Europa

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

Tiesos.lt siūlo   2019 m. vasario 28 d. 14:20

5     

    

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

y-news.lt

Briuselyje šiomis dienomis tvyro keista priešrevoliucinė atmosfera. Metų pabaigos priėmimai ir Kalėdinės vakarienės, prieš kiek daugiau nei mėnesį, kažkuo priminė Paskutinę vakarienę. Rinkimų į Europos Parlamentą [EP] rezultatai paprastai yra nesunkiai nuspėjami, tačiau šį kartą eurofilai (vienu iš kurių laikau ir save) baiminasi, kad baigtis bus kitokia. Mes jau įpratome prie populistų pergalių nacionaliniuose rinkimuose – nuo Švedijos iki Italijos. Tačiau, Europos Parlamento rinkimuose gegužę triumfavus Marine Le Pen Nacionaliniam frontui, Italijos Lygai ir kitoms nacionalistinėms populistinėms partijoms, gali iš esmės pasikeisti politinis Europos Sąjungos veidas.

Anksčiau niekada nebuvo labai svarbu, ar EP rinkimus laimėdavo kairė [S&D] ar dešinė [ELP]: rezultatas visuomet likdavo toks pat. Parlamentas visada buvo federalizmo liepsnos sergėtojas – daug labiau nei Europos Komisija. Praktiškai rinkimų tikslas buvo tik patvirtinti svarbiausią ideologinę srovę Briuselyje: „vis glaudesnės sąjungos“ būtinybę. Taip, kiekvieni rinkimai į EP įnešdavo keistuolių ir eretikų, kurie kartais sukurdavo neblogą politinį cirką. Vis dėlto, bet kokiu klausimu, Parlamento atsakymo esmė visada būdavo tokia pati: „daugiau Europos“.

Net prieš dvejus metus šis požiūris dar dominavo. Emmanuelis Macronas ką tik nugalėjo Le Pen Prancūzijos prezidento rinkimuose ir pažadėjo įpūsti naują vėją į tradicinės politikos bures. „Populizmo zenitas“ buvo praeityje. Po Brexito referendumo ir Donaldo Trumpo pergalės – didžiulių pralaimėjimų liberaliajai ortodoksijai – Macronui atiteko laurai už populistų sustabdymą. Centristams vėl tapo saugu išeiti į viešumą. Politika vėl turėjo tapti normali.

Tačiau Macrono pergalėje tradicinės politikos nebuvo nė kvapo. Prancūzijoje Macronas laimėjo kaip autsaideris, sutriuškinęs centro kairę ir centro dešinę. Per metus po jo laimėjimo, Laisvės partija grįžo į Austrijos vyriausybę, o Briuselio bête noire – Viktoras Orbanas buvo išrinktas Vengrijoje su dar didesne persvara. Milošas Zemanas, plačiai įtariamas palankumu Kremliui, laimėjo dar vieną Čekijos Respublikos prezidento kadenciją – po to kai paflirtavo su referendumo dėl šalies išstojimo iš ES idėja. […] Italijoje Penkių žvaigždučių judėjimas ir Lyga sudarė vyriausybę. Ir – labiausiai neįtikėtina – radikali dešinė vėl tapo jėga Vokietijos rinkimuose.

Dabar Europos populistų politinė strategija pereina į aukštesnį lygį. […] Daugelis šių partijų gyvuoja jau seniai ir – kalbėdamos trečdalio Prancūzijos, pusės Vengrijos ir didžiumos Italijos vardu – subrendo. Pradžioje jos naudojo šoko taktiką, kad patrauktų dėmesį, bet, įgijusios galią, jos keičiasi. Tapdamos tolydžio didesnėmis arba įgydamos valdymo patirties, jos išmoko kantrybės ir kompromiso meno. […] Tai, kas prasidėjo kaip priešgyniautojų ir triukšmadarių būrys, dabar virsta mąstytojų, publikacijų ir institutų tinklais. Didėja jų politikos nuoseklumas ir narių drausmė.

Jie yra nacionalistai ir (dažniausiai) ksenofobai, bet ne rasistai ir ne fašistai. Jie yra euroskeptikai, tačiau (skirtingai nuo [Jungtinės Karalystės] torių) neprieštarauja narystei ES. Jie stengiasi pralaužti duris, bet ne sugriauti namus. […] Jie mano, kad ES pernelyg išsikerojo, ir nori, kad Briuselis grąžintų sprendimų priėmimo galią valstybėms narėms. Jie neturi kolektyvinės darbotvarkės Europai – tai yra jų esmė: jie nemėgsta visaapimančių idėjų. Jie sako, kad įvairovė yra Europos bruožas, ir nori, kad ES gerbtų narių įvairovę. […]

[Kaip tik dėl to] griežta Briuselio pozicija [Brexito klausimu] yra vidinio silpnumo, o ne stiprybės ženklas. Merkel ir Macronas, Tuskas ir Barnier nebijo šalies, paliekančios Sąjungą, bet greičiau narių, kurie lieka. Net jei jokia kita šalis nenori išstoti [iš ES], daugelis norėtų turėti daugiau laisvės ES viduje. Kai kuriems iš jų svarbu galimybė gauti daugiau subsidijų nesėkmingoms pramonės šakoms arba turėti didesnį biudžeto deficitą; kiti nori lėtesnio išmetamo anglies dvideginio mažinimo tempo arba mažiau pabėgėlių. Jei ES nusileis tokiems reikalavimams, rezultatas bus visiškai kitokia ES, nei esame įpratę matyti iki šiol.

Versta iš ‘The Spectator’, visą tekstą (anglų k.) rasite – ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nesuprantu,       2019-03-1 20:25

kodėl po rinkimai nepadėtas kablelis? Kokia sakinio dalim eina dalyvis - pažyminiu ar tariniu? Straipsnio neskaičiau.

Sulaikius Lietuvoje       2019-03-1 11:47

tiek korumpuotų teisėjų,N.Venckienė gauna argumentus,kurie iliustruoja Lietuvos teisėsaugos neteisingumą.

Duok       2019-03-1 8:44

Dieve, kad viskas taip ir taptu realybe.Po rinkimu i EP.Federalistus i siukslyna!

ah1       2019-02-28 19:43

viskas priklausys nuo euroskeptikų skaičiaus EP

Oho,       2019-02-28 15:03

kaip internaciukai krapšto nosį - kas dabar bus?

Rekomenduojame

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Kun. Nerijus Pipiras. Bronius Laurinavičius: Tiesos skambesio vedamas

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

Olga Vėbrienė. Nusikaltimų gamtai nebetirsime?

Sveikatos teisės institutas. Premjera: „Aš esu mes. Išlikti žmogumi“

Liudvika Meškauskaitė. Pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida problema C-19 pandemijos laikotarpiu

Žodžio laisvė svetur – Kolumbijoje socialinių tinklų žvaigždė apgynė savo tradicines pažiūras į šeimą

Memorialas Kryžkalnyje bus papildytas naujomis partizanų pavardėmis

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminėjimas

Lenkijos premjeras siunčia vaizdo žinutę: mes giname Europą

Iššūkis gyventi pagal sąžinę

Vytautas Sinica. Apie architektūrą

Vidas Rachlevicius. E. Macronas ir A. Lukašenka. Lyginti negalima, bet palyginkim

Pasaulis ir Lietuva: Lenkija dėmesio centre/Ukraina ginkluojasi/Landsbergis pagirtas JAV

Amerikoje daugėja pastorių, dėl pandemijos norinčių nutraukti nuolatinę tarnystę

Ramūnas Aušrotas. Nauja sąvoka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme

Kyle Rittenhouse byla. Žiniasklaida pateikė realybės neatitinkančią versiją

Almantas Stankūnas. Ar jis ir Co yra diplomatai ar Rusijai ir Vokietijai naudingi joms dirbantys idiotai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.