Dienos aktualija, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Emilijos kalba švenčiant 102-ąjį Lietuvos gimtadienį: „Po vieną mes esame niekas, o kartu ne tik tauta ir bendruomenė, bet ir šeima“

Tiesos.lt siūlo   2020 m. vasario 16 d. 22:12

16     

    

Emilijos kalba švenčiant 102-ąjį Lietuvos gimtadienį: „Po vieną mes esame niekas, o kartu ne tik tauta ir bendruomenė, bet ir šeima“

Dalijamės moksleivės ateitininkės Emilijos Petrusevičiūtės kalba, pasakyta Vasario 16-osios proga Kauno miesto šventėje.

Mielieji,

esu moksleivė ateitininkė ir noriu visus čia esančius Kauno jaunimo vardu pasveikinti su 102-uoju Lietuvos gimtadieniu. Vasario 16-ąją Karo muziejaus sodelyje kartu su visais švenčiu turbūt nuo tada, kai išmokau vaikščioti. Gimusi patriotų, tremtinių ir politinių kalinių šeimoje visada jaučiau ypač pakilią šios šventės nuotaiką. Įdomu tai, kad mano močiutė yra taip pat gimusi vasario 16-ą dieną. Namuose, kuriuose augau, ši diena visada būdavo ypatinga, ant namo plevėsuoja trispalvė, visur skamba dainos ir vazose sumerktos gėlės, nes šiandien gimė abidvi senelio mylimosios – močiutė Vytė ir Lietuva.

Kadangi esu jaunimo atstovė, noriu pacituoti vieną jauną lietuvį idealistą. „Mano gyvenimas yra degantis gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek negyvenu“, – sakė jauniausias Lietuvos klasikas, poetas, ateitininkas Vytautas Mačernis. Kai prieš šimtą ir dvejus metus dvidešimt Lietuvos herojų pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą, jų širdys degė labai karštai, degė meile tėvynei, meile savo žemei ir kalbai, meile Dievui, meile šeimai, deganti meilė įkvėpė jų širdis drąsa kovoti už tai, kas gera, ir už tai, kas teisinga. Vėliau tokios pat meilės vedami Lietuvą gynė partizanai, mūsų bendraamžiai, studentai, visuomenininkai, nepabūgę ir gyvybės už tai, kas tikra ir gera, paaukoti.  Gali pasirodyti, kad šiandien mums, jauniems lietuviams, kovoti už ką nėra. Tėvynė laisva ir nepriklausoma, šalies istorijoje ekonominė padėtis niekada nebuvo tokia gera, sugebame pritraukti investicijų, stebinti ir žavėti Europą bei visą pasaulį.

Tačiau už ką kovoti yra ir kovoti reikia. Vienas dalykas, vienijęs visus tuos, kurie kovojo už Lietuvos laisvę, yra tai, kad jie suvokė, kad jie patys yra Lietuva. Jie ir jų šeimos, jų tradicijos ir jų žemė yra ta Lietuva, už kurią jie kovoja. Šiandien ypač svarbu pasakyti: aš esu Lietuva. Mano šeima, mano kiemas, mano bendruomenė yra Lietuva. Truputį gąsdina tai, kad su suvokimu ateina ir atsakomybė. Jeigu aš esu Lietuva, tai pats ją ir kuriu, pats piešiu jos viziją, pats ją bandau ir įgyvendinti. Dėl to ir šiandien mes turime kovoti degančiomis širdimis už tai, kas mums brangu, svarbu ir miela. Kovoti už laimingą ir teisingą Lietuvą, eiti ir tapti savo srities specialistais, mokytis, studijuoti ir įkvėpti tai daryti kitus. Bet kova už Lietuvą yra prasminga tik tada, pasikartosiu, tik tada, kai „aš“ veda į „mes“. Po vieną mes esame niekas, o kartu ne tik tauta ir bendruomenė, bet ir šeima.

Mieli čia susirinkusieji, šiais metais seniausia Lietuvoje jaunimo organizacija – ateitininkų organizacija –  švenčia savo 110-ąjį gimtadienį, taigi Seimas šiuos metus paskelbė Ateitininkų metais ir ta proga norime jus pakviesti ateiti kurti Lietuvą.  Kaip rašė ateitininkų federacijos pirmininkas daktaras Arvydas Žygas, Ateikite kurti, o ne griauti. / Ateikite tarnauti, o ne valdyti. / Ateikite gauti, bet mokykitės duoti.

Ačiū jums, kad galime švęsti drauge, linkiu visiems gražiausių nuotaikų ir degančių troškimų, nes „ateitį regim tėvynės laimingą“!

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2020-02-17 20:57

Staijui:
Kas ne su mumis - tas pries mus. Tegyvuoja pergale!

Štai Prašalieti-Prochodimcai ir apsišvietei,       2020-02-17 20:23

kad esi iš kgbisto, “Durnių laivo” autoriaus, grupuotės.

Rinkome mes       2020-02-17 19:05

Karbauskį ir kolchozų milijonierius į valdžią, ir turtą CK atidavėme, žodžiu, jiems tautos ūkį, o, pasirodo, Landsbergis vėl valdžioje. Nieko nebesuprantame.

Ką,        2020-02-17 19:02

Landsbergis vėl valdžioje? Negi perversmas nakčia įvykdytas, prašom painformuoti nežinančius.

Prašalietis       2020-02-17 16:53

Net ir vienintelės tikros valstybinės šventės paminėjimą Vasario 16-ąją šiandieninio lansberginio durnių laivą vairuojantys “patriotiniai intelektualai” tesugeba paversti primityvia komedija. “Garsiosios” švediškos Tumberg pavyzdžiu Kauno miesto Vasario 16 paminėjimo šventėje moksleivė Emilija visiems susirinkusiems “patriotiškai” skaito iš ,matomai,“protingų” Kauno dėdžių šventės organizatorių surašyto lapuko, kaip ji “prisimena, kad pradėjo švęsti Vasario 16 Karo muziejaus sodelyje dar nuo tada kai tik pradėjo vaikščioti”... Ji jau “supranta”, kad ji “yra” Lietuva ir ji pradeda piešti Lietuvos vizijas, kurias jai reiks “įgyvendinti"ir t.t. Tik beviltiškame lansberginiame durnių laive ir tik jo “patriotiniai intelektualai” yra pajėgūs sumąstyti tokį savo primityvumu puskvailiams skirtą rimtos valstybinės šventės “paminėjimo” spektaklį....

Vyskupo Jono Kaunecko pastebėjimai       2020-02-17 12:39

Pasakyta per “Marijos” radiją
http://www.marijosradijas.lt/transliacijos/162572-2020-02-16-00-40-dievo-zodis.html
... Tai kokią išmintį mums skelbia mūsų tautos istorija? Tuo labiau, kad mūsų tautos dvasinis kūrėjas Stasys Šalkauskis, tarp kitko jis ir „Ateitininkų“ ugdytojas, o šiais metais Seimas paskelbė „Ateitininkijos“ metus. Stasys Šalkauskis sako, kad lietuviui būtina žinoti Lietuvos istoriją, kaip ir Šventąjį Raštą. Taigi „nepriklausomybės šventėje ir pavartykime kruvinus Lietuvos istorijos lapus. Deja, mūsų istorijos vadovėliai, rimtą aprašymą pradeda tik nuo Vytauto laikų. Mindaugą laiko giliausia senove. Visos tautos jau Mindaugo laikais turi kelių amžių istoriją, tik Lietuvių tauta neturi. Kodėl taip nutiko? Juk visi pasaulio mokslininkai vienbalsiai skelbia, kad lietuvių tauta yra išsaugojusi gyvą, seniausią indoeuropiečių kalbą. Galima sakyti, kad mūsų kalba yra protėvių kalba ir indams, ir vokiečiams, ir rusams, ir prancūzams, ir anglams. Tai, kaip lietuviai neturi senos istorijos? O gal turi, tik, gal mes per menkai tą istoriją vertiname? Štai toks, Česlovas Gedgaudas rašo: prieš vytautinę Lietuvos istoriją, tokią turtingą, net 3 tūkstančių metų senumo,  jai nušviesti būtų per maža ir 12-ką storų tomų. Tas Česlovas Gedgaudas prieškario diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs ambasadoriumi Romioje ir Prancūzijoje. Studijavęs du kartus Sorbonos universitete. Vieną kartą politikos mokslus, kitą kartą senąsias indoeuropiečių kalbas. Taigi, mokėjo 14 kalbų, 9 iš jų senosios – hetitų, sanskritų, persų ir kitos. Mūsų tautos proseneliai nužymėjo savo praeitį piliakalniais, Girčys juos gražiai pavadina „praeities laiptais“, nes galime susekti jų nenutrūkstamą grandį iš Pabalties gintaro kelių per visą Ukrainą  ligi Persijos gilumos, kolei prasideda ta ilga kelionė. Mūsų protėviai prekiauja Baltijos gintaru. To gintaro ir šiandien randama Asirijoje, Egipte, o mūsų kraštuose randama gausybė arabų monetų, Romos pinigų. Hetitų dievų statulėles rastos net 2000 metų senumo. Nėra nei mažiausios abejonės, tai pasaulinio garso ir pasaulinės istorijos tauta.

Vyskupo Jono Kaunecko pastebėjimai       2020-02-17 12:36

Tas, kas sugalvoja kokį nors dalyką, sumąsto ir pavadinimą. Seniausias raitelio riterio pavadinimas AŠVIENIS. Dabar tai jau įrodyta, kad tai lietuviškas žodis. Galima patikrinti bet kurioje enciklopedijoje, jog Kristaus laikų Romėnai neturėjo balnų, kilpų, kamanų, o kalbotyra aiškiai patvirtina, kad mes jau turėjome, mes išvystėme joties aprangą. Iš senovės balno pavadinimo SĖDYLA, jį davė net visai Europai. Kamanos, brizgilai yra visose tautose paskolinta iš lietuvų. Senoviškas lietuviškas žodis pentinai vadinosi SPYRIS, įspironas, rusiškai - spora, angliškai – spur, vokiškai – šporon, senovės prancūzų – esperon. Vėl, senovės lietuvių Teisės Statutas priimtas visoje Europoje. Europos tautos pagal šį Statutą kūrė savo teisę. O kaip mūsų protėviai kovėsi? sudarydami gilų pleištą. Priekyje vienas stipriausių, už jo du, už jo trys ir t.t. šarvuoti nuo galvos iki kojų, ant didžiulių šarvais apkaustytų žirgų. Tokiu smaigaliu pralauždavo bet kokias priešų rikiuotes. Vokiečiai tokią rikiuotę vadino švaine, rusai svinja reiškė kiaulė. O patys nežino kodėl taip vadino, o taip kiauliškai vadino, kad lietuviškai „suveinė“, reiškia suėjimas į vieną smaigalį. Gilioje senovėje, mūsų proprotėviai buvo vadinami AISČIAIS. Estų tyrinėtojas Saksas 1968 m. paskelbė savo tyrimus apie Aisčius. Pasirodo jie pasauliui jau žinomi 6500 m. prieš Kristų. Išryškėja nepaprastas Aisčių garsas. Juos žinojo jau Graikų Ptolomėjus, Egiptietis Artimidoras iš Efezo. Ir kur tik nekariauta mūsų protėvių. Prie Romos, dabartinė Prancūzijos teritorijoje, ne veltui šiandien Italijoje yra vietovė Litova, litovici, o Prancūzijoje upė Litova.

Vyskupo Jono Kaunecko pastebėjimai       2020-02-17 12:32

Tas, kas sugalvoja kokį nors dalyką, sumąsto ir pavadinimą. Seniausias raitelio riterio pavadinimas AŠVIENIS. Dabar tai jau įrodyta, kad tai lietuviškas žodis. Galima patikrinti bet kurioje enciklopedijoje, jog Kristaus laikų Romėnai neturėjo balnų, kilpų, kamanų, o kalbotyra aiškiai patvirtina, kad mes jau turėjome, mes išvystėme joties aprangą. Iš senovės balno pavadinimo SĖDYLA, jį davė net visai Europai. Kamanos, brizgilai yra visose tautose paskolinta iš lietuvų. Senoviškas lietuviškas žodis pentinai vadinosi SPYRIS, įspironas, rusiškai - spora, angliškai – spur, vokiškai – šporon, senovės prancūzų – esperon. Vėl, senovės lietuvių Teisės Statutas priimtas visoje Europoje. Europos tautos pagal šį Statutą kūrė savo teisę. O kaip mūsų protėviai kovėsi? sudarydami gilų pleištą. Priekyje vienas stipriausių, už jo du, už jo trys ir t.t. šarvuoti nuo galvos iki kojų, ant didžiulių šarvais apkaustytų žirgų. Tokiu smaigaliu pralauždavo bet kokias priešų rikiuotes. Vokiečiai tokią rikiuotę vadino švaine, rusai svinja reiškė kiaulė. O patys nežino kodėl taip vadino, o taip kiauliškai vadino, kad lietuviškai „suveinė“, reiškia suėjimas į vieną smaigalį. Gylioje senovėje mūsų protėviai buvo vadinami AISČIAIS. Estų tyrinėtojas Saksas 1968 m. paskelbė savo tyrimus apie Aisčius. Pasirodo jie pasauliui jau žinomi 6500 m. prieš Kristų. Išryškėja nepaprastas Aisčių garsas. Juos žinojo jau Graikų Ptolomėjus, Egiptietis Artimidoras iš Efezo. Ir kur tik nekariauta mūsų protėvių. Prie Romos, dabartinė Prancūzijos teritorijoje, ne veltui šiandien Italijoje yra vietovė Litova, litovici, o Prancūzijoje upė Litova.

Vyskupo Jono Kaunecko pastebėjimai       2020-02-17 12:30

Romos vadams tarpusavyje susipykus, mūsų protėvių vadas Genčeritis užima to metinę Afrikos provinciją. Nors Romėnai mus vadino barbarais, istorijos dulkėti pergamentai pasakoja ką kitą. Mokesčių iškankinti vargšai meldė Dievą atsiųsti tuos barbarus jiems. Tai rašo Slavinus, matyt ne tik Adomas Bremenietis, bet ir Afrikos tautos žinojo, kad Aisčiai yra žmoniškiausi pasaulio žmonės. Romėnams engėjams, Genčerikis leidžia keliauti kur nori juos nugalėję, bet, jei jie pasiliks, turės tarnauti tiems, kuriuos išnaudojo. Prisiminkime, krikštydami Prūsus, kryžiuočiai žiauriai išžudo jų dvasininkus, o kaip darė mūsų protėvis Genčerikis? Išgabena visus Romėnų dvasininkus į vienuolynus, kad niekas jų ne paliestų. Vėl, arabų fanatikai užėmę Aleksandriją, sudegino didžiausią biblioteką. Ir mūsų laikais Hitleris suruošė knygų deginimo festivalius, o Genčerikis užkariavęs, Kartaginoje per 3 metus neleidžia paliesti nei vieno lapelio. Užėmęs tą, sostinę, Kartaginą, jis uždaro naktinį linksmybių centrą. Štai istorikas Slavinus rašo: pas mus tik romėnai gyveno palaidą gyvenimą, o pas tuos vandalus Aisčius, net patys romėnai sutvarkomi. Tokie tad mūsų pagoniai, barbarai protėviai Aisčiai, todėl poetas Ovidijus, ištremtas Panonijo, gyvenęs mūsų protėvių tarpe taip susižavėjo aukštu moralės lygiu, pavyzdinga šeima, bei santvarka, jog net parašė ilgą odę  barbarų Aisčių garbei, statydamas juos pavyzdžiu romėnams. Bet juk dabar brangieji, dabar Lietuva labai silpna, tiesiog nereikšminga pasauliui. Ką tai sako dabarties lietuviams vasario 16 minėtojams. Pažvelkime į šios dienos Evangelijos priegiesmį „Šlovė tau Tėve, kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams“. O ką Dievas mums nori apreikšti per mūsų mažumą? Primena mums patį Jėzų Kristų , Jo didybę, Jo galybę darant stebuklus įžengiant į Jeruzalę. Primena ir Jo nukryžiavimą, Jo nusižeminimą, nes pagal Šv. Raštą, nusižeminimas, tai Galybė nugalinti pasaulį. Ar žinote brangieji, ko labiausiai bijo velnias piktoji dvasia – nusižeminimo labiausiai velnias bijo, nes nusižeminęs, pažemintas žmogus labiausiai remiasi Dievu, tą neįveikiamą Galybę. Pažiūrėkime į Šv. Raštą,  į pasaulio istoriją, visada žūsta, pralaimi didieji, išdidieji, o laimi mažieji, besiremiantys Dievu. Aiškiai pats Dievas norėjo, kad mes, Lietuviai, du kartus XX amžiuje atėję į nepriklausomybę, kaip mažytė, nusižeminusi tauta, nešusi sunkiausią kryžių iš visų Europos tautų – spaudos draudimo kryžių ir tikėjimo persekiojimo kryžių. Tie kryžiai moko mus ir dabar nedejuoti dėl sunkumuose, ne keikti gyvenimo, bet dėkoti už laisvės malonę, dėkoti Dievui už mums duotas dideles istorines pamokas. Amen.

aš sutinku, kad       2020-02-17 11:21

visa ši komentarų fiziologija būtų siunčiama pas nykštukus
ir visai nesvarbu, ką jie toj savo srutų duobėj čirens: paminėjai fiziologiją, užuot kitaip išsakęs savo krtitiką, vadinasi, pats ir prisiprašei.
ar kiti su manimi sutinka?
jei taip, spauskite nykštį viršun

-> Al.       2020-02-17 11:13

„Paprasta ir teisinga. Tam, kad sukurtume gražią šalį, turim įkurti ugnį savo širdyse.”
Labai teisingai pastebėta. Tačiau, kas tą ugnį “įkurs” šiuolaikinio lietuvio širdyje, jeigu ne tautiškai patriotinė kultūra ir menas, suprantamas plačiajai Lietuvos visuomenei. Apmaudu ir graudu, kad šiandien viso to nėra. 

Balamutas       2020-02-17 10:26

Net baisu skaityt komentarus. Galvojau per šventes neprisprogs tie trizniai Dzeikai, kurie tiek prisilakė, kad net apsimyžo. Saiką reikia turėt. Kad Stasys nesivaldo, tai čia vaikystės trauma, mažutėlis iš vežimėlio ant galvos buvo iškritęs. Atrodo ir oponentus ir kitus Lietuvos Valstybės piliečius su šventėm pasveikinau, tad būkit gražūs, sveiki ir laimingi. Stasiau, juokdarį, daug nepilk, vistiek išgersiu.

Apsim.. Dzeikui       2020-02-17 9:41

Gaila, kad lietuviai šventė Vasario 16,
o tu susigraudinai ir buvai priverstas likti troboj su šlapiomis kelnėmis:
„Na tuojau apsimysiu susigraudines…“ 2020-02-17 4:10

stasys        2020-02-17 8:22

Matyt fotošopas tapo esminiu darbo įrankiu apipavidalinant patriotinius str. O kur publikacijos iš Vilniaus, švenčiančio vasario 16 ?

Dzeikas       2020-02-17 4:10

“Po vieną mes esame niekas, o kartu ne tik tauta ir bendruomenė, bet ir šeima.”
Na tuojau apsimysiu susigraudines…
O toje seimoje broliukai mazamete sesute iszagino ir pradangino, kad toji nepasiskustu tevams. Tevai savo ruoztu itardami negera nelabai ir stengiasi pradingusios dukros surast:
” Ai, kam cia ieskot, po lova paziurejom, palepej irgi nera. O jeigu surasim kaimynams ispasakos kas ten jai atsitiko - gedos neapturesime… .Kam cia knystis tame ko nebuvo. Geriau uz rankuciu susiimkime ir rateliu pasokime”
Tai ka, svenciam Vasario 16, sventoji seimynele?

Al.       2020-02-17 1:47

Paprasta ir teisinga. Tam, kad sukurtume gražią šalį, turim įkurti ugnį savo širdyse.


Rekomenduojame

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus vardo pliažo naujienos

Robertas Grigas. Man tai buvo skiepai nuo bet kokio sovietizmo

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Liudvikas Jakimavičius. Sprigtas į snapą Gaidžiui

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Valstybės pliažas

Artūras Račas. Monika pretenduoja į Metų citatos autorės titulą

Vygantas Malinauskas. Kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“?

Paraštėje. Nida Vasiliauskaitė. Tai klasizmas, joks rasizmas

Vytautas Sinica. Šimašius Lukiškių aikštę nutarė paversti pliažu…

Geroji Naujiena: „Nebijokite!“

Liudvikas Jakimavičius. Skambėjimas mūsų laikais yra dalykas svarbesnis už turinį

Tomas Bakučionis. Teisinių „stebuklų“ ir nuogų karalių šalis

Kęstutis Bacvinka: „Kas apgins gyventojų lėšomis įkurtą parką“

Andrius Švarplys. Kam painioti savo politines aspiracijas su mokslu ir akademiniu pasauliu?

Andrius Švarplys. Keli štrichai Naujosios Amerikos portretui

Algimantas Rusteika. Niekas nenori nieko keisti

Nida Vasiliauskaitė. Vienintelis lemtingas dalykas – dvasinis kalibras, ontologinis rangas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas, palydėtas jo paties komentaru

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.