Visuomenės pokyčių analizė, Ugdymo politika

Gediminas Merkys: KTU – demokratijos ir įstatymų laužymo smegduobė

Tiesos.lt siūlo   2016 m. balandžio 14 d. 19:36

4     

    

Gediminas Merkys: KTU – demokratijos ir įstatymų laužymo smegduobė

faktai.lt

Balandžio 13 dieną įvyko naujai išrinkto KTU Senato pirmasis posėdis. KTU bendruomenė šito nuoširdžiai laukė. Beje, visai neatsitiktinai. Pastaruoju metu KTU grimzta į valdymo krizę, į neskaidraus viešųjų finansų panaudojimo skandalą. Mat kilo pagrįstų abejonių dėl privataus universiteto ISM akcijų pirkimo skaidrumo bei naudos viešajam gėriui (žr. ČIA).

2016 m. kovo 18 d. baigėsi KTU tarybos 5 metų kadencija, numatyta įstatymu. Naujos tarybos rinkimai iki šiol nepaskelbti, nors pagal įstatymą tai privalu padaryti likus mėnesiui iki kadencijos pabaigos. Įvairių manipuliacijų būdu – be skaidrių ir atvirų naujos tarybos rinkimų – senosios KTU tarybos kadencija buvo pratęsta net iki 6,5 metų trukmės.

Dalis akademinės bendruomenės narių ir šakinė aukštųjų mokyklų profsąjunga LAMPSS dėl to ėmė įnirtingai protestuoti. Iškart po kovo 18 d. pavieniai asmenys, interesų grupės siuntė skundus ir signalus į Lietuvos Respublikos Seimą, Prezidentūrą, Vyriausybę ragindami grąžinti valstybinio universiteto valdymą į įstatymo ir teisėtumo erdvę. Ilgokai palūkuriavusi centrinė valdžia pagaliau ėmėsi ryžtingų veiksmų.

Balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas įpareigojo LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių V. Sadauską skubos tvarka atsakyti, ar KTU taryba šiuo metu tebeveikia teisėtai?

Mat gegužės 12 dieną tarptautinio konkurso metu turi įvykti KTU rektoriaus rinkimai. Yra rizika, kad neteisėta taryba išrinks rektorių neteisėtai, prasidės bylos, vieno stambiausių šalies viešų juridinių asmenų valdymas bus pakabintas ore neapibrėžtam laikui…. Ši autoritetinga institucija sykį jau oficialiai pareiškė, kad iš 13-kos universitetų net aštuoniuose aukščiausi valdymo organai yra suformuoti pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Nelemtame aštuntuke KTU yra pirmoje vietoje.

Valstybinio universiteto Senatas, susidedantis iš 49 rinktų narių, galėtų būti autoritetinga institucija, kuri universiteto krizę iš esmės imtųsi spręsti pati, nelaukdama valdžios nurodymų iš šalies. Deja, tie gražūs lūkesčiai buvo skaudžiai nuvilti. KTU Senato pirmasis posėdis virto beviltišku falšstartu.

Senato posėdžio pradžioje KTU profsąjungos pirmininkas V. Juodagalvis iškėlė viešumon faktą, kad viena Senato narė išrinkta neteisėtai, jos išrinkimas prieštarauja universiteto statutui. Profsąjungos lyderis paprašė, kad neteisėtai išrinktos narės įgaliojimai ir balso teisė būtų suspenduota. Kalbama apie ISM dėstytoją ir doktorantūros studijų dekanę Iloną Bučiūnienę, kuri KTU dirba tik pusę etato ir tai nepagrindinės jos pareigos.

KTU Statutas numato, kad Senato nariu gali būti renkamas akademinės bendruomenės narys, kuriam darbas KTU yra pagrindinės pareigos. Anksčiau buvo tokia praktika, kad senatuose būdavo netgi kvota keliems senato nariams iš svetur. Dabartiniame teisyne to nėra – į Senatą privalo būti renkami tik to universiteto mokslininkai. Vis dėlto jei traktuotume, kad I. Bučiūnienė yra svečias iš šalies, tai kodėl ją iškelti ir rinkti buvo pavesta tik vienam fakultetui,  o kiti fakultetai, jų bendruomenės neturėjo galimybės siūlyti savo kandidatus.

Pribloškiantis tas faktas, kad dar Senato rinkimų metu ir I. Bučiūnienė, ir Ekonomikos bei Vadybos fakulteto administracija profsąjungos žmonių buvo neformaliai įspėtos, kad šio asmens kandidatavimas, o galimai ir tikėtinas išrinkimas į Senatą bus neteisėti. Deja, į tai nebuvo atsižvelgta.

Maža to, fakulteto vadovybė primygtinai agitavo balsuoti būtent už neteisėtą kandidatę, kuri šitaip, per neatsakingo balsavimo buldozerį, ir pateko į Senatą. KTU valdymo ir administravimo struktūrose jau ir taip neproporcingai dominuoja atstovai iš ISM – privataus nykštukinio universiteto. Kažkam prireikė į svitą atsivilioti iš ten dar vieną favoritę…

Senato pirmo posėdžio pradžioje I. Bučiūnienė savanoriškai savo įgaliojimų (tegul ir vienam posėdžiui, kol viskas bus išsiaiškinta, ar jos Senato mandatas yra teisėtas), deja, nesuspendavo. Maža to, Senatas balsų dauguma ėmė ir nubalsavo, kad renkant Senato vadovybę vis dėlto būtų leista I. Bučiūnienei balsuoti. Balsavimo biuletenį ji gavo…

Taigi, Senatas nubalsavo už savo paties Universiteto Statuto sulaužymą. Šį teisės aktą tvirtino LR Seimas ir toks aktas yra tolygus įstatymui. Įvykęs balsavimas yra ne kas kita kaip teisinis absurdas ir demokratijos išniekinimas. Joks rinktas valdymo organas negali nubalsuoti už tai, kad būtų ignoruojamas įstatymo pažeidimas. Tokiu atveju, pavyzdžiui, savivaldybės taryba, rutininiu balsavimu galėtų įteisinti bet kurį padarytą įstatymo pažeidimą…

Pirmajame posėdyje KTU Senato pirmininku buvo išrinktas R. Krušinskas – Ekonomikos ir vadybos fakulteto atstovas. Jo bičiulės iš to paties fakulteto I. Bučiūnienės balsas buvo, tegul ir neteisėtas, bet auksinis, nes R. Krušinskas savo varžovą R. Šiaučiūną aplenkė tuo vienu vieninteliu balsu. Bemaž iš 50-ies Senato narių neatsirado nė vieno, kuris posėdžio metu būtų pasisakęs dėl balsavimo motyvų: „Mielieji, įstatymo pažeidimo negalima įteisinti balsavimu, tai nėra ir negali būti demokratinio balsavimo objektas“. Dabar tenka tik apgailestauti, kad valstybiniam universitetui, priešingai nei savivaldybei, šalies įstatymai neleidžia įvesti tiesioginio valdymo…

Akivaizdus naujo KTU Senato pirmojo posėdžio nuopuolis įpareigoja įgarsinti kritines mintis, kurių anksčiau nepraleido, tiesiog neleido viešinti vidinis cenzorius. Juk moralinis pasmerkimas yra subtilus ir atsakingas dalykas. Neteisk ir nebūsi teisiamas – moko šventraštis. Būna, jauti žmogus negerą moralinį kvapą, bet nesi iki galo tikras savo teisumu. Būna, kad to nemoralaus kitų asmenų veiksmo labai nesinori, todėl apgaudinėji save: juk šito negali būti ir nebuvo…

Deja, dabar jau galima drąsiai įgarsinti, kad naujojo KTU Senato rinkimai buvo neskaidrūs. Čia jums ir atsakymas, kodėl ši institucija gėdingai apsidergė jau pirmojo posėdžio metu. Šio straipsnio autorius dalyvavo kandidatų į Senato narius atrankos procedūroje savo fakultete. Iš kitų fakultetų profsąjungos irgi susirinko informaciją apie kandidatų kėlimo eigą bei Senato narių rinkimus. Vaizdelis ne koks. Kai kur nežymiai, kai kur atvirai fakultetų administracijos primygtinai piršo savo kandidatus. Vienur fakultetų vadai tai darė tiesiogiai, kitur diplomatiškai buvo prisidengta formuluote – „fakulteto taryba savo sprendimu rekomenduoja rinkti šiuos asmenis…“.

Kadangi balsavimas slaptas, lyg ir galima būtų teigti, kad ta agitacija lemiamos įtakos faktiniam balsavimo rezultatui neturėjo. Deja, deja. Anksčiau, kai akademinė bendruomenė pati rinko rektorių, fakulteto dekaną, katedros vedėją, demokratija buvo tikra. Niekas nebijojo sakyti tiesos, o rinkta valdžia privalėjo atsižvelgti bent jau į laipsniuotus mokslininkus. Žinoma, vadovas niekada neįtiks visiems, bet demokratiškai rinkti vadai buvo priversti „pagauti“ kolektyvo branduolio nuotaikas ir jų bent kiek paisyti.

Dabar universitete yra valdžios vertikalė. Teisinis reguliavimas toks, kad didžiulės aukštosios mokyklos, akademinės bendruomenės šiandien tampa vieno žmogaus kultūros (arba jos deficito) įkaitėmis. Jei vadai tokie demokratiški, kaip A. Monkevičius, J. Augutis, A. Skurvydas, M. Misiūnas ir kiti, tai tos valdžios vertikalės, kylančios iš antikonstitucinio mokslo ir studijų įstatymo (2009), nelabai tesimato. Deja, Panevėžio kolegijoje, KTU ir dar kai kur jau susiformavo valdžios vertikalė pagal Putiną.

Antai, neseniai Panevėžio kolegijos vadas ėmėsi žingsnių ir spaudimo, kad išsiaiškintų, kaip slapto balsavimo dėl personalijos metu balsavo jo kolegijos akademinės tarybos nariai. Faktiškai buvo pasiektas kolegijos vadovybę suerzinusio slapto balsavimo rezultatų išviešinimas… Tokią praktiką savo oficialioje išvadoje pasmerkė Lietuvos žmogaus teisių koordinacinis centras.

Akademinės bendruomenės nariai yra įbauginti. Studentų vis mažėja, vis dažniau net ir mokslo laipsnio turėtojui pasiūloma susimažinti etatą iki 0,5 ar dar mažesnės dalies. Arba apskritai pranešama, jog pareigybei nebus skelbiamas konkursas, tada išvis tenka eiti lauk ir jokiam teismui nepasiskųsi…

Savo ruožtu dekanai dabar yra rektoriaus patikėtiniai ir statytiniai, jie gauna dvigubai didesnį atlyginimą nei profesorius ir yra paskiriami pagal asmeninio lojalumo kriterijų. Valdžios vertikalės viršuje kažkas neformaliai padėlioja geidžiamų senatorių pavardes ir žemiau jau visi žino, kaip teisingai „rinkti“. Žinoma, toks modelis visu šimtu procentų neveikia, tačiau tam tikrą kritinę masę valdymo organuose pageidaujamų žmonių suformuoti pasidaro visai realu. Tada jau realybe tampa demokratiją ir įstatymą išniekinantys balsavimai. Atidirbinėti vado pasitikėjimą, regis, kai kas pradeda jau nuo pirmojo posėdžio…

Plačioji visuomenė apie aukštojo mokslo problemas kažką gal ir girdėjo, bet dauguma net nežino, kaip beviltiškai antikonstitucinis Mokslo ir studijų įstatymas (2009 m.) sudarkė mūsų šalies aukštąjį mokslą. Šiame įstatyme Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas oficialiai pripažino net 36 pažeidimus. Šie pažeidimai per dvi Seimo kadencijas neištaisyti iki šiol, juos ruošiamasi permesti į trečiąją Seimo kadenciją. Jų ištaisyti nesugebėjo net trys ministrai – G. Steponavičius, D. Pavalkis, A. Pitrėnienė. Gal ministrė A. Pitrėnienė pataps ta gerąja fėja ir savo pirmtakų klaidas ryžtingai ištaisys?

Vieno iš tų negerų Konstitucijos pažeidimų esmė ta, kad buvo labai suvaržyta aukštųjų mokyklų autonomija. Atsirado galimybė stambių viešųjų juridinių asmenų valdymą sukoncentruoti vien rektoriaus ir tarybos, beje, dažnai kišeninės, rankose. Naujieji ponai nepadoriai susikėlė sau atlyginimus, biurokratinis personalas kai kur jau persvėrė mokslinį-pedagoginį personalą, išplito favoritizmas, piktnaudžiavimai valdžia, sistemingas įstatymų laužymas. Nemaža dalis aukštųjų mokyklų į tokią agonizuojančią krizę pateko jau seniai.

Mes Lietuvoje pamirštame vieną labai subtilią ir nepakeičiamą universiteto bei akademinio žmogaus funkciją – kritikuoti visuomenę, valdžią, konkrečias sektorines politikas. Ne ant bačkos rėkiant, bet solidžiai, mokslo argumentų ir filosofijos kalba. Ką gali sukritikuoti, kokią svarbią tiesą visuomenei ir valdžiai gali pranešti užguitas, įbaugintas ir nelaisvas mokslininkas? Ar tokiam išvis begalima taikyti „mokslininko“ sąvoką? Kokį studentą išugdys dėstytojas, kuris pats yra suvaržytas, negali mąstyti ir veikti laisvai?

Neleiskime, kad mūsų universitetai virstų Orwelo gyvulių ūkiu ir protinio darbo gulagu.

Trumpai apie autorių: Gediminas Merkys yra KTU profesorius, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo valdybos narys

faktai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nepasirašysiu        2016-04-15 14:34

Gerbiamas p. Merkį, nenuleiskite rankų. Ačiū, kad turite drąsos kelti tokius faktus i viešumą. Lietuva tampa kažkuo neįsivaizduojama - valstybe, kurioje istatymai egzistuoja, bet neveikia.

KTU darbuotojams draudžiama       2016-04-15 10:47

leistis į diskusijas, komentuoti ar reikšti sutikimą (nesutikimą), duoti patvirtinimą (paneigimą) GALIMAI su krize, susijusiam pašnekovo teiginiui.
KTU darbuotojai įpareigoti <…sulaukę bet kokio klausimo, susijusio su esama ar galima krize… surinkti informaciją apie besikreipiantį asmenį: jo vardą, pavardę, atstovaujamą įstaigą, kontaktinę informaciją.
...privalo susisiekti su Universiteto Ryšių su visuomene atstovu per kuo trumpesnį laiką ir visomis įmanomomis priemonėmis>. (KTU tvarkos aprašo II skyriaus 26.1 ir 27 str.).
Tokios nuostatos nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. įtvirtinta žmogaus teise <…nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją…> bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. nuostata <… teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės   sienų.>.
Konstitucijoje (25 str.) nurodyta, jog <laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai>.
http://www.lampss.lt/attachments/article/175/del_galimu_zmogaus_teisiu_pazeidimuKT

Būtina klausti ir atsakyti       2016-04-15 10:32

Kas laukia mūsų šalies švietimo ir mokslo sistemos, visos valstybės, jei universitete
nepaisoma LR Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo, nepaisoma akademinės etikos ir procedūrų?
Kas prisiims atsakomybę už padarinius po dvidešimt metų, kuomet Lietuvą masiškai valdys tokios “autonomijos” išugdyti auklėtiniai?
LR Konstitucijos 1-asisis straipsnis teigia „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. Lietuvoje galioja demokratijos, įstatymo viršenybės, viešųjų finansų skaidrumo principai, o valdžia privalo tarnauti tik įstatymui ir žmonėms.

Pagarba autoriui       2016-04-15 8:41

už drąsą.


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.