Europa

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

Tiesos.lt siūlo   2019 m. vasario 28 d. 14:20

5     

    

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

y-news.lt

Briuselyje šiomis dienomis tvyro keista priešrevoliucinė atmosfera. Metų pabaigos priėmimai ir Kalėdinės vakarienės, prieš kiek daugiau nei mėnesį, kažkuo priminė Paskutinę vakarienę. Rinkimų į Europos Parlamentą [EP] rezultatai paprastai yra nesunkiai nuspėjami, tačiau šį kartą eurofilai (vienu iš kurių laikau ir save) baiminasi, kad baigtis bus kitokia. Mes jau įpratome prie populistų pergalių nacionaliniuose rinkimuose – nuo Švedijos iki Italijos. Tačiau, Europos Parlamento rinkimuose gegužę triumfavus Marine Le Pen Nacionaliniam frontui, Italijos Lygai ir kitoms nacionalistinėms populistinėms partijoms, gali iš esmės pasikeisti politinis Europos Sąjungos veidas.

Anksčiau niekada nebuvo labai svarbu, ar EP rinkimus laimėdavo kairė [S&D] ar dešinė [ELP]: rezultatas visuomet likdavo toks pat. Parlamentas visada buvo federalizmo liepsnos sergėtojas – daug labiau nei Europos Komisija. Praktiškai rinkimų tikslas buvo tik patvirtinti svarbiausią ideologinę srovę Briuselyje: „vis glaudesnės sąjungos“ būtinybę. Taip, kiekvieni rinkimai į EP įnešdavo keistuolių ir eretikų, kurie kartais sukurdavo neblogą politinį cirką. Vis dėlto, bet kokiu klausimu, Parlamento atsakymo esmė visada būdavo tokia pati: „daugiau Europos“.

Net prieš dvejus metus šis požiūris dar dominavo. Emmanuelis Macronas ką tik nugalėjo Le Pen Prancūzijos prezidento rinkimuose ir pažadėjo įpūsti naują vėją į tradicinės politikos bures. „Populizmo zenitas“ buvo praeityje. Po Brexito referendumo ir Donaldo Trumpo pergalės – didžiulių pralaimėjimų liberaliajai ortodoksijai – Macronui atiteko laurai už populistų sustabdymą. Centristams vėl tapo saugu išeiti į viešumą. Politika vėl turėjo tapti normali.

Tačiau Macrono pergalėje tradicinės politikos nebuvo nė kvapo. Prancūzijoje Macronas laimėjo kaip autsaideris, sutriuškinęs centro kairę ir centro dešinę. Per metus po jo laimėjimo, Laisvės partija grįžo į Austrijos vyriausybę, o Briuselio bête noire – Viktoras Orbanas buvo išrinktas Vengrijoje su dar didesne persvara. Milošas Zemanas, plačiai įtariamas palankumu Kremliui, laimėjo dar vieną Čekijos Respublikos prezidento kadenciją – po to kai paflirtavo su referendumo dėl šalies išstojimo iš ES idėja. […] Italijoje Penkių žvaigždučių judėjimas ir Lyga sudarė vyriausybę. Ir – labiausiai neįtikėtina – radikali dešinė vėl tapo jėga Vokietijos rinkimuose.

Dabar Europos populistų politinė strategija pereina į aukštesnį lygį. […] Daugelis šių partijų gyvuoja jau seniai ir – kalbėdamos trečdalio Prancūzijos, pusės Vengrijos ir didžiumos Italijos vardu – subrendo. Pradžioje jos naudojo šoko taktiką, kad patrauktų dėmesį, bet, įgijusios galią, jos keičiasi. Tapdamos tolydžio didesnėmis arba įgydamos valdymo patirties, jos išmoko kantrybės ir kompromiso meno. […] Tai, kas prasidėjo kaip priešgyniautojų ir triukšmadarių būrys, dabar virsta mąstytojų, publikacijų ir institutų tinklais. Didėja jų politikos nuoseklumas ir narių drausmė.

Jie yra nacionalistai ir (dažniausiai) ksenofobai, bet ne rasistai ir ne fašistai. Jie yra euroskeptikai, tačiau (skirtingai nuo [Jungtinės Karalystės] torių) neprieštarauja narystei ES. Jie stengiasi pralaužti duris, bet ne sugriauti namus. […] Jie mano, kad ES pernelyg išsikerojo, ir nori, kad Briuselis grąžintų sprendimų priėmimo galią valstybėms narėms. Jie neturi kolektyvinės darbotvarkės Europai – tai yra jų esmė: jie nemėgsta visaapimančių idėjų. Jie sako, kad įvairovė yra Europos bruožas, ir nori, kad ES gerbtų narių įvairovę. […]

[Kaip tik dėl to] griežta Briuselio pozicija [Brexito klausimu] yra vidinio silpnumo, o ne stiprybės ženklas. Merkel ir Macronas, Tuskas ir Barnier nebijo šalies, paliekančios Sąjungą, bet greičiau narių, kurie lieka. Net jei jokia kita šalis nenori išstoti [iš ES], daugelis norėtų turėti daugiau laisvės ES viduje. Kai kuriems iš jų svarbu galimybė gauti daugiau subsidijų nesėkmingoms pramonės šakoms arba turėti didesnį biudžeto deficitą; kiti nori lėtesnio išmetamo anglies dvideginio mažinimo tempo arba mažiau pabėgėlių. Jei ES nusileis tokiems reikalavimams, rezultatas bus visiškai kitokia ES, nei esame įpratę matyti iki šiol.

Versta iš ‘The Spectator’, visą tekstą (anglų k.) rasite – ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nesuprantu,       2019-03-1 20:25

kodėl po rinkimai nepadėtas kablelis? Kokia sakinio dalim eina dalyvis - pažyminiu ar tariniu? Straipsnio neskaičiau.

Sulaikius Lietuvoje       2019-03-1 11:47

tiek korumpuotų teisėjų,N.Venckienė gauna argumentus,kurie iliustruoja Lietuvos teisėsaugos neteisingumą.

Duok       2019-03-1 8:44

Dieve, kad viskas taip ir taptu realybe.Po rinkimu i EP.Federalistus i siukslyna!

ah1       2019-02-28 19:43

viskas priklausys nuo euroskeptikų skaičiaus EP

Oho,       2019-02-28 15:03

kaip internaciukai krapšto nosį - kas dabar bus?


Rekomenduojame

Irena Vasinauskaitė. Nuo 2015 metų gruodžio Šiaulių Apygardos teisme nagrinėta vadinamoji Garliavos „perversmininkų“ byla baigiasi

Letas Palmaitis. Lietuvos vardas, Rusia ir premjeras Netimeras

Atsistatydino Šiaulių NVO konfederacijos prezidentė Vida Pociuvienė

John F. Schumaker. Demoralizuotas protas

Algimantas Rusteika. Jie vėl ateina mūsų išgelbėti

Vytautas Radžvilas: piliečiai turi teisę gintis ir ginti savo šalį

Liudvikas Jakimavičius. Iš žvirblio perspektyvos

Vytautas Radžvilas apie Virgio Valentinavičiaus „įžvalgas“: Pavyzdinio tarybinio piliečio baimė, arba Kaip veikia šeštoji V. Putino kolona

Jurga Lago. Pirmadienio pozityvas

Kovo 17-ąją ir vėl klausta „Ar dar gyva Deimantė?“ (papildyta video)

„Iš savo varpinės“: Kodėl Donaldas Trampas nori užtverti Meksikos sieną? Kas ir kodėl tam priešinasi?

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas bus pagerbtas ir JAV

Geroji Naujiena: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ (Mt 17, 5)

Vytauto Radžvilo kalba, pasakyta per „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40-ties metų jubiliejaus minėjimą Vilniuje

Susipažinkime: Kovojančios Lietuvos Prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas

Kuo reikšmingas EŽTT sprendimas, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti laikomos genocidu

Lietuvos ypatingasis archyvas: skelbiama KGB sudaryta Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamoji byla

Valdas Vasiliauskas. Senoji gvardija suvirškino ir komitetus

Algis Krupavičius. Pati visuomenė turi keistis

Arvydas Juozaitis. Dar kartą dėl trukdymų piliečiams rinkti parašus už teisę kandidatuoti Prezidento rinkimuose ir dėl dezinformacijos

Kviečiame kartu paminėti „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejų

Arvydas Juozaitis. Kaip veikia šeimų ardymo politika

Vytautas Sinica. Vilniaus mero rinkimų tragizmas

Jurgis Didžiulis apie rinkimus ir pasirinkimus

Aurelija Stancikienė. Kaip aš ėjau už Vytį

Krescencijus Stoškus. Šventė tarp džiaugsmo ir skausmo

Iniciatyvinės grupės „Santarvė tautos sėkmei“ (STS) pareiškimas

Kauno forumo pareiškimas dėl Europos Parlamento ir Prezidento rinkimų

Arkivysk. Gintaro Grušo pamokslas Kovo vienuoliktąją: „Jei nustojame šventumą laikyti tikru ir pasiekiamu tikslu, kam tada mums laisvė?“

Arvydas Juozaitis dėl EP rinkimų ir nacionalinės vienybės: su Vytautu Radžvilu sutarta dėl abipusės paramos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.