Socialinės inžinerijos eksperimentai

„Gender“ ideologija žeidžia katalikiškų mokyklų tapatybę Kanadoje

Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 8 d. 22:42

4     

    

„Gender“ ideologija žeidžia katalikiškų mokyklų tapatybę Kanadoje

Vatikano radijas

Sausio viduryje Albertos apskrities Kanadoje katalikiškos mokyklos susidūrė su staigmena – gairėmis apie „skirtingas lytines orientacijas, tapatybes ir išraiškas gerbiančios mokymosi aplinkos kūrimą“. Jos parengtos prieš gerą pusmetį rinkimus laimėjusios kairiosios NDP partijos iniciatyva, be deramų konsultacijų. Albertos provincijoje yra per 400 katalikiškų mokyklų, kurias lanko per 160 000 mokinių.

Šios gairės yra išgryninta „gender“ ideologijos išraiška. Atitinkamai joje skelbiamas radikalaus individualizmo principas, jog „susitapatinimas (self-identification)  yra vienintelis individo lytinės orientacijos, tapatybės ar išraiškos matas“. Panašiai yra rekomenduojama mokyklos blankuose ar laiškuose atsisakyti „tėvas“, „motina“, „jis“ ar „ji“, o vietoj jų naudoti labiau „neutralias“ ir „nedalijančias“ kalbos formas. Tačiau nepatikslinama, kokiu būdu garantuojama pagarba visoms „tapatybėms“, kai patariama tėvo ar motinos nevadinti „tėvu“ ar „motina“. Greta įrašytas punktas nurodo, jog mokyklos personalas neturėtų tėvams pranešti apie pastebėtus jų vaiko polinkius, negavus paties vaiko „tiesioginio leidimo“. Mokyklos raginamos remti „gėjų asociacijų“ steigimą, kad šios padėtų tokių polinkių mokiniams save išreikšti, jaustis gerai ir saugiai.

To, kaip deklaruojama, siekiama ir pačiomis gairėmis – „svetingos, rūpestingos, pagarbios ir saugios mokymosi aplinkos, kuri remtų skirtingumą ir maitintų priklausymo jausmą bei teigiamą savęs vertinimą“.

Šios gairės jau sulaukė dešimčių reakcijų iš katalikiškų mokyklų, apžvalgininkų ar vyskupų. Visose primenama besąlygiška pagarba ir asmens orumo pripažinimas, nepriklausomai nuo lytinės orientacijos, nes visi yra Dievo vaikai. Visiškai pritariama, kad, pavyzdžiui, homoseksualių potraukių mokinys neturi būti patyčių auka ir kad katalikiškos mokyklos savo statutais ir savo ugdytojų elgesio normomis turi stengtis tai užtikrinti.

Tačiau daugelyje reakcijų nesutinkama dėl šiurkštaus „gender“ ideologijos skleidimo, kuris visiškai ignoruoja katalikiškų mokyklų tapatybę, tiksliau sakant, ši ideologija siekia savimi pakeisti katalikišką ugdymą. Daug Albertos katalikiškų mokyklų siekė atrasti pusiausvyrą tarp pagarbos ir jautrumo homoseksualių ar transeksualių polinkių jaunuoliams ir tuo pat metu išlaikyti biblinį bei krikščioniškąjį mokymą apie tai, kad Dievas sukūrė žmogų kaip vyrą ir moterį. Kūnas ir kūno lytiškumas yra Dievo duotos dovanos, bet Kūrėjas taip pat sako, kad jos naudotinos tam tikru būdu. Tačiau „gender“ ideologijai to maža. Nors oficialiuose dokumentuose tai tiesiai nesakoma, tačiau kai kurie aktyvistai tvirtina, kad leisti katalikiškai doktrinai gyvuoti yra maitinti diskriminaciją, prieš kurią jie ir kovoja.

Tačiau ar „gender“ ideologijos įsigalėjimas ir kitų alternatyvų nutildymas yra demokratijos idealų įgyvendinimas? Kalgario vyskupas Frederick Henry mano, kad greičiau priešingai, kaip išraiškingai byloja jo viešo laiško antraštė „totalitarizmas Albertoje“. Minėtosios gairės, anot jo, yra į vieną monolitinę ideologiją susijungusių „reliatyvizmo pamišimo“ ir „valdžios pamišimo“ rezultatas. Paradoksalu: vardan pagarbos skirtingumui yra nutildomi visi kitokie balsai, nors būtent jie ir įkūnija skirtingumą: šia prasme valdžia tapęs reliatyvizmas yra totalitarinė doktrina.

Edmontono arkivyskupas Richard Smith pabrėžia, kad katalikiškos mokyklos jau laikosi dėmesingumo, jautrumo, pagarbos principų. To prašyti yra teisinga ir tai suderinama su krikščioniška doktrina. Tačiau neprotinga yra reikalauti, kad katalikiškos mokyklos besąlygiškai priimtų individualaus „susitapatinimo“ principą, ignoruodamos katalikų mokymą apie vyro ir moters vietą Dievo plane, apie tai, kad tėvai, o ne mokyklos yra pirmieji savo vaikų ugdytojai. Edmontomo arkivyskupijoje, anot jo, 85 000 vaikų tėvai nusprendė siųsti savo vaikus į katalikiškas mokyklas, „visiškai suprasdami, kad būtent katalikų tikėjimas ir moralė bus jų ugdymo dalis “. Ir jei tikrai vertiname skirtingumą, turėtume vertinti ir ginti katalikiškų mokyklų vaidmenį.

Saint Paul vyskupas Paul Terrio rašo, jog apsisprendimo principas, be jokios abejonės, yra labai svarbus, tačiau pareiškimas, kad jis „vienintelis matas“, prieštarauja tiek tikėjimui, tiek sveikam protui, tiek katalikiško, tiek nekatalikiško ugdymo patirčiai.

Ne vienas jų pasirėmė ir 2015 metų Kanados Aukščiausio teismo sprendimu katalikiškos Lojolos mokyklos byloje. Ši mokykla nesutiko su Kvebeko valdžios nurodymu dėstyti sekuliaristinio („neutralaus“) pobūdžio religijos ir etikos kursą, kuris esą didintų „atvirumą skirtingumui ir pagarbą kitiems“. Po ilgo bylinėjimosi teismas pareiškė, kad „sakyti katalikiškai mokyklai, kaip aiškinti savo tikėjimą, žeidžia jos bendruomenės narių laisvę – pasirinkdami lankyti konfesinę mokyklą jie suteikė savo religiniams įsitikinimams kolektyvinį matmenį“. Valstybė neturi nurodyti, kaip katalikiška institucija turi aiškinti apie savo pačios tapatybę, – tai religijos laisvės pažeidimas.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Juozas       2016-02-13 23:06

deja, panašūs iškrypimai žmonijos istorijoje buvo jau seniai. Tik globalistai ir komunistai sistemingai nutyli ir dangsto tas pasekmes, kokių susilaukė netikėliai.
O reikalas tame, kad visos, kažkada buvusios didingos civilizacijos, po to, kai jos supuvo moraliai, buvo nušluotos mažiau civilizuotų, tačiau moraliai nesupuvusių genčių ir valstybių. Toks liūdnas galas atėjo kažkada nenugalimom Asirijai, Finikijai(kuri faktiškai valdė visą Viduržemio regioną dar iki Romos), Antikinei Graikijai ir Romai.
Šiandien Vakarų civilizacija gyvena Postkultūros epochoje, jos supuvimas artėja prie kritinės ribos ir tai jau yra pabaigos pradžia.

Pikc       2016-02-11 18:41

Taip vadinama Vakarų “civilizacija” yra tiesiog kiaurai persmelkta neomarksizmo dvoko, ir tos ideologijos apologetai agresyviai stengiasi užteršti visas sritis - o šeima ir švietimas jiems prioritetai, nes šių sričių užvaldymas leistų jiems gaminti naujas indoktrinuotų praplautsmegenių kartas. Labai neblogas straipsnis ta tema: http://www.propatria.lt/2016/02/vytautas-sinica-poziurio-i-seimos.html

ruta       2016-02-9 8:02

Susidaro ispudis , kad per ivairiu valstybiu valdzios satelitus , norima paversti visa pasauli nuolankiais puskvailiais ir degeneratais .Kaip sakoma ,tik vartok ir su burna ir su, atleiskite, uzpakaliu .., o smegenys padek i lentyna ..

demo       2016-02-9 1:15

VIEŠPATS liepė užmėtyti akmenimis vyrus santykiaujančius su vyrais ir jei yra demokratija o demokratijoje tikėjimo ir religijos išpažinimo laisvė, tai tiems kas tiki VIEŠPATĮ  turi būti leista gyventi pagal savo tikėjimą ir religiją ir leidžiama užmėtyti akmenimis vyrus santykiaujančius su vyrais ir klausyti VIEŠPATIES savo dievo ir mylėti VIEŠPATĮ, kad nebūtų pažeidžiami demokratijos principai, manau.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.