Visuomenės pokyčių analizė, Intelektualų vaidmuo

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kas lemia šiuolaikinių intelektualų menkumą?

Tiesos.lt redakcija   2019 m. vasario 5 d. 0:39

17     

    

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kas lemia šiuolaikinių intelektualų menkumą?

Kodėl, tarkime, išpažinti tikėjimą „multikultūriškumu“ ir „multilytiškumu“ arba globalizacijos nešamu išskirtiniu gėriu yra madinga ir pageidautina, o kreipti dėmesį į „vietinę“ kultūrą ar kalbą, ginti „tradicinę“ šeimą yra ir nemadinga, ir nepageidautina? Ir kur dingo viešųjų intelektualų drąsa, kuria jie kadaise garsėjo?

Visų pirma, dera priminti, kad intelektualai kaip viešai regimi ir viešai kalbantys išsilavinę, intensyvesne protine veikla (palyginti su kitais) pasižymintys asmenys nuo pat Naujųjų Laikų pradžios (Didžiosios Prancūzijos revoliucijos) buvo pasipriešinimo arba opozicijos bet kokiai valdžiai sinonimas. Bendrapiliečius žavėjo jų drąsa, jų ryžtas juos uždegdavo, o idėjos vesdavo. Tačiau laikai pasikeitė.  Šiandien dažnai vaizdas radikaliai priešingas: vargu ar kuriame kitame socialiniame sluoksnyje rastume tiek valdžiai sąmoningai pataikaujančių, meiliai jai uodegą vizginančių asmenų. Kas gi atsitiko?

Tiesa ta, jog naujųjų ekspertų, akademinių guru ar medijinių įžymybių (influencerių) vaidmenys intelektualus gundo labiau nei drąsių, socialiai angažuojančių idėjų kėlimas ir oponavimas valdžiai – dėl to visada gali sulaukti pastarosios nemalonių. Tad, pirminei drąsai išgaravus, daugelis linksta rinktis asmeniškai patogų ir saugų gyvenimą. O kai madas diktuoja kiti, prisideda dar ir baimė būti apšauktiems atsilikėliais, pažangos stabdytojais, homofobais ir t. t., ir t. t.

Iš esmės visuomet – kai turim reikalą su intelektualų pasisakymais žodžiu ar raštu – svarbu išsikelti paprastus klausimus: kam tai, ką jie daro (sako), yra naudinga? Ir prieš ką tai, ką jie daro, yra nukreipta? Čia nėra galimybės plačiau išplėtoti šiais klausimais mąstymui atveriamų erdvių. Bet – aišku viena – nemažai šiuolaikinių teoretikų (intelektualų) paprasčiausiai daro tai, kas naudinga valdžios žmonėms.

Kitais žodžiais, jie sutinka būti vartotojiškumo ideologijai tarnaujantys stambaus kapitalo (neretai susiliejančio su valdžia) samdiniai. Tokie samdiniais ne tik yra linkę nutylėti, tarkime, šeimos, gimtosios šalies ar gimtosios kalbos savaimingumą bei jų reikalingumą, bet ir taip sudėlioti (socialinius ir ekonominius) žmogaus ir visuomenės raidos aspektus, kad žmonės, kurie jų klauso, galutinai susipainiotų, o verslas, kuriam jie tarnauja, gautų dar daugiau pelno.

Kai tai įvyks, t. y. kai jų darbdaviai gaus daugiau pelno, labai tikėtina, jog dar daugiau pinigų bus skirta verslo „netiesioginėms sąnaudoms“ finansuoti. Kitaip tariant, modernių propagandos darbuotojų, kuriais noriai tampa nūdienos filosofai ir socialinio gyvenimo teoretikai, „etatai“ apmokami iš šių netiesioginėms sąnaudoms skirtų eilučių. Šios sąnaudos – tai propagandos darbuotojų atlygis už savo veiklą: už išspausdintus straipsnius, viešus pasisakymus, medijinius poustus, nuomonių apžvalgas, atliktus tyrimus, įvairias ataskaitas, etc.  Kitas būdas „padėti“ skurstantiems intelektualams – suteikti jiems gerai mokamas įmonių konsultantų ar valdybos narių pareigas arba finansuoti keistus ir dar keistesnius (jei ne niekinius) projektus, rinkimų ir reitingų tyrimus ir t. t. Jau nekalbam apie tiesiogiai tam tikrų produktų vartojimą skatinančius tyrimus ir projektus, akivaizdžiai auginančius didžiųjų korporacijų pelną.

Ir visai nesvarbu, kad pelno siekiama žmogaus gerovės sąskaita. Kas jau kas, bet intelektualai pagal apibrėžimą yra tie žmonės, kurie privalo atsakingai ir sveikai mąstyti, kalbėti ir rašyti. Ir šiose kalbose bei raštuose neįmanoma išvengti žmogaus paskirties, jo laimės, prasmingo sugyvenimo su kitais temų. Įsimąstymas į šias temas akivaizdžiai prieštarauja tam, ką naujieji tarnautojai bemaž unisonu trimituoja: ne ekonomika tarnauja žmogui,  bet žmogus ekonomikai. Nors visi suprantame, kad yra priešingai: viskas – ekonomika, politika, verslas, etc. turi tarnauti žmogui, bet viešumoje aidi priešingi teiginiai. Kaip išlavintų žmonių galvose atsiranda šie „įsitikinimai“?

Tikėtina, jog dalis tyrėjų yra pakankamai nuoširdūs ir geranoriški, bet stipriai paveikiami vyraujančių idėjų. Juk kiekvieną laikmetį žymi jo kertinės idėjos, neišvengiamai formuojančios arba darančios įtaką šiame laikmetyje gyvenantiems asmenis, neišskiriant nė intelektualų. Šia prasme visi esame savo amžiaus vaikai. O klaidų, priklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ir patirties, nė vienam iš mūsų nepavyksta išvengti, nes klaidos yra žmogiškos būklės pagrindas. Nėra tad lengva nebūti suklaidintam (paskutinio) mados šauksmo, ypač kai į jį įsilieja tavo paties kolegos.

Kita dalis šių modernių „tarnautojų“ nesižvalgo toliau savo nosies, nes jiems pinigai nekvepia. Jie tiesiog mėgaujasi gyvenimu ir savo daroma įtaka. Dar kiti yra apakinti puikybės ir suserga tikra didybės manija, kai juos nuolat cituoja to paties verslo, kuriam jie tarnauja,  kontroliuojama žiniasklaida. Suprantama, pastarieji nėra nei sąžiningi tyrėjai, nei sąžiningi žmonės.

Yra ir tokių, kurie tik vaizduoja išsilavinusius ir kūrybingus asmenis, tokiais iš tiesų nebūdami. Pagaliau dar kiti kone priverstinai apsisprendžia palaikyti, t. y. tirti vieną ar kitą „temą“ tokiu, o ne kitokiu aspektu grynai dėl pragmatinių išskaičiavimų, t. y. dėl piniginių fondų, finansuojančių tik tokio, o ne kitokio pobūdžio tyrimus. Kitaip intelektualai, kuriais valstybė neretai sąmoningai nesirūpina, gali išvis neturėti darbo. Štai ir bemaž visa puikybės, arogancijos, cinizmo, prisitaikymo prie sąlygų ir kitų šiandienės (trumpalaikės) sėkmės receptų paletė.

Bet kuriuo atveju parsiduoti verslui (valdžiai) reiškia eiti su (ar veikiau tipenti paskui) pagrindinę intelektinę ir gyvenimo srovę (pagal užsakymą) formuojančiu ultramoderniuoju avangardu, tikintis, kad nors šiek tiek trupinių nukris nuo didžiosios vartojimo puotos stalo. Kaip tai neintelektualu ir kaip tai nekilnu.

Nors jokiu būdu negalima dėti lygybės ženklo tarp praeitin nugrimzdusios sovietinės ir šiandienės neoliberaliosios ideologijos, bet panašumų esama – kad ir regint norą kontroliuoti žmonių mintis, primetant jiems sampratas, siekius ir troškimus. Ir intelektualai čia neabejotinai vaidina išskirtinį vaidmenį. Dažniausiai, deja, negatyvų. Žinoma, ne visi. Ir būtent tai suteikia šviesos. Kaip ir vilties sulaukti naujo intelektualų drąsos proveržio.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al. Dzeikui       2019-02-10 1:59

Esi toks tikslus daugeliu klausimų, vis tik kalbėdamas apie lietuvius leidi sau priartėti prie lrt lygio. Ką reiškia tokie teiginiai, kaip ,,Miestuose lietuviai negyveno, o jei gyveno tai tarnu vaidmenyj, kiemsargiai, arklininkai, skalbejos. Iki mazordomo, ar vyrliokaju negirdejau kad butu pakile kas is lietuviu.” ? Apie kokį čia laikotarpį? Rusijos okupaciją? Lenkų okupaciją? Nes, tarkim, karalius Gediminas ar koks Mažvydas turbūt buvo lietuviai ? O ir Mickevičius su Kostiuška, nors kalbėjo ne lietuviškai, bet save laikė lietuviais. Dauguma mūsų aukštuomenės dėl istorinių aplinkybių prarado savo kalbą - na, airių ar škotų prarado ne tik aukštuomenė, o austrai visi prarado.Ar dėl to turim įtikinėti, kad jie negyvena miestuose ir nepatenka į aukštuomenę? Po carinės Rusijos okupacijos lenkai Vilniuje atrado tik tris nuošimčius lietuvių, apie 40 - žydų, panašiai tiek - lenkų. Bet daugelis tų ,,lenkų” - tiesiog bažnyčios ir okupacijų nutautinti lietuviai, ką parodė pačių lenkų tyrėjai (pvz., Turska)

stasys        2019-02-6 6:42

Na jei jau garsus plojimai baigėsi matau reikalą autorių ir papeikti . Ka čia autorius sugalvojo ? ginti tautines vyžas ir šiaudine skrybėle ? Gal čia baimė kad tas intelektualas kirtęs globaline siena grįš su kitokiomis vertybėmis .. noriu nuvilti autorių problema slypi nenore čia grįžti kur kiekviena šiaudinė nosis būtinai parodys kokiu vertybių reikia laikytis . Tarp kūrybinio darbo ir zizimo yra didelis skirtumas ir deja privaloma rinktis .

ah1       2019-02-5 21:03

atsakymas ” rogių sąvininkas” - kieno rogėse sėdi to ir giesmę gieda - sako liaudies išmintis… Servanteso Don Kichotas irgi bandė atgaivinti senąją tradiciją, bet buvo tik kova su vėjo malūnais… nors jo ginklanešys galutiniam rezultate vis dėl to gavo valdyti salą.

s.m.       2019-02-5 14:22

šaunuolis autorius ! Niekad nemaniau, kad lakoniškai vienu žodžiu prostitucija įvardijamą reiškinį galima taip detaliai aprašyti dideliame straipsnyje.

Dzeikas       2019-02-5 13:36

Oponentams:
Visu pirma susipazinkite su terminais, antra ne viskas kas atrodo realiai egzistuoja.
Visa nomenklatura (sovietine) - TSKP nariai. Bet NEVISI komunistai - sovietine nomenklatura.
Visu antra, kalba eina ne apie nomenklatura ir komunistus, IR NE intelektulus - o inteligentus. Nemaisykite siu 2 terminu.Inteligentas ir intelelktualas tai ne tas pats.Skirtuma vargu bau kas moksliskai apibrez, bet pozymiai tu ir anu mazdaug sie:
1. Inteligentui keliami doroves reikalavimai auskciau vidurkio, mazdaug kaip bajorui. Intelektualui tai nera butinas pozymis. Morales jam pakanka apie vidurki t.y. t.v. “padorus”
2. Intelektualas duona uzdirba parduodamas savo HUMANITARINES zinias(ne tehnines), greta to pasisakydamas tuo ar kitu buties klausimu , paskaitas skaitydamas kurias apmoka mokymo ir tyrymu istaigos. Inteligentas gali savo ziniu ir nepardavineti, o duona pelnytis rankomis. XIX amz Lietuvoje tokie vadinami buvo “kaimo sviesuolis”. Miestuose lietuviai negyveno, o jei gyveno tai tarnu vaidmenyj, kiemsargiai, arklininkai, skalbejos. Iki mazordomo, ar vyrliokaju negirdejau kad butu pakile kas is lietuviu.Inteligentija radosi nuo Suvalkijos kur Napoleonas Bonopartas 1807m panaikino baudziava. Kudirka kaip pavyzdys.Zmogus keles ir vykdes daugiau negu vien asmeninius tikslus.
Dabar gi kalba eina, kad inteligentu , - na as taip supratau, kad straipsnis kalba apie juos, o ne intelektualus, - mazeja, jie nyksta kaip klase pasaline is savo dedamosios morale.T.y. mala paklausu sh. zinodami ,kad tai ka jie kalba yra netiesa,bet uz atlyginima gina ir argumentuoja ta netiesa.
Skirtumas tarp ju tera , kad vieni tai daro nemirksedami, jiems dzin, kiti IRGI DARO, bet grauziami sazines ir noretu pasakyt ka galvoja, bet…valgyt nori. O kai verslas susijes su valdzia tai jeigu jis isreiks savo mintis nesutampancias su valdzios, o Lietuvoje reiskia ir verslo, mintimis jie eis elementariai seko pjauti. nes Lietuvoje pakabinti visi. Net ir Venckus(N. Venckienes vyras) budamas advokatu pajuto ka reiskia kai jau vien tik zmona, po ne tu asmeniskai , pakliuni i valdzios nemalone. Klientai pas ji eina nenoriai, nes byla kuria gina Venckus pataps “ypatinga”. Apie tai buvo rasoma viename is tiesos.lt publikaciju Mergaites tema.

nieko keisto to tiek       2019-02-5 12:17

siek tiek nenoreciau sutikti su Jusu poziuriu. Europos parlamentaru algos yra dideles tik Lietuvos masteliais, siaip jos mazesnes nei daugelio ES nacionaliniu parlamentu algos. specialiai Lietuvai niekas taisykliu nekuria (anksciau buvo, kad rytu europieciams buvo blogiau, bet dabar jau ne), taigi papirkinejimo cia ieskoti nereiketu. be to, kas nori, butent ten gali gana laisvai pasisakyti kokiais tik nori klausimais- nuo nacionalistiniu iki komunistiniu, netgi iki visokiu nesamoniu. vienintele problema- kaip buti isrinktam pas save salyje.
Europos parlamente yra visokiu pakraipu zmoniu, paziuresime ka Lietuva issirinks

Gediminas       2019-02-5 12:11

Straipsnio autorius palietė šiems laikams labai svarbią temą ir teisingai įvertino intelektualų moralę.
Manau, kad yra dėsninga, jog intelektualai gali būti netgi gana žemos moralės žmonės, nes mokslas, žinios bei aštrus loginis mąstymas dar nėra moralė, kuri, visų pirma, reiškia stiprią asmenybės dvasią ir nedarymą blogai kitam žmogui. O jeigu tas mokslas ir žinios daugelį metų yra kaupiami tik dėl asmeninės tarnybinės karjeros, kurios dėka būtų galima pasiekti kuo didesnį kūniškų poreikių patenkinimą, tai kur gi čia moralė? Juk tokiu atveju gaunasi, kad ir intelektualizmas tai tik tos pačios Mamonos garbinimas! Aišku, ne visi intelektualai tokie būna; yra ir tokių, kuriems mokslo ir žinių kaupimas netampa tik praturtėjimo priemone, bet tampa ir savotišku gyvenimo įprasminimu. Labai geras to pavyzdys – A. Einšteinas.

tiek       2019-02-5 12:04

na,žiūrint plačiau (na juk ir tarp seimerių ,o ypač - tarp europarlamentarų yra protingų ,intelektualių personų) ,tai ir mūsų prezidentai ,ministrai pirmininkai -taip pat priskirtini prie tų...verslo papirktųjų . Ypač didelės algos europarlamente tiesiog perša mintį - kad tai tiesiog įteisintas parlamentarų papirkinėjimas.Koks protingas žmogus gali atsilaikyti prieš dešimtis tūkstančių eurų algą plius negirdėtas privilegijas mainais už lojalų rankučių pakilojimą stambaus verslo interesų labui. Jokia paslaptis,kad tas peršamas globalizmas naudingiausias stambioms korporacijoms.Kaip ir jokia paslaptis,kad šiandieną praktiškai visų rūšių valdžia,jėgos struktūros taip pat yra nupirktos korporacijų .Išvada: kapitalizmas tikrai tapo išsigimėliška santvarka .Ir nieko nepadės jos dabartinio veido išorinis papudravimas - vidus tai visai supuvęs .Supuvęs dėl banalios žmogiškos silpnybės - godulio valdžiai ,prabangai - vnž. PINIGAMS.Ačiū už liuks mintis autoriui.

realiai tai ....       2019-02-5 12:03

žiūrint plačiau (na juk ir tarp seimerių ,o ypač - tarp europarlamentarų yra protingų ,intelektualių personų) ,tai ir mūsų prezidentai ,ministrai pirmininkai -taip pat priskirtini prie tų...verslo papirktųjų . Ypač didelės algos europarlamente tiesiog perša mintį - kad tai tiesiog įteisintas parlamentarų papirkinėjimas.Koks protingas žmogus gali atsilaikyti prieš dešimtis tūkstančių eurų algą plius negirdėtas privilegijas mainais už lojalų rankučių pakilojimą stambaus verslo interesų labui. Jokia paslaptis,kad tas peršamas globalizmas naudingiausias stambioms korporacijoms.Kaip ir jokia paslaptis,kad šiandieną praktiškai visų rūšių valdžia,jėgos struktūros taip pat yra nupirktos korporacijų .Išvada: kapitalizmas tikrai tapo išsigimėliška santvarka .Ir nieko nepadės jos dabartinio veido išorinis papudravimas - vidus tai visai supuvęs .Supuvęs dėl banalios žmogiškos silpnybės - godulio valdžiai ,prabangai - vnž. PINIGAMS.Ačiū už liuks mintis autoriui.

Istorija       2019-02-5 10:41

Visais laikais, daug ką lemia nusistovėjusi kokia nors srovė, dabar yra postkomunistinis laikotarpis, jei komunistiniam pinigai neturėjo didelės reikšmės, o didelę reikšmę turėjo pažintys ir vadinamas blatas, dabartiniu pažintys išliko, bet labai didelę reikšmę įgijo pinigai, todėl jie labai iškreipė, daugelių protus, čia jokia išimtis ir vadinami intelektualai, dauguma jau meldžiasi naujam Dievui Mamonai, toks laikmetis gali užsitęst.

nieko keisto       2019-02-5 10:36

ta vadinama inteligentija ir negali buti kitokia (su mazomis isimtimis, kaip ir visur). juk universitetu autonomija yra tik fikcija, nes vadovai yra labai priklausmi ir susije su valdzia. personaliniai paskyrimai yra tvarkomi su valdzia. studijos ir tyrimai dauguma finansuojami is LT ir ES biudzetu. nera praktiskai jokiu nevalstybiniu tiesiogine to zodzio prasme finansavimo saltiniu (ES fondu ir privaciu remeju a la Soros nevadinu tokiais). su leidyba yra tas pats. tai nieko nelieka- arba pasitraukti, arba prisitaikyti. o zinant dar ir sovietine patirti, tai visai nestebina tokie dalykai.  cia as kalbu apie moksla labiau. apie mokslo populiarinima, t.y. straipsniu rasyma, visokius komentarus, situacija yra siek tiek geresne, nes net ir valstybinei linijai pataikaujanti ziniasklaida kartais ideda koki nors kritini straipsni, nes tokie straipsniai generuoja klikus, o juk valdzia neuzperka 100 visu pajegumu, taigi galima prisidurti siek tiek. cia ko gero viena is nedaugelio potencialiu iseiciu pliuralizmui dar nenumirti. deja.

Jules       2019-02-5 10:13

Užėmė Kompartija, Teisingumo ministerijoje pakeistusi pavadinimą. Tą popierką galite susirasti toje ministerijoje iš kelių sakinių.

Romas       2019-02-5 10:11

Ne kartą skaitėm Dzeiko pasisakymus, kuriuose jis rašo apie vienam ar kitam reiškiniui būtinas sąlygas, bet juk ne apie sąlygas eina kalba, jis pats sąlygų nenagrinėja.  Kad susidarytų sąlygos būtinos švietimo reformos. Neteisus jis ir dabar sakydamas, kad sovietinio režimo vietą užėmė tautiška nomenklatūra. Nesamonė. Viską užėmė buvusieji komunistai, tuo parodydami, kad į partiją jie stojo tik dėl valdžios ir pinigų.

Jules       2019-02-5 9:43

Lemia slapta tarnyba priešui.

S+$       2019-02-5 8:06

Intelektualu gimstama, nes tam reikia ne tik daug žinoti, bet ir turėti dievo dovaną – loginį mąstymą ir vaizduotę. Gebėjimą nuosekliai ir aiškiai dėstyti mintis, galima išlavinti. Kitaip būsi tik eilinis pliurpalius, be eilės prieinantis prie mikrofono ir leidinio skilties.

Dzeikas       2019-02-5 7:36

Del proverzio svaigti nereiketu.Ne ta prasme ,kad jis yra neimanomas.Imanomas. Taciau   nieko nebuna nei is sio, nei is to. Pirmiausia turi susidaryti SALYGOS proverziui.Po to turi isaugti zmones su stuburu, po to pasinaudoje salygomis jie tampa zinomi NEPAISANT to, kad skleidzia valdziai irsuaugusiai su ja verslui nepalankias idejas.
Ir jeigu tauta primokinta pusdebiliu intelEgentu murmes kaip apsinarkashines samnabulas apie tautiskuma ir suverenuma VIETOJ to , kad realiai atskirt valdzia ir versla, - tol jokio proverzio nebus.
Beje , delko man kelia abejoniu AJ kaip kandidatas i prez. tai butent , kad as negirdziu SITO! Gerai nors tiek, aisku, kad zada atsaukt migracijos pakta, savivalda stiprint(ar reformuot) - nors tiek. Bet neatskyre valdzios ir verslo lietuvio-intelEgento ivaizdis bus , na taip,kaip jus matote interesantus pas koki tautiska stolonacalnika priemimo laukianti - tokie tarsi prisisike, stovintys nugara i siena klaustuko pozoj.
Ir net kai pavyks padaryt si Sizifo darba, tik tada praejus dar 10-15 metu imsis rasti naujuju inteligentu karta.
PS. Nes siuolaikinis lietuvis inteligentas tai is esmes sovietinis LTSR inteligentas kuriam vietiniai elitai nebyliai nurode sabotuoti sovitine KREMLIAUS (nes savos lietuviskos kaip ir nebuvo, ir Kremlius netoleravo raiskiai ta artikuliuoti) ka jie ir dare. Visas mums patikes menas LTSR tai is esmes spyga kiseneje sovietiniam rezimui. Kas pasikeite? Sovietinio rezimo vieta uzeme tautiska nomenklatura. Spygos kiseneje metoda ji zino. Ir su laiku, sustiprejus ji eme to metodo nebetoleruoti. Gulago naudoti ES neleidzia, bet suaugus versui su valdzia nesunku kokiam “nesusiprateliui” organizuoti kastuva i rankas vietoj plunksnos. Tai kaip sake RadioShow Bronislovas “o ka daryti, ka daryti - gyventi tai reikia”. Kitokie gyvena sunkiai, bet neilgai.

Tvankstas       2019-02-5 1:05

Dar V. Kudirka paaiškino : ‘lietuvį inteligentą pažinsi iš kinkų drebėjimo”, užantspaudavo gražiu pasakymu.
Ar galima sutikti lietuvį inteligentą iš verslo ? Yra ir mokslininkų, profesorių vaikų, bet savo sugebėjimus panaudoja tik išsunkti žmogaus jėgas ir protą lyg citriną. Tai jie inteligentai ar vergvaldžiai iš inteligentų ?
G. Klimovas savo mintimis gražiai nusako, kodėl inteligentija yra supuvusi inteligentija, nes didžioji dalis yra iš genetinių degeneratų, kuriems patinka suteikti skausmą kitam žmogui savo galios įrodymui.
Baigusiam aukštuosius mokslus kiekvienam sutikti teko begales dėstytojų sadistų, savo malonumui kankinusių studentus.
Tas degeneratyvus elgesys tiesiog kunkuliuoja ir tautinėse organizacijose, kurių veikėjai savo pasipūtimu atstumia norinčius prisidėti.
Prisiminkime, kiek Lietuvoje buvo inteligentiškų žmonių Seime ir ten atsiskleidusių visu savo natūraliu chamizmu, nes noras valdyti ir priversti paklusti tiesiog užvaldo juos lyg karštinė.


Rekomenduojame

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kodėl nacionalinė premija gerbiamam dramaturgui neturėtų būti skirta?

Dr. Laimonas Kairiūkštis. Ir „pataisytas“ įstatymas neatitiks Lietuvos šeimų lūkesčių ir Konstitucijoje numatytų įstatymų normų

Rasos Juknevičienės šmeižtai papiktino Vokietijos Bundestago AFD frakciją

Nemokama rinkiminė reklama. „Susipažinkime: mes pirmą kartą ryžomės kandidatuoti savivaldybių tarybų rinkimuose…

Klausimas ES institucijoms: ar LRT vadovės teiginiai, nukreipti prieš Lietuvą, nėra hibridinio karo dalis?

Povilas Gylys. Skelbiu LRT pilietinį boikotą ir kviečiu prisijungti visus vertinančius bendrąjį gėrį

Geroji Naujiena: Viešpaties pagauti

Linas V. Medelis. Kaip mylėti vaikus, kai to moko nemylintys ir nemylimi

Algirdas Endriukaitis. Iš nepriklausomos Lietuvos teismų verdiktų: koloborantai, persekioję „Kronikos“ leidėjus, teisūs, visuomeninkai –  ne

Algimantas Rusteika. Sveikinu visus brangius Lietuvos žmones atvykus į 1939-uosius! (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis. Apie Škirpą „visko“ M. A. Haroldas nežino

Suomija nori, kad migrantai grįžtų namo – du kartus padidinta grįžimo išmoka

Iš arti. Seimas Vyganto Malinausko ir Vytauto Sinicos akimis: atrodo, vaikai bus atiminėjami lengvai, dažnai ir ne vien kraštutiniais atvejais

Arvydas Juozaitis. Steikime Tautos iždą

Valdas Vasiliauskas. Kultūra, atskirta nuo valstybės

Vytautas Radžvilas. Šeštoji V. Putino kolona – stipresnė už penktąją

Antanas Maceina. Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje

Mateo Salvinio atsakas kairiųjų aktyvistui: „Siunčiu tau 20 imigrantų į namus“

Pasirašykime peticiją: Petro Cvirkos paminklas – okupacijos ir kolaboravimo simbolis, jam ne vieta Vilniaus širdy

Vytautas Sinica. Štai šeštoji kolona – visu gražumu

Robertas Grigas. Kunigui Juozapui Zdebskiui: „Tai ne putino uogos ant sniego…“

Raimondas Navickas. Ko moko jaunimą šis keistas filmas? arba Iliustracija VSD ir 2-jo departamento 2018 m. „Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui..“

Verta prisiminti. Konstitucinis Teismas: Lietuvos valstybė – tai AŠ!

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

Algimantas Rusteika. Miškų kirtimo nusikaltimas tęsiasi

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

Nuo bačkos. Dainius Pūras. Viena iš sėkmingiausių sąmokslo teorijų – mitas apie tariamą Norvegijos nesėkmę šeimos ir vaikų teisių apsaugos politikoje

Savivaldos rinkimams artėjant. Kokią Vilniaus viziją rinksimės?

Atėjo laikas: visuomenė turi prisiimti atsakomybę už Lietuvos likimą

Karolis Kaklys. Ar įmanoma demokratiška savivalda be mažumos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.