Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: Atsiverskime ir tikėkime Evangelija!

Tiesos.lt redakcija   2021 m. vasario 21 d. 6:33

33     

    

Geroji Naujiena: Atsiverskime ir tikėkime Evangelija!

Dievo sandora su iš tvano išgelbėtu Nojumi

Nojui ir jo sūnums, kurie buvo su juo, Dievas kalbėjo:
„Štai sudarau savo sandorą su jumis bei jūsų palikuonimis, ir su visais pas jus esančiais gyvūnais: su paukščiais, galvijais ir laukų žvėrimis – su visa gyvūnija, išėjusia su jumis iš arkos.
Sudarau su jumis savo sandorą: daugiau niekada potvynio vandeniu nebebus naikinamos kūno būtybės; daugiau niekada nebekils tvanas nuniokoti žemės“.
Ir Dievas bylojo:
„Štai toks bus ženklas sandoros, kurią sudarau tarp savęs ir jūsų bei visų pas jus esančių gyvųjų būtybių per būsimas kartas: iškelsiu į debesis savąjį lanką; jisai bus ženklas sandoros tarp manęs ir žemės.
Kada viršum žemės sukaupsiu debesis, juose pasirodys lankas.
Ir aš prisiminsiu savąją sandorą tarp manęs ir jūsų bei visų ­gyvūnų, visų būtybių iš kūno.
Vanduo daugiau nepavirs tvanu, kad sunaikintų kūno būtybes“ (Pr 9, 8–15).

* * *

Viešpatie, elgiesi teisingai ir gailestingai
su tais, kurie tavo Sandoros ir įsakymų laikos

Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią,
išmokyk mane takais tavo eiti.
Vesk mane savo tiesa, tu mane lavink,
juk tu esi mano Gelbėtojas ir Dievas.
Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas,
atmink, nuo pradžios, kokią meilę man rodei.
Atmink mane dėlei savo gerumo,
nepamirški savo malonės!
Tiesus, malonus yra Viešpats,
to dėlei klystantiems kelią parodys.
Kukliųjų mintis kreips į tiesą,
savo keliu mokys eit nuolankiuosius (Ps 24, 4–9).

 

* * *

Jus dabar gelbsti tų dalykų vaizdinys – Krikštas

Mylimieji! Kristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu numarintas, o Dvasia atgaivintas. Nužengęs žemyn, jis tąja Dvasia skelbė kalėjime esančioms sieloms, kurios kadaise buvo neklusnios, kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką, kuria nedaugelis, tai yra aštuoni asmenys, buvo išgelbėti vandeniu.
Ir jus dabar gelbsti tų dalykų vaizdinys – krikštas. Jis nėra nešvaraus kūno nuplovimas, bet Dievo maldavimas suteikti gryną sąžinę dėlei prisikėlusio Jėzaus Kristaus, kuris, įžengęs į dangų, sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai ir galybės, ir valdžios (1 Pt 3, 18–22).

* * *

Jis buvo šėtono gundomas, ir angelai jam tarnavo

Dvasia Jėzų paakino nukeliauti į dykumą.
Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų ir buvo šėtono gundomas, buvojo kartu su žvėrimis, ir angelai jam tarnavo.
Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 12–15).

* * *

Kristaus gundymas: dėkojimo giesmė

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga visada ir visur tau dėkoti, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Keturiasdešimt dienų neragaudamas žemiško maisto, jis pašventino gavėninį atgailos pasninką. Jis sutriuškino senojo žalčio žabangus ir pamokė mus blogio šak­nis nugalėti, kad kilnia dvasia atšvęstume velykinę paslaptį ir galiausiai pasiektume amžinąsias Velykas. Todėl mes su visais angelais ir šventaisiais šloviname tave nepaliaujama giesme: Šventas…

* * *

Šios dienos evangelija mums primena – kova tarp gėrio ir blogio vyksta nuolat ir kiekvienas iš mūsų esame į ją kviečiami.
Viešpatie, sustiprink mūsų ryžtą peržvelgti savo gyvenimus ir susigrumti su tuo, kas mus atskiria nuo Tavęs: su nemeile, netikėjimu, neviltimi.
Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje kiekvienas atskirai ar bendruomenėje prašykime: Jėzau, išmokyk mus visada Tavęs ilgėtis ir gyventi kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Tavo lūpų, padėk nugalėti mus pavergti besigviešiant blogį ir išrauti jo šaknį – teišgirsta beišsivaikščiojanti mūsų Tauta Tavo raginimą susigrąžinti Dievo vaikų laisvę, kad Tavo žodyje įsišakniję subrandintume tikėjimo ir meilės vaisių.
Duok, kad laisvę ir tiesą mylėjusių Lietuvos vaikų kraujo ir meilės auka sutvirtintų mūsų laisvės troškimą ir išsklaidytų įsiviešpatavusią tamsą, padėtų įveikti susiskaldymą ir klaidas, sugriautų nemeilės ir netiesos tvirtoves, išvaduotų nuo priklausomybės netyroms dvasioms.
Melskime ir už valstybių vadovus: teveda jie savo tautas tiesos ir teisingumo keliais į taiką.
Prašykime Viešpatį pagijimo ligoniams, duonos alkstantiems, paguodos sielvartaujantiems, vienišiems ar atstumtiems, ar per jėgą atskirtiems nuo artimųjų.
Dieve, pripildyk mūsų dienas savo ramybės ir sugrąžink į mūsų širdis viltį, atkurk mūsų visuomenėje teisingumą ir bendrystę.

 

* * *

Šv. Augustinas iš Hipono († 430). Gundymai

„O Dieve, išgirsk mano šauksmą, mano maldos paklausyki!“

Kas taip sako? Regis, vienas žmogus. Pažvelk, ar vienas: „Iš žemės pakraščio tavęs šaukiuosi, mano širdžiai alpstant“ (Ps 60 (61), 2–3). Tad jis jau ne vienas; bet vienas todėl, kad vienas yra Kristus, kurio nariai mes visi esame. Nes kas yra tas vienas žmogus, kuris šaukiasi iš žemės pakraščio? Kas gi šaukiasi iš žemės pakraščio, jei ne paveldas, kuris yra pažadėtas Sūnui: „Prašyk manęs, ir tautas tavo paveldu padarysiu, visus žemės pakraščius tau dovanosiu“ (Ps 2, 8).

Štai kas šaukiasi iš žemės pakraščio, – ši Kristaus nuosavybė, šis Kristaus paveldas, šis Kristaus kūnas, ši viena Kristaus Bažnyčia, ši vienybė, kuri esame mes. O kaip ji šaukia? Kaip anksčiau jau minėjau: „O Dieve, išgirsk mano šauksmą, mano maldos paklausyki; iš žemės pakraščio tavęs šaukiuosi, mano širdžiai alpstant.“ Štai kaip šaukiuosi tavęs iš žemės pakraščių, tai yra iš visur, iš kur tik įmanoma. Tačiau, kodėl taip šaukiuosi? Nes „alpsta mano širdis“. Taip nurodoma, jog širdis apima visas pasaulio tautas ir jog ji nėra paskendusi didelėje garbėje, bet patiria didelį gundymą.

Mat, kol keliaujame žemėje, savo gyvenime neišvengsime gundymų, nes mes tobulėjame tik per išbandymus, ir niekas nepažįsta savęs, kol nėra išbandytas, niekas negali būti vainikuotas, jei nenugalėjo, niekas negali nugalėti, jei nekovojo, niekas negali kovoti, jei nesusiduria su priešu ir nepatiria išbandymų.

Todėl tas, kuris šaukiasi iš žemės pakraščio, būgštauja, tačiau nėra paliekamas likimo valiai. Nes tame kūne, kuriame [Kristus] mirė, prisikėlė ir įžengė į dangų, jis panorėjo būti mūsų, kurie esame jo kūnas, pirmavaizdis, kad jo nariai tikėtųsi nueiti ten, kur jau yra nuėjusi jų galva. Taigi jis mus perkeitė, kuomet leidosi gundomas šėtono. Ką tik skaitėme Evangelijoje, kaip Viešpats Jėzus Kristus dykumoje buvo gundomas velnio. Kristus tikrai buvo velnio gundomas. Tad ir tu Kristuje būsi gundomas, nes Kristus iš tavęs gavo kūną, o tau suteikė išganymą, iš tavęs paveldėjo mirtį, o tau davė gyvenimą, iš tavęs patyrė panieką, o tau padovanojo garbę; tad jis iš tavęs sulaukė gundymo, o tau atnešė pergalę.

Jei mes jame esame gundomi, jame mes ir nugalime. Tu pastebi, jog Kristus buvo gundomas, ir nematai, kad jis nugalėjo? Pripažink, kad tu jame esi gundomas, ir pripažink, kad tu jame nugali. Jis galėjo nuo savęs nuginti šėtoną, tačiau jei nebūtų davęsis gundomas, nebūtų tavęs išmokęs nugalėti pagundą.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Evangelijos       2021-02-25 11:18

Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas, SJ

„Prašykite, ir gausite. Ieškokite, ir rasite. Belskite, ir jums bus atidaryta.“ Kyla klausimas, kas yra malda.

Dažnai maldą suprantame kaip atvirumą kažkam didingesniam, kas yra anapus, atvirumą jėgai, viršijančiai mūsų pačių galią, buvimą, supratimą. Tai atvirumas didingesniam grožiui, džiaugsmui, primenantis aikčiojimą nuo snieguotų kalnų viršūnių didingumo arba vasaros nakties žvaigždėto dangaus begalybės.

Toks maldos supratimas randamas Senajame Testamente ir toli gražu nėra išsemtas. Tuo tarpu Naujajame Testamente randame kitokį maldos apibūdinimą. Jėzus mokiniams atskleidžia savo santykį su Dievu kaip mylinčiu Tėvu. Jis moko kreiptis į Dievą žodžiais „Tėve mūsų“. O prisikėlęs liepia Marijai Magdalietei eiti sakyti „mano broliams“: „Aš einu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą“ (Jono 20:16, 17). Jėzus karu su visais savo sekėjais dalijasi nauja tapatybe ir jos teikiama nauda. Jis nori patraukti visus į artimą bendravimą su Dievu, kokį Jis pats turėjo. Todėl tik Jėzuje iš Nazareto mes turime intymų santykį su Dievu, kurį vadiname savo Tėvu. Jis patikina mokinius, kad dangiškasis Tėvas duos jiems tai, ko prašo.
Katalikų Bažnyčios katekizme randame tokį maldos apibūdinimą: „Malda yra sielos pakilimas Dievo link arba prašymas iš Dievo jo valią atitinkančių gėrybių. Ji visada yra žmogaus pasitikti ateinančio Dievo dovana. Krikščioniškoji malda yra asmeninis ir gyvas Dievo vaikų santykis su be galo geru jų tėvu, jo sūnumi Jėzumi Kristumi ir jų širdyse gyvenančia Šventąja Dvasia.“
Bernardinai.lt

Evangelijos       2021-02-25 11:15

Mąstymas
Prašyti ryžto ir didžiadvasiškumo siekiant gėrio

Prisiartinsiu prie Jėzaus kaip prie savo Mokytojo, kad klausyčiausi Jo pamokymų. Jis nori padaryti mano širdį jautrią tam, kas šventa, nori apsaugoti mane nuo vidutiniškumo ir uždegti manyje troškimą „daugiau“ reikalauti iš savęs.

*

Priminsiu sau, kad „šventa“ yra visa, kas ateina iš Dievo: mano gyvenimas, pašaukimas, tikėjimas, viltis, meilė ir kitos vertybės… Prašysiu Jėzaus, kad niekada jų „nesumindžiočiau“ ir „nesutepčiau“.

*

Jėzus atkreipia mano dėmesį į vidinį jautrumą ir gerumą. Gerumas „praplečia“ širdį, žadina pasitikėjimą, padidina draugų būrį.

*

Ko labiausiai tikiuosi iš kitų? Už ką labiausiai esu jiems dėkingas? Ko jiems trokštu? Ką galiu pasakyti apie savo gerumą ir palankumą šalia manęs gyvenantiems žmonėms?

*

Jėzus primena, kad gyvenime būsiu gundomas pasirinkti tai, kas lengviau ir kas man mažiau kainuoja. Perspėja mane apie tokios „gyvenimo filosofijos“ klaidingumą. Tikras gėris visada kainuoja.

*

Pažvelgsiu į savo kasdienius pasirinkimus. Atkreipsiu dėmesį į motyvacijas, kuriomis dažniausiai remiuosi. Ką galiu pasakyti apie ligšiolinių pasirinkimų vaisius?

*

Žiūrėsiu į Jėzų, su meile žvelgiantį į mano gyvenimą. Maldoje kartosiu:

„Trokštu to, ko Tu, Jėzau trokšti man.“

Kasdienapmastau.lt

I Gavėnios savaitės (KV) Ketvirtadienio       2021-02-25 11:13

Evangelija (Mt 7, 7–12)

  Jėzus kalbėjo:
  „Prašykite, ir gausite. Ieškokite, ir rasite. Belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir
beldžiančiam atidaroma.
  Argi atsiras jūsų tarpe žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį? Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi paduotų jam gyvatę? Taigi, jeigu jūs, būdami nelabi, vis dėlto mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, tai juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie jų prašo.
  Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai ir yra įstatymas ir Pranašai“.
Katalikai.lt

I Gavėnios savaitės (KV) Ketvirtadienio       2021-02-25 11:12

Dievo Žodis
Psalmė (Ps 137, 1–3. 7–8)

P. – Tą dieną, kada aš šaukiausi, Viešpatie, mane tu girdėjai.

  Visa širdimi tau, Dieve, dėkoju
  kad išgirdai mano balsą.
  Angelų akyse giedu tau giesmę,
  lenkiuosi tavo šventovei. – P.

  Tavajam vardui dėkoju
  už tavo malonę, ištikimybę.
  Tą dieną, kada aš šaukiaus, mane tu girdėjai,
  sustiprinai manąją sielą. – P.

  Tavo dešinė mane gelbi.
  Darbuojiesi, Viešpatie, mano gerovei,
  Viešpatie, tu maloningas per amžius.
  Neatmeski, kas tavo rankų sukurta! – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ps 50, 12a. 14a)

  Sutverk širdį man tyrą, o Dieve, išgelbėk mane, ir būsiu laimingas.

I Gavėnios savaitės (KV) Ketvirtadienio       2021-02-25 11:11

Dievo Žodis
Skaitinys (Est 14, 1. 3–5. 12–14)

  Karalienė Estera, mirštamos baimės apimta, šaukėsi Viešpaties.
  Ji šitaip meldėsi Viešpačiui, Izraelio Dievui:
  „Viešpatie, mūsų karaliau, esi tu vienintelis! Padėk man, vienai, kuri, be tavęs, neturiu padėjėjo. Pavojus man aiškus. Aš savo šeimoje ir giminėje nuo pat užgimimo girdėjau, Viešpatie, kad tu išrinkai Izraelį iš visų tautų tarpo; tu mūsų tėvus apdovanojai labiau už visus jų protėvius – priėmei juos kaip amžiną savo palikimą ir taip su jais elgeisi, kaip buvai pažadėjęs.
  Atmink tai, Viešpatie! Parodyk save mūsų vargo metu ir suteik man drąsos, Viešpatie, dievų karaliau ir visokių galybių valdove!
  Įdėk man į lūpas tinkamų žodžių liūto akivaizdoje ir įtikink jo širdį, kad jis mūsų priešo imtų nekęsti ir jį su jo bendrais sunaikintų.
  O mus tu išgelbėk savąja ranka ir padėk man! Juk aš viena ir nieko, Viešpatie, be tavęs, neturiu“.

I Gavėnios savaitės (KV) trečiadienio Evangelijos       2021-02-24 5:53

Komentaro autorius – kun. Vytautas Sadauskas, SJ
Šventasis Raštas tvirtina, kad tikra išmintis ateina tik iš Dievo. Jobo knyga apie išmintį sako: „Bet iš kur ateina išmintis? Kur slypi suvokimo galia? Kaip žmogui rasti į ją kelią, kad gyvųjų krašte jos nėra? Bedugnė sako: „Čia jos nėra!“ Jūra sako: „Aš jos neturiu!“ Nuo visų gyvųjų akių ji uždengta, nuo padangių paukščių ji paslėpta. Vien Dievas kelią į ją težino, Jis težino josios buveinę“ (Jb 28, 12, 23).
Saliamonas pasižymėjo ypatinga išmintimi, o Jėzus jį pranoko. Visi norime būti išmintingi?
Reikia išminties žvelgiant į praeitį ir dabartį. Yra žmonių, kurie idealizuoja praeitį ir nori sugrįžti į gyvenimą, koks jis buvo prieš kelis dešimtmečius. Yra daug kitų, kurie nori atmesti praeitį ir susitelkti tik į šiuolaikinį gyvenimą. Pavyzdžiui, vieni nori atkurti tvirtas šeimas, kokios jos buvo praeityje, o kiti mato vertybes šiuolaikiniame požiūryje į šeimą. Vieni nori grįžti į Bažnyčią, kokia ji buvo prieš II Vatikano susirinkimą, o kiti nori Bažnyčios be akivaizdžios struktūros, aiškių moralinių principų.
Kaip išspręsti praeities ir dabarties santykį? Rusų poetas ir filosofas Jevgenijus Jevtušenka sakė, kad, norėdami išlaikyti teisingą ryšį su praeitimi, turime žinoti, ką galime pasiimti iš praeities ir ko atsisakyti. Tai ir yra išmintis. Pavyzdžiui, tikėjimo srityje iš praeities turime pasimokyti sakramentinio gyvenimo, sekmadieninio Mišių šventimo, meilės Dievo Motinai, pareigos šeimai ir Tėvynei jausmo, moralinio jautrumo ir t. t. Tačiau neturėtume pritarti pasauliečių vaidmens Bažnyčioje nuvertinimui, moters vaidmens menkinimui, klerikalizmui ir t. t.
Pamąstykime, kokia išmintimi mes vadovaujamės? Kaip vengiate tapti tik savo epochos kūdikiais?
Bernardinai.lt

I Gavėnios savaitės (KV) trečiadienio Evangelijos       2021-02-24 5:51

Mąstymas
Prašyti malonės giliai patirti Jėzaus artumą ir buvimą kartu

Įsivaizduosiu minią žmonių, kuri supa Jėzų. Atkreipiu dėmesį į šalia manęs esančių žmonių reakciją. Jie labiau trokšta stebuklingų ženklų, negu paties Jėzaus.

*

Ką galiu pasakyti apie savo dvasinius troškimus? Prie ko esu labiausiai prisirišęs? Kokią vietą mano troškimuose užima Jėzus?

*

Įsiklausysiu į griežtus Jėzaus žodžius, atskleidžiančius tikruosius minios siekius. Šie žmonės prisirišę prie išorinių ženklų ir savo asmeninių užgaidų, o ne prie Jėzaus. Paklausiu savęs apie savo santykius su Jėzumi, apie savo vidinius siekius ir motyvacijas.

*

Įsivaizduosiu Jėzų, prieinantį prie manęs. Jis nori pasakyti, kas man labiausiai trukdo Jį sutikti ir bendrauti su Juo. Klausysiuosi Jo įkvėpimų.

*

Jėzus nori, kad neieškočiau kitokių „gyvybės ženklų“, išskyrus Jį. Niekas neatstos man Jėzaus. Ar tuo tikiu? Kas man šiandien yra Jėzus?

*

Ką galiu šiandien pasakyti apie savo susitikimų su Jėzumi patirtį? Kokiuose momentuose, situacijose, santykiuose dažniausiai patiriu Jo buvimą?

*

Jėzus be perstojo leidžia man matyti Jo gyvybės ženklus. Kiek kartų klausausi Jo žodžių, priimu Jį ir adoruoju Eucharistijoje, galiu kartoti kartu su Juo: „Štai čia daugiau negu…“. Paklausiu savęs apie ryšį su Jėzumi Dievo žodyje ir Eucharistijoje.

*

Prašysiu Šventosios Dvasios, kad uždegtų manyje Jėzaus troškimą. Pratęsiu savo meditaciją, dienai bėgant vis kartodamas ugningą aktą:

„Jėzau, trokštu Tavęs labiau už viską!“

Kasdienapmastau.lt

I Gavėnios savaitės (KV) trečiadienio       2021-02-24 5:51

Evangelija (Lk 11, 29–32)

  Žmonėms gausiai susirinkus, Jėzus pradėjo kalbėti: „Ši karta yra bloga karta. Ji reikalauja ženklo, tačiau jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas. Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šitai kartai.
  Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels kartu su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks. Nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau, negu Saliamonas.
  Ninevės gyventojai stos teisme drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau, negu Jona“.
Katalikai.lt

I Gavėnios savaitės (KV) trečiadienio       2021-02-24 5:50

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 50, 3–4. 12–13. 18–19)

P. – Graudžios, nuolankios širdies tu, Dieve, neatstumsi.

  Pasigailėk manęs, Dieve: tu didžiai gailestingas.
  Gerumas tavo beribis, – naikinki mano kaltybę.
  Grynai nuplauk mano dėmę,
  numazgok mano kaltę! – P.

  Sutverk širdį man tyrą, o Dieve,
  many nepalaužiamą dvasią atnaujink.
  Vai, neatstumki manęs nuo savojo veido,
  prarast tavo šventąją dvasią neleiski! – P.

  Juk džiaugsmą tau daro ne aukos:
  jei deginčiau auką, tu nepriimtum.
  Manoji, Dieve, auka – tai širdis sugrudus.
  Graudžios, nuolankios širdies tu neatstumsi. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jl 2, 12–13)

  Iš visos širdies į mane atsiverskite, – sako Viešpats, – nes aš maloningas ir gailestingas.

I Gavėnios savaitės (KV) trečiadienio       2021-02-24 5:49

Dievo Žodis
Skaitinys (Jon 3, 1–10)

  Viešpaties žodis pasigirdo Jonai antrąjį kartą: „Kelkis ir vyk į Ninivę, į didįjį miestą, ir skelbk jam bausmę, kurią aš tau
pasakysiu“.
  Jona pasikėlė ir, klausydamas Viešpaties žodžio, nuvyko Ninivėn. Ninivė Dievo akims buvo didelis miestas – trijų dienų apėjimo.
  Jona pradėjo apeiti tą miestą vienos dienos kelione ir šaukė: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninivė bus sunaikinta!“
  Ninivės gyventojai įtikėjo Dievu, paskelbė pasninką ir apsivilko atgailos drabužiais – didis ir mažas. Pasiekus šiai žiniai Ninivės karalių, tasai pasikėlė nuo sosto nusimetė karaliaus apsiaustą, apsivilko atgailos drabužiu ir sėdo į pelenus. Jis liepė apšaukti Ninivėje tokį karaliaus ir jojo didikų potvarkį:
  „Te nieko nevalgo žmonės, te nieko neėda galvijai, stambieji ir smulkieji, te jie nesigano ir negeria vandens. Tegul jie apsivelka atgailos drabužiais – žmonės ir galvijai. Tegul jie smarkiai šaukiasi Viešpaties; kiekvienas tegul nusigręžia nuo piktojo kelio ir nuo neteisybės, kuria rankas susitepęs. Kas žino, gal Dievas ir pervirs, gal pasigailės, galbūt atsileis jam degantis pyktis, ir mes nepražūsime?“
  Ir Dievas pamatė jų darbus – kad jie nusisuko nuo piktojo kelio. Todėl pagailėjo Dievas to blogio, kuriuo jiems buvo grasinęs, ir jo nepadarė.

Nemanau>>       2021-02-23 16:53

nes savo sapną jis išsiaiškino tik, kaip žvelgimą į žmogaus kūno nagrinėjimą. Jam sapne buvo pasakyta, kad jo kūnas, laikui atėjus, suirs. Tad reikėjo tik pamąstyti, kas bus po to? Juk jis, jei save mato suirusį, tai vadinasi jis yra gyvas, nes mato irimo pocesą.
Pakilti į  aukštesnį lygį galima tik, kai širdis prisipildo Dievo meilės, t.y. Šventosios Dvasios. Tada jau Ji ima pati vesti žmogų į visišką išganymą.

Copy-pastintojas Nr. 2       2021-02-23 16:30

Keista, man kaip tik atrodo, kad D. Razauskas viską vertina būtent iš širdies-dvasios sielos taško. Besigilindamas į savo sritį, ją apmąstydamas ir išjausdamas, jis kaip tik pasinėrė ( arba pakilo ) į visai kitą lygį, lyginant su gebančiais tik copy-pastinti.

>>>       2021-02-23 15:00

Man patiko egzorcisto kun. Kęstučio Rugevičiaus aiškinimas apie sielą vienoje “Marijos” radijo “Klausk drąsiai” laidoje. Buvo užduotas klausimas - ar mes esame sieloje, ar sielka yra mumyse? Jis atsakė, kad žiūrint iš kokio taško mes pažiūrėsime, t.y. jei iš materialaus, tai siela yra viduje mūsų, o jei iš dvasinės pusės,  tai mes esame sieloje.

>>> Copy-pastintojas Nr. 2        2021-02-23 12:41

Gerb. Dainius Razauskas gyveno savo proto pagalba ir viską  vertino materialiuoju supratimu. Manau, kad turėjo tam gabumų, bet neturėjo jokių dvasinių šaknų, tad ir liko tame pačiame lygyje, kai regėjo sapną, bet sapnas buvo pranašingas ir kaip tik nukreipiantis į sielos ieškojimą.

I Gavėnios savaitės antradienio Dievo Žodžio       2021-02-23 5:44

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM
„Tėve mūsų“ yra vienintelė malda, kurios Jėzus išmokė savo mokinius (Mt 6, 9–13; Lk 11, 2–4). Todėl ji vadinama ir Viešpaties malda. Pasak šv. Kiprijono († 253), melsdamiesi „Tėve mūsų“ malda, Dievui meldžiamės Dievo duotais žodžiais. Visų krikščioniškų konfesijų tikintieji kalba ją kasdien – ir pamaldose, ir individualiai.
„Tėve mūsų“ malda Luko evangelijoje perteikta trumpesniu pavidalu, Mato – tokia forma, kokią perėmė ir kokia meldžiasi Bažnyčia. Ir viena, ir kita versija meldžiamės kartu su Jėzumi Tėvui per Šventąją Dvasią. Meldžiamės Tėvui danguje, kurį pažįstame ir randame per Sūnų: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jn 14, 9).
Viename žodyje „Tėve“ (hebr. „Aba“) slypi visa atpirkimo istorija. Galime sakyti „Tėve“, nes Sūnus buvo mūsų brolis ir apreiškė mums Tėvą. Kristaus veikimu mes vėl tapome Dievo vaikais. Tiesa, šiandien žmogui nelengva pajusti didžią šio žodžio paguodą, nes kas yra Tėvas, daug kur apskritai nebepatiriama arba tą patirtį temdo nepasitenkinimas tėvais.
Ką gi iš tikrųjų reiškia „Tėvas“, turime mokytis iš Jėzaus, kurio kalbose Tėvas iškyla kaip viso gėrio versmė, kaip teisiu ir tobulu tapusio žmogaus matas: „O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5, 44–45).
Tėvo esmę atskleidžia meilė iki galo (Jn 13, 1), ant kryžiaus parodyta už savo priešus besimeldžiančio Jėzaus Kristaus. Ši meilė yra Tėvas. Ją įgyvendinantis Jėzus yra amžinasis Tėvo Žodis, Sūnus, todėl jis ir kviečia mus tapti sūnumis ir dukterimis pagal šį matą.
Tik per Jėzų tampa regimas tikrojo tėviškumo paveikslas. Žinoma, Dievas – nei vyras, nei moteris, bet būtent Dievas, vyro ir moters Kūrėjas. Todėl „Tėve mūsų“ malda neprojektuoja žmogaus paveikslo į dangų, bet iš dangaus pačiu Jėzumi parodo, kokie mes, žmonės, turime ir galime būti.
Bernardinai.lt

I Gavėnios savaitės antradienio Dievo Žodžio       2021-02-23 5:42

Evangelija (Mt 6, 7–15)

  Jėzus kalbėjo:
  „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite, kaip pagonys: jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nedarykite taip, kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia.
  Todėl melskitės taip:
  ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
  Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto.
  Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“.

  Katalikai.lt

I Gavėnios savaitės antradienio Dievo Žodis       2021-02-23 5:41

Psalmė (Ps 33, 4–7. 16–19)

P. – Iš visų nelaimių Viešpats gelbi teisiuosius.

  Su manimi visi šlovinkit Viešpatį,
  aukštinkim Viešpaties vardą, kaip vienas.
  Viešpaties ieškau, jis atsiliepia
  ir išvaduoja mane is baisybių. – P.

  Žvelkit į jį, ir jums nušvis veidas,
  nebeteks rausti iš gėdos.
  Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išgirdo,
  iš visų bėdų išvadavo. – P.

  Į teisiuosius Viešpats žvelgia maloniai,
  ausys jo girdi jų šauksmą.
  Nuo piktavalių nusigęš Viešpaties veidas,
  ir nieks nebeminės žemėj jų vardo. – P.

  Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta,
  iš visų nelaimių juos gelbi.
  Artimas Viešpats sugrudusiai širdžiai,
  išvargintas sielas pagydo. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Mt 4, 4b)

  Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.

I Gavėnios savaitės antradienio Dievo Žodis       2021-02-23 5:40

Skaitinys (Iz 55, 10–11)

  Štai ką sako Viešpats:
  „Kaip lietus ir sniegas nukrinta iš dangaus ir tenai nebegrįžta, bet žemę drėkina, kad dygtų ir želtų, kad sėklos atneštų sėjėjui ir duonos pavalgiui, taip žodis, išeinąs iš mano burnos; jisai pas mane nesugrįžta bergždžias: įvykdo, ko noriu, atlieka, kam siųstas“.

Copy-pastintojas Nr. 2       2021-02-22 18:14

Jūsų dėmesiui - pokalbis su Dainiumi Razausku, gal tik per daug sudėtingas: https://alkas.lt/2021/02/21/buti-mitologu-su-sirdimi-ir-is-sirdies/

Šv. apaštalo Petro sostas. Šventė       2021-02-22 5:44

Evangelijos mąstymas
Prašyti gilaus savo su Jėzumi ryšio pažinimo

Įsivaizduosiu Jėzų esantį savo mokinių tarpe. Įsiklausysiu į jų pokalbį. Įsivaizduosiu jų gyvą reakciją į Jėzaus klausimą. Jie gerai žino žmonių nuomones apie Jėzų.

*

Šitą situaciją perkelsiu į savo kasdienybę. Įsivaizduosiu Jėzų, kuris ateina į mano gyvenamą vietą, suranda mane ir klausia, kuo žmonės, su kuriais aš gyvenu kasdienybėje, Jį laiko? Kas Jėzus yra mano šeimai, bendruomenei, mano draugams? Kaip dažnai tikėjimas ir meilė Jėzui yra mūsų pokalbių tema?

*

Pažvelgsiu į mokinių reakciją, kai išgirsta Jėzaus klausimą: „O kuo jūs mane laikote?“ Pažvelgsiu į jų veidus ir į Petrą, kuris atsako paprastai ir užtikrintai: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“. Tikėjimas yra asmeninis santykis su Dievu. Jis negali remtis tik kitų nuomone ar kieno nors posakiais.

*

Koks būtų mano atsakymas, jeigu dabar išgirsčiau tą Jėzaus klausimą? Ką galiu pasakyti apie savo asmeninį santykį su Jėzumi? Ar jis remiasi giliai patirta draugyste?

*

Jėzus primena Petrui, kad tikėjimas Jėzumi ir draugystė su Juo yra malonė gauta iš aukštybių, iš Tėvo. Kaip dažnai prašau gilios draugystės su Jėzumi malonės?

*

Jėzus nori veikti Bažnyčioje per paprastus, kaip Petras žmones. Jis pasitiki jais ir patiki jiems labiausiai atsakingas misijas. Ar tikėjimo srityje sugebu savo šeimoje, bendruomenėje būti Petru-Uola? Ar esu jiems kelias, ar kliūtis kelyje pas Jėzų?

*

Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi paprašysiu, kad patrauktų mane prie savęs gyvu draugystės jausmu ir suteiktų man drąsos liudyti Jį savo gyvenamoje ir darbo aplinkoje. 

Kasdienapmastau.lt

Šv. apaštalo Petro sostas. Šventė       2021-02-22 5:43

Evangelijos skaitinio komentaras.
Kardinolas Christoph Schönborn

Pabandykime įsivaizduoti vietą, kurioje vyksta šios dienos Evangelijoje aprašyti įvykiai – Galilėjos šiaurę, šalia aukštos uolos, iš kurios papėdės trykšta vienas iš srauniausių Jordano upės šaltinių. Kiekvienas perskaitęs šią Evangeliją toje vietoje supranta, kodėl būtent čia Jėzus pavadino Simoną Petru, Uola.
Laikas ir vieta čia yra labai svarbūs. Tai yra šiauriausia Šventosios Žemės riba. Jėzus atsivedė į šią vietą apaštalus. Jis stovi savo kelio sankryžoje, o apaštalai turi išgyventi tai kartu su juo. Iki šios vietos Jėzaus viešoji veikla buvo labai sėkminga. Vis didesnės minios iš toli susirinkdavo jo klausytis, mokytis ir prašyti jo išgydymo bei pagalbos. Priešiškumas jo atžvilgiu taip pat auga: pasak kaltinimų jam, Jis kalba šventvagiškai, yra įstatymų laužytojas.
Vis labiau aiškėja kelias, kurį jis pasirinks šioje sankryžoje: tai kelias, vedantis į Jeruzalę, į kančią, į Kryžių.
Šią valandą Jėzus nori paaiškinti, kas jis iš tiesų yra. Ne dėl kokio „asmenybės kulto“, ne siekdamas patraukti dėmesį į save kaip „guru“, tačiau norėdamas mokinius parengti tam, kas laukia Jeruzalėje ir ką suprasti jiems bus taip sunku: jo mirčiai ant Kryžiaus. Tad iš pradžių jis mokinių paklausia, kuo žmonės jį laiko. Įvairios nuomonės turi kai ką bendra: žmonės jaučia, kad jis yra Dievo žmogus. „Tačiau jūs, – jis toliau klausia, – kuo jūs mane laikote?“
Petro atsakymas tapo visų laikų krikščionių tikėjimo išpažinimu, uola, ant kurios krikščionybė yra pastatyta: „Tu esi Mesijas, Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus“. Dėl šio išpažinimo nuomonės vis išsiskiria: Ar Jėzus yra vienas iš ryškiausių religinių figūrų žmonių istorijoje, ar jis yra įsikūnijęs Dievo Sūnus, tikras Dievas ir tikras žmogus?
Taip Pilypo Cezarėjos apylinkėse pirmą kartą buvo ištarta tai, kas vėliau tapo tvirtu krikščionių tikėjimo pagrindu.
Tačiau Jėzus nedelsdamas paaiškina: „Simonai, Jono sūnau, ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje“, nes tai peržengia visas žmogaus suvokimo ribas, kad žmogus, Jėzus iš Nazareto, galėtų iš tiesų būti įsikūnijęs Dievo Sūnus. Tačiau Petras šiuo savo išpažinimu nepasako nesąmonių: Jėzus tai patvirtina žodžiais, kurie išlieka ilgus amžius ir kurie yra tiesa ir dabar, po dviejų tūkstantmečių: „Tu esi Petras, Uola, ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.“ Jei tai būtų skirta tik Petrui ir jo tų dienų įpėdiniams, Bažnyčia būtų kada nors žlugusi. Tačiau Jėzus pažada, kad jis pats pastatys savo Bažnyčią ant Petro – Uolos ir jo tikėjimo pagrindo. Viešpats išlaikė savo žodį; pragaro vartai Bažnyčios nenugalėjo. Nors ne kartą paskelbta mirštanti, ji gyvuoja.

Šv. apaštalo Petro sostas. Šventė       2021-02-22 5:41

Evangelija (Mt 16, 13–19)

  Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“
  Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.
  Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“
  Tada Petras prabilo: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“
  Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jono sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“.

  Katalikai.lt

Šv. apaštalo Petro sostas. Šventė       2021-02-22 5:40

Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 22, 1–6)

P.  Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.

  Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.
  Jis mane veda, kur vešlios ganyklos žaliuoja,
  leidžia man atilsėti paversmy;
  manąją sielą gaivina,
  veda mane teisingais takais savo garbei. – P.

  Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu,
  aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.
  Tavo lazda, vėzdas galingas,
  drąsą man duoda. – P.

  Tu man keli vaišes,
  o priešai sugėdinti žiūri.
  Kvepalais man patepi galvą,
  pili man sklidiną taurę. – P.

  Tavoji malonė ir meilė palydi
  kiekvieną mano gyvenimo dieną.
  Aš Viešpaties būste gyvensiu
  per amžius ilgiausius. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 16, 18)

P.  Aleliuja. – Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią,
              ir pragaro vartai jos nenugalės. – P. Aleliuja.

Šv. apaštalo Petro sostas. Šventė       2021-02-22 5:39

Dievo Žodis
Skaitinys (1 Pt 5, 1–4)

  Mylimieji!
  Jūsų Vyresniuosius prašau aš, irgi vyresnysis, Kristaus kentėjimų liudytojas ir būsimosios šlovės dalyvis: ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia, ne kaip viešpataujantys jums pavestiesiems, bet tapę pavyzdžiu kaimenei. Kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį garbės vainiką.

Kard. Sigitas Tamkevičius       2021-02-21 17:44

Gundymas dykumoje
Po krikšto Jordano upėje Jėzus pasitraukė į dykumą. Evangelistas Morkus trumpai pažymi: „Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai jam tarnavo“ (Mk 1,13).
Izraelitai per dykumą keliavo į Pažadėtąją žemę – į laisvę. Jie dažnai būdavo alkani, ištroškę ir nelaimingi, nes trūkdavo reikalingiausių dalykų – duonos bei vandens. Būdavo, kad jie gailėdavosi palikę Egiptą, kur neturėjo laisvės, bet užtat buvo sotūs. Dykumoje Dievas davė Dekalogą – moralinį kodeksą, kurio izraelitai turėjo laikytis, norėdami būti tikrai laisvi.
Jėzus dykumoje keturiasdešimt dienų meldėsi ir rengėsi didelei misijai – vesti žmones iš nuodėmės Egipto į Dievo vaikų laisvę. Evangelistai Matas ir Lukas išsamiau pasakoja apie Jėzaus gundymą. Gundytojas nebandė atkalbėti Jėzų nuo šios misijos, nes suvokė, jog tai beviltiškas darbas, bet, būdamas „melagis ir melo tėvas“ (Jn 8, 44), siūlė elgtis „protingai“ – nevarginti savęs alkiu, naudotis politine galia ir stebinti žmones stebuklais.
Panašiai gundytojas elgiasi ir su mumis. Pirmiausia jis ragina mus tenkinti savo žmogiškosios prigimties alkį. Jis žino, kad tai darydami tapsime godūs pinigų bei turto ir šį stabą garbinsime labiau nei Dievą. Jėzus pasninkauja ir palieka mums pavyzdį, jog reikia suvaldyti begalinius savo norus, ypač tuos, kurie mus tolina nuo Dievo.
Gundytojas siūlė Jėzui nuo šventyklos šelmens nusileisti į minią – tuomet žmonės liks sužavėti ir pažins jį kaip mesiją. Jėzus atmetė šį gundymą, sakydamas, jog nereikia gundyti Dievo. Per savo veiklą Galilėjoje Jėzus nepadarys nė vieno stebuklo vien tam, kad žmonės būtų sužavėti ir patraukti būti jo mokiniais. 
Tuomet velnias parodė Jėzui „visas pasaulio karalystes“, tai yra pasiūlė pasaulietinės valdžios galią, kurios padedamas jis, kaip mesijas, galės vesti žmones paskui save. Jėzus griežtai atmetė šį gundymą. Norėdamas patraukti žmones prie savęs, jis visuomet naudosis ne galia, bet meile; mylėdamas žmones, jiems tarnaus ir už juos mirs ant kryžiaus.
Velnias siūlė Jėzui lengviausią kelią, kaip jis galėtų įkurti ir plėsti Dievo karalystę: naudoti turtą, antgamtinę ir pasaulietinę galią, tačiau Jėzus pasirinko tarno kelią – meilės, neturto, tarnystės ir nuolankumo kelią.
Šiais Jėzaus gundymais Dievo žodis primena mums, kad, kol gyvename žemėje, ir mes gundymų neišvengsime. Būsime gundomi kaupti turtus, tenkinti kūno norus, siekti didybės bei valdžios galios, ir daugelis neatsispirs šiems gundymams – nusilenks šėtonui, rezgančiam planus atskirti žmogų nuo Dievo.
Iš patirties žinome, kaip kartais sunku atsispirti gundymams. Nuodėmė visuomet atrodo viliojanti, tarsi narkotikas, ir tik suklupę pamatome, kad ėjome ne į laimę, bet į žlugimą.
Kaip atsispirti stipriems gundymams? Įsižiūrėkime, ką Jėzus darė; prieš akistatą su gundytoju jis keturiasdešimt dienų meldėsi ir pasninkavo. Vienybė su dangiškuoju Tėvu padėjo atpažinti gundytojo užmačias ir joms atsispirti. Tai pamoka, kurios nevalia pamiršti. Jeigu melsimės, visuomet laimėsime, jei drausminsime save pasninku, tuomet turėsime jėgų pasipriešinti gundytojui.

Popiežius Pranciškus       2021-02-21 17:24

Visa Jėzaus tarnystė yra kova su blogiu


Praėjusį trečiadienį pelenų atgailos aktu prasidėjo gavėnia. Šio liturginio laikotarpio pirmojo sekmadienio Dievo žodis rodo kelią, kaip vaisingai išgyventi keturiasdešimt dienų iki Velykų. Tai Jėzaus nueitas kelias, jį apžvelgdamas evangelistas Morkus glaustai pasakoja, kad Jėzus prieš skelbimo pradžią praleido keturiasdešimt dienų dykumoje, kur buvo šėtono gundomas.

Dykuma, kurioje vyksta Jėzaus gundymas, Šventajam Raštui yra labai svarbi, kartu natūrali ir simboliška vieta. Sekmadienio evangelija primena, jog krikščionių gyvenimas, ėjimas Jėzaus pėdomis yra kova su blogio dvasia. Jis liudija, kad Jėzus savanoriškai susidūrė su gundytoju ir jį nugalėjo, kartu primena, kad velniui suteikta galimybė paveikti mus gundymais.
Dykumoje, išnaudodamas žmogaus trapumą ir žmogiškus poreikius, gundytojas įtaigiai įterpia savo melagingą balsą, kuris yra priešingas Dievo balsui. Dykumoje prasideda Jėzaus ir velnio dvikova, kuri baigiasi Jėzaus kančia ant kryžiaus. Šios kovos pradžioje, kai Jėzus paliudijo, kad kalba ir veikia Dievo galia, atrodo, jog velnias laimi – Dievo Sūnus visų atmestas ir apleistas, suimtas ir nuteistas mirti. Bet iš tikrųjų kaip tik Jėzaus mirtis buvo paskutinė dykuma, kurią jis turėjo pereiti, kad galutinai nugalėtų šėtoną ir išlaisvintų visus mus iš jo galios. Jėzus nugalėjo mirties dykumoje, kad laimėtų per prisikėlimą.

Nebijokime dykumos, nebijokime padaryti erdvės maldai, tylai. Šventoji Dvasia, kuri Jėzų paakino nukeliauti į dykumą, ir mus ragina eiti per ją. Dykuma – tai ne fizinė vieta, o egzistencinis matmuo, mus atveriantis tylai, įsiklausymui į Dievo žodį, kad mumyse įvyktų tikrasis atsivertimas. Esame kviečiami eiti Dievo keliais, atnaujinti savo krikšto pažadus – atsižadėti piktosios dvasios ir visų jos darbų ir vilionių. Priešas slankioja apie mus, būkite atidūs! Niekuomet nesikalbėkite su juo. Pasikliaukime Marijos motinišku užtarimu, sakė vidudienio maldos susitikime popiežius. (SAK / Vatican News)

Laumėjantis       2021-02-21 16:48

Taip. Koalos ir kengūros labai aktualu. Nuo atsakymo priklausys požiūris į Bibliją - gal net imsis formuluotis atsakymas, kad Biblija ( ypač Senasis Testamentas ) yra tiktai hebrajų mitologijos rinkinys ( geriausiu atveju ). Blogiausiu atveju gali pasirodyti, kad Jahvė - tiesiog apsimetinėja Dievu ( o ypač dar įvertinus tai, kad semitų panteone vyriausias Dievas buvo Elis, o tame panteone, be Jahvės buvo dar ir Baalas ir Ašera ). O aš kaip tik ir bandau mąstyti plačiau, kartais imdamas perkratyti esminius dalykus… Stoju į priešpriešą tiems kurie dedasi viską žiną... O kokia Žemė buvo prieš 2,3 mlrd metų - atsako šiuolaikinis mokslas ( lygtai ). O va su žmonijos vystymusi - tai jau sudėtingiau. Ir Adomas su Ieva - atrodo, kad tik simboliniai. Nors va Edmundas Naujokaitis vienoje paskaitoje gana netvirtai pasakė, kad jie buvo Homo Habilis…

> Laumėjančiam 14:09       2021-02-21 15:22

O koalos ir kengūros - aktualus klausimas? smile Aktualesnis už patį Dievą? smile Tai viena. O antra, aš nieko iš tavęs nebandžiau ištraukti. Nepastebėjai žodžio ,,sau”. Ir tikrai neliepiau eiti į dykumą ir ,,šantažuoti” Dievą. Tau nepavyktų. Tik bandžiau pajudinti tavo užkerpėjusį protą, kad mąstytum plačiau. Kad nustotum uždavinėti kvailus klausimus ir tuščiai trolinti. O kad taip jau nori, galiu ir aš tau užduoti vieną kitą klausimą. Pavyzdžiui, kaip atrodė Žemė prieš 2, 3 milijardus metų? Kokia buvo pirmoji žmonių civilizacija? Kada ji buvo? Kokie tada buvo gyvūnai, augalai? Kiek dar buvo išnykusių civilizacijų? Kada? Kodėl jos išnyko? Kuri civilizacija buvo sunaikinta tvanu? Kada? Kur? Per kiek laiko realūs faktai tampa mitais ir legendomis? Kodėl? Kaip mituose ir legendose perkuriama tikrovė? O kas yra stebuklas? Kokia jo kilmė? O ar gali būti, kad stebuklas - nesuvokta tikrovė? Ar ta tikrovė gali būti suvokiama ir prieinama visiems, ar tik tiems, kas kelia savo sąmoningumą? Ir t.t. Taigi, pone Laumėjantis, nebūk nuoboda. Palinkėsiu kaip Leninas: mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis smile . Ir nepriekabiauti kai nereikia. Visi atsakymai tavyje, tik tu to dar nežinai.

Laumėjantis - oponentui       2021-02-21 14:09

Turtas, valdžia, galia yra antraeilės - nykstančios vertybės, galima sakyti, kad šėtoniškos, bet vistiek paties Dievo sukurtos ir siūlomos. Yra svarbesnių, tikresnių ir amžinesnių dalykų. Ir žmogui tenka rinktis.
Klausimas, o kaip Jėzus išliko gyvas 40 dienų dykumoje man kažkaip neįdomus. Galima tai įvardinti tiesiog kaip viena iš stebuklų. Jaučiu, kad kažkaip bandai iš manęs ištraukti atsakymą, kad dieviška arba dvasios galia. Ar aš taip galėčiau? Beprasmis klausimas. Eiti į dykumą išbandyti savo organizmo ribas? Ar šantažuoti Dievą, kad jis leistų tai ištverti? Ar atsakyti, kad jeigu Dievas padės?
Ir užduosiu klausimą Nr. 5 - klasikinį:
Klausimas Nr. 5: kaip Tvaną sugebėjo išgyventi koalos, kengūros ir kiti gyvūnai, kurių Nojus niekaip negalėjo paimti į Arką? Galbūt tada Tvanas lygiai tiek pat realus kaip ir Prometėjo žygis, pavagiant ir žmonijai atiduodant ugnį, Heraklio žygdarbiai, Dzeuso pasivertimas jaučiu ir panelės Europos pagrobimas, Perkūno sudaužyti Jūratės rūmai? Galbūt tai rodo mūsų pasaulio virtualumą, kur visi šie išvardinti įvykiai vyko tiktai tam tikrose realybėse?

> Laumėjančiam       2021-02-21 12:41

Šėtonas siūlė Jėzui tai, kas ir šiandien tebėra vartotojiško pasaulio ,,vertybės”: turtas (perteklius), valdžia, galia - visko pajungimas tik savo paties įgeidžiams, tuštybei ir kūno poreikiams. Nejau tikrai manai, kad tai yra ir Dieviškojo pasaulio vertybės? O kodėl neuždavei paties svarbiausiojo klausimo: kokia galia Jėzus išliko gyvas dykumoje net 40 dienų be duonos ir vandens? Tu pats tiek galėtum? Kai jau galėsi atsakyti sau į šį klausimą, visi kiti klausimai ir postringavimai savaime atkris.

Laumėjantis       2021-02-21 9:18

Klausimas 1. Ar Nojaus laikais žmonės buvo žymiai blogesni negu dabar?
Klausimas 2. Ar Tvanas išsprendė blogų žmonių problemą?
Klausimas 3. Ar iki Tvano neegzistavo toks fizikinis reiškinys kaip vaivorykštė?
Pastebėjimas 4. Yra toks filosofinis požiūris, kad Dievas yra visur ir visada, ir tokio kaip atskiro Šėtono - nėra, tiktai žmogus tai kas jam gerai - priskiria Dievui, o kas blogai - tai jau Šėtonui. Ir šio požiūrio kritikai kaip tik pasitelkia Jėzaus gundymą dykumoje - ogi kas tada jį gundė. O atsakymas toks, kad kaip šėtonas veikia protas ir logika. Ir iš tikrųjų būtų buvę labai protinga ir logiška Jėzui paversti akmenis duona. Būtų buvę protinga ir logišką žmonėms parodyti cirko numerį, krentant nuo stogo ir gelbstint angelams. Ir jeigu jau imi vadovautis vien tik protu ir logika, o atmeti širdies balsą, tada tau bus atvertos žemiškosios gėrybės, bet tik jos…

Mons. Adolfas Grušas       2021-02-21 8:39

PASIRINKTI MEILĘ

Evangelistas Morkus, skirtingai nei Matas ir Lukas, smulkai neatpasakoja Jėzaus gundymo, tačiau aiškiai primena esminį dalyką: pagunda visuomet reiškia pareigą pasirinkti. Galėtume pasakyti, jog gundymas – tai pasirinkimas tarp dviejų meilių, ir mes laimime, pasirinkdami didesnę meilę, vedančią į gyvenimą. Jei pasiliekame prie nereikšmingų dalykų, pasirenkame meilę jiems, mirštame.

Jėzus per savo keturiasdešimties dienų išmėginimą dykumoje pasirinko didesnį gėrį. Sugrįžęs po gundymo Jis apie tai paskelbė visiems: „Prisiartino Dievo karalystė!“ Gundytojo pateiktai pasaulio vizijai Jis priešpastatė savo, Dievo trokštamo pasaulio viziją.

Visi gerai žinome, kad pasaulyje egzistuoja blogis, kuris daro įtaką kiekvienam iš mūsų. Jei norime įveikti tą blogį, esame kviečiami žvelgti į Jėzų, kuris, nugalėjęs gundymo viliones, rodo mums kelią, kuriuo turime žengti.

Ir iki Jėzaus, ir po Jo, iki pat dabartinių dienų žmonijai teko susidurti su daugybe pranašų, kurie savo misiją pradėdavo, demaskuodami blogį. Jie visuomet dejuoja dėl žmonių abejingumo tikrosioms vertybėms, kaltina blogus laikus, žmonių sugedimą ir abejingumą… Atrodo, tokiu būdu įmanoma padaryti, kad triumfuotų gėris…

Panašu, kad taip tik dar labiau įmanoma įstumti savo klausytojus į depresiją. Žmogus turi rasti jėgų pats suvokti savo klaidas, o tam vargu ar reikalingos dejonės ir priekaištai.

Jėzus renkasi kitą kelią: Jis ne kaltina, o skelbia. Po išmėginimo dykumoje Jis pasirodo žmonėms ne kaip religijos reformatorius ar moralės sargas, bet kaip nuostabios, daug žadančios naujienos skelbėjas. Jis ne neigia, bet liudija.

Todėl, siekdami nugalėti blogį, negalime pasitikėti vien savo jėgomis. Visų pirma mums reikia suvokti visa tai, kas gražaus ir šviesaus vyksta mumyse ir aplink mus, pažinti iš aukštybių mums duotos dovanos didybę. Ši dovana – tai Dievo karalystė: ji jau arti, ji yra mumyse, ji nepastebima ir drauge galinga, taip, kaip mažoje sėkloje slypi didelis augalas. Jėzus įveikia gundymą, pasirinkdamas grožį ir Jam patikėtos žinios pasauliui galybę. Naujiena apie Dievo karalystę yra tikras grožis ir šviesa: Dievas pažvelgė į savo žmones, pamatė jų skausmą ir ištarė „gana“. Dievas jau yra čia, Jis drauge su mumis kovoja prieš blogį ir tuo būdu keičia žmogaus širdį ir visą pasaulį. Dievas ateina, kad išgelbėtų mūsų gyvenimą, dalijasi su mumis savo gyvenimu. Mes galime jausti Jo meilę, Jo nuoširdų palankumą mums. Dievas niekuomet daugiau nepaliks mūsų, jei tik mes Jo nepaliksime. Jis ateina, kad perkeistų pasaulį, padarytų jį tokiu, kuriame galima rasti gyvenimo pilnatvę ir tikrąją laimę.

Jėzus mus kviečia nusišypsoti, taip, kaip galėtume tikėtis, nusišypsojo Jis pats, pradėdamas savo misiją: prisiartino Dievo karalystė, tikėkite ja. Geroji Jėzaus skelbiama naujiena reiškia meilę, Dievo meilę žmogui.

Todėl tikėti Evangelija – tai tikėti meile, pasitikėti ja. Turime pradėti nuo to, jei norime, kad pas mus ateitų Dievo karalystė.

Evangelijos mąstymas       2021-02-21 8:39

Prašyti visiško paklusnumo Šventajai Dvasiai išgyvenant gavėnios laikotarpį

Žvelgsiu į Jėzų, kuris jaučia stiprų Dvasios raginimą išeiti į dykumą. Pasistengsiu kartu su Jėzumi pasitraukti į nuošalią vietą. Paprašysiu, kad Jis padėtų man pažinti Šventosios Dvasios planus mano atžvilgiu.

*

Atkreipsiu dėmesį į dykumos simboliką. Dykuma yra ne tik maldos vieta, bet taip pat ir šėtono gundymo vieta. Jėzus nori man pasakyti, kad kuo labiau stengsiuosi gyventi pagal Šventosios Dvasios įkvėpimus, tuo labiau būsiu šėtono atakuojamas.

*

Keturiasdešimt dienų – tai simbolinis laikas, kurio man reikia atsiversti ir priartėti prie Jėzaus. Tokiu būdu visas mano gyvenimas yra atsivertimo laikas. Gavėnia primena, kad Dievo valios ieškojimas yra viso mano gyvenimo programa. Ji labai susijusi su maldos, atgailos laikysena bei kova su blogiu. Ar noriu eiti tokiu keliu? Ko norėčiau Jėzaus paprašyti?

*

„Angelai Jam tarnavo“. Ši žinia man teikia paguodą. Gyvendamas dėl Jėzaus, būsiu ne tik gundomas piktosios dvasios, bet galiu tikėtis ir nuolatinio gerųjų dvasių – angelų buvimo šalia. Pasimelsiu savo Angelui Sargui, paprašydamas ypatingos jo globos per visą gavėnią.

*

Grįšiu prie evangelinės scenos. Būsiu kartu su Jėzumi, kuris iš dykumos eina į Galilėją. Gerosios Naujienos skelbimą Jis pradeda nuo savo gimtojo miestelio. Pirmiausia Jėzus kviečia atsiversti savo artimuosius. Ko norėčiau paprašyti Jėzaus savo šeimai ir bendruomenei?

*

Nuoširdžioje maldoje prašysiu Jo atsiųsti man savąją maldos ir atgailos Dvasią, kad leisčiausi Jos vedamas.

Jam pavesiu visą savo gavėnios laikotarpį.

Kasdienapmastau.lt


Rekomenduojame

Dainius Rudzevičius. Stambulo konvencija ir jos ryšys su socialinės lyties ideologija

Ligita Sinušienė. Ar Stambulo konvencijai bebus ką pražudyti Kretingos pranciškonų gimnazijoje?

Rasa Čepaitienė. Kaukių kritimo metas

Brolis Paulius Vaineikis OFM. Šaukiu aš tautą nuodėmės užguitą

Lietuvos gyventojų nuomonių apklausa

Dovydas Norkūnas. Kaip iš tikrųjų atrodo LYTINIS ŠVIETIMAS? Kam iš tiesų reikia Stambulo konvencijos?

Brolis išsižadėjo brolio ar direktorius – pavaldinio?

Alvydas Jokubaitis. Ar Europos Sąjungai reikia šeimos? – Taip ir ne

Algimantas Rusteika. Iliuzijų pabaigos metai

Andrius Švarplys. „Influenceriai-garsenybės“ gali viešai kalbėti apie politiką, o Bažnyčia nebe?

Nuo bačkos. Andrius Kubilius: Tomai, neišsigąsk šios atakos! Tomas Raskevičius: Dėkoju TS-LKD už palaikymą. Pažadu nepasiduoti!

Konstantinas Bogomolovas. Europos pagrobimas 2.0. Režisieriaus manifestas

Pozicija, kurios nenori girdėti LGBT lyderiai. Dovilo Petkaus pokalbis su Eimantu Gudu

Kam tas „šešėlis“? Darius Kuolys: Smurtas – valdžios silpnumo ir baimės išraiška. Kad ir kokia „kieta“ toji valdžia dėtųsi

Nida Vasiliauskaitė apie Stambulo konvenciją:  dabar – trumpai, kone prieš trejus metus – išsamiai

Kun. Robertas Grigas. Kuo blogi „specialioms grupėms“ kuriami įstatymai

Algimantas Matulevičius. Negi valstybės piliečių nuomonė lygi nuliui?

Andrius Švarplys. JAV vyskupų pozicija dėl seksualinės orientacijos ir ‘gender identity’ sąvokų įtraukimas į įstatymus yra blogis

Audris Narbutas. Per Stambulo konvenciją – į melo visuomenę

Kun. Andrius Narbekovas. Stambulo konvencija – Trojos arklys

Elagu Eesti! Tegyvuoja Estija! Vidmantas Valiušaitis: Pagarbos žodis broliams estams

Rasa Čepaitienė. Kvalifikacija

Vytautas Sinica. Kaip iš Toliato pavyzdį darė

Andrius Švarplys. Priešingai – tai jūs puolate Lietuvos Konstituciją, o visuomenė reaguoja ir, beje, labai demokratiniu bei civilizuotu būdu

Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimas – Vasario 16-osios važiuotynės

T. Elijas Leyds. Virusas, hidra ir Bažnyčia

Raimondas Navickas. „Neapykantos kalbos“ kriminalizavimo per ANK afera yra antikonstitucinė ir antidemokratinė

Audrius Bačiulis apie „Coca Cola“ kursus, kaip „tapti mažiau baltaisiais žmonėmis“

Vidas Rachlevičius. Kaukės nusimestos: kada skersime šventąją karvę?

Algimantas Rusteika. Stukačių epocha sugrįžta

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.