Dienos aktualija, Politika, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Broliai, seserys, gyvenkime ir mes tikėjimu, ne regėjimu

Tiesos.lt redakcija   2021 m. birželio 13 d. 5:36

36     

    

Geroji Naujiena: Broliai, seserys, gyvenkime ir mes tikėjimu, ne regėjimu

Žemą medį paaukštinu

Štai ką sako Viešpats:
„Paimsiu šakelę nuo aukštojo kedro viršūnės ir pasodinsiu. Iš jo viršūninių ūglių nulaušiu liauną šakelę ir ją pasodinsiu ant aukšto, ­užmatomo kalno. Izraelio kalno viršūnėje ją pasodinsiu. Ji išsišakos ir ves vaisius – išaugs į kedrą puikuolį. Po juo visokie paukščiai galės gyventi, jo šakų pavėsyje visokie sparnuočiai galės sau lizduoti. Visi lauko medžiai pažins, jog aš, Viešpats, aukštą medį pažeminu, o žemą – paaukštinu. Žaliuojantį medį nudžiūdau, o nudžiūvėlį – atželdau. Aš, Viešpats, tai pasakiau ir padarysiu“ (Ez 17, 22–24).

* * *

Kaip gera tave, o Viešpatie, šlovint

Kaip gera tave, o Viešpatie, šlovint,
skambinti tavo garbei, Aukščiausias,
skelbt naktimis ir rytmečiui brėkštant
tavo gailestingumą ir ištikimybę.
Teisuolis klestės sau kaip palmė,
kaip kedras Libano šakosis.
Viešpaties namuos pasodintas,
žydės jisai prieangiuos Dievo.
Jis vaisių duos net senatvėj,
žaliuos, bus sultingas.
Visiems jisai skelbs: „Koks Viešpats teisingas!
Jis priebėga mūsų, jame tu nerasi kaltybės“. (Ps 91, 2–3. 13–16)

* * *

Ar būdami namie, ar svetur, mes laikome sau garbe patikti Viešpačiui

Broliai! Mes visuomet gerai nusiteikę, nors žinome, kad, kolei gyvename kūne, esame svetur, toli nuo Viešpaties.
Mes čia gyvename tikėjimu, o ne regėjimu.
Vis dėlto esame gerai nusiteikę ir pasiruošę apleisti kūno būstinę ir eiti pas Viešpatį.
Štai kodėl, ar būdami namie, ar svetur, mes laikome sau garbe jam patikti.
Juk mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų, ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs – gera ar bloga (2 Kor 5, 6–10).

* * *

Jis esti mažiausias iš visų sėklų ir tampa didesnis už visas daržoves

Jėzus kalbėjo minioms: „Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo“.

Jėzus dar sakė: „Su kuo ­galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji – tarytum garstyčios grūdelis,­ kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga ir tampa didesnis už visas daržoves, išleidžia plačias šakas, taip kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai“.

Daugeliu tokių palyginimų Jėzus skelbė žmonėms žodį, kiek jie sugebėjo suprasti.

Be palyginimų jiems jis nekalbėdavo, o savo mokiniams skyrium viską išaiškindavo (Mk 4, 26–34).

* * *

Pasitikėdami Jėzaus žodžiu kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje junkimės maldoje ir už Lietuvą Tiesoje, kad sutaikinti su Dievu ir Jo mylimi, kaip vieno vynmedžio šakelės, gailestingumo darbais ir tiesa – prisilietimu prie artimo ar bendruomenės žaizdų – būtume Prisikėlimo vaikais, Jo ramybės skleidėjais ir liudytojais.

Gailestingasis Tėve, duok, kad Prisikėlusiojo šviesa išsklaidytų mūsų tautą sloginančią nuodėmių tamsą ir sugrąžintų mums Dievo vaikų laisvę, atkurtų bendrystės dvasią, kad beišsivaikščiojanti mūsų Tauta sugrįžtų į savo namus ir visi sutelktai imtume griauti nemeilės ir netiesos tvirtoves, tiesintume savo kelius, kurtume bendrus namus. Tegul Šventoji komunija suvienija Tavyje, Viešpatie, tikinčiuosius ir tebrandina visos Bažnyčios vienybę. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Sigitas Tamkevičius. Dievo karalystės iššūkis  
11 eilinis sekmadienis

Jėzus labai dažnai – tiesiogiai ir palyginimais – kalbėjo apie Dievo karalystę; ją kūrė, skelbdamas Evangeliją, gydydamas ligonius ir išlaisvindamas demono apsėstuosius. Dievo karalystės kūrimą Jėzus palygino su sėjėju, beriančiu dirvon sėklą. Išberta sėkla nepastebimai auga ir neša vaisių. Priėmę Jėzų į savo gyvenimą, mes tampame Dievo karalystės piliečiais.

Žmogaus priešas velnias, prisidengęs šviesos angelu, taip pat kuria savo karalystę, kuri kartais įgyja tiesiog nežmoniškas formas. XX amžiaus žmonės matė dvi siaubingas ideologijas – fašizmą ir komunizmą, nusinešusias šimtus milijonų gyvybių ir pavertusias žmonių gyvenimą pragaru žemėje. Tačiau melo tėvas gali kurti savo karalystę, prisidengdamas pačiais gražiausiais laisvės ir žmogaus teisių lozungais.

Dievo karalystės programa labai gražiai suformuluota Kalno pamoksle. Jėzus laimino mylinčius neturtą ir tiesą, tyraširdžius, gailestingus, kuriančius taiką ir pakeliančius paniekinimus bei persekiojimus.

Šėtono karalystės principai visiškai priešingi: godumas, neskaistumas, ieškojimas džiaugsmo nuodėmėje, neapykanta, melas, suktumas, konfliktiškumas ir silpnųjų engimas. Šios karalystės apraiškų matome ir nūdienos Lietuvoje, ir šitai be galo liūdina. Kovojome už laisvę, išsivadavome iš išorinės priespaudos, o dabar daugelis leidžiasi pavergiami blogio. Patyrinėkime save: kokių principų laikomės savo kasdienybėje?

Kiekvieno žmogaus širdis yra dirva, kurioje gali nukristi ne tik Dievo, bet ir žmogaus priešo sėkla. Jėzus perspėjo: „Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. Kai želmuo paūgėjo ir išpláukėjo, pasirodė ir raugės“ (Mt 13, 25–26). Pradžioje gėrio ar blogio sėkla gali būti maža kaip garstyčios grūdelis, bet ji nepastebimai auga ir gali tapti dideliu medžiu (plg. Mk 4, 31–32).

Gyvybinis klausimas: kokiai sėklai leidžiame augti savo širdyje? Dvasinio gyvenimo žinovai pataria kasdien vakare patyrinėti sąžinę, kad laiku pastebėtume savo širdyje augančias net pačias gėrio ar blogio užuomazgas.

Dievo karalystės valdovas yra Kristus Karalius. Apreiškimo knyga jį vadina „karalių Karaliumi ir viešpačių Viešpačiu“ (Apr 19, 16). Šis Karalius nenaudoja prievartos, bet valdo ir traukia prie savęs žmones su meile, ir tą meilę jis parodė iki galo, paaukodamas save ant kryžiaus medžio.

Jėzus, skelbdamas Evangeliją, pradėjo burti žmones į Dievo karalystę, o po prisikėlimo pasiuntė savo mokinius į pasaulį tęsti jo misijos: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mt 28,19–20).

Jėzaus paskelbtoji Evangelija yra šviesa, apšviečianti žmonių protus ir įgalinanti susiorientuoti, kokios yra Dievo karalystės ribos, kurias peržengus patenkama į žmogaus priešo karalystę. Dėl šios priežasties Šventasis Raštas, ypač Naujasis Testamentas, turėtų būti kiekvieno krikščionio parankinė, kasdien skaitoma ir apmąstoma knyga.

Dievo karalystė kuriama visiškai laisvai. Kartais mums atrodo, kad Dievas, siekdamas savo karalystės augimo, galėtų žmones kažkiek priversti. Ne, Dievas šito niekuomet nedaro, nes tai nesuderinama su Dievo karalystės esminiu meilės principu. Mylėti gali tik laisvi žmonės. Jėzus atėjo į žemę išlaisvinti žmonių iš blogio vergijos ir paliko tam reikalingiausias priemones: Eucharistiją ir Susitaikinimo sakramentą; tik šiomis priemonėmis reikia dažnai pasinaudoti.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

XI eilinės savaitės penktadienio       2021-06-18 8:19

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytenis Vaškelis

Kaip bekompromisiškai Viešpats Jėzus mus moko pirmenybę teikti ne žemiškų gėrybių kaupimui, o pastangoms nuolat turtėti kiekvienu Jo žodžiu ir Jo asmeniniu pavyzdžiu. Kristaus įspėjimas: „Nekraukite sau lobių žemėje, į kuriuos taikosi vagys“ (plg. Mt 6, 19) yra užuomina apie artėjančią mirtį, kuri (kartais atsėlina nelauktai kaip vagis) ateis kaip ugnis, sudeginanti visas veidmainystės kaukes ir atskleidžianti tikrąją žemėje gyvenusio žmogaus darbų prasmę.

Jei žmogaus gyvenimas pilnas gėdingo nuodėmių nuogumo (plg. Apr 16, 15), ir Viešpats pernelyg akivaizdžiai mato, kad šio nelaimėlio egzistencijos kreivė nesiliaujamai sminga į žemyn, tuomet Jis (dėl beribio savo gailestingumo) gali jam suteikti, pavyzdžiui, sunkią ligą, kuri pasirodytų esanti tikras dangaus lobis, nes per kančią pagaliau tą ligonį apšviestų suvokimas, kad jo iki šiol kauptos vien nykstančios gėrybės yra tikras šnipštas, nes jos, užuot jį palydėjusios anapus, jam ketina padovanoti vaiduoklišką grimasą. Palaimintas šis atsivertėlis, nes jis (nors ir gyvenimo saulėlydyje) pagaliau atranda dievišką išmintį, kuri moko, kaip save laikyti mirusiais nuodėmei ir gyvais Dievui Kristuje Jėzuje (žr. Rom 6, 11).

Vis dėlto dar labiau palaimintas tas žmogus, kuriam Kristus visada yra tikrasis lobis, ir Jame jis vis iš naujo atranda savo turtingumą (plg. 2 Kor 8, 9). Tada jis be nuodėmingo pasididžiavimo kruopelytės oriai ir tuo pat metu nuolankiai žvelgia į save ir kitus. Jis puikiai supranta iš aukštybių ateinančią tiesą: „Žmogau, ką turi, ko nebūtum gavęs?“ (plg. 1 Kor 4, 6).

Dievas yra visų žemiškųjų bei antgamtinių vertybių šeimininkas, kuris (absoliučiai viską apie mus žinodamas) kiekvienam iš mūsų trokšta jų duoti tiek (ir Jis pagal galimybes bei aplinkybes jų dosniai teikia), kiek mato šiuo metu esą reikia. Tačiau jei, pavyzdžiui, mes neretai pasiduodame pagundai pavydžiu žvilgsniu palydėti kaimyną, žengiantį į savo prabanga skendinčius namus, tada neprošal būtų savęs paklausti: „Gal dar pasitaiko, kad mano vidinės akys būna įvairių miglų aptrauktos, pro kurias negali prasiskverbti Dievo žodžio tiesų spinduliai (plg. Lk 24, 16)? Tuomet atverk, Viešpatie Jėzau, mano mąstymo duris, kad kuo labiau mano protas bei širdis būtų pripildytos Tavo šviesos, kurios dėka jokie kūriniai nebepajėgtų manęs atitraukti nuo pagrindinio gyvenimo siekio – didžiausio turto – Tavęs paties“.

Bernardinai.lt

XI eilinės savaitės penktadienio       2021-06-18 8:16

Evangelija (Mt 6, 19–23)

  Jėzus bylojo savo mokiniams:
  “Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukite sau lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.
  Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu. O jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje. Taigi, jei tavyje esanti šviesa tamsi, tai kokia baisi toji tamsa!”

XI eilinės savaitės penktadienio       2021-06-18 8:15

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 33, 2–7)

P.  Dievas gelbi teisiuosius iš visų nelaimių.

  Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
  mano burna šlovins jį nuolat.
  Tuo mano siela didžiuojas,
  Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias. – P.

  Su manimi visi šlovinkit Viešpatį,
  aukštinkim Viešpaties vardą kaip vienas.
  Viešpaties ieškau, jis atsiliepia
  ir išvaduoja mane iš baisybių. – P.

  Žvelkit į jį, ir jums nušvis veidas,
  nebeteks rausti iš gėdos.
  Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo,
  iš visų bėdų išvadavo. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 5, 3)

P.  Aleliuja. – Palaiminti dvasingieji vargdieniai:
                jų yra dangaus karalystė. – P. Aleliuja.

XI eilinės savaitės penktadienio       2021-06-18 8:13

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (2 Kor 11, 18. 21–30)

  Broliai!
  Kadangi daug kas giriasi kūno dalykais, tai pasigirsiu ir aš. Bet jei kas drįsta kuo nors didžiuotis,– tai sakau iš kvailumo,– drįstu ir aš.
  Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš. Jie Kristaus tarnai? Iš kvailumo sakau: aš juo labiau! Aš daug daugiau įdėjau triūso. Kur kas daugiau kalėjau. Esu gavęs nepalyginti daugiau rykščių ir daugel kartų buvęs mirties pavojuje. Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio. Tris kartus gavau lazdų, vienąkart buvau apsvaidytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau atviroje jūroje. Dažnai būdavau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo savo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, miesto pavojuose, dykumos pavojuose, jūros pavojuose, pavojuose nuo netikrų brolių. Man teko daug triūsti ir vargti, dažnai budėti naktimis, badauti ir trokšti, dažnai pasninkauti, dažnai kęsti šaltį ir nuogumą.
  Neminint viso kito, kasdien esu žmonių apgultas, rūpinuosi visomis bažnyčiomis. Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?! Jei reikia girtis, aš girsiuos savo silpnumu.

XI eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-06-16 9:17

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius
Atsivertimas – tai atsigręžimas į Dievą, o ir į save Jo akivaizdoje. Esame Dievo sukurtieji žmonės, todėl mums yra sava daryti gera, o ne bloga. Jeigu padaręs kažką gero, stengsiuosi tai išviešinti tarsi ypatingą dalyką, kartu pareikšiu, kad man tai nėra būdinga, kadangi neįprasta. Tačiau kodėl gero darymas krikščioniui turėtų būti nebūdingu, nepaprastu dalyku?
Malda – tai nuoširdus bendravimas su Dievu, dažniausiai vykstantis dvasinio pokalbio forma. Kaip mūsų bendravimas su žmonėmis, kartais pasireiškiantis vieša ir iškilminga forma, minint jubiliejus, šventes ir svarbius gyvenimo įvykius, taip ir bendravimas su Dievu kartais yra labai viešas ir iškilmingas. Tačiau dažniausiai tai vyksta tarp dviejų asmenų, todėl nėra viešas dalykas. Didžioji maldos dalis turėtų būti intymi ir privati, vidinė ir asmeniška.
Kai meldiesi, pasninkauji, darai gerus darbus – daryk tai vienas – šie Jėzaus pamokymai gerai žinomi ir kartais aiškinami taip, kad nėra reikalo sekmadieniais lankyti bažnyčios, dalyvauti šventėse ar kaip kitaip viešai paliudyti savo tikėjimą, o visas jis gali ir net turėtų apsiriboti vidiniu krikščionio dvasios gyvenimu, jausmais.
Tačiau toks vien savyje išgyvenamas tikėjimas prieštarautų kitam Jėzaus pamokymui ir perspėjimui: „Niekas uždegto žiburio nededa į slėptuvę ar po indu, bet stato jį į žibintuvą, kad įeinantys matytų šviesą.“ (Lk11, 33) Neafišuoti savo tikėjimo, pamaldumo, gerųjų darbų ir pasninkų nereiškia juos nuslėpti, tačiau tai, kad jie būtų paskirti tam, kam ir yra skiriami.
Pasninkas turi atgailos ir atsižadėjimo prasmę, o šie dalykai reiškia atsigręžimą į Dievą. Argi tai gali būti kažkas liūdno ir skaudaus? Tai džiaugsmingas įvykis, todėl, atsižadėdamas „šio pasaulio“, krikščionis suvokia, kad atsisako laikinųjų, mažiau svarbių dalykų, o atsigręžia į tikrąsias vertybes, ir tai jį džiugina. Krikščionio pasninkui netinka liūdesio ženklai.
Pirmiausia tikintysis pats sau turėtų atsakyti, kam skiriamas jo pamaldumas: žmonėms stebėtis ar Dievui pagarbinti, o jei vis dėlto Dievui, tai ir kitiems turėtų būti matoma, jog tai dėl Dievo garbės, arba artimo gėrio, bet ne dėl savo tuštybės.
Kartais asmeninė tuštybė gali nulemti ne vien gero darbo darymą, bet ir susilaikymą nuo jo: tikintysis atsisako maldos, tinkamo gyvenimo arba pagalbos artimui, jei mato, kad gali būti tinkamai neįvertinta arba iš viso nepastebėta. Tikra krikščioniška laikysena yra daryti geruosius darbus atsižvelgiant į Dievo meilę ir savo krikščionišką širdį, į artimo poreikius, o ne į savęs įvertinimą.
Tebūna mūsų kelias į Dievą nuoširdus, džiaugsmingas ir tikras.
Bernardinai.lt

XI eilinės savaitės trečiadienio Evangelijos       2021-06-16 9:05

Mąstymas
Prašyti romios ir paprastos širdies santykiuose su Dievu ir žmonėmis

Jėzus pasakoja man apie Tėvą, kuris mato slaptoje ir myli mano paslėptą gyvenimą. Prašysiu, kad padėtų man suvokti ir patirti paslėpto Dieve gyvenimo vertę.

*

Jėzus manęs klausia apie mano gerų darbų intenciją ir motyvus, perspėja mane dėl tuštybės ir savo asmeninės garbės ieškojimo. Ką galiu pasakyti apie savo gerų darbų intencijas?

*

Kuris iš mano gerų darbų buvo kilniausias ir labiausiai reikalaujantis pasiaukojimo? Ar nesigailiu šiandien, kad jį padariau? Ar galėčiau jį pakartoti iš naujo, nors ir niekas nebūtų jo įvertinęs arba jo nuopelnai būtų priskirti visai kitam žmogui?

*

Klausysiuosi Jėzaus, kuris aiškina man paslėptos maldos vertę. Prisiminsiu savo maldas „uždarytame kambarėlyje“, tas sunkiausias, kuriose jaučiausi vienišas ir nepastebėtas. Jėzus patikina mane, kad Tėvas ten – slaptoje – mane matė ir girdėjo.

*

Jėzus patvirtina, kad nėra Tėvo neišklausytų maldų, nes jis visada jas išklauso. Jis sako: „Tėvas tau atlygins.“ Ar tikiu tuo?  Pavesiu jam visas savo maldas, kuriose labiausiai kentėjau.

*

Tėvui patinka mano pasninkai, kurių laikausi išmintingai, slaptai, apie kuriuos žino tik Jis. Ar prisimenu tokius pasninkus, per kuriuos buvau nesuprastas ir kitų nepriimtas? Padėkosiu už juos Tėvui, kuris matė juos slaptoje.

*

Karštoje maldoje paprašysiu Jėzaus, kad padėtų suvokti Dangiškojo Tėvo buvimą mano slaptuose darbuose, maldose ir pasninkuose.

Prašysiu: „Jėzau, apreikšk man Tėvą, kuris mato mane slaptoje“.

Kasdienapmastau.lt

XI eilinės savaitės trečiadienio       2021-06-16 9:04

Evangelija (Mt 6, 1–6. 16–18)

  Jėzus bylojo savo mokiniams:
  “Venkite daryti savo geruosius darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje.
  Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
  Kai meldžiatės, nebūkite tokie kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam ten, slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
  Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk aliejumi galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins”.
  Katalikai.lt

XI eilinės savaitės trečiadienio       2021-06-16 9:03

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 111, 1–4. 9)

P.  Laimingas, kas Viešpaties bijo.

  Laimingas, kas Viešpaties bijo,
  kas jo įsakymus myli.
  Jo ainiai bus žemėj galingi.
  Teisingųjų kartai – palaima. – P.

  Jo namuose – ištaiga, dideli turtai,
  Jo teisumas amžiais laikysis.
  Jis nušvinta geriesiems lyg šviesa tamsybėj,
  švelnus, gailestingas, teisingas. – P.

  Jis vargšams dovanas duoda, dalija,
  jo teisingumas amžiais nežūsta.
  Jo didybė skaidriai nušvinta. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 23)

P.  Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio,– sako Viešpats,–
                ir mano Tėvas jį mylės;
                mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. – P. Aleliuja.

XI eilinės savaitės trečiadienio       2021-06-16 9:03

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (2 Kor 9, 6–11)

  Broliai!
  Kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus. Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.
  O Dievas gali jus gausiai apdovanoti įvairiomis malonėmis, kad visuomet ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir galėtumėte dosniai imtis bet kokio gero darbo, kaip parašyta: “Jis pažėrė, padalijo vargdieniams; jo teisumas amžiais išlieka”.
  Tasai, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, parūpins jums sėklos, padaugins ją ir padės subręsti jūsų geradarybės vaisiams. Jūs visais atžvilgiais tapsite pasiturintys ir galėsite būti dosnūs, kad mes turėtume už ką dėkoti Dievui.

XI eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-06-15 5:18

skaitinį komentuoja kun. Mindaugas Malinauskas SJ

Šiandienos Evangelijos ištraukoje Jėzus kaip dieviškojo įstatymo davėjas žengia labai naują ir unikalų žingsnį. Kalba apie tai, kas svarbiausia gyvenime, ir dar labiau – svarbiausia amžinybėje: tai yra meilė, apglėbianti net priešus.

Pasirodo, kad Dievas, kuris išsirinko tautą, išskirdamas ją iš visų kitų, rodydamas palankumą ir asmeniškai atsiliepdamas į jos maldas bei prašymus, iškeldamas ir sureikšmindamas jos vertę, pasirodo, dabar lygiai taip pat myli visus ir kiekvieną, net ir savo išrinktosios tautos priešą. Pasirodo tas, kuris atrodė nenorimas, priešiškas ir net trukdantis dieviškajai tvarkai, yra mylimas. O ir tie, iki šiol susipratę Dievo išrinktieji, įgauna naują užduotį: mylėdami priešus parodyti jiems Dievo meilę. Prasiplečia perspektyva – nuo asmeninio susiformuoto pasaulio iki dieviško žvilgsnio – matyti kitus iš Dievo perspektyvos. Ir tai nėra vien gražios mintys pasigėrėti, bet esminis Dievo vaikų bruožas: „kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai“.

Sunku mylėti priešą? Tuomet melskis už jį. Ir čia paaiškėja teisingos maldos vaisiai: maldoje priešas tampa matomas mylinčiu Dievo žvilgsniu, kuriam suteikiamas ir lietus, ir saulė – natūralios, prigimtinės dovanos, tos pačios, kokios yra skirtos ir tau.

O kaip su antgamtinėmis dovanomis? Ar gali būti, kad priešiškai nusiteikusiems Dievas neteikia antgamtinių dovanų? Greičiausiai teikia savitu būdu, tačiau, matyt, tik Dievo vaikai sugeba teigiamai ir teisingai sureaguoti ir šias dovanas priimti. Dėl to gali ne tik atleisti priešams, bet ir mylėti juos, žvelgdami į juos dievišku žvilgsniu.

Šis procesas ir yra augimas dangiško Tėvo tobulume: kai gyvename ne vien pagal prigimtinę tvarką, bet, atsiliepdami į Dievo malonę, žengiame tolesnį žingsnį.

Pabaigai – svarbu gerai suvokti, ką reiškia Jėzaus palyginimas apie Dievo vaikus ir pagonis, tai yra išpažinėjus kitų religijų ir muitininkų – tai yra tų, kurie negyvena pagal Dievo tvarką: „Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, ką gi užsitarnaujate? Argi taip nesielgia ir muitininkai? […] Argi to nedaro ir pagonys?“ Tai nėra pagrindas niekinti ir nuvertinti kitus, bet suvokus, ko Jėzus nori iš kiekvieno, melstis už juos, kad ir jie gautų malonę mylėti savuosius priešus. Atleidžiant jiems ir meldžiantis už juos, įsijungti į Tėvo tobulumą.

Bernardinai.lt

XI eilinės savaitės antradienio Evangelijos       2021-06-15 5:17

Mąstymas
Prašyti sugebėjimo mylėti neatsižvelgiant į asmenį ir išlaisvinimo iš nuoskaudų

Prašysiu Meilės Dvasios, kad perimtų mane iki gelmių ir atvertų mano širdį Jėzaus žodžiams. Ko labiausiai norėčiau Jo paprašyti?

*

„Girdėjote ...“. Jėzus primena mokiniams, kad jų mintys ir širdis nuolat yra įtakoje to, ką girdi: mylėti draugus ir neapkęsti priešų. Ką dažniausiai girdžiu šia tema šiandien? Kokią įtaką mano galvosenai ir laikysenai turi tokie pasakymai?

*

„O aš jums sakau…“. Jėzus duoda man suprasti, kad Jo mokslas dažnai būna priešingas visuomenės nuostatoms. Ar sugebu stovėti Jėzaus pamokymų pusėje net tada, kai tai nėra modernu ir priešinasi daugumos nuomonei?

*

„Mylėkite savo priešus…“. Pirmiausia turėčiau prisipažinti Jėzui ir sau, kad turiu savo gyvenime priešų. To nepripažinimas gali pagilinti nesantaikos jausmus. Jeigu manyje kyla priešiškumo kam nors jausmai, tai pasistengsiu apie juos pakalbėti su Jėzumi.

*

Nusistatymas mylėti priešus nepakeičia sužeistų mūsų jausmų iš karto. Psichinės ir dvasinės žaizdos kartais gyja labai ilgai. Tik Dangiškasis Tėvas gali visiškai jas išgydyti.

*

Stosiu prieš Tėvą su savo nuoskaudomis ir sužeidimais. Priminsiu sau, kad Jis pažįsta mane iki gelmių. Jis taip pat pažįsta mano priešus ir tą blogį, kurį jie man padarė. Jis nenustoja manęs ir jų mylėjęs. Prašysiu, kad Jo meilė gydytų mano žaizdas ir įsiskaudinimus.

*

Jėzus perspėja mane, kad savo gerumo neapribočiau tik išrinktiesiems. Ar yra mano gyvenime asmenų, kurių negaliu priimti? Nuo šiandien pasistengsiu dažniau melstis, kad būtų išgydyti sunkiausi mano santykiai, mano širdies žaizdos:

„Tėve, išgydyk mano širdį“.

Kasdienapmastau.lt

XI eilinės savaitės antradienio       2021-06-15 5:16

Evangelija (Mt 5, 43–48)

  Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
  “Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir neapkęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti geriesiems ir blogiesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.
  Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, ką gi užsitarnaujate? Argi taip nesielgia ir muitininkai? Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, ką gi ypatingo nuveikiate? Argi to nedaro ir pagonys? Taigi būkite tokie tobuli,kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas”.
  Katalikai.lt

XI eilinės savaitės antradienio       2021-06-15 5:15

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 145, 2. 5–9)

P.  Mano siela, Viešpatį garbink!

  Šlovinsiu Viešpatį, kolei gyvensiu!
  Jam vis skambės mano giesmės, kol žemėje būsiu. – P.

  Laimingas, kurį Jokūbo Dievas palaiko,
  kas deda viltį į Viešpatį Dievą.
  Jis dangų, žemę, jūrą sutvėrė
  ir juose esančius daiktus. – P.

  Amžiais jis laikos teisybės,
  gina reikmes nekaltų prispaustųjų,
  alkaniems parūpina duonos.
  Kalinius iš pančių Viešpats vaduoja. – P.

  Akliesiems šviesą Viešpats grąžina,
  klumpantiems padeda Viešpats vėl atsistoti.
  Myli Viešpats žmones teisingus.
  Viešpats sergi svetimšalio žingsnį. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 13, 34)

P.  Aleliuja. – Aš jums duodu naują įsakymą, –
                sako Viešpats,–
                kad jūs vienas kitą mylėtumėte,
                kaip aš jus mylėjau. – P. Aleliuja.

XI eilinės savaitės antradienio       2021-06-15 5:15

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (2 Kor 8, 1–9)

  Pranešame jums, broliai, apie Dievo malonę, suteiktą Makedonijos bažnyčioms. Nors ir dideli vargai jas bandė, jos pasirodė kupinos džiaugsmo, ir jų baisus neturtas išsiliejo dosnumo turtais. Aš liudiju, kad jie pagal išgales ir virš išgalių, savo noru, prašyte prašė mus malonės leisti jiems dalyvauti, teikiant paramą šventiesiems.
  Jie net pranoko mūsų viltis ir Dievo valia aukojo patys save, pirmiausia Viešpačiui, paskui – mums. Štai kodėl mes prašėme Titą, kad, vienąkart pradėjęs, taipogi pabaigtų pas jus tą gerą darbą.
  Tad, būdami visa ko pertekę – tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir mūsų meilės, – pasirodykite pertekę ir dosnumo. Aš tai sakau ne liepdamas, bet norėdamas kitų uolumo mastu patikrinti ir jūsų meilės nuoširdumą. Jūs gi pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę ir žinote, jog jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą.

eretikas > bevardziui        2021-06-14 19:49

graziai paaiskinot. Auksta klase.
Tik kaip su tuo laiku amzinuoju?..jis rods ne horizontalus, ne istorinis, nepriklauso nuo zvaigzdziu, saules apsisukimu. Bet vertikalus, visada ta sventa akimirka cia ir dabar. Tad ir dvasiniai rastai regis kalba ne vien apie tai kas buvo, bet ir apie tai, kas vyksta?..

> eretikui       2021-06-14 8:44

Tarp įvairių religijų nėra esminių skirtumų, ir religiniai karai nereikalingi. Nesutaikomi skirtumai atsiranda tada, kai įvairių mokymų esmė aprengiama žmogiškojo (žemiškojo) proto sukurtais rūbeliais. Tai, matyt, neišvengiama, nes involiucijos procese žmogiškasis ego augina iliuziją. Tačiau evoliucijos procese tie rūbeliai turi nukristi, ir žmogus turi sugrįžti Namo. Dualizmas reikalingas ir materialaus pasaulio pažinimui, ir tam, kad, turėdamas laisvą valią, žmogus galėtų rinktis. Šešėlis išryškina žmogiškosios kūrybos trūkumus, ir žmogus gali juos taisyti, rinkdamasis Šviesą ir artėdamas prie Esmės. Arba rinktis nebūtį (net iki grįžimo į mineralinę būseną). O tada - vėl per milijonus metų aukštyn… Nes Būtis nesibaigia. Tai ir yra Amžinybė.
Toks mano dabartinis supratimas. Sieksiu gilesnio.

Birželio 14 d. Pal. vysk. Teofilius Matulionis       2021-06-14 8:35

<B>Evangelijos skaitinį komentuoja ses. Onutė Petraškaitė MVS

Nerandu geresnio padrąsinimo ir komentaro šiai Evangelijos ištraukai, kaip kalbėti palaimintojo Jurgio Matulaičio žodžiais (kurio atlaidus šią dieną minime): „Taip esi žmogus palinkęs savo ateitį nuo visokių netikėtų negandų apsaugoti, taip ima noras save nuo visokių nelaimių apdrausti. Bet ar tai galimas daiktas be Dievo. Vienas mažas mažmožėlis suardys visą tavo išsvajotą rūmą, vienas nereikalingas žodžio ištarimas, viena liga, vienas nedoras žmogus visą, ką esi su tokiu rūpesčiu daręs, tau sunaikins. Ar ne ramesnis esi žmogus, ar ne drąsiau žiūri į ateitį, kai visiškai su gyvu tikėjimu esi Dievo apvaizdai atsidavęs. Juk nė plaukas nenukrinta nuo mūsų galvos be Dievo valios, nė mažiausias paukštelis nepragaišta be Dievo žinios.

Beeinant prie tikslo reikia viskas daryti, kas galima, kad išvengus keblumų ir kliūčių, kad neįkritus į pinkles, į nelaimes, kad į kalėjimą ir į ištrėmimą nenuėjus; bet vėl, iš antros pusės, niekad nevalia dėl visokių kliūčių ir pavojų išsižadėti savo pašaukimo, savo aukšto ir prakilnaus tikslo, sutikti su tuo, kad dėl Dievo garbės ir Bažnyčios labo būtų mažiau daroma arba net ir nieko neveikiama.

Reikia gudriai pavojų saugotis, bet kada prisieina, reikia mokėti stačiai ir drąsiai pavojui į akis pažiūrėti. Būkime gudrūs, kuklūs ir protingi, darykime kas galima, bet būkime ir drąsūs ir drąsiai eikime prie savo tikslo, tvirtai tikėdami, kad Dievo apvaizdos ranka mus veda ir neša. Kaip kūdikis ramiai ilsisi ant motinos rankų, taip mes dar ramiau darbuokimės ir dar ramesni būkime Dievo apvaizdos prieglobsty.“

Toliau jis mus ragina sakydamas, kad „jei vienos durys uždarytos, jei vienas kelias užkirstas, kodėl kito nepaieškoti. Jei vienos durys uždarytos, kitas sau prasiręskime, jei vienas langas užkimštas ir užkaltas, kitą sau darykimės, kad šviesą sau įneštume. Kaip turėtume, kurie save vadiname Kristaus pasekėjais, Jo Bažnyčios tarnais, Jo karalystės platintojais ir skelbėjais, Jo kareivija, nuo gėdos apkaisti tatai regėdami. Ką nedaro žmonės, kad turtus kokius susikrovus.

Taip pat ir su darbais, ir su mūsų gyvenimu privalėtų būti. Jei iš kur mus išvaro per vienas duris, grįžkime per kitas, kad ir užpakalines, jei tik to reikalauja Kristaus didesnė garbė ir Jo Bažnyčios didesnė nauda. Jei iš kur mus išguis per vieną langą, lipkime atgal pro kitą, kad tik visur Kristaus dvasią įnešus ir viską dėl Kristaus laimėjus dėl Jo šventos Bažnyčios.“ Palaimintasis ne tik kad taip sakė, užrašė savo Užrašuose, bet dargi ir įgyvendino savo gyvenimu. Mums belieka irgi žiūrėti, kaip įgyvendinti tai, ką sakė ir ko mokė Jėzus, žiūrint į Jo mokinių pavyzdį ir šių dienų Bažnyčią, prašant palaimintųjų ir šventųjų užtarti, jei kur nors nuklystame ar mums nebepavyksta.

Bernardinai.lt

Birželio 14 d. Pal. vysk. Teofilius Matulionis       2021-06-14 8:29

Evangelija (Mt 10, 28–33; plg. knyga „Š“, psl. 358)
„Nebijokite tų, kurie žudo kūną“

    Anuo metu Jėzus pasakė savo apaštalams:
    „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare. Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir vis dėlto nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų net visi galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.
    Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“.

Birželio 14 d. Pal. vysk. Teofilius Matulionis       2021-06-14 8:27

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 30, 3cd–4. 6 ir 8ab. 16bc–17; P.: 6a; plg. knyga „Š“, psl. 355)

P. Tau, Viešpatie, patikiu savo dvasią.

  Būk man prieglobsčio uola – mano tvirtovė,
  Galinga pilis man pasislėpti!
  Juk esi man ir uola, ir tvirtovė, –
  Vesk ir saugok mane dėl savojo vardo. – P.

  Tau patikiu savo dvasią, –
  Tu mane atperki, Viešpatie, ištikimasis Dieve.
  Džiūgausiu ir būsiu linksmas dėl tavo ištikimosios meilės,
  nes tu pažvelgei į mano kančią. – P.

  Gelbėk mane nuo priešų,
  nuo persekiotojų mano.
  Gerumo šviesa sužėrėk savo tarnui,
  gelbėk mane savo ištikimąja meile. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jok 1, 12)

P. Aleliuja. – Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą,
              nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką. – P. Aleliuja.

Birželio 14 d. Pal. vysk. Teofilius Matulionis       2021-06-14 8:26

Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Žyd 10, 32–36; plg. knyga „Š“, psl. 351)
„Jūs ištvėrėte didžių kentėjimų kovą“

I š  l a i š k o   Ž y d a m s.

  Broliai!
  Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžių kentėjimų kovą, tiek patys išstatyti viešam pajuokimui ir smurtui, tiek būdami bendrininkai tų, kurie taip buvo skriaudžiami.
  Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį. Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.

eretikas > redakcijjai        2021-06-13 18:31

siulau evangelizacijos tekstus ikelt penktadieniais ir palaikyt pirmose gretose iki pirmadienio…

eretikas > Dzeikas'ui       2021-06-13 18:28

grizkim i Pradzios knyga.
ten sakoma, kad D.sutvere zmogu is molio, tarkim, mineralu, bet ipute jam savo dvasia - isunystes dvasia… kuria, tarkim, uzgoze ego, po ivykusio dualizmo.Simbolika - Ievute smalsioji paragavo vaisiaus nuo gerio ir blogio pazinimo medzio… Gal toks dualizmas ir reikalingas materialaus pasauio pazinimui, taciau D. blogio nesukuree… Ievute su Adomeliu paskendo ego iliuzijose… ir sitas ju sapnas tesiasi iki pat prabudimo… Pabudino ne Buda, bet Jezus…

hm.. Dzeikui       2021-06-13 18:11

gal tu baptistas?..
nepripazisti vaiku kriksto?..

Popiežius Pranciškus       2021-06-13 17:58

Palyginimas apie sėjėją moko, kaip išeiti gerai iš pandemijos
Jėzus, kalbėdamas palyginimais – paprastais kasdienio gyvenimo vaizdais – atveria mums langus į Dievo slėpinį ir žmonijos gyvenimo reikalus. Jėzus kalbėjo lengvai suprantamu būdu, tikroviškais vaizdais iš kasdienio gyvenimo. Šitaip jis pamoko, kad Dievas slypi ir kasdienio gyvenimo dalykuose, kurie kartais gali atrodyti visiškai eiliniai, mums sunkiai suvokiami, tačiau turi prasmę. Mums reikia tokio atidaus žvilgsnio, kaip Jėzaus, kad žinotume, kaip ieškoti Dievo ir jį rasti visuose dalykuose, pasakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį komentuodamas vienuoliktojo eilinio sekmadienio Mišių Evangeliją.

Jėzus palygino dangaus karalystę su garstyčios grūdeliu, kuris yra mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga ir tampa didesnis už visus medžius. Šitaip veikia Dievas. Kartais pasaulio triukšmas neleidžia mums atkreipti dėmesio, kokiu būdu Viešpats vadovauja žmonijos istorijai. Tačiau Evangelija užtikrina, kad Dievas veikia taip, kaip maža sėkla, kuri tyliai ir lėtai sudygsta ir palaipsniui išauga į plačiašakį medį, kuris teikia gyvybę ir atgaivą visiems.

Ir mūsų gerų darbų sėkla gali atrodyti menkavertė, tačiau visa tai, kas yra gera ir priklauso Dievui, nuolankiai duoda vaisių. Prisiminkime, kad gėris visuomet auga nuolankiai, nepastebimai, o dažnai nematomai. Šiuo palyginimu Jėzus nori suteikti pasitikėjimo. Daugelyje gyvenimo situacijų būna, kad nusiviliame, nes matome gėrio silpnumą, palyginus su blogio galia. Galime būti paralyžiuoti iš nusivylimo, matydami, jog, nepaisant mūsų pastangų, nėra rezultatų ir atrodo, kad niekas nesikeičia, sakė popiežius.

Pasak jo, Evangelija mus ragina nauju žvilgsniu pažvelgti į save ir mus supančią aplinką, ragina turėti akis, gebančias matyti toliau, permatyti regimybę, kad atrastume Dievo buvimą, Dievo, kuris kaip nuolanki meilė visą laiką darbuojasi mūsų gyvenimo ir istorijos dirvoje. Štai kur mūsų viltis, mums suteikianti jėgų kasdien kantriai žengti pirmyn, sėti gėrį, kuris duos vaisų. Koks svarbus toks nusistatymas ir tam, kad išeitume iš šios pandemijos, pridūrė Pranciškus. Reikia ugdyti pasitikėjimą, jog esame Dievo rankose ir tuo pat metu visiems įsipareigoti viską atkurti, kad galėtume vėl pradėti iš naujo, su kantrybe ir pastovumu.

Popiežius kalbėjo ir apie nepasitikėjimo rauges, suleidžiančias šaknis taip pat ir Bažnyčioje, ypač tikėjimo krizių, įvairių projektų žlugimo laikotarpiais. Pasak jo, nereikia užmiršti, kad sėjos rezultatai nepriklauso nuo mūsų sugebėjimų. Jie priklauso nuo Dievo veikimo. Mums skirta sėti su meile, įsipareigojimu, kantrybe. Tačiau sėklos galia yra dieviška. Apie tai pasakojo Jėzus kitame šio sekmadienio palyginime: ūkininkas beria dirvon sėklą, bet nepastebi, kaip išauga vaisius, nes būtent sėkla sudygsta ir auga savaime, dieną ir naktį, žmogui nežinant kaip. Su Dievu net sausiausiuose dirvožemiuose visuomet yra naujo sudygimo viltis, sakė Pranciškus.

Popiežius prieš vidudienio palaiminimą meldė Mergelės Marijos, nuolankios Viešpaties tarnaitės, kad mus mokytų pamatyti Dievo didybę, veikiančią mažuose dalykuose ir leidžiančią įveikti nusivylimo pagundą. Kasdien pasitikėkime juo! (SAK / Vatican News)

Mons. Adolfas Grušas       2021-06-13 17:54

KASDIENYBĖS ŽAVESYS

Žiniasklaida kasdien mus bombarduoja įvairiausia informacija, ir kiekvienas leidinys tvirtina, jog tai yra labai svarbu. Kartais iš tiesų tai yra svarbūs pranešimai, bet dažniausiai tenka susidurti vien su paskalų lygio samprotavimais. Aišku viena: visuomet pristinga, bent jau mūsų požiūriu, kai kurių labai svarbių gyvenimo aspektų.

Mes nemokame įvertinti daugybės mūsų akyse vykstančių stebuklų… Žavimės gražiu saulėlydžiu, žydinčiu sodu, egzotišku kraštovaizdžiu, bet ar bent kas nors stebisi, kad kiekvieną rytą pateka saulė, kad iš mažos sėklos išauga augalas, kad gyvūnas rūpinasi savo jaunikliais? Mokslas, siekdamas viską paaiškinti, tarsi pašalina poetiškąją gyvenimo prasmę, ir mes arba gyvename amžiname išsiblaškyme, arba mumis manipuliuoja tie, kurie žino, kaip nukreipti mūsų dėmesį nuo jiems nepageidaujamų dalykų.

Šio sekmadienio Evangelija ragina mus iš naujo atskleisti kasdienybės žavesį, atkreipdama dėmesį į žmogų, „kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo“. Ji kviečia pagalvoti apie garstyčios grūdelį, „kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visas daržoves ir išleidžia tokias plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai“.

Atrodytų, kad Viešpats kalba apie paprastus dalykus, tuos, kuriems net neteikiame didelės reikšmės, tačiau Jis nori, kad tame Jo mokiniai įžvelgtų didesnę tikrovę ir sako: „Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą“… „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji – tarytum garstyčios grūdelis“… Vadinasi, Dievo didybė susilieja su kasdienybe. Viskas priklauso tik nuo sugebėjimo ne vien matyti, bet ir suprasti.

Tikriausiai nėra reikalo priminti, jog Dievo karalystė nėra valstybė, kurią būtų galima sulyginti su jau egzistuojančiomis pasaulyje. Ji nėra ekonominio, kultūrinio, socialinio pobūdžio įmonė ar asociacija, nors neretai mes ir mėginame ją tokia padaryti.

Dievo karalystė yra ten, kur žmonės kreipia savo gyvenimus į Dievą, taip ir visą pasaulį kreipdami Dievo linkui. Žinoma, susidaro įspūdis, kad šios pastangos neatneša laukiamų vaisių, tačiau kaip tik čia ir vertėtų stabtelėti prie girdėtų dviejų palyginimų esminės minties. Jėzus teigia, kad Karalystės gimimas ir augimas visų pirma priklauso nuo laisvos Dievo valios, ir vien tik Jis žino, kodėl ji gimsta ir auga vienur labiau, nei kitur, labiau tam tikru laiku, nei kitu, tik Dievui žinoma, ar greitai galime sulaukti vaisių.

Šio sekmadienio Evangelija – tai pamoka mums visiems: žmogus privalo būti kantrus. Kaip ūkininkas negali paskubinti to, ką pasėjo, augimo, taip ir krikščionis, nors ir labai trokštų, kad visi pažintų ir priimtų Viešpatį, turi nuolankiai paklusti išgelbėjimo planui, nes jis nėra nei to plano autorius, nei įgyvendintojas. Mus visus kviečia Dievas: kas, kada ir kaip, žino tik Jis. Jis kviečia mus bendradarbiauti, bet mes nežinome, kaip ir kada Jis įvertins mūsų darbus. Periodiškai yra skelbiama statistika, kiek pasaulyje yra krikščionių (turima omenyje, pakrikštytųjų), kiek jų dalyvauja Šventosiose Mišiose, kiek sudaro religines santuokas, kiek dalyvauja viešoje veikloje, tačiau būtų klaidinga, tuo vadovaujantis, spręsti, kiek yra išplitusi Dievo Karalystė, nes vien tik Dievas skaito sąžines, tik Jis vienas žino ir tai, kiek mumyse pačiuose yra Dievo Karalystės.

Be abejo, mes, priėmę Karalystės žinią ir norėdami ją nešti kitiems, turime vengti dviejų kraštutinumų, į kuriuos labai lengva pakliūti. Viena vertus, egzistuoja tam tikras ramybės jausmas, labai artimas fatalizmui: kadangi viskas priklauso nuo Dievo, mums nenaudinga ką nors daryti, galime tik laukti. Drauge gresia pavojus viską priskirti tik sau: organizuoti, planuoti, dauginti darbus ir programas, tarsi Karalystės klestėjimas priklausytų vien nuo žmogaus pastangų.

Tuo tarpu panašu, kad svarbiausia: jausti savo kasdienybėje Dievą…

>> 14:04       2021-06-13 16:07

Strasbūre Dievas negyvena. Inija ne ten kreipėsi smile .

Dzeikas       2021-06-13 15:28

hmm’ui
Man regis niekas negalioja priimant formaliai ir nesuvokiant prasmes. Krikstas taip pat.

Dzeikas       2021-06-13 15:25

eretikui:
gerai pastebejai.Juk sis netikslumas vertime gerokai keicia prasme. Angliskas vertimas suponuoja ,kad Dievo karalyste yra kiekviename is musu (jeigu yra, jeigu mes ja isileidziame), musu savastyje, asmenyj. O lietuviskas vertimas - kad Dievo karalyste tarsi kazkur tarp vienminciu , taciau tarsi uz musu samones ribu, tarsi mes jei nebutume grupeje tai lyg ir ne Dievo karalysteje.
Na tarsi imigrantai JAV , teise gyventi turi, bet nesi pilietis ir teises ir pareigas turi tik tol, kol esi JAV. Va toks interpretacinis skirtumas is to atrodo menkucio netikslumo vertime.
Beje, o koki vertima naudojai?

eretikas        2021-06-13 14:27

dekui,
visgi grieztu teologu ar tik “pastudijavusiu”, kaip A.Maldeokiene, buciau priskirtas prie atskalunu ir kaip mat exkomunikuotas… is ju feisbuko…  smile Juk ji su tokia uzuojauta ziuri i tuos, kurie ner sumazine savojo “as” iki lytiniu kuno poreikiu…
o as manau, kad tai, kas taip gaivaliskai traukia i apacia galima nukreipt i virsu. ir tai taptu varomaja dieviskos kurybos jega.

elfe        2021-06-13 14:04

tiesa, ar girdejot?
Ilija Trinkuniene laimejo musi del “pagoniu” religijos iteisinimo…
net per Strasbura..
taigi, sie patriotai mano, kad jei zydai turi etnografine religija, kuri jiems padejo islikt net praradus tevyne, nu tai ir lietuviams pats laikas ruostis gyvenimui diasporoj..

elfe        2021-06-13 13:55

shabas… aha, buvo vakar.
siandien jau galima dirbti.. juk ne zmogus shabui…
tad nupjoviau zolele, apkarpiau kelis krumelius bumbulais… viena suformavau kaip Egipto piramide, apgenejau pusaites, kad per aukstos neisaugtu, sauleles neuzstotu…
o dabar lietuciui lynojant galima ir pamedituoti…
argi as ne panasi i etnografini zydu Penkiakbnyges Dieva Jahve? smile

> eretikui       2021-06-13 13:50

Jūs ne eretikas. Jūs tas, kuris ieško Tiesos, o Jėzaus žodžiuose - jų giliosios prasmės. Tai ir yra tikrasis Tikėjimas. Džiaugiuosi dėl Jūsų.

Jūsų Eminenecija,       2021-06-13 10:14

Ačiū Jums už , kad nepailstate mus žadinti , aiškinti Dievo žodžių prasmę. Mums tai labai svarbu, nes pažinti velnią -besislepiančiu už gėrio skraistės, meluojančiu garsiai iš visų pakampių ir gundančiu judošiniais grašiais, kad išduoti tai, kas mus išgelbės,- šiuo laikmečiu yra labai sunku.

eretikas        2021-06-13 9:46

kazin ar tie Jezaus palyginimai su seklom, skirti, kad suprastu paprastieji zmones,siandien besuprantami dvasininkams?..

jauvaikystej mane labai stebin, kaip tos sekliukes zino i koki madi ar darzove joms isaugti, kokia forma, ziedu spalva pasirinkti?.. tokiu egzistencijos klausimu jiems nekyla kaip zmogui del genderizmo ar kitokiu -izmu, kurie turetu “transformuot” zmogaus prigimti…
gal Dievo karalyste augaluose - ju augaline siela?..
anot Aristotelio, mineralai turi zemiausiu vibraciju - mineraline siela, augalai -augaline ir mineraline, gyvunai - mineraline, augaline ir gyvuline, zmones stovntys i tarp gyvunu pasaulio ir aksteniojo angelu pasaulio, be visu anksteniu turi ir dieviska dvasia - siela, leidziancia kurti…

kiekviena sekla turi luksta, kuri ja apsaugo ir kuria galima butu lygint su zmogaus ego. jei net imetus i tinkama dirva lukstas neleidzia issiskleist sekloj gludincioj gyvybinej potencijaj, - Dangaus karalystei, sekla numirs..
gal del to Jezus taip kalbejo apie tuos, kurie uzsidare savo ego kevale: leiskit mirusiems laidoti savo mirusius..
jei klystu, pataisykit

eretikas        2021-06-13 9:13

“Kiekvieno žmogaus širdis yra dirva, kurioje gali nukristi ne tik Dievo, bet ir žmogaus priešo sėkla.”

na, mano kuklia nuomone kazin ar ta vieta sirdis, kuri vaizduojama atverta sventuose Jezaus paveiksleliuose?..
jau greiciau toji visokiu -izmu siuksliu deze - protas, ego dulkiu sluoksniu uzklojantis samone.

turiu dvi Evangelijas, viena anglu kalba ir viena lietuviu… skaitant angliskai atsiveria kitoks supratimas, nei skaitant lietuviskai.. ir ne vien del tokiu vertimo skirtumu, kurie irgi labai svarbus, kaip antai angliskoji sako, kad DIEVO KARALYSTE JAU YRA JUMYSE.  Kai tuo tarpu lietuviskoji: DIEVO KARALYSTE YRA TARP JUSU. 
ar tai rodo, kad musu materializmo paveikti dvasininkai nepakankamai susigaudo dvasiniuose slepiniuose, krikscioniskame misticizme?..

hmm..       2021-06-13 8:31

ar uztenka Susitaikinimo sakramento susitaikinimui su Dievu?..
ypac jei sis ritualas priimamas formaliai, nesuvokiant tikrosios prasmes?..

Rekomenduojame

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Kun. Nerijus Pipiras. Bronius Laurinavičius: Tiesos skambesio vedamas

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

Olga Vėbrienė. Nusikaltimų gamtai nebetirsime?

Sveikatos teisės institutas. Premjera: „Aš esu mes. Išlikti žmogumi“

Liudvika Meškauskaitė. Pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida problema C-19 pandemijos laikotarpiu

Žodžio laisvė svetur – Kolumbijoje socialinių tinklų žvaigždė apgynė savo tradicines pažiūras į šeimą

Memorialas Kryžkalnyje bus papildytas naujomis partizanų pavardėmis

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminėjimas

Lenkijos premjeras siunčia vaizdo žinutę: mes giname Europą

Iššūkis gyventi pagal sąžinę

Vytautas Sinica. Apie architektūrą

Vidas Rachlevicius. E. Macronas ir A. Lukašenka. Lyginti negalima, bet palyginkim

Pasaulis ir Lietuva: Lenkija dėmesio centre/Ukraina ginkluojasi/Landsbergis pagirtas JAV

Amerikoje daugėja pastorių, dėl pandemijos norinčių nutraukti nuolatinę tarnystę

Ramūnas Aušrotas. Nauja sąvoka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme

Kyle Rittenhouse byla. Žiniasklaida pateikė realybės neatitinkančią versiją

Almantas Stankūnas. Ar jis ir Co yra diplomatai ar Rusijai ir Vokietijai naudingi joms dirbantys idiotai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.