Geopolitika, Europa

ES dabartinei Lenkijos valdžiai taiko kitus standartus nei ankstesnei?

Tiesos.lt siūlo   2018 m. sausio 5 d. 13:37

7     

    

ES dabartinei Lenkijos valdžiai taiko kitus standartus nei ankstesnei?

LRT.lt

Kai praėjusių metų gruodį Europos Sąjunga pareiškė ketinanti pradėti drausminę procedūrą prieš Lenkiją už tai, kad ji esą nesilaiko teisinės valstybės principų, lenkų europarlamentaras, politikos filosofas Ryszardas Legutko teigė Briuseliu visiškai nusivylęs. Jo nuomone, eurokratus Lenkijos atžvilgiu yra apėmusi beprecedentė manija, straipsnį portale nationalreview.com pradeda apžvalgininkas Michaelas Brendanas Dougherty.

Prieš pat Kalėdas Europos Komisija nusprendė imtis sankcijų prieš Lenkijos vyriausybę: šiuo tikslu ji paskelbė inicijuosianti procedūrą pagal Lisabonos sutarties 7 straipsnį. Iš esmės tai reiškia, kad Lenkija gali prarasti teisę balsuoti sprendžiant Europos Sąjungai svarbius klausimus. Kad ir kaip peikęs 2011 m. Vengrijoje inicijuotus pokyčius, su kuriais dabar mėgstama lyginti Lenkijoje vykdomas reformas, Briuselis nė nemėgino iš Vengrijos atimti balsavimo teisės. Jokių konkrečių veiksmų jis nesiėmė ir prieš šalį kandidatę Turkiją, nepaisant, kad Recepo Tayyipo Erdogano režimo polinkis į autoritarizmą nerimo kelia kur kas daugiau.

Dvejopi standartai

Vengrų rašytojas Tiboras Fischeris neseniai parašė straipsnį apie naujai užgimusį Habsburgų imperijai savo laiku priklausiusių šalių politinį atkaklumą ir visiškai sumišusią, paklaikusią Vakarų Europos reakciją į jį. Pasak T. Fischerio, visos Višegrado ketverto šalys – Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija – jaučiasi taip, tarsi ES galiotų dvejopi standartai. „Jei esi buvusi sovietinio bloko narė, tau nuolat tikrins net ir kūno ertmes, o senosioms ES narėms nei kišenių išversti nereikalauja“, – rašo jis.

Norint suprasti, ką T. Fischeris turi omeny, pakanka kiek atidžiau pažvelgti kad ir į migracijos reikalus. Vienas iš pagrindinių klausimų, dėl kurių pastaruoju metu kyla nemažų nesutarimų, – ES reikalavimas, kad Lenkija sutiktų priimti tiek pabėgėlių, kiek numatyta pagal europinę kvotą. O štai Lenkija nurodo, kad, taip elgdamasi, ji pažeistų pačios ES nustatytas taisykles. Angelos Merkel kvietimas, kuriuo 2015-aisiais ji paragino į Vokietiją atvykti milijoną migrantų ir pabėgėlių, ir kelių kitų Europos šalių vyriausybių veiksmai kilus pabėgėlių krizei pažeidžia valstybių narių pasirašytą Dublino susitarimą. Maža to, jokia Višegrado šalies vyriausybė, sutikusi su tokiomis kvotomis, valdžioje ilgai neužsibūtų.

Veiksnys, paskatinęs Europos Sąjungą imtis 7 straipsnyje numatytos procedūros, buvo Lenkijos vyriausybės siekis reformuoti šalies teismų sistemą. Autoriaus teigimu, iki šiol veikusi Lenkijos teismų sistema priminė viduramžius. Pagal galiojusią tvarką teisėjai patys turėdavo skirti sau įpėdinius. Būta atvejų, kai esamų teisėjų sūnums pasisekdavę labiau negu kvalifikuotiems teisės profesoriams. Teisėjams niekas netrukdė vieniems kitus prireikus užstoti, ginti ir saugoti, tarsi jie būtų kokios nors savarankiškai veikiančios organizacijos nariai. Per rinkimų kampaniją žadėjusi užbaigti praėjusio tūkstantmečio pabaigoje pradėtą vykdyti, bet taip ir nebaigtą Lenkijos teismų sistemos reformą, valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ ėmėsi agresyvių reformų, sugriežtinusių demokratinę teismų sistemos kontrolę ir privertusią kai kurios teisėjus išeiti į pensiją.

Didžioji Lenkijos nuodėmė

Žymi komunizmo istorikė Anne Applebaum apie Europos ir Lenkijos kivirčą dėl reformų savo straipsnyje neseniai rašė: „Prieš dvejus metus demokratiškai išrinkta Lenkijos vyriausybė, vadovaujama partijos, kuri save vadina „Teise ir teisingumu“, ėmėsi neteisėto savo šalies konstitucijos ardymo. Procesas pajudėjo, kai į Lenkijos Konstitucinį Tribunolą buvo neteisėtai paskirta naujų narių; Europos Komisijos tyrimas atskleidė, kad per šį procesą išleista 13 įstatymų, ribojančių šalies teismų sistemos nepriklausomumą. Šią savaitę Lenkijos vyriausybė pasirašė įstatymą dėl plataus masto reformos, kurią įgyvendinus, be kita ko, maždaug pusė vyresniųjų teisėjų turės atsistatydinti, o dabartiniam teisingumo ministrui bus suteikti precedento neturintys įgaliojimai naujus narius pasirinkti savo nuožiūra.“

Tame pačiame straipsnyje A. Applebaum pavartoja klišę, rašiniuose apie dabartinius Lenkijos reikalus besikartojančią kone dažniausiai: esą iki paskutinių rinkimų Lenkija buvo „vertinama kaip pavyzdinė demokratija“. Tokiomis sąvokomis, pasak straipsnio autoriaus, kuriamas Lenkijos politinės istorijos priešbiblinis mitas. Iki 2015-ųjų viskas mat buvo gerai, o tada „Teisė ir teisingumas“ atsikando obuolio.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale LRT.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pasirodo,       2018-01-7 14:55

jog Lenkijoje buvo tokie pat teismai, kokie yra dabar Lietuvoje. Galų gale jie nutarė išvaryti užsisėdėjusius, susirišusius įvairiais saitais ir už tai baudžiami. Kaip norėtųsi, jog Lietuvoje būtų išsivalyta nuo kgbistinių teisėjų. O tai ES nepatinka. Tad kuo skiriasi ES nuo TSRS?

Al.       2018-01-6 16:56

ES taiko kitus standartus Lenkijai (ir Lietuvai). Lenkija taiko kitus standartus Lietuvai. Lietuvos valdžia taiko kitus standartus savo tautai, rajonams. Žiūrėkim į visumą.

kas moka lenkų kalbą       2018-01-5 20:27

ir pastoviai sekė įvykius Lenkijoj, Europoj ir Pasaulyje, visa tai seniai puikiausiai žinojo ir žino. Tai ką tik dabar dabar publikuoja mūsų žiniasklaidos žirafos eina su stipriu pavėlavimu ir tai nervina. Lenkai dar 1972 m pasišaipydami tokį reiškinį vadino “Duch klatki schodovej”.

Perfrazuojant Margaret Tatcher        2018-01-5 20:14

Applebaum mums ne autoritetas, kaip ir Baumanas, Sorosas ir kt.

Nagi sakyk,       2018-01-5 20:02

Rūta, kas tuos inveiderius varo į Europą, juk žinai ar BK straipsnių bijai? Kieno rankose pasaulio informacijos ir dezinformacijos(hipnozės) priemonės?

ruta       2018-01-5 15:58

..na , vien tai , kad net produktai is ES teikiami Lietuvai prastesnes kokybes , nors ir to pacio zenklo ,jau daug pasako apie Briuselio dvigubus   standartus ..o atbegeliu musulmonu priverstinis kisimas salims , kurios nenori tokiu teroro aktu , kurie ivyko Vokietijoje , Prancuzijoje , Britanijoje ..is viso absoliuciai idiotiski ir kenksmingi ..JAV net nepaiso Tarptautiniu susitarimu ir istatymu , skelbdama Izraelio sostines perkelima ..O JAV Kongreso narai / zydu etnosas/ net drysta Lietuvai nurodineti, ka ir kur statyti , ka gerbti , ka bausti ..p.s. Lenkijos partijai’ Teise ir teisingumas ’  pagarba !

gal jūs žinote       2018-01-5 14:17

Na niekaip nežinau atvejų , kai dabartinis JAV valstybės   departamentas darytų Lenkijai netinkamus , priešiškus vdabartiniseiksmus, kaip teigiama straipsnio pabaigoje.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Irena Vasinauskaitė. Laimėjęs daugumą Artūro Visocko komitetas savivaliauja

Algimantas Jankauskas. Romualdo Ozolo valstybės idėja

Vytautas Radžvilas. Neužmirštuolės ir Vyčio sambūvis – pusiaukelė į Valstybės simbolių panaikinimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.