Filosofas M. Novakas: Laisva visuomenė negalima be moralės

Tiesos.lt siūlo   2014 m. lapkričio 29 d. 2:50

6     

    

Filosofas M. Novakas: Laisva visuomenė negalima be moralės

Rosita Garškaitė | „Lietuvos žinios“

„Kai buvau jaunas, niekada nemaniau, kad kada nors čia sėdėsiu, nenumaniau, kaip subyrės Sovietų Sąjunga, kad tai įvyks man gyvam esant“, – sakė šiandien Vilniuje viešėjęs amerikiečių filosofas, rašytojas ir diplomatas, profesorius Michaelas Novakas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute svečias skaitė paskaitą apie demokratinio kapitalizmo idealus. Šis žmogus yra išleidęs per pusšimtį knygų kultūros, filosofijos, teologijos temomis, dėstęs ne viename prestižiniame universitete, tarp jų – Harvardo bei Stanfordo, turi dvidešimt šešis garbės daktaro laipsnius. Akademinę M. Novako karjerą papildė ir aktyvus politinis gyvenimas. Jam netgi teko būti JAV ambasadoriumi Jungtinėse Tautose. Pats filosofas teigia, jog daugiausia įtakos jo pasaulėžiūrai turėjo bendravimas su tokiomis ryškiomis pasaulio politikos asmenybėmis kaip Margaret Thatcher, Ronaldas Reaganas ar Vaclavas Havelas.

Laisva visuomenė neįmanoma be moralės

Lietuvos laisvosios rinkos instituto kvietimu į Vilnių atvykęs profesorius, kurio žymiausia knyga – „Demokratinio kapitalizmo dvasia“ (1982), susirinkusiems kalbėjo apie tris laisvos visuomenės dėmenis. Pirmasis – politinė santvarka. Praėjusiame amžiuje dėl to, ar demokratija yra geriausia valdymo forma, vyko nemenki debatai. Nors būta pakankamai balsų už tai, kad šioje santvarkoje tiesiog daug šnekama ir nieko nedaroma, panašu, kad šiomis dienomis visos simpatijos demokratijos pusėje. Kaip sakė M. Novakas, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasaulyje gyvavo apie 30 demokratijų, pasibaigus R. Reagano kadencijai (paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžia) – dvigubai tiek, o šiandien – daugiau nei šimtas. Antrasis dėmuo – ekonominė sistema. Filosofo teigimu, jau ne pirmas dešimtmetis, kai dauguma šalių suprato, kad socialistų pažadas sukurti rojų žemėje yra melagingas. Vis daugiau valstybių renkasi laisvąją rinką. Kaip sėkmingiausius pavyzdžius M. Novakas pateikė Indiją bei Kiniją, kurios, pakeitusios ekonominę sistemą, ėmė stiprėti pašėlusiu greičiu. Prieš kelis dešimtmečius jos buvo vienos vargingiausių pasaulio šalių, o dabar skurdo lygis sumažėjęs. Kaip teigė kalbėtojas, skurdo visiškai išnaikinti negali, nes kai kurie negali dirbti dėl neįgalumo ar ligos, ar nenori, nes geria ar užsiima kita save naikinančia veikla, tačiau visi, kurie norės iš skurdo išbristi, artimiausioje ateityje galės tai padaryti. Išoriniai skurdą lemiantys faktoriai bus ženkliai sumažinti, jei ne visai panaikinti.

Apie minėtus du dėmenis, pasak amerikiečių mąstytojo, kalbėta ar kalbama pakankamai. Tačiau esama ir trečiojo komponento, nesulaukiančio pakankamai dėmesio. Reikalinga ne tik politinė santvarka, apsauganti žmones nuo kankinimų, gerbianti jų teises, ne tik ekonominė sistema, padedanti sumažinti skurdą, laisvai visuomenei būtina moralinė tvarka. Universitetuose per daug diskutuojama apie ekonomiką, politiką ar technologijas ir per mažai apie morale, humanizmą. Apie tai, kaip žmonėms tapti tuo, kuo jie gali tapti geriausiu atveju. M. Novakas teigė, kad esame praradę didelę dalį per amžius sukauptos išminties. Jei ekonominės sąlygos mums leidžia gerai gyventi ir politinė tvarka garantuoja laisvę, ką reiškia, kad gyvename kaip kiaulės – tenkindami vien savo instinktus, klausė jis.

Šiais laikais jei ko nors nori – pasiimi. Nepatogu pasakyti tiesą – nutyli, nenori laikytis pažado – sulaužai. Kas atsitinka, kai moralė smunka? Pasižiūrėkite holivudinius filmus, į susirinkusius kreipėsi 81 metų profesorius, būtent tai jie ir demonstruoja. Išsigimus moralei, tas pats atsitinka ir su ekonomika bei politika. Kalbant apie žmonijos ateitį, negalima bėgti nuo prasmės klausimo. „Po žvaigždėtu nakties dangumi ar žvarbiam vėjui gairinant veidus – kas mes? Kodėl mes čia? Ką turėtume daryti su savo gyvenimais? Kur galime rasti laimę?“, – kalbėjo M. Novakas pažymėdamas, jog pastaruosius šimtą metų apie moralinę visuomenių tvarką kalbėta per mažai. Šią temą, anot jo, reikia sugrąžinti į universitetų auditorijas.

Kapitalizmo esmė – išradimai

Įprastai galvojama, kad kapitalizmą apibūdina trys savybės – privati nuosavybė, nauda ir rinka. Tačiau svečias iš Jungtinių Valstijų nesutinka su tokiu apibrėžimu. Pasak jo, rinka egzistavo visada, nuosavybė taip pat yra senovinė institucija. Nauda – irgi nieko nauja. Kapitalizmas turėjo būti kažkas kokybiškai skirtingo. „Tai išradimais paremta ekonominė sistema, kur įstatymai saugo intelektinę nuosavybę, svarbūs asmeniniai gebėjimai, ekonominė iniciatyva, verslumas ir praktinė išmintis“, – savąjį apibrėžimą pristatė M. Novakas.

Esminė turtėjimo priežastis – naujos idėjos. Daugybė dalykų, kurie sukurti per pastarąjį šimtmetį – nuo mobilaus telefono iki šviesolaidžio, yra žmogaus proto vaisiai. Jie neegzistavo nuolatos, o buvo sugalvoti. Anksčiau pasakymas „neturtingas kaip beduinas“ buvo gana paplitęs, o šiandien spaudoje mirga antraštės apie turtingus arabų šeichus ir jų turtus, susikrautus iš naftos. O juk tereikėjo sugalvoti, kaip ją išgauti. Nuolat kuriamos naujos industrijos, nauji produktai – šių dienų kapitalizmą apibūdino M. Novakas. Jį augti ir keistis verčia tik žmogaus protas ir niekas daugiau. Kaip sakė profesorius, žaviausia tai, kad visi tokioje sistemoje gali prasimušti – kiekvienas turi teisę į išradimą.

Žmonėms visada rūpėjo, kodėl skurstama. Tačiau kam to klausti, jei nenori prikurti daugiau skurdo? Be to, žmogus nieko neturi iš prigimties. Pasak filosofo, esminis klausimas – kodėl žmonės tampa turtingais, kaip organizuoti politinę bei ekonominę tvarką, kad visuomenė gyventų kuo geriau. Įprastai teigiama, kad kapitalizmas atsirado 1776 metais, kai parašytas Adamo Smitho „Tautų turtas“. Būtent škotų ekonomistas ėmėsi tyrinėti tautų turto prigimtį bei priežastis. Tačiau iššūkiai laikui bėgant keičiasi. Vienas iš svarbiausių šiandien, anot M. Novako, yra demografijos keitimasis. Gyvenimo trukmė ilgėja, visuomenės sensta, gimsta vis mažiau vaikų, dėl to keičiasi ir socialinė politika bei ekonomika. Filosofas juokavo, kad į garsųjį Johno F. Kennedy pasakymą „Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu jai gali duoti“ šiandien galima atsakyti šitaip – mirti iki 65 metų.

Kitas iššūkis, apie kurį kalbėjo svečias – laisvos visuomenės trapumas. Ją siūlė įsivaizduoti kaip piramidę, kurios viršuje sąžinė, priimanti sprendimus apie ekonomiką bei politiką, ar jos juda tinkama linkme. Tačiau ar šiandien su sąžine viskas gerai? Filosofas sakė esąs susirūpinęs dėl to, kad jaunoji karta gyvena iliuzijose. Jam baisu, kad Rusija veržiasi į Ukrainą, o Vakarai nesiima ryžtingų veiksmų. Laisva visuomenė, kaip sakė M. Novakas, pirmiausia yra morali, jai reikalingas žmonių tarpusavio pasitikėjimas. Paklaustas, ar kapitalizmas neskatina godumo, kaip vaizduojama Holivudo filmuose apie Volstrytą, filosofas atsakė, jog ši sistema mažiausiai skatina godumą. Negali tiesiog kaupti kojinėje to, ką uždirbai, šioje ekonominėje sistemoje turi nuolatos investuoti, kurti kažką naujo. Taip pat M. Novakas pažymėjo, kad vienos šalies ar vienos grupės ekonominis pagerėjimas nereiškia kitos pablogėjimo. Dažniausiai vieno turtėjimas atneša naudos ir kitam.

Po susitikimo su studentais M. Novakas lankėsi ir Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje, kur skaitė paskaitą „Kūrinijos teologija“ ekonomikoje: didžioji transformacija“.

lzinios.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>naukas        2014-11-30 12:08

iš Šliužo naudos kaip iš sugedusio garvežio - vien ššvipimas ir garas.  Šustausko atvejis. Reikia, kad seimas radikaliai atsinaujintų, bet ne sovietinais šliužais. Juk nauja karta 25 - mečių jau užaugo. Gražin protus iš užsienio ir į seimą.

naujas       2014-11-29 16:24

,Pranciškus Šliužas kviečia tautiečius burtis į Gimtojo krašto partiją’
http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/2289/53/d,detalus/

remington       2014-11-29 15:20

dar vienas nupezęs neokonservatorius morališkai bankrutavusią propagandą varo apie “nematomą rinkos ranką” ir krentančius trupinius nuo turtingųjų stalo (atseit, kuo anie daugiau ės , tuo ir paprastiems daugiau nukris).

Popiežiaus kalba Europai ir       2014-11-29 14:14

pasauliui pačiu laiku.Dabar kiek bus intelekto ja pasiremti.

beje,        2014-11-29 12:18

klaidinančias reklamas, kaip sukčiavimą, taip pat reiktų uždausti. Ir visainesvarbu ar tai būtų prekybinė reklama, ar politinė...

faktas        2014-11-29 12:15

Michaelas Novakas mano katalikės močiutės lygio moralistas. Ką jis čia naujo pasakė? Rinka - tai turgus. Apsikeitimas produktais. Kaip sukčius, bandančius apgauti turguje išjuokdavo ir atimdavo teise prekiauti, gražiai parodė turkų filme Didingas amžius. O Holivudo amoralius filmus, kur “gerieji” herojai yra bankų ir kitokie vagys, reikėtų uždraust kaip kenkenčius visuomenei… kaip ir cigarečių ar alkoholio reklamas.


Rekomenduojame

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.