Naujienos

Estijos siūlymas: jokia šalis neturėtų būti verčiama priimti pabėgėlių

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gruodžio 2 d. 15:03

13     

    

Estijos siūlymas: jokia šalis neturėtų būti verčiama priimti pabėgėlių

Andreas Liljeheden | europaportalen.se

Ieškant bendro sutarimo tarp Europos Sąjungos narių valstybių, kaip spręsti pabėgėlių priėmimo klausimą, šiuo metu ES pirmininkaujanti Estija siūlo, kad jokia šalis nebūtų verčiama priimti pabėgėlių. Toks siūlymas nepatinka Švedijai, pasisakančiai už privalomą atsakomybės prisiėmimą.

Pasiūlymas, kurį Estija pateikė ES šalių ambasadoriams praėjusį trečiadienį, vadintinas kompromisiniu, nes jame nekalbama apie nuolatinį ir privalomąjį pabėgėlių perskirstymą ES viduje, rašo Politico.eu. Būtent tuo jis skiriasi nuo ankstesnio siūlymo sukurti tokią prieglobsčio ES sistemą, kuri paskirstytų pabėgėlius po visą ES.

Diskusija kilo ieškant, kuo pakeisti dabar veikiančias Dublino taisykles, darančias spaudimą šalims, kurių sienos yra ir išorinės ES sienos, pavyzdžiui, Italijai ar Graikijai, nes pagal dabartinę tvarką prieglobsčio prašytojas prieglobsčio turi prašyti toje ES šalyje, į kurią jis pirmiausiai atvyko. Tačiau šalims narėms buvo sunku susitarti dėl privalomo paskirstymo, be to, dvi šalys – Lenkija ir Vengrija – pasakė aiškų „ne“. Estija tikisi, kad jų pasiūlymas pralauš ledus derybose.

Estijos pasiūlymas keliais punktais panašus į Europos Komisijos pagrindinį pasiūlymą 2015 m.

Šio siūlymo esmė: jei ES šalis pasiekia kritinę ribą ir priima 150 procentų savo nacionalinės kvotos, kuri, be kita ko, apskaičiuojama remiantis BVP ir tuo, kiek pabėgėlių šalis priėmė anksčiau, tuomet į pagalbą jai turėtų ateiti ir kitos valstybės narės. Bet, skirtingai nuo Komisijos pasiūlymo, Estija siūlo ne privalomą pabėgėlių perkėlimą iš vienos šalies į kitą – perskirstymas turėtų vykti tik tuo atveju, jei siunčianti ir priimanti šalis susitaria.

Estų pasiūlymas prieštarauja ir Europos Parlamento požiūriui šiuo klausimu. Vadovaujant švedų liberalei Cecilijai Wikström, parlamentas reikalavo privalomojo paskirstymo nuo pirmos dienos, t.y. nelaukiant, kol bus pasiekta kritinė riba.

„Deja, jų pasiūlymo projektas yra labai toli nuo to, kas galėtų būti priimta Europos Parlamente. Tokia pozicija be vargo ras pritarimą Ministrų taryboje, tačiau derybos su teisės aktų leidėjais bus nepaprastai sunkios“, – taip Estijos pasiūlymą įvertino Cecilija Wikström savo raštiškame komentare.

Estijos pasiūlymą Europortalui pakomentavęs šaltinis, gerai susipažinęs su dokumentu, abejoja, kad tai padės ES valstybėms narėms priartėti prie susitarimo. Mat Estijos parengtas problemos sprendimo būdas vertintinas kaip dviprasmiškas, nes jame yra ir įpareigojantis įstatymo pakeitimas, ir sąlyga, kad abi pusės dėl perskirstymo turi susitarti.

Šios diskusijos bus pratęstos jau kitą savaitę, kai susitiks ES šalių migracijos ministrai. O klausimas apie būsimą prieglobsčio sistemą bus svarstomas ir aukščiausiu lygiu, per ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą Briuselyje gruodžio viduryje.

Donaldas Tuskas tikisi, kad valstybėms narėms pavyks susitarti jau per pirmąjį 2018 m. pusmetį, ir žada neteikti šio klausimo balsavimui, kol visos šalys nesusitarė dėl kompromiso.

europaportalen.se

Parengė Daiva Jakubonienė

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

> padėkime jiems integruotis       2017-12-4 18:39

galėčiau atlikti masažą beisbolo lazda. Kaipmat padėtų - visi smalėkai atsimintų, kad ten, iš kur jie atsibastė, nėra jokio karo. Net Sirijoje jis jau baigėsi.

Nevykėliams ES "problemininkams"       2017-12-4 12:33

Ši „problema“ labai lengvai išsprendžiama. Tariamiems pabėgėliams, neva gelbstintiems savo gyvybes, savo šalyse suteikime tik jų gyvybių apsaugą, bet ne tuo pačiu ir patogų bei sotų gyvenimą. Net neabejoju, kad tuoj pat dingtų visi „pabėgėliai“. Imkime pavyzdį iš musulmoniškos Turkijos, kurioje musulmoniški „pabėgėliai“ nenori ilgai užsibūti.

mmmmm       2017-12-3 22:10

kas žinot ką tiksliai reiškia išvertus ala(x) akbar?  Vienas toks aiškino kad ala(x) akbar - tai balti aukščiausi.

paaiškėjo kad       2017-12-3 19:38

ir estai dirba rūūūsams!

Po Vytauto Didziojo        2017-12-3 17:19

mirties LDK ir Lietuvą 15 a. aužplūdo čigonai, ar ir dabar Jie visumoje socializavosi?, na gal vienas, kitas

Info Pics. Fuks straipsnis Dėlfyje:       2017-12-3 12:29

Išgelbėtų nykstančią Lietuvą: kodėl mes jų bijome?

 

tai yra nuolatinių Briuselio pastangų tikslas       2017-12-3 10:26

vaigauskas už mus nuspręs kaip prabalsuoti… 1 0 2
Summing up 2017-11-19
“Apibendrinant, kur mes šiandien Europoje esame? Mano apibendrinamosios išvados yra tokios. Europos krikščionių demokratų partijos virto antikrikščioniškomis: mes bandome patenkinti liberalių medijų ir inteligentijos lūkesčius. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad kairioji politika prarado pagrindą, ir socialdemokratinės partijos daugiau nėra socialdemokratinės. Jos prarado proletariatą, jeigu galima taip pasakyti. Organizuotų darbininkų skaičius ir galia sumažėjo, daugiausiai todėl, kad daugelis pramonės darbo vietų buvo iškelta iš Europos Sąjungos, ir todėl ne tik socialdemokratinės partijos nebėra tokios, kaip buvo kadaise. Jos ištekėjo už globalaus verslo interesams atstovaujančios neoliberalios ekonominės politikos, ir dabar beturi vieną politikos sritį, jos telkiasi į vieną sritį – išsaugoti savo įtaką kultūrai. Tai antrasis šiandien Europai svarbus dalykas. O trečiasis svarbus dalykas yra tai, kad Europa dabar ruošiasi užleisti savo teritoriją naujai, maišytai, islamizuotai Europai. Mes matome sąmoningą palaipsnį šios politikos įgyvendinimą. Kad tai atsitiktų, kad teritorija būtų pasiruošusi būti užleista, būtina tęsti jos iškrikščioninimą, – ir mes galime stebėti tokias pastangas. Pirmumas turi būti teikiamas grupiniam, o ne nacionaliniam identitetui, ir politinį valdymą turi pakeisti biurokratija. Tai yra nuolatinių slaptų Briuselio [pastangų] perimti nacionalinių valstybių įgaliojimus tikslas. Tokia šiandien yra situacija Europoje, Ponios ir Ponai. Tai yra kovos laukas, kuriame šiandien kaunasi Centrinės Europos šalys.”
9 1 0 Atsakyti

ruta       2017-12-3 9:00

..begom nuo meskos , pataikem ant drakono ..is vienos diktaturos i kita ..

IIII       2017-12-3 3:04

O jeigu apie įvairius pasiūlymus ir balsavimus ES žinybose informacija būtų pateikiama metodiškai ir nuosekliai? Pvz., ką mes žinome apie pozicijos ir opozicijos partijų santykį Europarlamente, kokius pasiųlymus teikia pozicija ir kokius - opozicija? Kaip EP pozicija arba opozicija vertina JAV sankcijas Rusijai ir panašiai - būtų įdomu sužinoti daug įdomių dalykų.

s.m.        2017-12-3 1:23

jei turėta omeny pirmo nuoroda

s.m. pikcui       2017-12-3 1:23

nea, - jaunų leberastukų š—laižinė savirealizacija. Kas moka bapkes, tas muziką užsako.

Pikc       2017-12-3 0:09

Kas čia per…? Bandymas pajuokauti? smile

Padėkime jiems integruotis:       2017-12-2 23:05

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. „Marksistai suprato: norint perkurti visuomenę reikia atsisakyti vyro ir moters šeimos“

Garliavos šturmo šeštosioms metinėms. Vinco Kubiliaus žvilgsnis į „Tie-SOS!“ akciją – pastangas priminti Deimantės Kedytės pagrobimą ir pradanginimą

Verta prisiminti. Lietuvos disidentų kreipimasis „Dėl politinio Neringos Venckienės persekiojimo (lietuvių, anglų kalbomis)“

„Konservatorių“ partija: Už Europos Sąjungos federalizaciją, už Lietuvos valstybingumo panaikinimą! Pirmyn! Valio!

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – Tautos forumo pradžia: „Sąjūdžio kova tęsiasi!“

Vytautas Rubavičius. Išpuoliai vis aršėja

Ataskaita Europos Parlamentui: Europai gresia demografinė savižudybė

Gegužės 17-ąją S. Daukanto aikštėje bus paminėtos Deimantės Kedytės smurtinio pagrobimo ir pradanginimo šeštosios metinės

Andrius Švarplys. Apie žiniasklaidą, metančią iššūkį Vakarų konstitucinėms teisėms ir laisvei

A. Navickas. Medaus šaukštu deguto statinės nepagadinsi

Vytautas Radžvilas. Esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami, o mes ginčijamės dėl techninių smulkmenų

Laisvūnas Šopauskas. Ką „pamiršo“ viešasis intelektualas Kęstutis Girnius

Stasio Šalkauskio išminties šventė. Debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“

Vytautas Radžvilas: Šliaužiantis totalitarizmas

Ričardas Kalytis. O jei rinktumės „žmogų ir partiją viename“?

Kastytis Braziulis. Kada rasis valia įstatymų spragoms užkamšyti

Darius Kuolys. Bėk, Tomai, bėk!

Stasio Šalkauskio išminties šventė: prof.Albino Plėšnio paskaita „Prigimtinė teisė ir pilietinė laisvė“

Vytautas Sinica. „Turime teisę nemėgti ir tą pasakyti“

Algimantas Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas

Alvydas Jokubaitis: „Šalkauskio knygos ir straipsniai laukia kitos Lietuvos“

ES šalių gyventojai sutaria – imigracija yra didžiausia problema

Vytautas Radžvilas: matomas Europos nukrikščioninimas

Alvydas Jokubaitis. Kodėl tautos balsas nėra Dievo balsas?

Verta prisiminti. Tyrimas, sudrebinęs klaną?

101-osioms Apsireiškimo metinėms: Fatima – Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Alytus kviečia: ateikite pas Romą Kalantą

Arvydas Šliogeris. Iki smulkmenų kartojasi nukaršusios Romos imperijos likimas

TS-LKD tiki: Ir Lietuva gali būti šviesi, arba Atėjo metas stoti į skaidraus verslo pusę

Arkiv. Sigitas Tamkevičius. Stasio Šalkauskio pėdomis

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.