Naujienos

ES dabartinei Lenkijos valdžiai taiko kitus standartus nei ankstesnei?

Tiesos.lt siūlo   2018 m. sausio 5 d. 14:37

7     

    

ES dabartinei Lenkijos valdžiai taiko kitus standartus nei ankstesnei?

LRT.lt

Kai praėjusių metų gruodį Europos Sąjunga pareiškė ketinanti pradėti drausminę procedūrą prieš Lenkiją už tai, kad ji esą nesilaiko teisinės valstybės principų, lenkų europarlamentaras, politikos filosofas Ryszardas Legutko teigė Briuseliu visiškai nusivylęs. Jo nuomone, eurokratus Lenkijos atžvilgiu yra apėmusi beprecedentė manija, straipsnį portale nationalreview.com pradeda apžvalgininkas Michaelas Brendanas Dougherty.

Prieš pat Kalėdas Europos Komisija nusprendė imtis sankcijų prieš Lenkijos vyriausybę: šiuo tikslu ji paskelbė inicijuosianti procedūrą pagal Lisabonos sutarties 7 straipsnį. Iš esmės tai reiškia, kad Lenkija gali prarasti teisę balsuoti sprendžiant Europos Sąjungai svarbius klausimus. Kad ir kaip peikęs 2011 m. Vengrijoje inicijuotus pokyčius, su kuriais dabar mėgstama lyginti Lenkijoje vykdomas reformas, Briuselis nė nemėgino iš Vengrijos atimti balsavimo teisės. Jokių konkrečių veiksmų jis nesiėmė ir prieš šalį kandidatę Turkiją, nepaisant, kad Recepo Tayyipo Erdogano režimo polinkis į autoritarizmą nerimo kelia kur kas daugiau.

Dvejopi standartai

Vengrų rašytojas Tiboras Fischeris neseniai parašė straipsnį apie naujai užgimusį Habsburgų imperijai savo laiku priklausiusių šalių politinį atkaklumą ir visiškai sumišusią, paklaikusią Vakarų Europos reakciją į jį. Pasak T. Fischerio, visos Višegrado ketverto šalys – Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija – jaučiasi taip, tarsi ES galiotų dvejopi standartai. „Jei esi buvusi sovietinio bloko narė, tau nuolat tikrins net ir kūno ertmes, o senosioms ES narėms nei kišenių išversti nereikalauja“, – rašo jis.

Norint suprasti, ką T. Fischeris turi omeny, pakanka kiek atidžiau pažvelgti kad ir į migracijos reikalus. Vienas iš pagrindinių klausimų, dėl kurių pastaruoju metu kyla nemažų nesutarimų, – ES reikalavimas, kad Lenkija sutiktų priimti tiek pabėgėlių, kiek numatyta pagal europinę kvotą. O štai Lenkija nurodo, kad, taip elgdamasi, ji pažeistų pačios ES nustatytas taisykles. Angelos Merkel kvietimas, kuriuo 2015-aisiais ji paragino į Vokietiją atvykti milijoną migrantų ir pabėgėlių, ir kelių kitų Europos šalių vyriausybių veiksmai kilus pabėgėlių krizei pažeidžia valstybių narių pasirašytą Dublino susitarimą. Maža to, jokia Višegrado šalies vyriausybė, sutikusi su tokiomis kvotomis, valdžioje ilgai neužsibūtų.

Veiksnys, paskatinęs Europos Sąjungą imtis 7 straipsnyje numatytos procedūros, buvo Lenkijos vyriausybės siekis reformuoti šalies teismų sistemą. Autoriaus teigimu, iki šiol veikusi Lenkijos teismų sistema priminė viduramžius. Pagal galiojusią tvarką teisėjai patys turėdavo skirti sau įpėdinius. Būta atvejų, kai esamų teisėjų sūnums pasisekdavę labiau negu kvalifikuotiems teisės profesoriams. Teisėjams niekas netrukdė vieniems kitus prireikus užstoti, ginti ir saugoti, tarsi jie būtų kokios nors savarankiškai veikiančios organizacijos nariai. Per rinkimų kampaniją žadėjusi užbaigti praėjusio tūkstantmečio pabaigoje pradėtą vykdyti, bet taip ir nebaigtą Lenkijos teismų sistemos reformą, valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ ėmėsi agresyvių reformų, sugriežtinusių demokratinę teismų sistemos kontrolę ir privertusią kai kurios teisėjus išeiti į pensiją.

Didžioji Lenkijos nuodėmė

Žymi komunizmo istorikė Anne Applebaum apie Europos ir Lenkijos kivirčą dėl reformų savo straipsnyje neseniai rašė: „Prieš dvejus metus demokratiškai išrinkta Lenkijos vyriausybė, vadovaujama partijos, kuri save vadina „Teise ir teisingumu“, ėmėsi neteisėto savo šalies konstitucijos ardymo. Procesas pajudėjo, kai į Lenkijos Konstitucinį Tribunolą buvo neteisėtai paskirta naujų narių; Europos Komisijos tyrimas atskleidė, kad per šį procesą išleista 13 įstatymų, ribojančių šalies teismų sistemos nepriklausomumą. Šią savaitę Lenkijos vyriausybė pasirašė įstatymą dėl plataus masto reformos, kurią įgyvendinus, be kita ko, maždaug pusė vyresniųjų teisėjų turės atsistatydinti, o dabartiniam teisingumo ministrui bus suteikti precedento neturintys įgaliojimai naujus narius pasirinkti savo nuožiūra.“

Tame pačiame straipsnyje A. Applebaum pavartoja klišę, rašiniuose apie dabartinius Lenkijos reikalus besikartojančią kone dažniausiai: esą iki paskutinių rinkimų Lenkija buvo „vertinama kaip pavyzdinė demokratija“. Tokiomis sąvokomis, pasak straipsnio autoriaus, kuriamas Lenkijos politinės istorijos priešbiblinis mitas. Iki 2015-ųjų viskas mat buvo gerai, o tada „Teisė ir teisingumas“ atsikando obuolio.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale LRT.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pasirodo,       2018-01-7 15:55

jog Lenkijoje buvo tokie pat teismai, kokie yra dabar Lietuvoje. Galų gale jie nutarė išvaryti užsisėdėjusius, susirišusius įvairiais saitais ir už tai baudžiami. Kaip norėtųsi, jog Lietuvoje būtų išsivalyta nuo kgbistinių teisėjų. O tai ES nepatinka. Tad kuo skiriasi ES nuo TSRS?

Al.       2018-01-6 17:56

ES taiko kitus standartus Lenkijai (ir Lietuvai). Lenkija taiko kitus standartus Lietuvai. Lietuvos valdžia taiko kitus standartus savo tautai, rajonams. Žiūrėkim į visumą.

kas moka lenkų kalbą       2018-01-5 21:27

ir pastoviai sekė įvykius Lenkijoj, Europoj ir Pasaulyje, visa tai seniai puikiausiai žinojo ir žino. Tai ką tik dabar dabar publikuoja mūsų žiniasklaidos žirafos eina su stipriu pavėlavimu ir tai nervina. Lenkai dar 1972 m pasišaipydami tokį reiškinį vadino “Duch klatki schodovej”.

Perfrazuojant Margaret Tatcher        2018-01-5 21:14

Applebaum mums ne autoritetas, kaip ir Baumanas, Sorosas ir kt.

Nagi sakyk,       2018-01-5 21:02

Rūta, kas tuos inveiderius varo į Europą, juk žinai ar BK straipsnių bijai? Kieno rankose pasaulio informacijos ir dezinformacijos(hipnozės) priemonės?

ruta       2018-01-5 16:58

..na , vien tai , kad net produktai is ES teikiami Lietuvai prastesnes kokybes , nors ir to pacio zenklo ,jau daug pasako apie Briuselio dvigubus   standartus ..o atbegeliu musulmonu priverstinis kisimas salims , kurios nenori tokiu teroro aktu , kurie ivyko Vokietijoje , Prancuzijoje , Britanijoje ..is viso absoliuciai idiotiski ir kenksmingi ..JAV net nepaiso Tarptautiniu susitarimu ir istatymu , skelbdama Izraelio sostines perkelima ..O JAV Kongreso narai / zydu etnosas/ net drysta Lietuvai nurodineti, ka ir kur statyti , ka gerbti , ka bausti ..p.s. Lenkijos partijai’ Teise ir teisingumas ’  pagarba !

gal jūs žinote       2018-01-5 15:17

Na niekaip nežinau atvejų , kai dabartinis JAV valstybės   departamentas darytų Lenkijai netinkamus , priešiškus vdabartiniseiksmus, kaip teigiama straipsnio pabaigoje.


Rekomenduojame

Vilniaus forumas palaiko Seimo iniciatyvą įstatymu įtvirtinti Lukiškių aikštės statusą

Kastytis Braziulis. Didžiausias puolimas prieš Lietuvos Tautą yra vykdomas dabar

Genocido centro vadovė pasakė, kas jai darė spaudimą dėl KGB agentų sąrašo

„Talka kalbai ir tautai“ kviečia Sausio 13-ąją švęsti su valstybingumo simboliais, o ne su „neužmirštuole“

Vytautas Sinica. Naujosios tradicijos Vakarų Europoje kol kas nesikeičia

Algimantas Zolubas. Quo vadis (kur eini), TS-LKD?

Algimantas Rusteika. Pratęsiam Agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo temą

Seimas atliks LRT valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą

Žvilgsnis į 2017-uosius: Rasa Čepaitienė. Metų atodangos

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. KGB dokumentai aiškiai liudija, koks ištikrųjų buvo mūsų kardinolas

Ką reiškia būti politkorektiškumo aktyvistu? (video)

Genocido tyrimo centro informacija apie paviešintą KGB agentų registracijos žurnalą

Algimantas Rusteika. Apsirikote, ponai

Verta prisiminti. Linas V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe

Skaitiniai. Vytautas Radžvilas. Neįveikiama Putino glėbio trauka

Geroji Naujiena: Ateikite pagarbinti Viešpatį!

Algimantas Zolubas. Ar tinka Sausio 13-ajai neužmirštuolė?

Dr. Vincentas Vobolevičius: Sauliaus Skvernelio kritikai, paradoksalu, jam tik padeda

Vidmantas Valiušaitis apie Genocido ir rezistencijos centro veiklą: kodėl darbai taip skiriasi nuo potencialo?

Verta prisiminti. Kastytis Braziulis. Lietuvos KGB agentų liustracijos ypatumai

Darius Kuolys. Ar nebūtų svarbiau už kovą su sovietmečio paminklais sąžiningai ištirti tragiškas to laiko istorijas?

Kodėl?..

Kastytis Braziulis. Dėl Karbauskio ir Jakilaičio viešo ginčo

Marius Kundrotas. Lietuvos geopolitika: ant dviejų kėdžių

Valstybės šimtmečiui. Vidmantas Valiušaitis. Žvilgsnis į istoriją, o per ją – ir į dabartį

Irena Vasinauskaitė. „Perversmininkų“ byla: Nuteisti negalima išteisinti

Vytautas Rubavičius. Saulius Skvernelis apie santykius su Rusija: ką ir kam pasakė?

Alvydas Jokubaitis: grėsmė demokratijai – ne Lenkija, o ES požiūris

Į mitingą susirinkę gydytojai: mes norime dirbti Lietuvoje

Raimondas Kuodis: medikai turėtų marširuoti ne pas A. Verygą, o į Finansų ministeriją ir pas premjerą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.