Dienos aktualija, Istorija

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Tiesos.lt siūlo   2020 m. spalio 3 d. 22:15

5     

    

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

y-news.lt

Tai gerokai kitokia knyga apie partizanų kovas, nei esame pratę skaityti. Autorius, pats būdamas karys, profesionalo žvilgsniu, ginkluotės, karybos ir taktikos požiūriu, įvertino ir aprašė dešimt partizanų kautynių su priešu.

Daugeliu atvejų autorius rekonstruoja susirėmimus itin detaliai, iki menkiausių smulkmenų: kaip pulta, trauktasi, kokie veiksmai ir ginklai naudoti, koks buvo jų efektyvumas – kas pasiteisino, o kas nelabai. Kur partizanai pademonstravo išradingumą ir karo meno išmanymą, o kur, deja, nepatyrimą ir klydo, neretai už tai mokėdami aukščiausią kainą. Ką galbūt buvo galima daryti kitaip (ypač atakuojant urbanizuotas vietoves). Kur parodytas perteklinis kilnumas (pvz., pasigailėta sovietų reguliariosios armijos karių, kurie netrukus išdavė būrio buvimo vietą, arba nešaudyta iš pancerfaustų į bažnyčioje įsitvirtinusius priešo kulkosvaidininkus šitaip prarandant galimybę kontroliuoti miestelio centrą).

Bene įspūdingiausi, labiausiai įtraukiantys ir sukrečiantys knygos momentai, kur pasakojimas papildomas archeologinių tyrimų mūšių vietose medžiaga. Nesvarbu, ar tai karštligiškas mūšis atvirame lauke, ar žūtbūtinė gynyba priešų užspeistame bunkeryje – detali rekonstrukcija daugeliu atvejų stulbina: kur kovojant (tikėtina) užsikirto kulkosvaidis, kur nesuveikė granata (ir liko palaidota bunkeryje, kovinėje padėtyje, laukti archeologų); kokio intensyvumo (sprendžiant iš tūtelių kiekio) buvo susišaudymas, kokio atstumo perbėgimais ir kaip išsidėstę atakavo ar traukėsi kovotojai (vėl geriausios liudininkės – tūtelės) ir kuo šaudyta, o kur tikriausiai kovotojas žuvo (pabirusios sagos, ištraukta ir numesta šautuvo spyna).

Ir šie teiginiai – ne teorinės oro pilys: išvados daromos remiantis archeologinių tyrimų medžiaga. Autorius asmeniškai dalyvavo metalo ieškikliais kruopščiai šukuojant mūšių vietas, tiksliai fiksuojant visų radinių padėtis. Stebėtina, kiek karybą išmanančiam, į mūšio liudininkų dokumentus ir pasakojimus įsigilinusiam žmogui gali „papasakoti“ žemėje rastos sagos, skeveldros, iššautų šovinių tūtelės, jų kiekis, padėtis, išsibarstymo trajektorijos, gausa ar stygius.

Nuostaba sumažėja prisiminus, kad autorius pats yra profesionalus karys, Lietuvos kariuomenės viršila, snaiperių ir išgyvenimo kursų instruktorius, tad jam „karo šiukšlės“, net jei jos senovinės, pasako kur kas daugiau nei eiliniam tyrinėtojui. Juolab kad bent trijuose knygos epizoduose (Panaros mūšis, Merkinės puolimas, Dulgininkų partizanų stovykla) minimas mūšių dalyvis – autoriaus senelis Boleslovas Kuckailis-Šapalas, papasakojęs anūkui ne vieną kautynių epizodą.

Ir ne tik senelis: „Pavyko patekti ir į rūsį, kur pokario kovų metais veikė NKGB areštinė. Nustebino sienos, išsaugojusios čia kalintų žmonių parašus. Ir, skaitydamas patį pirmąjį parašą, staiga nustėrau: „Jonas Savickas“. Širdis pradėjo plakti stipriau – juk tai mano močiutės brolio, slapyvardžiu Žvirblis, parašas!“

Labai įdomi knygos dalis, kur aprašoma partizanų dažniausiai naudota ginkluotė: nuo trumpųjų (pistoletai, revolveriai) iki ilgųjų (šautuvai, automatiniai pistoletai) ir palaikymo ginklų (kulkosvaidžiai) ar granatų ir sprogstamosios medžiagos; pasakojama apie jų panaudojimo būdus, specifines ypatybes, pvz., net šūvių garsus (nežinojau, kad Degtiariovo kulkosvaidžio šūviai labai primena Maksimo ar kad prancūziški kulkosvaidžiai buvo ypač paplitę Suvalkijoje).

Taip pat paminėti ir granatsvaidžiai ar signalinis pistoletas – tai jau tikra egzotika. Partizanai ginklus pramindavo „klerkutė“, „dešimtukas“, „pistolmašinė“. Iš kai kurių modelių, tebenaudojamų ir šiandien, – ką čia slėpti – autoriui teko ir pačiam pašaudyti. Browning HP: „Teko pačiam naudoti. Labai taiklus ir patogus ginklas, nepaisant gana kieto nuleistuko nuspaudimo.“ Arba pistoletas TT: „Iš pažiūros „kirviu tašytas“, bet rankoje guli visai neblogai. Šaudant jaučiasi galia. Nepaprastai gera kaunamoji galia, nors stabdymo efektas šiaip sau. Iš nedidelio nuotolio nesunkiai pramuša šiuolaikinį kevlarinį šalmą.“

Knyga turėtų sudominti visus karybos, Lietuvos partizanų kovų tyrinėtojus ir ne tik. Parašyta gyvu, lengvu, dinamišku stiliumi, nevengiant ir nebijant pasidalyti subjektyviais tyrinėjimų įspūdžiais, asmeniniais pastebėjimais ir patirtimi. Tad vakaras su knyga tikrai neprailgs.

Trumpai apie autorių: Gediminas Kulikauskas yra istorikas, daugelio populiarių knygų apie Lietuvos istoriją autorius. „Dešimt kautynių“ išleido leidykla „Vox Altera“.  Knygą įsigyti galite leidyklos elektroninėje parduotuvėje.

y-news.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tiesa       2020-10-16 8:23

Skaitai ir supranti, kad apie niekniekius… svarbu rasyti zodi : didvyriai. O is tikruju bailiai, spruke i miskus is baimes.

Nesupratau       2020-10-7 11:11

Knygos autorius Ernestas Kuckailis, o ne Gediminas Kulikauskas, kaip man ir, matau, ne vienam, pradžioje pasirodė. Knyga verta skaitymo, o kad pseudoistorikas, liūdnai išgarsėjęs konjunktūrišku veikalu apie “lietuvio kodą”, ją reklamuoja… taigi žino, kad Kuckailio aprašyti veikėjai jau nebepaleis kulkos tokiems kodų išaiškintojams.

Diedas       2020-10-6 9:44

Na jau ne.
Lietuvio kodo užteko 100 puslapių.
Tokio mėšlo dar nebuvau rankose turėjęs.
Surašyti neigiami žmogaus bruožai, būdingi visų tautų atstovams ir visa kas bloga pritaikyta lietuviams.
Ne knyga o atvira nacistinė propaganda, maišanti su šūdsis lietuvius ir šlovinanti žydus.
Ką gali toks autorius parašyt apie partizanus?
Tik apipilt pamazgom, pažemint, surinkt negatyvius faktus, nupiešt viską juodom spalvom ir spjaut mums į veidą:
Va kokie jūs baisūs, netikę, nieko neverti, atiprašant lietuviai
Tfu ant jūsų žalią skriaplį.

Žemyna       2020-10-5 15:10

Gal tai bus tokia knyga, kuri pravers ir mokytojams, ir jaunimui.
Gal ji padės premijų skyrimo bei ,,kalvelių” atrankos komisijoms ir autoriams suprasti, jog Miško brolių pagrindinis užsiėmimas - ne laukuose krūvelėmis savo teritorijas žymėti.
Gal net patiems garsiosios knygos bei ,,Kalvelės” autoriams ji akis atvers?

T0mas J.       2020-10-4 16:48

Po mūšio praėjus 70 metų galima archeologų pagalba spręsti apie šaudymo intensyvumą, sprendžiant iš rastų tūtelių kiekio ir padėties, tūtelių išsibarstymo trajektorijos? Čia jūs rimtai?! smile)
O nepagalvojot, kad praėjus kuriam laikui po mūšio pusę tūtelių vaikai galėjo išspardyti (pakeisdami jų padėtį), išsinešti (pakeisdami jų kiekį)?
Atsiprašau, jei kam sugadinau fantastiškai romantišką nuotaiką..


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika: Ponai mieli, patys išsidūrėt – niekas atviroj erdvėj renginių dalyvių skaičiaus nebereguliuoja

Ką apie vaikų skiepijimą sako mokslas – Nidos Vasiliauskaitės parinkti skaitiniai tikintiesiems Mokslu

Vytautas Sinica papunkčiui: Žygimantas Pavilionis prieš Lietuvą

Tomo Baranausko įžvalga apie I. Šimonytės naująjį gerovės receptą

Prof. dr. Andrius Macas. Kažkas čia ne taip – reikia ruoštis (II)

Kęstutis Girnius. Referendumas – tautos valia ar demagogų įrankis?

Robertas Grigas. Pasirodo, yra dar ES šalyse parlamentų, atstovaujančių savo tautų interesams!

Birželio 14-osios naktis: nukryžiuoti vaikai

„Neteisingi“ tekstai, kurie „teisingai“ valdžiai sukelia konvulsijas

Iš propagandos frontų. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas: šeimos yra visi – tiek tos pačios, tiek skirtingos lyties sąjungą sudarę

Nida Vasiliauskaitė. Ko bijote? Jų?

Algimantas Rusteika. Gal pabandom niekur nebebėgti?

Vygantas Malinauskas. Iš tėvų valdžios išlaisvinto vaiko interesas

Vytautas Radžvilas. Nesibaigianti tremties Golgota

Vytautas Sinica. Kas priešina visuomenę?

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Visiškas teisinis nihilizmas

Lietuvos šeimų sąjūdžio pareiškimas: Vienykimės!

Lietuvos Šeimų Sąjūdis: pranešimas dėl birželio 15–16–17 dienomis įvyksiančių protesto akcijų

Ramūnas Aušrotas. Ką reiškia SAM paskelbtas vaikų nuo 12 metų skiepijimo vajus ir manipuliacijos įstatymo tekstu?

Ką šiandien žinome apie tremtis? Dovilo Petkaus pokalbis su prof. Rasa Čepaitiene

Krescencijus Stoškus. Maršas, apnuoginęs realybės absurdą

1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant. Valdas Vasiliauskas: Idėjinė A. Sniečkaus klaida

Kviečiame į parodą „Pirmasis masinis trėmimas 1941 m. birželio 14–19 d.“

Vidas Rachlevičius. Aš su siaubu laukiu naujų rinkimų

Vaidotas A.Vaičaitis. Šeima, partnerystė ir Civilinis Kodeksas

Vidmantas Valiušaitis. Pasiuntinys, kurio neatpažino. In memoriam Stasys Lozoraitis (1924–1994)

In memoriam Marcelei Kubiliūtei (1898–1963): ar atsirastų Vilniuje paminklas pačiai iškiliausiai Lietuvos Moteriai, Tautos sukilimo dalyvei?

Zigmas Tamakauskas. Atminties išsaugojimo paminklas

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už šeimą

Lietuvos advokatūros pergalė prieš STT: slaptų pažymų eros pabaiga?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.