Naujienos

Europos reikalų komitete pristatyta Europos Komisijos paskelbta „Šalies ataskaita. Lietuva 2017“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 2 d. 23:46

5     

    

Europos reikalų komitete pristatyta Europos Komisijos paskelbta „Šalies ataskaita. Lietuva 2017“

Kovo 1-ąją Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius Europos reikalų komitete pristatė vasario 22 d. paskelbtą „Šalies ataskaitą. Lietuva 2017“.

ES ragina Komisijos parengtas šalių ataskaitas svarstyti nacionaliniuose parlamentuose, kad politikai išmanytų problemas. Europos Komisija pabrėžia, jog būtina ne tik pristatyti valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, bet ir vertinti jų įgyvendinimo poveikį, glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir užtikrinti, kad atsakomybę už reformų procesą prisiimtų platus suinteresuotųjų subjektų ratas.

Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje vertinama Lietuvos ekonomika, atsižvelgiant į Europos Komisijos metinę augimo apžvalgą, paskelbtą 2016 m. lapkričio 16 d., ir pateikiamas Komisijos vertinimas, kaip Lietuva įgyvendina jai 2016 m. skirtas Tarybos rekomendacijas. Kadangi struktūrinių reformų įgyvendinimas gali trukti ne vienus metus, ataskaitoje pirmą kartą išdėstyta ir ilgesnio laikotarpio perspektyva, kokia padaryta pažanga ir kokie ateities uždaviniai.

Europos Komisijos nuomone, Lietuvos ekonomika auga, nedarbo lygis mažėja, tačiau išlieka aukštas skurdo ir socialinės atskirties lygis. „Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir didėja nuo 2012 m. Ji atsiranda dėl žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo didelio skirtumo, didelių darbo užmokesčio skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos sistemos silpnumo“, nurodoma Europos Komisijos paskelbtoje šalies ataskaitoje. Komisijos pateikto ekonominio vertinimo pagrindu Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus rengiamos ir gegužės mėn. pateiktos naujos Tarybos rekomendacijos.

Po šalies atskaitos pristatymo vykusioje diskusijoje komiteto nariai viena didžiausių problemų įvardijo besikartojančias Tarybos rekomendacijas Lietuvai ir ragino Vyriausybę išgryninti esmines problemines sritis, kurioms turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys ir numatytos konkrečios priemonės pažangai pasiekti.

Posėdyje dalyvavę Ūkio, Aplinkos, Energetikos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai pateikė komitetui informaciją apie savo kuruojamų sričių 2016 m. Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo pažangą ir „Šalies ataskaitoje. Lietuva2017“ pateiktas įžvalgas.

Išklausęs šalies ataskaitos pristatymą, Europos reikalų komitetas nusprendė atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad Lietuvai kelis metus iš eilės teikiamos tos pačios rekomendacijos, Vyriausybė rengia ir įgyvendina šių rekomendacijų įgyvendinimo planus, tuo tarpu šalies ataskaitoje konstatuojama, kad Lietuvoje tebėra aukštas skurdo lygis, egzistuoja viena didžiausių ES pajamų nelygybė, kuri ir toliau didėja. Todėl būtina išskirti pagrindines problemas ir suformuluoti aiškius strateginius tikslus, kaip ir kokios pažangos numatoma pasiekti jas sprendžiant per artimiausius ketverius metus.

Pagrindinės Lietuvos ataskaitos išvados ir susiję politikos uždaviniai[1]:

Lietuva patvirtino kelias priemones, skirtas vangiam mokestinių prievolių vykdymui gerinti. Tačiau mokesčių, visų pirma PVM ir darbo mokesčių, surinkimas dar galėtų būti efektyvesnis.

Lietuvos augimo perspektyvos ir fiskalinis balansas priklauso nuo to, kaip bus sprendžiamos gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo problemos. Mažėjanti darbo jėgos pasiūla ir didėjančios vienam gyventojui tenkančios infrastruktūros sąnaudos per ateinančius dešimtmečius mažins Lietuvos augimo potencialą. Be to, didėjant išlaikomo amžiaus žmonių koeficientui, kuris per kitus 20 metų turėtų išaugti dvigubai, bus sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą bei švietimą ir vidutiniu laikotarpiu paaštrės fiskaliniai uždaviniai.

Po krizės patikimai atsigavo Lietuvos BVP augimas, bet investicijų ir našumo augimo rodikliai į prieškrizinį lygį negrįžo. Lietuvai turtėjant, jos našumo rezultatus neigiamai veikia prasti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai, vidutiniška švietimo kokybė ir neveiksmingos suaugusiųjų mokymosi programos; šie veiksniai taip pat yra būsimo augimo kliūtis, nes tikimasi, kad našumo augimą vis labiau lems žiniomis grindžiama veikla. Galimybių padidinti našumą teikia geresnis viešojo sektoriaus investicijų planavimas, didesnis skaidrumas ir konkurencija viešųjų pirkimų srityje, geresnis mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos koordinavimas bei įgyvendinimas ir švietimo kokybės gerinimas.

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – didelė problema, kuri gali tapti svarbiu Lietuvos augimo trukdžiu. Lietuvoje yra didelis ir toliau didėja aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų ir įsidarbinimo galimybių skirtumas – tai rodo didėjantį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Be to, nepakankama aktyvios darbo rinkos politikos aprėptis reiškia, kad per mažai žemos kvalifikacijos darbuotojų turi galimybę pasinaudoti reikiamais mokymais. Kadangi Lietuvos augimas vis labiau priklausys nuo žiniomis grindžiamos veiklos, siekiant pakelti gyvenimo lygį bus itin svarbu užtikrinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą.

Lietuvos švietimo sistemos rezultatai prastėja, o pati sistema neefektyvi. Lietuvos rezultatai pagal Tarptautinio moksleivių vertinimo programą prastesni negu kitų Baltijos šalių, o prastai besimokančiųjų dalis per keletą pastarųjų metų labai išaugo. Nepaisant didelės tretinį išsilavinimą turinčių asmenų dalies, turimais duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas didėja. Lietuvos švietimo sistema sunkiai prisitaiko prie sparčiai mažėjančio moksleivių ir studentų skaičiaus, todėl joje per daug darbuotojų ir ją slegia infrastruktūros, kuri per didelė jos poreikiams, išlaikymas. Be to, maži atlyginimai ir ribotos kvalifikacijos tobulinimo galimybės trukdo mokykloms pritraukti talentingus absolventus, kad galėtų pakeisti į pensiją išeinančius mokytojus. Aukštajam mokslui kenkia žemi kokybės standartai ir finansinės paskatos, kuriomis skatinamas nesaikingumas ir neefektyvumas.

Nors nuo krizės pajamos vienam gyventojui Lietuvoje labai išaugo, skurdo mažinimas buvo nepakankamas, o nelygybė išaugo. Lietuvos socialinės apsaugos aprėptis neatitinka ekonomikos augimo. Socialinės apsaugos išlaidos mažos, o dėl lyginant su BVP mažų mokestinių pajamų galimybės didinti tokias išlaidas yra ribotos. Be to, prie didelės nelygybės ir mažus atlyginimus gaunančių asmenų nesaugumo prisideda ir tai, kad darbo pajamos sudaro mažą nacionalinių pajamų dalį, taip pat silpnos profsąjungos ir didelis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas darbo rinkoje.

Prasti sveikatos priežiūros rezultatai daro neigiamą poveikį darbo jėgai ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumui. Pagerinti sveikatos priežiūros rezultatus galėtų padėti aktyvesnė ligų prevencija ir sveikatos ugdymo politika. Sveikatos priežiūros sistemos teisingumą neigiamai veikia dažni mokėjimai savo lėšomis ir regioniniai skirtumai.

Lietuva kartu su Latvija ir Estija padarė didelę pažangą didindamos energijos tiekimo saugumą. Įgyvendinus kelis dujų ir elektros energijos projektus, kuriais regionas sujungiamas su kaimyninėmis energijos rinkomis, paįvairinti Baltijos šalių energijos šaltiniai ir apskritai sumažėjo kainos. Kiti Baltijos energijos rinkos jungčių plano įgyvendinimo etapai – Lietuvos–Lenkijos jungiamojo dujotiekio statybos užbaigimas ir Baltijos šalių elektros tinklų desinchronizavimas nuo Rusijos ir Baltarusijos.

[1] Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Šalies ataskaita. Lietuva 2017“ (Nr. SWD/2017/80) p. 2–3. (atsiųsti iš ČIA)

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2017-03-4 10:43

Didžiausia Lietuvos bėda yra tame, kad valdininkai niekaip nesugeba išspręsti savo ir savo artimųjų (draugų ir giminaičių) problemų.
Spręsti kitų žmonių (visuomenės) problemas tiesiog nelieka laiko. O čia dar visokiausi reformatoriai etatus mažina, naujas reformas sugalvoja, kultūrą kaitalioja. Tai kaip tiems nelaimingiems valdininkams prie visko prisitaikyti. Jei jie būtų eiliniais kareiviais, tai nuo pilotės sukiojimo jiems jau seniai galva būtų nusisukusi.
Vadinasi, kokią reformą bediegsi, bus tik dar blogiau…

>neabejingam       2017-03-3 19:25

...ne tik skaičius dėlioti, - dar kavą perdien gurkšnoti, delpių marazmus aptarinėti, snarglį krapštyti - ir taip kasdien “tik” 8 valandas nuo 8.00 iki 17.00 SUNKIAI DIIIIRBTI, KURIANT MINUS XX PROC. BĖ-VĖ-PĖ.

Marginalas       2017-03-3 14:52

Didžiausia pažanga padaryta privatumo (asmens laisvės) sunaikinimo srityje.

Neabejingas       2017-03-3 8:22

Perverčiau tą visą ataskaitą, nykus vaizdas; juk čia valdininkų darbo vaisiai. Ir algas gauna geras ir pilna privilegijų visokių ir gyvena,kaip turtingieji europiečiai o rezultato nėr, matosi netgi blogėjimas.Tai kam jie reikalingi tie valdininkai, ar tik su kompjuteriu skaičius dėlioti.

Jadzė       2017-03-3 1:16

Ožio ragas.


Rekomenduojame

Kviečiame į konferenciją „Šeimos instituto reguliavimo perspektyvos Lietuvoje: sociologiniai ir teisiniai aspektai“

Antanas Maceina. Liberalizmo kelias į bolševizmą (I)

Aušrinė Balčiūnė. Garliavos šturmo liudytojų byla tęsiasi – antros instancijos teismas pakartotinai tiria įrodymus

Aušra Maldeikienė. Briedžių medžioklė

Vidmantas Valiušaitis. Kodėl tylima apie likiminius dalykus?

Emmanuel Macron ir Marine Le Pen: dvi programos, kuriose beveik viskas kitaip

Kodėl ekonomika auga, o lietuvių pajamos mažėja? – VU mokslininkų atsakymas

Raimondas Navickas. Atvejo analizė: kuo mūsų valdžia, spauda ir visuomenė skiriasi nuo Estijos

Audrius Bačiulis. Apkalta Mindaugui Basčiui – tai apkalta visai Socialdemokratų partijai

Dovilas Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją

Džocharas Dudajevas. „Likime, grąžink man laisvės dvasią!“

Andrius Švarplys. Kelios Arvydo Šliogerio citatos: bulvė prieš visuotinį techno-biurokratinį-totalitarizmą

Geroji Naujiena. Antrasis Velykų sekmadienis: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Kas žinotina apie CETA, kuri įsigalios jau liepą

Laurynas Kasčiūnas. Keli pastebėjimai apie Prancūzijos prezidento rinkimus

Gintautas Paluckas: „Į partijos politinę darbotvarkę galų gale grįš socialdemokratija, o į partijos struktūras – demokratija“

Algimantas Rusteika. Dviguba pilietybė: dar viena imitacija

Kun. Algirdas Jurevičius. 15 kalėjimų Velykų

Irena Vasinauskaitė. „Kam kvapai, o kam – smarvė...“

Maršas už mokslą ir už žiniomis grįstą politiką

Humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų Sąjūdžio deklaracija „Dėl Lietuvos mokslo politikos atnaujinimo“

Aurelijus Veryga: Vaistai atpigs trečdaliu

Žinių radijas: Ar esame pajėgūs sustabdyti didėjančią nelygybę ir skurdą?

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas atliks Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymų tyrimą

Andrius Švarplys. Technokratinė leftistinė Europos Sąjunga nepajėgi spręsti saugumo problemų

Filosofė Chantal Delsol: „Europa turi susinaikinti, kad atgimtų po šimto metų“

Algimantas Rusteika. Apie guminį teisingumą

Tomas Bakučionis. Ko valdžia negali daryti, jei nori sugrąžinti emigrantus

Tomas Čyvas. Privatumo naikinimas: kada jau bus gana?

Žinių radijas: Ką duos naujasis Darbo kodeksas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.