių ir kryžiuočių palikuonys, pedofilų ir iškrypėlių užtarėjai, mėtę akmenis ir kandžiojęsi dantimis, dabar vėl pilkite citatas apie meilę, užuojautą ir gailestingumą.”
Konkrečiai neapykanta stogą rauna ?

AČIŪ, to mes       2020-02-23 20:55

graži maldelė ir nuoširdūs pamokymai.
  Manau, kad reiktų neatsiprašius ar neatsikračius pykčio nenueiti miegoti. Bet turim ką turim, t.y. polinkį išlikti negatyve, kas “suėda” kepenis, inkstus,... t.y. sveikatą. O visų geriausia tai, kad iš vis nesupykti, t.y. širdyje nešiotis Jėzaus meilę.

mes       2020-02-23 20:08

cituojame Šventajį Raštą, psalmių gražiausius posmus, bet aplinkui tiek nepatenkintų, piktų, besiskundžiančių, stokojančių ir visaip koneveikiančių žmonių. Matomai, kad jų širdys pripildytos tos negatyvios energijos, kuri apakina ir protus ir širdis. Kaip apsisaugoti šių laikų žmogui nuo negatyvo,  manau reikia prisiminti mūsų tautosaką, kai mūsų žmonės apdainuodavo ir dainose ir maldose savo visus darbus ir vargus.Ar pjaudavo ar sėdavo ar verpdavo ar kuldavo, kiekvienam darbui buvo skirta ne rauda, bet daina ar sutartinė. Ir visuomet prašė Dievo padėjimo, mes pamirštame prašyti, belstis ir melstis, gal todėl taip sunkiai mums sekasi.
Galima melstis tokia malda;

Viešpatie Jezau Kristau, mums tavęs labai reikia. Ačiū,kad už mūsų nuodėmes mirei ant kryžiaus. Atveriame tau savo gyvenimo duris mūsų Išganytojau ir mūsų Viešpatie, tavarkyk mūsų gyvenimus taip, kad būtume tokie, kokiais tu mums matyt norėtum.

Mąstymas       2020-02-23 19:26

Prašyti stiprios valios ir drąsios širdies gyventi Evangelija

Įsivaizduosiu žmonių minią, besiklausančią Jėzaus mokymo. Jie mato, kad Jėzus kalba su galia, kurios nepastebi Rašto mokytojų žodžiuose.

*

Sustosiu ilgesnį laiką prie kiekvieno Jėzaus sakinio, kuris kalba apie atsilyginimą. Kokius jausmus sukelia manyje evangelinis pasakojimas apie tai, kad už bloga reikia atsilyginti geru? Pasikalbėsiu su Jėzumi apie savo mintis ir jausmus.

*

Dar kartą sugrįšiu prie Evangelijos teksto ir perskaitysiu jį kaip prašymo maldą. Paprašysiu Jėzaus, kad padėtų man priimti būtent tuos žodžius, kurie sukelia manyje pasipriešinimą ir nesupratimą.

*

„Girdėjote…“. Jėzus primena mokiniams, kad jų mintys ir širdis nuolat yra įtakoje to, ką girdi: mylėti artimą ir neapkęsti priešų. Ką aš šia tema dažniausiai girdžiu šiandien? Kokiu būdu tai įtakoja mano mąstyseną ir elgseną?

*

„Mylėkite savo priešus…“. Pirmiausia turiu prisipažinti Jėzui ir sau, kad manyje taip pat gyvena neapykantos jausmai. Jų slėpimas gali tik pagilinti nesantaiką. Jeigu jie sukils manyje, tai atvirai išsakysiu, atversiu juos Jėzui.

*

Atsistosiu prieš dangiškąjį Tėvą su savo nuoskaudom ir sužeidimais. Įsisąmoninsiu, kad Jis pažįsta mane iki širdies gelmių. Tėvas taip pat žino mano priešus ir blogį, kurį jie man padarė. Bet vis tiek Jis nenustoja jų mylėti. Prašysiu Jo meilės, kad gydytų mano skausmą ir sužeidimus.

*

Jėzus įspėja mane, kad nemylėčiau tik man mielų asmenų – išrinktųjų. Ar yra tokių žmonių, kurių neprisileidžiu prie savęs?

Šiomis dienomis dažniau pasimelsiu, prašydamas, kad Tėvas išgydytų sunkiausius mano santykius.
Kasdienapmastau.lt

103 Psalmė       2020-02-23 16:25

Man visai nesunku įkelti 103, ne iškraipytą psalmę, kuri yra nuostabi.
Dievas myli žmogų
 
1 Dovydo.


Mano siela, šlovink VIEŠPATĮ,

ir visa, kas manyje, tešlovina jo šventąjį vardą!

Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela,

ir neužmiršk, koks jis geras –
jis tas, kuris atleidžia visas tavo nuodėmes,

ir išgydo visas tavo ligas,

Jis tas, kuris atperka tavo gyvastį iš Duobės

ir apsupa tave meile ir gailestingumu,

jis tas, kuris sotina tavo gyvenimą gėrybėmis,

kad būtum jaunas ir stiprus lyg erelis.

II

VIEŠPATS vykdo teisumo darbus,

daro, kas teisinga, visiems engiamiesiems.

Jis parodė savo kelius Mozei,

savo veiksmus Izraelio tautai.

VIEŠPATS yra gailestingas ir mylintis,

lėtas supykti ir kupinas ištikimos meilės.

Ne visą laiką jis barsis

nei bus supykęs per amžius.

Jis elgiasi su mumis ne pagal mūsų nuodėmių dydį

nei atmoka mums pagal mūsų kaltes.

III

Juk kaip aukštai nuo žemės yra dangūs,

taip didi yra jo ištikima meilė pagarbiai jo bijantiesiems;

kaip toli yra Rytai nuo Vakarų,

taip toli nuo mūsų jis išsklaido mūsų nuodėmes.

Kaip tėvas gailisi vaikų,

taip VIEŠPATS gailisi jo pagarbiai bijančiųjų.

Juk jis žino, kokie mes padarai, –

atsimena, kad mes esame dulkės.

Žmogaus dienos panašios į žolę, –

jis žydi tartum laukų gėlė.

Juk vos paliečia ją vėjas, ir jos nebėra, –

žymės nepalikdama ji išnyksta.

Betgi VIEŠPATIES gerumas per amžių amžius tiems,

kurie pagarbiai jo bijo,

ir jo teisumas vaikų vaikams,

tiems, kurie laikosi jo Sandoros

ir ištikimai atsimena vykdyti jo įsakymus.

IV

VIEŠPATS padėjo savo sostą danguose,

ir jo karališka galybė visa valdo.

Šlovinkite VIEŠPATĮ, visi jo angelai, –

galingieji, vykdantys jo įsakymą,

paklusnūs jo tartam žodžiui.

Šlovinkite VIEŠPATĮ, visos jo galybės, –

jo tarnai, vykdantys jo valią.

Šlovinkite VIEŠPATĮ, visi jo darbai,

visose jo viešpatijos vietose.

Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela!

Taip yra       2020-02-23 16:15

Reikia nemaištauti prieš Dievo nustatytą tvarką ir viskas bus gerai. (Izaijo63)“Pasakosiu apie VIEŠPATIES maloningumą,

šlovingus VIEŠPATIES darbus, –

apie visa, ką VIEŠPATS mums padarė,

begalinį gerumą Izraelio namams,

kurį jis suteikė mums

iš savo gailestingumo ir didžios malonės.

Juk jisai tarė: „Jie – manoji tauta,

vaikai, kurie manęs neapvils“.

Taip jis tapo jų gelbėtoju, –

 visose jųjų nelaimėse jis buvo nelaimingas.

Ne koks pasiuntinys ar koks angelas,

bet jo Artumas išgelbėjo juos,

iš meilės ir iš pagailos juos atpirko.

Jisai globojo juos

ir nešė nuo amžių per visas dienas.

Ogi jie kėlė maištą

ir liūdino jo šventą dvasią.

Todėl jis tapo priešu jiems,

ėmė pats su jais kovoti.”

ah1       2020-02-23 15:25

o man tai pačios gražiausios lietuvių pasakos. Na kad ir “12 brolių juodvarniais lakstančių”, kiek išminties/ bedizmo sudėta: broliai tai norai, 12 -  nemažiau kaip 12 norų  turi būti kad tie norai išsipildytų, 12 brolių juodvarniais lakstančių - 12 norų ore skraidančių bet nesipildančių, o kad išsipildytų tereikia juos apgaubti baltais-pilkais marškiniais - taip uždaryti sferoje, gamtos dėsniui “panašus traukia panašų”  veikimo paleidimui -  kuo daugiau norų tuo greičiau pasiekiama aukščiausia esybė, pildanti norus. Ar gi Biblijoje Jėzus Kristus nesakė  “Belskitės ir bus atidaryta”? Tai va sakė.
Jums liepia melstis- prašyti Dievo. Jūs prašot bet jums neduoda. O neduoda todėl kad aukščiausia esybė negirdi jūsų, nes nesupranta linijinės kalbos, kad suprastų linijinė kalba turi būt performuota į sferinę. Gamtatikiai tai daro pvz. “Lopaičiuose” per akmenis, akmenis liesdami ir išsakantys norus akmeniui tokiu būdu performuodami linijinį prašymą į sferinį. Mechanizmo kelio pas aukščiausią esybę žinojimas perduotas lietuvių pasakoje “12 brolių juodvarniais lakstančių”  ir naudojamas Lopaičiuose.  Tai va koks tas norų kelias pas aukščiausią esybę.

Mons. Adolfas Grušas       2020-02-23 14:26

I. Kasdieninio šventumo kelias yra pažymėtas tūkstančiais paprastų ir drauge įpareigojančių pastangų: nemanyti, jog esame išmintingi, bet nebijoti būti kvailiais, kad taptume išmintingi Viešpaties akyse. Mūsų vienintelis motyvas didžiuotis ir mūsų šventumo pagrindas yra pats Dievas ir Jo meilė.

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kairįjį. Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą. Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk. Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir neapkęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, ką gi užsitarnaujate? Argi taip nesielgia ir muitininkai? Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, ką gi ypatingo nuveikiate? Argi to nedaro ir pagonys? Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“. (Mt 5, 38–48)

DIEVO ŽENKLAS

Kokia yra Dievo meilė?

Kaip toli rytai nuo vakarų, toks didis ir besąlygiškas yra tėvo švelnumas ir meilė savo vaikams. Dievas – Meilė savo meilinga ranka prisiliečia prie kiekvienos mūsų gyvenimo dienos.

Jis dovanoja visas mūsų kaltes, gydo mūsų žaizdas, apsupa mus savo gerumu ir gailestingumu. Jis gailestingas, neskuba pykti, Jo meilė neturi ribų. Dievas nevertina mūsų pagal nuodėmių skaičių, nekeršija už mūsų kaltes, bet priešingai: pamiršta jas ir atleidžia.

Taip yra todėl, jog Dievas nori, kad mes būtume laimingi, kad visuomet, kartais visai nesitikėdami, galėtume jausti Jo gerumą. Jei sugebame įvertinti Jo meilę ir kantrumą, pajėgsime suprasti ir ką reiškia raginimas „būti šventais, kaip Jis yra šventas“.

Dievas žino mūsų ribotumą ir todėl viską išreiškia, dovanodamas ir atleisdamas.

Kviesdamas mus būti šventais, kaip Jis yra šventas, Dievas prašo mus mažais žingsniais žygiuoti mūsų mažo gyvenimo keliais. Tie žingsniai gali būti pavargę, gali būti ir greiti, ryžtingi ir neužtikrinti, bet Dievas vis tiek mus kviečia į šventumą, ragindamas mus tą kelionę pradėti nuo mūsų ribotumo. Jis nėra mūsų prižiūrėtojas, bet Tėvas, žinantis apie savo vaikus visas smulkmenas.

Mus žavi toks geranoriškas Dievo realizmas, kuomet Jis, žinodamas apie mūsų širdies kietumą, mūsų jausmų nepastovumą, mūsų nesusivaldymą, visuomet laukia mūsų. Jis prisitaiko prie mūsų gyvenimo ritmo.

Mons. Adolfas Grušas       2020-02-23 14:25

II.Dievo požiūriu kasdieninis šventumas yra: nelaikyti neapykantos, švelniai įspėti klystantį, parodyti jautrumą ir atsargumą, nesijausti aukštesniais ir tobulesniais už kitus. Jis prašo mus nekerštauti ir liepia mylėti brolius taip, kaip mes mylime patys save.

Iš tiesų nuostabu susitikti Dievą, prašantį mus mylėti save pačius dėl Jo mums suteiktų dovanų. Dievas prašo mus vertinti save, nežiūrint daromų klaidų. Dievo akyse mes esame verti tiek, kiek mes vykdome Jo valią, nors ir ne visuomet galime būti patikimi.

Tiktai tada, kai mes tinkamai suprantame ir įvertiname save, galime kalbėti ir apie meilę artimui: tokią meilę, kokia ir Dievas mus myli.

Meilė artimui visuomet yra tarpusavio santykis. Tai duodama ir gaunama dovana, tai drauge ir vienas kito ribotumo priėmimas. Mylėdami vienas kitą mes nuolat stengiamės įsigilinti į vienas kito poreikius. Meilė artimui – tai nuolankus priėmimas gėrio, kurį galime duoti vienas kitam veltui, nuolankiai, paprastai, be karčių ir piktų žodžių, be grasinimų, priekaištų ir noro atsimokėti blogu.

Antrajame Mišių skaitinyje girdime šventojo Pauliaus žodžius, kuriais jis skatina tokio stiliaus gyvenimą. Apaštalas ragina mus nepamiršti savo, kaip Dievo vaikų, kilnumo: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo šventovę niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs!“

Prieš mus atsiveria didingas kasdienio šventumo kelias. Jis yra tiesiamas kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieno tarpusavio susitikimo metu, išgyvenant kiekvieną gyvenimo situaciją. Kasdieninio šventumo kelias yra pažymėtas tūkstančiais paprastų ir drauge įpareigojančių pastangų: nemanyti, jog esame išmintingi, bet nebijoti būti kvailiais, kad taptume išmintingi Viešpaties akyse. Bet kokia kita išminties forma yra kvailystė. Mūsų vienintelis motyvas didžiuotis ir mūsų šventumo pagrindas yra pats Dievas ir Jo meilė.

Tokia Dievo meilės atnaujinta širdis, tikrumas, jog priklausome Jam, leidžia atsukti ir kitą skruostą, prie marškinių pridėti ir apsiaustą, nueiti dvigubai ilgesnį kelią, jei kas nors mūsų to paprašo. Iš tikrųjų būti dosniais nėra sunku, bet dar arčiau Dievo pasijuntame, mylėdami priešus ir melsdamiesi už savo persekiotojus.

Tai ženklas, leidžiantis atpažinti Dievo vaikus dangaus Tėvo akivaizdoje…

ah1       2020-02-23 13:47

laumėjančiam > jei tas kur prašo pskolinti ne žydas,  tai skolink už palūkanas. VIEŠPATS už palūkanas skolinti uždraudė tik žydas - žydui, o jei prašantis paskolinti ne žydas tai daryk kaip VIEŠPATS liepė.

ah1       2020-02-23 13:43

sakot būkit tobuli kaip dievas?
Tai pasiskaitykit Bibliją, Išėjimo knyga:
20:4-5 parašyta: „Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes A š,  V i e š p a t s, tavo Dievas, esu p a v y d u s Dievas…“
  Tai va liepimas būti tobuliems kaip Viešpats, tavo dievas,kuris yra pavydus dievas (pas taip sakė Biblijoje) reiškia ne ką kitą o liepimą būti ir pavydiems, o pavydas ir atveria visus pragaro vartus.
Puiki knyga Biblija

Deivis        2020-02-23 13:41

Plepalai.

Nusivylęs katalikas       2020-02-23 13:29

Kaip lengva būti kataliku, kai tu myli Jėzų ir Jėzus tave myli. O kaip elgtis, kai paaiškėja, kad, kaip atkreipė dėmesį ah1, tas, kurį bandoma laikyti Jėzaus Kristaus tėvu, yra keršto ir neapykantos įsikūnijimas?

Laumėjantis       2020-02-23 13:25

O kaip elgtis, kai prašantysis prašo ,,paskolinti čiriką iki algos”?

ah1       2020-02-23 13:22

Sakot tobuli būkit kaip dievas?
Tai pasiskaitykit Dievo ir pranašo pokalbį Biblijoje, Izajo 63:
1 Kas ten ateina iš Edomo,

raudonais drabužiais iš Bocros?

Spindinčiu apdaru,

žengdamas su didinga jėga?

„Tai aš, skelbiantis teisumą,

galingasis gelbėtojas.“

2 Bet kodėl tavo apdaras toks raudonas,

o tavo drabužiai ­ lyg traiškančio vynuoges spaudykloje?

3 „Aš vienas traiškiau vynuoges spaudykloje;

iš tautų nė vienos nebuvo su manimi.

Jas traiškiau pagautas įnirčio,

mindžiojau kupinas pykčio.

Jų trykštantis kraujas aptaškė man drabužius

ir sutepė mano apdarą.

4 Mat keršto diena buvo mano širdyje,

atpirkimo metai buvo atėję.

5 Dairiausi aplinkui, bet nebuvo, kas man padėtų,

ir sutrikau, kad nebuvo nė vieno, kas mane paremtų.

Vien mano ranka atnešė pergalę,

mano paties pyktis buvo atspara.

6 Savo įniršiu sutrypiau tautas,

savo pykčiu jas sutriuškinau,

kraują jų išliejau ant žemės.“

Tai va, traiškė tautas,  traiškė iš keršto, iš įniršio ir su pykčiu… Oi ne veltui nė viena tauta nenorėjo tokio - nė vienas nerėmė, jis trypė tautas o tautų  kraujas triško ant jo rūbų.

ah1       2020-02-23 13:07

Žydų pasakos apie žydus skirtos žydams :“Nesiek atkeršyti ir nejausk pagiežos   s a v o   t a u t i e č i a m s. Mylėk savo artimą kaip save patį. Aš esu Viešpats’“ (Kun 19, 1–2. 17–18), t a č i a u   straipsnyje nutylima kaip liepia žydams elgtis su kitataučiais, ką žydai turi daryti kitataučiams.  Bet kas norit galit ir patys rasti Biblijoje : pakartoto įstatymo knyga 15:6, 17:15,23:21,27:12, Izajo knyga 60:10 - ” Svetimšaliai tau mūrus statys, jų karaliai tau tarnaus,60:16 - Tu tautų penįsies pienu, žįsi karališkas krųtis, ,61:5 Svetimšaliai jums tarnaus tarnaus ir gins ganyklon jūsų kaimenes, svetimšaliai bus jūsų artojai ir vynininkai…Tautų nuosavybe naudositės, ir ūžausite jūjų turtuose”.

Jota       2020-02-23 11:30

Tai ir melskitės! Kodėl koliojatės šlykščiausiais žodžiais ir niekinate kitus? Paskaitykite savo vakarykščius komentarus.

Yra sakoma,       2020-02-23 11:26

to ko negaliu pakeisti nei darbais, nei žodžiu, galiu už juos pasimelsti, o malda yra visagalė. Jėzus sakė “O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai”. Pasauliui tai kvailystė, bet Dievo vaikams tai yra dorybė. Klystantis žmogus net neįtaria, kad šitaip elgiasi ne savo noru, o piktojo verčiamas. Juk išdavikas Judas net nesuvokė, kad daro išdavystę, o kai piktasis jo rankomis atlikęs darbą pasitraukė,  Judas suvokė ką padarė, todėl ir pasikorė.  Ne be reikalo Jėzus liepia pastoviai melstis, nes tik malda mus apsaugo nuo velnio įsikūnijimo žmoguje.

gražesnio       2020-02-23 11:24

jausmo, kaip ne apsimestinė, ne daug kartų kartojama, ne savanaudiška, bet tikrai nuoširdi ir rūpestinga meilė yra tikras stebuklas,keičiantis ne tik žmogų, bet ir visą pasaulį.

Dieve,        2020-02-23 11:16

o labiausiai būk gailestingas katalikams, apšviesk jų protus, kad jie suprastų savo paklydimą ir grįžtų į tikrą krikščionybės kelią. Amen.

mano, kataliko, malda       2020-02-23 10:30

Dieve, pasigailėk:
- rusų ir žydų,
- komunistų ir kgbistų,
- teisėjų ir prokurorų,
- pederastų ir pedofilų
Šventoji Dvasia - nuskaidrink jų sielas.
Amen.

O vis tik,       2020-02-23 9:48

meilė yra, tai Jėzus.

Jota       2020-02-23 9:34

Na, inkvizitorių ir kryžiuočių palikuonys, pedofilų ir iškrypėlių užtarėjai, mėtę akmenis ir kandžiojęsi dantimis, dabar vėl pilkite citatas apie meilę, užuojautą ir gailestingumą.


Rekomenduojame

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Jūratės Laučiūtės replika Vytautui Landsbergiui: Ar verta nužeminti dvasinę stiprybę ir vienybę prilyginant jas „mūšiui“?

Vidas Rachlevičius apie „kiškių narsuolių kariauną“: „Apima svetimos gėdos jausmas“

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.