Politika

Europos kartų karas

Tiesos.lt siūlo   2016 m. balandžio 14 d. 15:37

4     

    

Europos kartų karas

Bernardinai.lt

„Visame industrializuotame pasaulyje vyriausybės skuba dalinti pinigus senjorams. Vokietijos vyriausybė ne tik atšaukė savo planus padidinti pensinį amžių, kad taptų lengviau mokėti pensijas, tačiau ir neseniai paskelbė apie 5 proc. didinamas išmokas – didžiausias toks pakėlimas nuo pat 1993 metų (tada, priešingai nei šiandien, Vokietija išgyveno infliaciją). Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ vyriausybė vienu pirmųjų savo žingsnių po to, kai praėjusiais metais paėmė valdžią, sumažino pensinį amžių ir padidino išmokas“, – rašo Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius Haroldas Jamesas.

Tuo metu, kai valstybių biudžetai jaučia įtampą, tokia tendencija gali atrodyti kaip plaukianti prieš srovę. Tarkime, Didžiosios Britanijos vyriausybė žengė priešinga kryptimi ir sumažino neįgalumo išmokas, nors dėl to ir atsistatydino vyriausybės ministras. Tačiau bendra tendencija didinti išmokas senjorams yra paaiškinama paprastai – politika. Europos ir Japonijos visuomenėms senstant, demografinė piramidė virsta aukšty kojomis, o mes regime jau ne klasių, o kartų kovą. Ši kova pirmiausia vyksta prie balsadėžių – seni žmonės laimi rinkimus, o jaunimas lieka namuose. Labiausiai dėl to nukenčia biudžetas kalbant apie balansą tarp išlaidų švietimui, pensijoms, sveikatos apsaugai ir mokestinį režimą. Verdant šiai kovai, tarp skirtingų kartų sudarytas paktas, kuris ilgą laiką grindė socialinį ir politinį stabilumą, buvo sulaužytas.

Konservatizmo filosofas Edmundas Burke’as visuomenę regėjo kaip sutartį ne tik tarp tų, kurie yra gyvi, tačiau ir tų, kurie jau yra mirę, ir tų, kurie dar gims. Burke’as įtariai žvelgė į populiarią politiką, kuri dabartinei kartai teiktų pirmenybę būsimų kartų sąskaita. Gerovės ekonomikos tėvas Arthuras Pigou manė, kad valstybė kažkaip apgins nesančius socialinio kontrakto partnerius, tačiau toks požiūris buvo beviltiškai idealistinis. Kokias paskatas vyriausybė turi tam, kad būtų nežinomų žmonių interesų gynėja mainais aukodama tikrus ir čia esančius rinkėjus?

Susitelkimas ties dabartimi turi ilgalaikių padarinių. Ši įtaka itin regima kalbant apie darbo jėgos mobilumą, kur kovą prie balsadėžių pralaimėjęs jaunimas pasirenka kitą ginklą – savo kojas. Valstybes, kuriose dominuoja gerontokratinė politika, jauni žmonės tradiciškai stengiasi kuo greičiau palikti. Kadangi jauni žmonės gauna nemažų subsidijų kalbant apie švietimą, tai palikdami savo šalį šie jauni žmonės kartu su savimi pasiima ir išteklius, kurie kitu atveju galėtų būti panaudoti kitų žmonių pensijoms. Tariant kitais žodžiais, paskui save jie palieka skolų naštą, kurią bus žymiai sunkiau sumažinti be jų pačių.

Šią tendenciją skatina ir neadekvačios ekonominės galimybės namuose. XX amžiaus viduryje spartus ekonomikos augimas lėmė, kad kiekviena karta turės geresnę ateitį nei prieš tai buvusioji. Šiandien regime priešingą vaizdą, kai visuotiniai bendri negalavimai ir prognozės apie stagnaciją pažadus apie geresnę ateitį verčia skambėti kaip melagingus. Daugelyje valstybių, ypač Viduržemio jūros šalyse, taip pat ir kitur Europoje bei Šiaurės Afrikoje, jaunimo nedarbas pasiekė rekordinį lygį, o tai lėmė kombinacija faktorių – problematiška makroekonominė politika ir prasta darbo rinkos politika. Jaunimui demonstruojant pasiryžimą iškeliauti, išlaidos švietimui vis labiau atrodo kaip lėšų švaistymas. Mažinant išlaidas švietimui, mažėja ir apimtis investicijų į žmogiškąjį kapitalą, kurią su savimi išsigabena emigrantai. Tačiau kartu mažėja ir žmogiškojo kapitalo apimtys, kurios lieka.

Geresnė politika būtų mėginti stabdyti jaunimo migraciją pasitelkiant efektyvesnę politiką, kaip kad Airija padarė XX amžiaus pabaigoje, kai ekonomikai sparčiai augant daug devintajame dešimtmetyje emigravusių išsilavinusių darbininkų sugrįžo ir taip dar paskatino ekonomikos augimą. Tam, kad toks pokytis įvyktų, tos šalys, iš kurių emigruoja jauni žmonės, privalo tapti atviresnės ir inovatyvesnės. O tai yra nemenka užduotis, kai politiką kontroliuoja vyresnė karta. Trumpai tariant, egzistuoja nemažai trikdžių, kurie tik palengvina gerontokratijai labiau įsitvirtinti.

Žala, kai pirmenybė teikiama senjorams, o ne jaunimui, neapsiriboja tik nacionaline ekonomika. Globaliniu mastu daromos žalos aplinkai mastai šiandien yra bene ryškiausia iliustracija apie tai, kaip šios dienos vidurinio amžiaus populiacija priima sprendimus, neatsižvelgdama į jaunąją kartą ir tuos, kurie dar ateis vėliau.

Iš tiesų globalinis atšilimas, pavyzdžiui, dažnai regimas kaip didžiulės naštos ateities kartoms primetimas. Nors šios naštos tikslus dydis dar nėra aiškiai apskaičiuotas, akivaizdu, kad šią naštą šiandien būtų galima smarkiai sumažinti globaliniu mastu investuojant santykinai mažas sumas. Tačiau valstybės ir toliau nesugeba atlikti tokių investicijų. Kai tokie reikalingi pokyčiai bus pagaliau įgyvendinti, jie jau bus kitos kartos problema, dėl to kainuos žymiai brangiau.

Šiuo atveju dabartinės kartos įveda tam tikrą mokestį ateities kartoms, kurios ir taip stokoja ateities perspektyvų. Kai kurie komentatoriai šią naštą įvardija dar griežtesniais terminais teigdami, kad dabartinė karta iš esmės kolonizuoja ateitį panašiai kaip europiečių kolonizatoriai praeityje užimdavo pasaulio teritorijas pasiimdami sau visus turtus, o vietiniams palikdami nuniokotą žemę.

Galima sakyti, kad būtų naivu tikėtis altruizmo iš dabartinės kartos. Iš tiesų šiandienėje į savąjį susitelkusioje kultūroje būtų sudėtinga tikėtis, kad žmonės į pirmąją vietą iškels būsimų kartų interesus. Šiandien kaip apsauginis vožtuvas veikia darbo rinkos mobilumas, kuris leidžia jaunimui kilti į revoliuciją prieš vyresniųjų savanaudiškumą ir pasitenkinimą. Klausimas yra tas, kas bus, kai galimybės užsienyje taps ne ką geresnės, nei kad dabar yra namuose.

Parengta pagal „Project-Syndicate“

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2016-04-16 6:44

Kad IMIgracija skatina valstybes augima ir eziui aisku.Ne apie tai gincas.
Klausimas ,kas yra mazesnis blogis, ar jaunimo emigracija ,ar to jaunimo pudymas gimtojoje salyje?
Patriotai-idiotai keikiantys valstybes priimancias imigrantus ir kuriosna bega jaunimas(ir ne tik) is Lietuvos , mano, kad girdi emigrantai pasilike “Marijos zemeje” padarytu ja klestincia.Todel salys-akcepteriai o ir pati laisve yra vienareiksmis blogis pasak ju.
Liberalai (tik ne karikaturiniai sodomijos apologetai pasivoge si pavadinima) sutinka,kad emigracija blogis dziovinantis saliu-emiteriu potenciala,bet tai MAZESNIS blogis negu laisves nebuvimas ir to potencialo issvaistymas salyse nesugebanciose uztikrinti teisingumo, ir isvengti skurdo,kaip teisingumo nebuvimo pasekemes.

StasysG       2016-04-15 21:31

Įdomus straipsnis. ačiū. Bet anksčiau jau perskaičiau en ir ru kalbomis. PS. Emigracija, bet kokia, tarnauja kitų šalių augimui (plėtrai, vystymuisi). Tai įrodyta.

Dzeikas       2016-04-15 20:24

Igyvendinamas’ai,
O sakykite, “turtingos Vakaru salys” prievarta, pries to jaunimo valia “nusiurbia” taji jaunima?
Nes jeigu taip - tada tos salys vertos visokeriopo pasmerkimo.
O jeigu ne,tada jus pats susipainiojote ir mus bandote supainioti.

Įgyvendinamas       2016-04-15 9:43

Gudrus planas: turtingos Vakarų šalys nusiurbia jaunimą nieko neatlygindamos neturtingoms šalims(Lietuvai ir pan.) išlaidų - kiek kainavo tų jaunuolių išauginimas, išmokslinimas ir tai vadinama “laisvas žmonių judėjimas”.


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.