Įžvalgos

Geroji Naujiena: „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 12 d. 1:11

10     

    

Geroji Naujiena: „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“

Kas išminties ieško – lengvai ją suranda

Spindėt išmintis niekada nepaliauja.
Kas išmintį mėgsta – ją greitai išvysta,
ir kas jos paieško – lengvai ją suranda.
Visiems, kur jos trokšta, – pati apsireiškia.
Kas ieško jos rytą – be vargo mažiausio
atranda ją sėdint prie pat savo durų.
Mąstyt apie ją – tai tikrasis gudrumas;
kas budi dėl jos – to vargai nebespaudžia.
Pati išmintis pasistengia surasti,
kas vertas jos būtų. Ji draugiškai eina
sutikti kiekvieno, kuris tik jos ieško.
(Išm 6, 12–16)

Dievas tuos, kurie užmigo, susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su juo

Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte, tiesą apie užmiegančiuosius ir nenusimintumėte, kaip tie, kurie neturi vilties.
Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo, susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su juo.
Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų.
O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus.
Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė susivieniję su Kristumi, paskui mes, gyvieji, išlikusieji kartu su jais būsime pagauti oran, debesysna, pasitikti Viešpaties ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu.
Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais.
(1 Tes 4, 13–18)

* * *

Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos

Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą:
„Su dangaus karalyste bus panašiai, kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.
Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo.
Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: ‘Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta’. Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite’.
Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‘Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!’ O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’
Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“. (Mt 25, 1–13)

 

* * *

Tėve, pakvietęs mus į savąjį vestuvių pokylį, apsaugok mus nuo paikumo, duok savo išminties, kad šių laikų tamsybėse laukdami Jaunikio atėjimo ir mes nepritrūktume alyvos – tikėjimo, vilties ir meilės. Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje prašykime atsivertimo malonės mūsų Tėvynei ir visam pasauliui – teįsidega krikštu uždegti žibintai ir tenegęsta, tepažadina jų šviesa dvasia prisnūdusius, į netikėjimo sutemas panirusius, iš kelio pas Tėvą išklydusius.

Prašome Tave, Viešpatie, atsiųsti ir tvirto tikėjimo ganytojų, – kad palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkvėpti, jie drąsiai skelbtų Dievo žodį ir atkakliai ieškotų Jo Tiesos, kad jų liudijimas nušviestų ir tamsiausius netikėjimo užkaborius, paskatintų žengti pirmą žingsnį, kad atgytų mūsų parapijos.

Melskimės ir už tuos, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo ir įsitikinimų, kenčia nuo karų ir bado, skurdo ir nevilties, yra piktojo puolami ar Tavęs dar nepažinę jaučiasi vieniši – teneapleidžia mūsų visų palaimintojo ir kankinio Teofiliaus Matulionio ryžtas patikėti viltimi net ir tada, kai, atrodo, nebėra vilties.

Užtarimo maldoje prisiminkime ir šio pasaulio valdančiuosius – kad ir jie rastų savy drąsos ieškoti Tėvo valios ir likti ištikimi Tiesai. Ir išminties atmesti naudos ir galios logiką – bendruomenes griaunančią, pralaimėti pasmerktą.

Duok, kad daugiau nė vienas nepasijustume savo tėvų žemėje nereikalingas, pralaimėjęs, vienišas ir atstumtas, kad niekam iš mūsų nekiltų nė mintis ją apleisti, o jau išvykusieji ir vėl namo sugrįžtų, kad Tavo sutelkti ir laiminami meilės darbais kurtume Tėvynę Lietuvą.

Suteik, Viešpatie, ir mums, Tiesos.lt bendruomenei, savo išganingųjų malonių, kad šių laikų pervartose drąsintume vieni kitus užtariamąja malda ir, įveikę susiskaldymus, netiesos sakymus, taptume Prisikėlimo žmonėmis. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Budėkime, kad neužgestume ir netaptume stabmeldžiai

 

* * *

Pasimatymas su Viešpačiu

Krikščionys neabejoja, kad istorija turi pabaigą, kai šlovingai pasirodys prisikėlęs Viešpats. Kai kuriais istorijos laikotarpiais antrojo Kristaus atėjimo laukiama ypač intensyviai, įvairiausių „pranašysčių“ trikdomi žmonės spėlioja, kada ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyks. Jėzus anaiptol nenori, kad būtume baimingai susirūpinę, girdėdami Evangelijos raginimą budėti.

Paulius, rašydamas tesalonikiečiams, neįtikinėja jų būsimuoju Kristaus atėjimu, nes jie tuo tiki. Apaštalas veikiau nori patikinti krikščionis, kad anksčiau mirę jų bičiuliai bei šeimos nariai taip pat dalyvaus Viešpaties šlovėje. Veikiausia tesalonikiečių bendruomenėje vyravo įsitikinimas, kad Viešpatį pasitikti galės tik gyvieji. Šis liturginis skaitinys dažnai skaitomas gedulinėse Mišiose už mirusiuosius. Nederėtų pažodžiui suprasti jo apokaliptinio žodyno: arkangelo balso, Dievo trimito, pagavimo į debesis. Aprašydamas Viešpaties dienos apoteozę apaštalas Paulius pasitelkia biblinius Dievo nužengimo įvaizdžius, ypač pasirodymą ant Sinajaus kalno (Iš 19). Svarbiausia apaštalo perduodama mintis nuskamba pastraipos pabaigoje: „Ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu“. Tai yra pati paruzijos šerdis, visa apimantis karalystės džiaugsmas būnant drauge su Viešpačiu.

Mato Evangelijos palyginime randame dar vieną įžvalgą apie laukiamą Kristaus atėjimą. Kristų simbolizuojantis jaunikis laukiamas vidurnaktį, t. y. neapibrėžtu laiku. Dvi mergaičių grupės vaizduoja dalyvausiančius ir nedalyvausiančius šovingajame įvykyje. Galutinis kriterijus – pasirengimas šiam momentui. Pasirengimo svarbą liudija ir tai, kad Eucharistijos metu keletą kartų minimas būsimasis Kristaus atėjimas. Jei susitelkę žvelgiame į tą šlovingą tikslą, panašu, kad mūsų žiburiai bus uždegti ir būsime pasirengę pakvietimui į puotą.

Kristus ieško mūsų panašiai kaip įasmeninta Išmintis pirmajame skaitinyje. Kai siekiame susitikti su Viešpačiu, jis pats „skuba atskleisti save tiems, kurie trokšta“. Išmintis siūlosi vadovauti mums laimės paieškose. Jos dėka išmokstame skaityti būties žemėlapį ir kiekvienoje sankryžoje pasirinkti reikiamą kryptį. Kiekvieną rytą ji subtiliai siūlo pagalbą, bet niekuomet neprimeta savo valios. „Juk Dievas yra žmogų pašaukęs ir tebešaukia amžinai susijungti su juo visa savo prigimtimi, tapus jo nenykstamo dieviško gyvenimo dalininku“ (Gaudium et spes, 18).

Palyginimas apie dešimtį mergaičių papildo biblinį Dievo – Sužadėtinio – įvaizdį. Aštuntajame amžiuje prieš Kristų pranašas Ozėjas pirmą kartą prabilo apie Dievą kaip Jaunikį: „Susižadėsiu su tavimi amžinai teisumu ir teisingumu“ (Oz 2, 21). Pranašas Jeremijas tęsia šią temą: „Aš atmenu ištikimą tavo jaunystės meilę, kai tu mylėjai mane, būdama sužadėtine“ (Jer 2, 2). Izaijas skelbia meilės slėpinius, kuriais vėliau gaivinsis krikščionys mistikai. „Viešpats žavisi tavimi“ (Iz 62, 4–5). „Giesmių giesmėje“ yra scena, kai įmigusi mylimoji pavėluoja atverti duris netikėtai atvykusiam mylimajam. Kai ji apsisprendžia atverti, būna jau per vėlu. Meilė nepakenčia vėlavimo.

Palyginime dešimt mergaičių vaizduoja krikščionis. „Aš jus sužiedavau su vienu vyru, su Kristumi, ir turiu pas jį nuvesti jus kaip skaisčią mergelę“ (2 Kor 11, 2), – rašo apaštalas Paulius. Pagrindinis sužadėtinio keliamas reikalavimas sužadėtinei yra ištikimybė, – šiuo atveju tikėjimas. Apaštalas Paulius sako, kad krikščionys „su meile laukia ateinant Viešpaties“ (plg. 2 Tim 4, 8). Naktis ir miegas reiškia, jog negalime žinoti Kristaus atėjimo dienos ar valandos, reikia nuolat būti pasirengusiems nelauktam atėjimui. Reikia budėti, būti pasirengusiems netikėtam pasimatymui, užpildyti laukimo valandas viltimi ir malda. Vargas tuščioms sieloms. Nepakanka vien pasirinkti Kristų, reikia imtis reikiamų priemonių norint išlikti ištikimam savo pasirinkimui. Krikščioniui gresia apsnūdimas dėl įpročio, gyvenimo rutina be ugnelės.

Jėzus Luko evangelijoje pateikia palyginimą apie siaurą išganymo taką ir ankštus vartus (Lk 13, 22–30). Mirtis nukelia mus prie karalystės vartų. Ar jie atsivers, ar liks uždaryti? Visą gyvenimą puoselėta ištikimybė Kristui yra raktas į Avinėlio vestuves (Apr 21). Tiems, kurie pametė ar pamiršo raktą, nuskamba gąsdinantys žodžiai: „Aš jūsų nepažįstu“. Šie žodžiai kieti, tačiau jų svarumą galime suvokti tik meilės slėpinio akivaizdoje. „Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves“. Pasimatymo svaigulį gali patirti tik tie, kurie visą gyvenimą jo laukė. Šventoji Teresė Avilietė paskutinį kartą atsiduso tardama: „Jėzau, dabar jau laikas mums pasimatyti“.

Jaunikis neišdygsta iš nežinia kur, pasakojimo metu jis jau turi būti kelyje. Iš tikrųjų Viešpats artėja į būsimųjų vestuvių pokylį nuo savo mirties ir prisikėlimo dienos. Bažnyčia nuolat semiasi vilties iš Velykų slėpinio ir nuolat pakyla pasitikti ateinančio Viešpaties. Šia prasme paruzija vyksta jau dabar. Jeigu mes einame pasitikti Viešpaties dabar Eucharistijoje, vadinasi, išeisime jo pasitikti ir laikų pabaigoje.

bzinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

kas yra kas       2017-11-13 20:12

Kristus - pateptasis, apipiltasisi aliejumi karliaus/caraliuas titului - lietuviškai būtų Jėzus Karalius. Taip kaip ir užrašė  P. Pilotas, taip kaip sakė pats Jėzus - Jėzus Karaliu. Car/sar titulas

>Nuosirdziai       2017-11-13 3:23

Kokiose pamaldose galėjote dalyvauti, kad šitaip nenuovokiai klausiate?
Nors kiek pats pasistenkite, ir sužinosite.

Nuosirdziai       2017-11-13 1:00

Siandien po pamaldu kazkaip man kilo klausimas-gal kas galite paaiskinti jei zinote-Kristaus mokiniai ne visi buvo mokyti,tai kas uzrase ju evangelijas ?

apie aliejaus pylimą       2017-11-12 23:07

aliejaus pylimas ant galvos senovėje reiškė įšventinimą į karalius. Jėzaui irgi moteris pulė aliejų ant galvos (minima biblijoje) dėl ko į P.Piloto klausimą ar tu esi žydų karlius, J. Kristus patvirtino kad taip jis žydų karlius, dėl ko ir buvo nukryžiuotas kaip maištininkas/plėšikas prieš Romą ir ant lentelės užrašė žydų karalius, nors žydai su tuo ir nesutiko - prašė pataisyti į jis skelbėsi žydų karaliumi.
Tai tiek apie aliejaus išpylimo ant galvos reikšmę Jėzaus laikais.

T. Grigalius Casprini OSB        2017-11-12 22:53

Kodėl išmintingos mergaitės, turėjusios alyvos savo induose, negalėjo jos
paskolinti savo sesėms, kurioms jos trūko? - „Alyva“ simbolizuoja dvasinę realybę, Dievo dovaną, kurią kiekvienas turi priimti, išsaugoti ir pagausinti savo širdyje. Niekas negali gauti šios dovanos kito žmogaus vietoje!
Ši Dievo malonės alyva, džiaugsmo ir meilės alyva, Šventosios Dvasios alyva,
buvo tarsi „parduodama“. Įsikūnijusi dieviškoji išmintis, Dievo Sūnus, atėjo į pasaulį pasiūlyti jos mums, Jis sėdėjo prie pat mūsų durų.
Buvo galima gausiai semtis šios alyvos Šventajame Rašte, Bažnyčios sakramentuose ir maldoje. Tačiau paikos mergaitės to nenorėjo, jos tik dėjosi semiančios.
Šio pasaulio naktyje jos maitino savo žibintuvus ne Dievo meilės alyva,
bet ta, kuri kyla iš savimeilės, iš aistrų ir išpuikybės.
Jose, atėjusiose prie amžinybės slenksčio, nebuvo vietos Dievo alyvai,
nes jos buvo tapusios pilnos savęs.
Jos buvo tapusios nematomos akyse Dievo, kuris yra šviesa ir kuriame
nėra tamsos. Jis tegalėjo joms pasakyti: „Aš jūsų nepažįstu!“

Labai patiko kapeliono       2017-11-12 20:38

Valkausko pamokslas.Ne tik mintys,bet ir sutvirtinanti dvasia.

Šiandienos skaitinys: IŠMINTIES KNYGA (6)        2017-11-12 16:57

 
Kas ieško išminties, tas randa

12 Spinduliuojanti ir neblėstanti yra išmintis,
lengvai pastebima tų, kurie ją myli,
ir surandama tų, kurie jos ieško.
13 Ji skuba atskleisti save tiems,
kurie jos trokšta.
14 Kas anksti keliasi jos ieškoti, tas nepavargs,
nes ras ją sėdinčią prie savo durų.
15 Apie ją mąstyti yra protingiausia, –
kas dėl jos budi, greitai bus be rūpesčio.
16 Juk ji pati eina ieškoti tų, kurie jos verti,
geraširdiškai jiems pasirodo jų takuose
ir pasitinka juos prie kiekvieno jų užmojo.

Šv. Teresės Avilietės paskutiniai žodžiai:       2017-11-12 16:53

„Jėzau, dabar jau laikas mums pasimatyti.”

Gaudium et spes (18)        2017-11-12 16:35

“Dievas yra žmogų pašaukęs ir tebešaukia amžinai susijungti su juo visa savo prigimtimi, tapus jo nenykstamo d i e v i š k o gyvenimo d a l i n i n k u”

Dėkui už Gerąją Naujieną!       2017-11-12 16:34

Visada perskaitau pirmiausia.
Niekur nieko panašaus nerasi, o taip reikalinga. Juk žmogaus gyvenime vusaip susiklosto ir tas žiburys, kadaise taip viską aiškiai nušvietęs, ima ir užgęsta… Tačiau šviesos poreikis išlieka…


Rekomenduojame

Seimas aiškinsis, kokia jo pozicija dėl ES ateities vizijos: parengti trys skirtingi projektai

Vienas iš šiuolaikinės dvasininkijos veidų..., arba Kai politinis korektiškumas svarbiau negu krikščionybė!

Gintaras Karosas. Vytis

Kavarskas pagerbs laisvės kovotojų, šios parapijos ganytojų mons. Alfonso Svarinsko ir Algimanto Keinos atminimą

Rimantas Jonas Dagys. Kaip gyvensime ratifikavę Stambulo konvenciją, arba Ką reiškia „gender blender“ (video)

Lietuvos medikų sąjūdis kviečia pasirašyti nacionalinį susitarimą

2017-ųjų Laisvės premija skirta laisvės gynėjai, politinei kalinei s. Nijolei Sadūnaitei. Sveikiname!

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ar laisvoje visuomenėje reikalingi draudimai? Atsakymas A. Tereškinui

Andrius Narbekovas. Transseksualizmas – medicininiai ir etiniai aspektai

Dešimtmetį skurdinami aukštųjų mokyklų dėstytojai: padėtis katastrofiška

EP reakcija į „Rojaus popierius“: raudona kortelė padedantiems slėpti mokesčius

Vytautas Radžvilas. Nekalti žaidimai?

Algimantas Rusteika. Apie pasaulį anapus ekrano

Europos Parlamentas griežtina poziciją dėl Lenkijos

Pirmoji pasaulyje „gyvybės vizas“ žydams išdavė Lietuva, bet pasaulis to nežino

Pirmą kartą Danijos teismas už teroristinius nusikaltimus atėmė pilietybę

Kviečiame paremti Andriaus Švarplio peticiją – apginkime ir krikščioniškų pažiūrų Seimo nario žodžio laisvę

Karolis Kaupinis. Viešas laiškas tiems, kuriems rūpi

1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus siūloma palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse

Vytautas Radžvilas. Prigimties pabaiga

Dr. Ignas Kalpokas. Kodėl socialiniai tinklai tapo politikos technologijų dalimi?

Povilas Urbšys. Esu seksistas ir mužikas

Žilvinas Nečiūnas. Kas „gelbėja“ Gedimino kalną

Andrius Navickas. Sutrikusio žmogaus žalojimas nėra rūpestis jo teisėmis ir laisve

Apie Dainiaus Kepenio „lengvatikystę“, arba Kokia argumento „atsimena iš pasakojimų“ vertė?

Savo parašu paremkime Aldonos Jankevičienės peticiją: apginkime tuos, kurie žuvo vardan Tėvynės, pareikalaukime teisingumo

Rita Miliūnaitė. Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Mihailas Neamţu. Sorosas ar Tocquevilleʾis?

Kas pagimdė medikų bruzdėjimus?

Giulio Meotti. Naujoji oficiali Europos istorija: krikščionybė trinama, islamas propaguojamas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.