Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Atsiverskite, – sako Viešpats, – nes dangaus karalystė čia pat! (Mt 4, 17)

Tiesos.lt redakcija   2019 m. kovo 24 d. 8:00

10     

    

Geroji Naujiena: Atsiverskite, – sako Viešpats, – nes dangaus karalystė čia pat! (Mt 4, 17)

Mane pas jus atsiuntė Esantysis

Mozė ganė savo uošvio Jitro, Midiano kunigo, avis ir ožkas. Vieną gražią dieną, bevarinėdamas gyvulius po stepę, jisai atsidūrė prie Dievo kalno Horebo. Tenai pasirodė jam Viešpaties angelas liepsnoje, kylančioje iš erškėtyno. Mozė pastebėjo, kad krūmas liepsnoja, tačiau nesudega. Jis tarė sau: „Eisiu ir pasižiūrėsiu to keisto reginio: kodėl gi erškėtis nesudega? Pamatęs, kad Mozė ateina arčiau pažiūrėti, jam Dievas sušuko iš erškėtyno: „Moze, Moze!“ Tasai atsiliepė: „Aš čia“. Viešpats pasakė: „Arčiau neprieik! Nusiauk savo kurpes, nes vieta, kur tu stovi, šventa yra žemė!“ Ir tęsė: „Aš esu tavo tėvo Dievas – Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas“. Tada prisidengė Mozė veidą, nes pabijojo žiūrėti į Dievą.

O Viešpats kalbėjo: „Aš pamačiau savosios tautos vargus Egipte, išgirdau jos skundą prieš prispaudėjus. Žinau jos kančią. Todėl aš nužengiau jos išvaduoti iš egiptiečių rankų ir išvesti iš tos šalies į gražų ir platų kraštą, kur pienas ir medus upeliais plūsta“. Tuomet Mozė paklausė: „Taigi, nuėjęs pas izraelitus, aš jiems pasakysiu: ‘Mane pas jus atsiuntė jūsų tėvų Dievas’. Bet jie mane klaus: ‘O kuo jis vardu?’ Ką aš tada jiems sakysiu?“ Dievas Mozei atsakė: „Aš esu Esantysis“. Ir pridūrė: „Izraelitams taip pasakyk: ‘Mane pas jus atsiuntė Esantysis’“. Dievas toliau kalbėjo Mozei: „Štai taip pasakyk izraelitams: ’Mane pas jus atsiuntė Viešpats (Esantysis), jūsų tėvų Dievas – Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas. Toks mano vardas visiems laikams, taip aš būsiu vadinamas per visas kartas’“. (Iš 3, 1–8a. 13–15)

* * *

Viešpats – švelnus, maloningas

Tegu mano siela Viešpatį šlovina,
ir visa, kas yra manyje, tegarbina jo šventąjį vardą!
Lai mano siela Viešpatį šlovina,
lai neužmiršta, kiek jis man gero padarė. –

Jis man visas kaltes dovanoja,
gydo visas mano silpnybes.
Nuo pražūties gelbi mano gyvybę,
gaili manęs ir puošia mane savo malone. –

Viešpats pasaulyje vykdo teisybę,
gina visus prispaustuosius.
Savo sumanymus jis Mozei apreiškė,
jo darbus didžius Izraelis regėjo. –

Viešpats – švelnus, maloningas,
neskuba rūstaut, yra pilnas gerumo.
Kaip nepasiekiamai aukštas dangus viršum žemės,
taip yra didis jo gailestingumas
tiems, kurie jo šventai bijo. – (Ps 102, 1–4. 6–8. 11)

 

* * *

Tautos gyvenimas su Moze tyruose užrašytas mums įspėti

Noriu, kad žinotumėte, broliai, jog visi mūsų protėviai sekė paskui debesį ir visi perėjo jūrą. Jie visi susirišo su Moze, krikštydamiesi debesyje ir jūroje; visi valgė to paties dvasinio maisto, ir visi gėrė to paties dvasinio gėrimo. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus. Vis dėlto daugumas jų nepatiko Dievui, ir jų kūnai liko gulėti dykumoje. Tie įvykiai yra mums įspėjimas, kad negeistume blogio, kaip anie geidė. Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo. Visa tai jiems atsitiko, kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje. Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų.
(1 Kor 10, 1–6. 10–12)

 

* * *

Jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite

Atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis. Tada Jėzus pasakė jiems: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite.

Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo tvenkinio ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“.

Jėzus pasakė palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado.

Ir paliepė sodininkui: ‘Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’

Anas jam sako: ‘Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi’“. (Lk 13, 1–9)

 

* * *

Gerasis Jėzau, Tu dar kartą primeni, kas taip greitai pasimiršta: teisingumas priklauso Dievui, o nelaimės nėra kaltės pasekmė ar bausmė – jos gali ištikti kiekvieną ir ... tapti Tavo gailestingumo ženklu, svarbiausia žinia: jei atsiverstume, nepražūtume – net jei ir… žūtume.

Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje. Viešpatie, pasigailėk mūsų visų ir duok mums naują širdį: suteik atsivertimo malonę, įkvėpk troškimą gyventi tiesoje ir meilėje. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

 

* * *

Arnoldas Valkauskas. Mintys pamąstymui: Dievas veda savo tautą į laisvę

 

 

* * *

Mylintis „Aš Esu“

Trečiąjį gavėnios sekmadienį visuomet skaitoma ištrauka iš Išėjimo knygos. A metų cikle skaitoma apie dykumoje ištryškusią gaivinančio vandens versmę, B ciklo metais skaitomas Dekalogas, o šiais C ciklo metais – pasakojimas apie Mozės pašaukimą. Išėjimo knyga kartais vadinama Senojo Testamento Evangelija. Ši geroji naujiena pasakoja apie Dievo įsikišimą į žydų tautos istoriją, jos išlaisvinimą vedant iš vergystės į geresnę tėvynę. Išėjimo knygoje pasakojama ne vien apie „išėjimą” iš Egipto, bet taip pat apie dvasinę kelionę. Pirmosios tos kelionės gairės yra Mozės pašaukimas ir dieviškojo slėpinio apreiškimas.

Mozė, būgštaudamas faraono keršto, pabėgo į Midjaną, ten vedė kunigo Jetro dukterį ir ganė jo avis. Klajokliškas gyvenimas ir piemenavimas būdingi patriarchų laikotarpio gyvensenai. Ganydamas kaimenę Mozė prisiartina prie šventojo Horebo kalno. Čia Dievas paprašo jo būti tautos ganytoju. Pasakojime apie Dievo pašaukimą susilieja dvi tradicijos, kurias skiria du šimtmečiai. Ankstesnis tikėjimo kraičio šaltinis, kilęs iš pietinių genčių apie 10 a. pr. Kr., vadinamas jahvistiniu, kadangi jame Dievas vadinamas Jahvės vardu. Epizodas apie degantį krūmą veikiausiai priklauso jahvistiniam šaltiniui. Iš elohistinio (pagal Viešpaties vardą Elohim) šaltinio, datuotino apie 8 a. pr. Kr., kildintinas pasakojimas apie Dievo vardo apreiškimą.

Vaizduodamas Viešpaties apsireiškimą biblinis autorius pasitelkia ne gyvybę simbolizuojantį augalą, bet ugnį. Izraelio Dievas neįspraudžiamas į jokias medžiagiškas formas ir reiškiasi šviesa arba švytinčiu debesimi. Čia Dievo apsireiškimas vaizduojamas ugnimi, kuri liepsnoja, tačiau nepraryja menkučio krūmo. „Viešpaties angelo“ pasirodymas liepsnoje reiškia paties Dievo apsireiškimą. Jahvistiniam autoriui būdinga vaizduoti Dievą, artimai bendraujantį su žmogumi. Tačiau tuo pat metu jis transcendentinis ir nubrėžiantis artumo ribas: „Neik arčiau! Nusiauk sandalus, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa žemė!“ Dievas taip pat apreiškia savo gailestingą meilę: „Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo šauksmus prieš savo engėjus“.

Elohistinis autorius įvaizdžių požiūriu kur kas santūresnis. Jo pasakojime Dievas tiesiog prisistato Mozei. Nuo šiol jis nebėra nepažįstamas: „Aš esu tavo tėvo Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas. […] Izraelitų šauksmas tikrai pasiekė mane. […] Aš siųsiu tave pas faraoną“. Mozė sutinka priimti patikėtą misiją, tačiau nori sužinoti Siuntėjo vardą. Dievas tarė Mozei: „Aš esu, kuris esu“. Biblinis autorius pavartoja archaišką veiksmažodžio „būti“ formą. Ją galima suprasti ir kaip „Aš esu, kuris yra“; ši forma gali reikšti ir būsimąjį laiką drauge su esamuoju: „Aš esu, kuris būsiu“. Semitų galvosenoje vardo žinojimas reiškia tam tikrą įtaką vardo turėtojui. Pradžios knygoje (2, 19–20) Dievas pristato Adomui visus žemės gyvius, kad Adomas kiekvienam duotų vardą. Taip Dievas išreiškia žmogui suteiktą valdžią žemės gyvūnijos atžvilgiu. Šia prasme Dievas apsireikšdamas Mozei, galutinai neatskleidžia savo vardo ir neatsiduoda į žmogaus rankas. Priešingai, jis parodo, kad jo vardas nesutalpina viso jo slėpinio. Jis prisistato kaip transcendentinė, visavaldė ir nepriklausoma Esatis. Jis primygtinai liepia Mozei: „Tu taip kalbėsi izraelitams: ‘Aš Esu atsiuntė mane pas jus’“. Kristus taip pat pasivadina šiuo dieviškuoju vardu, netiesiogiai primindamas apsireiškimą prie Horebo: „pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!“ (Jn 8, 58). „Jeigu jūs netikėsite, kad Aš Esu, numirsite savo nuodėmėse“ (Jn 8, 24).

Nesileidžiant į mokslinį teksto skaidymą, pakanka suvokti jo pagrindinius sandus. Susipynusios dvi pasakojimo gijos perteikia du suvokimus. Jahvistinis autorius rašė Izraelio klestėjimo laikotarpiu karaliaujant Saliamonui. Jam akivaizdu, kad Dievas ištikimas savo pažadams. Elohistinio autoriaus pasakojimas redaguotas religinės krizės laikotarpiu VIII a. pr. Kr. Šiaurės karalystėje. Pranašai Elijas (IX a. pr. Kr.), vėliau Amosas ir Ozėjas (VIII a. pr. Kr.) ragina išrinktąją tautą laikytis ištikimybės. Galutinis Išėjimo knygos redaktorius suliejo šias dvi tradicijas į vieną iškiliausių Senojo Testamento pasakojimų. Jame atskleidžiamas slėpiningas, transcendentiškas, tačiau drauge gailestingas ir užjaučiantis žmonių vargus Dievas.

Šiandienos evangelijos ištrauka priklauso plačiai atkarpai, po to „Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę“ (Lk 9, 51). Jo mokymas darosi vis griežtesnis, reikia mokėti skaityti laiko ženklus (Lk 12, 54–56) ir nedelsiant atsiversti (Lk 12, 57–59). „Keli žmonės“ Jėzui papasakojo apie kruvinas represijas Piloto įsakymu. Žydų istorikas Juozapas Flavijus yra aprašęs panašius Romos prokuratorių susidorojimus. Jėzaus pašnekovai veikiausiai tikisi išgirsti iš jo lūpų okupantų romėnų žiaurybių pasmerkimą. Tačiau Jėzus lieka tarsi kitoje plotmėje. Pagal anuometinį žmonių suvokimą nelaimės ir ligos būdavo tiesiogiai siejamos su nuodėmės padariniais. Išvengusieji nelaimių galėjo jaustis esą „teisūs“. Jėzus ryžtingai atmeta tokį mąstymą. Žuvusieji nebuvo be nuodėmės, tačiau jie nebuvo kaltesni už likusius gyvuosius. Savo pašnekovus Jėzus įspėja: „Jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“. Pastiprindamas pamokymą apie žuvusius galilėjiečius jis primena Judo gyventojus, netikėtai žuvusius užgriuvus bokštui prie Siloamo tvenkinio. Taigi čia Jėzus atmeta kolektyvinės kaltės aiškinimą. Tačiau kodėl jo perspėjimai sakomi daugiskaita? Luko evangelijos 12 ir 13 skyriuose dėmesys sutelkiamas į paskutinį teismą. Jėzus pranašiškai verkia dėl Jeruzalės: „Tu užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti“.

Po rūsčių pamokymų eina pasakojimas apie nevaisingą figmedį. Mato ir Morkaus palyginimuose nuskamba galutinis nevaisingo figmedžio pasmerkimas (Mt 21, 18–22; Mk 11, 12–14): Izraelis neatnešė Dievo lauktų vaisių. Evangelistas Lukas, priešingai, akcentuoja Dievo kantrybę. Sodininkas tris kartus prašo šeimininko atidėti figmedžio kirtimą. Kai kas čia simboliškai įžvelgia trejus metus trukusią viešąją Jėzaus tarnystę. Evangelistas viltingai žvelgia į naująją Dievo tautą, pakeisiančią stokojantį tikėjimo Izraelį. Jis žino, kad nenuilstantis užtarėjas ir tarpininkas Dievo Sūnus nepagailės jokių pastangų vesdamas nusidėjėlius į išganymą.

„Bažnyčios žinios“

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

CHA >>> šansą?       2019-03-27 12:00

Ne šansą, o PAŽADĄ, kurio JIS niekados neišsižadės. Žydų tauta vis tiek bus pirmoji pateksianti į PAŽADĖTĄJĄ ŽEMĘ.

Jota       2019-03-27 11:14

Bet Dievas gailestingas. Pasaulio pabaigoje Jis duos, kaip sakoma, žydų tautai šansą, nes Jis jos neatstūmė. Tik tą jo gailestingumą kai kas supranta visiškai ne taip.

Jota       2019-03-27 10:57

Ne, kodėl, kaip sakoma Evangelijoje, SAUJELĖ žydų tautos atstovų pasiekė tikslą, visi kiti prisidėjo prie Kristaus nužudymo, apie tai kalba VISAS Šv. Raštas.
O kad Dievas išsirinko būtent šią tautą, tai yra mažas jos nuopelnas, - ką ir liudija rezultatai. Dievas galėjo išsirinkti bet kurią kitą - lietuvius, čigonus (romus), rusus ar dar ką nors. Tiesiog Jam taip patiko. Nes žydai laukė visiškai ne tokio Mesijo, o tokio, kuris jų tautą padarytų žemiškos karalystės valdytoja. Tai Dievui visiškai svetima idėja, kurios, beje, žydai niekada neatsisakė ir kurią stengiasi įgyvendinti dabar, laukdami SAVOJO mesijo.

Jeigu kas mąsto logiškai iki galo ir nebijo tiesos, tas būtinai prieis išvadą, kad tauta ar kitais santykiais susieta žmonių grupė, atstūmusi Dievą, paprastai į tą vietą priima tai, kas Jam radikaliai priešinga. KĄ - suprantate patys. Ir tuomet tauta iš Dievo išrinktosios virsta išrinktąja kitokių jėgų.

Nevalia neigti tautinės ar kitokios kolektyvinės atsakomybės. Egzistuoja asmeninė atsakomybė, bet šalia jos drauge egzistuoja ir tautinė. Kodėl rusai kaltinami tam tikrais bendrais blogais bruožais, kodėl giriami in corpore dėl gerų savybių? Ir kodėl kai kas lietuvių nevengia pavadinti žydšaudžių tauta? Jei tam tikrą savybę galima priskirti visai tautai, vadinasi, egzistuoja VISOS TAUTOS atsakomybė.

O ką sako galingasis internetas...       2019-03-27 10:07

nuo ko viskas prasidėjo….“Atsakymas: Pakartoto Įstatymo 7:7-9 apie Izraelį rašoma: „Viešpats jus pamilo ir pasirinko ne dėl to, kad buvote gausesnė tauta už kitas tautas, nes jūsų tauta mažesnė už kitas tautas, bet dėl to, kad Viešpats jus pamilo ir kad ištesėtų jūsų tėvams duotą priesaiką, Jis išvedė jus galinga ranka iš faraono, Egipto karaliaus, vergijos. Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, yra ištikimas Dievas, kuris laikosi sandoros ir yra gailestingas Jį mylintiems bei Jo įsakymus vykdantiems per tūkstančius kartų.“

Dievas išsirinko Izraelį, kad jie būtų žmonės, iš kurių gims Jėzus Kristus- Gelbėtojas, kuris gelbsti iš nuodėmių ir mirties (Jono 3:16). Dievas pažadėjo Mesiją po to, kai Adomas ir Ieva nupuolė į nuodėmę (Pradžios 3 skyrius). apie Dievas vėliau patvirtino, kad Mesijas kils iš Abraomo, Izaoko ir Jokūbo linijos (Pradžios 12:1-3). Jėzus Kristus yra pagrindinė priežastis, kodėl Dievas išsirinko Izraelį būti Jo žmonėmis. Dievui nebuvo būtina išsirinkti savo žmones, bet Jis nusprendė tai padaryti. Jėzus turėjo kilti iš kažkurios tautos, ir Dievas pasirinko Izraelį.

Tačiau Dievas pasirinko Izraelį ne vien tik dėl Mesijo siuntimo. Dievas troško, kad izraelitai eitų ir mokytų kitus apie Jį. Izraelis turėjo būti kunigų, pranašų ir misionierių tauta pasauliui. Dievas norėjo, kad izraelitai būtų išskirtiniai žmonės, tauta, kuri kitus nukreiptų į Dievą ir Jo pažadėtą Atpirkėją, Mesiją ir Gelbėtoją. Izraelis nesugebėjo viso to padaryti. Tačiau pagrindinis tikslas- Mesijo atėjimas- buvo tobulai išpildytas per Jėzaus Kristaus asmenį.”

Klausimas       2019-03-25 21:17

Gal kas gali pasakyti kodėl viskas prasidėjo Izraėlije?, o ne kur kitur.

Kas yra tikroji katastrofa?       2019-03-24 17:35

Tai nuodėmė kaip sielos vėžys.
Visa kita nėra absoliutus blogis, nes Dievas gali tai išvesti į gera.
Būtent iš nuodėmės kyla tikrasis žmogaus ir visuomenės nuosmukis.
Principinga kova su nuodėme, ją įteisinančiais įstatymais (stambulo konvencijomis ir pan.) - Lietuvos ir Vakarų civilizacijos atgimimo laidas.

C-Fam       2019-03-24 17:29

Dear Colleague,
The Commission on the Status of Women was extra dirty this year. The final document was rammed through over the objections of Member States and charges from both sides that they were bullied and harassed. The left simply cannot gain genuine consensus when such controversial topics as abortion and homosexuality are included. What happened at the end of the meeting was shocking and has drawn complaints from Member States. Stefano Gennarini, J.D. was there and reports.
https://c-fam.org/friday_fax/un-commission-ends-acrimony-charges-harassment-bullying/
The sad-sack left has relaunched their quixotic campaign to have the Holy See kicked out of the General Assembly. Led by the heretical “Catholics” for Choice, the “Sea Change” campaign has been relaunched. This backfired on them years ago and without a doubt will again. Rebecca Oas, Ph.D. reports.
https://c-fam.org/friday_fax/frustrated-feminists-catholic-dissidents-call-demotion-holy-see-un/
This week we hosted an event (https://angelusnews.com/news/beth-griffin/panel-policies-to-empower-women-must-protect-femininity-human-dignity) with the Holy See Mission on the importance of protecting femininity in the advancement of gender equality programs. Our own Susan Yoshihara shared an inspiring story from her navy piloting days and a young Kenyan woman provided a glimpse into growing up in rural Africa and the real needs of young girls. Lila Rose and Sue Browder participated as well. You can listen to the webcast here.
https://c-fam.org/event/advancing-femininity-human-dignity-todays-gender-equality-womens-empowerment-policies/
And, please head over to our International Youth Coalition website (https://iycoalition.org/) to read some outstanding blogs by our students who attended CSW the past two weeks. We are very proud of them!
Yours sincerely,
Austin Ruse
President

>>>Nusivylęs katalikas...?       2019-03-24 16:59

arba apsėstas Jahovikų pasekėjų.

Nusivylęs katalikas       2019-03-24 12:57

Norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
1. Kai Mozė užmušė egiptietį ir pabėgo, va tik tada jam apsireiškė Jahvė.
2. Kokia jau ten tam Egipte žydams buvo vergija, jei jų nuolat gausėjo.
3. Jahvė žydus ima gundyti žemiškuoju rojumi, kuriame plaukia medaus ir pieno upės, ir žydai tam gundymui pasiduoda.
4. Bet prieš patenkant į žemiškąjį rojų žydams pateikiama sąskaita - sudalyvauti egiptiečių pirmagimių išžudyme, tepliojant duris avies krauju.
5. Ir per 3 dienas atėjus į naująjį ,,žemiškąjį rojų” - ,,pažadėtąją žemę”, paaiškėja, kad Jahvė žydus vėl apgavo. Pasirodo, ten gyvena žmonės, ir juos reikia užkariauti. Žydai sutrikę.
6. Po 40 metų klajonių dykumoje, o iš tikrųjų - karinių apmokymų ir zombinimo programos, žydai jau gali pulti į kovą, jau nemąstydami vykdo komandas - ,,užėmus mietą - išžudyti visus gyventojus”.
...
...Dangaus karalystė yra žmogaus širdyje. Nereikia jos ieškoti danguje, jūrų gelmėse ar dar kur. Tai gali būti tušti žodžiai, per vieną ausį įeinantys, per kitą išeinantys. Bet kas iš tikrųjų atsiverčia, tai iš tikrųjų pajunta. Pavyzdys - Vydūnas, ištaręs žodžius: ,,Spindulys esmi begalinės šviesos”...

ah1       2019-03-24 12:36

mirtis - kelias į dangaus karalystę, mirkite ir keliaukit dangun - išnykit. Puikus psichologinis ginklas.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Europos Parlamentas pasmerkė Lenkijos ketinimus kriminalizuoti lytinį mažamečių švietimą

Svarbi žinia: teismas įpareigojo Vyriausybės atstovą S. Buškevičiaus skundą dėl Kazio Škirpos gatvės pervardijimo nagrinėti iš naujo

Rasa Čepaitienė. Atviras laiškas Trakų rajono merei Editai Rudelienei

Liudvikas Jakimavičius. Balsavimo kortelė

Konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“ (vaizdo įrašas)

Gitanas Nausėda per Nacionalinius maldos pusryčius: „Susitelkime maldoje visi kartu prieš Dievo veidą, ir vėl pasijuskime esą broliai ir seserys“

Ramūnas Aušrotas kviečia į diskusiją apie naujausią Šarūno Barto filmą „Sutemos“

Aras Lukšas. Stalinizmo šaukliai: tarp prisitaikymo ir atgailos

2019-ųjų metų Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui, žmogui-legendai Albinui Kentrai

Nuo bačkos. Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nacionalinė šeimų taryba – rūpestis šeimomis ar inkvizicijos kūrimas?

Veronika Winkels. Ugdyti vaikus… mokykloje ar namie?

Andrius Švarplys. Kas nutrauks bankų vydomą valstybės šantažą?

Liudvikas Jakimavičius. Ką bendra turi šv. Kalėdos ir šachmatai?

Algimantas Rusteika. Ruoškitės pasirinkimams – ‘vsio bus zakonno’

Ramūnas Aušrotas: „Gal pirmoji JTO MTK ponia norėtų lankyti civilinės šeimos teisės kursus? Priimčiau su nuolaida“

Neringos Venckienės interviu TV3: „Variantai buvo tik du: arba ginti mergaitę, arba pamiršti, kad tokia gimė. Aš pasirinkau ginti“

Tyrimas palygino santuoką ir gyvenimą kartu nesusituokus

Donaldas Trumpas: E. Macrono atsiliepimas apie NATO yra „labai labai bjaurus“ ir „įžeidžiamas kitoms 28 valstybėms narėms“

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“. Bankininkas, kuris nugalėjo carinę Rusiją

Ramūnas Aušrotas. Pirmą kartą šeimų balsas oficialiai skambės ir nacionaliniu lygmeniu

Shannona Roberts. Šaldyti kiaušinėlius ar karjerą?

Gytis Padegimas. Kiek milijonų medžių per 30 Nepriklausomybės metų sunaikino ir dar sunaikins mūsų godumas ir gobšumas?

Vidas Rachlevičius. Nenorėčiau Brexito, bet jei laimėtų kairysis leiboristų gaivalas, Britanijos būtų gaila dar labiau

Vygintas Gontis. Kaip deklaracijas apie žinių ekonomiką paversti atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika

Liudvikas Jakimavičius. Partijos ir išdavikai

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.