Kultūros, kalbos, istorijos politika, TALKA

Eugenijus Stumbrys. Ar norėtume, kad Seimo nariais taptų Skwernelis, Qbilius ir Winqs?

Tiesos.lt siūlo   2017 m. gegužės 27 d. 1:58

24     

    

Eugenijus Stumbrys. Ar norėtume, kad Seimo nariais taptų Skwernelis, Qbilius ir Winqs?

Alkas.lt

Turbūt niekas nesiginčys, kad bet koks asmuo, mokantis lietuviškai skaityti, turėtų gebėti perskaityti Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašytą pavardę. Pabrėžiu, kad ne kokiame nors Lietuvos įstaigos išduotame dokumente transkribuotą ar transliteruotą ne Lietuvos piliečio pavardę (jos gali ir nemokėti perskaityti), o Lietuvos Respublikos piliečio pase!

Iš tokio minimalaus noro kyla pareiga pradinukus supažindinti su lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis ir paaiškinti, kaip jos tariamos, netgi, tarkim, padarius išimtį, kad lietuvių kalbos abėcėlės raidės q, w ir x vartojamos tik pavardėms užrašyti.

Taigi ponai 70 Seimo narių, įregistravę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo apibrėžiami atvejai, kada vardai ir pavardės gali būti rašomi naudojant lotyniškus rašmenis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“, neapgaudinėkite savęs ir kalbininkų – lietuvių kalbos abėcėlę reikės papildyti ne tik trimis raidėmis, bet ir paaiškinti, kaip jos tariamos!

Žinant, kad lietuvių rašyba yra fonetinė arba, paprasčiau tariant, kiekvieną garsą atitinka raidė, mes per „nekaltą“ pavardžių rašymo galimybę dviem būdais kėsinamės į pačią kalbos sistemą. Sakysite, kad kelios pavardės nesugriaus sistemos. Galbūt, bet lietuvių kalba tuo ir ypatinga, kad aiškiai ištarus Lietuvos piliečio pavardę ar vardą nereikia prašyti pakartoti paraidžiui, kaip tai yra priimta, pavyzdžiui, angliškai kalbančiose šalyse. Dabar mes ta „nekalta“ įstatymo pataisa kėsinamės į kalbos sistemą.

Tarkime, kad 70 Seimo narių įregistruotas įstatymas priimtas ir įsigaliojęs. Tarkime, kad lietuvių kalbos specialistai yra nustatę ir išaiškinę, kad q reikia tarti kaip ku, w tariamas kaip v, o x – kaip ks (iš tikrųjų tarimas būtų žymiai komplikuotesnis ir painesnis, nes priklausytų nuo to, kokios raidės yra prieš ir po kiekvienu iš šių ženklų).

Tai kaip, priėmus pataisą, rašyti Kubiliaus pavardę – Kubilius ar Qbilius? Sakysite, kad aišku, jog Kubilius. O kaip tada Kubil? Jau nebeaišku – gal Kubil, o gal Qbil.

Tas pats ir su AkseliuAkselis ar Axelis? Aišku, kad Akselis. O kaip su AkselAksel ar Axel?

Peržiūrėjau dabartinių Seimo narių pavardžių sąrašą. Vien įvedus šias tris niekam nereikalingas q, w ir x raides mes 47 Seimo narių pavardes galėtume užrašyti dviem būdais, o vieno Seimo nario – net keturiais! Ar mes, Lietuvos piliečiai, norime tokio chaoso?

O gal mes taip siekiame būti šiuolaikiški arba, kaip dabar priimta sakyti, – modernūs? Ir užrašant lietuvišką pavardę reikės prašyti tarti paraidžiui arba kaip dabar madinga – „spelinguoti“!

Ne veltui Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos būdu yra suteikiama asmenims, išlaikiusiems valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Tuo asmuo, siekiantis pilietybės, įrodo, kad jis bent minimaliai gali bendrauti valstybine kalba ir supranta bei įsipareigoja laikytis pagrindinio įstatymo nuostatų. Todėl visiškai nesuvokiama, kaip toks asmuo gali priešintis, kad pilietinės bendruomenės nariai galimai artimiau jo gimtajai kalbai tartų jo tapatybės atpažinimo ženklus – vardą ir pavardę. Nes priešingai, nei žiniasklaida yra sąmoningai ar tik iš neįsigilinimo suformavusi, kad piliečio vardas ir pavardė yra asmens nuosavybė, iš tikrųjų ji pirmiausiai yra asmens atpažinimo ženklas pilietinėje bendruomenėje. Jei vardas ir pavardė būtų asmens nuosavybė, tai jai galiotų ir kiti nematerialiajai nuosavybei būdingi požymiai, tačiau to dabar nėra.

Pabaigoje pabrėžiu, kad straipsnyje paminėtų pavardžių sutapimas su trijų Seimo narių pavardėmis yra atsitiktinis. Taip pat aš nemanau, kad lietuvių kalbos abėcėlę papildžius trimis raidėmis šie Seimo nariai skubės keisti savo pavardes, kurios būtų užrašytos panaudojant naujai įvestąsias raides.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

štai kokios informacijos bijo Virginija Wulf       2017-05-29 16:20

“Jokia dabartinė Lietuvos teritorijos dalis, taip pat ir Vilniaus kraštas nėra lenkų ar jokių kitų slavų etninės žemės. Kaip teigė E. Gudavičius, lenkų valstiečių Lietuvoje nebuvo iki XVII amžiaus, o bajorams įsikurti Lietuvoje iki pat Liublino unijos trukdė LDK galiojusi indigenato teisė. (E. Gudavičius, „Lenkų atsiradimas Rytų Lietuvoje“, Kn. Rytų Lietuva, 1992). Vilniuje plito lenkų kalba, bet ne patys lenkai. Kaip žinia, Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu vyko vis intensyvesnis bajorų lenkėjimas, tačiau mieste vis tiek buvo plačiai kalbama lietuvių kalba, ką liudija lietuvių kalbos vartojimas mišiose iki pat 1787 m. I. Masalskio įvesto draudimo. XIX a. Vilniaus vyskupijoje (priešingai nei Žemaičių vyskupijoje) prieš prievartinį rusinimą priešpastatyta ne lietuviška, o lenkiška kultūra, kas padėjo jai išplisti ir tarp valstiečių. Lenkijos okupacijos metais Vilniuje ir Vilniaus krašte jau iš tiesų gyveno daug lenkakalbių žmonių, kurių nutautėjimo ir lietuviškos kilmės tekste neneigia ir pats A. Nikžentaitis.”

Štai kur Lietuvą veda nuolaidžiavimo politikos stū       2017-05-28 13:25

“Už geriausią pasaulyje lenkiško švietimo tinklą ir privilegijuotą lenkakalbių mokyklų finansavimą Lietuva pagirimų nesulaukia. Toks dvigubas standartas savaime signalizuoja, kad problema yra ne „teisėje“ rašyti nevalstybine kalba, o pačioje Lietuvoje. Reikalavimas dėl neaiškių priežasčių skirtas Lietuvai ir tik Lietuvai. Dar daugiau, reikalavimas nėra nei objektyvus, nei pagrįstas. Niekur pasaulyje nėra įtvirtinta teisė rašyti pasuose vardą ir pavardą nevalstybine kalba. Priešingai, jokia Vakarų šalis tokios teisės nesuteikia. Pamėginkite įsirašyti „-čiūtė“ JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Danijos, Norvegijos, Ispanijos ar kurios kitos brandžios demokratijos Vakarų šalies pase. Jums nepavyks. Tokios teisės nenumato nei Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, nei Europos Žmogaus teisių teismo išaiškinimai. Nenumato jos ir 1994 metų Lietuvos-Lenkijos sutartis, kurios 14 straipsnis nurodo, kad vardai ir pavardės rašomi pagal tautinės mažumos kalbos skambesį, kas Lietuvoje ir daroma, neverčiant Tomaševskio į lietuvišką Tamašauską. Visą tai žinanti Lenkija puikiai supranta savo reikalavimų neobjektyvumą ir nekelia jų kitoms šalims. Prieš išpildydami tokį vidaus reikalus diktuojantį reikalavimą mažų mažiausiai turėtume atsakyti, kodėl jis taikomas tik mums.”

melagiai stumia Lietuvą į nuolaidžiavimo politiką       2017-05-28 13:22

“Labiausiai Nikžentaitį ir kitus „trijų raidžių“ šalininkus (Kirkilą ir Co) domina draugystė su Lenkija. Visi kalbiniai, teisiniai, loginiai ir politiniai argumentai yra nusveremi vienintelio - Lenkijos reikalavimo (kad to reikalauja Lenkija). Ar naujoji Lenkijos valdžia to reikalauja nėra taip akivaizdu: G. Kirkilas teigia, kad taip, V. Pranckietis – kad ne. Darykime prielaidą, kad iš tiesų reikalauja, kaip teigia Nikžentaitis. Lietuvą tai pastato prieš nuolaidžiavimo politikos dilemą. Santykius ši nuolaida pagerins tik tuo atveju, jei a) Lenkija kaip didvalstybinės sąmonės šalis nebando mūsų nuolankumo spaudimui; b) Lenkija netaiko Lietuvai dvigubų standartų, t.y. reikalavimas objektyvus; c) Lenkija nesivadovauja LLRA kaip galutiniu vertintoju, ko iš tiesų reikia Lietuvos lenkams; d) Lietuva nesugriaus santykių savo pozicija kitais, Lenkijai dar svarbesniais klausimais. Sąrašą būtų galima tęsti, bet sustokime čia. Pirmasis klausimas kiek spekuliatyvus. Tiesa, Lenkija yra suformavusi, deklaravusi ir vykdo kresų politiką, nepripažįsta Vilniaus okupacijos ar Armijos Krajovos nusikaltimų, taigi jokia prasme nerodo geros valios gerinti santykius, priešingai, bendrauja ultimatyviais reikalavimais. Tačiau skeptikui tai jokia prasme neįrodo blogos Lenkijos valios ir raidžių klausimo dirbtinumo. 
Antruoju klausimu viskas daug aiškiau. Nors didžiulės lenkakalbių bendruomenės kitose kaimyninėse šalyse – Vokietijoje, Latvijoje, Baltarusijojo – neturi jokios teisės į paso įrašus lenkų kalba, Lenkija dėl šio klausimo nei vienai kitai kaimynei pretenzijų neturi, priešingai, prieš kelis metus gyrė lenkų padėtį Latvijoje”.

Grėsmės Nikžentaičio nedomina        2017-05-28 13:07

“Iš tiesų trijų raidžių projektas ne tik prieštarauja Konstitucijai ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadoms (skaityti Seimo teisės departamento išvadą), bet ir galimai kurtų papildomas problemas. Šiandien visų Lietuvos piliečių pasuose egzistuoja lygybė prieš įstatymą, nes rašoma tik valstybine kalba. Tačiau įteisinus tik daliai piliečių pritaikomas išimtis, ši lygybė išnyktų ir atsirastų diskriminacija kalbos ir kilmės pagrindu: anglai autentiška rašyba galėtų užsirašyti visas pavardes, lenkai dalį, žydai ar rusai nei vienos. Beveik nėra abejonių, kad Rusija suskubtų ginti savo tėvynainių nuo diskriminacijos, taip pat ir reikalauti tokios teisės rusams Latvijoje. A. Nikžentaitis mėgina atmesti šią problemą, sakydamas, kad Lietuvoje nesiūloma įteisinti kirilicos. Argumento trumparegiškumas glumina: valstybės pagal tai, kokios mažumos jose gyvena, taiko patį principą, o ne konkrečią kalbą. Latvijos kalbininkai ir politikai Lietuvą dėl to ne kartą perspėjo. Tačiau šios grėsmės A. Nikžentaičio nedomina.”

Nikžentaičio tezės paneigimas       2017-05-28 13:03

“Visas šis ilgas istorinis pasakojimas, deja, būtinas paneigiant A. Nikžentaičio tezę, esą „Lenkų tautinė mažuma Lietuvoje turi išskirtinį statusą“. Jos istorija tikrai labai sudėtingai ir išskirtinė, tačiau šiandien Lietuvoje gyvenantys lenkai yra nei kiek ne labiau vietiniai nei rusakalbiai – dauguma taip pat sovietmečio naujakurių palikuonys. Juo labiau jų statusas nelygintinas su iš tiesų nuo LDK laikų Lietuvoje gyvenančių, tačiau politiškai nekurstomų ir jokių kalbinių reikalavimų nekeliančių karaimų, totorių ir žydų statusu. Iš tiesų galimai ši istorija kaip tik paaiškina, kodėl viso labo vos 15 procentų Lietuvos lenkakalbių laiko asmenvardžių klausimą svarbia problema, kuri galėtų pagerinti jų padėtį (G. Kazėnas et al., Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas, 2014, p. 87). Juo labiau jų problemų negalėtų išspręsti siūlomas trijų raidžių projektas, nes iš tų trijų lenkai galėtų naudotis tik vienintele W raide, o dar 6 tik jų abėcėlėje ir pavardėse esančios raidės liktų neįteisintos. Diskusijose Seime G. Kirkilas ir LLRA atstovai gana aiškiai pasakė, kad trys raidės tėra pradžia, „pirmas žingsnis teisinga linkme“ – link visų 150 lotyniško pagrindo kalbose (bet ne mūsų abėcėlėje) esančių rašmenų įteisinimo.”

kaip konstruojamas melas       2017-05-28 12:57

“Šiandien Lietuvoje yra apie 200 000 daugiau lenkų nei buvo šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys: a) 1950 metų Stalino įsakymu Pietryčių Lietuvoje sukurtas milžiniškas lenkiškų mokyklų tinklas (sukurtos 367 mokyklos lenkų mokomąja kalba) ir; b) į tą tinklą vaikus leidę iš artimiausių sovietinių respublikų, daugiausiai iš Baltarusijos į Vilniaus kraštą atsikraustę naujakuriai. Pietryčių Lietuvoje tada ir vėliau apgyvendinta beveik vien kitų respublikų žmonėmis, viso per 200 tūkst. imigrantų. vien 1960–1978 metais, taigi jau po pirmosios masinės imigracijos į Lietuvą iš kitų SSRS respublikų atvyko 26 tūkstančiai rusų, 10,8 tūkstančio baltarusių, 3,6 tūkstančio lenkų (V. Stravinskienė, Migracijos procesai ir Rytų ir Pietryčių Lietuva (1960–1980 m.)“, Genocidas ir rezistencija, 2015, 37(1), 73–74.). Į Šalčininkų rajoną net ir 1985–1989 m. persikėlė 3 874 žmonės. Beveik pusė gyventojų nebuvo čia gimę (A. Matulionis (sud.), „Pietryčių Lietuva: socialiniai teisiniai aspektai, 1990, p. 31–33). Apibendrinant, vien per XX a. Pietryčių Lietuvos gyventojai masiškai keitėsi tris kartus: per Lenkijos okupaciją ir karo pradžioje čia kūrėsi lenkai, pokariu beveik 200 000 jų repatriavo į Lenkiją, o per visą sovietinės okupacijos laikotarpį krašte kūrėsi rusai, gudai, baltarusiai, kurių vaikai leisti į mokyklas lenkų kalba. Sąjūdžio metais lenkiška tapatybė dėl įvairiausių priežasčių politizuota ir panaudota telkti autonominius reikalavimus prieš Lietuvos Respubliką, jau rusiškomis virtusios mokyklos tuo laiku vėl pakeistos lenkiškomis, o iškilę lyderiai akcentavo lenkiškumą.”

kaip konstruojamas melas       2017-05-28 12:53

“Lenkijos okupacijos metais Vilniuje ir Vilniaus krašte jau iš tiesų gyveno daug lenkakalbių žmonių, kurių nutautėjimo ir lietuviškos kilmės tekste neneigia ir pats A. Nikžentaitis.
Tačiau čia prasideda visiškai nauji procesai: 1920–1939 m., dr. N. Kairiūkštytės teigimu (Rytų Lietuva, 1992) į okupuotą Vilniaus kraštą atsikraustė per 100 000 vadinamųjų ateivių iš Lenkijos, 1939 metais Vilnius priėmė dar apie 30 000 lenkų karo pabėgėlių. Krašte taip pat gyveno apie 144 000 vietinių tuteišių, anksčiau aptarto slavėjimo proceso metu susiformavusios unikalios, visų pirma per gyvenamąją vietą ir katalikų religiją, o ne per tautybę apsibrėžiančios tapatybės žmonių. Taigi tik pusę krašto lenkakalbių galima vadinti vietiniais bent pačia plačiausia prasme. Absoliuti dauguma šių žmonių paliko Lietuvą pokariu prasidėjusios masinės repatriacijos į Lenkiją metu. Pagal 1944 m. gyventojų surašymą, Vilniuje gyveno 84 990 lenkų, o vien per pirmąją repatriacijos bangą vien iš Vilniaus išvyko 87 712 lenkų, t.y. daugiau nei buvo pagal surašymą, mat galimybė ištrūkti iš sovietų sąjungos buvo patraukli ir skatino lenkais apsimesti kitų tautybių gyventojus. Po pirmosios repatriacijos Lietuvoje buvo likę vos apie 80 tūkst. lenkų (1954 m. gyventojų surašymas). Per antrąją repatriacijos bangą 1956–1957 m. pasitraukė dar 30–40 tūkstančių gyventojų. Visi šie menkai žinomi ir mokyklose nedėstomi procesai plačiai aprašyti Lietuvos istorijos instituto mokslininkės Vitalijos Stravinskienės monografijoje „Tarp gimtinės ir tėvynės“ (2011 m.).” 

kaip konstruojamas melas       2017-05-28 12:49

“Istorikas A. Nikžentaitis teigia, kad „Daugumos šios [lenkų] tautinės bendrijos narių protėviai nuo seno gyvena Lietuvoje, t. y. skirtingai nuo Lietuvos rusų, totorių, karaimų ar žydų jie neturi emigracinio šleifo.“ Tai paprasčiausiai nėra tiesa. Tam įrodyti reikia kelių pastraipų istorijos.
Jokia dabartinė Lietuvos teritorijos dalis, taip pat ir Vilniaus kraštas nėra lenkų ar jokių kitų slavų etninės žemės. Kaip teigė E. Gudavičius, lenkų valstiečių Lietuvoje nebuvo iki XVII amžiaus, o bajorams įsikurti Lietuvoje iki pat Liublino unijos trukdė LDK galiojusi indigenato teisė. (E. Gudavičius, „Lenkų atsiradimas Rytų Lietuvoje“, Kn. Rytų Lietuva, 1992). Vilniuje plito lenkų kalba, bet ne patys lenkai. Kaip žinia, Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu vyko vis intensyvesnis bajorų lenkėjimas, tačiau mieste vis tiek buvo plačiai kalbama lietuvių kalba, ką liudija lietuvių kalbos vartojimas mišiose iki pat 1787 m. I. Masalskio įvesto draudimo. XIX a. Vilniaus vyskupijoje (priešingai nei Žemaičių vyskupijoje) prieš prievartinį rusinimą priešpastatyta ne lietuviška, o lenkiška kultūra, kas padėjo jai išplisti ir tarp valstiečių. Lenkijos okupacijos metais Vilniuje ir Vilniaus krašte jau iš tiesų gyveno daug lenkakalbių žmonių, kurių nutautėjimo ir lietuviškos kilmės tekste neneigia ir pats A. Nikžentaitis.”

 

Džeikui       2017-05-27 20:30

Niekas nenori tuteišius per prievartą padaryti lietuviais ir nei tuteišių, nei lenkų kultūrų Lietuvoje niekas net nebando slopinti.Priešingai, valstybė šias kultūras, kaip ir visas kitas Lietuvos tautinių bendrijų kultūras, netgi paremia ir niekas iš lietuvių - patriotų tam neprieštarauja.
Pačiam laikas sugebėti suvokti skirtumą tarp valstybinės (oficialiosios) Lietuvos kalbos (kuri yra ir privalo būti tik viena, kad išlaikytų kalbos, kaip valstybinės kalbos, prasmę) ir tuteišių bei lenkų kultūrų. Juk tai visiškai skirtingi dalykai.

3.14zdukai...       2017-05-27 19:49

3.14zdukai tie lietuvių kalbos darkytojai.
——-
(o aš neprašau, kad būtų įvesta π raidė)

> maželiui       2017-05-27 17:07

dar vienas pilypas išlindo iš užubalio, niekam neįdomi tavo nuomonė ammmm, ammmmm, ammmmm ....Pats pasikeisk pavardę, mažiau.

Vladas Maželis       2017-05-27 16:57

Atsikratykit savo šlykščių sulenkintų, gremėzdiškų pavardžių, iš kurių šaiposi visas pasaulis ir niekas negali ištarti. Lietuviškai ne Grybauskas, bet Grybas, ne Butkevičiųs, bet Butkus, ne Adamkevičius, bet Adamkus, ne Juknevičius, bet Jukna, ir t.t. Atsipeikėkit, ar ne gėda niekinti lietuvių kalbą ir tradicijas bei juokinti pasaulį su tom idiotiškom sulenkintom pavardėm?

tautos,        2017-05-27 14:35

kurios viena galvoja, kita rašo, trečia taria, neištaria aiškiai raidžių, ypač R raidės… tik ammmm, ammmmm, ammmmm…..Lietuvių kalba tai tikras deimantas, o tie parsidavėliai liberiai, nei sąžinės, nei garbės, išduoda tokią tūkstantmečių senumo neįkainojamą lobį lietuvių kalbą, patys pasiruošę kniaukti, loti ....prakeiktieji

šalin       2017-05-27 14:26

purvinas letenas nuo lietuvių kalbos. Čia yra dead line. Norit kiauksėti kaip paklusnūs šuneliai.norit išduoti tai ką mūsų protėviai ir promotės puoselėjo tūkstančius metų.Išdavikams nebus atleista.

Su Lietuva        2017-05-27 13:48

Ponai užu Atlanto elgiasi kaip su Ukraina, kur imamasi visų priemonių nuo kirilicos pereiti prie lotynų abėcėlės, suprask laisvesni, demokratiškesni ir vakarietiškesni bus. O tikslas vienas - sunaikinti tautinę valstybę, paversti protektoratu.

Dzeikas       2017-05-27 13:07

Zvilgsniui:
Vienas zmogus gali atvesti arkli prie sulinio, bet GERTI vandeni is jo neprivers ne 40 vyru.Zmogus pats nusprendzia kokios jis tautybes ir jeigu “tuteishai” nori buti lenkais versdami “lietuviais” mes visada turesime mirtinus priesus aplink sostine.
Beje, rusai siuo priestaravimu puikiai naudojasi: randa durneliu tarp patriotu , pasnibzda i ausi “Vilnius istorine Lietuvos sostine” - tie ima loti kaip kiemsargiai sunys.Tuteishui pasnibzda “Wilno nasze” - tas irgi krauju aspilylusiom akim ima ziureti i lietuvis.
O kai abieju pusiu durneliai choru prabila, tai rusai tik rankas trina.
ps. Tiesa nenustebciau jeigu is arsiausiu antilenkisku patriotu pasirodys KGB agenteliai ar infiltratai.
Virgilijus Cepaitis irgi toks buvo, kone marskinius ant krutines plesesi toks patriotas atrode, kol “Raspublika” nenusviete who is who.

Žvilgsnis į ateitį       2017-05-27 12:51

Dar yra svarbu ir tai, kad tos trys raidės taptų jau esamos pietryčių Lietuvos izoliacijos nuo likusios Lietuvos didinimo katalizatoriumi, vedančiu į laipsnišką šios Lietuvos dalies atsiskyrimą. Tačiau panašu, kad mūsų Lenkijos lietuviškiems klapčiukams į tai tik nusispjauti. Vis tik truputį pamąsčius darosi nieko nuostabaus: argi gali būti svarbu netekti dalies Lietuvos teritorijos tiems, kurie pardavinėja netgi VISĄ Lietuvos teritoriją Briuselio komisarams…

Ir dar       2017-05-27 12:11

Pirmas žmogus, kuris parodė, kam Lietuvoje reikalingos tos trys niekam nereikalingos raidės…
Tikrai ne lenkams, jiems reik daugiau, nebent gautume strateginio partnerio ultimatumą, jei jau įvedame tas tris, tai ir visas kitas

Pirmas žmogus       2017-05-27 12:03

kuris suprantamai paaiškino, kaip suprasti vienų kalbininkų perspėjimus, kad tai turės įtakos lietuvių kalbos sistemai. Ačiū!

Dzeikas       2017-05-27 11:36

dzeikujui:
t.y. tu kurie dabar gyvena Lietuvoje nuomuone tau idomi?
Per artimiausius 5 metus labai tiketina ,kad dar 1/4 mln idomios nuomuones nesiotoju atsidurs uzsienyje, nemazai anglosaksu aplinkoje. Ir tada ju nuomuone tau taps nebeidomi?
T.y. kaip dera isminties kibirui tau idomu KAS pasake, o ne KA pasake?
O per 10 metu - 0.5mln.Ju nuomuone tau taip pat neidomi? Paaiskink savo pilosopija?

dzeikui       2017-05-27 10:54

gyveni užsieny, tai ten ir gadink orą. tu čia niekam neįdomus ir tavo muomonė, anglosaksų pakalike

Dzeikas       2017-05-27 9:05

Anksciau lietuviaisui:
Vienas is 1939m Lvovo miesto apsiausties , kai is pradziu vokieciai, po to sovietai sturmavo miesta, gyneju lenku generolas Mariusz Januszajtis.Tikrai “gryna lenkiska kilme”. Tai kas geriau, ar bunant Janusaiciu pagaminti kelis simtus kubu bezdalu gyvenant Lietuvoje, ar bunant Januszajtisu nugyvent ji taip, kad statytu paminklus ir minetu wikipedijoje?

Dzeikas       2017-05-27 8:54

Straipsnis chrestomatinis verbalines masturbacijos egzempliorius. Na tiesiog lietuvisko bukumo ir idiotizmo apoteoze!
Valstybe yra ir dezintegruojasi, o shis VKK ispera ir musu mokesciais mintantis parazitas zagina smegenis nesamom problemom.
Jam matai neaisku kaip reikes q,w ar x raides tarti.Jis turbut daltonikas, nupirkite jam akinius!
Deja tai bevaisis palinkejimas, nes smegenims akiniai dar nesugalvoti.O parazitavimas tupint “lietuviu kalbos ir kulturos sargo” poste net sveiko proto zmogu privercia debilizmus sneketi, nes valgyt labai norisi, o nieko dirbt daugiau nemoka.nekyla
Argumentu idiotizma nurodo tas faktas, kad kodel VKK nuovalai nekyla klausimu, kaip tarti “ch”: [ts-h], [tŠ] ar [h]?
Jei nekyla su “ch” tai nekils ir su minetom raidemis.
O del spelingavimo, spelinguoja visa JAV, nes tauta sudaryta is viso pasaulio tautu, ir vardu pasikeisti 5 minuciu darbas. Kaip paprasysi - taip metrikuose ir irasys. Todel nors JAV kilme angliska, taciau tai kas anglijoje John, JAV gali but rasoma ir Jon, ir Jan, ir Johan, ir Johann, ir Joann, ir jahn, ir…dar 1000 variantu. O tarti galima ir [yon] ir [d3oun] ir [d3an](dazniausias amerikietisko Jono tarimas), ir…vel simtai variantu.
Todel prisistatai zodziu taip kaip vardas tariamas. Jeigu iskyla legalus reikalas, reikia tiksliai zinot tavo varda - trauki ID(vairavimo teises, pasa,BET KOKI VALDZIOS STRUKTURU isleista dokumenta su nuotrauka) ir rodai. Interesantas nuo jo ir nuraso.
Ir kame cia problemos? na yra skvernelis, taip ir sako “ezmi [skvernelis]”.Jeigu as su juo alu prie backos geriu tai man dzin, ar tu skvernelis ar koks by…elis. Taciau, jeigu sutarti forminu, tada sakau, “pons Skverneli, trauk dokumenta”. Ir as nuo jo nurasau, Skvernelis, ar Skwernelis, ar Skuernelys.
O gal mes neturedami q,w ir x formindami sutartis neziurime asmens dokumentu?

Anksčiau lietuviai       2017-05-27 8:27

lenkėjo, nes patiko kai į jį kreipiasi “pan”, o dabar visi seime, prezidentūroje, vyriausybėje ponai, to ko jiems nerašyti tas 3 raides nes nori būti Qbiliu, Juknevicz, Anuszewski, Arzubalis, Szimonytė, Wirgilij Alekna, Szedbar ir t.t.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.