Prezidento rinkimai 2019, Visuomenės pokyčių analizė

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar vyksta demokratijoje rinkimai?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gruodžio 23 d. 10:30

7     

    

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar vyksta demokratijoje rinkimai?

Pagaliau pradėjom iš esmės kalbėti apie rinkimus, juose naudojamus technologinius triukus, manipuliacijas žmonių emocijomis ir panašius dalykus. Klausimas juk ganėtinai radikalus, vedantis mus skustuvo ašmenimis: kas gi vyksta per rinkimus? Arba – dar esmingiau – ar rinkimai iš tiesų vyksta? Ir kaip suprasti pasakymą, jog gyvename demokratijos sąlygomis ir patys esame atsakingi už valdžią, kurią išsirenkame.

š karto reikia pasakyti, jog demokratija gryniausiu (įmanomu) pavidalu egzistavo tik Antikinėje Graikijoje. Žinoma, ribota, nes apėmė ne visus gyventojus, tik piliečius vyrus, bet vis dėlto ji buvo piliečių valdymas tikrąja šio žodžio prasme. Tokio masto ir intensyvumo demokratijos su rinkimais burtų keliu, itin trumpomis valdymo kadencijomis, galių ribojimais ir pan., kokia buvo graikiškoji demokratija, istorijos eigoje daugiau nebeturėjome ir vargu bau ar kada nors turėsime.

Mūsiškę gi santvarką tiksliau yra vadinti atstovaujamąja Respublika. Demokratijos joje tėra tiek, kad liaudžiai (demosui) leidžiama išsirinkti savo atstovus. Šie atstovai nėra jokie renkančios tautos įgaliotiniai (kaip daug kas norėtų įsivaizduoti), bet būtent atstovai, kurie toliau veikia savo vardu ir pagal savo supratimą, neišskiriant nė savo ar kitų, vien jam ar jai svarbių interesų atstovavimo. Tai gerai atspindi faktas, jog išrinktieji tuoj tampa neliečiamaisiais – išrinktos kadencijos metu įgyjančiais teisinės neliečiamybės statusą. Kitais žodžiais, jie tampa ne tik kad visiškai nepriklausomi nuo juos išrinkusių rinkėjų, bet ir niekaip jų nepaveikiami.

Tūlas yra girdėjęs klasika virtusį teiginį: jei rinkimai (esamoje sistemoje) ką nors keistų, jie būtų kaip mat uždrausti. Kadangi jie nieko negali pakeisti, jie reguliariai vyksta. Girdėti girdėjome, bet gal per mažai mąstėme, ką jie reiškia. Ogi reiškia tai, kad mums leidžiama rinktis, žinant, jog bet kokie mūsų pasirinkimai nieko nepakeis jau sudėliotame galios bei įtakų balanse. Visi pasirinkimai yra padaryti už mus iki mums pasirenkant! (Kad ir kaip šiurpiai tai skambėtų.)

Štai žiniasklaida, artėjant rinkimams, nuolat skelbia reitingus – šitaip ji psichologiškai apdirba (dabar populiaresnis žodis – smurtauja) prieš potencialius rinkėjus. Žinoma, galima guostis mintimi, jog „reitingai – jūsų, o balsai – mūsų“, bet realybėje tai menkai gelbsti. Realybėje atsitinka taip, kad (nesąmoningai) linkstama palaikyti „sipriausią“, „geriausią“ ar „laimintį“ kandidatą arba „laiminčią“ politinę partiją. Būtent jiems (už pinigus) dirba tituluoti ekspertai ir populiarios medijos, kurdamos tiek aukštus reitingus, tiek reikšmingus pseudo įvykius, kuriuose atsiskleidžia unikalios ir nepakartojamos aukštinamų kandidatų savybės.

Gera ir suprantama analogija yra komercinė reklama – kasdien kad ir bukai, bet įkyriai kalama į smegenis, ji vis viena kažkur (pasąmonės kamputyje) patogiai įsikuria ir neretai sąlygoja mūsų spontaninius pasirinkimus, ypač tokius, kurie nereikalauja didesnių svarstymų. Kaip antai kokį alaus butelį iš daugybės rūšių, kuriomis prekiaujama prekybos centruose, pagriebti nuo lentynos, (iki 8 val. vakaro) užbėgus į parduotuvę. Ne paslaptis, jog tipinis rinkėjas panašiai renka kandidatus ir „demokratinių“ rinkimų metu. Tai reiškia: jis neretai griebia pirmą pasitaikiusį (jam taip atrodo), bet iš tikro labiausiai išreklamuotą, taigi jo ar jos (jai mažiau tinkamas pavyzdys smile pasąmonėje jau įsikūrusį alų / kandidatą.

Štai būsimuose LR prezidento rinkimuose jau kuris laikas siūloma rinktis tik iš medijų, verslo ir galios grupių konglomerato parinktų kandidatų. Žiūrėkite, koks visapusiškai puikus kandidatas – visus vienijantis, inteligentiškas, solidus ir t. t., ir t. t., – toks, kad net prie žaizdos dėk. Netinka?!!! Ką gi, yra juk pasaulyje keistų žmonių, nežinančių, kas jiems patiems ir jų vaikams yra geriausias, jei ne vienintelis, pasirinkimas šiuo metu. Tuomet ištrauksim kitą kortą iš tos pačios kortų kaladės. Juk dar yra kitas arba kita kandidatė – irgi nebloga: stipri, ryžtinga, ekonomiškai sumaketuota. Kitų gi – ne iš šitos kaladės, žinok, žmogau, paprasčiausiai nėra arba, jei ir yra, tai jie net neverti būti kandidatais. Kažkokie apsišaukėliai, atsilikėliai, ir tiek. Susiprask gi pagaliau…

Ir šitaip – diena iš dienos, metai iš metų. Juk retas iš mūsų yra pajėgus atklaikyti šią kasdienę smegenų taršą. Daug paprasčiau pasiduoti srovei ir plaukti pasroviui drauge su kitais, mintyse jau mėgaujantis patiriama nuostabaus skonio palaima, kaip ir pasinerti į politinio kandidato viešųjų ryšių grupės skleidžiamus magijos kerus. Štai paprastas atsakymas, kodėl išrenkami ne tie, kurie turėtų būti išrenkami (kas pasakys, kurie turėtų?), bet tie, kurie turi būti išrinkti. Privalomumo aurą pasidabinusį sprendimą priima aktualiai valdanti mažuma, ne visada tiesiogiai matoma, bet realiai valdanti bet kurią „demokratinę“ šalį. Tai naujasis galios elitas, be išoriškai regimų skiriamųjų ženklų, dažniausiai eksteritorinis, t. y. net nesusijęs su jokia konkrečia šalimi.

Ar turim jėgų šiam išankstiniam parinkimui pasipriešinti? Ir kaip jam reikėtų priešintis? Tai klausimai, į kurios nėra vienareikšmių ir neginčijamų atsakymų. Bet pats jų iškėlimas (pastarosiomis dienomis regimas žinasklaidoje) yra ne mažiau svarbus nei iš anksto paruoštų atsakymų pateikimas.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

$+$       2018-12-24 18:00

Taip, taip, demokratija, tai tokia valstybė, kur visi džiaugiasi iškastruotais smegenimis, ypač rinkimų dieną kai „gerieji“ dėdės ir dėdienės išsituština į tas puodynes ant pečių.

O jei rimtai, demokratija visada buvo mitas arba miražas, skirtas žmonėms, kurie nepajėgia blaiviai mąstyti. Labiausiai apčiuopiamas to įrodymas yra pereito amžiaus du pasauliniai karai, kurių tikrosios kilimo priežastys istorijos vadovėliuose dar neaprašytos.

Visada ir visur valdė saujelės degeneratų su pilkaisiais „kardinolais“. Ir kitais metais turėsime vietinės reikšmės reginį, kai dvi grupuotės grumsis dėl daukantūros.

Dėkui Autoriui       2018-12-23 23:44

už tai, kad pirštu parodėte į  problemą. Ne visas juodąsias “balsavimo” skyles suminėjote. Bet bent jau priversite susimąstyti. Turėtų pasibaigti apsižodžiavimai “runkeliais” ir “baltųjų pirštinių” euforija. Kažkas anksčiau yra minėjęs, kad NE PATARIA, kaip elgtis, bet ĮPAREIGOJA.

StasysG       2018-12-23 20:33

Rinkimai - tai žaidimas. Žaidime trys veiksniai: TAISYKLĖS, žaidėjai ir teisėjai. Dėl pakutinių dviejš lyg ir aišku.  O kaip Taisyklėmis? Ar Autoriui rūpi, kiek mūsų Rinkimų taisyklės yra kokybiškos, demokratiškos? Ar Seimo (prezidentų, savivaldybių) rinkimų įstatymai atitinka konstitucijos reikalavimus? Straipsnyje apie tai nekalbama.

Dėsnis       2018-12-23 20:28

Demokratija tikrai yra, ir kol kas ji veikia, tik viena nepasakyta, kad demokratija yra proto karas, darome išvadą;, ,,Jei nėra proto, su kuo kariausi’‘, todėl vadinami išrinktieji karą visada išlošia, o daugumos protas pralošia, išvada; nepažinsi grybų, apsinuodysi, gali ir mirt, dabar į demokratijos procesą, įsimaišė žiaurus Dievas Mamona, ir jis dalį demokratijos nuperka, todėl proto dar mažiau, išeiti iš to tikriausiai neįmanoma, surinkti daugelio protą į vieną,  be galo suku, gal ir neįmanoma, bet bandyti visada reikia.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-12-23 16:34

Yra už ką autorių sukritikuoti, bet nekritikuosiu, nes yra išsakyta tikrovę atitinkanti mintis:

“Tūlas yra girdėjęs klasika virtusį teiginį: jei rinkimai (esamoje sistemoje) ką nors keistų, jie būtų kaip mat uždrausti. Kadangi jie nieko negali pakeisti, jie reguliariai vyksta. Girdėti girdėjome, bet gal per mažai mąstėme, ką jie reiškia. Ogi reiškia tai, kad mums leidžiama rinktis, žinant, jog bet kokie mūsų pasirinkimai nieko nepakeis jau sudėliotame galios bei įtakų balanse. Visi pasirinkimai yra padaryti už mus iki mums pasirenkant! (Kad ir kaip šiurpiai tai skambėtų.)”
***
Autoriui rekomenduoju pastudijuot:

2016-09-11 straipsnį “ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo”
http://www.ekspertai.eu/ultimatumas-seimui-del-lr-teisiniu-pagrindu-griovimo89825
ir
2017-03-11 straipsnį “Okupuota nepriklausomybė”
http://www.ekspertai.eu/okupuota-nepriklausomybe91670

Kitiems nerekomenduoju skaityti.

Dzeikas       2018-12-23 14:44

Kodel sakoma isplauta kiaule grizta i savo purva , o suo i vemalus?
Nes sovietai apie demokratija sake ta pati: girdi renkami didesni pinigai ir tiek. O va jau sovietine , “liaudies” valdzia, tai jau tikra demokratija.
Nes straipsnis atkartoja sovietini metoda - demokratija blogai, nes ji - tautos valios fikcija. Diktatura gerai, nes “teisingi” zmones valdzioje vykdo liaudies valia ir tai yra reali demokratija. Nejuciom gaunasi kaip “1984”: Vergija - tai laisve!
Tuo tarpu demokratija turi tobuleti ir atsakyti i naujoviu issukius.
Konkreciai Lietuvos “demokratija”, kuri tera jos fikcija ir uzmaskuota diktatura, nesugeba uztikrint demokratiniu rinkimu net turtines padeties nelygumo salygomis, jau nekalbant apie informacinio sprogimo ir informacijos monopolizavimo privaciose rankose gresmes salygomis.
Beje, panasios problemos(panasios prigimties) iskilo Rusijoje 1917m. Rusija atsake socialiniu reversu - grizo i feodalizma. Rezultatus mes visi (tiksliau musu tevai ir seneliai) pajutome.
Kaip sakoma protingi mokosi is svetimu klaidu, kvaili issavu, o idiotai suklupe ant kelmo kaltina eiguli, kad kelmo nepasalino. Ir toliau vaiksto tuo keliu(stengiasi nakcia, kai nieko nesimato), “nes taip bociu paredyta”

du lakmusiukai        2018-12-23 11:05

Norint suprasti ar diamokratinej “rinkimai” yra ko verti, pirmiausia dera paklausti dėl dviejų dalykų:
1. Ar yra koks nors realus rezultatas, t.y. ką gauname “rinkdami”.ropaganda tvirtina, jog “išsirenkame actovus”. Ar tikrai?
Atstovai turėtų atstovauti, t.y. vykdyti deleguotus visuomenės priesakus.
Deja, gavę mandatus, “actovai” patampa niekam neatskaitingi ir jūsų(!) vardu daro ką nori arba vykdo politkriminalinių gaujų vadų ir oligarchų užsakymus.
Atstovavimui realiam, o ne imitaciniam, privalo būti rinkėjų suformuluotos konkrečips užduotys/ tikslai, kurioms įgyvendinti visuomenė ir deleguoja(turėtų taip būti) savo atstovus. To nėra nes Šv. Konstitucija to nenumato. Todėl ji ir “šventa”. Nes legitimuoja ir saugo režimo pamatus.
O kaip turėtų būti?
Kandidatas susitikimuose su rinkėjais, sutaria ką rinkėjų įgaliotas darys/ veiks parlamente (!ir ko tikrai nedarys!). Tuomet šie priesakai-įsipareigojimai tvirtinami notariškai, tampa juridiniu dokumentu.
Nes pažadai be įsipareigojimų yra niekas!
Juridiškai įpareigotam seimūnui sulaužius įsipareigojimus, toks tūlas laikomas sulaužęs priesaiką, notaras atsiunčia antstolį su vykdomuoju raštu ir melagis niekadėjas išvesdinamas iš seimo salės be jokių veidmainiškų “krugavojos parukos” balsavimų. Sulaužei įsipareigojimus rinkėjams- pošol von automatiškai.
Ir jokių “apkaltų” cirkų.
2. Rinkimai yra tam tikra prasme mainai.
Mes jums savo balsus, o jūs mums….nieko?
Kvailystė! Absurdas!
Mainydamasis privalai kažką gauti už atiduodamą.
Ar gauname? Gauname šudelį ant pagaliuko:)
Kas garantuoją maninų adekvatumą?
Mainais į atiduotus balsus, turėtume gauti valdžios kontrolės svertus!
Nes jeigu už savo balsą įsigyji valdžios mašiną,ctai logiška gauti ir raktelius, vairą bei stabdžių ir kt. pedalus.
Bet jk negauname nieko kuo galėtume savo “išrinktuosius” reguliuoti!
Kas atiduoda viską, mainais nepaimdamas nieko?
Mulkiai!
Štai ir visa lietuviškų “rinkimų” esmė.
Visa kita yra demagogija, utopijos, šūdai ir myžalai.
Bet pagal Šv. Konstituciją:)

 


Rekomenduojame

Williamas S. Lindas. Politinio korektiškumo ištakos

Vytautas Sinica. Dabar bus tikrasis išbandymas

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir Vėtros pamokos (video)

Gintaras Aleknonis. Duoną pažinsi iš plutos, žmogų – iš valdžios

Povilas Gylys. Dvaras telkia visas pajėgas

A. Juozaitis pasirinktinių kandidatų debatus vadina žmonių mulkinimu ir kviečia į protesto akciją

„Kokie mes turtingi Smetonos palikimu“... Kandidatas į LR prezidentus Arvydas Juozaitis dalijasi savo įžvalgomis apie Prezidento A.Smetonos palikimą

Algimantas Rusteika. Turim atrasti ne tik tikrą kelią, bet ir vienas kitą

Geroji Naujiena. Kad mylėtume, kaip Dievas mus myli

Arvydas Juozaitis. Pabėgėliai stumia Europą į pražūtį

Irena Vasinauskaitė. Ar Šiaulių rajono savivaldybė pritaria Meškuičių gimnazijos socialinės pedagogės savivalei? [4]

Algimantas Rusteika. Ir tuomet niekas nesvajojo, kad kas nors gali pasikeisti, nors to norėjo visi

Vytautas Sinica. Generolui Vėtrai trečiojo varianto jie nepalieka

J.Kadžionis-Bėda: „Sakykime tiesą, tiesoje gyvenkime, tiesą ginkime – tai vienintelis ginklas išsivaduoti ir išbristi iš okupacinių raistų ir sutemų“

Neskundžiama nutartimi atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“

Stasys Jakeliūnas. Išsamiau apie Lietuvos banko vadovybės požiūrį į parlamentinį krizės tyrimą ir VILBOR skandalą (vaizdo įrašas)

Nebeliko dėl ko tartis…

Andrius Gaidamavičius. Draustiniai ne kolūkiai, jų griauti nereikėjo

Arvydas Juozaitis ir judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo, kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo

Rokas Masiulis: Mokytojai buvo teisūs

Dažniausi klausimai Vytautui Radžvilui ir jo vardo rinkiminio komiteto nariams

Krescencijus Stoškus. Kas tai? Lyčių unifikavimo komedija lyg ir baigiasi?

Kunigui Alfonsui Lipniūnui skirtas atminimo vakaras (įrašas)

Algimantas Rusteika. Priešrinkiminis, arba Kaip miršta valstybės

Pastabos paraštėse. Andrius Švarplys: „Briuselis žiauriai klysta: atėjo ne populistų, atėjo idiotų laikas“

Vitas Vasiliauskas: „Galėjo dar paklausti, o kas nužudė JFK bei kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“

Stasys Jakeliūnas. Tad iki pasimatymo teisme, Gitanai

Rasa Čepaitienė.  „Stebėtina, kokius lobius galima rasti laiko dulkes nupūtus“

Dainius Tirūnas. Gal Lietuvai vertėtų pasimokyti ne iš Norvegijos, o iš Šveicarijos?

Algirdas Endriukaitis. Nigerijos rašytojo Ben Okri mintys apie pasakojimus: ką galėtų išgirsti ir Nacionalinės premijos laureatas Marius Ivaškevičius?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.