Referendumai, Europa

EUobserver: Olandų referendumo rezultatai atspindi sutarties šalininkų stovyklos klaidas

Tiesos.lt siūlo   2016 m. balandžio 7 d. 16:37

8     

    

EUobserver: Olandų referendumo rezultatai atspindi sutarties šalininkų stovyklos klaidas

BNS

Politikai ateinančiomis savaitėmis ieškos atsakymo, kodėl trečiadienį Nyderlanduose vykusiame referendume nesėkmę patyrė svarbios Europos Sąjungos sutarties su Ukraina šalininkų stovykla, tačiau profesorius Claesas de Vreese (Klasas de Vresė) jau dabar turi vieną prielaidą.

„Balsavimas „prieš“ nebuvo nulemtas vienos tos pačios priežasties“, – sakė politinės komunikacijos specialistas C.de Vreese interviu Briuselio nepriklausomai naujienų svetainei EUobserver kitą dieną po to, kai daugiau nei 61 proc. referendume dalyvavusių olandų pasisakė prieš ES ir Ukrainos asociacijos sutartį.

C.de Vreese yra Amsterdamo universiteto Komunikacijos tyrimų mokyklos direktorius ir daugiau nei dešimtmetį rašo publikacijas apie referendumus su ES susijusiais klausimais.

„Šiuo atveju nebuvo taip, kad visi balsavusieji „prieš“ nori nubausti esamą vyriausybę, iš esmės nori pasitraukimo iš ES ar nepritaria tam, kaip ES sprendžia migrantų krizę, – sakė C.de Vreese. – Būta priežasčių komplekso.“

Pasak profesoriaus, sutarties šalininkų stovykla padarė klasikinę klaidą, kurią jis matė ir per ankstesnius balsavimus ES klausimais.
„Susitarimo šalininkų kampanijos pradžia buvo palyginti lėta ir nerangi. Tuo metu agitacinėje kampanijoje jau dominavo sutarties priešininkų stovykla“, – pažymėjo jis.

Iš tiesų olandų vyriausybei ir šalies politinėms partijoms, palaikančioms susitarimą su Ukraina, nė nereikėjo žvalgytis į kitų šalių patirtį, būtų pakakę tiesiog pasimokyti iš klaidų, padarytų per ankstesnius referendumus ES klausimais.

Pastarąjį kartą Nyderlanduose toks visuotinis balsavimas vyko 2005 metais, kai rinkėjai sprendė dėl ES konstitucinės sutarties.

Abiejų referendumų rezultatai beveik identiški: trečiadienį „Ne“ stovyklos pasiektas rezultatas yra tik 0,4 proc. mažesnis nei buvo 2005-aisiais.

„2005-ųjų referendumas, žinoma, buvo labiau susijęs su pačia ES“, – sakė C.de Vreese, pažymėjęs, kad ir be skaičių esama kitų panašumų.

Abiem atvejais per referendumų kampanijas vyko platesnės diskusijos, ne vien plebiscitui pateiktu klausimu. Ir abiem atvejais tiek Jano Peterio Balkenende (Jano Peterio Balkenendės) vyriausybė, kuri buvo valdžioje 2005 metais, tiek dabartinė Marko Rutte (Marko Rutės) administracija, patyrė nesėkmę per balsavimus.

„Netinkamas laikas rengti referendumą ES klausimu, kai vyriausybė nepopuliari“, – pažymėjo C.de Vreese.

Pasak politinės komunikacijos profesoriaus, 2005 metų referendume „prieš“ buvo balsuojama taip pat dėl skirtingų priežasčių.
„Buvo ir proeuropinių pažiūrų rinkėjų, kurie referendume balsavo „prieš“, nes manė, kad ES konstitucinė sutartis nėra pakankama. Tokių balsuotojų buvo mažuma, bet tai atspindi motyvų įvairovę“, – aiškino jis.

Kai olandai, pasekdami prancūzų pavyzdžiu, 2005-ųjų referendume atmetė konstitucinę sutartį, buvo pradėtos derybos dėl naujo dokumento, tapusio Lisabonos sutartimi. Dėl šios naujos ES steigiamosios sutarties versijos referendumas Nyderlanduose nebuvo rengiamas, tačiau premjeras J.P.Balkenende pažadėjo „nuodugnius debatus“ apie Europą.

Debatai taip ir neįvyko, sakė C.de Vreese, pažymėjęs, kad trečiadienio „ne“ tam tikra prasme yra „kaina už neįvykdytą vyriausybės pažadą“.

C.de Vreese taip pat sakė, kad bus „neįmanoma“ pasiekti, kad būtų patenkinti visi, balsavusieji prieš susitarimą.

„Kai ką galbūt patenkintų nedidelis sutarties teksto pakeitimas“, – sakė jis.

Tačiau tuos, kurie balsavo prieš, nes mano, kad elitas jų neklauso, bus kur kas sunkiau patenkinti.

„Ne“ stovyklos šalininkai sudarė 19 proc. visų Olandijos rinkėjų, kurių du trečdaliai nepasivargino balsuoti.

Tai iš dalies gali būti aiškinama Nyderlandų referendumų įstatymo, priimto praeitais metais, „nevykusia sąranga“.

Tas teisės aktas leidžia rengti piliečių inicijuotus patariamojo pobūdžio referendumus, bet jie laikomi įvykusiais, jeigu balsuoja bent 30 proc. rinkėjų. Dėl to kai kurie „Taip“ stovyklos šalininkai trečiadienį strategiškai liko namuose, tikėdamiesi, kad aktyvumas bus per menkas ir kad referendumas bus pripažintas neįvykusiu.

„Visa patariamojo referendumo esmė – pateikti nešališką žmonių valios vaizdą“, – sakė C.de Vreese, pridūręs, kad tokiems vertinimams taip pat svarbūs rinkėjų aktyvumo rodikliai, atskleidžiantys visuomenės domėjimąsi ta tema.

Jis taip pat kritikavo Hagos politikus dėl išankstinių pažadų, kad vyriausybė atsižvelgs į liaudies balsą, kad ir kokie būtų rezultatai.

Balsavimas dėl sutarties su Ukraina tapo pirmuoju praktiniu naujo referendumų įstatymo, kurto kelis dešimtmečius, išbandymu, todėl ši patirtis taip pat bus nuodugniai analizuojama. Prognozuojama, kad gali būti peržiūrėtas įstatymo straipsnis, kad inicijuoti plebiscitui pakanka surinkti 300 tūkst. parašų.

„Mūsų dienomis 300 tūkst. parašų surinkti daug lengviau negu 2000-aisiais“, – pažymėjo C.de Vreese, turėdamas omenyje, kad dabar tai daroma pasitelkiant socialinius tinklus.

Keli įtakingi veikėjai iš „Ne“ stovyklos jau paskelbė norintys surengti daugiau referendumų.

Analitikai čia įžvelgia bent jau vieną gerą dalyką.

„Referendumų organizavimo rezultatas – kad jie pagerina visuomenės debatų kokybę“, – sakė C.de Vreese.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vakar Ukrajinos       2016-04-8 21:59

Prezidentas Petras Ofshorenko pareiske, kad, visi kas balsavo pries Ukrajina, vartojo meldoniju!

Referendumas       2016-04-8 10:09

turėtų išreikšti kvalifikuotą piliečių nuomonę apie svarbų politinį klausimą. Čia peteikta analizė atskleidžia, kaip referenumais manipuliuojama, tiek viešoje erdvėje vykdant smegenų plovimą, tiek atskirų lobistinių jėgų procedūrinemis manipuliacijomis, pvz. referendumo sabotavimas, tikintis, kad jo rezultatų nepripažins. Ar tai yra pilietiška pozicija, kuri turėtų siekti bendro gėrio, o ne grupinių interesų pergalės. Dar vienas būdas kautis po kilimu, o kenčia Ukrainos Nepriklausomybės interesai, kas greitai atsisuks ir prieš ES bei pačius Olandus. Tai rodo, kad ES piliečiams “dzin” dėl kitų šalių problemų. Ar tokia nuostata, gali telkti Europos šalių bendruomenę? Tai yra tik naujo politinio darinio valdančiųjų kova už federacinę valstybę. Ar tai gali vienyti ir būti pagrindu laisvanoriškai sąjungai? Tokiais būdais vykdomos minkštosios okupacijos ir tai vykdo tik kitokią komufliažinę uniformą vylkintys “žalieji žmogeliukai”.

>Letas Palmaitis       2016-04-8 7:56

manau nacizmo bacila Ukrajinoja greitai bus lokalizuota ir sunaikinta? Skandinaviska roko grupe - https://www.youtube.com/watch?v=4VDIlcTPsSQ

Yra kaip yra       2016-04-8 4:40

Tai tik laiko klausimas, kada ES išsilakstys! Ką sukūrė bepročiai sėdintys Briuselio valdžioje, žmonės nenori viso to ir tai įrodė Olandijoje balsavimas. Visada geriau taika nei karas amžinai!
Olandai nenori imigrantų, jie gina savo Valstybę, jie orūs ir nepamiršo savo lėktuvo( jie net neslepia) ...nuleisto iš debesų Ukrainos teritorijoje…Gal patys olandai daugiau žino ir atkeršijo ukropams už Malaysia Airlines MH17 reisą ir todėl Nyderlandų gyventojai ir daro tai kas jiems naudinga, tad nenuostabu kad gyventojai referendume dėl Ukrainos ir ES asociacijos sutarties jai pasakė NE. Be to kartu su ta sutartimi į Olandiją  ateitų Monsanto. Daug priežasčių palikti už borto 46 milijonų nevaldomą išsklaidytą, neva kariaujančią  šalį, kurios prezidentas oligarchas vis turtėja…

Letas Palmaitis       2016-04-8 0:36

Panašu, kad Ukraina viena, be jokių gelbėtojų, sugebėjo išsigelbėti iš glėbio Vyresniojo Brolio, kuris pavogęs iš jos patį Rusios vardą, dar ir stengėsi amžiams padaryti ją savo “pakraščiu” (u-kraina). Jei dabar sugebės išsigelbėti ir iš orvelinio Didžiojo Brolio konclagerio, tada galbūt padės ir mums iš ten pat išsigelbėti - šlovė D-vui už krikščionišką Dešiniojo Sektoriaus Ukrainą!

Tarabilda       2016-04-7 22:34

Beviltiški. Išskalautas protas. Nesujungia ką daro pasisakydami prieš Ukrainą ir manydami, kad taip pasisako prieš Briuselį. Ne tik protas išskalautas, bet ir dūšia dar labiau.

DDD       2016-04-7 21:12

Ar verta slėpti - Olandijos referendumo organizatoriai ir seniau “pasidarbuodavo” Putino naudai, o dabar tiesiog sublizgėjo. Atsilaikant prieš Briuselio buldozerį, reikia išrankumo renkantis bendražygius - čia pamoka Lietuvai.

Jėzusas       2016-04-7 20:47

Parodykite šitą rašliavą kaimo bobutei ir ji sakys kas nieko nesupranta. Lygiai taip nieko nesupranta šitas profesorius ir visi balsuotojai už ir prieš asociacijos sutartį. Juk niekas aiškiai nepasako ką reiškia šita sutartis olandui, lygiai taip pat niekas nepaaiškina ką reiškia būti ES sudėtyje ir į ką ta ES išvirs. Tam kad rastųsi pilietinė visuomenė tiek Lietuvoje tiek Olandijoje reikia klausimus bobutei užduoti aiškiai: ar sutinki kad tuoktųsi vyrai su vyrais ir t.t. ar sutinki, kad bananus ir vaistus pirksi brangiau.. ar sutinki kad tau pensijas bandys uždirbinėti afrikiečiai kadangi pati įstengei tik vieną vaiką turėti, ar sutinki eutonazuotis kai valstybė nuspręs kad iš tavęs jau nebėra naudos…


Rekomenduojame

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.