Europa

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

Tiesos.lt siūlo   2019 m. vasario 28 d. 14:20

5     

    

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

y-news.lt

Briuselyje šiomis dienomis tvyro keista priešrevoliucinė atmosfera. Metų pabaigos priėmimai ir Kalėdinės vakarienės, prieš kiek daugiau nei mėnesį, kažkuo priminė Paskutinę vakarienę. Rinkimų į Europos Parlamentą [EP] rezultatai paprastai yra nesunkiai nuspėjami, tačiau šį kartą eurofilai (vienu iš kurių laikau ir save) baiminasi, kad baigtis bus kitokia. Mes jau įpratome prie populistų pergalių nacionaliniuose rinkimuose – nuo Švedijos iki Italijos. Tačiau, Europos Parlamento rinkimuose gegužę triumfavus Marine Le Pen Nacionaliniam frontui, Italijos Lygai ir kitoms nacionalistinėms populistinėms partijoms, gali iš esmės pasikeisti politinis Europos Sąjungos veidas.

Anksčiau niekada nebuvo labai svarbu, ar EP rinkimus laimėdavo kairė [S&D] ar dešinė [ELP]: rezultatas visuomet likdavo toks pat. Parlamentas visada buvo federalizmo liepsnos sergėtojas – daug labiau nei Europos Komisija. Praktiškai rinkimų tikslas buvo tik patvirtinti svarbiausią ideologinę srovę Briuselyje: „vis glaudesnės sąjungos“ būtinybę. Taip, kiekvieni rinkimai į EP įnešdavo keistuolių ir eretikų, kurie kartais sukurdavo neblogą politinį cirką. Vis dėlto, bet kokiu klausimu, Parlamento atsakymo esmė visada būdavo tokia pati: „daugiau Europos“.

Net prieš dvejus metus šis požiūris dar dominavo. Emmanuelis Macronas ką tik nugalėjo Le Pen Prancūzijos prezidento rinkimuose ir pažadėjo įpūsti naują vėją į tradicinės politikos bures. „Populizmo zenitas“ buvo praeityje. Po Brexito referendumo ir Donaldo Trumpo pergalės – didžiulių pralaimėjimų liberaliajai ortodoksijai – Macronui atiteko laurai už populistų sustabdymą. Centristams vėl tapo saugu išeiti į viešumą. Politika vėl turėjo tapti normali.

Tačiau Macrono pergalėje tradicinės politikos nebuvo nė kvapo. Prancūzijoje Macronas laimėjo kaip autsaideris, sutriuškinęs centro kairę ir centro dešinę. Per metus po jo laimėjimo, Laisvės partija grįžo į Austrijos vyriausybę, o Briuselio bête noire – Viktoras Orbanas buvo išrinktas Vengrijoje su dar didesne persvara. Milošas Zemanas, plačiai įtariamas palankumu Kremliui, laimėjo dar vieną Čekijos Respublikos prezidento kadenciją – po to kai paflirtavo su referendumo dėl šalies išstojimo iš ES idėja. […] Italijoje Penkių žvaigždučių judėjimas ir Lyga sudarė vyriausybę. Ir – labiausiai neįtikėtina – radikali dešinė vėl tapo jėga Vokietijos rinkimuose.

Dabar Europos populistų politinė strategija pereina į aukštesnį lygį. […] Daugelis šių partijų gyvuoja jau seniai ir – kalbėdamos trečdalio Prancūzijos, pusės Vengrijos ir didžiumos Italijos vardu – subrendo. Pradžioje jos naudojo šoko taktiką, kad patrauktų dėmesį, bet, įgijusios galią, jos keičiasi. Tapdamos tolydžio didesnėmis arba įgydamos valdymo patirties, jos išmoko kantrybės ir kompromiso meno. […] Tai, kas prasidėjo kaip priešgyniautojų ir triukšmadarių būrys, dabar virsta mąstytojų, publikacijų ir institutų tinklais. Didėja jų politikos nuoseklumas ir narių drausmė.

Jie yra nacionalistai ir (dažniausiai) ksenofobai, bet ne rasistai ir ne fašistai. Jie yra euroskeptikai, tačiau (skirtingai nuo [Jungtinės Karalystės] torių) neprieštarauja narystei ES. Jie stengiasi pralaužti duris, bet ne sugriauti namus. […] Jie mano, kad ES pernelyg išsikerojo, ir nori, kad Briuselis grąžintų sprendimų priėmimo galią valstybėms narėms. Jie neturi kolektyvinės darbotvarkės Europai – tai yra jų esmė: jie nemėgsta visaapimančių idėjų. Jie sako, kad įvairovė yra Europos bruožas, ir nori, kad ES gerbtų narių įvairovę. […]

[Kaip tik dėl to] griežta Briuselio pozicija [Brexito klausimu] yra vidinio silpnumo, o ne stiprybės ženklas. Merkel ir Macronas, Tuskas ir Barnier nebijo šalies, paliekančios Sąjungą, bet greičiau narių, kurie lieka. Net jei jokia kita šalis nenori išstoti [iš ES], daugelis norėtų turėti daugiau laisvės ES viduje. Kai kuriems iš jų svarbu galimybė gauti daugiau subsidijų nesėkmingoms pramonės šakoms arba turėti didesnį biudžeto deficitą; kiti nori lėtesnio išmetamo anglies dvideginio mažinimo tempo arba mažiau pabėgėlių. Jei ES nusileis tokiems reikalavimams, rezultatas bus visiškai kitokia ES, nei esame įpratę matyti iki šiol.

Versta iš ‘The Spectator’, visą tekstą (anglų k.) rasite – ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nesuprantu,       2019-03-1 20:25

kodėl po rinkimai nepadėtas kablelis? Kokia sakinio dalim eina dalyvis - pažyminiu ar tariniu? Straipsnio neskaičiau.

Sulaikius Lietuvoje       2019-03-1 11:47

tiek korumpuotų teisėjų,N.Venckienė gauna argumentus,kurie iliustruoja Lietuvos teisėsaugos neteisingumą.

Duok       2019-03-1 8:44

Dieve, kad viskas taip ir taptu realybe.Po rinkimu i EP.Federalistus i siukslyna!

ah1       2019-02-28 19:43

viskas priklausys nuo euroskeptikų skaičiaus EP

Oho,       2019-02-28 15:03

kaip internaciukai krapšto nosį - kas dabar bus?


Rekomenduojame

Gediminas Merkys. Apie rezonansinį įvykį, arba Kas nutiko mūsų prokurorams?

Kęstutis Girnius. Gabrielius Landsbergis turi atsistatydinti

Gitanas Nausėda. Visi žmonės turi teises

Dykumos tėvai. Kaip apibūdinti tėvystę ir jos praktikavimą?

Algirdas Endriukaitis. Gal nevėlu prašyti atleidimo už tokį savo prigimimą?

Rasa Baločkaitė. Jurbarkas

Algimantas Rusteika. Apie tvarką ir teisingumą

Geroji Naujiena: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vladimiras Putinas „susiformavo“ Vokietijoje

Povilas Gylys. Įsisteigė dar viena individualistine filosofija besivadovaujanti partija

Darius Kuolys. Citatos (ii)

Rasa Čepaitienė. Kolonizuota valstybė? Lietuvos politinės ekonomijos bruožai (II)

Vidmantas Valiušaitis. Ką gi, turim prezidentą. Koks pozityvas?

Algimantas Rusteika. Apie orumą ir ne apie tai

Audrius Bačiulis. Kuo skiriasi patyręs politikos vilkas nuo kofeininio savimylos

Vytautas Rubavičius. Virš Lietuvos pakibo „tuščio lapo“ politika

Vytautas Radžvilas. Padėkos žodis

Rasa Čepaitienė. L

Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Ramūnas Aušrotas. Apie Radžvilo komiteto rezultatus ir perspektyvą

Romualdas Ozolas. Riba

Darius Kuolys. Citatos

Vytautas Sinica. Osana in excelsis!

Rinkimai: pirmosios išvados

Liudvikas Jakimavičius. Ką apie Lietuvą sako rinkimų rezultatai

Andrius Švarplys. Tai į vienus vartus?..

Skelbiami rinkimų į EP rezultatai (papildyta nuoroda į visų ES šalių rezultatus)

Prezidento rinkimų rezultatai: du iš trijų balsavusiųjų valia naujuoju Lietuvos Respublikos prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda. Sveikiname!

Europos Komisijos pirmininkas: Tie kvaili nacionalistai yra įsimylėję savo valstybes

Vytautas Radžvilas. Šis sekmadienis gali pakeisti Lietuvos istoriją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.