Žmogaus teisės, Žiniasklaida

Europos Parlamentas: netikros naujienos ir neapykantą kurstantys pareiškimai – kaip kovoti internetinį karą?

Ramutė Bingelienė   2017 m. balandžio 11 d. 16:19

6     

    

Europos Parlamentas: netikros naujienos ir neapykantą kurstantys pareiškimai – kaip kovoti internetinį karą?

Europarlamentarai susirūpinę neapykantos kurstymu ir netikrų naujienų platinimu internete, ypač socialinėse medijose, ir savo susirūpinimo nebeslepia, – tokią žinią skleidžia Europos Parlamento svetainėje paskelbto pranešimo spaudai „EP narių dėmesys – netikroms naujienoms ir neapykantos kurstymui internete“ autorius.

Balandžio 5 dieną į plenarinę sesiją susirinkę Europos Sąjungos šalių narių atstovai ne tik svarstė, kaip, jų supratimu, vyksta karai internete ir ką daryti su šių karų pagrindiniu ginklu – protus užvaldančiomis netikromis naujienomis, bet ir siūlė skirtingus būdus šiai problemai įveikti. Vieniems atrodė gera išeitis ugdyti interneto ir žiniasklaidos vartotojų, ypač jaunimo, raštingumą, kitiems – įpareigoti šalinti neteisingą ir šmeižikišką turinį ir skirti nuobaudas už netikrų naujienų platinimą.

Todėl visai suprantama, kad Europos Parlamento svetainė, skelbianti apie tokias parlamentarų diskusijas, į savo pranešimą spaudai įtraukė ir netikrų naujienų apibrėžtį: „Netikros naujienos – tai sąmoningai sufabrikuotos istorijos ir pramanai, kurių tikslas – manipuliuoti skaitytojais“*.

Tačiau pati apibrėžtis, sutikite, glumina, nes visai neatsako į klausimą: kaip vis dėlto galima operuoti tokia sąvoka ir nustatyti netikrų naujienų autorių intenciją sąmoningai fabrikuoti istorijas ar jas prasimanyti turint tikslą manipuliuoti skaitytojais? Dar daugiau – tai kelia esminį klausimą: kas vis dėlto būtų tie pašvęstieji, kuriems būtų patikėta atpažinti būtent tokias netikrų naujienų autorių intencijas? Ir ką reiškia tai, kad informaciją apie galimą europarlamentarų atsakymą į šį kone amžinu virstantį klausimą, pranešimo spaudai autorius nutyli? Akivaizdu – karu internete ir žiniasklaidoje ne mažiau negu europarlamentarai susirūpinę piliečiai tokių klausimų seriją galėtų ir net privalėtų tęsti.

Nors kitomis aplinkybėmis tai būtų galima pavadinti ir papokštavimu ar ironija, bet argi dabar laikas juokauti? Taigi rimtai apsvarstykime klausimą, kaip interpretuoti tą faktą, kad pristatydamas šią naujieną EP svetainėje spaudos pranešimo autorius nutylėjo esminius su aptariama naujiena susijusius dalykus, ir jau vien dėl to privertė suklusti: gal tai padaryta net sąmoningai,  gal net turint tikslą manipuliuoti, mumis, skaitytojais? Ar gali būti taip, kad… mes skaitome netikrą naujieną – o varge! – lyg niekur nieko paskelbtą EP svetainės puslapyje?...

Kokia aktuali ši problema ir kaip ja susirūpinę mūsų europarlamentarai, matyti ir šio net labai ir labai iškalbingo video – jis pateikiamas EP svetainėje kartu su pranešimu spaudai, matyt, kaip itin paveiki iliustracija. Tikrai verta pasižiūrėti – ir nieko nuostabaus, jei dar labiau suglumsite spėliodami, o kios buvo šio video autoriaus (-ių) intencijos.


Taigi tokius reportažus pasižiūrėjus skepsiui vietos nebelieka – vadinamasis netikrų naujienų karas vyksta, atrodo, frontą atidarė net ir EP interneto svetainė, ir jis savaime nesiliaus: bet kokio karo prigimtis yra plėšri, ekspansyvi, tad jei išties rūpi apsisaugoti nuo netikrų naujienų keliamos grėsmės, o Tiesos ministerijos steigti nesinori, gal tiesiog užtektų įkurti ... Minčių ar Sąžinės departamentą? Ir būtina kuo greičiau imti veikti. Drąsiai, ryžtingai, be skrupulų ir nesiveliant į jokias diskusijas su siūlančiais problemą nors kiek praplėsti, tarkim, taip: netikrą naujieną juk sukuria ir tie autoriai, kurie aprašinėdami neva tikras naujienas arba faktus (koks patogus burtažodis…), sąmoningai iškraipo aprašomų dalykų paveikslą išryškindami ar net išpūsdami vienus tos tikrovės aspektus, o kitus ne mažiau sąmoningai nutylėdami (pavyzdžių bent čia, Lietuvoje, kiekvienas galėtų pažerti dešimtimis) ir dėl to jų skaitytojai jaučiasi net labai manipuliuojami**.

Nors gal jau užteks ironizuoti. Sutikime, netikrų naujienų reiškinys egzistuoja. Ir galima pritarti EP svetainės spaudos pranešimo autoriaus teiginiui, kad toks reiškinys „nėra naujas“ ir kad „socialinės medijos, kuriose kiekvienas gali dalintis informacija, paspartino jų sklaidą“. Gal visiškai patikimas ir kitas jų teiginys bei jį iliustruojantis pavyzdys, kad „paskutiniaisiais JAV prezidento rinkimų kampanijos mėnesiais netikros naujienos, kaip antai žinia apie tariamą popiežiaus paramą D. Trumpui, sulaukė didesnio „Facebook“ vartotojų dėmesio nei tikra informacija“. Gal net ir europarlamentarų susirūpinimas tuo, kas vyksta žiniasklaidoje ir internetinėje erdvėje, yra nuoširdus, bet ... ar adekvatus? Ypač jei pripažįstame – žiniasklaida bei internetinė erdvė tapo kovos dėl galios arena ir priemone tikrai ne šiandien ir ne vakar ir ne penkiais patarimais, kaip atpažinti netikras naujienas, susigrąžinsime pasitikėjimą tuo, kas vyksta viešojoje erdvėje. Kad ir tuo, kas kalbama iš Europos Parlamento tribūnos ar jo internetinėje svetainėje.

Taigi sprendžiant iš to, kas surašyta pranešime spaudai, pagrindinis europarlamentarų kalbėjimo veiksmas, buvo ... „raginimas“: „Daugelis kalbėtojų ragino interneto bendroves dėti daugiau pastangų, kad klaidingas ir įžeidžiantis turinys būtų greitai pašalinamas“.

Bet buvo ir tokių [tiesa, apie juos pasakyta tik tiek – „kai kurie EP nariai“], kurie „užsiminė [sutikite – šiame kontekste tai labai keistas kalbėjimo veiksmas] apie naujų šios srities ES teisės aktų poreikį“, tačiau „kiti“ [kiek būta tokių, irgi neaišku, bet greičiausiai daugiau nei pirmų], „nuogąstavo [ne mažiau iškalbingas įvardijimas, žinant, kur vyko debatai, buvo galima tikėtis ir stipresnio pasipriešinimo tokioms „užuominoms“ – kad ir baiminosi ar net kategoriškai jas atmetė ir pan.] dėl galimos cenzūros ir bandymo kontroliuoti žiniasklaidą“.

Toliau tiesiog pateikiame EP svetainėje paskelbto pranešimo autoriaus atrinktas europarlamentarų pasisakymų citatas. Kodėl parinktos būtent tokios, o ne kitokios, ar jos neiškraipo cituojamo žmogaus minties ir visų debatų esmės, kokią išvadą siekiama suformuoti jų visuma ir ar taip nesiekiama mumis, skaitytojais, manipuliuoti, spręskime kiekvienas, tik siūlome – dėl viso pikto – pasiklausyti debatų patiems (ČIA), o pastebėjimais ir išvadomis – pasidalyti su Tiesos.lt skaitytojais.

Europos liaudies partijos vardu kalbėjusi Monika Hohlmeier (Vokietija) pažymėjo: „Tai, kas taikoma realiame pasaulyje, turi būti taikoma ir skaitmeniniame.“ Paraginusi priimti atitinkamus įstatymus, EP narė pridūrė: „Nėra alternatyvių faktų, yra tik faktai ir yra nuomonių laisvė“. Ji priminė Vokietijoje išplatintą informaciją apie trylikmetės išprievartavimą, kuri sukėlė audringą visuomenės reakciją, tačiau vėliau nepasitvirtino.

Socialistų ir demokratų vardu kalbėjusi Tanja Fajon (Slovėnija) teigė: „Šiandien maždaug pusė Europos piliečių seka naujienas Facebooke ir kitose socialinėse medijose, o šeši iš dešimties dalykų, kuriais jose pasidalijama, iš anksto neperskaitomi. Dauguma žmonių, ypač jaunų, sunkiai atskiria netikras naujienas.“ Kalbėtoja siūlė paraginti socialines medijas stiprinti kovą su netikromis naujienomis, steigti bei remti internetines kovos su tokiomis naujienomis platformas, didinti žiniasklaidos vartotojų raštingumą, taip pat skatinti etišką ir skaidrią žurnalistiką.

Liberalų ir demokratų atstovas Morten Løkkegaard (Danija) kalbėjo: „Propaganda ir dezinformacija tiesiog nuodija Vakarų vertybes, tai mūsų gyvenimo galimybių ir tarpusavio santykių vėžys.“ Vis dėlto, EP nario įsitikinimu, „svarbu nepatekti į spąstus ir nekurti naujų formų cenzūros, kuri apribotų laisves, sudarančias mūsų visuomenės pagrindą“. EP narys siūlė įsteigti informacijos apie dezinformaciją centrą, skatinti žiniasklaidos savireguliavimą, aptarti galimybę paskatinti nevalstybinės interneto sertifikavimo sistemos kūrimą, taip pat įsteigti Europos žodžio laisvės ombudsmeno pareigybę.

„Naivu daryti prielaidą, kad ėmus geriau reguliuoti šį klausimą problema išnyks“, – teigė Europos vieningųjų kairiųjų atstovė Martina Michels (Vokietija). Ji pridūrė: „Rasizmo, populizmo ir su tuo susijusio melagingos informacijos bei neapykantos skleidimo priežastys yra ne internete, o visuomenėje. Todėl turime keisti visuomenės klimatą.“

Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos vardu kalbėjęs Rolandas Paksas kalbėjo: „Mes nuolat girdime, kad amerikiečiai išrinko ne tą Trumpą, kad Vengrijai vadovauja ne tas Orbanas, o Lenkijoje išrinktas ne tas Kaczyńskis. Prancūzijos žmonės gali išsirinkti ne tą Marie Le Pen. Baimė prarasti valdžią, baimė netekti politinės įtakos, netgi baimė, kad gali tekti atsakyti už visuomenę nuskurdinusią visagalės rinkos kūrybą būtent ir gimdo tokias diskusijas, kuriose atviras ir tiesus žodis vadinamas neapykantą kurstančiomis kalbomis, kur visuomenės, o ne saujelės interesų atstovavimas ir pataikavimas juos aptarnaujančiai politikai vadinamas populizmu.“

„Jokios technologijos negali priimti sudėtingų sprendimų, kurių reikia neapykantą kurstantiems pareiškimams įvertinti. Remdamiesi tik technologijomis, mes nepadedame aukoms ir tokiu būdu nutildome kalbos laisvę“, – pridūrė Julia Reda (Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas, Vokietija).

____
* Nors debatuose nemažai dėmesio skirta ir neapykantą kurstantiems pareiškimams, EP svetainės pranešimo autorius, ko gero, net labai sąmoningai apsiribojo tik netikrų naujienų reiškiniu, tuo ir vėl sukeldamas pagrįstą abejonę dėl savo intencijos – ar tik nenorima mumis, skaitytojais, manipuliuoti?

** Siūlome susipažinti ir su kitais EP svetainėje paskelbtame pranešime pateiktais „pagrindiniais“ terminais aptariamam netikrų naujienų reiškiniui analizuoti:
„Masinanti antraštė (angl. clickbait) – sensacinga, klaidinanti, netiksli arba provokuojanti antraštė internete, parašyta siekiant atkreipti dėmesį ir išprovokuoti nuorodos paspaudimą.“
„Dezinformacija – klaidinančių žinių skleidimas propagandos sumetimais, dažnai vykdoma siekiant pakenkti politiniams varžovams. Gali būti naudojama tiek vyriausybių, tiek ir nevyriausybinių veikėjų“.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas       2017-04-12 13:43

Pirmoji tikrų tikriausia naujiena buvo cukrus Riazanėje, o antroji - dar rimtesnė - 911. Nebloga naujiena buvo ir “beržas”, dėl kurio subyrėjo Lecho Kaczynskio lėktuvas, o išgyvenusieji kažkodėl neišgyveno, o “laisvi Vakarai” kažkodėl tyli ir po šiai dienai (užtat tuskas gavo paaukštinimą).
Ko dabar svarsto, kaip greičiau visiems nepatenkintiems užčiaupti burnas? - čipuoti, čipuoti reikia kiekvieną ir panaikinti grynuosius!

nerinkėjui - rinkėja iš Kauno       2017-04-12 7:06

esate tikrai naivus ar tokiu apsimetate? Dabar primygtinai stumiama pasaulio be sienų ir tautų, paklūstančio vienai ideologijai - liberaliajai demokratijai, idėja jums nieko neprimena? Nesimokėt mokykloje deklamuoti Saliamutės :“Apsistosim, kai raudonu žiedu visa žemė skaisčiai sužydės. Tegu visos tautos vieną giesmę gieda - vieną giesmę iš viso širdies” (“Poema apie Staliną”).

Nerinkėjas iš JAV rinkėjai iš Kauno       2017-04-12 0:58

Kas tos neomarksistinės utopijos? Nepastebėjau kad kas nors Europoje aktyviai stumtų naujos Spalio revoliucijos idėją ir reikalautų atimti turtus iš turtingųjų ir išdalinti vargšams. Visi prisimena kuo tas eksperimentas kartą jau baigėsi.

NorKūnui        2017-04-11 23:17

Patys Tikrovė, Tikroji būtis, Tiesa, Gėris, Grožis, Šventumas, kaip absoliutūs idealai, tiesiog pagal savo ontologinį statusą nepaveikūs “netikroms naujienoms”.
Net klaiku svarstyti amžinuosius likimus tų, kurie taip nuvertina laikinąjį gyvenimą ir jo privilegiją šiuos idealus - ne trumpalaikę naudą - laisvai pasirinkti.
Nesirinkimas geriausios žmogaus dalies ir yra didžiausia kvailių,
dauguma jų - su aukštaisiais, nelaimė.
Jeigu mes, lietuviai, liksime ištikimi Kūrėjui ir Jo steiginiui - sąžinei, net būdami kaip Antikos Atėnai neskaitlingi, tikrai tapsime šakninės Europos atgimimo dingstimi.
Tai būtų daugiau, nei istorinis tautos ryžtas, drąsa ir veiksmas
trupinti milžino - “Tarybų Sąjungos” - molines kojas.

NorKūnas       2017-04-11 21:38

Tai rodo briuselinių europarlamentarų neišsilavinimą, kadangi tai, ką jie svarsto ir gviešiasi įvertinti - kas yra Tikrovė ir kaip skirti tikrus dalykus nuo netikrų, niekuomet nepriklausė ir nepriklausys jų kompetencijai (grynai pagal svarstomo klausimo turinį).
Tai pagrindinis ir amžinas filosofijos klausimas, į kurį patikimą atsakymą galima turėti vien kaip tikėjimo dalyką - ar prigimtinio proto tikėjimą, ar apreikštąjį tikėjimą iš Dievo malonės suvienytų širdies ir proto.
Vadinasi, kai kurie politikai sąmoningai ar nesąmoningai kėsinasi į žmogaus sąžinės laisvę. Akivaizdu, kad kiekvieno geros valios žmogaus pareiga ginti šią Kūrėjo dovaną.
Kiekvienas įdėmiau sekantis pastarųjų dešimtmečių politines reformas suvokia,
kad kova su neapykantos (“hate speech”) kurstymu, o dabar dar ir su “n e t i k r ų naujienų” platinimu, tėra pretekstas įvesti totalitarinę kontrolę.
Absoliučios daugumos europaralamentarų bent deklaruojamos pasaulėžiūros -
r e l i a t y v i s t i n ė s, vadinasi, jau vien dėl to jie niekaip negali patikimai atskirti, kurios naujienos viešoje erdvėje yra tikrai tikros, o kurios - tikrai netikros.
Taip mes sužinome, kad absoliučiai jų daugumai jokia tikrovė ar jos tiesa nerūpi ir negali rūpėti - juos motyvuoja tik archajinis, aklas turimos valdžios, garbės ir gaunamų didelių pinigų geismas.
Taigi jie patys nesustos, kadangi jų sąnariuose gyvena “įstatymas” (geismas), kuris jiems nepavaldus (NT).

rinkėja iš Kauno       2017-04-11 18:50

neturiu jokių priekaištų Pakso pasisakymui. Labai teisingi ir taiklūs pastebėjimai. Nenormalu, kad politikus, kurie tesi savo pažadus rinkėjams ir atsiliepia į visuomenės daugumos lūkesčius,  neomarksistinėmis utopijomis apsinuodiję eurotabiai kažkodėl pravardžiuoja populistais.


Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.