Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats. – Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius“ (Jn 6, 51)

Tiesos.lt redakcija   2019 m. birželio 23 d. 7:35

8     

    

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, – sako Viešpats. – Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius“ (Jn 6, 51)

Atnešė duonos ir vyno

Salemo karalius Melchizedekas atnešė duonos ir vyno. Jis buvo Aukščiausiojo Dievo kunigas, todėl palaimino Abramą, tardamas: „Tepalaimina Abramą Aukščiausiasis Dievas, dangaus ir žemės Kūrėjas. Šlovė Aukščiausiajam Dievui, kuris atidavė tau į rankas tavuosius priešus“. Abramas jam davė dešimtinę nuo visko. (Pr 14, 18–20)

* * *

Amžiais tu Kunigas, kaip Melchizedekas

Dievas sako mano Valdovui: „Sėskis mano dešinėje,
aš patiesiu tavo priešus
tarsi pakojį po tavo kojų“.

Dievas duos tau Siono kalne valdovo lazdą,
ir tu savo priešus valdysi.

Nuo gimimo šventuose kalnuose viešpatausi,
iš pat įsčių, nuo aušros savo jaunystės.

Viešpats yra prisiekęs, ir jis nesigaili:
„Tu Kunigas amžiais, kaip Melchizedekas“. (Ps 109, 1–4)

 

* * *

Kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį

Broliai! Aš tai gavau iš Viešpaties ir tai perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui“. Tuo pačiu būdu po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“. Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis. (1 Kor 11, 23–26)

 

* * *

Sekvencija

Nuo saulėtojo Siono iškilmingo himno tonai
šlovina Ganytoją.
Šiandien himnai paslaptingi skelbia duoną nemirtingą,
ypatingos prigimties.
Gyvą duoną, gyvą vyną Jėzus mokiniams dalino,
liepdamas dalint kitiems.
Ir todėl giesmė džiaugsminga, iškilni, giliai prasminga
šviesą pažeria mintims.
Minima diena didžioji, šventės sukaktis šviesioji –
įsteigimas paslapties.
Naujo amžiaus atėjimas, naujo priesako skelbimas
užbaigė senus laikus.
Vietoj atvaizdo – tikrovė, vietoj praeities – naujovė,
tarsi saulė po nakties.
Vakarienėj paslaptingoj Kristaus auką išganingą
įsteigė visiems laikams.
Švęsti duoną, švęsti vyną, skelbti Kristaus atminimą
liepia priesakas kilnus.
Jo galybėje – tikrumas: duona keičiasi į Kūną,
vynas tampa jo Krauju.
Jo žodžiu Bažnyčia tiki – jog nematomi dalykai
iš tiesų gyvi aukoj.
Paslėpta esmė didinga, išorės ženkluos skirtinguos
slypi vienas turinys.
Kraujas – gėrimas slaptingas, Kūnas – maistas nemirtingas, –
visas Kristus abiejuos.
Jis nedalomas ir sveikas, net dalijamas nekeičia
vieneto esmės gilios.
Ima vienas, ima šimtas – Kūno prigimtis nekinta,
pasilieka ta pati.
Tik veikimas jos skirtingas: ji geriesiems palaiminga,
o blogiesiems – pražūtis.
Nuostabus toksai likimas: ir palaima, ir žlugimas
iš šaltinio to paties.
Jis išlieka paplotėly, ir mažiausiam trupinėly, –
visas Kristus, garbe žėrįs, – garbink ir neabejok!
Nieks negali jo pažeisti, ženklo turinio pakeisti,
ženklą galime paliesti, bet esmė nesumažės.
† Angelų šlovingą duoną, mylimiems vaikams malonę
duoda vargšams į kelionę, tik ne pajuokai – piktiems.
Ji – tikrovė tų šešėlių: manos tautai Izraelio,
jų Velykų avinėlio, Izaoko atnašos.
O Ganytojau meilingas, Jėzau, būk mums gailestingas,
Tu ganyk mus, Tu mus ginki,
amžiams laime apdalinki,
ten, kur nebebus mirties.
Visažini, visagali, žmogų gelbstintis bedalį,
amžinon puoton pakviesk mus
ir namiškiais padaryk mus
su šventaisiais danguje.

 

* * *

Visi pavalgė iki soties

Jėzus kalbėjo žmonėms apie Dievo karalystę, pagydė tuos, kuriems reikėjo gydymo. Diena pakrypo vakarop. Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykumoje“. Jėzus atsiliepė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Dvylika atsakė: „Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šiai miniai“.

O buvo ten apie penkis tūkstančius vyrų. Jėzus įsakė mokiniams: „Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt“. Jie taip padarė ir visus susodino. Tuomet, paėmęs penkis kepalėlius ir dvi žuvis, jis pažvelgė į dangų, palaimino juos, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai. Visi pavalgė iki soties. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių likučių. (Lk 9, 11b–17)

 

* * *

Švenčiausiojo Kūno ir Kraujo šventėje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Jėzau, mūsų Atpirkėjau ir Naujosios Sandoros kūrėjau, išvaduok mūsų tautą iš egoizmo ir nemeilės gniaužtų, išmokyk ir mus bendrystės, kad ir mes, iš Dievo meilės dalydamiesi su artimu, patirtume tikrąją gyvenimo skalsą. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.

 

* * *

Arnoldo Valkausko mintys pamąstymui: Jėzus pakeičia realybę

 


Sigitas Tamkevičius. Gyvoji Duona
Devintinių homilija

Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo (Devintinių) šventėje esame kviečiami apmąstyti Eucharistijos slėpinį ir dėkoti už Dievo meilės stebuklą – Jėzaus buvimą su mumis Mišių aukoje ir už galimybę maitintis Eucharistine duona, kad mumyse išsipildytų jo pažadas: „Štai duona, nužengusi iš dangaus! Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“ (Jn 6, 58).

Po duonos padauginimo stebuklo (Lk 9, 11–17) žmonių tikėjimas Jėzumi dar labiau sutvirtėjo. Pasinaudodamas šia proga, Jėzus kalbėjo apie gyvąją duoną, kuria būsiąs jo kūnas: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.[...] aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė. O mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną“ (Jn 6, 35.38–39).

Tai, ką Jėzus kalbėjo, pranoko klausytojų suvokimą, todėl kai kurie iš jų pasipiktinę kalbėjo: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos? Kaip jis gali sakyti: ‘Aš esu nužengęs iš dangaus’?“ (Jn 6, 42).

Tačiau Jėzus dar aiškiau tvirtino: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“ (Jn 6, 51). Evangelistas rašo, kad dalis Jėzaus mokinių pasipiktino ir daugiau su juo nebevaikščiojo.

Per Devintines švenčiame Jėzaus pažado išsipildymą. Apaštalas Paulius Laiške korintiečiams šitaip pasakoja apie Eucharistijos įsteigimą: „Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui“. Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“ (1 Kor 11, 23–25). Tokiu būdu Jėzaus įsteigė nekruvinąją eucharistinę auką ir paliepė tai daryti jo mirties atminimui.

Tikinčiųjų bendruomenėje ištikimai vykdomas šis Jėzaus paliepimas ir visame pasaulyje yra aukojama Jėzaus Kūno ir Kraujo auka. Mes esame kviečiami kuo dažniau, ypač sekmadieniais, dalyvauti Eucharistijos aukoje ir tapti amžinojo gyvenimo pažado paveldėtojais.

Eucharistija turi būti tikinčio žmogaus gyvenimo centre. Kiek dėmesio skiriame Eucharistijai, toks yra ir mūsų tikėjimas.

Jei gyvename be didesnių išbandymų, yra pavojus Eucharistijai skirti per maža dėmesio. Žmogus lengvai apsipranta net su pačiais švenčiausiais dalykais. Tačiau kai atsiduriama ekstremaliose sąlygose, Eucharistija tampa nepamainoma jėga, palaikanti žmogaus dvasią. Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės kalinimo laikų liudininkės pasakoja, kaip jų mokytoja Adelė per kalinius kunigus gaudavo Šv. Komuniją ir po mažą gabalėlį padalindavo jaunoms kalinėms. Tai padėjo joms nepalūžti nešant sunkų kalinio kryžių.

Savo asmeniška patirtimi taip pat galiu paliudyti, ką reiškė Mišių auka ir Komunija, kai buvau kalėjime ir lageryje. Slapta aukojamos Mišios ir stiprinimasis dangiškąja duona padėjo pakelti labai ilgus, dažnai sunkius tardymus, o vėliau – visas Uralo ir Mordovijos lagerių negandas. Su Viešpačiu širdyje žmogus gali pakelti pačias didžiausias sunkenybes.

Devintinės kviečia kiekvieną iš mūsų pasitikrinti, ar deramai įvertiname Eucharistiją. Ar švenčiame su parapijos bendruomene sekmadienio Mišias? Ar pakankamai dažnai stiprinamės Dangaus Duona? Jei pastebėtume, kad praeityje būdavo apsileidimo ir Eucharistijos neįvertinimo, turėkime drąsos ir ryžto atnaujinti savo santykį su Jėzumi Eucharistijoje.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kas tas "Viešpats J."?       2019-06-25 9:43

Kokia nepagarba Jėzaus vardui! Be to, Palmaičio pateiktas vertimas yra netikslus.

Šios dienos Evangelija       2019-06-25 8:11
Šios dienos Evangelija       2019-06-25 8:09

sako, kad ne su visais reikia leistis į diskusiją apie šventus dalykus: Mt 7, 6. 12–14. “Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Neduokite, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.

Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai.

Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“. Taip pa siūlau pasiklausyti per LRT Klasika, “Mažoji studija” kun. V. Salovej homiliją.

Letas Palmaitis       2019-06-24 3:11

BŪTENT:
Broliai! Aš tai gavau iš Viešpaties ir tai perdaviau jums, kad Viešpats J. tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė:
„Tai yra Mano Kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui“.
Tuo pačiu būdu po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „ŠI TAURĖ YRA NAUJOJI SANDORA MANO KRAUJYJE. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“.
Taigi, kada tik VALGOTE ŠITĄ DUONĄ ir GERIATE IŠ šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis (1 Kor 11, 23–26).
Kun 7:27 + Mt 5:18 + Mt 26:39 + Mt 20 :23 + Jn 6:55 V a. Cambridge, VI a. Paris rankraščiai.

Troliai darbuojasi,       2019-06-23 15:45

nesnaudžia, t.y. “kala” sau babkes.

Dzeikas       2019-06-23 14:34

Aciui:
Gera malda.Itikinanti ir vercianti susimastyt.

Aciu       2019-06-23 12:36

Viespatie, kad tu esi su mumis ir laimes ir nelaimes valanda.Aciu ir uz tai, kad tu pasigaili ir tokius, kuriu sielos uzterstos.Suteik jiems Viespatie malone ir iziebk ju sielose meiles ir tikejimo liepsnele.

tiek       2019-06-23 10:14

eikit darbo dirbt ,dykaduoniai .


Rekomenduojame

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.