ES Prekybos komisaras bandė nuraminti Europos Parlamento narius, prieštaraujančius TTIP

Tiesos.lt siūlo   2014 m. liepos 17 d. 16:25

1     

    

ES Prekybos komisaras bandė nuraminti Europos Parlamento narius, prieštaraujančius TTIP

ekonaujienos.lt

2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje lankėsi ES Prekybos komisaras Karel de Gucht, pristatęs Parlamento nariams pranešimą apie Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartį (TTIP).

Pirmadienį prasidėjus šeštajam derybų tarp ES ir JAV raundui Europos visuomenė ir jai atstovaujantys parlamentarai aktyviai reiškė savo nepasitenkinimą derybų eiga, ypač jų slaptumu. Visuomenėje labai plačiai buvo eskaluojamos galimos TTIP grėsmės – amerikietiškų produktų ekspansija, europietiškų standartų sumažinimas, pasekmės viešųjų paslaugų sektoriui.

Ypač daug nepasitenkinimo kelia viena iš sutarties dalių – vadinamasis „Investuotojo ir valstybės ginčų sureguliavimo“ mechanizmas (ISDS). Prekybos komisaras K. de Gucht savo pasisakymu siekė kiek išsklaidyti šias baimes ir nuraminti EP narius bei jų rinkėjus užtikrindamas, kad TTIP Europai nekelia grėsmės.

K. de Gucht savo pranešime koncentravosi į tris TTIP kritikos aspektus – derybų slaptumą, standartų sumažinimą ir ISDS.

Komisaras teigė, jog derybos nėra ypatingai slaptos, tačiau gynė tam tikro konfidencialumo būtinybę, ir menką bendravimą su žiniasklaida vadino įprasta derybų procedūra.

„Tiesa, kad susitikimų su mano kolega derybininku iš JAV paprastai nefilmuoja televizijos kameros. Norint užsitikrinti pasitikėjimą, reikia užtikrinti konfidencialumą. Tačiau Komisija dažnai derėdavosi be ypatingo žiniasklaidos įsitraukimo. Ne todėl, kad turėtume ką slėpti, o todėl, kad pati žiniasklaida nebūdavo suinteresuota viską nušviesti. Šios derybos, kaip matome, viską keičia, ir Komisija stengiasi prisitaikyti prie naujų sąlygų“, – kalbėjo K. de Gucht ir pabrėžė, jog pozicijas nusakantys dokumentai jau ilgą laiką yra prieinami internete, vyriausieji derybininkai kiekvieno derybų raundo metu susitinka su suinteresuotomis grupėmis, o raundui pasibaigus – išplatina rašytines rezultatų santraukas.

Komisaras taip pat paminėjo, jog sukurta patariamoji grupė, kurią sudaro pilietinės visuomenės atstovai. „Mes įtikinome JAV leisti šalims narėms ir Europos Parlamento nariams susipažinti su dokumentais tam skirtose patalpose. Tik tokią prieigą JAV derybininkai teduoda savo Parlamento nariams, todėl negalime prašyti daugiau. Tačiau mes galime užtikrinti didesnį derybų skaidrumą paviešindami Europos Tarybos nurodymus Komisijos derybininkams. Aš jau raginau tai padaryti“, – kalbėjo Komisaras.

Kitą kritikos TTIP bangą lemia baimė, kad ši sutartis privers Europą sumažinti šiuo metu taikomus aplinkosaugos, kokybės ir saugumo standartus. Šiuo metu ES galioja vieni aukščiausių pasaulyje kokybės ir saugumo standartai, kurių laikymasis priverčia Europos pramonę ir žemės ūkį investuoti daug lėšų. Europos gamintojai ir žemdirbiai bijo, kad suvienodinus standartus jie taps žemesni, ir dėl to nukentės ne tik vartotojai, kuriems bus tiekiami prastesnės kokybės produktai, bet ir gamintojai, kurių patirtos išlaidos praras prasmę. Tačiau, pasak Komisaro, Komisija tokiam požiūriui nepritaria. „JAV yra taip pat suinteresuota savo aplinkos, vartotojų ir darbininkų apsauga. Mūsų tikslai dėl gamybos kokybės ir saugumo yra panašūs, panašios mūsų vertybės ir interesai. Prezidentas Obama yra pareiškęs, kad nepritars sutarčiai, kuri numatytų standartų mažinimą. Komisija laikosi tokio paties požiūrio“, – kalbėjo K. de Gucht, tačiau pabrėžė, kad prekybos barjerai gali būti sumažinami ir nekeliant pavojaus standartams, tik sumažinat biurokratinių procedūrų skaičių. „Mes naikiname protekcionizmo, o ne saugumo apraiškas“, – teigė Komisaras.

Nemažai ES piliečių, ypač žemdirbių, yra sunerimę dėl galimybės, jog pasirašius TTIP į Europą plūstels amerikietiška produkcija, užauginta naudojant GMO. Tokią produkciją užauginti lengviau, derliai didesni, todėl produktai yra pigesni už europietiškus. Komisaras bandė paneigti ir šią galimybę. „Jeigu spraga tarp ES ir JAV standartų yra pernelyg gili, mes savo taisyklių nekeisime. Mes neimportuosime hormonais užaugintos mėsos, mes nepatvirtinsime visų GMO importų“, – teigė K. de Gucht.

Pastaruoju metu išryškėjo dar vienas abejotinas TTIP elementas – vadinamasis „Investuotojo ir valstybės ginčų sureguliavimo“ mechanizmas (ISDS). Pagal šį mechanizmą, įmonės (investuotojai), galėtų pateikti ieškinį vyriausybėms, priėmusioms įstatymus, kenkiančius prognozuojamam pelnui. Ieškiniai būtų svarstomi tarptautiniame arbitražiniame teisme, pavyzdžiui, Investicinių Ginčų Sprendimo Teisme, kurie yra viršesni už nacionalinius ir ES teismus. Šių teismų patikimumas ir skaidrumas – abejotini, kadangi juose sprendimus priima dalis korporacijų paskirtų asmenų, o ginčų nagrinėjimai yra slapti, nėra galimybės sprendimus apskųsti. Bylinėjimasis tokiuose teismuose taip pat yra labai brangus.

K. de Gucht teigė, jog derybos šiuo klausimu yra suspenduotos, kol nebus apibendrinta viešųjų konsultacijų metu gauta informacija. Tačiau Komisaras ragino nesigąsdinti dėl ISDS galimybės. „JAV tarptautinė kompanija negalės paduoti į teismą ir laimėti bylą prieš valstybę, kurios parlamentas patvirtins naujus įstatymus, pagrįstai saugančius aplinką ar visuomenės sveikatą“, – tvirtino K. de Gucht.

Tačiau Komisaro žodžiai nuramino ne visus Parlamento narius. Nors kai kurie parlamentarai liaupsino TTIP kaip Europos ekonomikos skatinimo veiksnį, užtikrinantį augimą, darbo vietų kūrimą, dauguma pasisakiusiųjų turėjo daug priekaištų derybininkams arba iš viso nepritarė sutarties idėjai. Štai Žaliųjų frakcijos atstovas Yannick Jadot piktinosi, jog EK derasi dėl aplinkos, žemės ūkio ateities, maisto, o derybos yra neskaidrios, Europos Parlamentui nėra sudarytos sąlygos susipažinti su visais dokumentais. „TTIP susilpnins Europą, o ne jai padės“, – rėžė parlamentaras ir paragino iš viso nutraukti derybas.

Frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ narė Tiziana Beghin taip pat prieštaravo dabartinei derybų dėl TTIP tvarkai. „TTIP – tai priemonė prekybinėms kliūtims pašalinti. Tos vadinamos kliūtys – tai mūsų darbininkų teisės, maisto sauga, duomenų apsauga. Tos „kliūtys“ mus saugo, jų negalima leisti naikinti“, – aiškino parlamentarė, taip pat pabrėžusi, kad šioms deryboms didesnė įtaką daro korporacijų lobistai, nei piliečių atstovai.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės narė Tokia Saifi buvo kiek nuosaikesnė, tačiau pabrėžė, jog derybos iškėlė daug iki šiol neatsakytų klausimų. „Mes turime ginti savo ūkininkavimo modelį, užtikrinti ginčų sureguliavimo mechanizmo naudojimo kontrolę“, – teigė T. Saifi.

ŽŪR Tarptautinio skyriaus informacija

EP ir EK nuotraukos

ekonaujienos.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Gal labiau       2014-07-17 19:52

derėsis išrinktieji.

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Politinis spektaklis „Radikalus kompromisas“

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt ketvirtoji (gegužės 18) diena

Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

Vytautas Rubavičius. Šlovė šventiems kariams – Mariupolio gynėjams

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.