Demokratija ir valdymas, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Belaukiant pjūties meto

Tiesos.lt redakcija   2017 m. liepos 23 d. 1:09

33     

    

Geroji Naujiena: Belaukiant pjūties meto

Jėzus pateikė minioms palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’ Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas’. Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išrinksime’. Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, rinkdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūčiai. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’“.

Jėzus pateikė jiems dar vieną palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu, taip kad padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose“. Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su raugu, kurį moteris ėmė ir įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“. Visa tai Jėzus bylojo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo. Išsipildė, kas buvo pranašo pasakyta: „Aš atversiu savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus“.

Paleidęs minias, Jėzus keliavo namo. Prie jo priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje“. Jis atsiliepė: „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus. Dirva – tai pasaulis. Gera sėkla – karalystės vaikai, o raugės – piktojo vaikai. Jas pasėjęs priešas – velnias. Pjūtis – tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai – angelai. Taigi, kaip surenkamos ir sudeginamos raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje. Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis, teklauso!“ (Mt 13, 24–43)

Apmąstydami šio sekmadienio Gerąją Naujieną kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: tesutvirtina Dievo žodis mūsų pasiryžimą budėti – kad mūsų varginga malda Jo neužgožtų, o mūsų prašymai atitiktų Jo valią, kad atsiverstume, kad Šventoji Dvasia veiktų mumyse ir subrandintų savo vaisių, kad neapsnūstume ir neįmigtume, ir neįsileistume į savo širdį raugių sėjėjo, kad pasipriešintume priešui tvirtu tikėjimu.

Dieve, duok atmesti visa, kas žemina Dievo vaiko vardą, kad būtume verti Tavo meilės iki galo, kad išbandomi nepalūžtume, o gundomi rinktumės pagal sąžinę, suteik ir drąsos išpažinti savo krikščioniškąjį tikėjimą, ir ryžto vardan jo susigrumti ir su šio pasaulio galingaisiais, kad įsišakniję Jo Tiesoje neišsigąstume galios tų, kurie negali nužudyti sielos, kad šių laikų pervartose stiprintume vieni kitus ir drąsintume.

Dieve, išklausyk mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą ir už tuos, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo ir įsitikinimų, sloginami nevilties ir baimės, atskirti vienatvės ar skurdo, piktojo puolami ar Tavęs nepažindami jaučiasi apleisti – tegul juos sustiprina palaimintojo ir kankinio Teofiliaus Matulionio nepalaužiama dvasia ir ryžtas patikėti viltimi net ir tada, kai, atrodo, nėra jokios vilties.

Viešpatie, duok mūsų Tautai išmintingų lyderių, kurie vadovautųsi ne šio pasaulio galios logika ir siektų ne valdyti, o Tau ir artimui tarnauti. Ir tvirto tikėjimo ganytojų, kurie palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkvėpti, eitų savo gerojo ganytojo pareigas drąsiai skelbdami Dievo žodį ir ieškodami Jo Tiesos. Duok, kad ir mes, Tiesos.lt bendruomenė, brangintume savo, Dievo vaikų, laisvę ir augtume tikėjimo, vilties ir meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Raniero Cantalamessa OFM Cap. Į ką panaši Dangaus karalystė

Dangaus karalystė panaši į žmogų, kuris dirvoje pasėjo gerą sėklą. Dangaus karalystė panaši į garstyčios grūdelį. Dangaus karalystė panaši į raugą. Šių trijų sakinių pakanka suprasti, kad Jėzus čia kalba apie dangaus karalystę, esančią vis dėlto žemėje. Vien tik žemėje yra vieta augti augalams ir piktžolėms, vien tik žemėje yra tešlos, kurią reikia rauginti. Galutinėje karalystėje viso to nebebus. Vien tik Dievas bus visa visame. Taigi Jėzus čia apibūdina Bažnyčios padėtį istorijoje. Šie trys esminiai palyginimai padeda suprasti Bažnyčios prigimtį, užduotį ir likimą.

Palyginimas apie garstyčios grūdelį, išaugantį į medį, vaizduoja Dievo karalystės augimą žemėje. Dievo karalystė kilo iš grūdelio. Ji ta pati pačiam Jėzui, „grūdui, kritusiam į žemę ir apmirusiam“. Tačiau iš šio kritusio grūdo išaugo varpa, gimė visas kūnas, t. y. Bažnyčia. Ji augo laistoma Dievo žodžiu ir apaštalų liudijimo krauju. Netrukus ji tapo didžiuliu medžiu, savo šakomis apimančiu visą žinomą pasaulį. Visos tautos tarsi padangių paukščiai atskrenda ir sutupia jo šakose; jos priima krikštą ir pačios tampa medžio šakomis. Ir mes esame iš tų paukščių, susisukusių lizdus didžiajame medyje – dangaus karalystėje.

Palyginimas apie raugą taip pat žymi Karalystės augimą. Tačiau čia augimas jau kitoks. Tai ne tiek regimas plėtimasis, kiek kokybinis intensyvumo pokytis. Raugas turi perkeičiamosios galios, kuria jis gali viską atnaujinti ir inertišką žmonių tešlą paversti skirtomis paaukoti Dievui „duonos atnašomis“. Raugas visų pirma yra Dvasios galybė, veikianti karalystėje. Antrajame skaitinyje šventasis Paulius parodė jos veikimą tikinčiųjų širdyse, kur ji pradeda kiekvieną perkeitimą ir atnaujinimą. Būtent Dvasia savo galybe kuria naują žmogų, pagal prisikėlusio Kristaus pavyzdį. Šiuos du palyginimus mokiniai lengvai suvokė. Tačiau ne taip paprasta jiems buvo suprasti palyginimą apie rauges; todėl, miniai išsiskirsčius, likę vieni namuose jie paprašė Jėzaus: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje“. Jėzus paaiškino palyginimą, sakydamas, kad sėjėjas yra jis pats, geroji sėkla – tai tarsi karalystės, o raugės – piktojo vaikai, dirva yra pasaulis, o pjūtis – pasaulio pabaiga.

„Dirva – tai pasaulis“: ši frazė ankstyvojoje krikščionybėje tapo atmintino ginčo, kurį svarbu prisiminti ir šiandien, objektu. Donatistai samprotavo labai supaprastintai. Jų nuomone, Bažnyčią turi sudaryti tik gerieji. Kita vertus, esąs pasaulis, pilnas piktojo vaikų, be jokios išganymo vilties. Remiantis šiuo supratimu, Bažnyčia pasaulyje būtų tokia uždara vieta, tarsi Nojaus arka, kurioje tik nedaugelis gali išsigelbėti iš bendros katastrofos. Tame ankstyvosios Bažnyčios ginče nugalėjo šv. Augustino mintis, atstovavusi visuotinei Bažnyčiai. Pati Bažnyčia yra dirva ir joje drauge auga kviečiai ir raugės, gerieji ir blogieji. „Kiek daug avių yra lauke, ir kiek daug vilkų yra viduje!“ – sušuko šv. Augustinas. Pasaulis nedalomas į tamsybių vaikus ir šviesos vaikus. Veikiau visi esame tamsybių vaikai, visi esame raugės, tačiau, jeigu norime, galime tapti šviesos vaikai ir gera sėkla, reikia tik priimti karalystę ir atsiversti. Niekas nėra galutinai užfiksuota ir nulemta. Žmonės nėra suskirstyti į išrinktųjų ir pasmerktųjų kastas.

Taip, dirva yra pasaulis, tačiau dirva yra taip pat ir Bažnyčia. Tai erdvė augti, atsiversti ir ypač sekti Dievo kantrybę. Šventasis Augustinas sakė: „Blogieji egzistuoja šiame pasaulyje arba tam, kad atsiverstų, arba tam, kad gerieji galėtų ugdyti savo kantrybę“.

Dievo kantrybė yra viena iš svarbiųjų šiandieninės liturgijos temų. Iš pirmojo skaitinio aiškėja, kad Dievo galybė pasireiškia kantrybe ir pakantumu: „Tu didis, galingas, tačiau ir teisingas. Visiems viešpatauji, visiems ir atleidi [...]. Iš to, kaip elgiesi, visi pasimoko. Žmogus kitam žmogui – bičiulis ir draugas. Saviesiems vaikams palikai giedrą viltį, jog ir nusidėjus jiems leisi sugrįžti“.

Dievo kantrybė anaiptol nėra piktdžiugiškas teismo dienos laukimas. Tokia yra dažnai netikra žmogaus kantrybė. Dievo kantrybė yra gailestinga ir trokštanti išganyti. „Ar nesupranti, kad Dievo gerumas skatina Tave atsiversti?“ (Rom 2, 4) Jis iš tikrųjų yra, kaip giedama atliepiamojoje psalmėje, „meilus, maloningas ir gailestingas visiems“.

Tokio Dievo karalystėje nėra vietos nekantriems tarnams, tokiems žmonėms, kurie neveikia nieko kito, tik šaukiasi Dievo rykštės ir taikosi, kurį atiduoti nubausti. Tuos du mokinius, prašiusius Jėzaus užleisti ugnį iš dangaus ant tų, kurie jų nepriėmė, Jėzus sudraudė (plg. Lk 9, 55). Panašiai priekaištauti Jėzus galėtų ir kai kuriems iš mūsų, pernelyg uoliai reikalaujantiems teisybės, bausmės ir keršto tiems, kuriuos laikome pasaulio raugėmis. Mus piktina būtent Dievo tyla ir kantrybė.

Dirvos šeimininko kantrybė mums pateikiama kaip pavyzdys. Turime laukti pjūties, tačiau ne kaip tie tarnai, kurie sugniaužę pjautuvus vos valdosi trokšdami išvysti nedorėlių veidus paskutinio teismo dieną. Atvirkščiai, turime laukti pjūties, patys nebūdami garantuoti, kad esame gera sėkla, o ne raugės.

Šiame evangeliniame palyginime kviečiama į nuolankumą ir gailestingumą. Tai pats konkrečiausias kvietimas, kurį, jei norime, galime pradėti įgyvendinti ką tik išėję iš pamaldų, vos grįžę į namus. Tegul žmogus, kuriam jaučiame nuoskaudą, iš mūsų akių supras, kad nuo šiol jo nebesmerkiame, nes Kristaus žodis išmušė pjautuvą iš mūsų rankų.

Taigi mes visi esame kviečiai ir raugės tuo pačiu metu. Vien tik ta sėkla yra be raugių, kuri yra be nuodėmės. Tai tas grūdas, kuris krenta žemėn ir apmiršta. Šis grūdas, tapęs duona, ateina pas mus, kad mes taptume Dievo kviečiais.

baznycioszinios.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Telkimės....       2017-07-25 8:20

Demokratiškai susipratusių inteligentiškų lietuvių pareiga- burtis į sąjūdžio žmogaus - V.Radžvilo bendraminčių buriamą Forumą-antioligarchinį, nacionalinį  naująjį sąjūdį. Kas dėl asmeniškumų, siauraprotiškumo ar paranojų abejoja ir skleidžia baimes ,,dėl ne tokių pavardžių” Forume, tas ,matyt, ir 90 metais dirbo tą patį kvailio arba piktavalio darbą...(IG grupė ir tada buvo marga, bet vienybė ir neprikl. tikslas laimėjo. Sovietinis rašytojas Petkevičius ar kitas nepamaišė bendrai srovei…:))
Neverkim , bet burkimės, antraip galas skestančiai oligarchinės-nomenklatūrinės santvarkos liūne mūsų Lietuvai…

VaidasVDS       2017-07-25 7:29

Ne anot manęs, anot apreiškėjų:
“Kada laikinai buvo ištremtas į Patmą, tada Jonas parašė Apreiškimo Knygą, kurią dabar jūs turite labai smarkiai sutrumpinta ir iškraipyta forma. Šitoje Apreiškimų Knygoje yra išlikusių fragmentų iš didžiojo apreiškimo, kurio didelės dalys buvo prarastos, kurio kitos dalys buvo išimtos, vėliau po Jono parašymo. Ji yra išlikusi tiktai fragmentine ir sufalsifikuota forma.”
——
Urantijos Knyga labai akivaizdžiai 1935 metais perspėjo šiuolaikinę civilizaciją:
“Ir šiuolaikinė civilizacija visiškai nesivysto dvasiškai ir šeimos institucijos išsaugojimo srityje.”
Dvasiškai ji nesivysto todėl, kad Jėzaus evangelija buvo pakeista Pauliaus evangelija ir to išspręsti šiuolaikinė bažnyčia, neatlikusi esminių reformų, yra tiesiog nepajėgi.
O kad nesivysto šeimos išsaugojimo srityje, tai yra akivaizdu, nes katalikų bažnyčios įvestas celibatas buvo iššūkis prieš šeimą ir duoda tokius vaisius, kad pati katalikų bažnyčia nesusitvarko su pedofilija savo kunigų gretose ir yra praradusi net ir moralinius svertus kovoje už šeimos išsaugojimą ir tvirtinimą.

>VaidasVDS 22:08       2017-07-25 0:48

Taigi, anot tamistos, “Jono apreiškimas yra suklastotas” (15:23)?

VaidasVDS       2017-07-24 22:08

Žinote, šaika, minusų dėliotojai,
tai, kad man dedate minusus tai nieko baisaus, bet tai, kad sudėjote minusus puikiam apaštalo Jono pamokymui iš Naujojo Testamento, rodo, kad geriausiai tarnaujate nelabajam.
1 Jn 3, 18 Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.

VaidasVDS       2017-07-24 18:56

LSN,
nebijokite, tikros bažnyčios, tikinčių į tikrą Dievą ir vykdančių tikrą Dievo valią bendruomenės, niekas niekada nenugalės. O štai materialioms bažnyčioms tikrai bus riesta. Popiežius jau buvo pamanęs, kad pasaulio pabaiga ateina, bet ateina tik pokyčiai…
—-
17:55
Nieko nepasakyčiau, nes tos 12 genčių yra pati tikriausia klastotė, pritempianti ST prie Apreiškimo Jonui. Rašiau, kas tie 144000 yra iš tikro. Aišku, kad Jonas ir jokių Jėzaus ragų nematė, bet arba ten buvo klaidinga vaizduotė, arba tos vietos suklastojimas (greičiau suklastojimas, nes Apr 4, 5 Jonas daug aiškiau pasisakė apie 7 Dievo dvasias ir ten jokių ragų su akimis nebuvo)...

LSN       2017-07-24 17:56

ROME, May 18, 2017 (LifeSiteNews)—St. John Paul II’s 1976 prophetic warning about the rise of an “anti-Church” that would preach an “anti-Gospel” is being fulfilled today by leaders within the Catholic Church, even at the highest levels, said a priest in a talk given at a Catholic conference today in Rome.

Fr. Linus Clovis of Family Life International said in his talk at the Rome Life Forum, organized by Voice of the Family, that the anti-Gospel of the anti-Church is often “indistinguishable from secular ideology, which has overturned both the natural law and the Ten Commandments.”
https://www.lifesitenews.com/news/we-are-witnessing-today-st.-john-paul-iis-prophesy-of-an-anti-church-cathol

VaidasVDS ui       2017-07-24 17:55

pagaliau. Dabar Jūs nebesiginčysit kad septyni ragai yra Jono revoliucijoje/ apokalipsį/ apreiškime ir jūs tuos ragus radot - 16:02.
Na o kas dėl 144 000 tai gal irgi rasite Jono apokalipsy 7:4,5 :išvardinta 12 genčių po 12 tūkstančių.Randant Dano gentį? Ką pasakytumėt apie Dano genties atstovų nebuvimą paženklintųjų sąraše?

VaidasVDS       2017-07-24 16:02

Turiu atsiprašyti 14:51,
radau tuos septynis ragus.
Tie septyni ragai ar (ir) septynios akys yra teisingai įvardytos kaip dvasios, iš tiesų tai yra pagalbinės proto dvasios - išminties dvasia, garbinimo dvasia, patarimo dvasia, žinių dvasia, drąsos dvasia, supratimo dvasia, intuicijos – greito suvokimo – dvasia. Ir tai tikrai nėra jokie žudymo įrankiai…

VaidasVDS       2017-07-24 15:23

14:51,
gal ką nors vartojate?
Kur Jono apreiškime jums septyni Jėzaus ragai?
Kadangi Jono apreiškimas yra suklastotas, tai labai sunku pasakyti, kurioje vietoje yra klastotė, o kur galimas paties Jono suklydimas, šifruojant savas vizijas.
Vieną dalyką žinau tikrą, kad tie 144000 pavadintų “mergelių” visai yra nei jokie paženklintieji iš visų Izraelio vaikų giminių, nei “mergelės-skaistuolės”, o paprasčiausi angeliškos kategorijos tvariniai, dirbantys su tam tikra informacija. Jonui visai galėjo pasirodyti, kad tai “mergelės”-skaistuolės, todėl bet kokiu atveju Jonas jei ir suklydo, tai netyčia…

Visus žmones mylėti,       2017-07-24 15:13

nekęsti jų blogų darbų.Ir čia jau galima kautis.

VaidasVDS ui       2017-07-24 14:51

kam pasakas vadinti suklastojimu? Kiekvienas pasakos pasakorius pasakoja savaip, kai ką nepasakydamas, kai ką savo pridėdamas. Šiuo metu Biblijos Jono apreiškimas yra būtent toks - ateis Jėzus su spetyniais ragais žudyti ir paliks tik nesusitepusius su moterimis. Kada ateis nepasakyta. Tai va gali būti kad ateityje bus išvesta nauja rūšis, sekso nebus, dauginsis klonavimo būdu - ir Jono apokalipsyje rašymas kad bus išgelbėti tik nesusitepę su moterimis jau bus ne pasaka o realybė.  O homoseksualizmo suaktyvėjimas yra pradinė nesusitepusių su moterimis kūrimo stadija.

VaidasVDS       2017-07-24 11:53

Suklastotą Apreiškimą Jonui reiktų skaityti kuo mažiau, nes gims tokie nesąmoningi komentarai, kaip 11:21.
Viena iš didžiausių bėdų krikščionybėje ir kilo dėl to, kad krikščionys nežino į ką tikėti, ar į Jėzaus mokymus, kuriuos NT, gerokai pavargus, galima aptikti, ar į suklastotą Apreiškimą Jonui bei Selto “papildymus” Mato, Morkaus ir Luko evangelijose.
Žmonės vis dar gyvena baimėje, nežinodami kaip elgtis ir piktdžiugiškai laukia tos atpildo dienos visokiausiems netikėliams ir netikriems pranašams, kuomet išsipildys “patobulinta” Jono apokalipsė.
Veltui laukiate ir veltui neišgirstate to paties Jono:
1 Jn 4, “18 Nebėra meilėje baimės, bet tobula meilė išveja baimę. Baimė bijo bausmės, ir kas bijo, tas dar netobulai myli. 19 Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo. 20 Jei kas sakytų: „Aš myliu Dievą“, o savo brolio nekęstų, – tasai melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato.”

apie pjūtį       2017-07-24 11:21

Jėzus Kristus ateis su septyniais ragais ir bus išgelbėti tik nesusitepę su moterimis - pagal Jono apreiškimą/apokalipsį/revoliuciją Biblijoje. Taip kad turintys žmonas, nevarkit… Ir šiaip skaitant Bibliją susidaro įspūdis kad už jos stovi levitai/kunigai - “Levitų knyga” Biblijoje verčiama į lietuvių k.  “Kunigų knyga) - būtent levitai/ kunigai yra dievo ir neapipjaustomi pagal Bibliją,  kunigams įvestas Celibatas ir Jono apokalipsyje pažadas nesusitepusių su moterimis išgelbėjimas pjūties - žudymo metu kai ateis Jėzus žudyti.

VaidasVDS       2017-07-24 11:14

Taigi nesikremtu, brangusis 9:12, visiškai.
Pasaulis turėjo Dievo Sūnų, bet neturėjo Rašto. Žmonės sukūrė (ir “pritobulino”) Raštą.
Kuomet pasauliui pateiktas Raštas, žmonės lyg ir neturi Dievo Sūnaus, kuris Raštą Autoritetu padarytų.
Bet joks žmogus vis tik niekada negalės stotis į Dievo Sūnaus vietą, net ir pati didžiausia materiali bažnyčia. Juk Sūnus jau buvo, tad dabar tereikia viską į lentynėles sudėlioti…
Bet jeigu kas nors pradės garbinti Urantijos Knygą, o ne Dievą, tas bus kvailys paskutinis. Mokytoją reikia gerbti, o garbinti reikia tik Dievą Tėvą...
Na ir dėl feiko apie New Age. Nueikite į Vikipediją anglų kalba dėl New Age ir ten nerasite jokios užuominos į Urantijos Knygą. Skirtingos kategorijos. Bet šmeižto platinimui visos priemonės geros.

VaidaiVDS,       2017-07-24 9:12

nesikrimskite dėl ankstesnių minusų po Jūsų komentarais, o džiaugitės,
kad net SATANIJOS-606 skaitytojai nesileidžia kvailinami
ir neapsėja savo laukų urantų nemokamai(?) platinamomis raugėmis.
Antra: kaip galima niršti ant njueidžinių urantų, kai jų paprasčiausiai gaila,
kaip suviliotų beždžioniaujančio priešo (Mt 13, 25)?

Pasakose yra       2017-07-24 8:39

trečio brolio kvailio personažas,žydai turi “atpirkimo ožio” įvaizdį,kurį paskolino pasauliui.Bet juk tai tas žmogus ,ant kurio aplinka dažnai sustumia savo nuodėmes.Atpirkėjai.Jų padėtis labai nepavydėtia.Ir civilizacija turėtų gerinti jų dalią.Vis dėlto slapta vyksta daug klastingų dalykų.Kodėl žmonės taip nelinkę pasipriešinti jiems,kodėl jie tyli,kai mato ,kad daromi siaubingi darbai.Aplinka tyli,pritarianti aplinka yra baisiau už patį nusikaltėlį.

Kodėl       2017-07-24 8:04

žmogaus gyvybė tampa smulkmena.Pavyzdžiui,koncentracijos stovyklų aukos.Kur jos šiame kontekste?Budelių reikia gailėti taip kaip aukų...

Vis tek klausimas,       2017-07-24 7:58

kodėl turi būti kastuvu užkapota mergina?Kodėl toks neteisingumas jos gyvenimui?

VaidasVDS       2017-07-24 7:53

brolau 2017-07-24 0:44,
na ko taip pykstate, argi nežinote, kad net dar prieš Jėzų senovės raštuose buvo rašoma:
‘įtūžis kvailą žmogų pražudo,’ ir jog žmogus ‘pykčiu suplėšo save’? Kad ‘tas, kuris neskuba įtūžti, tas yra didžiai supratingas,’ tuo tarpu ‘tas, kuris greitai supyksta, tas išaukština kvailystę’? Jog ‘švelnus atsakymas įtūžį nusuka,’ ir kaip ‘grubūs žodžiai sukelia pyktį.’ ‘Išmintingumas pyktį sulaiko,’ tuo tarpu ‘tas, kuris nesusivaldo pats, yra lygiai toks pat, kaip ir neginamas miestas be sienų.’ ‘Įniršis yra žiaurus, o pyktis yra įžeidžiantis.’ ‘Pikti žmonės sukelia konfliktą, tuo tarpu įtūžusieji padaugina savo nuodėmes.’ ‘Neskubėkite dvasioje, nes pyktis glūdi kvailių krūtinėje.’
Aš rašiau į temą.
Jei žmogus klausia, atsakau.
Štai jūs rašote tą patį per tą patį, o aš, nenorėdamas gadinti temos, teikiu nuorodas, kur mes tas aplinkybes aiškinomės, net ir neatsižvelgdamas į tai, kiek minusų ten surinkau. Bent mano minusais galėtumėt pasidžiaugti.

Per tas rauges        2017-07-24 7:46

kiek žmonių iškeliauja į kapus.Ir kaip turėti jiems kantrybės,kad jie ta kantrybe toliau naudojasi daryti juodus darbus.

Štai, urante, citata iš        2017-07-24 0:44

Urantijos_Knyga._III_dalis.pdf
skelbianti, kad Uk buvo „apreikšta” ir yra skirta Satanijos gyventojams:
“Lygiai prieš 993.408 metus (nuo 1934 m. po Kr.gim.), Urantija buvo
oficialiai pripažinta kaip Nebadono visatoje žmogumi apgyvendinta planeta.
Biologinė evoliucija dar kartą pasiekė valios orumo žmogiškuosius lygius;
žmogus atvyko į SATANIJOS 606-ąją planetą.” 
“Urantijos_Knyga” - tipiškas New Age pseudodvasingumo eklektinis mokymas (daug plagijavimo).
Tad kam jį dažna proga sektantiškai brukti Tiesos.lt skaitytojams
ir trukdyti šnekėtis straipsnių temomis?
Kita vertus, suprantu, kad nuostabus šiandienos skaitinys apie rauges
ir jų likimą, matyt, negali neišprovokuoti urantiškų blėnių,
noro tuoj pat taisyti Šventąjį Raštą ar jį papildyti.

VaidasVDS       2017-07-23 22:37

dėl 2017-07-23 21:58
Na kaip gi be cenzoriaus ir melagėlio.
Kuomet nebeturite argumentų ir padorumo, belieka gąsdinti pavadinimais.
Užmiršote nuorodą įdėti apie mūsų diskusiją komentaruose:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/angele-raudiene.-kam-uzmyne-ant-nuospaudos-tikybos-mokytoja
ir tęsta čia:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/laisvunas-sopauskas.-liberalmarksistinio-revoliucinio-teroro-pradzia-l
Manęs niekada negąsdina minusai, žmonės visada iš pradžių bijo to, kas nauja, o tiesa dar kartais ir žeidžia. Bet bailūs, kaip dainuoja Ševčiukas, visuomet pikti… ir neteisūs.

to VaidaiVDS 2017-07-23 15:35       2017-07-23 21:58

Nesistebėkite, Urantijos knyga buvo „apreikšta” ir yra skirta Satanijos gyventojams. Taip rašoma pačioje Uk.

VaidasVDS       2017-07-23 18:58

bevardžiui 2017-07-23 15:35
Radau Apreiškime, kuris vadinasi Urantijos Knyga ir kurį studijuoju devintus metus (vis dar mokausi, nes tikrai yra ką veikti).
Apreiškimas autoritetingai pataiso klaidas, kurias padarė žmonės, apaštalas Paulius ir vėlesni NT perrašinėtojai bei atskleidžia dar didingesnes dvasines tiesas, kurias galėtų įsisavinti ir šiuolaikiniai mąstytojai.
Apreiškimas moko tikrųjų Jėzaus skleistų tiesų, kaip meile ir išmintimi nugalėti blogį, ką pasiekia labai nedaugelis pasišventusių religijai normalių įvairių pakraipų krikščionių, o tam trukdo ir klaidos, kurios netyčia ir gal ne iš piktos valios atsirado NT (ST tų klaidų iš viso galybė).
Tai, kad Apreiškimas pateiktas dar 1935 metais, o Jo iki šiol niekas nereklamuoja plačiu mastu, turtuoliai ir visokios žmogiškos pasaulio “tvarkos” net nebando Juo remtis bei remti; ir yra ganėtinai nedaug, bet ganėtinai bjauraus šmeižto, kurį bet kuris rimtesnis Urantijos Knygos tyrinėtojas gali nesunkiai paneigti, be to Jis ganėtinai nepatogus sustabarėjusioms religijoms; visa tai priveda prie to, kad plačiau Jis tyrinėjamas tik JAV. O kitur tik pavieniai asmenys (ar nedidelės grupės) tyrinėja šį Apreiškimą. Dažniausiai tai būna gana šviesios ir intelektualios asmenybės - yra buvusių kunigų, filosofų, mokslininkų. Šis Apreiškimas nesukūrė jokios Bažnyčios, bet man žinoma tik viena sekta, veikianti šio Apreiškimo pagrindu, ir ji, deja, yra Lietuvoje, o jos vadas išvertė Apreiškimą į lietuvių kalbą, už ką jam vis tik nuoširdus ačiū (beje vertime gana daug klaidų, bet rimtų klaidų nedaug)...

Dangaus Karalystėje nebus "kvietraugių" ir "raugkv       2017-07-23 17:23

“Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išrinksime’. Jis atsakė:
‘Ne, kad kartais, rinkdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių.”
- Raniero Cantalamessa teisingai aiškina, kad Paskutinis Teismas - ne žmogaus kompetencija. Tačiau šiame Jėzaus palygime esminga ir tai, kad raugės (“piktojo vaikai”) įvardytos bei visuomet išliks raugėmis ir niekuomet nepavirs kviečiais!
Tik RAUTI IR SUDEGINTI (“užmėtyti akmenimis” - ST) jas nėra mūsų,
bet Žmogaus Sūnaus siųstų angelų darbas.
Bet mes, kaip Jėzaus mokiniai, privalome mokintis atpažinti ir viešai įvardyti,
kas yra kviečiai, o kas - raugės, ir stengtis neužsileisti piktžolėmis.
Dar daugiau, savo sielos darželį turime ir patys nuolat ravėti
(patys grumtis su ydomis ir nuodėmėmis,
o ne laukti, kol pakviestas ateis ir išravės Žmogaus Sūnaus).
Tai ir aiškus perspėjimas (“Ten bus verksmas ir dantų griežimas.”)
įsivyravusiam šiandienos reliatyvizmui ir jo gausiems “sėjikams”
- Dangaus Karalystėje nebus “kvietraugių” ir “raugkviečių”. NK

VaidaiVDS,        2017-07-23 15:35

Natanielio, apaštalo Tomo ir net paties Jėzaus mintys ir žodžiai
- kur visa tai atradote? - Šv. Rašte jų neradau!

VaidasVDS       2017-07-23 11:29

Po žodžio “nenuostabu” turėjo būti žodžiai: “, kad apaštalai susiginčijo tarpusavyje”.

VaidasVDS       2017-07-23 11:27

Parabolė apie Sėjėją.
Graži parabolė ir labai prasminga.
Didžiausia jos prasmė yra ta, kad ji geriausiai paaiškina žmogiškuosius dvasinius klydimus.
Ir tie žmogiškieji klydimai geriausiai atsispindi šiame straipsnyje.
Petro “išaiškinimas” apie parabolės prasmę staiga tapo Jėzaus išaiškinimu Mato, Morkaus ir Luko evangelijose, tik Jono evangelijoje šio suklydimo nėra. Taip netyčia žmogiškasis mokymas tapo “dieviškuoju”. O suinstitutinta bažnyčia kitoje parabolėje apie garstyčios grūdą dar ir save į parabolės prasmę sugebėjo “įstatyti” - neeiliniai gabumai. Reiktų pridurti, kad šalia Petro “įžvalgų”, savo įžvalgas pateikė ir Natanielius. Pateiksiu sutrumpintai:
“Sėklos - karalystės evangelija, sėjėjas - karalystės pasiuntiniai. Sėklos šalikelėje tie, kurie mažai ką girdėjo apie evangeliją, o taip pat ir tie, kurie šitai žiniai yra abejingi, ir kurių širdys yra surambėjusios. Dangaus paukščiai, kurie nusinešė sėklas - žmogaus gyvenimo įpročiai, blogio pagundos ir materialaus kūno aistros. Sėklos, kurios nukrito į akmeningą vietą - emocingos sielos, kurios naująjį mokymą priima greitai ir lygiai taip pat greitai šios tiesos atsisako, kada gyvendamos pagal šitą tiesą susiduria su sunkumais ir realybe; joms stinga dvasinio suvokimo. Sėklos, kurios nukrito tarp erškėčių - tie, kuriuos traukia prie evangelijos tiesų; jie yra linkę sekti jos mokymais, bet jiems kelią užkerta pasididžiavimas savo gyvenimu, pavydas, nepasitenkinimo jausmas, ir žmogiškosios egzistencijos nerimas. Sėklos, kurios nukrito į gerą dirvą, reiškia skirtingą įgimtą vyrų ir moterų dvasinio suvokimo laipsnį suvokti tiesą ir atsiliepti į jos dvasinius mokymus.” Nenuostabu
Vėliau apaštalas Tomas labai teisingai paaiškino ginčus, kilusius tarp apaštalų dėl parabolės apie sėjėją prasmės:
“Aš žaviuosi jų sugebėjimu padaryti šituos dalykus, bet aš lygiai taip pat esu įsitikinęs, jog visi tokie mėginimai stengiantis natūraliai parabolei suteikti dvasines analogijas visais jos aspektais gali tiktai sukelti painiavą ir tokios parabolės tikrojo tikslo giliai klaidingą supratimą. Tai, jog aš esu teisus, visiškai įrodo tas faktas, kad nors prieš valandą mes visi ir buvome vienos nuomonės, bet dabar esame pasidalinę į dvi atskiras grupes, kurios laikosi skirtingos nuomonės dėl šitos parabolės ir tokios skirtingos nuomonės laikosi taip atkakliai, kad tai ima trukdyti, mano nuomone, mūsų sugebėjimui iki galo suvokti tą didžiąją tiesą, kurią tu turėjai omeny, kada šią parabolę pateikei miniai ir vėliau paprašei mus ją pakomentuoti.” Dar vėliau Tomas pasakė:
“Mano sielos broliai, aš nenorėjau tęsti šitos diskusijos, bet jeigu jūs šito norite, tai aš jums pasakysiu, jog aš manau, kad šitoji parabolė buvo pateikta tam, kad pamokytų mus vienos didžios tiesos. Ir ji yra tokia, kad mūsų mokymą apie karalystės evangeliją, nesvarbu, kiek ištikimai ir kaip sumaniai mes vykdytume savo dieviškąsias užduotis, lydės įvairaus laipsnio sėkmė; ir kad visi tokie skirtingi rezultatai yra tiesiogiai dėl sąlygų, kurios yra neatskiriamos nuo mūsų tarnystės aplinkybių...”. Jėzus pritarė tokiam Tomo paaiškinimui…
O vėliau Jėzus pateikė trumpą parabolės paaiškinimą:
“Jis sakė, jog šioje parabolėje buvo kalbama apie du dalykus: Pirma, tai buvo jo paties tarnystės apžvalga iki to meto ir prognozė to, kas jo laukia ateityje per savojo gyvenimo žemėje likusiąją dalį. Ir antra, tai yra užuomina į tai, ko apaštalai ir kiti karalystės žinianešiai galėtų tikėtis savojoje tarnystėje einant laikui iš kartos į kartą.”
—-
Ir iš tiesų, kiek daug klaidingų Jėzaus mokymų aiškinimų atsirado po to, kada Jėzus paliko šį pasaulį...

ir vėl neverčia       2017-07-23 10:07

angelai - pasiuntiniai.

va va       2017-07-23 10:05

iš str. citata- “Visa tai Jėzus bylojo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo” - kad minia girdėtų ir nieko nesuprastų - pats Jėzus paaiškinęs atskalūnams/apaštalams mokymo esmę kad pavyzdys be tiesioginio nurodymo tuščias reikalas,  tieioginis sakymas irgi tuščias reikalas ir kad mokymas duoda rezultatą tik tada kai tiesiogiai sakoma ir parodoma pavyzdys.

Evangelijos skaitinio meditacija (M. Burdulytė)       2017-07-23 8:52

Ką gali piktavališkas raugių sėjimas atskleisti mums apie Dievo karalystę?
Jėzus naudojasi kasdieniu žemdirbystės pavyzdžiu, kai sėjama, pjaunama ir atrenkamas geras derlius nuo visokių priemaišų. Jei laiku neatskirsime piktžolių, jos gali užgožti pasėlį ir netgi pražudyti gerą derlių. Tačiau per anksti jas rauti irgi pavojinga, nes tuo pačiu galima išrauti ir pasėlį. Kaip gamta mus moko kantrybės, taip Dievo kantrybė mus moko puoselėti Jo Žodį, pasėtą mūsų širdyse, ir saugotis griaunančios nuodėmės bei apgaulės, kurie gali Jį sunaikinti.
Dievo Žodis neša gyvenimą, tačiau Šėtonas, melo tėvas, siekia gerumo sėklas išnaikinti. Dievo teismas neskuba, tačiau jis tikrai ateis savo metu.
Galiausiai Dievo valia atlygins kiekvienam pagal tai, ką jis sėjo ir plovė savo gyvenime. Tądien Dievas atskirs blogį nuo gėrio. Ar leidi Dievo Žodžiui įsišaknyti savo širdyje?
Viešpatie Jėzau, tegu Tavo Žodis suleidžia gilias šaknis mano širdyje, kad neščiau gerus vaisius savo šlovei. Padaryk, kad alkčiau Tavo teisumo dabar ir su džiaugsmu, o ne su baime, laukčiau teismo dienos.
(Pagal „RCNet Daily Scripture Readings and Meditations“)

Tiesa išlaisvina       2017-07-23 7:54

Baimė pribaigia.

kankinės Adelės Dirsytės malda       2017-07-23 6:12

Šv. Mišių Auka

Įžanga.
Ir šioje valandoje kunigas lenkiasi prieš Tavo altorių, Viešpatie, už visą pasaulį, taip pat ir už mane.
Viešpatie Dieve, atleiski man mano nusikaltimus ir sustiprink mane mano uždaviniams, kad tobulai juos atlikčiau.
Prie Tavo didžiausios aukos, prie visų Šventųjų Bažnyčios iždan sudėtų nuopelnų, priimki ir mano kančias: nuovargį, paniekinimus, ilgesio ašaras, alkį, šaltį, visas dvasios negales, mano pastangas… už Tėvynės laisvę, už mylimųjų ir prietelių geresnę dalią, už kovotojų vėles.

Viešpatie, pasigailėki ir tų, kurie mus persekioja ir kankina, duoki ir jiems pažinti savo meilės saldumą.


Rekomenduojame

Audrius Bačiulis. Naujienos iš Karabacho fronto

JT piktnaudžiavimas žmogaus teisėmis (I)

Vytautas Sinica. Švedija: multikultūralizmo grimasos

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai, kvailiai – valdžioje

Agnė Širinskienė. Kas būna, kai prišneki apie svainio partiją

Popiežius Pranciškus apie neoliberalizmą

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai ir kvailiai – valdžioje

Švedija keičia kursą – jungiasi prie rytų europiečių: policija prabilo apie „grėsmę sistemai“, griežtinti įstatymus reikalauja net buvęs ABBA narys

Eidamas 101-uosius metus mirė partizanas Jonas Svilainis-Liūtas

Liudvikas Jakimavičius. Papolitikuokim

Tikėjimo mokymo kongregacija: Tikintieji turi žinoti – ant kortos statoma moralinės tvarkos esmė, susijusi su visapusiška žmogaus gerove

Geroji Naujiena: būti Jo

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.