Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kiek truks visuomenės demoralizacija?

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugsėjo 18 d. 0:00

6     

    

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kiek truks visuomenės demoralizacija?

Jau ilgokai stebime Lietuvos piliečių demoralizaciją, kurią atvirai vykdo valdantys politikai. Štai prieš keletą metų buvome liudininkai, kaip vienas jaunas žmogus lyg neužtarnautą palikimą gavo politinę partiją, dar anksčiau kita tos pačios politinės kompanijos jaunuolė – Europarlamento mandatą, o nūnai kitas jau kitos politinės grupės jaunuolis matuojasi Eurokomisaro kėdę.

Jaunystė nėra joks trūkumas (visi buvome ar dar esami jauni), bet pati savaime ji nėra ir joks privalumas, už kurį reikėtų tuoj pat kabinti medalį. Juo labiau apdovanoti gerai apmokamais postais, žinomumu ir kitais gundančiais dalykais. Reikia pastebėti, jog jauni žmonės neretai būna itin pragmatiški ir ciniški, nes jaučiasi esą laisvi nuo ankstesnių kartų įsipareigojimų ir atsakomybės. Šių dalykų, būdami jauni, jie tiesiog ne-pri-pažįsta. Be įkultūrinimo ir socializacijos vaikais buvę jaunuoliai tebėra savotiški ateiviai į šį pasaulį, galintys jį bet kada sugriauti.

Nuosekliai tad jaunas žmogus visada turi augti, bręsti ir įgyti gyvenimiškos patirties, pageidautina greta dorybingų ir labiau patyrusių bei išsilavinusių, taigi vyresnių žmonių. Jei taip neatsitinka, visuomenės tvarka susijaukia. O jei negana to, nuolat kartojasi ydingi jaunuolių sureikšminimo atvejai, tai visuomenė dar ir demoralizuojama.

Paprastiems piliečiams tuomet kyla klausimas: kam reikia ugdytis, bręsti moraliai ir intelektualiai, įgyti patirties ir tapti kompetetingu kurioje nors srityje, jei pakanka tiesiog pasinaudoti (korupciniais) įtakingų tėvų, senelių, dėdžių, tetų ar kurių nors iš čia išvardintųjų draugų ryšiais ir tų ryšių kuriamos galios teikiamomis galimybėmis. Viskas paprasta: turėk įtakingus tėvus, dėdę ar tetą ir Lietuvoje (ar už jos ribų atstovaujant Lietuvą) gyventi tikrai verta.

Laikmečio galingieji parūpins tau postus, atvers svaiginančios karjeros galimybes. Gerai, jog ta karjera globėjai nepradeda rūpintis iki jų favoritai sulaukia pilnametystės. Taipogi gerai, jog Lietuvoje Respublikos Prezidentu negalime rinkti asmens, nesulaukusio keturiasdešimties metų, o tai dar žiūrėk išrinktumę kokį daug žadantį, itin gabų ir aplinkybėmis sumaniai besinaudojantį dvidešimtmetį.

O kaip kiti? Tie, kurie taip pat yra jauni, tokie pat veržlūs, gabūs, ambicingi, etc. bet neturi įtakingų tėvų ar dėdžių...  Jie buvo, yra ir liks nevykėliaii. Be realių galimybių ką nors pasiekti. O koks viso to poveikis visuomenei? Didžiulis ir demoralizuojantis. O juk moralinė sveikata – kad ir ką kas besakytų – yra svarbiausias laisvos visuomenės klestėjimo veiksnys. Kaip ši sveikata gadinama?

Bet kuri funkcionuojanti politinė santvarka (nori ji to ar nenori) visos visuomenės mastu įtvirtintina tam tikrą žmonių tipą ir jų tarpusavio santykių būdą. Kitais žodžiais, valdžia per politikų poelgius ir jų valdymo stilių kaip (įkyrus ir neišnykstantis) pavyzdys formuoja visuomenės narių elgesio būdą, teikia atitinkamą gyvenimo ir veikimo modelį.

Ar šis nūnai teikiamas pavyzdinis modelis puoselėja piliečių dorybes, skatina sveiką jų konkurenciją, tarnauja teisei ir teisingumui ar, priešingai, pamina elementarų padorumą, temdo džiaugsmą gyventi Lietuvoje? Pagaliau ar jis stiprina tikėjimą bendro gėrio visiems piliečiams sukūrimo galimybe? Atsakymai, manau, aiškus.

Taip veikia pasaulis, pasakysite. Lietuva, ne išimtis. Ir taip, ir ne. Juk esama ir teigiamų pavyzdžių: Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Vakarų Europoje tikrai nerasime daug tarsi grybai po lietaus išdygusių ir reikšminguose postuose įsikuriančių jaunuolių, lygiai kaip daug nerasime nepastebimai praturtėjusių politikų, valstybės tarnautojų ar teisėjų. Kas kita verslas – čia niekas nesistebi, kai tėvas, motina ar senelis perduoda savo verslus vaikams ar vaikaičiams. Tačiau politika ir viešasis sektorius yra tarnystės visuomenei sritis. Joje veikia kiti principai ir taisyklės. Kai politika verčiama verslo rūšimi ir ekonomikos ekspertų žaidimais, nesistebėkime menku žmonių įsitraukimu į politiką, kaip ir prastu pačios demokratijos vertinimu.

Iš esmės, čia matome iškreiptos politikos veikimą, kuris seniai žinomas. Vienas politinės filosofijos pradininkų Antikos mąstytojas Aristotelis kalba aiškiai ir negailestingai: valdžia, kuri nesiekia visų piliečių gerovės, o rūpinasi tik savo ir savo artimųjų reikalais, nėra verta vadintis politine valdžia, nes yra iškrypusi. Ar bereikia ką nors pridurti?

Kai nebesekame dorybes įkūnijančių šventųjų ar valstybės didžiavyrių (didžiamoterų) pavyzdžiais, belieka „žavėtis“ tuščiaviduriais ir lėkštais influenceriais, vartojimą skatinačiomis šou „žvaigždėmis“. Tuomet greta rikiuojasi ir didžia dalimi savanaudžiai, taigi politikus tik imituojantys „politikai“, labiausiai pasižymintys tuo, jog geba į atitinkamus postus prastumti savo proteguojamus asmenis. Tačiau per rinkimus atsisakydami tokių „politikų“, turime galios tai pakeisti. Kad ir nedidele apimtimi.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

LIETUVEI 7:10       2019-09-19 1:35

Pasižiūrėkite lietuvių žodyną, analinis yra išangė, analizuoti-krapštyti išangę ( gal pirštu).Kai kuriose įsaigose buvo net paskirti analitikai pasturgalio išangės krapštytojai

ah1       2019-09-18 18:32

nes nebuvo deKGBIzacijos, nes nėra Dievo/Dvasios/Tiesos - rinkimų, nes rinkimai be pasirinkimo nėra rinkimai.O kur melas ten khurb(v)us. Griuvėsiai. Niekas nieko ant griuvėsių niekada nepastatė, ant griuvėsių gali būti tik savartynas, geriausiu atveju statinys sukrypęs kuris ateitis taip pat khurb(v)us, griuvėsiai.

Almantas       2019-09-18 9:09

Nenoreciau sutikti su autoriumi,jaunyste pati savaime nera yda.Kas del “anuko"tai cia autorius pataike i desimtuka,tas vargsas yra zemiau vidutinybes,bet su didziulemis ambicijomis.Per tuos keleta metu kol jis seime taip ir neteko isgirsti protingesnes minties isskyrus tai,kad Karbauskis blogas,o jis geras.Man atrodo jeigu rinkimai butu tik vienmandatinese,nebutu sarasiniu reikalai pasikeistu.Zmones pradetu rinkti tuos krie turi bent jau kazkoki autoriteta.Isrinkti i seima jie ten issiskirstytu kas kokiai partijai priklauso.Ir aisku butinai isslaptinti visus BUVUSIUS.Tada ir pamatysime kieno suneliai ir anukai seime sedi

Keistas       2019-09-18 7:21

Klausimas, kiek trūks, trūks tol kol bus pilni vežimėliai marketinguose, ir masės šoks laimės šokį, jei tai baigsis tai ir nutrūks.

Dzeikas       2019-09-18 6:48

Na geriau veliau negu niekad. Kazkas is banderlogu eme galva kasytis kurioj apsireiske mintis kuri zydams dejusiems kojas is Lietuvos (ant sajudinio kipezo jie nusisnypste nuo pradziu suprate ,kas do publika ten muzika uzsako ir kad idealistai ten durneliu vietoj, kaip sirma) pries 30 metu buvo aisku nuo pradziu.
Tai beje ir yra masines emigracijos priezastis. O ne “mazi atlyginimai”.
Normalus zmogus detu skersa ant tokios visuomenes net jeigu atlyginimai cia butu dvigubai aukstesni negu Sveicarijoj, ar Monake. Sudas ir metalo folijos ipakavime koktus net ir nejauciant jo kvapo, o tik zinant su kuo reikala turi.

LIETUVĖ       2019-09-18 6:10

Pagaliau pradedama suprasti ir analizuoti priežastis ir pasekmes dabartinės(toriu galvoje visus trisdešimt metų) vykdomos politikos Lietuvoje.Frazė“Kai žemė ŽEMYNA nustos gimdyti lietuvius"pradedama šifruoti.


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.